Kooperatyvo steigimo tvarka

6.1. Kooperatyvo steigimo tvarka

Pasiūlyti kooperatyvo sampratą svarbu, bet kooperatyvas nebus įsteigtas tol, kol nebus parengtas ir pagrįstas jo steigimo ir veiklos planas. Kaip rodo literatūros šaltiniai ir praktika, pasaulyje labai daug žlugo tik ką įsteigtų kooperatyvų, nes jie buvo įkurti tik entuziazmo, bet ne blaivaus finansavimo, rizikos ir kitų veiksnių apskaičiavimo pagrindu.
Kaip ir kiekvieno projekto realizaciją (Neverauskas, 2001; Rutkauskas, 2002; Woodrow, 2003; Мартин, 2006; Разу, 2000), kooperatyvo steigimą sąlygiškai galima suskirstyti į tokias fazes: inicijavimas, planavimas ir įgyvendinimas.
1. Inicijavimas. Inicijavimo procesai – tai kooperatyvo steigimo idėjos generavimas.Jis susideda iš:
• koncepcijos parengimo;
• techninio-ekonominio pagrindimo;
• galimybių dėėl finansavimo nustatymo;
• steigimo galimybių įvertinimo, analizės ir sprendimo priėmimo.
Rengiant sampratą, nustatomi galutiniai kooperatyvo tikslai ir numatomi jo realizavimo būdai. Keletas iniciatorių kooperatyvo steigimo idėją aptaria tarpusavyje paskui – ir su kitais galimais nariais. Aiškinamasi, kokie steigiamojo kooperatyvo privalumai ir trūkumai, ar pavyks idėja sudominti pakankamai žmonių. Numatoma, kas galės vadovauti kooperatyvui (be gero vadovo negalima tikėtis naudos). Nustatomos veiklos programos gairės ir produktų/paslaugų rinka. Gerai išstudijuojami kooperatyvų įstatymas ir kiti dokumentai. Nagrinėjant kooperatyvo steigimo projekto tikslus, svarbu yra kartu numatyti ir prriemones, kuriomis bus pasiekti tikslai.
Atliekant techninį ir ekonominį pagrindimą, reikia pirmiausia atpažinti investicijų galimumą (palankumą), t. y. numatyti, kokiems tikslams ir kiek reikės apytikriai pastatų, įrenginių, technikos ir kt. Taip pat apskaičiuojama, kiek reikės lėšų ir iš kur tų lėšų bu

us galima gauti: kokią lėšų dalį sudarys narių įnašai pinigais, turtu, kiek lėšų reikės skolintis, kas bus potencialūs investuotojai. Nustatoma, kokią ekonominę ir kitą naudą turės būsimi kooperatyvo nariai. Rekomenduojama kruopščiai įvertinti ilgalaikių ir trumpalaikių uždavinių svarbą ir surikiuoti juos pirmumo tvarka. Reikia įvertinti, kokiu lygiu kooperatyvo idėjos įgyvendinimas išspręs ūkininkų veiklos tikslus. Jei tas lygis yra gana aukštas, projekto idėja priimtina, jei ne – ji atmetama. Be to, būtina atlikti ir kooperatyvo gyvybingumo tyrimus, t. y. apskaičiuoti finansinius rodiklius, per kiek laiko investicijos atsipirks.
Taigi atliekant tyrimus iki projekto parengimo, reikia gana smulkiai išnagrinėti tokias ekonomines alternatyvas:
a) rinkos ir kooperatyvo pajėgumus: paklausos ir rinkos tyrimus, rinkodaros strategiją, gamybos programą, kooperatyvo pajėgumus;
b) žaliavų ir medžiagų šaltinius;
c) vietovę, statybos (jei tokia bus) aikštelę ir jos infrastruktūrą;
d) projekto innžineriją: technologijas ir įrangą, statybos darbus;
e) organizacijos struktūrą ir pridėtines išlaidas: įmonės, administracines, pardavimo;
f) darbo jėgą: vadovus, darbuotojus, jų mokymo išlaidas;
g) darbų įgyvendinimo tvarkaraštį ir biudžeto sudarymą;
h) finansinę analizę: investicijų poreikį, finansavimą, gamybos sąnaudas, finansinius rodiklius.
Vertinant numatomo kooperatyvo steigimo tikslingumą, atliekami šie tyrimai: techniniai, komerciniai, finansiniai, ekologiniai, organizaciniai, socialiniai ir ekonominiai.
Techninių tyrimų metu vertinama: technologinės alternatyvos, realizacijos terminai (viso projekto steigimo ir jo dalių), išteklių (žmogaus, materialiųjų, medžiagų) prieinamumas, kooperatyvo prekių/paslaugų rinkos imlumas ir kooperatyvo dydis. Atliekant kooperatyvo techninius tyrimus tikslinamas projekto bi
iudžetas ir sąmata.
Komercinių tyrimų tikslas – įvertinti kooperatyvo galutinius rezultatus (prekių, paslaugų) vartotojų požiūriu. Šių tyrimų metu sprendžiami trys uždaviniai: rezultato rinkodara, reikiamų išteklių šaltinių paieška ir tiekimo sąlygų įvertinimas, gamybos sąlygų tyrimai.
Finansiniai tyrimai skirti nustatyti finansinius projekto rodiklius: atsipirkimo laiką, vidinę grąžos normą, diskontuotą pinigų srautą, pelningumą ir kt.
Ekologinis įvertinimas – vienas svarbiausių kooperatyvo idėjos įgyvendinimo realumo patikrinimas atliekant tyrimus. Ekologinio įvertinimo uždavinys – nustatyti, kaip projekto įgyvendinimas paveiks aplinką, nustatyti neigiamą efektą mažinančius veiksnius. Ekologinis įvertinimas atsiskleidžia ir tolesnio planavimo eigoje, nes ekologiniai normatyvai dažniausiai būna projekto apriboti.
Organizacinių tyrimų tikslas – įvertinti organizacinę, teisinę, politinę ir administracinę būsimojo kooperatyvo aplinką. Tyrimais gauta informacija vėliau taikoma: nustatant kooperatyvo organizacinę struktūrą, planavimo procese, parenkant ir mokant personalą, koordinuojant veiklą, finansinėje projekto veikloje.
Socialiniai projekto tyrimai atliekami siekiant parinkti tokį variantą, kurio įgyvendinimas pagerintų socialinius kooperatyvo narių ir darbuotojų rezultatus. Pagrindiniai rezultatai, atskleidžiantys projekto socialinį veiksmingumą: darbo vietų skaičiaus pokyčiai, darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygų pagerėjimas, gamybos personalo struktūros kaita, laisvalaikio ekonomija ir panašiai.
Ekonominiai tyrimai, skirti įvertinti, koks kooperatyvo rezultatų poveikis šalies, regiono, ūkio šakos ekonomikai.

Pageidautina, kad jau pasiekus šią kūrimosi stadiją būtų parengtas būsimojo kooperatyvo verslo planas – dokumentas, kuriame aiškiai ir argumentuotai išdėstoma būsimojo verslo sumanymo esmė, apibūdinama kooperatyvo būklė, numatoma strategija ir perspektyvos, prognozuojami ve

eiklos rezultatai. Atlikus visus šiuos darbus, iniciatoriai galutinai įvertina kooperatyvo steigimo galimybę ir priimama atitinkamą sprendimą.
Techninis ir ekonominis investicijų pagrindimas, projektiniai tyrimai ir vertinimai, leidžiantys galutinai suformuluoti sprendimą, yra brangūs ir reikalauja daug laiko.

2. Planavimas. Planavimas – procesas, kuriuo siekiama surasti geriausią veiksmų eigą, atitinkančią kooperatyvo steigimo aplinkoje susidariusią padėtį, numatyti reikiamus išteklius, sudaryti biudžetą. Prie pagrindinių planavimo uždavinių priskiriami:
 turinio planavimo – tikslo – formulavimas, rezultato planavimas, pagrindinių dalių nustatymas;
 struktūrizavimas – viso steigimo darbo apimties išskaidymas iki paprasčiausių lengvai valdomų darbų;
 kalendorinis planavimas:
– darbų sąrašo sudarymas;
– darbų eiliškumo ir tarpusavio priklausomumo nustatymas;
– atlikimo trukmės, darbo pradžios ir pabaigos nustatymas;
– darbų atlikimo tvarkaraščio sudarymas;
– gairių tvarkaraščio sudarymas;
– atsakomybės skirstinys;
 steigimo vertės planavimas.
Kalendorinio planavimo procesas – tai bene svarbiausias planavimo etapas, nuo kurio priklauso viso kooperatyvo steigimo sėkmė.
Darbų sąrašą sudarant nustatomi visi steigimo darbai. Darbų sąrašą tikslinga surašyti į vieną dokumentą. Šiame dokumente surašoma ir kita planavimui reikalinga informacija, kuri gali būti įtraukiama vėlesniais planavimo etapais. Prie tokios informacijos gali būti priskirta darbų atlikimo trukmė, atlikėjų sąrašas, išteklių poreikis, eiliškumas ir pan. (10 lentelė).
Darbų eiliškumas parodo, kokiu nuoseklumu išskirti darbai turi būti atlikti, o darbų tarpusavio priklausomumas parodo, kurie darbai tarpusavyje susiję tiesioginiais organizaciniais ryšiais. Rengiant didelio kooperatyvo steigimo projektą, tikslinga sudaryti tinklinę diagramą (Neverauskas, 2001; Мартин, 2006). Tokia diagrama aiškiai parodo, kurie darbai gali būti atlikti vienu metu, o kurių at

tlikimas dėl jų tiesioginio priklausomumo vienu metu negalimas. Tarkim, vienu metu galima rengti įstatus ir rinkti parašus dėl stojimo į kooperatyvą iš būsimųjų narių, bet negalima kviesti steigiamojo susirinkimo prieš įstatų parengimą.

10 lentelė
Darbų sąrašas
Darbo Nr. Darbo pavadinimas Atlikėjas Vertė,
Lt Trukmė, dienomis
1. Surinkti iniciatyvinę grupę Lapinas C. 60 4
2. Numatyti 5 steigėjus
3. Parengti steigimo sutartį ir surinkti steigėjų parašus
4. Patentuoti kooperatyvo vardą

Parengti įstatus
5. Parengti stojimo į kooperatyvą prašymo formą ir surinkti prašymus iš būsimų narių
6. Parengti steigiamąjį susirinkimą ir paskelbti jo vietą, laiką ir darbotvarkę
7. Numatyti valdymo ir kontrolės organus
8. Organizuoti steigiamąjį susirinkimą
9. Įsiregistruoti „Sodros“ įskaitoje
10. Atidaryti sąskaitas banke

Atlikimo trukmės (darbo pradžios ir pabaigos) nustatymas Būtina nustatyti, per kiek laiko iš tikrųjų gebėsime atlikti kiekvieną projekto darbą, nepriėmę naujų darbuotojų. Kai kurių darbų trukmę galima nustatyti gana tiksliai, pvz., įstatų parengimo terminus gali nustatyti rengėjai konsultantai. Atsiras ir tokių darbų, kurių atlikimo trukmę iš anksto numatyti sudėtinga, pvz., surinkti būsimų narių prašymus, nes galbūt kai kuriuos narius reikės aplankyti kelis kartus ir todėl tokiems darbams reikia palikti daugiau laiko. Dažniausiai prieš tai kooperatyvo steigimo įgyvendintuose projektuose buvo atliekami analogiški darbai, todėl nustatant darbų trukmę galima naudoti įvertinimo pagal analogus metodą.
Nustačius projekto darbų atlikimo trukmę, galima pereiti prie kito planavimo etapo – darbų atlikimo tvarkaraščio sudarymo. Turint tinklinę projekto diagramą ir galimą darbų atlikimo trukmę, logikos principu sudaromas tvarkaraštis, lape ir pagal eiliškumą vieną paskui kitą išdėstomi darbai. Darbai žymimi linijomis, kurių ilgis proporcingas darbo atlikimo trukmei.
Gairių tvarkaraštis sudaromas lygiagrečiai su projekto kalendoriniu tvarkaraščiu. Gairių tvarkaraštis pateikia duomenis, pagal kuriuos kooperatyvo steigimo įgyvendinimas stebimas ir kontroliuojamas. Svarbiausi, žinoma, steigimo pradžios ir pabaigos terminai, tačiau jie ne vieninteliai svarbūs įvykiai projekte. Pasinaudojant darbų išskaidymo struktūra, pageidautina nustatyti visų svarbiausių darbų gaires.
Nustatant konkrečias gaires ir jų datas, reikia pasitarti tiek su iniciatyvinės grupės nariais, tiek su suinteresuotais asmenimis (būsimais kooperatyvo nariais, konsultantais, finansininkais ir kt.).
Kai kuriais atvejais gairės jau numatomos apibrėžiant projekto turinį, kitos nustatomos sudarant tvarkaraštį ir įrašant naujas datas – būtina data. Gairės surašomos specialaus formato dokumente, pagal kurį stebimas projektų atlikimas:
11 lentelė
Gairių planas
Žemės ūkio kooperatyvo „...................“ steigimas
Projekto vadovas
Atsakingas asmuo
Darbų pavadinimas Darbų pradžios data Darbų pabaigos data

planuotoji faktinė planuotoji faktinė
1.
2.

Būtina data

Norint sėkmingai projektą įgyvendinti, planavimo pabaigoje būtina suplanuoti viso kooperatyvo steigimo vertę (sudaryti sąmatą): numatoma darbo jėgos ir kitų išteklių (transporto, telefono ir kt.) apimtis ir preliminari kaina, taip pat atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo terminus, sudaromas numatomų išlaidų planas. Visa tai leidžia laiku finansuoti ir atlikti pavienius darbus, kontroliuoti lėšų naudojimą.

3. Įgyvendinimas. Pagrindiniai šios fazės uždaviniai yra įvykdyti visus suplanuotus darbus. Apibendrintai šios darbus galima įvardyti taip:
• darbų, numatytų projekte, vykdymas;
• sutarčių su būsimaisiais kooperatyvo nariais pasirašymas ir derybų su suinteresuotaisiais asmenimis, organizacijomis ir įstaigomis organizavimas;
• smulkus steigiamojo susirinkimo suplanavimas;
• darbų materialiojo-techninio (transporto priemonių, telefono ir kt.) aprūpinimo organizavimas;
• steigiamųjų darbų organizavimas ir vykdymas;
• projekto dalyvių komunikavimas;
• iniciatyvinės grupės narių (vykdytojų) motyvacijos ir stimuliavimo sistemos sudarymas;
• darbų operatyvinis planavimas;
• darbų eigos kontrolės vykdymas;
• kylančių problemų ir uždavinių sprendimas.

6.2. Kooperatyvo steigimo sutartis

Vienas svarbiausių kooperatyvo steigimo dokumentų yra steigimo sutartis. Steigimo sutartis yra viešasis dokumentas. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas numato, kad kooperatyvo steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir kad visi steigėjai privalo tapti kooperatyvo nariais. Kooperatyvo steigimo sutartyje (žr. 3 priedą) būtina nurodyti:
• steigiamojo kooperatyvo pavadinimą, patentuotą LR valstybiniame patentų biure;
• steigimo sutarties surašymo datą ir vietą;
• steigėjų, fizinių asmenų – vardus, pavardes, asmens kodus ir gyvenamąsias vietas;
• steigėjų juridinių asmenų – pavadinimus, kodus ir jų įgaliotų atstovų vardus ir pavardes;
• stojamojo mokesčio dydį ir įsipareigojimus jį įnešti iki steigiamojo susirinkimo;
• minimalius ir maksimalius pajų dydžius, įsipareigojant įnešti pajinį įnašą ne mažesnį už minimalų pajaus dydį iki steigiamojo susirinkimo;
• steigėjo vardą ir pavardę, kuriam pavedama surinkti stojamuosius mokesčius ir pajinius įnašus, sumokėti už steigimo sutarties notaro patvirtinimą, taip pat apmokėti kitas su kooperatyvo steigimu susijusias išlaidas;
• stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo įmokėjimo tvarką, sąlygas ir terminus, delspinigius už nustatytu laiku nesumokėtą stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą;
• steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir balsavimo jame tvarką, jo dalyvius;
• steigimo išlaidų kompensavimą;
• išmokėtų stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų grąžinimo tvarką, jei kooperatyvas neįsteigiamas;
• ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarką;
• steigimo sutarties sudarytų egzempliorių skaičius ir jos įsigaliojimo momentas. Sutarties egzempliorių skaičius yra lygus steigėjų skaičiui plius trys: po vieną egzempliorių kiekvienam steigėjui, pasirašiusiam sutartį, vienas – notarų biurui, vienas – juridinių asmenų registrui, įregistravusiam kooperatyvą, ir vienas – steigiamajam kooperatyvui.
Kooperatyvo steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai: fiziniai asmenys ir (ar) juridinių asmenų įgaliotieji asmenys. Steigimo sutartį pasirašiusių asmenų parašų tikrumas patvirtinamas notaro. Sudaryta ir notaro patvirtinta kooperatyvo steigimo sutartis suteikia teise atidaryti kaupiamąją kooperatyvo sąskaitą LR įregistruotame banke.
Miesto (rajono) notaras, patikrinęs šalių asmenybes, jų veiksnumą ir konstatavęs, kad šalys sutartį pasirašė notaro akivaizdoje, ją patvirtina.

Leave a Comment