Meksikos ir JK ekonomika ir kelionė

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

TARPTAUTINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

Referatas

Meksikos ir JK ekonomikos palyginimas

Vilnius,

2017

TURINYS

1.Jungtinės Meksikos Valstijos 3

1.1. Bendra informacija apie šalį 3

1.2 Trumpa šalies istorija 4

1.3 Šalies ekonominė informacija 5

1.4 Kelionė į Meksiką 9

1.4.1 Kelionės išlaidos 13

2.Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė 14

2.1 Bendra informacija apie šalį 14

2.2 Trumpa šalies istorija 15

2.3 Šalies ekonominė informacija 16

2.3.1 Verslo kultūra 17

2.4 Kelionė į DB 19

2.4.1 Kelionės išlados 25

3.Priedai 26

Literatūros šaltiniai

Jungtinės Meksikos Valstijos

1.1. Bendra informacija apie šalį

Jungtinės Meksikos Valstijos (isp. Estados Unidos Mexicanos) (Meksika) (isp. México) yra federalinė konstitucinė respublika Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV šiaurėje, Gvatemala ir Belizu pietryčiuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose, Karibų jūra bei Meksikos įlanka rytuose. Šalis užima beveik 2 mln. km² plotą ir yra 5-ta iš didžiausių Amerikų žemynų valstybių ir 14-ta tarp didžiausių nepriklausomų valstybių pasaulyje. Šalyje gyvena apie 121,7 mln. gyventojų 2015 m. duomenimis ir tai yra didžiausia pagal gyventojų skaičių ispaniškai kalbanti valstybė bei 12-a pagal gyventojų skaičių pasaulyje. Meksika yra federacija, sudaryta iš 31 valstijos ir sostinės Meksiko

Meksika yra vienintelė Lotynų Amerikos valstybė TEBIPO narė (nuo 1994 m.) Šalis laikoma naujai industrializuota valstybe turinti 11-a didžiausią BVP pagal perkamosios galios paritetą pasaulyje. Ekonomiškai glaudžiai bendradarbiauja su NAFTA, kurį ir pati yra pasirašiusi, narėmis.

Meksika – keliautojų rojus, kuriame galima atrasti įspūdingus kontrastus: tiek išdžiūvusius peizažus, tiek apsnigtas vulkanų viršūnes, senovės griuvėsius, industrinius miestus, laiko pakeistus kolonijinius miestelius, kurortus, paplūdimius ir žavią florą bei fauną.

Ieškantiems nuotykių ir egzotikos, rekomenduojame keliauti per šalį, aplankant senovinius actekų ir majų civilizacijos paminklus, didžiuosius kolonijinius miestus, įkurtus ankstesnių civilizacijų miestų vietoje, ugnikalnius, Sierra Madre kalnus, krioklius, kanjonus. Daugelis šių objektų yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Meksika pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių įeina į pirmąjį didžiausių pasaulio šalių dešimtuką. Šalies sostinė Meksikas – tarsi civilizacijų istorijos muziejus, kuriame galima išvysti per 1400 architektūros ir istorijos paminklų. Mieste yra priskaičiuojama daugiau nei 160 muziejų, per 100 meno galerijų, o apylinkėse – net 10 archeologinių zonų.

1.2 Trumpa šalies istorija

Meksikos vardas kilęs nuo jos sostinės, Meksiko miesto, kuris savo vardą paveldėjo iš anksčiau toje vietoje buvusio actekų miesto Mešiko-Tenočtitlano. „Meši“ – tai karo dievo Mešitlio vardo dalis, kuris susideda iš žodžių „metztli“ (mėnulis) ir „xictli“ (sūnus). Priesaga -ka reiškė „žmonės“, o priesaga -ko reiškia „šalį“, taigi „Mešiko“ – „Mešitlio šalis“.

Ispanams užkariavus šalį, nahuatlių (actekų) kalbos garsai buvo užrašomi pagal ispanų kalbos rašybos taisykles, taigi pavadinimas tapo „México“. Ilgainiui ispanų kalboje garso „š“ nebeliko ir „x“ žymimas garsas dabar yra tariamas kaip „ch“. Tokiu būdu, šalies pavadinimas ispaniškai dabar tariamas „Mechiko“, o ne „Mešiko“. O kai kurios kitos kalbos (tarp jų ir lietuvių) garsą, žymimą raide „x“, išsivertė ne pagal ispaniškąjį, o pagal lotyniškąjį tarimą – „ks“, taigi „Meksika“.

Prieškolumbinės eros metais Mezoamerikoje ėmė formuotis daug kultūrų. Dauguma jų, olmekai, toltekai, majai ir actekai, buvo pažangios civilizacijos iki pirmo kontakto su europiečiais.

1521 m., po konkistadoro Hernano Korteso išsilaipinimo, Meksika tapo Ispanijos kolonija (Naujoji Ispanija) ir ja išbuvo iki nepriklausomybės paskelbimo.

1821 m. Paskelbus nepriklausomybę įsivyravo ekonominis nestabilumas, teritorinis susiskaldymas, civiliniai karai, įsikišant užsienio šalims, po kurių sekė dviejų imperijų ir dviejų ilgų diktatūrų laikotarpiai.

Po to, kai 1834 metais, kai prezidentas Santa Ana panaikino federacijos konstituciją, Jukatanas bei Teksasas paskelbė nepriklausomybę. Po 1846–1848 metų JAV-Meksikos karo Teksasas, kaip ir dar trečdalis Meksikos teritorijos šalies šiaurėje, atiteko JAV.

XIX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje į šalį įsivežė Prancūzija, kuri siekė įtvirtinti Meksikos imperatoriaus soste Austrijos erhercogą Ferdinandą (Maksimilijano vardu jis buvo Meksikos imperatoriumi nuo 1864 iki 1867 metų).

1910 m. šalyje kilo revoliucija. Revoliucionieriai greitai įveikė federacinę armiją, bet tarp jų prasidėjo tarpusavio kovos, kurios buvo baigtos tik 1929 m.

1.3 Šalies ekonominė informacija

Meksika priskiriama besivystančioms šalims. Jos ekonomika paremta naftos gavyba, lėšomis, kurios patenka į šalį iš emigrantų, dirbančių užsienyje, turizmu, intensyvios pramonės vystymu, kalnakasyba ir žemės ūkiu. Daugelį metų nafta buvo laikoma pagrindiniu įplaukų viešajame sektoriuje šaltiniu. Nepaisant to, pasaulinės kainos ir investicijų į naujus naftos telkinius trūkumas pavertė šį natūralų pajamų šaltinį į opią problemą, kuri vienaip ar kitaip paveiks šalies ekonomiką ateinančiais metais. Kita vertus, lėšos, pervedamos šeimoms, kurių nariai emigavę dirbti į šiaurę, į Jungtines Amerikos Valstijas, tapo didžiausią reikšmę turinčiomis pajamomis šalies ekonomikoje. Paslaugų sektoriai, ypač turizmas, yra kitas didelis indėlis į Meksikos bendrą vidaus produktą. Ši šalis gali pasiūlyti apytiksliai net 26 vietas, kurios yra laikomos pasaulio kultūros paveldu. Taip pat Meksika skiria daug laiko ir pastangų įvairių specializuotų turizmo sričių vystymui, pavyzdžiui, paukščių stebėjimui, ekstremaliam sportui ar kulinarinėms kelionėms.

Pramonė šalyje yra labai svarbi, ji užima ketvirtą vietą pagal ekonomikos rodiklius. Automobiliai, cementas, plienas, tekstilė, chemija ir gėrimai yra pagrindinės šalies pramonės šakos. Kalnakasyba Meksikoje taip pat svarbi. Ši šalis išgauna daugiausiai sidabro visame pasaulyje. Kalbant apie žemės ūkį, kukurūzai ir pupelės yra maisto pramonės pagrindas. Be to, jų pasėlių laukai yra didžiausi, kaip ir kavos, bulvių, pomidorų, sorgo, gysločio bei cukranendrių pasėlių laukai.

Meksika laikoma valstybe, kuri yra pasirašiusi tarptautinės prekybos susitarimus, tačiau didžiausia importo-eksporto partnere išlieka JAV. Meksika daugiausiai eksportuoja nerafinuotą aliejų, mašinų detales, įrengimus, tekstilę, kavą, mėsą, vaisius, daržoves, pieno produktus bei chemijos pramonės gaminius.

Nepaisant šalies ekonominės plėtros stabilumo per pastaruosius keletą metų, to nepakako paskatinti konkurencijai ir sumažinti skurdui tam tikrose miesto ir kaimo regionuose. Kaip teigia Pasaulio bankas, 7310 JAV dolerių buvo metinis pajamų vidurkis vienam asmeniui 2015 m. pabaigoje.

Pagrindiniai Meksikos energijos šaltiniai

Comision Federal de Electricidad (CFE) yra valstybinė įmonė, atsakinga už elektros energijos gaminimą, perdavimą bei paskirstymą šalies gyventojams. Ši bendrovė aptarnauja 25,3 milijonus žmonių. Elektros energija paskirstoma taip: 0,62% jos tenka paslaugų sektoriui, 10,17% – komerciniams tikslams, 0,78% – pramonei, 0,44% – žemės ūkiui, 87,99% – žmonėms. Kasmet atsiranda apie 1,1 mln. pareiškėjų elektros energijai gauti. Energija gaunama įvairiais būdais: 44,80% jos tiekia terminės stotys, 22,17% gaunama iš hidroelektrinių, o 5,22% – deginant iškastinį kurą, 2,74% – iš branduolinių elektrinių, 1,95% – iš geoterminių šaltinių, o 0,171% sudaro vėjo energija.

Neseniai Federalinė valdžia nusprendė labiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, vėjo energiją. Vėjo jėgainės buvo pastatytos Guerero Negre 1982 m. (Guerrero Negro) ir La Ventoje 1994 m. (La Venta). Taigi lėšos, kurias investavo CFE bendrovė per savo gyvavimo laikotarpį, tam tikra prasme palaiko šalies ekonomiką. To rezultatas – Meksikoje šalies inžinierių dėka išvystyta stipri infrastruktūra.

Meksika yra antroji šalis pagal ekonomikos augimą Lotynų Amerikoje. Nepaisant jos ploto (758,449 km2), ji vis tiek susiduria su ekonomikos problemomis. Dėl to meksikiečiai labai rizikuoja nelegaliai kirsdami sieną ir išvykdami dirbti į JAV, kurią nuo Meksikos skiria 200 kilometrų ilgio siena. Meksikoje įsišaknijęs ir smurtas. Pernai per konfliktą tarp grupuočių dėl narkotikų buvo nužudyti 6000 žmonių. Meksikoje labai paplitę vaikų pagrobimai. Pagal pagrobimų skaičių ji lenkia kitas pasaulio valstybes.

Pasaulio banko parama Meksikai

Pasaulinė ekonominė krizė, privertė Pasaulio banką laksčiau žiūrėti į Meksikos fnansines problemas. Pasirašyta 2008-2013 m. Partnerystės strategijos sutartis numato: • Suteikti kasmet 800 mln. paskolą Meksikai;

• Užtikrinti lankstumą didesniam ekonomikos pajėgumui ir maksimaliai padidinti, kad būtų prieinama prie globalių bei subnacionalinių išteklių. •Paremtišalies plėtros planą; • Patenkinti Meksikos techninius poreikius; Pasaulio banko parama remiasi mažinant socialinę įtampą ekonominės krizės kontekste bei suteikiant naujiems technologiniams išradimams visokeriopą paramą. Aprūpinant finansine pagalba apie 5 mln. mažas pajamas gaunančias šeimas (arba 25 mln. žmonių) Pasaulio bankas paskelbė Socialinės paramos programą (Oportunidades). Anksčiau ji vadinosi „Pažangos“ programa. Neseniai gavusi 1,5 bilijono paskolą, valdžia ją paskirsto vargingiausiai gyvenančioms šeimoms mainais už tai, kad jų vaikai lankys mokyklą, gaus tinkamą sveikatos apsaugą ir baltyminio maisto.

Pasiekimai

Metrobusas laimėjo Harvardo universiteto įsteigtą apdovanojimą ekologinę pusiausvyrą išlaikančio transporto rinkimuose. Metrobuso projektas buvo išrinktas iš 30 projektų, kuriuos pateikė pasaulio šalys. Šis metrobusas ženkliai sumažina „šiltnamio“ efektą sudarančių dujų išmetimą į aplinką, yra ekologiškas, pasiekia iki 50 kilometrų per valandą greitį. Suskaičiuota, kad per dieną jis padaro apie 450 000 kelionių. Paskaičuota, kad tokie autobusai turėtų sumažinti anglies dioksido kiekį nuo 80 000 iki 60 000 tonų per metus. Taip pat buvo pašalinta 800 aplinką teršiančių autobusiukų, o gyventojai skatinami vaikščioti pėsčiomis arba važinėti dviračiais.

Valdžia ir turizmas

Rodos, dar tik prieš dešimtmetį biurokratija buvo neatsiejama Meksikos politikos dalis. Bet kokiai procedūrai atlikti trūko elementaraus kruopštumo, kompetencijos. Kita vertus, valdžia labai stengiasi pagerinti skaidrumą bei efektyvumą oficialiuose reikaluose. Šiais laikais įmanoma sužinoti apie valdžios formalumus telefonu arba tiesiog „on-line“.

Tam tikslui taip pat buvo įkurti specialūs centrai (virtualūs ir realūs), kuriuose gyventojai gali gauti reikiamą informaciją. Darbo valandos juose trumpesnės nei privačiame sektoriuje, taigi reikia turėti tvarkaraštį ir jo laikytis. Turistai, vykdami į šalį, turėtų pasidomėti, ar jiems reikia specialaus paso, ar vizos. Jei vizos nereikalaujama, tuomet turistai turi turėti pasą, kuris turi galioti dar mažiausiai tris mėnesius, vieną iš asmens identifikacijos atpažinimo formų – fotonuotrauką, taip pat imigracijos formą, kuri pavadinta Folleto de Migracion Turistica. Ji nieko nekainuoja ir gali būti išduodama kelionių agentūrose ar tiesiog keliaujant po šalį. Turistai Meksikoje gali svečiuotis nuo 90 iki 180 dienų, priklausomai nuo jų tautybės. Jei asmuo nori būti ilgesniam laikui arba jei jis yra studentas, arba nori įsidarbinti, tuomet reikia atlikti specialias procedūras vietiniuose imigracijos biuruose. 2014 m., vykstant į Meksiką, vizos reikėjo šių valstybių piliečiams: Afganistano, Albanijos, Brazilijos, Alžyro, Armėnijos, Bolivijos, Kubos, Filipinų, Indijos, Nikaragvos, Peru, Pietų Afrikos, Tailando bei kitų.

Korupcija Meksikoje

Korupcijos reiškinys ypač būdingas Meksikai. Meksikos universiteto profesorius Lomnitz korupciją Meksikoje tyrinėjo kone dešimtmetį. Jo nuomone, korupcija susideda iš painios mainų sistemos, kurioje mainais už paramą suteikiamos privilegijos. Pinigų davimas taip pat užtikrina, kad bus laikomasi susitarimo, kaip ir iš anksto suplanuotos politinės ceremonijos, kurių metu šeimininkai išsirenka politikus, kad gautų paramą. Lomnitz rašo, jog korupcija, kaip rimtas reiškinys, visada vaidino svarbų vaidmenį socialinių pokyčių valstybėje metu. Korupcija buvo reikšminga palydovė vietinės buržuazijos bruzdėjimuose, menkinat rases ar tam tikras kastas, ekonomikos taip vadinamajame neformaliame sektoriuje atgaivinime bei galingos politinės klasės susiformavime. Kita vertus, korupcija buvo svarbi saugant privilegijas, pašalinant konkurentus iš rinkos, sukuriant organizuotą darbo sektorių, kuris neatstovauja darbininkų klasei bei saugant privilegijas giminaičiams.

1.4 Kelionė į Meksiką

1 diena

VILNIUS/RYGA–MEKSIKAS

Ryte išskrisite iš Vilniaus/Rygos. Persėdimas Amsterdame. Vakare atskrisite į Meksiko oro uostą, kur Jus pasitiks kelionės organizatoriaus partneriai. Pervežimas ir nakvynė viešbutyje miesto centre.

2 diena

MEKSIKAS–TEOTIHUAKANAS–MEKSIKAS (pusryčiai)

Po pusryčių dalyvausite ekskursijoje po Meksikos sostinę: apžiūrėsite centrinę Sokalo aikštę ir senąją Katedrą, išvysite Nacionalinius rūmus su Diego Rivieros freskomis (pagal galimybes) bei actekų vado Montesumos šventyklos griuvėsius, pamatysite Bella Artes rūmus. Apsilankysite nacionaliniame Antropologijos muziejuje, tai vienas didžiausių ir geriausių muziejų visoje Lotynų Amerikoje.Vėliau keliausite į Dievų miestą Teotihuakaną, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia užkopsite į visame pasaulyje žinomas Saulės ir Mėnulio piramides. Grįždami į viešbutį, užsuksite į suvenyrų parduotuvę, kur taip pat paragausite tekilos ir meckalio. Vakare rekomenduojame pasiklausyti mariačių – muzikantų Garibaldžio aikštėje.

3 diena

MEKSIKAS–PUEBLAS-OACHAKA (pusryčiai)

Išvykę iš Meksiko, grožėsitės didingais Popokatepetlio ir Istaksihuatlio vulkanų peizažais Siera Madre kalnų panoramoje. Apsilankysite kolonijiniame angelų mieste Pueble ir išvysite nuostabiausią šalyje Katedrą, senąją Rotušę ir XVII a. Arkivyskupo rūmus.Vėliau keliausite į – Oachaką ir vakare dalyvausite ekskursijoje po miestą, kuriuo ypač didžiuojasi meksikiečiai ir kuris taip pat įtrauktas į UNESCO sąrašą. Nakvynė viešbutyje.

4 diena

OACHAKA–MONTE ALBANAS–TEUANTEPEKAS (pusryčiai)

Išvykimas į Monte Albaną – senosios Sapotekų civilizacijos ceremonijų centrą. Tai viena iš įspūdingiausių šalies archeologinių zonų. Jus tiesiog užburs Oksakos slėnio panorama nuo aukštikalnių. Po pietų Tulėje apžiūrėsite storiausio diametro medį pasaulyje. Vėliau atvyksite į Teuantepeką. Nakvynė viešbutyje.

5 diena

TEUANTEPEKAS–SAN KRISTOBAL DE LAS KASAS (pusryčiai)

Ryte išvykimas iš viešbučio. Po to plauksite kateriais po Sumidero kanjoną, kur sutiksite krokodilų, ir, jei pasiseks, beždžionių. Įspūdingo kanjono uolos kyla į 1000 metrų aukštį. Po pietų keliausite į senove dvelkiantį kolonijinį miestą San Kristobal de las Kasas, išsaugojusį senųjų laikų žavesį. Apsistoję viešbutyje, savarankiškai pasižvalgysite po miestą.

1.4.1 Kelionės išlaidos

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

2.1 Bendra informacija apie šalį

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (arba trumpai Jungtinė Karalystė[1]) yra valstybė Vakarų Europoje. Jungtinė Karalystė susiformavo po keleto unijos aktų, ir susideda iš Anglijos, Škotijos, Velso, taip pat Šiaurės Airijos provincijos, bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinė Karalystė užima didžiąją dalį Britų salyno (išskyrus didžiąją Airijos dalį, kuri atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės 1922 m.). Kornvalis siekia didesnės savivaldos, faktiškai nepriklausoma Meno sala.

2.2 Trumpa šalies istorija

V-VI a. britų salas užkariavo anglosaksai. Po 1066 m. normanų užkariavimo baigėsi Anglijos feodalizacijos periodas, šalis buvo suvienyta.

Škotija ir Anglija kaip atskiros vieningos valstybės susidarė X amžiuje. Velsas buvo valdomas Anglijos nuo 1284 m., o Anglijos Karalystės dalimi tapo 1536 m. Nuo 1603 m. Anglijos ir Škotijos karalystės turėjo vieną karalių, o 1707 m. susijungė į Didžiosios Britanijos Karalystę. 1801 m. ši karalystė susijungė su Airijos Karalyste ir taip buvo įkurta Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystė. 1922 m. 26-os Airijos provincijos susibūrė į Laisvą Airijos Valstybę, o likusios šešios (Šiaurės Airija arba Alsteris) liko Jungtinėje Karalystėje. Po šio atsiskyrimo 1922 m. valstybė pervadinta Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste.

XIX a. Jungtinė Karalystė tapo svarbiausia pramonine ir jūrine galybe pasaulyje. Savo galybės viršūnėje Britų imperija užėmė apie 1/4 pasaulio teritorijos. Pirmoje XX amžiaus pusėje Jungtinė Karalystė nusilpo po dviejų pasaulinių karų. Antroje amžiaus pusėje jos imperija iširo, bet ji tapo moderni ir klestinti Europos valstybė.

1973 m. Jungtinė Karalystė įstojo į Europos Sąjungą.

2016 m. Jungtinės Karalystės gyventojai „Brexit“ referendumu pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos.

2.3 Šalies ekonominė informacija

Konkurencinga mokesčių aplinka užsienio investuotojams tarptautiniu mastu: lyginant su G7 valstybėmis JK yra mažausias pelno mokestis, sudarantis 28 proc.

Lanksčiausia Europos rinka: Pasaulio Banko duomenimis JK užima 2‐ą vietą pagal darbuotojų įdarbinimo mastą.

Mažiausiai kliūčių verslumui: EBPO duomenimis, JK yra antra pasaulyje pagal produktų rinkos reglamentavimą ir sudaranti mažiausiai kliūčių verslo plėtojimui bei užima trečią vietą tarp mažiausias kliūtis turinčių valstybių pasaulyje investavimo atžvilgiu.

Pasaulio lyderė inovacijų atžvilgiu: JK garsėja kokybiškais moksliniais tyrimais bei užima antrą vietą tarp sudarančių palankiausią terpę inovacijų vystymui ir plėtrai.

Stabili politinė aplinka: “Transparency International” pripažino JK kaip vieną iš skaidriausią politiką vykdančių valstybių. Žemas korupcijos lygis, mažesnis nei JAV, Japonijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje.

Stabili reguliavimo aplinka: stengiamasi naudoti tik konsultacinio pobūdžio valstybės reguliavimo priemones verslo aplinkoje.

Lengva nekilnojamojo turto registravimo sistema: įregistruoti NT JK yra lengviau lyginant su Italija, Airija, Prancūzija ir Vokietija.

Tarptautinė kalba verslui: anglų kalba yra pagrindinė verslo kalba pasaulyje.

Didžiausi talentai: JK yra šeši geriausi universitetai Europoje, kurių du yra geriausių pasaulyje universitetų trejetuke.

Vartai į ES rinką: JK atlieka vartų į Europos rinką, kurią sudaro 27 valstybės narės su maždaug 500 milijonų populiacija, vaidmenį.

Išvystyta stipriausia informacinio ir ryšių tinklo infrastuktūra pasaulyje.

Puiki susisiekimo sistema: JK garsėja plačiai išvystyta traukinių, oro ir krovininių geležinkelių infrastruktūra.

Jungtinė Karalystė, kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 m. siekė 2441 mlrd. USD, pagal dydį yra šešta didžiausia pasaulio ir trečia didžiausia Europos Sąjungos ekonomika. Per pastaruosius du dešimtmečius, analizuojamos šalies vyriausybė mažino viešojo sektoriaus nuosavybę. Jungtinės Karalystės žemės ūkį galima apibūdinti kaip intensyvų, mechanizuotą, efektyvų ir atitinkantį Europos standartus. Jo dėka čia pagamina produkcijos patenkinti 60 proc. šalies maisto poreikio, panaudojant tik 2 proc. šalies darbo jėgos.

Jungtinę Karalystę galima įvardinti kaip vieną iš labiausiai globalizuotų pasaulio ekonomikų. Londonas yra vienas didžiausių pasaulio finansinių centrų. Jis taip pat pirmauja Europoje pagal miestui tenkantį bendrąjį vidaus produktą. 2015 m. analizuojama šalis pasaulyje buvo trečia pagal tiesiogines užsienio investicijas į šalį bei antra pagal tiesiogines investicijas į kitas valstybes. Svarbią vietą šalies ekonomikoje užima kosminės aviacijos ir farmacijos pramonė. Pastaroji pagal išlaidas, tenkančias sektoriaus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, pasaulyje užima trečią vietą. Prie Jungtinės Karalystės ekonomikos klestėjimo svariai prisideda naftos bei dujų gavyba Šiaurės jūroje.

Viena iš pagrindinių makroekonominių problemų, su kuria susiduria Jungtinė Karalystė – viešojo sektoriaus skola. 2012 m. ji buvo lygi 90,3 proc. BVP, o 2015 m. šis rodiklis išaugo iki 99,7 proc.

2.3.1 Verslo kultūra

Jungtinės Karalystės verslo kultūrą galima apibūdinti kaip gyvą ir gerai organizuotą. Britai yra labai profesionalūs, jie didžiuojasi gerai atliktu darbu, aktyviai siekia, jog darbo vietą butų ta socialinė aplinka, kur žmonės vienas kitam rodo pagarbą. Šios šalies verslininkai dažniausiai yra sunkiai dirbantys, besilaikantys nustatytų terminų bei orientuoti į rezultatą. Jungtinėje Karalystė darbo diena paprastai trunka 7 valandas, darbuotojams suteikiama lanksčių darbo valandų galimybė. Šioje šalyje darbo ir privataus gyvenimo balansas yra labai vertinamas.

Nors Jungtinė Karalystė yra išlaikiusi sąlyginai sudėtingą hierarchinę organizacinę struktūrą, pradedama judėti link plokštesnės, mažiau biurokratijos turinčios struktūros. Analizuojant Jungtinės Karalystės įmonių organizacinę struktūrą iš esmės išsiskiria du lygiai – vadyba ir paprasti darbuotojai. Gerų darbinių santykių su savo darbuotojais išlaikymą vadyba laiko itin svarbiu veiksniu. Jungtinėje Karalystėje komandinis darbas yra vienas esminių

veiksnių. Nepaisant to, darbuotojai turi stiprų atsakomybės jausmą už individualius pasiekimus bei klaidas. Aukščiausias sprendimus priimantis valdymo organas dažniausiai būna valdyba.

Britai gali būti ganėtinai neformalūs ir teikia pirmenybę darbui su žmonėmis bei įmonėmis kuriuos pažysta jie patys arba jų partneriai. Čia vertinami ilgalaikiai verslo santykiai. Susitikimai dažniausiai būna formalūs su aiškiai apibrėžtu tikslu ir darbotvarke. Verslo susitikimus reikėtų planuoti bent prieš keletą dienų. Jų metu punktualumas yra itin svarbus. Pristatymai turėtų gerai struktūrizuoti bei tikslūs, susitikimų metu galimas laisvas apsikeitimas idėjomis bei nuomonėmis tarp dalyvių. Susitarimas yra įforminami raštiškai, siekiant išvengti teisinių komplikacijų. Po oficialių susitikimų reikėtų išlaikyti komunikaciją su verslo partneriu bei laikytis sutartų terminų.

Verslo dovanų teikimas nėra britų verslo kultūros dalis. Nepaisant to, tinkamai pateiktos mažos dovanėlės, kaip kad rašiklis ar knyga, galėtų būti tinkama padėkos išraiška. Vynas ar šampanas bei gėlės būtų tinkami siekiant padėkoti kolegoms už gerą darbą. Per Kalėdas verslo dovanomis Jungtinėje Karalystėje niekada nesikeičiama. Tačiau, atviruko išsiuntimas verslo partneriams, galėtų būti tinkama dėkingumo išraiška, siekiant palaikyti santykius. Jungtinėje Karalystėje daugelis įmonių per šventes aukoja labdarai dažniau nei dovanoja verslo dovanas.

2.4 Kelionė į DB

1 diena

Atvykimas į Vindzorą, kuris jau daugiau kaip 900 metų yra Britanijos valdovų savaitgalio rezidencija. Trumpas sustojimas Solsberyje, įsikūrusiame penkių upių santakoje, Solsberio *katedra, pastatyta XIIIa. ir turinti aukščiausią bokšto smailę Jungtinėje karalystėje (123m). Joje saugomas vienas iš keturių išlikusių Magna Carta (1215m.) egzempliorių ir seniausias Europoje veikiantis laikrodis, valandas skaičiuojantis nuo 1386 metų. Kelionė į Stonehenge – svarbiausią priešistorinį (2800 m.pr.Kr.) paminklą visoje Britanijoje. Jis unikalus, nes panašaus nėra visame pasaulyje. Ši *akmenų šventykla nuo neatmenamų laikų kelia pagarbią baimę kiekvienam čia apsilankančiam. Kelionė į Londoną.

Anglija. Stonehenge.

2 diena

Pažintis su Londonu (pėsčiomis ir miesto transportu) – vienu gražiausių ir didingiausių pasaulio miestų, Jungtinės karalystės sostine. Viktorijos laikų inžinerijos stebuklas – Tauerio tiltas. *Tauerio tvirtovė – viena iš labiausiai turistų lankomų vietų, buvusi karališkaisiais rūmais, kalėjimu, mirties bausmių vykdymo vieta, ginklų arsenalu, karūnos brangenybių saugykla. *Šv. Pauliaus katedra – sero Kristoferio Reno baroko architektūros šedevras. *Vestminsterio abatija – Anglijos karalių karūnavimo ir laidojimo vieta, žymių Anglijos žmonių ir poetų panteonas. Didysis Benas – Parlamento rūmų laikrodis, Londono simbolis. Didžiausia ir populiariausia mieste – Trafalgaro aikštė. D.Britanijos karalienės rezidencija – Bekingemo rūmai. Nakvynė viešbutyje.

3 diena

Kelionė į Oksfordą. Apžvalginė ekskursija po universitetinį miestą: Christ Church, Mertono, Magdalenos koledžai, Aukštutinė gatvė, kiti žymūs pastatai, gatvelių labirintas. Išvykimas į V.Šekspyro gimtinę Stratfordą prie Eivono. Ekskursija po vietas, susijusias su Šekspyro gyvenimu: *Šekspyro gimtasis namas, Karališkasis Šekspyro teatras, senamiestis, esant galimybei – *Šv. Trejybės bažnyčios, Šekspyro amžinojo poilsio vietos, lankymas. Atvykimas į Česterį. Ypatinga architektūra (fachverkas), miesto siena, Rows (parduotuvių gatvė) iki šiol žavi turistus. Didžiosios Britanijos aruodas – Velsas. Uolėti kalnai, giliai pasislėpę smaragdo žalumo slėniai ir bekraščiai jūros peizažai užburia ir įkvepia. Atvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Anglija. Oksfordas.

4 diena

Karnarvonas – senovinis miestas – tvirtovė prie Meino įlankos, Velso iškilmių sostinė. Conwy *pilis ir miesto sienos yra didžiausia, stipriausia ir geriausiai išsilaikiusi tvirtovė šiaurės Velse. Snowdonia nacionalinis parkas – vienas gražiausių ir įspūdingiausių kraštovaizdžių šalyje. Esant galimybei, keliausite Snowdonia *traukinuku gėrėdamiesi puikiu kraštovaizdžiu, tarpukalnių ežerėliais, slėniais ir miškais, neaukštomis, tačiau įspūdingomis kalnų viršūnėmis. Pakilsite į Snoudono kalną nuo kurio atsiveria nuostabus apylinkių vaizdas. Pasak legendos Snoudono kalno viršūnėje miega Apvaliojo stalo riteriai. Išvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Velsas. Carnarvonas.

5 diena

Jorkas – viduramžių miestas, šiaurinės Anglijos sostinė. Viduramžiais statyta Jorko *katedra, besididžiuojanti vitražiniais langais, vaizduojančiais pasaulio sutvėrimą ir Apokalipsės scenas. Daramas (Durham) – vienas įdomiausių Europos miestelių. Normanų laikų *katedra su devynių altorių koplyčia, centrinis katedros bokštas su 325 laipteliais. Išvykimas į Škotiją – išdidžių, laisvę mylinčių žmonių šalį. Škotija – mistinė žemė, garsėjanti vaiduokliškomis pilimis, Loch Neso pabaisa, gūdžiais miškais ir pelkėtomis pievomis. Tai unikalus kraštas su tyra, vaizdinga gamta, įdomiu folkloru ir linksmais, karingais škotais. Atvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.