KROVINIŲ VEŽIMAS SMULKIOMIS IR MAŽO TONAŽO SIUNTOMIS

KROVINIŲ VEŽIMAS SMULKIOMIS IR MAŽO TONAŽO SIUNTOMIS REFERATAS

VILNIUS, 2003

ĮVADAS

Dėl patogios geografinės padėties ir turėdama neužšąlantį Klaipėdos jūros uostą Lietuva yra svarbi prekybos tarp Rytų ir Vakarų partnerė. Lietuvos Respublikos teritoriją kerta I (Šakiai – Mockava), IXD (Šumskas – Kybartai) transporto koridoriai. Lyginant su kitomis transporto šakomis geležinkelių transportas užima daugiau nei 60% krovinių gabenimo rinkos. 1999 m. Lietuvos geležinkeliais vežamų tranzitinių krovinių apyvarta, palyginti su 1998 m., padidėjo 10,7%. Krovinių vežimas geležinkelių transportu sudaro pagrindinę komercinės veiklos dalį. Vežamų apimtims ir krovinių apyvarta priklauso nuo daugelio veeiksnių. Didžiausią įtaką jiems turi pramonės ir žemės ūkio produkcijos apimtis ir struktūra, gamybos jėgų pasiskirstymas ir tarprajoniniai ryšiai, produkcijos tiekimo ir realizavimo organizavimas ir specializaciją, vežimų planavimo kokybė, susisiekimo kelių plėtra ir krovinių paskirstymas įvairioms transporto rūšimis. Krovinių vežimų struktūra apibūdina vieną arba kitą krovinį pagal bendrą vežtų krovinių kiekį ir krovinių apyvartą. Geležinkelių transportui krovinių apyvartos struktūra turi svarbią reikšmę, nes nuo jos priklauso vagonų parko sudėtis ir keliamoji galia, vidutinė traukinio masė, krovimo darbų mechanizavimo priemonės, įtaisų krroviniams stotyse talpinti konstrukcija ir kt. krovinių struktūra ir vežimo sąlygos turi įtakos savikainai bei pajamoms. Svarbiausi geležinkelių privalumai prieš kitas transporto rūšis yra geležinkelių pritaikymas vežti didelės apimties krovinius dideliais atstumais. Jam nereikia daryti pertraukų važiuojant. Traukinių judėjimas vyksta vi

isą parą, todėl kroviniai yra pristatomi sąlygiškai greitai.

TURYNIS

ĮVADAS
I skyrius. OPERACIJOS KELYJE...................4
1.1. Komercinių gedimų šalinimas..........................4
1.2. Techninių gedimų šalinimas..........................5
1.3. Perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl techninių arba komercinių gedimų.....6
1.4. Patikrinimas..............................6
1.5. Papildomas siuntimas.............................7
1.6. Peradresavimas..............................7
II skyrius. PRISTATYMO TERMINAI.................8
2.1. Krovinio pristatymo terminas pratęsimas.....................8
III skyrius. KROVINIŲ IŠDAVIMAS..................9
IV skyrius. TARIFAI.........................11
4.1. Tarifai Lietuvos geležinkelyje........................11
V skyrius. KROVINIŲ VEŽIMAS SMULKIOMIS IR MAŽO TONAŽO
SIUNTOMIS...........................12
5.1. Smulkiąja siunta..............................12
5.2. Mažąja siunta..............................13
Literatūra..............................14

I skyrius. OPERACIJOS KELYJE.

Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio ir vagonų komercinė apžiūra, krovinių perkrovimas iš vagonų (nuo vienų bėgių į vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteinerių apskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimas išsklaidymo punktuose ir kt. Be to, atliekamos operacijos, kurios atsiranda dėl krovinio taisyklių, krovinių tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo, vežimo planavimo klaidų ir t.t. Prie tokių operacijų priskiriama:

Ų komercinių gedimų šalinimas;
Ų techninių gedimų šalinimas;
Ų perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl techninių arba komercinių gedimų;
Ų patikrinimas;
Ų papildomas siuntimas;
Ų peradresavimas.

Krovinio vežimo sutartimi geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti siuntėjo jai patikėtą krovinį į galinę stotį ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas už krovinio vežimą įsipareigoja sumokėti geležinkelio įmonei sutartą atlyginimą. Važtos dokumentai tampa krovinio vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties kalendorinį spaudą. Jeigu pradinėje stotyje važtos dokumentai įforminami kompiuteriu, tai vietoje stoties kalendorinio spaudo sutartis patvirtinama apskaitos mašinos žyma. Tarp Lietuvos geležinkelio stočių vežamam kroviniui naudojamas Vietinių siuntų važtos dokumentų komplektai. Druskininkų ir

r Didžiasalio stotys krovinius vežti priima su tarptautinių siuntų važtos dokumentais, su tokiais dokumentais gauna ir išduoda krovinius gavėjui. Eksportuojamas krovinys priimamas vežti, o importuojamas atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais, kurių įforminimą reglamentuoja tarptautinės taisyklės. Važtos dokumentus sudaro:

Ų 1-as lapas – važtaraštis;
Ų 2-as lapas – lydraštis;
Ų 3-ias lapas – lydraščio šaknelė;
Ų 4-as lapas- krovinio priėmimo kvitas.

Važtaraštis – tai pagrindinis važtos dokumentų lapas, lydintis krovinį iki galinės stoties. Galinėje stotyje važtaraštis kartu su kroviniu atiduodamas gavėjui. Lydraštis – atsiskaitymų kontrolei skirtas dokumentas – lydi krovinį iki galinės stoties. Galinėje stotyje liekančiame lydraštyje gavėjas savo parašu patvirtina, kad gavo krovinį. Lydraščio šaknelė – pagrindinis dokumentas, pagal kurį skaičiuojami važtapinigiai (važtos mokesčiai) ir pradinėje stotyje suteiktų paslaugų mokesčiai. Lydraščio šaknelė lieka pradinėje stotyje. Krovinio priėmimo kvitas – pradinėje stotyje siuntėjui atiduodamas krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas.

1.1. Komercinių gedimų šalinimas.

Traukinių formavimo, lokomotyvų ir brigadų pakeitimo stotyse, taip pat, tranzitinių traukinių techninės apžiūros stotyse, pakrauti vagonai tikrinami komerciniu atžvilgiu. Komercinių apžiūrų punktuose įtaisyti elektroniniai gabaritiniai vartai, apžvalgos bokštai, kuriuose įrengta pramoninė televizija, videomagnetofonai, teletaipai, radijo ryšys, pneumopaštas. Komercinės apžiūros punktuose yra matavimo prietaisai, kopėčios, elektriniai portatyviniai žibintai, žirklės vielai karpyti, įvairūs stovai, padėklai ir kt. Nuo apžvalgos bokštų traukinių priėmėjai apžiūri atvykusių traukinių vagonus: tikrina ar neišplėšti vagonų ir konteinerių stogai, uždarų vagonų viršutinių pakrovimo angų da

angčių padėtį, ar nesugedęs krovinių tvirtinimas ant atvirų platformų. Visi, į stotį atvykstantys ir iš jos išvykstantys, pakrauti vagonai būtinai apžiūrimi komerciniu požiūriu, siekiant aptikti ir pašalinti komercinius gedimus, gresiančius traukinių eismo saugumui ir vežamų krovinių saugai. Komercinės vagonų apžiūros metu tikrinama:

Ų plombos – jų tvarkingumas, ženklai ir t.t., plombų kiekis privalo atitikti važtos dokumentuose nurodytam kiekiui, plombavimas turi atitikti “Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės” reikalavimams;
Ų angos, jų būklė – visos angos turi būti uždarytos;
Ų užtaisymai (vidiniai, išoriniai);
Ų tuščių vagonų švara, durų bei angų uždarymas;
Ų gabenamų krovinių teisingas pakrovimas ir tvirtinimas atviruose riedmenyse (turi atitikti “Krovinių pakrovimo ir tvirtinimo techninėms sąlygoms”;

Atvykę ir išvykstantys tranzitiniai traukiniai apžiūrimi Stoties darbo technologiniame procese nustatytoje vietoje ir laiku, kartu su technine apžiūra. Apžiūra pradedama tik po to, kai vagonų techninę apžiūrą atliekantys darbuotojai iš abiejų pusių atitvers ir įtvirtins traukinį. Kai aptinkamas vagonas su komerciniais gedimais, gresiančiais traukinių eismo saugumui ir vežamo krovinio saugai, dviem egzemplioriais surašomas Bendrasis aktas kurį pasirašo ne mažiau kaip du geležinkelio įmonės atstovai. Akte nurodoma, kokių priemonių imtasi komerciniams gedimams pašalinti. Bendrojo akto pirmasis egzempliorius pridedamas prie važtos dokumentų, antrasis lieka jį surašiusioje geležinkelio įmonėje(stotyje). Bendrojo akto blankai tam skirtoje vietoje pažymimi jį surašiusios stoties spaudu ir sunumeruojami. Vieno Bendrojo akto visi egzemplioriai (surašomi per kalkę) numeruojami vi

ienu numeriu. Perdavimo stotyse Bendrojo akto surašymo data ir numeris nurodomi nustatytos formos traukinių perdavimo žiniaraštyje, skiltyje „Pastabos”.
Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės. Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi į komercinių gedimų registracijos knygą, esančią komercinės apžiūros punkte. Vėliau traukinių priėmėjai su jų žinioje esančiais darbininkais taiso pakrautų vagonų arba krovinių gedimus, kurie gresia eismo arba vežamų krovinių saugai (pavyzdžiui, buvo nesilaikyta pakrovimo taisyklių, nėra arba sugadintos vagonų plombos, atskiri daiktai pasislinkę iš savo vietos gabaritų ribų, sugriuvę arba pasislinkę krovinių štabeliai (krūvos), taip pat taiso ir kitus gedimus. Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių ir vagonų komercinės apžiūros taisyklėse. Komercinių gedimų pašalinimo, kai vagonai nuo traukinio ne atkabinami arba atkabinami, ir vagonų varymo į gedimus pašalinti skirtus kelius tvarka nustatoma Stoties darbo technologiniame procese. Kai komercinių gedimų priežastis-vagono techninė būklė, tai komerciniai gedimai pašalinami tik techniniu požiūriu sutvarkius vagoną. Komerciniu požiūriu traukinį patikrinę darbuotojai, Stoties darbo technologiniame procese nustatyta tvarka ir ne delsiant praneša stoties budėtojui apie tai, kad traukinys patikrintas ir paruoštas išformuoti ar išsiųsti iš stoties. Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi registracijos žurnalą .Įrašus savo parašais patvirtina traukinį apžiūrėję darbuotojai ir nurodo savo vardą, pavardę ir pareigas.

1.2. Techninių gedimų šalinimas.

Techninės vagonų apžiūros metu tikrinama:

Ų aširačių, ašidėžių techninė būklė;
Ų vežimėlių, rėmų, sijų, šliaužiklių techninė būklė;
Ų vagonų sukabinimo įtaisų techninė būklė;
Ų kėbulo, stogo techninė būklė;
Ų stabdžių svirtinės pavaros techninė būklė;
Ų stabdžių įrangos apsauginių įtaisų tvirtinimas.

Kai aptinkamas vagonas su techniniais gedimais, gresiančiais eismo saugumui, vagonų tikrintojas remontininkas informuoja apie tai stoties budėtoją, nurodydamas tikslią vagono atkabinimo priežastį bei pasirašo techninių gedimų žurnale. Esant smulkiems gedimams bando savo jėgomis pašalinti gedimą. Atvykus traukiniams į stotį ir esant traukinyje techniškai netvarkingiems vagonams (netinka pakrovai, gražinami ir pan.) apie tai informuojami vagonų tikrintojai remontininkai. Apžiūra pradedama tik po to, kai traukinis iš abiejų pusių bus įtvirtintas ratstabdžiais, kad galima būtų saugiai atlikti traukinio techninį apžiūrą. Kai vagoną ar vagonus negalima suremontuoti esant traukinėje jis atkabinamas į Einamąjį remontą, techniniams gedimas šalinti. Jeigu vagonas dėl techninių kliūčių atkabinamas nuo savo grupės vagonų pakelinėje stotyje – šios stoties darbuotojai turi surašyti Bendrąjį aktą ir papildomus važtos dokumentus. Po remonto pagal šiuos dokumentus vagonas išsiunčiamas į galinę stotį ir krovinys išduodamas gavėjui.

1.3. Perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl techninių arba komercinių gedimų.

Krovinių perkrovimas atliekamas iš vieno vagono į kitą punktuose, kur keičiasi geležinkelio kelio plotis. Perkrovus, važtaraštyje ir kelio žiniaraštyje, užbraukiamas vagono numeris ir kitos žinios apie jį taip, kad jas galima būtų perskaityti ir įrašomos naujos žinios apie vagoną, į kurį perkrautas krovinys. Sudaromas naujas vagono žiniaraštis, o pirminis pridedamas prie komercinio akto pirmojo egzemplioriaus. Jeigu nebuvo sudarytas komercinis aktas, pirminis vagono žiniaraštis paliekamas perkrovimo stotyje. Jame nurodoma perkrovimo priežastis ir nurodomas vagono numeris, į kurį perkrautas krovinys. Punktuose, kur pereinama nuo vieno kelio į kitą kelią, perduodami vežimo dokumentai uždarų pakrautų vagonų, krovinių ant atvirų platformų, taip pat traukinių, vagonų ir konteinerių perėjimo apskaita pagal natūrinius žiniaraščius (jų kopijos saugomos perėjimo stotyje). Tai reikalinga paskirstant atsakomybę tarp įvairių kelių už krovinių saugumą ir laiku atliktą pristatymą, norint palengvinti jų paiešką, taip pat nustatyti vagonų bei konteinerių balansą kelyje ir kelių tinkle. Aptikus vagonų (konteinerių) komercinius gedimus, dėl kurių krovinį būtina perkrauti į kitus vagonus (konteinerius), esant akivaizdiems krovinio grobimo iš vagonų (konteinerių) požymiams (išlaužtos sienos,grindys ar stogai, suardyta krovinio pakuotė ir panašiems), bei tų, kuriose vežami ginklai, kitų Šalių atstovybėms skirti bei I klasės pavojingieji (sprogieji) kroviniai – visi vežami kroviniai iš tokių vagonų (konteinerių) iškraunami, patikrinamas krovinių kiekis ir būklė. Tai padaroma stotyje, kurioje aptikti vagonų komerciniai gedimai. Kai komercinių gedimų aptikimo stotyje nėra galimybės iškrauti krovinio, geležinkelio įmonės vadovo nustatyta tvarka, vagonai ir konteineriai su kroviniu siunčiami į artimiausią, tai pačiai geležinkelio įmonei priklausančią bei krovinį iškrauti galinčią stotį.

1.4. Patikrinimas.

Kroviniai, atvežti tvarkinguose vagonuose (konteineriuose) su nepažeistomis siuntėjo plombomis, išduodami gavėjui nesveriant, netikrinant jų kiekio ir būklės. Pavojingieji kroviniai, atgabenti tvarkinguose vagonuose su nepažeistomis siuntėjo plombomis, išduodami gavėjui netikrinant. Jeigu pažeistas vagonas, konteineris ar kuri nors iš plombų, kroviniai tikrinami gavėjo sandėliuose dalyvaujant geležinkelio įmonės atstovui. Vagoną, kuris atkabinamas nuo traukinio, kad patikrintų jame esantį krovinį, perduodamas saugoti geležinkelio įmonės apsaugos tarnybai (kol apsaugos tarnyba priims saugoti vagoną-jį saugo stoties viršininko paskirtas asmuo). Geležinkelio įmonė turi teisę patikrinti, ar siuntėjo sukrautas krovinys atitinka važtos dokumentuose pateiktus duomenis. Pakelinėse stotyse geležinkelio įmonė turi teisę tikrinti siuntą, jeigu tai būtina
pagal vagonų (konteinerių) naudojimo taisyklių ar valstybės institucijų reikalavimus.Tikrinant krovinį būtinai kviečiami dalyvauti siuntėjas arba gavėjas. Jeigu nustatytu laiku pakviestieji neatvyksta, arba kai tikrinama pakelinėje stotyje-krovinys tikrinamas jiems nedalyvaujant. Tikrinant krovinį, turi dalyvauti ne mažiau kaip trys atstovai: siuntėjo ar gavėjo atstovas, geležinkelio įmonės (du darbuotojai), o prireikus ir valstybės institucijų atstovas. Patikrinimo rezultatai įrašomi į stotyje turimus važtos dokumentus. Jeigu patikrinimo pradinėje stotyje metu nustatoma, kad viršytas vagono krovumas, nesilaikyta taisyklių bei kitų dokumentų reikalavimų-geležinkelio įmonė nepriima vežti krovinio. Jeigu tikrinimo pakelinėje stotyje metu nustatoma, kad nesilaikyta taisyklių bei kitų nurodytų dokumentų reikalavimų – geležinkelio įmonė apie tai informuoja siuntėją (gavėją) ir sulaiko krovinį, kol siuntėjas (gavėjas) krovinį sutvarkys.

1.5. Papildomas siuntimas.

Papildomas siuntimas – tai krovinio dalis, kuri siunčiama vienu adresu, bet dėl kokios nors priežasties lieka neišsiųsta viename vagone su pagrindine krovinio partija, kuri vežama pagal vieną vežimo dokumentą. Papildomos siuntos atsiranda perkraunant krovinius iš vagonų, kurie stovi ant skirtingo vežės pločio, sugedusių vagonų; kada stotyje atsiranda krovinio dalis, kuri dėl apsirikimo neišsiųsta su pagrindine partija ir t.t. Papildoma siunta vežama pagal tokį kelio siuntos žiniaraštį, kuris adresuotas siuntimo stoties viršininkui ir kuriame pažymimas pagrindinės stoties numeris. Tokia siunta išduodama pateikus pagrindinės siuntos važtaraštį.

1.6. Peradresavimas.

Peradresavimas – tai krovinio, priimto vežimui, pristatymo stoties pakeitimas. Ši operacija suardo vežimų planą ir apsunkina kelio darbą. Tai daroma išimtinais atvejais, prašant siuntėjui arba gavėjui bei leidžiant konteinerių vežimų ir komercinio darbo tarnybos vadovui. Jeigu siuntėjo pavedimu bus keičiama galinė stotis arba gavėjas, tai siuntėjas turi geležinkelio įmonei pateikti turimą krovinio priėmimo kvitą, kuriame įrašo savo pavedimo turinį. Geležinkelio įmonės atstovas kalendoriniu stoties spaudu ir savo parašu patvirtina įrašą. Aplinkybės, kurios gali būti geležinkelio valdytojo, geležinkelio įmonės, siuntėjo gavėjo) atsakomybės pagrindu, patvirtinamos Bendruoju aktu, Komerciniu aktu, Vagono/konteinerio techninės būklės aktu. Už šių aktų surašymą atsakinga geležinkelio įmonė. Siuntėjas ar gavėjas, nesutinkantys su akto turiniu (išskyrus komercini), juos turi pasirašyti ir nurodyti nesutikimo priežastis. Ginčams spręsti pasikviečiami ekspertai, specialistai arba kreipiamasi į teismą. Komerciniai aktai surašomi tik toms aplinkybėms patvirtinti, kurios atsirado po krovinio vežimo sutarties sudarymo. Bendrasis aktas surašomas šiais atvejais, kai:

Ų trūksta dokumentų, kuriuos siuntėjas buvo pridėjęs prie važtos dokumentų;
Ų galinėje stotyje vagonai nevaromi iškrauti dėl priežasčių, kurių kaltininkas yra gavėjas;
Ų iškrovęs krovinį gavėjas neišvalė iš vagono (konteinerio) šiukšlių ir krovinio likučių ar nenuvalė jo išorės;
Ų faktiškai trūksta nurodytų važtos dokumentuose plombų, skiriasi jų ženklai;
Ų buvo sugadintas vagonas (konteineris), sugadinta ar prarasta nuimamoji įranga;
Ų gavėjas ar siuntėjas be geležinkelio įmonės leidimo naudoja savo reikmėms geležinkelio įmonės vagonus;
Ų vagonai ar konteineriai yra netvarkingi komerciniu požiūriu (neuždarytos durys, šoninės ar viršutinės angos, apgadintos grindys, stogas ar sienos ir kt.);
Ų reikia įforminti aplinkybes, galinčias būti materialinės atsakomybės pagrindu, jei nereikia įforminti Komercinio akto;
Ų klientas atsisako pasirašyti krovinių priėmėjo žinialapį, vagonų atvarymo ir nuvarymo žiniaraštį ir kitus dokumentus.
Komercinis aktas surašomas šiais atvejais, kai:
Ų nesutampa faktinis krovinio pavadinimas, masė ar vienetų skaičius su įrašais važtos dokumentuose;
Ų krovinys yra sužalotas ar sugadintas;
Ų krovinys rastas be dokumentų arba dokumentai rasti be krovinio;
Ų geležinkelio įmonei grąžinamas pavogtas krovinys arba bagažas.

Vagono/konteinerio techninės būklės aktas surašomas, kai aptinkami vagonų gedimai.

II skyrius. PRISTATYMO TERMINAI

Krovinių pristatymas nustatytais terminais yra vienas iš pagrindinių geležinkelių įsipareigojimų vykdant vežimų sutartis. Pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 24 valandos dienos, kurią buvo priimtas vežti krovinys, nurodytas kalendoriniu antspaudu važtaraštyje ir apvalinamas iki sveikų parų (į didesnę puse). Jeigu krovinys priimtas vežti anksčiau negu paskirta krovimo diena, pristatymo terminas skaičiuojamas nuo 24 valandos dienos, kurią paskirtas krovimas. Muitinės priežiūroje vežami kroviniai į paskirties muitinės įstaigą atvežami neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto muitinio tranzito procedūros atlikimo termino. Krovinių, vežamų tarp Lietuvos geležinkelio stočių, į kurias yra nereguliarus traukinių eismas, pristatymo terminas sutariamas sudarant krovinio vežimo sutartį. Eksportuojamiems, importuojamiems ir tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio transportu vežamiems kroviniams pristatymo terminai skaičiuojami pagal tarptautines taisykles (SMGS ir CIM). Į vietinių siuntų pristatymo terminą įeina:

Ų krovinio išsiuntimo trukmė -1 para;

Didžiąja skuba vežamų krovinių vežimo trukmė:

Ų didesnei kaip 30 vagonų grupei -1 para;
Ų mažesnei kaip 30 vagonų grupei – 2 paros;

Mažąja skuba vežamų krovinių vežimo trukmė:

Ų kiekvieniems 150 km -1 para;
Ų kiekvienai skirstymo stočiai – 0,5 paros.

Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo krovinio vežimo sutarties sudarymo dienos 24 valandos. Jeigu krovinys vežti pateiktas geležinkelio įmonėje, tai pristatymo terminai pradedami skaičiuoti nuo krovinio išsiuntimo (pakrovimo) dienos 24 valandos. Vežamų negabaritinių krovinių pristatymo terminai patrigubinami. Krovinio pristatymo terminas laikomas nepažeistu, jeigu krovinys į galine stotį atvežtas iki terminu nustatytos dienos ir geležinkelio įmonė apie tai gavėjui pranešė telefonu ar kitomis sutartyje nurodytomis komunikacijos priemonėmis.

2.1. Krovinio pristatymo terminas pratęsimas.

Krovinio pristatymo terminas pratęsiamas, jeigu:

Ų laikinai, ne dėl geležinkelio įmonės kaltės, buvo nutrauktas traukinių eismas;
Ų buvo pateiktas papildomas krovinio siuntėjo (gavėjo) pavedimas;
Ų Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka valstybės institucijos sulaikė krovinį;

Pakelinėje stotyje buvo:

Ų iškrautas krovinio perteklius;
Ų pataisyta tara ar krovinio įtvirtinimas vagone;
Ų krovinys perkrautas į kitą vagoną (konteinerį);
Ų ne dėl geležinkelio įmonės kaltės susidarė kliūtys išsiųsti krovinį iš pradinės stoties, jį vežti ar išduoti gavėjui galinėje stotyje.

Nustatyta laiko norma (0,5 paros) šioms papildomoms operacijoms: priėmimas arba perdavimas krovinių iš kelių transporto, kurie vežami tiesioginiu-mišriu geležinkelis-kelių transportas susisiekimu; krovinių perdavimas ekspedicinei transporto įmonei arba priėmimas iš jos; peradresavimas. Perkrovimui iš vieno pločio kelio į kito pločio kelią pridedama viena para. Pristatymo terminai krovinių, vežamų smulkiomis siuntomis ir konteineriuose iki 1000 km, padidinama (rūšiavimui ir kaupimui krovinių rūšiavimo stotyse) viena para, o daugiau kaip 1000 km-dviem parom. Jeigu krovinys sulaikytas muitinėje veterinarinei apžiūrai arba atlikti kitiems administraciniams formalumams, pristatymo terminas prailginamas visu užlaikymo laiku. Negabaritinių krovinių pristatymo terminai nustatomi pagal susitarimą.
Pristatymo terminas yra atliktas, jeigu siuntimo stotyje krovinys iškrautas vežėjo priemonėmis arba vagonas nusiųstas iškrovimui gavėjo priemonėmis terminui baigiantis.Norint, kad būtų laikomasi pristatymo terminų, labai svarbu priimtus krovinius išsiųsti priėmimo dieną arba ne vėliau kaip kitą dieną; įvairiais būdais turi būti trumpinamos vagonų prastovos techninėse ir krovinių stotyse, smulkių siuntų užsilaikymai krovinių rūšiavimo stotyse (mechanizuojant rūšiavimą, prisilaikant surenkamų vagonų formavimo plano ir jų apdorojimo terminų, numatytu technologiniu procesu), didinamas eismo greitis, tobulinama geležinkelio sąveika su kitomis transporto rūšimis ir t.t.

III skyrius. KROVINIŲ IŠDAVIMAS

Apie traukinių ir krovinių atvykimą stotis gauna pradinę informaciją (prieš 12 val.) iš kelio skyriaus informacinio centro kartu su pamainos užduotimi ir tikslią informaciją teletaipogramų-natūrinių žiniaraščių pavidalu iš kaimyninių paskirstymo stočių informacinių centrų kas 2-3 val. Pagal pirminę informaciją apie vagonus, atvykstančius iškrovimui, stotis rengia iškrovimo frontus, o pagal tikslios informacijos duomenis apie krovinių rūšį ir kiekį, jų atvykimo laiką ir gavėją rengiamasi jų iškrovimui ir išvežimui. Krovinių gavėjai informuojami apie krovinių artėjimą pagal sutartis, sudarytas su geležinkelio stotimi. Krovinio siuntinio stotyse pristatytų siuntų vežimo dokumentai perduodami į technologinį centrą, kur juos įrašo įvežimo dokumentų priėmimo knygą, o ant vagonų ir kelio žiniaraščių uždedami kalendoriniai antspaudai nurodant traukinio numerį, datą ir jo atvykimo laiką. Kelio žiniaraščius ir krovinių važtaraščius perduoda prekių kontorai, vagonų žiniaraščius transporto sandėlių komplekso priėmėjams arba ant privažiavimo kelio krovinio gavėjui. Dokumentai surenkamų vagonų, kurie bus rūšiuojami, perduodami krovinių rūšiavimo platformos kontorai.
Prekių kontoroje dokumentai įrašomi krovinių atvykimo knygoje, čia jiems suteikiamas eilės numeris. Taip pat knygoje nurodoma siuntos atvykimo data, vagono ir važtaraščio numeris, išsiuntimo stotis. Vėliau įrašo eilės numeris užrašomas ant kelio žiniaraščio. Prekių kontora praneša gavėjui apie atvykusį krovinį tą pačią dieną arba ne vėliau kaip 12 val. kitos dienos (telefonu, teletaipu, paštu arba kitomis priemonėmis, kurias pasirinko gavėjas). Jeigu krovinio gavėjui nepranešta (neatsako telefonas, sugedusios ryšių priemonės ar pan.) surašomas Bendrasis aktas kuriame nurodomos pranešimo neperdavimo priežastys. Apie galinėje stotyje gautus krovinius gavėjams, kurių pagal važtos dokumentuose nurodytą adresą nėra, pranešama skelbimais gavėjams (siuntėjams) prieinamose vietose – prekių kasų patalpose ar šalia jų. Apie vagonų varymą iškrauti stoties bendrojo naudojimo keliuose gavėjui pranešama prieš dvi valandas. Nenuvariusi vagonų per dvi valandas nuo pranešimo momento geležinkelio įmonė tokia pat tvarka privalo pranešti naują laiką.
Laikoma, kad vagonai atvaryti iškrauti, kai:

Ų jie atvaromi anksčiau, negu buvo pranešta – po dviejų valandų nuo pranešimo momento;
Ų atvaromi vėliau, negu buvo pranešta – nuo faktinio atvarymo momento;
Ų atvaromi be pranešimo – po dviejų valandų nuo faktinio atvarymo laiko.

Transporto-sandėlių komplekse gautus vagonų žiniaraščius priėmėjas įrašo krovinių iškrovimo knygoje (materialinės apskaitos pradžia sandėlyje). Prieš pradedant iškrovimą, priėmėjas kruopščiai apžiūri vagoną komerciniu požiūriu, tikrina vagono numerio atitikimą ir plombas, nurodytas vagono žiniaraštyje. Vagonų iškrovimui vadovauja priėmėjas. Pastarasis tikrina vagono žiniaraščio duomenų atitikimą su tikrove. Vagono pristatymo iškrovimui laiką, jo pabaigą ir kiekvienos siuntos vietą priėmėjas pažymi vagono žiniaraštyje, kuris vėliau perduodamas prekių stočiai, o važtaraštyje ir kelio žiniaraštyje pažymima apie krovinio saugojimo vietą ir uždedamas kalendorinis antspaudas apie iškrovimo laiką.
Įmonių atstovams kroviniai išduodami pagal pastovius arba vienkartinius įgaliojimus, pasirašytus vadovo ir vyriausiojo buhalterio bei užtvirtintus antspaudu, o privatiems asmenims – pagal dokumentus, patvirtinančius jų asmenybę ir gyvenamąją vietą. Jeigu su krovinių gavėjais atsiskaitoma necentralizuotai, tai gavėjas prekių kontoroje, pagal jam pateiktą kvitą, sumoka pinigus ir po dokumentinio krovinio išdavimo įforminimo, jam pasirašius kelio žiniaraštyje, važtaraštis atiduodamas gavėjui. Priėmėjas krovinį išduoda gavėjui pateikus važtaraštį, ant kurio pažymi išdavimo datą, krovinio vietų skaičių ir masę, o iškrovimo knygoje – automobilio numerį ir iškrovimo datą (materialinės apskaitos pabaiga). Jeigu krovinys išduodamas pasibaigus nemokamo saugojimo terminui, tai gavėjas turi pateikti priėmėjui kvitą apie tai, kad jis sumokėjo už krovinio saugojimą.
Jeigu vagonai iškraunami nebendrojo naudojimo vietose, priėmėjas tikrina vagonų plombas ir perduoda vagonus gavėjui. Iškraunant dalyvauja stoties priėmėjas, jeigu reikalinga patikrinti krovinio būklę ir kiekį. Atsiuntimo stotis turi tikrinti masę, vietų skaičių ir krovinio būklę, kai krovinys atvežtas sugadintame vagone ir sugadintomis plombomis, bei esant kitiems pažeidimams, kai krovinys vežamas atvirose platformose ar uždaruose vagonuose be plombų, kai tokį krovinį leidžia vežti vežimo taisyklės ir kai jis buvo pakrautas siuntėjo priemonėmis. Taroje ir vienetiniai kroviniai tokiais atvejais išduodami patikrinus sugadintų vietų masę ir būklę. Krovinių, pakrautų siuntėjo priemonėmis ir atvykusių su pažeidimais, masę atsiuntimo stotis turi tikrinti tik kai kurių pavadinimų (grūdai ir kt.) krovinį išvardintą vežimo taisyklėse. Likusių krovinių masę, vežamą suvertus ir supylus (išskyrus tuos, kurių masė nustatyta skaičiuojant, matuojant arba sąlyginai) tikrina gavėjui reikalaujant ir tik apie 10% kiekio, atgabento vienu vagonu, tačiau nemažiau dviejų vagonų ir tik esant vagoninėms svarstyklėms stotyje arba pas gavėją. Sveriant vagonų svarstyklėmis krovinius, atgabentus su papildomais įtaisais, jų neto masė nustatoma taip: iš bruto masės atimama masių suma, kurią sudaro tuščio vagono ir papildomų įtaisų masės. Krovinio masė laikoma tinkama, jeigu skirtumas tarp pradinėje ir galinėje stotyse nustatytų masių neviršija krovinio masės nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normos (normas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė) arba svarstyklių paklaidos.
Geležinkelio priemonėmis pakrauti kroviniai, išduodami būtinai patikrinus masę, kiekį ir būklę netgi ir tais atvejais, kai nėra įtarimų dėl jų saugumo. Tai motyvuojama tuo, kad krovinys gali būti pamestas arba sugadintas kraunant arba saugoj ant stoties sandėlyje. Dėl tos pačios priežasties tikrinami kroviniai, iškrauti geležinkelio priemonėmis ir išduodami iš bendrojo naudojimo vietų. Kroviniai taroje ir vienetiniai ir šiais atvejais išduodami patikrinus masę bei būklę tik sugadintų vietų. Kroviniai, atvežti nesugadintame konteineryje su sveikomis siuntėjo plombomis, išduodami netikrinant masės ir vietų skaičiaus.
Kroviniai atsiuntimo stotyje saugomi nemokamai vieną parą, skaičiuojant 24 val. nuo jų iškrovimo dienos geležinkelio priemonėmis. Pasibaigus šiam terminui už saugojimą tenka mokėti. Jeigu gavėjai nesilaiko krovinių išvežimo terminų ir dėl to stotyje susidaro sunkumai, stoties viršininkas turi teisę padidinti mokestį už saugojimą penkis kartus. Vežimo taisyklės numato diferencijuotus atskirų krovinių ribinius saugojimo ir išvežimo terminus. Galinėje stotyje geležinkelio įmonei draudžiama išduoti krovinius, kol įstatymų numatytais atvejais ir tvarka jų nepatikrino tam įgaliotos valstybės institucijos. Geležinkelio įmonės išlaidas, susijusias su tikrinimu, apmoka krovinio gavėjas. Jeigu dėl krovinio gavėjo kaltės krovinys buvo ne laiku iškrautas arba išvežtas, atsakomybė už sugedusį ar sugadintą krovinį tenka jam. Gavėjas gali atsisakyti priimti, kol nebus patenkintas jo reikalavimas patikrinti krovinį. Jeigu krovinio praradimas, trūkumas ar sugadinimas tikrinimo metu ne nustatytas, su tikrinimu susijusias geležinkelio įmonės išlaidas apmoka šio tikrinimo reikalavęs asmuo.
Susidarius kliūtims išduodant krovinį, geležinkelio įmonė nedelsdama apie tai praneša siuntėjui ir pareikalauja nurodymų. Jeigu kliūtys, susidariusios išduodant krovinį, pašalinamos kol negautas siuntėjo pavedimas, tai krovinys išduodamas bendra tvarka. Geležinkelio įmonė apie tai
nedelsdama praneša siuntėjui. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį, tai siuntėjas turi teise duoti pavedimą. Tačiau, jeigu siuntėjas tokių pavedimų nepateikia, tai gavėjas privalo priimti krovinį ir
jį saugoti. Jeigu gavėjas per 24 valandas nuo pranešimo apie jo vardu gautą ar jam
sugrąžintą krovinį jo neatsiima, moka geležinkelio įmonei užmokestį už krovinio sau
gojimą. Šis užmokestis imamas, kai: krovinys saugomas geležinkelio valdytojui priklausančioje ar geležinkelio įmonės teritorijoje; krovinys laikinai sandėliuojamas prie stoties bendrojo naudojimo kelių esančiose ir geležinkelio įmonei priklausančiose aikštelėse (sandėliuose); siuntėjas (gavėjas) su geležinkelio įmone sudarė sutartį krovinį saugoti. Jeigu gavėjo nerandama, geležinkelio įmonė apie tai informuoja siuntėją. Per 10 darbo dienų negavusi pavedimo, geležinkelio įmonė turi teisę iškrauti krovinį ir privalo jį saugoti. Jeigu per 30 kalendorinių dienų krovinys neatsiimamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka geležinkelio įmonė turi teisę jį realizuoti.

IV skyrius. TARIFAI

Geležinkelių transporto tarifų politikoje įvairiose pasaulio šalyse nėra pasiekta kokios nors vienybės. Ir jeigu Vakarų Europos šalių, Japonijos, Australijos valstybiniai geležinkeliai turi bendrus tarifus konkrečiai šaliai, tai JAV, be valstybinių geležinkelių tarifų, galioja daugelio privačių kompanijų tarifai, todėl susidaro nemaži sunkumai krovinių savininkams, kurie, skaičiuodami savo išlaidas, labai sunkiai orientuojasi daugelyje tarifų žinynų ir suvestinių. Įvairių šalių geležinkeliuose bendra tarifų politika sprendžiama per „tarifų sąjungas”. Šios sąjungos nėra tarptautinės organizacijos. Jų tikslas – apjungti įvairių šalių geležinkelių administracijų tarifų tarnybas.Tokiu būdu tarifų tarnybos rengia bendrus tarifus įvairiems geležinkelių keliams. Bendro tarifo galiojimo ribos kartais apsiriboja dviejų kaimyninių šalių geležinkeliais, tačiau yra atvejų, kada gali apimti net dešimt šalių. Pats sąjunginis tarifas, taip kaip ir vidaus bet kurios šalies tarifas, yra įkainių ir taisyklių rinkinys, apskaičiuojantis vežimo mokesčius, viename dokumente, reguliuojantis visus atskaitymus tarp geležinkelių ir krovinių savininkų dviejų ir daugiau šalių. Sąjunginiai tarifai gali būti taikomi visai krovinių nomenklatūrai ir turėti lenteles per visas šalių-dalyvių geležinkelių ilgio zonas. Tačiau kartais jie liečia tiktai tam tikrus krovinius arba kryptis. Europos šalyse nuolat galioja apie 250 įvairių sąjunginių tarifų. Šie tarifai nėra pastovūs ir nekeičiami. Tarp įvairių šalių geležinkelių iškyla įvairūs prieštaravimai. Prieštaravimai gali paaštrėti tiek, kad tarifų sąjunga subyrės. Dažniausiai sąjunginio tarifo darbas vyksta taip – įvairūs klausimai sprendžiami ne balsų dauguma, o bendro sutarimo principu. Kiekvienais metais, ryšium su vidinių tarifų pasikeitimais, išleidžiama papildomai ir pakeičiama dešimtys sąjunginių tarifų. Darant kokius nors pakeitimus vienoje šalyje reikia peržiūrėti iškart keletą sąjunginių tarifų, kadangi tokios šalys kaip Vokietija, Šveicarija, Austrija, Belgija, Liuksemburgas, esančios kryžkelėje daugelio transporto kelių, dalyvauja 10-20 sąjunginių tarifų. Tarifų klausimais užsiima Tarptautinė geležinkelių sąjunga. Ši organizacija organizuoja darbą, kurį atlieka dviem kryptimis: unifikuojami vidaus tarifai, bandoma sukurti ir įdiegti bendrus tarptautinius geležinkelių tarifus. Tačiau šis darbas dar nedavė kokių nors rezultatų. Labai jau daug įvairių sąlygų ekonominio, politinio, geografinio ir kt. pobūdžio, trukdančio sėkmingai užbaigti šį darbą.

4.1. Tarifai Lietuvos geležinkelyje.

Vienetinius tarifus tvirtina AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius suderinus su Susisiekimo ir Ekonomikos ministerijomis. Tranzitinių krovinių, vežamų Lietuvos geležinkeliais, tarifus ir suteikiamas nuolaidas tvirtina AB „Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius. Vežant tranzitinius krovinius Lietuvos geležinkeliais, visomis siuntomis, atsiskaitoma pagal bendrą tranzitinį tarifą su atitinkamomis nuolaidomis. Siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei moka važtapinigius (važtos mokestį), skaičiuojamus už atstumą tarp pradinės (krovinio importo atveju, kai krovinys atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais – sienos kirtimo) ir galinės (krovinių eksporto atveju, kai krovinys išvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais – sienos kirtimo) stočių. Ši nuostata netaikoma, kai vežant krovinį atliekamas papildomas siuntėjo (gavėjo) pavedimas. Šiuo atveju atskirai skaičiuojami atstumai nuo pradinės iki papildomo pavedimo atlikimo stoties ir nuo papildomo pavedimo atlikimo stoties iki galinės stoties. Atstumas, kuriuo, nukrypstant nuo pradinio maršruto, kroviniai vežami patikrinti, perkrauti į kitą vagoną (konteinerį), iškrauti vagono krovumo normą viršijantį krovinio kiekį ar perduoti krovinį saugoti, įskaičiuojamas į bendrą krovinio vežimo atstumą. Važtapinigiai (važtos mokestis) ir suteiktų papildomų paslaugų mokesčiai skaičiuojami pagal geležinkelio įmonės nustatytus tarifus.
Atsižvelgiant į susidariusias geležinkelių transporto konkurencines sąlygas, vežant dideles tranzitinių krovinių apimtis, AB „Lietuvos geležinkeliai” gali suteikti papildomas nuolaidas aukščiau išvardintiems baziniams tarifams. Tokios papildomos nuolaidos suteikiamos ir tiems krovinių srautams, kurie konkurencinėmis sąlygomis, aplenkiant kitus Baltijos regiono uostus, yra nukreipiami tik per Lietuvos teritoriją į/iš Klaipėdos uostus bei Klaipėdos naftos terminalą.

V skyrius. KROVINIŲ VEŽIMAS SMULKIOMIS IR MAŽO TONAŽO SIUNTOMIS.

Kadangi rinkos ekonomikos sąlygomis yra tendencija kurtis nedidelėms įvairaus profilio įmonėms, todėl ateityje krovinių vežimai smulkiomis siuntomis didės. Tai jau pastebima ir dabar. Kroviniai smulkiomis siuntomis vežami surenkamais vagonais, kurie yra: tiesioginiai, tiesioginiai atskiruose ruožuose ir perkraunamieji. Tiesioginiai surenkamieji vagonai veža krovinius įvairių gavėjų adresu į vieną iškrovimo stotį. Jeigu pakankamai gerai išnaudojamas įkrovumas ir nedidelis krovinių kaupimo laikas, tada vežimų sistema yra efektyviausia, kadangi nereikia rūšiuoti krovinių jų vežimo kelyje. Tiesioginiai vagonai atskiruose ruožuose pakraunami smulkiomis siuntomis ir siunčiami į vieno rūšiavimo ruožo stotį, esančią tarp dviejų krovinių rūšiavimo stočių.
Perkraunamieji vagonai veža smulkias siuntas į siuntimo stotis, esančias keliuose krovinių rūšiavimo ruožuose. Kroviniai vežami iki nustatytų krovinių rūšiavimo stočių, kuriose smulkios siuntos rūšiuojamos ir vėliau vežamos į siuntimo stotis.
Ruožiniai surinkimo-išskirstymo, sekcijiniai vagonai ir platformos su išdėliotais ant jų konteineriais važinėja tarp vieno ruožo krovinių rūšiavimo stočių, jie surenka ir išvežioja smulkias siuntas po tarpines stotis.
Krovinių vežimai smulkiomis siuntomis turi daug ypatumų. Operacijoms su smulkiomis siuntomis atidaryta daug stočių ir punktų. Smulkios siuntos daugiausiai pakraunamos stambiuose pramonės ir gyvenamuosiuose centruose, todėl charakterizuojamos žymiai didesne koncentracija, negu iškrovimas. Lyginamasis svoris smulkių siuntų, vežamų geležinkeliu, siekia iki 10% bendrojo jų kiekio. Smulkių siuntų masė santykinai nedidelė Su kiekviena smulkia siunta kelyje vidutiniškai atliekama apie 2,5-2,7 rūšiavimo operacijų, dėl ko labai didėja vagono apyvartos laikas, krovinių pristatymo terminai ir jų vežimo kaina. Faktiškas greitis krovinių, vežamų smulkiomis siuntomis 2,0-2,5 karto mažesnis, negu vagoninėmis siuntomis, o transporto išlaidos vežimui 5-6 kartus didesnės. Smulkiomis siuntomis daugiausia vežami brangūs kroviniai; vidutinė kaina vienos tonos krovinio siekia2000-2500Lt,otaiapie10 kartų daugiau už mažmeninę kitų krovinių kainą. Todėl reikia kirti dėmesį atliekant su jais įvairias krovinines operacijas.

5.1. Smulkiąja siunta.

Smulkiąja siunta priimamas vežti ne lengvesnis kaip 20 kg krovinys.
Smulkiąja siunta vežti pateiktas krovinys turi būti ne sunkesnis kaip 10t ir ne užimti daugiau kaip trečdalio vagono talpos. Į dengtuosius vagonus smulkiosiomis siuntomis vežti pateikiamo krovinio
vienetas turi būti ne sunkesnis kaip 500 kg ir ne ilgesnis kaip 3 m. Smulkiąja siunta draudžiama vežti smulkius gyvūnus ir gyvius (sliekai, vėžiagyviai ir kt.). Geležinkelio įmonė gali nepriimti vežti krovinio smulkiąja siunta, jeigu vežant tokį krovinį prireiks papildomų laiko, darbo ir medžiagų sąnaudų, kurių vertė didesnė už krovinio vertę. Atsisakydama vežti krovinį smulkiąja siunta, geležinkelio įmonė gali pasiūlyti siuntėjui krovinį vežti vagono arba konteinerio siunta. Kroviniai vežti smulkiosiomis siuntomis paprastai priimami geležinkelio įmonės sandėliuose. Jeigu bus sudaryta organizacinė sutartis, tai atitinkamai pažymėti kroviniai priimami sutartoje vietoje ir sutarta tvarka. Jeigu vežti krovinį siuntėjas pateiks geležinkelio įmonės sandėliuose, tai sudaroma organizacinė sutartis, kurioje sutariamas krovinio ir važtos dokumentų pateikimo laikas ir vieta, krovinio žymėjimo, sandėliavimo ir saugojimo būdai, krovinio sukrovimo į vagonus ir išsiuntimo bei atsiskaitymų už suteiktas paslaugas tvarka. Smulkiosiomis siuntomis dengtuose vagonuose vežti sunkius, stambius ir ilgus (nuo 3 m iki 5m) krovinius galima tik suderinus su geležinkelio įmone (įsitikinus, kad nesusidarys sunkumų kraunant). Smulkiosiomis siuntomis vagonas pakraunamas taip, kad pakelinėje stotyje iškraunamam kroviniui netrukdytų kitos vagone esančios siuntos.Vežti nepriimami buities daiktai, kai jų pakuotė negarantuoja krovinio saugumo.

5.2. Mažąja siunta.

Mažąja siunta priimamas vežti krovinys, sveriantis nuo 10t iki 20t ir užiman-
tis ne daugiau kaip pusę vagono talpos, mažosiomis siuntomis priimami vežti vienetiniai ar supakuoti kroviniai, išskyrus gedžiuosius. Neviršydamas vagono krovumo normos, siuntėjas į vieną vagoną gali sukrauti tris mažąsias siuntas:

Ų visas tris skirtas vienai galinei stočiai;
Ų kiekvieną iš jų skirtą kitai stočiai;
Ų dvi skirtas vienai (pakelinei ar galinei) stočiai ir vieną – skirtą kitai stočiai.

Tokiai pakrovai sudaroma organizacinė sutartis. Kiekvienas vienetas pažymimas siuntėjo ir geležinkelio ženklais. Vienetinius ar supakuotus sunkiuosius ir stambiuosius krovinius, kurių dėl
didelės masės ar matmenų negalima vežti dengtuosiuose vagonuose, leidžiama vežti atviruose vagonuose. Mažosios siuntos į vagonus sukraunamos ir įtvirtinamos vadovaujantis Krovi-
nių krovimo ir tvirtinimo techninių sąlygų reikalavimais. Daugiau kaip vienai stočiai skirtos trys mažosios siuntos vagone sukraunamos taip: jeigu siuntos skirtos dviem stotims, tai vienai stočiai skirta siunta sudedama vidurinėje vagono dalyje, dvi likusios – vagono galuose; jeigu siuntos skirtos trims stotims, tai vagono vidurinėje dalyje sudedama artimiausiai stočiai skirta siunta, dvi likusios – vagono galuose. Pakelinėje stotyje mažosios siuntos iškraunamos tokia tvarka:jeigu vagone atvežtos trys siuntos, iš kurių bus iškrautos dvi (esančios vagono galuose) arba viena (esanti vagono vidurinėje dalyje), reikiamos siuntos iškraunamos, nepažeidžiant liekančių vagone krovinių įtvirtinimo. Liekančių vagone krovinių nereikia perkrauti į kitą vietą; jeigu vagone atvežtos dvi vagono galuose sukrautos siuntos, tai, reikiamą siuntą iškrovus, vagone likęs krovinys sukraunamas vagono vidurinėje dalyje ir įtvirtinamas vadovaujantis Krovinių krovimo ir tvirtinimo techninių sąlygų reikalavimais. Geležinkelio įmonės atstovas stebi kiekvienos mažosios siuntos krovimo eigą.

Literatūra.

1. A. Baublys. KROVINIŲ VEŽIMAI. 2-asis leidimas. Vilnius; Technika, 2002. 432 p.
2. KROBINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIO TRANSPORTU TAISYKLĖS. Vilnius; LG leidybos centras, 2000. 140p.
3. TRAUKINIŲ IR VAGONŲ KOMERCINĖS APŽIŪROS INSTRUKCIJA. Vilnius; LG leidybos centras, 2001. 20p.
4. A. Baublys, R. Palšaitis, J. Lazauskas, A. Mačiulis. TRANSPORTO EKONOMIKA. Vilnius; Technika, 1996. 404 p.

Leave a Comment