TECHNINIŲ PRIEŽIŪRŲ IR REMONTO ORGANIZAVIMAS VILNIAUS MIESTO GREITOSIOS PAGALBOS AUTOPARKE

1638 0

Įvadas 2

Autotransporto įmonės 3

Automobilių techninis aptarnavimas 3

Automobilų remontas 3

Remonto gamybinis ir technologinis procesai 3

Remonto tipai 3

Remonto darbo organizavimas 3

Mašinų remonto teoriniai pagrindai 3

Mašinų detalių dilimo rūšys 3

Pradiniai duomenys technologijai projektuoti 3

Technologinių procesų projektavimas 3

Technologinių procesų sudarymas 3

Dabartinis remontas kuris yra vykdomas pagal seną technologiją 3

Automobilio įvažinėjimas 3

Vairuotojo pareigos, prižiūrint automobilį 3

Kuro ir tepalų suvartojimo normos 3

Automobilių darbas 3

Pasiruošimas darbui linijoje 3

Pagrindinių sistemų ir agregatų techninė priežiūra ir aptarnavimas kuris yra atliekamas dabartiniame Vilniaus greitosios medicinos autoparke. 3

Pagrindiniai stabdžių techninio aptarnavimo darbai 3

Pagrindiniai vairo techninio aptarnavimo darbai 3

Automobilių padangų techninio aptarnavimo darbai 3

Pagrindiniai važiuoklės techninio aptarnavimo darbai 3

Pagrindiniai kardaninės ir pagrindinės pavarų diferencialo ir puusašių techninio aptarnavimo darbai 3

Pagrindiniai pavarų dėžės ir paskirstymo dėžės techninio aptarnavimo darbai 3

Automobilių darbo sauga 3

Garažo laikymo taisyklės ir saugumo technika, atliekant techninį aptarnavimą ir vairuojant automobilį 3

Priešgaisrinės apsaugos priemonės autotransporto įmonėje 3

Ekonominė dalis 3

Reformos planas 3

Skubios medicinos pagalbos tiekimo planas 3

Reformos įgyvendinimas 3

Planuojami rezultatai 3

Įgyvendinimo priemonių planas 3

Lentelė. GMP automobilių poreikis 3

Išvados 3

Priedai: 3

Literatūra 3Įvadas

Savo darbe analizuosiu techninių priežiūrų ir remonto organizavimą Vilniaus miesto greitosios pagalbos auto parke. Pateiksiu dabartinę situaciją, kokį autoparką šiuo metu turi Vilniaus miesto ir rajono Greitosios medicinos pagalbos auto parkas, kaip yra organizuojama automobilių priežiūra ir remontas. Pabandysiu iššanalizuoti dabartinę ekonominę autoparko situaciją, kadangi autopriežiūra yra organizuojama decentralizuotai apžvelgti visas pastotes ir servisus su kuriais yra pasirašytos sutartys yra netikslinga remsios tik keliais iš jų. Pateiksiu remonto technologiją kuria naudojasi Vakarų Europos šalys turint atitinkamą automobilių skaičių ir lė

ėšas. Pateiksiu dabartines išlaidas priziūrint senesnio amžiaus automobilius ir agregatus, juos remontuojant decentralizuotai. O poto pateiksiu savo sprendimą kaip galima būtų pakeisti dabartinę situaciją sudarius centralizuotą remonto ir priežiūros sistemą aptarnaujant atnaujintą autoparką, per kiek laiko tai atsipirktų ar tai būtų naudingą greitosiuos pagalbos tarnybai ir gyventojams kuriems greitas medikų atvikymas kartais gelbsti gyvybę. Taip pat palyginsiu seno, 9 metų senumo automobilio (vaz-21310) ir visiškai naujo automobilio (Mitsubishi) priežiūros kaštus kūro išlaidas. Poto pateiksiu savo sprendimą dėl reformų kurias galimą būtų diegti Vilniaus greitosios med. pagalbos autoparke.Autotransporto įmonės

Pirmiausia panagrinėsiu įmonę kaip yra organizuojamas darbas, kaip skirstomos įmonės.

Autotransporto įmonė sprendžia klausimus, susijusius su racionaliausiu transporto organizavimu ir sistemingu darbo našumo kėlimu, pervežimų rentabilumo padidinimu, mažinant jų savikainą, automobilio ir priekabų eksploatavimo saugumu, o taip pat veda operatyvinę, statistinę ir buhalterinę apskaitas Autotransporto įmonės organizuoja keleivių ir krovinių pervežimą miestuose ir gyvenamosiose vietovėse, o taip pat tarpmiestinį pervežimą. Jos planuoja pervežimus, žiūri, kad būtų įvykdytas pervežimų planas pagal visus rodiklius, atlieka automobilių ir priekabų techninį aptarnavimą ir remontą, aprūpina reikiamomis eksploatacinėmis medžiagomis ir laiko automobilius.

Atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir paskirtį, autotransporto įmonės skirstomos į dvi grupes:

1. Bendro naudojimo autotransporto įmonės, esančios respublikinių automobilių transporto ir plentų ministerijų sistemos žinioje ir aptarnaujančios visas organizacijas, neatsižvelgiant į jų žinybinę pr
riklausomybę, o taip pat pervežančios keleivius visų rūšių transporto priemonėmis (autobusais, taksi) už pravažiavimą mokant pagal nustatytus tarifus. Atsižvelgiant į transporto darbų pobūdį, šios transporto įmonės gali būti krovininės ir keleivinės;

2. Žinybinės autotransporto įmonės, esančios tam tikros žinybos sistemoje ir aptarnaujančios įmones, įstaigas ir organizacijas, priklausančias tiktai tai žinybai.

Didžiausia dalis transporto priemonių sutelkta sustambintose automobilių transporto ir plentų respublikinių ministerijų ūkiskaitinėse autotransporto įmonėse arba kitose ministerijose, todėl galima geriau panaudoti transporto priemones, pakelti pervežimų rentabilumą, pagerinti automobilių ir priekabų techninį būvį, o taip pat aktyviau stiprinti darbo drausmę.

Kad būtų galima vadovauti Automobilių transporto ir plentų ministerijos sistemos autotransporto įmonių, esančių dideliuose miestuose, veiklai, yra automobilių transporto valdybos, o srities teritorijoje esančių autotransporto įmonių veiklai vadovauja srities automobilių transporto trestai ir transporto valdybos.

Atsižvelgiant į automobilių tipą, autotransporto įmonės skirstomos į:

1. Krovinines autotransporto įmones, kurių riedmenis sudaro sunkvežimiai, automobiliai-vilkikai ir priekabos;

2. Keleivines autotransporto įmones, kurių riedmenis sudaro tiktai autobusai, kuriais pervežami keleiviai iš anksto nustatytais miestų ar tarpmiestiniais maršrutais, apmokant pagal nustatytus tarifus;

3. Aptarnaujančias gyventojus tiek keleiviniais, tiek ir krovininiais pervežimais; tokių autotransporto įmonių riedmenis sudaro lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai;

4. Specialias autotransporto įmones, kurių riedmenis sudaro automobiliai, skirti tiktai vienos rūšies pervežimams (greitoji pagalba, komunaliniai patarnavimai ir t. t.).

Be to, autotransporto įmonės skirstomos į penkias grupes, atsižvelgiant į automobilių skaičių jose:

I Daugiau kaip 800 automobilių

II
Nuo 501 iki 800 automobilių

III Nuo 251 iki 500 automobilių

IV Nuo 101 iki 250 automobilių

V Nuo 50 iki 100 automobilių

Bendros paskirties autotransporto įmonėje yra šie svarbiausi skyriai ir tarnybos:

eksploatacinė tarnyba — operatyviai planuoja ir vadovauja pervežimams, sudaro su klientais sutartis, kontroliuoja automobilių darbą linijoje, organizuoja pakrovimo-iškrovimo darbus remdamasi kelionės lapais ir kitais atitinkamais dokumentais, vedi riedmenų atlikto darbo apskaitą;

techninė tarnyba — paruošia automobilius ir priekabas darbui ir palaiko jų gerą techninį būvį, laiku ir kokybiškai atlikdama visus techninio aptarnavimo ir remonto darbus;

saugaus eismo tarnyba — organizuoja darbą, kad būtų aiškinamos eismo taisyklės, kontroliuoja, kaip vairuotojai jų laikosi savo darbe ir autoūkyje, o taip pat veda agitacinį darbą šia linkme: veda avarijų priežasčių statistiką ir analizę

planavimo skyrius .— veda bendrą darbo apskaitą, sudaro transporto finansinį planą, kuris yra ne kas kita, kaip visos transporto gamybinės ir finansinės veiklos planas per metus;

techninio tiekimo skyrius — aprūpina autoūkį eksploatacinėmis medžiagomis, atsarginėmis dalimis, įrankiais ir kt., sudaro jų apskaitą, išduoda ir laiko;

buhalterija — veda finansinių lėšų ir materialinių vertybių apskaitą, duoda atitinkamas ataskaitas ir atsiskaito už atliktą darbą su klientais, tarnautojais ir darbininkais;

administracinė-ūkinė tarnyba — veda personalo apskaitą, reikalų bylas, organizuoja gamybinių ir tarnybinių patalpų apsaugą ir laiko jas reikiamame būvyje.

Autotransporto įmonės vadovas yra direktorius (viršininkas). Techninei autotransporto įmonės veiklai vadovauja vyriausias inžinierius (techninis vadovas), kuris yra direktoriaus pavaduotojas techniniams reikalams. Eksploatacinei tarnybai va
adovauja eksploatavimo viršininkas, kuris yra direktoriaus pavaduotojas eksploatavimo reikalams.

Stambiose autotransporto įmonėse riedmenys suskirstyti į kolonas, kurioms vadovauja kolonų viršininkai. Jie pavaldūs garažo viršininkui.

Kad būtų galima tinkamai eksploatuoti riedmenis, kiekvienoje autotransporto įmonėje yra garažas-stovėjimo aikštelė, patalpos automobilių ir priekabų einamajam remontui ir techniniam aptarnavimui atlikti, automobilių priėmimo ir išleidimo į darbą postai, sandėliai atsarginėms dalims ir eksploatacinėms medžiagoms laikyti. Darbininkams ir tarnautojams yra dušai, rūbinės drabužiams laikyti, valgyklos ir poilsio kambariai.

Autotransporto įmonės veikla pagrįsta ūkiskaita. Autotransporto įmonės atskirų cechų, barų ir grandžių veikla paprastai remiasi vidaus ūkiskaita.

Svarbiausi ūkiskaitos principai yra tokie: stengiamasi kiek galima geriau įvykdyti gamybinį planą, sunaudojant kiek galima mažiau materialinių gėrybių ir lėšų. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas tam, kad racionaliai būtų panaudoti riedmenys, techninio aptarnavimo ir remonto įrengimai, kad būtų įdiegiami naujausi mokslo, technikos ir pažangaus patyrimo pasiekimai, kad būtų sumažintos techninio aptarnavimo, remonto ir eksploatacinių medžiagų sunaudojimo išlaidos.

Autotransporto įmonėms pradėjus dirbti pagal naują planavimo i ekonominio stimuliavimo sistemą, atsiveria didelės galimybės pagerinti jų gamybinę-ūkinę veiklą. Išsiplėtus įmonės teisėms planavimo, statybos ir technologijos tobulinimo srityje, o taip pat finansinės veiklos i užmokesčio srityje, susidaro tinkamos sąlygos geriau mobilizuoti visus rezervus intensyvesnei įmonės veiklai ir pelnui didinti.

Ar bus įvykdytas pervežimų planas ir ar autoūkis gaus pelno, daugiausia priklauso nuo to, kaip dirbs kiekvienas vairuotojas. Tinkamai laikant automobilius, pilnai išnaudojant ridą ir keliamąją galia, taupant kurą, tepalus ir kitas eksploatacines medžiagas, mažiau prastovint pakraunant ir iškraunant, bus sudarytos sąlygos autotransporto įmonės darbo rentabilumui padidinti.

Priimami į darbą vairuotojai turi paduoti pareiškimus direktoriaus vardu, pateikti pasą, darbo knygelę ir vairuotojo teisės pažymiįėjimą.

Į darbą priimama, išleidus autotransporto įmonės įsakymą. vairuotojas turi būti supažindintas su darbo sąlygomis ir pravesta augumo technikos instrukcija.

Automobiliai ir priekabos priskiriami vairuotojui arba vairuotojų brigadai. Apie tai surašomas atitinkamos formos aktas.

Pagal šitas nuostatas buvo sudarytas Vilniaus miesto ir apskrities gereitosios medicinos pagalbos parkas. Kurį sudaro toks auto ūkis ir patalpos:

GMP paslaugoms Vilniaus apskrityje teikti naudojami 67 automobiliai (1 lentelė). Vilniaus apskrities GMP automobilių remontui per 2002 m. išleista 318 850 Lt (1 pav.).

1 lentelė. Vilniaus apskrities GMP automobilių techniniai duomenys 2002 m.

GMP tarnyba automobilių skaičius

Naudoja-mų

Rezervinių kurių rida >250000 km, kurie sunaudoja >14 l kuro 100 km kuriuos teko remontuoti >12 d./m.

Pagamintų

iki

1996 m. Pagamintų 1996 m.. ir vėliau

Vilniaus m. GMP stotis 28 1 27 1 26 27 25

Elektrenų GMP stotis 7 1 4 3 2 5 3

Trakų PSPC

GMP skyrius 4 1 2 2 2 1 3

Vilniaus raj. GMP stotis 9 0 7 2 7 4 7

Svenčionių PSPC

GMP skyrius 5 1 2 3 4 4 0

Širvintų raj. PSPC

GMP skyrius 7 3 6 1 4 6 2

Šalčininkų PSPC

GMP skyrius 7 1 4 3 3 7 1

Vilniaus apskritis 67 8 52* 15 48 54 41

* Automobilių nusidėvėjimas 100 proc. (likutinė vertė – 1 Lt)

1 pav. GMP automobilių remonto išlaidos 2002 m.

Bendras GMP tarnybų užimamų patalpų (su pastotėmis) plotas sudaro 4534,95 m2. Informacija apie GMP tarnybų užimamų patalpų būklę ir reikalingas investicijas jų renovacijai pateikta 7 lentelėje.

2 lentelė. Vilniaus apskrities GMP tarnybų pastatų būklė 2002 m. ir reikalingos investicijos renovacijai

GMP tarnyba Užimamų patalpų (be pastočių, su garažais) plotas, m2 Pastočių

plotas, m2 Užimamų patalpų būklė Reikalingos investicijos,

tūkst. Lt

Vilniaus m. GMP stotis 2806,05 175,45 Patenkinama 800

Elektrenų GMP stotis

170

– Patenkinama, reikalingas einamasis remontas

50

Trakų PSPC GMP skyrius 136,6 – Nepatenkinama 52

Vilniaus rajono GMP stotis 80 70 Patenkinama 150

Svenčionių PSPC

GMP skyrius

291 – Patenkinama, reikalingas dispečerinės remontas 60

Širvintų rajono PSPC

GMP skyrius 360,15 – Gera

2001 m. atliktas

kap. remontas 0

Šalčininkų PSPC

GMP skyrius 445,7 – Nepatenkinama 210

4289,5 245,45 1322Automobilių techninis aptarnavimas

Riedmenų techninio aptarnavimo sistema yra planinė-įspėjamoji. Būtina pilnai atlikti visus kiekviename aptarnavime numatytus darbus. Taikant šią sistemą, automobiliai ir priekabos gali būti techniškai tvarkingi, mažiau dyla jų detalės, mažiau sunaudojama kuro ir tepalų, laiku išaiškinami ir pašalinami gedimai, būna patikimesnis ir saugesnis jų eksploatavimas, be to, automobiliai bei priekabos ilgiau dirba.

Jeigu laiku atliekami techniniame aptarnavime numatyti tvirtinimo, reguliavimo, kontroliavimo-apžiūrėjimo ir valymo-plovimo darbai, tai susidaro normalios sąlygos visoms automobilio sistemoms ir mechanizmams dirbti.

Atsižvelgiant į darbų periodiškumą ir apimtį, numatytas trijų rūšių automobilių techninis aptarnavimas: kasdieninis techninis aptarnavimas (KA), pirmasis techninis aptarnavimas (TA-1) ir antrasis techninis aptarnavimas (TA-2). Techninio aptarnavimo periodiškumas nustatomas pagal faktinį ridos dydį kilometrais, kartu atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas .Kiekvienos eksploatavimo sąlygų kategorijos didžiausias techninio aptarnavimo periodiškumas priimtas lengviesiems automobiliams ir autobusams, vidutinis — sunkvežimiams ir mažiausias–autotraukiniams ir savivarčiams automobiliams.

Techninis aptarnavimas atliekamas pagal planą-grafiką, kuris sudaromas kiekvienam automobiliui arba priekabai mėnesiui, atsižvelgiant į vidutinę paros ridą ir ridos tarp techninių aptarnavimų normą. Grafiką patvirtina autotransporto įmonės vyriausias inžinierius (techninis vadovas).

Prieš grįžtant automobiliams iš linijos, riedmenų apskaitos technikas garažo lape iš anksto užrašo numerius automobilių, kuriems reikia atlikti techninį aptarnavimą, nurodant techninio aptarnavimo rūšį, o taip pat tepimo operacijas. Užpildytas garažo lapas perduodamas į grįžtančių iš linijos automobilių priėmimo postą, ten jame pasirašo budintis mechanikas ir automobilio vairuotojas. Techniniam aptarnavimui vadovauja vyresnysis mechanikas.

Atiduodamas automobilį budinčiam mechanikui, vairuotojas jį stato į laukimo zoną. Iš jos pagal vyresniojo mechaniko nurodymą automobilis patenka į valymo-plovimo darbų postą ir toliau, atsižvelgiant į techninio aptarnavimo rūšį ir reikiamus remonto darbus, į atitinkamus postus.

Kiekvienai techninio aptarnavimo rūšiai nustatyta tam tikras skaičius darbų, kuriuos reikia atlikti.

Kasdieninis techninis aptarnavimas (KA). Atliekant kasdieninį techninį aptarnavimą, apžiūrint iš išorės, tikrinami mazgai, agregatai ir prietaisai, nuo kurių priklauso eismo saugumas, ir atliekami valymo ir plovimo darbai. Tikrinama, prieš išvažiuojant į liniją ir stebint automobilio darbą kelyje ir ilgalaikiuose sustojimuose. Valymo-plovimo darbai atliekami, grįžus į garažą. Tuo pačiu metu automobilis apžiūrimas, siekiant išaiškinti eksploatavimo metu atsirandančius gedimus, ir į automobilį pripilama kuro ir tepalų (jeigu reikia).

Pirmasis techninis aptarnavimas (TA-1). Į pirmojo techninio aptarnavimo darbų sąrašą įeina: kontrolės-apžiūrėjimo, tepimotvirtinimo ir reguliavimo darbai. Juos atlikus, turi būti laiku išaiškinti ir pašalinti atsiradę gedimai, vadinasi, turi mažiau dilti automobilio detalės.

Pirmojo techninio aptarnavimo metu būtinai tikrinama, kaip pritvirtinti visi automobilio agregatai, ar nesugedę ir patikimi sriegi-niai sujungimai, ar užveržtos ir užkaiščiuotos veržlės ir varžtai, ar gerai sureguliuoti mechanizmai ir detalės, juos sureguliuojant iki gamyklos instrukcijoje nustatytos normos. Pradedama tikrinti, žiūrint, ar pakanka stabdžių skysčio stabdžių hidraulinės pavaros sistemos pagrindiniame stabdžių cilindre, ir jo įpilama iki reikiamo lygio, tikrinama, ar nesugedusios padangos ir ar oro spaudimas jose atitinka norminį, o taip pat patepami atskiri mazgai ir mechanizmai, kurie numatyti tepimo grafike.

Antrasis techninis aptarnavimas (TA-2). Antrajame techniniame aptarnavime numatyta atidžiau patikrinti, ar nesugedę visi automobilio agregatai, kokia yra kompresija variklio cilindruose, apžiūrėti rėmą ir jo .kniedės, patikrinti, ar taisyklingas yra priekinių ratų suvedimas, patikrinti automobilio elektros įrengimų sistemą ir pašalinti atrastus gedimus, patikrinti, ar patikimai veikia akumuliatorių baterija, starteris, generatorius, relė-reguliatorius, per-traukiklis-skirstytuvas, apšvietimo prietaisai, garso ir šviesos signalizacija. Atliekant TA-2, reikia patikrinti, ar tiksliai nustatyti automobilio žibintai.

Atsižvelgiant į tepimo grafiką, TA-2 metu pakeičiama alyva automobilio variklio karteryje ir alyvos smulkaus valymo filtro filtruojantieji elementai, o taip pat patepamos automobilio važiuoklės detalės ir sujungimai. TA-2 darbų sąraše yra ir tai, kad į amortizatorius reikia įpilti skysčio, o padangas reikia perstatyti pagal nustatytą schemą.

Žiūrint, koks yra metų laikas, TA-2 metu atliekami ir darbai, automobilį paruošiant pereiti iš rudens—žiemos darbo periodo į pavasario—vasaros periodą, ir atvirkščiai. Ryšium su tuo plaunamas variklio karteris, pavarų dėžės karteris, užpakalinio ir priekinio varančiųjų tiltų, o taip pat vairo karteriai. Išplovus, atsižvelgiant į metų laiką, įpilama šviežio tepalo (vasarinio ar žieminio). Reikia atlikti ne tik čia išvardytus darbus, bet taip pat išplauti variklio radiatorių, aušinimo ertmę, apšildymo įtaiso sistemą ir į juos pripilti vandens ar antifrizo (žiemą), o paskui patikrinti, ar nesugedęs ir ar gerai veikia radiatoriaus ir termostato žaliuzi, įkrauti akumuliatorių bateriją, elektrolito tankumą padarant iki reikiamo pagal eksploatavimo sezoną, uždėti arba nuimti akumuliatorių baterijos apšiltinimo priemones, paruošti ir sutvarkyti radiatoriaus ir gaubto apšiltinimo priemones, priešslydžio grandines ir kasimo įrankius. Ištrupėjusias kabinos ir kėbulo nudažytas vietas nuvalyti ir vėl išdažyti.

Visus kasdieninio ir pirmojo techninio aptarnavimo darbus dažniausiai reikia atlikti pertraukų tarp pamainų metu. Techniniam aptarnavimui atlikti yra specialūs įtaisai ir specialiai įrengtos patal-pos-profilaktoriumai. Atsižvelgiant į profilaktoriumo gamybinį plotą ir esančius įrengimus, techninis aptarnavimas gali būti organizuotas aklinuose postuose arba srautinėje linijoje.

Aklinuose postuose techninis aptarnavimas dažniausiai atliekamas mažose autotransporto įmonėse, kur visi darbai, išskyrus valymo ir plovimo, praktiškai atliekami viename poste.

Srautinis metodas taikomas didelėse autotransporto įmonėse, kur kasdien reikia atlikti labai daug techninių aptarnavimų. Taikant šį

Pav 1. Plovimo mašina su pistoletu

metodą, techniniame aptarnavime numatyti atlikti darbai paskirstomi į keletą specializuotų nuosekliai išdėstytų postų: valymo, plovimo, džiovinimo, tvirtinimo darbų, reguliavimo ir elektrotechninių darbų, tepimo ir padangų taisymo.

Valymo poste iš automobilio kabinos ir kėbulo išvalomos dulkės. Galima siurbti su dulkių siurbliu. Toks postas dažniausiai įrengiamas atskirai, o vasarą specialiai tam tikslui skirtoje atviroje

aikštelėje.

Plovimo poste padaryta estakada arba griovys ir įtaisyta plovimo mašina (1 pav.). Į plovimo mašiną tiekiamas vanduo, iš kurios didesniu spaudimu vanduo, tekantis gumine žarna, tiekiamas į plovimo pistoletą. Automobilius galima plauti ir mechanizuotu būdu specialiai įrengtose plovimo kamerose.

Plovimo poste turi būti įrengta kanalizacija arba lietaus kanalizacija, būtinai įrengiant jose purvo nusodintuvus ir alyvos rink-tuvus. Automobilis džiovinamas specialiame poste, panaudojant pašildytą suspaustą orą.

Jeigu autotransporto įmonėse yra lengvosios mašinos arija autobusai, tai šiame poste yra įrengimai kėbulams valyti ir poliruoti. Tam tikslui panaudojami poliravimo diskai, kurie sukami lanksčiu velenu, sujungtu su elektros varikliu. Atsižvelgiant j atliekamos operacijos pobūdį, diskus galima keisti.

Tvirtinimo, reguliavimo, elektrotechniniai ir tepimo darbai atliekami specialiuose postuose, o kad būtų patogiau juos atlikti, postuose turi būti įrengti hid.rauliniai keltuvai, estakados arba apžiūrėjimo duobės, ant kurių pastatomas automobilis.

Reguliavimo ir elektrotechninių darbų postuose būtinai turi būti variklio patikrinimo prietaisai: stetoskopas variklio darbui išklausyti, kompresometras kompresijai kiekviename variklio cilindre patikrinti o taip pat prietaisas vožtuvų prigludimo sandarumui patikrinti (3 pav.).

Prietaisas žvakėms nuvalyti ir patikrinti

Be to, reguliavimo darbų poste turi būti prietaisai variklio maitinimo sistemai patikrinti ir sureguliuoti: prietaisas karbiuratorių žiklerių pralaidumui patikrinti, prietaisas karbiuratoriaus adatinio vožtuvo prigludimo sandarumui patikrint, prietaisai kuro siurblio ir variklio alkūninio veleno maksimalių apsisukimų skaičiaus reguliatoriaus veikimui patikrinti.

Kad būtų galima atlikti automobilio elektros įrengimų sistemos chnini aptarnavimą, elektrotechninių darbų poste turi būti volt-ctras žemos įtampos grandinei patikrinti, prietaisas uždegimo gran-nei patikrinti; juo tikrinama, ar tvarkoje yra pertraukiklio kon-iktai. kondensatorius, indukcinė ritė, uždegimo žvakės, dangtelio

paskirstytuvo rotoriaus izoliacija ir aukštos įtampos laidai. 30 paveiksle parodytas prietaisas uždegimo žvakėms nuvalyti ir patikrinti, apkrovimo šakutė ir areometras, kuriais tikrinama, ar nesugedus akumuliatorių baterija.

Reguliavimo darbų poste turi būti prietaisai, kuriais tikrinama, ar nesugedusi priekinė ašis ir vairas, laisvomatis, liniuotė ratų suvedimui patikrinti, prietaisas ratų išvirtimui ir posūkio kakliukų šerdesų posvyrio kampams patikrinti, skystis, pilamas į stabdžių hidraulinės pavaros sistemą, sankabos mechanizmą, vairo mechanizmo hidraulinį stiprintuvą, ir stendas stabdžiams tikrinti. Siame poste turi būti padangų montavimo ir demontavimo įrankiai, tame tarpe padangų nuimtuvai, apsauginiai įtaisai, kompresorius orui į padangas pripumpuoti ir manometras oro spaudimui patikrinti padangose.

Automobilių tepimo poste turi būti įtaisytos alyvos kolonėlės, bakeliai su transmisinėmis alyvomis, solidolio teptuvai su rinkiniu antgalių, tinkančių visų matmenų ir rūšių tepalinėms. Visų rūšių tepalai turi būti tiekiami mechanizuotu būdu, nes tada daug lengviau dirbti darbininkams ir automobilis trumpiau stovi tepimo poste. Siame poste turi būti įvairių matmenų piltuvai su tinkleliais, matavimo indai ir indai alyvai išpilti. Matavimo indai ir piltuvai alyvai įpilti turi būti švarūs.

Atliekant techninio aptarnavimo darbus, reikia griežtai laikytis visų elgimosi su įrengimais, įtaisais ir įrankiais saugumo technikos taisyklių.Automobilų remontas

Taip yra sudaroma technologija remontuojant automobilius vakarų Europoje:Remonto gamybinis ir technologinis procesai

Remontas – tai kompleksas darbų (operacijų), kuriuos atlikus, objektas tampa tvarkingas arba darbingas, atkuriamas viso objekto arba jo sudėtinių dalių resursas. Resursas – tai suminis objekto išdirbis nuo naudojimo pradžios arba atnaujinimo po remonto iki jo perėjimo į ribinę būseną.

Remonto gamybinis procesas – darbuotojų ir gamybos priemonių veiksmų visuma remontuojant atitinkamos paskirties objektą. Į remonto gamybinį procesą įeina mašinų ardymas, montavimas, detalių atnaujinimas, produkcijos kokybės tikrinimas, transportavimas, laikymas, elektros energijos, suslėgto oro, vandens tiekimas ir kiti veiksmai.

Detalės remontas – reikiamos taisyklingos formos suteikimas nudilusiems paviršiams, jų fizinių bei mechaninių savybių atkūrimas, išlaikant techninių sąlygų reikalavimus. Būdingi detalių remonto pavyzdžiai – tai alkūninio veleno kakliukų šlifavimas, įvorių ištekinimas ir honingavimas, įvorių plėtimas iki remontinio matmens ir kt.

Detalės atnaujinimas – visiškas nominaliųjų matmenų ir fizinių bei mechaninių savybių atkūrimas, t.y. atnaujinami matmenys ir atkuriamas resursas iki naujos detalės lygio. Būdingi detalių atnaujinimo pavyzdžiai – tai įplydymas, galvanizavimas, apspaudimas, lazerinis miltelių privirinimas ir kt.

Remonto technologinis procesas – tai tik ta gamybinio proceso dalis, kuri skiriama detalių ar objektų formai ir savybėms keisti arba detalėms gaminti, pavyzdžiui, montavimo technologinis procesas yra detalių ir mazgų jungimas virimu su kitais. Detalių remonto technologinis procesas taip pat tėra remonto gamybinio proceso dalis, nes jis reiškia tik detalių savybių keitimą geometrinės , matmenų, paviršiaus ir kt.Remonto tipai

Šiuolaikinėmis diagnostikos priemonėmis galima tiksliai nustatyti atskirų objekto mechanizmų ir agregatų techninę būklę, jų neardant, ir taip praktiškai pakankamai tiksliai nustatyti, ar pakanka profilaktinių darbų, ar reikia remonto. Reguliariai atliekant techninės priežiūros darbus pagal iš anksto parengtą planą, sudaromos palankiausios sąlygos objektams dirbti be sutrikimų ir laiku išvengti įvairių defektų, pašalinant arba sušvelninant jų atsiradimo priežaistis.

Technininis aptarnavimas – tai techninių priemonių ir darbų kompleksas įrenginio darbingumui ir tvarkingumui išlaikyti. Skirtingai nuo techninio aptarnavimo, remonto tikslas yra atkurti viso agregato ar detalės darbingumą, laiku pašalinant jau atsiradusius sutrikimus. Objekto patvarumas ir patikimumas labai priklauso nuo tinkamai suteikto techninio aptarnavimo ir remonto. Priklausomai nuo atliekamų darbų paskirties ir pobūdžio, remontas skirstomas į einamąjį, vidutinį (tik automobiliams) ir kapitalinį.

Eimamasis remontas skirtas sutrikimams ir gedimams pašalinti. Atliekant tik tos rūšies remontą, numatyta keisti: agregate – atskiras detales, kurios pasiekė susidevėjimo ribą (išskyrus bazines), sistemoje – atskirus mechanizmus ir agregatus. Einamojo remonto metu

tiriamas objekto darbingumas. Jis suprantamas kaip profilaktinių priemonių taikymas avariniam išdilimui išvengti.

Kapitalinis remontas skirtas reglamentuotam objektų darbingumui atkurti. Kapitalinio remonto metu objektas visiškai išardomas, defektuojamas, lontuojamas, keičiamos detalės, o vėliau surenkamas, reguliuojamas ir išbandomas.

Išimties tvarka kai kuriems objektams (pvz., automobiliams) leidžiama Atlikti vidutinį remontą. Tai toks remontas, kai atliekamas vieno ar dviejų agregatų kapitalinis remontas, o visų kitų agregatų ir mazgų – einamasis.

Iki minėtų pagrindinių remonto tipų – einamojo ir kapitalinio, dar yra smulkus ir modernizavimo remontas. Atskirais atvejais objektas remonto metu gali buti modernizuojamas.Techninės priežiūros ir remonto sistemoje dar yra numatytos tokios priemonės: tarpremontinė techninė priežiūra – žiūrima, kaip laikomasi eksploatavimo taisyklių, laiku pašalinami smulkūs gedimai ir kt.; apžiūros – nustatoma techninė įrengimų būklė; smulkusis remontas – pakeičiamos susidėvėjusios detalės, sureguliuojami atskiri mechanizmai ir pan.

Remonto ciklo trukmė – tai laikotarpis tarp įrengimo eksploatacijos pradžios ir pirmo kapitalinio remonto arba tarp dviejų gretimų kapitalinių remontų. Remonto ciklo struktūra priklauso nuo įrengimo (objekto) klasifikacinės grupės, jo naujumo. Labai daug eksploatacijos išlaidų tenka einamajam remontui, kai keičiant susidėvėjusias detales, surinkimo vienetus ar agregatus, atkuriamas mašinos darbingumas. Optimalus einamasis remontas susijęs su technine diagnostika, rezervavimu (atsarginių dalių skaičiumi), remonto darbų organizavimu ir kt. Taip pat labai svarbu detales tinkamai keisti. Skiriamos kelios keitimo rūšys: individualus keitimas, kai keičiama sugedusi detalė; reglamentuotas, kai keičiama nustatytą laiką išdirbusi detalė; grupinis, kai surinkimo vienetas keičiamas sugedus bet kuriai detalei, ir mišrus. Reglamentuotas keitimas taikomas remontuojant labai atsakingus objektus, pavyzdžiui, malūnsparnius, lokomotyvus, laivus ir pan., nes jis užtikrina didžiausią patikimumą. Tačiau šiuo atveju panaudojamas ne visas resursas. Individualus keitimas leidžia panaudoti visą resursą, tačiau šiuo būdu reikėtų keisti tik lengvai prieinamas detales (padaugėja remontų). Taikant grupinį keitimą, panaudojamas ne visas detalių resursas, tačiau sumažėja remontų.

Norint pasirinkti tinkamą detalių keitimą, agregatai ir sistemos suskaidomi į surinkimo vienetus ir, lyginant įvairias keitimo rūšis, apskaičiuojamos lyginamosios išlaidos gedimams šalinti.Remonto darbo organizavimas

Objektų arba mašinų remontą atlieka mechaninės remonto gamyklos, įmonės arba remonto cechai ar barai. Pagal specializavimo laipsnį skiriamos universalios ir specializuotos remonto įmonės. Remonto įmonėse taikomi universalus stacionarus ir srautinis remonto būdai. Universaliu stacionariu būdu mašinos ardomos ir renkamos toje pačioje darbo vietoje. Todėl daug detalių ir agregatų reikia gabenti į plovimo, defektavimo, remonto ir atnaujinimo vietas. Šis būdas taikytinas didelių matmenų galingosioms mašinoms remontuoti arba tada, kai remonto programa nedidelė.

Specializuotas yra agregatinis remonto organizavimo būdas, kai netvarkingi agregatai, mazgai keičiami suremontuotais arba į naujus. Skiriamas agregatinis kapitalinis remontas, kai mašinos resursas atnaujintas kapitališkai sutaisytais agregatais ir surinkimo vienetais, ir

Buvo atliktas einamasis remontas, kai keičiami atskiri surinkimo vienetai, o paskui kaikuriems iš jų atliktas kapitalinis arba einamasis remontas.

Agregatinis remontas efektyvus, nes jis trumpiau trunka, yra geresnės ir geriau panaudojami agregatų ir surinkimo vienetų resursai, mažesnis imlumas, remonto procesas ir įrengimai paprastesni, mažiau sunaudojama atsarginių dalių ir medžiagų ir pan. Visiškai įdiegti agregatinį remonto metodą trukdo nepakankama agregatų, surinkimo vienetų, kuriuos remontuoja specializuotos įmonės, nomenklatūra, skaičius ir kokybė. Turint pakankamai atsarginių dalių ir mazgų, agregatiniu metodu galima šalinti gedimus ir atlikti techninę priežiūrą. Agregatinis metodas leidžia 50-60% sutrumpinti remonto trukmę, pagerinti jo darbų kokybę ir sumažinti išlaidas.

Didesnei remonto darbų apimčiai, taikomas srautinis metodas. Tai universaliausias remonto organizavimo metodas. Visos remonto operacijos atliekamos tikslingai, ritmingai, nuolatinėse darbo vietose. Jų nuoseklumas priklauso nuo technologinio proceso. Šio metodo pagrindas – cechą ar barą jungianti srautinė linija (konvejeris), kuri produkciją nuo vienos operacijos vietos prie kitos perkelia greičiu, netrukdančiu remonto ritmą (taktą). Darbo vietos aprūpinamos specialiais įrengimais, darbo įrankiais. Srautinė linija juda tolygiai arba cikliškai. Pirmuoju atveju surinkimo medžiagos ar detales kabamieji konvejeriai perneša nuo vienos darbo vietos į kitą reguliuojamas objektų slinkimo greitis turi atitikti laiką, reikalingą technologinėms procesams atlikti. Antruoju atveju technologinės operacijos atliekamos linijai sustojus trukmė turi atitikti laiką, reikalingą operacijoms atlikti kiekvienoje darbo vietoj pagal remonto objektus srautinės linijos būna vienarūšės ir daugiarūsės. Jos dar skirstomos į kintamąsias ir grupines: kintamojoje srautinėje linijoje tam tikrą laiką taisomi vienos rūšies objektai, o paskui, perderinus įrengimus, taisomi kitos

Remonto objektai. Grupinės srautinės linijos iš anksto aprūpinamos nenuimamais

linijiniais, įtaisais ir įrankiais, leidžiančiais taisyti įvairius panašius objektus, neperderinant linijos

Srautinis remontas labai našus, geros kokybės. Šis metodas sparčiai diegiamas įvairiose remonto gamyklose.

Pagal remontavimo vietą skiriamas specializuotasis, vietinis ir gamyklinis remontas.

Specializuotasis remontas atliekamas gamyklose ir specializuotose dirbtuvėse. Čia didesnis darbo našumas, mažesnė savikaina, geresnė kokybė, racionaliau panaudojami įrengimai ir įrankiai.

Nesudėtingi objektai dažniausiai remontuojami ir techniškai prižiūrimi ten, kur jie eksploatuojami. Tada: mažiau lėšų reikia sugedusiai technikai transportuoti, kyla vartotojų kvalifikacija Kad darbo našumas būtų didesnis, įterpiamos specializuotos įrankių vietos, stiprinama remonto bazė.

Sudėtingus ir tikslius objektus remontuoja gaminančios gamyklos.Mašinų remonto teoriniai pagrindai

Žalingų procesų, dėl kurių mašinos netenka darbingumo, charakteristika

Darbingumas – tai tokia objekto būsena, kai jis gali atlikti savo funkcijas, t.y. išlaikyti normatyvinėje techninėje arba konstrukcinėje dokumentacijoje nurodytus eksploatacinius parametrus. Kai objektas netenka darbingumo, jis sugenda. Gedimas gali būti visiškas arba dalinis.

Eksploatuojamuose objektuose vyksta sudėtingi fizikiniai ir cheminiai procesai, dėl kurių detalės deformuojasi, dyla, lūžta, koroduoja ir t.t. Mašinos pradiniai parametrai keičiasi tol, kol ji sugenda. Be to, keičiasi ne tik detalių metalo, bet ir alyvos, degalų ir kitų medžiagų eksploatacinės savybės. Šie procesai skirstomi į grįžtamuosius (tamprioji deformacija, kaitinimas ir aušinimas) ir negrįžtamuosius (plastinė deformacija, dilimas, korozija).

Šie procesai pagal tai, kaip greitai jie vyksta, skirstomi į tris grupes. Sparčiai vykstantys procesai yra periodiški. Vienas periodas trunka dalį sekundės. Tai mašinos mazgų vibracija, trinties jėgos kitimas judamuosiuose sujungimuose, darbinių apkrovų kitimas ir kt. Vidutinio spartumo procesai trunka minutes arba valandas, dėl to monotoniškai kinta pradiniai mašinų parametrai. Tai mašinos temperatūros kitimas bei dilimas, aplinkos drėgmės bei temperatūros kitimas ir kt. Jie (pavyzdžiui, šiluminė deformacija) dažniausiai priklauso nuo daugelio parametrų, turinčių įtakos jų eigai, todėl nusakomi atsitiktiniais dydžiais ir funkcijomis. Lėtieji procesai vyksta tuomet, kai mašina dirba tarp periodinių apžiūrų ir remontų. Tai svarbiausiųjų jos mazgų dilimas, medžiagos nuovargio, detalių vidinių įtempimų persiskirstymas, metalo takumas, trinties paviršių užsiteršimas, korozija, sezoninis temperatūros kitimas.

Vykstant šiems procesams, kinta detalių medžiagų pradinės ypatybės ir būsena, t.y. jos senėja, yra pažeidžiamos ir pagaliau iškyla gedimo pavojus. Pažeidimui pasiekus tam tikrą ribinę vertę, objektas sugenda. Senėjimas skirstomas pagal tai, koks jis yra iš išorės.

Greičiausiai pradeda senėti ir senėja paviršinis medžiagos sluoksnis. Detalių paviršius, veikiamas temperatūros, cheminių, mechaninių ir kitų išorinių veiksnių, netenka dalies medžiagos, t.y. išėdamas. Vykstant detalių paviršiaus absorbcijai, jam pridegant, kaupiasi šalutinės medžiagos. Šis procesas vadinamas prieauga. Dėl išorinių veiksnių gali pakisti paviršinių sluoksnių ypatybės, t.y. jų mikrogeometrįja, kietumas ir kt.

Specifiniai procesai vyksta liečiantis dviem sujungtiesiems paviršiams. Tai ypač dažnas reiškinys mašinų mechanizmuose ir elementuose. Judamuosiuose sujungimuose vyksta įvairūs dilimo procesai.

Dažniausiai objektai sugenda dėl detalių savybių pokyčių joms trinantis ir dylant. Mašinų detalių dilimo rūšys

Svarbiausia mašinų detalių dilimo priežastis yra išorinė trintis. Trintis- tai

išorinių lietimosi paviršių pasipriešinimas santykiniam poslinkiui. Skiriama. Rimties trintis ir judėjimo trintis. Esant rimties trinčiai, kūnai vienas kito atžvilgiu nejuda, vyksta mikroposlinkiai. Judėjimo trintis atsiranda tada, kai du kūnai juda vienas kito atžvilgiu. Pagal judėjimo pobūdį skiriama slydimo ir riedėjimo trintis. Slydimo trilnlis – tai tokia judėjimo trintis, kai kūnų greičiai lietimosi taškuose yra skirtingi ir priešingos krypties. Kai kūnų judėjimo greičiai yra vienodi ir poslinkis ,tokia trintis vadinama riedėjimo trintimi. Be to, abiejų rūšių trintis gali pasireikšti tuo pat metu; tai vadinama riedėjimu praslystant. Pavyzdžiui, krumplinėse ir sraigtinėse pavarose, tarp automobilio rato ir kelio.

Trintis gali būti sausoji (be tepalo) ir tepamoji. Esant sausajai trinčiai, miniliečiantys paviršiai dėl molekulinės mechaninės paviršių sąveikos deformuojasi, braižosi, intensyviai išsiskiria šiluma, paviršiai vibruoja. Sausoji trintis būdinga stabdžiams, frikciniams mechanizmams ir pan.

Išorinę trintį apibūdina trinties jėga. Slydimo trinties jėga priklauso nuo kūno medžiagos ir paviršių būklės, taip pat nuo normaliosios apkrovos. Medžiagų senėjimo greitis priklauso nuo daugelio priežasčių:

aplinkos drėgnumo ir temperatūros

saulės spinduliavimo intensyvumo

kritulių kiekio

aplinkos cheminio ir bakterinio užterštumo

skysčių ir dujų agresyvaus poveikio.

Kai kurių medžiagų, laikomų atvirose aikštelėse, senėjimo intensyvumas parodytas brėžynyje.

Senėjimo intensyvumas

10 12 14 t/m

1 – profilinis plienas; 2 – ketus; 3 – lakštinis plienas; 4 – guma; 5 – mediena; 6 – dažai; 7 – tekstilė

Mašinų senėjimo proceso intensyvumas priklauso nuo jų konstrukcijos, gamybos technologijos, eksploatavimo sąlygų ir techninės priežiūros bei remonto kokybės. Visus šiuos mašinų senėjimo veiksnius nagrinėja mašinų senėjimo teorija, sukurta akademiko A. Selivanovo.

Remontas – tai kompleksas darbų, kuriais siekiama atstatyti objekto tvarkingumą arba darbingumą ir padidinti viso objekto arba jo elementų resursus.

Būna tokie remonto būdai:

1.Surinkimo vienetų surinkimas

2.Surinkimo vienetų įdirbimas ir išbandymas

3.Dažymas

4.Mašinos surinkimas

5.Mašinos įdirbimas ir išbandymas

6.Mašinos dažymas

7.Prietaisų montavimas

Mašinos atidavimas į produkcijos sandėlį

Remonto gamybinis procesas – žmonių ir gamybos priemonių veiksmų visuma, būtina gaminiams gaminti arba jiems remontuoti atitinkamoje įmonėje.Į remonto gamybinį procesą įeina mašinų ardymas, montavimas, detalių atnaujinimas ir produkcijos kokybės tikrinimas, transportavimas, laikymas, elektros energijos, suslėgto oro, vandens tiekimas ir kiti veiksniai.

Apskritai sudėtingų mašinų kapitalinio remonto gamybinis procesas susideda iš daugelio technologinių operacijų.

Pagrindinių technologinių procesų sekos schema tinka visoms remonto įmonėms, nesvarbu ką jos remontuoja – detales, agregatus ar mašinas. Jei remontuojamos paprastesnės mašinos ar remontas atliekamas taikant ekonomiškesnes technologijas, ši schema būna paprastesnė.

Sprendžiant visus techninius, organizacinius ir juridinius remonto klausimus, reikia vadovautis galiojančiais valstybiniais ir žinybiniais standartais bei kitais normatyviniais dokumentais, kurių sąrašai periodiškai skelbiami specialiuose leidiniuose.

Remonto įmonių veiklą tiesiogiai reglamentuoja techninės sąlygos, techniniai reikalavimai, medžiagų, detalių sunaudojimo ir laiko normos, įvairi normatyvinė literatūra, išleidžiama atskirais leidiniais kiekvienai mašinų markei ar jų grupei (savaeigių mašinų šasi ir varikliams yra atskiri tokie leidiniai).

Prieš išardant remontuotiną mašiną reikia gerai nuplauti ir nuvalyti, surašyti defektų aktą ir atlikti kitus organizacinius darbus . Mašina gali būti išardoma iš dalies arba visiškai. Ardymo apimtis priklauso nuo to, kokius agregatus norime išimti. Iš dalies mašina ardoma atliekan.t mažą ir vidutinį remontą, o visiškai – kapitalinį.Pagrindiniai remonto technologijos principai

Prieš pradėdamas projektuoti įrengimų ar mašinų remonto technologinius procesus, technologas privalo gerai susipažinti su šių įrengimų ar mašinų strukūra. Ir yra:

1. Analizuojamas objektas

2. Objekto charakteristikos, pasai, techniniai

3. Duomenys, brėžiniai, schemos.

4. Sprendimai

5. Objektas remontuotinas. Sprendimai

6. Objektas neremontuotinas.

7. Kaupiamos lėšos naujiems objektams pirkti, keisti.

8. Remontas atliekamas, keičiant detales. Sprendimas

9. Remontas atliekamas, keičiant surinkimo vienetus. Sprendimas

10. Keičiami iš gamintojo gauti surinkimo vienetai. Seni atiduoti gamintojui.

11.Organizuojamas detalių atnaujinimas vietoje. Sprendimas

12.Surinkimo vienetai remontuojami vietoje Keičiamos detalės, gautos iš detalių atnaujinimo technologinio proceso projektavimas .

Ar konstrukcija ir pasirinkti remonto organizavimo forma atitinka ekonominį pagristumą. Technologas turi žinoti, kokiais principais vadovaujantis sudaryta konstrukcija, ar numatyta galimybė keisti atskiras detales ar surinkimo vienetus, nes projektuojant ir montuojant šiuolaikinius įrengimus labai dažnai taikomos surinkimo vienetų konstrukcijos ir remontuoti atskiras detales ekonomiškai neapsimoka. Ir tik remiantis analizės rezultatais parenkami remonto organizavimo būdai, sudaromi remonto technologiniai procesai.

Kita vertus, prieš pradedant organizuoti remontą reikia įsitikinti, ar ekonomiškai tikslinga remontuoti eksploatuojamus įrengimus, nes įrengimai ar mašinos, išdirbę nustatytą laiką, gali būti moraliai pasenę ir jų remontuoti ekonomiškai neapsimokės.

Šiai analizei atlikti siūloma vadovautis savo nuovoka ir ekonomisto sąvybėmis Kiekvienas sprendimas turi būti ekonomiškai pagrįstas. Pastaruoju metu daugelis gamintojų siūlo keisti įrengimus kas tam tikrą laiko tarpą, sumokant įrengimų vertės skirtumą. Daugeliu atvejų šis sprendimas yra ekonomiškai pagrįstas, nes remonto išlaidos viršija reikiamą papildomai sumokėti lėšų sumą.Pradiniai duomenys technologijai projektuoti

Projektuojant remonto technologiją, reikalingi šie pradiniai duomenys:

1. Remontuojamo objekto surinkimo brėžiniai, veikimo aprašymas,

2. Eksploatacijos instrukcijos, schemos, techninės sąlygos, atsarginių ir

3. Komplektuojamų dalių katalogai bei kainos.

4. Numatomų surinkimo vienetų bei detalių brėžiniai su techninėmis sąlygomis.

5. Informacija apie esamus remonto pajėgumus ir galimybes.

6. Informacija apie galimus naudoti detalių atnaujinimo būdus ir įrengimus.

7. Informacija apie galimus gauti remontuojamam objektui surinkimo vienetus, komplektuojamus gaminius, detales ir jų kainas.

8. Informacija apie numatomas remontuoti detales bei surinkimo vienetus, jų gamybines programas, darbo sąlygas ir eksploatacijos metu atsirandančius defektus, reikiamus atnaujinimo būdus. Technologinių procesų projektavimas

Detalių atnaujinimo technologinio proceso projektavimo darbai atliekami tokia tvarka:

Susipažįstama su atnaujinamų detalių medžiagomis, geometrinėmis formomis, matmenimis ir jų tolerancijomis, konstrukciniais elementais, eksploatacijos sąlygomis, defektų pobūdžiu ir dydžiu.

Parenkami ir įvertinami detalių atnaujinimo būdai.

Nustatomas visų darbų atlikimo tvarka.

Parenkami reikalingi įrengimai, įtaisai, įrankiai

Parenkamos detalėms atnaujinti reikalingos medžiagos.

Parenkami atnaujinimo režimai

Nustatomi reikalingi atnaujinamų detalių kontrolės būdai, nustatomi kontroliuojami parametrai.

Nustatomos laiko normos, darbų sudėtingumas bei reikiama darbuotojų kvalifikacija.

Technologinės dokumentacijos sudarymas.

Pats atsakingiausias technologinio proceso projektavimo etapas yra detalės atnaujinimo būdo parinkimas ir jo įvertinimas. Parenkant racionaliausią detalių atnaujinimo būdą naudojami šie rodikliai: technologinis, ilgaamžiškumo ir ekonominis.

Technologinis rodiklis yra orientacinis ir neturi konkrečių reikšmių. Jis nusako galimybę taikyti vieną ar kelis atnaujinimo būdus, leidžia nustatyti vienu ar kitu būdu atnaujinamų detalių skaičių.

Ilgaamžiškumo rodiklis leidžia įvertinti atnaujinimo būdus pagal tai, kokį atnaujintos detalės darbingumą jie užtikrins. Racionaliausiu reikėtų laikyti tą atnaujinimo būdą, kuris užtikrins didžiausią atnaujintos detalės ilgaamžiškumą. Be to, kiekvienam atnaujinimo būdui yra būdingos savybės, nusakančios detalės ilgaamžiškumą. Pavyzdžiui, atnaujinant detales pagal remontinį matmenį, tokia savybė yra atsparumas dilimui; atnaujinant detales metalo dangomis – dangos sluoksnio sukibimo su pagrindiniu metalu stiprumas, atsparumas dilimui ir atsparumas nuovargiui. Ilgaamžiškumo kriterijus nusakomas rodikliu K„ t.y. atnaujintos ir naujos detalių darbo trukmių santykiu.

Ekonominis rodiklis leidžia galutinai parinkti detalės atnaujinimo būdą ir nusakomas sąlyga – detalės atnaujinimo kaina; Matome, kad kuo didesnis ilgaamžiškumo koeficientas, tuo tobulesnis detalės atnaujinimo procesas. Atliekant analizę, reikia nepamiršti, kad savikainai didelę įtaką turi detalių gamybinės programos.Technologinių procesų sudarymas

Detalių remonto technologinio proceso tikslas – racionaliausiu būdu atkurti detalės savybes ir šitaip užtikrinti reikiamą detalės ilgaamžiškumą, esant mažiausiai jos atnaujinimo savikainai.

Detalių remontą tikslinga organizuoti partijomis, kurios komplektuojamos pagal šiuos požymius:

detalių, turinčių vienodus ar skirtingus defektus, pavadinimus; įvairius vienodų detalių defektų junginius; vienodus skirtingų detalių defektus. Priklausomai nuo detalių komplektavimo būdo sudaromi atskirieji ir maršrutiniai technologiniai procesai. Atskirasis technologinis procesas taikomas, esant mažoms gamybinėms programoms. Šiuo atveju detalės komplektuojamos pagal pavadinimus, neatsižvelgiant į defektų junginius. Kiekvienam defektui pašalinti sudaromas technologinis procesas, todėl, ruošiant šiuos technologinius procesus, nenaudojami specializuoti įrenginiai, įranga. Remonto technologiniams procesams keliami tokie pat reikalavimai kaip ir mechaninio apdirbimo technologiniams procesams. Technologiniam procesui aprašyti sudaroma maršrutinė kortelė, kurioje surašoma defektų šalinimo technologija. Šio dokumento pildymo tvarka ir reikalavimai atitinka mechaninio apdirbimo technologinių procesų sudarymo reikalavimus.

Maršrutinė technologinio proceso technologija ruošiama tam tikram defektų junginiui pašalinti ir taikoma esant didesniam detalių skaičiui. Maršrutinė technologija sudaroma šalinti defektams, susijusiems tarpusavyje natūraliais ryšiais, technologinio proceso bendrumu bei ekonominiu tikslingumu. Detalių remonto maršrutinė technologija sudaroma taip: nustatomi defektų junginiai, įeinantys į kiekvieną maršrutą; defektų junginiai nustatomi, defektuojant didelį skaičių vienodo pavadinimo detalių ir užpildant stebėjimų lapą: Įrenginys

Detalės nr. pagal katalogą

Defektuojamos detalės numeris Galimų detalės defektų sąrašas

1 2 3 4 5 6 ir t.t.

1

2

n

Reikia pasakyti, kad net ir vieną defektą turinčios detalės, priklausomai nuo jų matmenų, gali būti atnaujinamos skirtingais būdais. Todėl nustatomas detalių, atnaujinamų vienu ar kitu būdu, santykis. Jeigu detalėje aptinkami du ar daugiau defektų, tai optimalus defektuotinų detalių skaičius nustatomas pagal nustatyta formulę.

čia N – optimalus defektuotinų detalių skaičius; x – pagrindinių galimų šios detalės defektų skaičius; a – koeficientas, lygus 25, jei x<5, ir lygus 20, jei x>5.

Po defektavimo analizuojami aptikti defektai ir nustatomas, kuris defektų junginys pasitaiko dažniausiai. Tam sudaroma lentelė, kurioje pagal defektavimo lapą nurodomi detalės defektai ir pasitaikantys defektų junginiai:

Defektų junginiai Defektų numeriai pagal defektavimo lapą Detalių skaičius kiekviename junginyje

1 2 3 4 5 6 ir t.t.

1

2

n •

Pagal defektų junginių požymius vieno pavadinimo detalės skirstomos į partijas. Į vieną partiją įeina tik tos detalės, kurioms reikia vienodų atnaujinimo operacijų. Kiekvieno pavadinimo detalei gali būti nuo 2 iki 5 tokių partijų, priklausomai nuo pačios detalės sudėtingumo.

Jeigu defektų junginys pasitaiko retai, tai tokios detalės kaupiamos į didesnes partijas ir remontuojamos pagal specialią technologiją. Jeigu tokių detalių yra nedaug, jos jungiamos į partijas su artimiausią defektų junginį turinčiomia detalėmis.

Nagrinėjant defektų jungimus, nustatomi: pakeitimo koeficientas Kp , atnaujinimo koeficientas K„ ir tinkamų detalių koeficientas Kt apskaičiuojami pagal formules:

Kp=(n/N)-100%, K„=(m/N)-100%,

čia n – išmetamų detalių skaičius; m – tinkamų atnaujinti detalių skaičius, N -bendras detalių skaičius.

Nustatomas maršrutų skaičius ir kiekvienam iš jų suteikiamas numeris. Kiekvienam defektų junginiui (detalių partijai) reikia sudaryti savarankišką atnaujinimo technologinį procesą pagal bendrą maršrutinę technologiją. Sudarant maršrutus, reikia atsižvelgti į šiuos reikalavimus:

defektų junginiai maršrutuose turi atitikti tikrus defektus, kurių turinčios detales numatomaį atnaujinti;

maršrutas turi numatyti technologinį .defektų junginių ryšį pagal atnaujinimo būdus;

maršrutas turi užtikrinti, kad detalę ekonomiškai apsimokėtų remontuoti.

Detalės charakteristika Detalės defektų junginiai maršrute

1)ctalės Defekto pavadi- Matmenys Technologinio maršruto Salinamų defektų

nr. nimas Nominalus Ribinis Netinkamas nr. sąrašas

Prieš pradedant sudarinėti maršrutinius technologinius procesus, sudaroma technologinė kortelė pagal nurodytą normą:

kiekvienam maršrutui parenkami atskirų defektų pašalinimo budai;

sudaroma kiekvieno atskiro defekto pašalinimo technologinio proceso schema;

sudaromas racionaliausias kiekvieno maršruto technologinių operacijų planas;

projektuojama kiekviena technologinio proceso operacija (parenkami įrengimai, įranga, įrankiai, režimai, laiko normos, darbų kvalifikacija, sudaromi operacijų eskizai);

nustatomos kontrolės operacijos, jų vieta maršrute, jos projektuojamos.

Grupinė maršrutinė technologija paremta technologinių procesų tipizavimu. Šiuo atveju detalės skirstomos į klases ir grupes pagal konstrukcinius ir technologinius požymius, svarbius detalių atnaujinimo procesams. Kiekvienos grupės detalei – atstovei, kurios charakteristikos ir defektai labiausiai atitinka grupės reikalavimus, sudaromas maršrutinis technologinis procesas.

vienašone arba dvišone siūle, sustiprinami antdėklais, kurie ant plyšio kraštų užeina 200 mm. Siūlė ir terminio poveikio zona sukietinamos pneumatiniu kūjeliu suapvalintu daužikliu. Netinkamos kniedės nupjaunamos pneumatiniu kirstuku ar dujiniu degikliu ir išstumiamos išmušikliu. Skylės išplečiamos arba išgręžiamos. Kniedijama karštai arba šaltai preso hidraulinėmis replėmis arba hidrauline kniedijimo apkaba.

Specializuotos remonto įmonės (gamyklos) labai efektyvios, nes naudoja šiuolaikinę remonto technologiją ir našius darbo organizavimo būdus. Šiose gamyklose galima taikyti tipinius remonto technologinius procesus.Dabartinis remontas kuris yra vykdomas pagal seną technologiją

Automobiliai remontuojami pagal reikalą, atsižvelgiant į faktinį automobilio arba priekabos techninį būvį. Remontuojant pašalinami gedimai, atsiradę, eksploatuojant automobilį ir priekabą, kad juos būtų galima toliau eksploatuoti. Remontuojant galima atlikti visus darbus, įskaitant išardymo ir surinkimo, mechaninius ir šaltkalviš-kus, kalvystės, litavimo ir suvirinimo, skardininkų, apmušimo ir sta-lystės, elektrotechninius, lyginimo ir dažymo.

Atsižvelgiant į darbų rūšį ir apimtį, skiriamas einamasis (ER) ir kapitalinis remontas (KR). Einamasis ir kapitalinis remontai atliekami arba viso automobilio (ir priekabos), arba vieno kurio nors iš agregatų.

Atliekant agregato einamąjį remontą, pašalinami tiktai duotojo agregato gedimai. Tam tikslui galima pakeisti arba suremontuoti jo sugadintas arba išdilusias detales.

Atliekant automobilio arba agregato kapitalinį remontą, jų techninis būvis turi būti toks, kad juos būtų galima priimti remontuoti pagal technines remonto sąlygas, o taip pat automobilius arba kapitalinio remonto būdu suremontuotus agregatus išbandyti. Atlikus kapitalinį remontą, automobilis arba agregatas turi atlikti nustatytą tarpremontinę ridą.

Turint galvoje tai, kad remontuoti reikia, atsižvelgiant į faktinį techninį būvį, yra tam tikros sąlygos, kuriomis remiantis automobilį arba agregatą galima pasiųsti kapitaliniam remontui.

Norint agregatą pasiųsti kapitaliniam remontui, reikia, kad jo bazinė detalė būtų remontuotina ir agregatą reikėtų visai išardytiAgregatas siunčiamas kapitaliniam remontui dar ir tada, kai dauguma jo detalių yra išdilusios ir jų negalima atnaujinti einamojo remonto metu, o ryšium su tuo pablogėjęs jo bendras techninis būvis.

Automobilis siunčiamas kapitaliniam remontui, jeigu šiuo būdu reikia remontuoti daugumą jo agregatų.

Progresyviausias kapitalinio remonto būdas yra agregatims metodas, kurį taikant galima labai sutrumpinti automobilio prastovėjimo kapitaliniame remonte laiką.

Automobilio agregatinio remonto metodo esmė yra ta, kad sugedę mazgai, prietaisai ir atskiri agregatai pakeičiami suremontuotais ir esančiais apyvartiniame fonde. Tada visus apyvartinio fondo agregatus ir mechanizmus galima įstatyti į bet kurį remontuojamą tam tikros markės automobilį. Taigi, taikant agregatinį remonto metodą, galima labai sutrumpinti automobilio remonto laiką, nes automobilį reikia surinkti iš jau suremontuotų mazgų, mechanizmų ir agregatų.

Automobilių ir atskirų agregatų kapitalinis remontas atliekamas remonto gamyklose. Autotransporto įmonėse suremontuoti agregatai pakeičiami einamojo remonto metu.

Nežiūrint to, kad nustatoma pagal automobilio faktinį techninį būvį, ar jį reikia remontuoti ar nereikia, kiekvienos markės automobiliui nustatyta ridos iki kapitalinio remonto norma. Jeigu, automobiliui pravažiavus tam tikrą norminę ridą, komisija, kurią sudaro žmonės iš administracinio-techninio personalo, dalyvaujant vairuotojui, nustato, kad automobilio techninis būvis yra pakankamai geras ir jo nereikia remontuoti, tai jį leidžiama toliau eksploatuoti, nustatant papildomą viršnorminę ridą iki remonto.

Automobilių remontai autotransporto įmonėje planuojami, atsižvelgiant į nustatytas minimalias ridos tarp remontų normas.

Naujų automobilių vidutinė rida iki kapitalinio remonto yra tokia: TA3-21 „Volga”—155 tūkst. Km.

Jeigu šie automobiliai jau buvo remontuoti, tai ridos iki sekančio kapitalinio remonto normos sumažinamos ir yra tokios: automobiliams TA3-21 „Volga”—120 tūkst. Km. Priekabos ir puspriekabės pirmą kartą remontuojamos pravažiavusios 100 tūkst. km, o jau remontuotos — pravažiavusios 80 tūkstančių kilometrų.

Čia duotos automobilių ir priekabų ridos iki kapitalinio remonto normos yra minimalios. Pažangūs vairuotojai savo praktiniame darbe įrodė, kad šias normas galima padidinti iki 500—700 tūkstančių kilometrų.

Tarpremontines ridas galima padidinti ir automobilį ilgiau eksploatuoti tada, kai vairuotojas gerai žino vairuojamo automobilio įrengimą ir konstrukcijos ypatybes .ir kartu laikosi visų reikalavimų t.y, naują ar suremontuotą automobilį įvažinėja, laiku, kokybiškai ir pilnai atlieka visus techninio aptarnavimo darbus.

Norint prailginti automobilio darbo laiką, būtina tiksliai laikytis įrnonės-gamintojos instrukcijos, sistemingai linijoje kontroliuoti, kaip dirba agregatai, mazgai ir visi automobilio mechanizmai, nedelsiant pašalinti atsiradusius gedimus, laiku išplauti variklio tepimo ir maitinimo sistemą, o taip pat tikrinti, ar tiksliai sureguliuota transmisija ir valdymo mechanizmai.

Automobilio darbo laikui labai svarbūs automobilio vairavimo būdai. Štai kodėl pažangūs vairuotojai vairavimo menui skiria vis daugiau dėmesio. Kad automobilis dirbtų be perkrovimo ir ekonomišku režimu, butina gerai išnagrinėti maršrutą, kuriame teks dirbti. Gerai žinant maršrutą, galima važiuoti tinkamiausiu greičiu, geriau išnaudoti automobilio įsibėgėjimą bei nuokalnę ir staigiai nestabdyti.Automobilio įvažinėjimas

Važiuojant pirmą tūkstantį kilometrų, naujame ar kapitalinio remonto būdu suremontuotame automobilyje prisiderina besitrinan-čios detalės, sandariau prigula tarpikliai tarp detalių, vadinasi, silpnėja jų tvirtinimas. Įvažinėdamas naują arba kapitalinio remonto būdu suremontuotą automobilį, vairuotojas turi ypač atidžiai stebėti, kaip dirba visi jo mazgai bei agregatai, ir atlikti visus techninio aptarnavimo darbus. Kad automobilis ilgai ir patikimai dirbtų, vairuotojas įvažinėjimo periode turi papildomai atlikti šiuos darbus ir laikytis tokių svarbiausių taisyklių: naują ar kapitalinio remonto būdu suremontuotą automobilį iki eksploatavimo pradžios reikia patepti tiksliai pagal tepimo grafiką; patikrinti ir užveržti visas išorines mazgų, agregatų ir atskirų detalių tvirtinimo priemones; nevažinėti blogais keliais ir su priekaba. Automobilį apkrauti tiktai 70—80% jo pilnos keliamosios galios, o važiavimo greitis turi būti ne didesnis kaip 45 km/h; dirbant reikia tikrinti, kiek įšyla stabdžių būgnai, ratų stebulės, užpakalinis tiltas ir pavarų dėžė, o taip pat reikia stebėti kontrolės-matavimo prietaisų parodymus; nuvažiavus 500 km, reikia keisti alyvą variklio karteryje, išplaunant variklio karterį, alyvos rupaus ir smulkaus valymo filtrų korpusus, pakeičiant alyvą ir filtruojantį elementą; nuvažiavus 1000 km, reikia pakeisti alyvą variklio, pavarų dėžės, užpakalinio tilto, vairo karteriuose ir juos išplauti; be to, pilnai atlikti pirmą techninį aptarnavimą; nuimti apsisukimų skaičių apribojančią plokštelę; surašyti aktą apie automobilio techninį būvį.Vairuotojo pareigos, prižiūrint automobilį

Automobilis bus techniškai tvarkingas ir ilgiau tinkamas naudoti tada, kai vairuotojas, prieš išvažiuodamas į liniją, laiku ir kokybiškai atliks visus techninio aptarnavimo darbus, patikrins linijoje, o taip pat sugrįžus į garažą, kaip veikia visi automobilio agregatai ir mazgai.

Eksploatuodamas automobilį linijoje, vairuotojas turi nuolat stebėti prietaisų, kontroliuojančių variklio darbą (ampermetro, alyvos spaudimo rodiklio), parodymus, o taip pat kontroliuoti, kaip dirba visi transmisijos agregatai ir mazgai, važiuoklė, padangos ir t. t.

Jeigu vairuotojas pastebėjo kokį nors gedimą arba išgirdo nuolat pasikartojančius bildesius, tai jis turi gedimą išaiškinti ir imtis priemonių jam pašalinti. Baigęs darbą, vairuotojas turi atlikti visus kasdieninio techninio aptarnavimo darbus, o radęs gedimą, jį nurodyti remonto paraiškoje, kurią reikia atiduoti remonto brigados brigadininkui. Kad automobiliai būtų geriau panaudojami, stambiose remonto įmonėse visi remonto darbai atliekami naktį.

Vairuotojas turi dalyvauti, atliekant antrą techninį aptarnavimą, einamąjį remontą ir atiduodant remontuoti arba gaunant jau suremontuotą jam priklausantį automobilį.

Kasdieninį ir pirmą techninį aptarnavimą galima atlikti ir nedalyvaujant vairuotojui, kuriam priskirtas automobilis. Kiekvienam automobiliui atskirai užvestoje kortelėje atžymima, koks atliktas techninis aptarnavimas. Paraiškos einamajam remontui užrašomos į žurnalą, iš kurio išrašomos paskyros šaltkalvių brigadai.Kuro ir tepalų suvartojimo normos

Sunkvežimiams, autobusams ir lengviesiems automobiliams, kurių darbas neįvertinamas nei tonkilometriais, nei važiavimais (valandinis atlyginimas), kuro suvartojimo norma 100 km ridai nustatyta tokia: Uaz 31512 16.0 l. „Volga”— 13 1. VW Candy 6.4 l Dk.

Nustatant kuro suvartojimo normas, atsižvelgiama į klimatines ir kelio sąlygas.

Kai automobilis eksploatuojamas užmiesčių keliuose su patobulinta danga, tai kuro suvartojimo norma vasarą sumažinama 20% ir, eksploatuojant automobilį tuose pačiuose keliuose žiemą, 10%.

Kuro suvartojimo norma padidinama, jeigu automobilio eksploatavimo sąlygos dėl atliekamo darbo pobūdžio ar pablogėjusių kelių yra sudėtingos, šiais atvejais:

eksploatuojant automobilį kalnuotoje vietovėje aukščiau kaip 1500 m viršum jūros lygio — iki 10% vasarą ir iki 20% žiemą; eksploatuojant automobilį, kai reikia dažnai sustoti (pašto surinkimo automobiliai, maršrutiniai autobusai ir t. t.),— iki 10%; eksploatuojant bloguose keliuose, kaip išimtis,— iki 35%, bet ne ilgiau kaip 3 mėn; įvažinėjant naują ar kapitalinio remonto būdu suremontuotą automobilį (1000 km)— iki 5%; jeigu automobilis panaudojamas kaip mokomasis,— iki 25%. Kadangi kuro suvartojama ir garaže (tikrinamas sureguliuotas variklis, atlikus techninį aptarnavimą, bandomas automobilis, sureguliavus transmisiją, stabdžius ir važiuoklę), tai tam tikslui leistina suvartoti iki 1% viso autotransporto įmonėje suvartojamo kuro kiekio.

Specialiems automobiliams kuro suvartojimo normos nustatytos vienai operacijai a

. . .

Visu pirma išanalizavau 2 automobilius VAZ-21310 (1995 m.) ir Mitsubishi Pajero (2004 m.). Kadangi šie automobiliai yra padidinto pravažumo auto transporto priemonės, todėl mano manymų juos analizuoti yra tikslingiausia. Jie aptarnauja ligonius Vilniaus rajone kur kelių tinklas yra gana prastas, keliai yra blogi ypač žiema ir lietingu periodu.

Naujo automobilio išlaikymas yra brangesnis nes visą techninę priežiūra reikia atlikinieti tik tam nustatytose vietose jos atlikinieti savarankiškai negalima. Už Mitsubishi priežiūrą per 6 mėnesius buvo sumokėta 3657,74 lt. o už Vaz-21310 aštuonių mėnesių laikotarpiu– 2186.26 lt. (išsemesnė informacija pateikta priede). Tačiau sių automobilių degalų suvartojimas skiriasi gana žiankliai, VAZ 21310 sunaudoja 12.0 litrų A-92 benzino, o Mitsubishi – 8.3 litro benzino (markė nenurodyta). Ko pasekoje išlaidos kurui yra tokios: VAZ 21310 per 8 mėnesius 14041.13 lt. Mitsubishi per 6 mėnesius 6023.54 lt.

Įvertinus šiuos rodikliu galima spresti kuri automobilį yra tikslingiau laikyti GMP autoparke. Nors naujo visureigio techninis aptarnavimas yra brangesnis jį laikyti autoparke yra daug tikslingiau dėl jo suvartojamų kūro normų praktiškai per pusę metų jis sutaupo api 6000 lt. beto šis automobilis yra naujas jo patikimumas yra didelis paliginus su 9 metų senumo Niva.

Apsilankius autoservise kur yra taisomas VAZ 21310 jie negaliejo pateikti tikslių duomenų kada jis buvo taisomas ar atlikiniejama techninė priežiūra. Tačiau pakalbėjus su sios autopriemionės vairuotojų išsiaiškinau kad Niva remonto dirbtuvėse prastovi beveik tiek pat laiko kiek vaziuoja keliu. Faktiškai jos darba atlieka kitas automobilis, toks automobilis yra nuostolis visam parkui dėl savo nepatikimumo ir sunaudojamų degalų kiekių. Kardinaliai kita situacija yra su nauju Mitsubishi automobilis pasak vairuotojo nei vieno karto nebuvo sustojęs kelyje. Jam atlikti technine priežiūrą galima planuotai, todėl šis automobilis yra išnaudojamas pilnai be jokių techninių trukdžių.

2. Automobilių remonto ir priežiūros servisai.

Šiuo metų GMP transportas yra remontuojamas decentralizuotose įmonėse ir servisuose pasirašius su jais atitinkamas sutartis. Toks variantas yra pasirinktas tikslingai kadangi sukurti vieninga sistemą yra pakankamai brangu ir netikslinga dėl medicinos įstaigu geografinių padėčių.

Pastačius viena didelį servisą tronsporto priemones reikėtų transportuoti gana dideliais atstumais kas yra nepatogu užima nemažai laiko ir atitinkamai kainuoja. Dar vienas aspektas dėl vieningo serviso nebuvimo yra nauji automobiliai kuriems priežiūra yra atlikiniejama gamintojo įsteigtuose servisuose. Jose priežiūra atliekama aukštame lygyje ir greitai todėl statytis savo servisą yra netikslinga.

Įrengti savo servisą yra visiškai netikslinga nes norint įdiegti pačią naujausią remonto technologiją reikia investuoti labai daug liešų kurios neatsipirktų. Juos atsipirktų tik tuo atveju jei automobilių parkas sudarytų porą tūkstančių mašinų tafa būtų galimą įgyvendinti technologinį procesą remontuojant trnsporto priemones.

3. Sprendimas ir jo ekonominis pagrindimas

Norėdami pagerinti GMP autoparko darbą vertėtų jį kardinaliai atnaujinti kas yra daroma šiuo metų tik labai lėtai dėl lėšų trukūmo.

Naujas Mitsubishiautomobilis kainuoja apytiksliai 73000 lt. jis per pusę metų sutaupo auto parkui apie 7000-8000 lt jeigu jis dirba vietoj seno automobilio. Todėl per 5-6 metus jis visiškai atsipirktų.

Bet pervežimo kokybę ir vaziavimo patikimumą autoparkas gautų iš karto kai įsigis automobilį. Šį išvada yra pagrista Vaz – 21310 ir Mitsubishi palyginmo atveju. Jeigu paimtume automobilio UAZ išlaidas šis laikotarpis sutrumpėtų iki 3.5 – 4.5 metų.Reformos planas

Savo darbe pateikiu patvirtintą sveikatos apsaugos ministro reformos planą.Skubios medicinos pagalbos tiekimo planas

1. Pacientai GMP transporto priemone esant Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoms indikacijoms ar būklėms skubiai gabenami į artimiausią stacionarinę ASPĮ, kurioje anksčiausiai gali būti suteiktos reikalingo profilio paslaugos ir kuri atitinka Sveikatos apsaugos ministro patvirtintus skubios stacionarinės medicinos pagalbos teikimo reikalavimus.

2. Esant bent dviems vienodiems variantams, pasirinkimą nulemia šie prioritetine tvarka išdėstyti pasirinkimo kriterijai:

3. paciento ar jo artimųjų pageidavimas;

4. universitetinės ligoninės statusas;

5. arčiau GMP tarnybos dislokacijos vietos esanti ligoninė.

6. Vilniaus psichiatrijos ligoninė aptarnauja tik Vilniaus miesto gyventojus.

7. GMP brigada pagal galimybes įspėja ASPĮ, į kurią gabenamas pacientas, Priėmimo skyrių. Atvežusi pacientą į ASPĮ Priėmimo skyrių laukia Priėmimo skyriaus gydytojo sprendimo dėl paciento pervežimo ne ilgiau kaip 30 min. Jei per tą laiką paaiškėja, kad ši ASPĮ negali suteikti reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų, GMP tarnyba perveža pacientą į kitą stacionarinę ASPĮ, kurioje šios paslaugos gali būti suteiktos. Praėjus daugiau kaip 30 min. nuo paciento pristatymo į Priėmimo skyrių, GMP brigada turi teisę vykti į kitą iškvietimą.

8. Stacionarinės ASPĮ reguliariai informuoja GMP stotis apie galimybes teikti sveikatos priežiūros paslaugas pagal atskirus profilius ir kaip galima operatyviau – apie pasikeitimus. Apie ASPĮ atsisakymą suteikti sveikatos priežiūros paslaugas GMP atvežtam pacientui, GMP stotis raštu informuoja Vilniaus apskrities gydytoją ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos vadovą.Reformos įgyvendinimas

Įgyvendinant Plano uždavinius, numatoma:

1. atnaujinti GMP automobilių parką, panaudojant Pasaulio banko paskolos ir valstybės investicijų programos lėšas;

2. aprūpinti GMP transporto priemones Sveikatos apsaugos ministro nustatyto sąrašo vaistais, medicinos pagalbos priemonėmis, medicinos įranga, asmeninės apsaugos ir ryšio priemonėmis;

3. stiprinti GMP tarnybų ryšius su stacionarinėmis ASPĮ;

4. įkurti vieningą skambučių priėmimo centrą, kuris koordinuotų GMP darbą apskrities lygiu;

5. atsižvelgiant į GMP teikimo Vilniaus apskrityje galimybes (1 priedas) parengti ir sudaryti Vilniaus apskrities GMP tarnybų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, priskiriant GMP tarnyboms aptarnaujamas teritorijas;

6. parengti vieningas instrukcijas (raštiškus nurodymus, į kurias ligonines turi būti vežami pacientai, esant tam tikroms būklėms ar sužalojimams) GMP brigadoms.

. Įgyvendinimo priemonių planas pateikiamas 2 priede.Planuojami rezultatai

Įgyvendinus Planą, tikimasi:

1.sukurti efektyvesnę GMP paslaugų teikimo sistemą;

2.pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą;

3.sumažinti pacientų mirčių transportavimo metu skaičių;

4. sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir savivaldybių biudžetų lėšas;

5. sutrumpinti GMP brigados atvykimo pas pacientą laiką;

6. sumažinti GMP transporto išlaidas.Įgyvendinimo priemonių planas

Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Data

Reorganizuoti VIlniaus apskrities GMP tarnybas Parengti reorganizavimo projektą, jį patvirtinti ir įgyvendinti Trakų Svenčionių Širvintų Šalčininkų. savivaldybės 2004 – 2005 m.

Didinti GMP tarnybų veiklos efektyvumą Atnaujinti GMP tarnybų automobilių parką:

1) 30 automobilių, nupirktų iš Pasaulio banko paskolos lėšų (žr. lentelę);

2) 22 automobiliais – iš valstybės investicijų programos lėšų.

Lietuvos sveikatos projekto koordinavimo biuras

Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija

2003 m. -2004 m.

2004 – 2007 m.

Aprūpinti GMP transporto priemones Sveikatos apsaugos ministro nustatyto sąrašo vaistais, medicinos pagalbos priemonėmis, medicinos įranga, asmeninės apsaugos ir ryšio priemonėmis Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 – 2007 m.

Įkurti vieningą skambučių priėmimo centrą, kuris koordinuotų GMP darbą apskrities lygiu Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 – 2007 m.

Stiprinti GMP ryšius su stacionarinėmis ASPĮ GMP stotys, ASPĮ 2003 – 2007 m.

Parengti ir sudaryti Vilniaus apskrities GMP tarnybų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, priskiriant GMP tarnyboms aptarnaujamas teritorijas Vilniaus apskrities viršininko administracija, GMP stotys 2004 – 2005 m.

Parengti vieningas instrukcijas (raštiškus nurodymus, į kurias ligonines turi būti vežami pacientai, esant tam tikroms būklėms ar sužalojimams) GMP brigadoms Vilniaus apskrities viršininko administracija,

GMP stotys 2004 m.Lentelė. GMP automobilių poreikis

Numatytas Lietuvos sveikatos projekto įgyvendinimo Vilniau apskrityje sutartyje

(iš Pasaulio banko paskolos lėšų)

A tipo B tipo C tipo Viso

Vilniaus miesto GMP stotis 2 6 2 10

Elektrenų GMP stotis – 2 – 2

Trakų PSPC GMP skyrius – 3 – 3

Vilniaus rajono GMP stotis – 5 – 5

Svenčionių PSPC GMP skyrius – 4 – 4

Širvintų rajono PSPC GMP skyrius – 2 – 2

Šalčininkų PSPC GMP skyrius – 4 – 4

Viso 2 26 2 30

GMP automobilių specifikacija: A tipas – pacientų transportavimui; B tipas – vidutinės komplektacijos, skirtas gyvybinių funkcijų atstatymui ir trumpalaikiam palaikymui bei ūmių ir būklių diagnostikai (emergency ambulance); C tipas – gyvybinių funkcijų atstatymui ir trumpalaikiam palaikymui bei ūmių susirgimų ir būklių diagnostikai (mobile intensive care unit).Išvados

Išanalizavus Vilniaus GMP auto parką, automobilių priežiūrą ir remontą, įvertinus išlaidas laikant naujus ir senesnius automobilius. Padariau išvadą, kad automobilių priežiūra ir remontas yra organizuojami teisingai ekonomiškai pagrįstai lanksčiai sudarant sutartys su servisais. Bet automobilių parką reiketų atnaujinti naujais ir patikimais automobiliais apsimokėtų paimti paskolą naujų automobilių pirkimui kurią galimą būtų grąžinti po 5-6 metų.

Nuosavo serviso organizavimas yra netikslingas nes įdiegti naują technologiją yra praktiškai ir teoriškai neįmanoma dėl esamos šalies ekonominės situacijos ir esamo parko dydžio , strukūros, eksploatuojamų mašinų.Priedai:

Nr. 1. Automobilio Mitsubishi aptarnavimo ataskaita.

Nr. 2. Automobilio Vaz 21310 Niva aptarnavimo ir degalų sunaudojimo ataskaita

Nr. 3. Lengvojo automobilio kelionės lapas.

Nr. 4. Automobilio padangos darbo apskaitos kortelė (žieminė, vasarine).Literatūra

Remigijus Jonuša, Juozas Kolpokas Petras Lazaravičius. REMONTO TECHNOLOGIJA 1999 Vilnius

Juozas Vizgaitis AUTOMOBILIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA 2001 Vilnius

P. Laušas MAŠINŲ TECHNINIS APTARNAVIMAS IR REMONTAS 1990 Vilnius

Algis Butkus AUTOSERVISAS GARAŽE 1992 Vilnius

Ignas Šimanauskas AUTOMOBILIŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI Vilnius 2003

A. Masiliūnas AUTOMOBILIŲ REMONTAS 1995 Kaunas

Algis Butkus VAZ 2108, VAZ 2109, VAZ 1111 PRIEŽIŪRA IR REMONTAS Vilnius

1995

Kazimieras Giedra MANO AUTOMOBILIS 2003 Kaunas

V. Kališkis A. Manzonas, G. Nagula AUTOMOBILIS 1972 Vilnius

Jonaitis L., Žeromskas R. Mašinų servisas. 1998.Vilnius.

Join the Conversation

×
×