Medicinos etika

ETIKA

Etika – tai filosofijos mokslas apie dorovę. T. y. elgesio normų teorija ir pagrindimas.

Dorovė – tai principai, vertybės ir normos, kuriais žmonės grindžia savo elgesį ir kurių laikosi gyvenime.

Etosas – t. y. nusistovėjęs, antrąja prigimtimi tapęs elgesys.

Deontologinė teorija – poelgių etika. Pareigos, taisyklės greičiausiai yra įgimtos arba nustatytos aukštesnių būtybių (dekalogas – 10 Dievo įstatymų). Imperatyvas – tai, kas žmogui duota padaryti, pav. giminės pratęsimas. 2/3 slaugytojos darbo yra bendravimas.

Teleologinė teorija – padarinių arba pasekmių etika. Ji nagrinėja žmonių veiksmus pagal jų padarinius ar pasekmes. Ji teeigia, kad visi teisingi ir vertingi vyksmai yra tie, kurie suteikia žmonėms galimybę gyventi pagal savo sveiką ir sudėtingą prigimtį.

Realiai gyvenime laikomės abiejų teorijų. Orumas – tai pagarba sau ir kitiems.

VISUOMENĖS ETIKOS PRINCIPAI

Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Elkis taip, kad išvengdamas agresyvumo kovotum su blogiu, patenkintum savo normalias reikmes, prisidėtum prie to, kad visa gyvoji gamta galėtų tenkinti normalius poveikius. Neagresyvumo principas turi būti dorumo kriterijus ir dorovės dėsnis (ir vilkas sotus, ir avelė sveika).

ŽMOGIŠKIEJI ETIKOS PRRINCIPAI
1. Teisingumas
2. Gailestingumas.
3. Sąžiningumas.
MEDICINOS ETIKOS PRINCIPAI
1. Paciento autonomija. Medikas negali spręsti už pacientą, žmogus sprenžia pats. Reikia įtikinti pacientą priimti sprendimą.
2. Informuotumo sutikimas. Teisė atsisakyti informacijos. Kiekvienas pacientas, jei nori, turi gauti informacijos apie savo sveikatą.
3. Kitos nuomonės teisė.
4. Konfidencialumas. Paslapties išsaugojimas.

NORMATYVINĖ ETIKA

Medicinė etika yra viena normatyvinių et

tikos pagrindų. Remdamasi filosofijos prielaidomis ji pagrindžia ir svarsto teisingo elgesio taisykles ir principus. Ši etika bando pagrįsti ir teigti moralinius draudimus, liepimus, principus ir vertybes. Ji formuoja klausimus – kokia gyvenimo prasmė, koks gyvenimas yra geriausias, kas yra laimė, garbė, orumas, meilė, ko privalome siekti, kokių veiksmų turime atsisakyti. Nagrinėjo Sokratas, Diogenas, Epikūras, Markas Aurelijus, Tomas Akvinietis. Svarbu – pašaukimas. Jei iš pašaukimo eina į šią profesiją, jis įprasmina savo gyvenimą.

“Nėra taip buvę, kad nieko nebūtų.”(Hašekas.”Kareivis Šveikas”)
DESKRIPTYVIOJI ETIKA
Tai aprašomoji etika. Ji aprašo moralės reiškinius, remiasi empiriniais (stebėjimo) duomenimis.

SLAUGOS ETIKOS KRYPTYS PAGAL TST (patvirtinta Tarptautinės slaugytojų tarybos)
1. Slaugytojas ir pacientas.
2. Slaugytojas ir slaugos praktika.
3. Slaugytojas ir visuomenė.
4. Slaugytojas ir bendradarbiai.
5. Slaugytojas ir slaugytojo prestižas.
SLAUGYTOJO ATSAKOMYBĖ PAGAL SLAUGYTOJŲ PROFESINĖS ETIKOS KODEKSĄ
1. Slaugytojas asmeniškai atsakingas už teikiamų paslaugų kokybę.
2. Slaugytojas asmeniškai attsakingas už profesinę kompetenciją ir nuolatinį profesinį tobulėjimą.
3. Slaugytojas asmeniškai atsakingas už dalijimąsi žiniomis ir praktine patirtimi su kolegomis, slaugos studentais ir med. personalu.
4. Slaugytojas asmeniškai atsakingas už slaugytojo profesijos prestižą.

PAGRINDINIAI SLAUGOS ETIKOS PRINCIPAI PAGAL MN 20: 1994
1. Gailestingumo principas.
2. Nepakenkimo principas.
3. Autonomijos principas.
4. Lygybės principas.
5. Teisingumo principas.
NORMINIAI AKTAI. DOKUMENTAI.
Lietuvos medicinos norma MN: 20 1994. Slaugos etikos pagrindai.
Tarptautinis slaugų etikos kodeksas (1953 San Paulas Brazilijoje, 1965 Frankfurtas Vokietijoje, 1982 Ženeva Austrijoje).
Hipokrato priesaika apie 400 p. m. e.
Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija, patvirtinta Europos ministrų komitete 1996-11-19. Lietuvoje įsigaliojo 2003-02-01).
Europos medicinos kodeksas. 1987 m. pritarta Europos bendrijos.
Tarptautinis me

edicinos etikos kodeksas. PSO. Pasaulinės gydytojų asociacijos generalinė asamglėja 1949 m.

Lietuvoje med. etika – tai veiksmų laukas, kurio centre yra žmogus. Med. etika moko, kaip nepažeisti žmogaus teisių, integralumo ir autonomijos.

MEDICINOS ETIKOS LYGMENYS
1. Paciento ir mediko santykiai – profesinė paslaptis, paciento informavimas, pagarba paciento teisėms, bendravimo tinkamumas.
2. Paciento priežiūros institucijų lygmuo – laukiamųjų sąrašai, ribotas biudžetas, med. tyrimai.
3. Sveikatos priežiūros sistemos lygmuo – politika, teisė, ekonomika. Ministerija, seimas, Prezidentas.

MEDICINOS ETIKOS TRADICIJA
1. Hipokratiškoji tradicija. Daryti gera ir nekenkti. Svarbiausia – paciento interesai, dėmesys pacientui, pagarba kolegoms ir studentams. Vertinimas: vyrauja med. požiūris ir mediko veikla priklauso nuo profesijos moralumo.
2. Pasaulėžiūros tradicija. Esmė – pagarba gyvybei nuo prasidėjimo iki biologinės mirties. Absoliučiai – gyvybei, siaurąja prasme – individui, gyvybės individualumui. Daugiau klausimų nei atsakymų.Ypač liečia bioetiką.
3. Švietėjiška tradicija. Esmė – gerbti žmogaus autonomiją. Principai: savanoriškumas ie pasirinkimo laisvė.
4. Autentiškumas. Sprendimai priimami remiantis savo paties vertybėmis ir gyvenimo tikslais.
5. Kryptingas svarstymas. Sprendimai priimami apsvarsčius visas turimas alternatyvas.

BIOETIKOS KLAUSIMAI
Bioetika – tai gyvybės etika. Šiuolaikinės problemos:
1. Eutanazija.
2. Organų donorystė.
3. Dirbtinis apvaisinimas.
4. Klonavimas.
5. Abortas.
6. savižudybė.
7. Žmogžudystė.

“Sunkumai mus užgrūdina, jeigu mūsų neužmuša.”(Nyčė). Idealizmas – siela, materializmas – kūnas. Žmogus yra kūno ir sielos derinys. Mentaliniai dalykai – mūsų siela. Bioetika bando atsakyti, kas mes esame, iš kur mes atėjome. Mūsų šiuolaikiniai palikuonys prieš 200 tūkst. metų atsikėlė iš Afrikos. Atvyko per artimuosius rytus. Indoeuropiečių ir slavų gentys prieš 40 tūkst. metų apsigyveno Europoje. Lietuviai moteriškąja genetika artimesni slavams ir

r rusams (nuosaiki, rami, prisitaikanti), o suomiai, estai – finourgams (pagal kalbą). Vyriškoji linija – indoeuropiečių. Genų mišinys labai įvairus. Genofondas stiprus. Yra prielaidos gyventi sveikai ir ilgai. Tačiau einame savęs naikinimo link.

MEDIKUI BŪTINOS PAGRINDINĖS ŽMOGIŠKOSIOS SĄVYBĖS (DORYBĖS)

Aristotelio dorybės dorinės normos:
1. Moralumas.
2. Dorovingumas.
3. Teisė.
4. Tikėjimas.

ARISTOTELIO DORYBIŲ LENTELĖ
DORYBĖS

dianoetinės

pastovūs dalykai – principai, mokėjimas, išmintis, mąstymas

kintami dalykai – meistriškumas, protingumas

etinės

visuotinė (etoso) – drąsa, nuosaikumas

pinigų ir turto – dosnumas, kilnumas, didžiadvasiškumas

autoriteto ir garbės – išdidumas, garbėtroškiškumas

bendravimo – tiesumas, mandagumas, draugiškumas

politinio gyvenimo – tiesumas

TOMAS AKVINIETIS. DORYBĖS.
1. Protas.
2. Gėrybės.
3. Normos.
4. Galutiniai tikslai.
5. Sąžinė (svarbiausia).
Bleksnatūralis (traktatas).
ETINIŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
SPRENDIMŲ MODELIS

1. Apibūdinti būklę, stengiantis nustatyti sveikatos problemas, būtinus sprendimus, etinius komponentus ir pagrindinius asmenis.
2. Išsiaiškinti padėtį, surinkus papildomą informaciją.
3. Apibrėžti pažeistas asmenines, profesines bei moralines nuostatas (principus).
4. Nustatyti įtrauktų asmenų moralines nuostatas.
5. Nustatyti padėties etines problemas.
6. Nustatyti vertybių priešybes, jei jos yra.
7. Nustatyti, kas tas priešybes turi spręsti.
8. Nustatyti veiksnius.
9. Nuspręsti veiksmų eigą ir ją vykdyti.
10. Įvertinti tikėtinus numatytų veiksmų rezultatus.

Pavyzdys
1. Skubioji medicinos pagalba, 1 kategorija. Veikėjai: pacientas, slaugytoja ir slaugytojos padėjėja.
2. Ligonis komos būsenoje. Personalas informuotas apie skubios pagalbos reikiamybę, yra padėtas švirkštas.
3. Pažeisti visi principai: asmeniniai – požiūrio, profesiniai – gailestingumo, nepakenkimo, moraliniai – teisingumo, gailestingumo, sąžiningumo.
4. Slaugytojos atsainus asmeninis nusiteikimas, slaugytojos padėjėjos neigiama nuostata .
5. Etinės – bendravimo.
6. Vertybių priešybės – neigiamos nuostatos į pacientą.
7. Vyr. slaugytojas
8. Susipažinti su MN 20:1994
9. Imtis priemonių, kad darbuotoja laikytųsi savo pareigybių. Siūlyti administracijai taikyti drausminę nuobaudą.
10. Vykdyti skubios pagalbos algoritmą.

Leave a Comment