Karjera užsienyje

810 0

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

TURIZMO IR REKREACIJOS KATEDRA

Studijų programa: TURIZMO ADMINISTRAVIMAS

KARJERA UŽSIENYJE

Darbą atliko:

Klaipėda, 2017

Turinys:

Įvadas..............................3

Emigracija ir jos priežastys..............................4

Kylančios problemos kuriant karjerą lietuvoje..............................5

Karjera užsienyje..............................7

Karjera Norvegijoje..............................7

Sėkmės istorija kuriant karjerą Anglijoje..............................8

Sėkmės istorija kuriant karjerą Amerikoje..............................9

Išvados..............................10

Įvadas

Karjera yra vienas iš svarbiausių reiškinių žmogaus gyvenime, ne retai tai tampa prioritetu. Karjeros siekimas yra sudėtingas procesas, ne retai lydimas stresu, konkurencija, bemiegėmis naktimis, nusivylimais, ar net skolomis. Tačiau, kad ir koks sunkus būtų karjeros kelias, pasiekus tikslą tai pasidaro ne taip svarbu, nes yra pasiekiamas pergalingas laimėjimas – karjera. Dar sudėtingesnis šiis kelias tampa, jei tenka juo eiti kitoje šalyje. Vis dėlto, nepaisant sunkumų, vis daugiau lietuvių įkopia į karjeros aukštumas tarptautinėse korporacijose užsienyje – juos matome ir tarptautinių bankų viceprezidentų poste, ir žymiausių pasaulio korporacijų specialistų ar vadovų komandoje, sukuria savo verslą. Svarbu atkreipti dėmesį, o kas svarbiausia siekiant karjeros užsienyje?

Tema : Karjera užsienyje

Tikslas: Išanalizuoti karjerą užsienyje

Uždaviniai:

Išsiaiškinti žmonių poreikį kurti karjerą užsienyje

Nustatyti karjeros galimybes užsienyje

Apibrėžti karjeros užsienyje naudą.

1. EMIGRACIJA

Emigracija – žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui.

Dažnos emigracijos priežastys – politinės ar ekonominės, tačiau taaip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.

Migracija kaip socialiai reikšmingas, individualiai motyvuotas, laisvas ir nuolatinis reiškinys atsirado industrializacijos ir urbanizacijos laikotarpiu. Ik

ki tol migracija buvo siejama su paprasčiausiu žmonių persikėlimu iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, neįvertinant jos padarinių. Daugelį šimtmečių formavęsis migracijos reiškinys ir šiandieniniame globaliame pasaulyje daugelio mokslininkų ir tyrėjų apibūdinamas skirtingai.

Migrantus traukia geresnės nei kilmės šalyje kitų valstybių ekonominės, socialinės ir kitokio pobūdžio sąlygos. Prie jų priskiriami šie veiksniai: didesnės pajamos, mažesni mokesčiai, geresni darbo pasiūlymai, politinis stabilumas, geresnės mokymosi, gydymo paslaugos, religinė tolerancija ir pan. Migracija gali būti susijusi su vidine gimtosios šalies situacija pvz: Prie stūmimo veiksnių priskiriama: karas ar kitoks ginkluotas konfliktas, skurdas, ypač bloga politinė situacija, didelis nedarbas ir menkas užimtumas, mažas atlyginimas, sudėtingos ir sunkios materialinės ir socialinės gyvenimo sąlygos. Veiksniai, skatinantys emigruoti, gali būti trijų lygių: Pirmajam lygiui priskiriami veiksniai, susiję su asmeniniu spprendimu, motyvais, pavyzdžiui, kalbų mokėjimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis. Antrajam lygiui – darbo jėgos paklausos ir pasiūlos bei darbo užmokesčio skirtumai įvairiose valstybėse. Trečiajam lygiui priskiriami veiksniai, susiję su asmens šeima, gimine.

Pastaraisiais metais išvykstančių asmenų skaičius po truputį mažėja, tačiau išlieka labai didelis: 2010 m. iš Lietuvos emigravo 83 tūkst., 2011 – 53,9 tūkst. 2012 – 41,1 tūkst. asmenų (Lietuvos statistikos departamentas 2013). Kiekvienas emigrantas vyksta skirtingais reikalais, bet daugiausia išvyksta dėl darbo.

2. KYLANČIOS PROBLEMOS KURIANT KARJERĄ LIETUVOJE

Dažniausiai jaunam žmogui, ką tik baigusiam studijas yra sunku integruotis į darbo rinką, pradėti nepriklausomą suaugusiojo gy

yvenimą. Dažniausiai ši problema kyla todėl jog darbdaviai ieško naujo komandos nario tik su gera darbo patirtimi, ištreniruotais įgūdžiais. Naršant internetiniuose tinklapiuose kur yra patalpinami darbo skelbimai, galima rasti įvairaus pobūdžio darbų, tačiau apie 50% iš jų darbą siūlo, arba suteikia pirmenybę tiems kurie turi darbo patirtį. Tačiau jaunam žmogui įgyti patirties nėra taip lengva, arba elementariausiai tam nėra suteikiamų galimybių. Įmonės ne retai vengia priimti į darbą studentus ką tik baigusius studijas. Praktikos mokymo įstaigos ne retai būna neefektingos, nes praktikos vietą norintys rasti studentai dažnai susiduria su problema – įmonės nenori praktikantų, o jeigu studentas yra priimtas praktikai, tai dažniausiai jam yra duodami „smulkūs“, nereikšmingi darbai, kurie ne retai yra nesusiję su įmonės veikla, ar studento profesija. Tuomet potencialus asmuo darbui negauna jokios darbo patirties ar žinių, kurias vėliau galėtų panaudoti ir pritaikyti norimoje darbo vietoje.

Taip pat viena iš svarbių problemų Lietuvos darbo rinkoje yra pasenusi, nusistovėjusi valdymo strategija. Daugumoje įmonių vis dar galima įžvelgti ne šiuolaikišką darbo vietą, lyg hierarchiją. Darbuotojai kurie nori būti įtraukti į darbo procesą, pateikti pasiūlymus, savo nuomonę, dažnai būna neišgirsti, nors tai padėtų gerinti įmonės veiklą, kokybę, padėtų įmonei klestėti, nes tik žemesnio rango darbuotojai mato įmonės darbą iš visų pusių, ir jų nuomonė, įtraukimas į sprendimų pr

riėmimą būtų naudingas įmonės veiklai. Tačiau įmonės vadovai dažniausiai priima sprendimus patys, nors ir nedalyvauja visame darbo procese, net neatsižvelgiant į darbuotojų nuomonę juos diskriminuodamas.

Motyvacija – viena iš pagrindinių savybių žmogui norinčiam gerai ir kokybiškai atlikti savo darbą. Tačiau šiuolaikinėje darbo rinkoje ne retai motyvacija yra suprantama ne taip. Viena iš pagrindinių motyvavimo priemonių, kad žmogus gerai atliktų savo darbą yra atitinkamas darbo užmokestis, nors tai darbo rinkoje nebėra pagrindinis aspektas, todėl žmonės ne retai renkasi tik tas įmones, darbo vietas, kuriuose yra jaučiama pagarba darbuotojui, jis yra skatinamas gerai atlikti darbą, yra išklausoma jo nuomonė, yra pagiriamas, sulaukiantis padėkos už gerai atliktą darbą. Vis svarbiau tampa jaustis reikalingu įmonėje, dirbti ramioje ne stresinėje aplinkoje. Taip pat puiki motyvacija darbuotojams kurie gerai atlieka savo darbą yra įvairūs „bonusai“ pvz. : papildomos atostogų dienos, lankstus darbo grafikas, įmonės vakarėliai. Kelionės, įvairūs abonimentai į sporto klubus, sveikatinimo paslaugas ir panašiai.

Pasitaikius progai, puikiam darbo pasiūlymui dažnas lietuvis išvyksta laimės ieškoti svetur. Pagal Nacionalinių statistikos institucijų pateiktą 2005-2015 m. surašymų informaciją labiausiai pamėgtos Lietuvos gyventojų emigravimo kryptys yra Jungtinė Karalystė, Kanada, Airija, Vokietija, Norvegija. Todėl dažnai kyla klausimas, kodėl tiek daug žmonių nusprendžia palikti savo gimtinę, namus, ne retai ir šeimą ieškant geresnių darbo sąlygų. Viena iš daugiausiai skatinančių pr

riežasčių emigruoti yra geresnis darbo užmokestis, lyginant su Jungtine Karalyste, darbo užmokestis ten siekia tris kartus daugiau negu Lietuvoje. Taip pat migrantus skatina palikti savo gimtąjį kraštą mažesni mokesčiai, geresni darbo pasiūlymai, politinis stabilumas, geresnės mokymosi, gydimo paslaugos, didesnė pensija ateityje, religinė tolerancija, geresnės sąlygos kurti naujam verslui, bei lengvesnis procesas gaunant paskolą. Veiksniai, skatinantys emigruoti, gali būti trijų lygių: Pirmajam lygiui priskiriami veiksniai, susiję su asmeniniu sprendimu, motyvais, pavyzdžiui, kalbų mokėjimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis. Antrajam lygiui – darbo jėgos paklausos ir pasiūlos bei darbo užmokesčio skirtumai įvairiose valstybėse. Trečiajam lygiui priskiriami veiksniai, susiję su asmens šeima, gimine.

1 pav. žmonių emigracijos priežastys

Šaltinis: http://www.mysalary.lt/pagrindinis/atlyginimas/vienodas-mokejimas/darbo-uzmokescio-skirtumai-pagal-lyti-duk

Pagal pateiktą diagramą galima matyti jog daugiausiai emigruojančių žmonių yra dėl darbo, todėl tai akivaizdžiai parodo jog Lietuvos darbo rinkoje yra nemažai problemų, todėl dažnas lietuvis pradeda siekti karjeros svetur.

2.2. KARJERA UŽSIENYJE

Dažniausiai individui norinčiam pradėti karjerą užsienyje, kyla nemažai problemų, baimių, abejonių, tačiau kai pasiryžtama žengti pirmąjį žingsnį tampa vis lengviau. Gal būt sunku integruotis į naują, nežinomą vietą, yra dideli kultūrų skirtumai, o gal elementarus kalbos barjeras daro žalą. Tačiau susidarius tam tikrą karjeros planą, pakopas, tikslą galimą pasiekti per ganėtinai greitą laiko tarpą. Subjektyvi nuomonė, pirmiausia reikėtų ieškoti darbo vietos, kurioje būtų malonu dirbti, būtų geras kolektyvas, gal būt darbas nebus iš karto be galo geras, ar neužims aukščiausių pareigų, tačiau galimybė augti kaip asmenybei bei kilti pareigose visada yra. Priklausomai nuo šalies, darbo užmokestis būna ganėtinai palankus, o sąlygos kurti nuosavą verslą nėra labai sudėtingos.

2.3 KARJERA NORVEGIJOJE

Kurti verslą Norvegijoje yra saugu ir gana paprasta. Tarptautinės finansų organizacijos (IFC) ir pasaulio banko duomenimis Norvegija užima septintą vietą, lyginant ją su 189 šalių pagal sąlygų verslo kūrimui palankumą. Maža, tačiau turtinga Norvegijos gyventojų populiacija reiškia, kad jos rinką galima palyginti su daug didesnėmis šalimis. Be to, tai, kad dauguma Norvegijos gyventojų puikiai kalba anglų kalba, sudaro palankias sąlygas verslo vystymui.Bendradarbiavimo svarba  ir verslo kūrimo galimybės

Norvegija gali pasigirti puikiai išplėtota intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Įdomu tai, kad norvegiško verslo kultūra yra pagrįsta skandinaviškomis vertybėmis. Vienas iš pagrindinių verslo aplinkos akcentų – dėmesys lygybei. Dėl šios priežasties verslo organizacijose hierarchijos yra labai mažai, dominuoja plokščia valdymo struktūra ir vertinamas neformalus bendravimas. Norvegai mažiausiai vertina užimamas pareigas ar kitus galios simbolius, kurie ypač sureikšminami kitose Vakarų šalyse. Taigi, visuomenėje ir verslo aplinkoje tarpusavio skirtumų yra labai mažai. Kita vertus, užvis labiausiai yra vertinamas bendradarbiavimas. Norvegijoje neįprasta, kad vadovas nurodinėtų. Labiau iš jo tikimasi patarėjo vaidmens. Vadovas darbuotojus įtraukia į sprendimų priėmimo procesą ir tariasi su jais kaip lygus su lygiais. Norvegiškos santvarkos modelio pagrindą sudaro bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų, darbdavių sąjungų ir darbuotojų asociacijų. Visose organizacijose bendradarbiavimas tarp darbdavio ir darbuotojo yra nepaprastai reikšmingas. Verslo partnerius norvegai renkasi pagal tai, kiek jais pasitiki, ir kiek profesionalus jiems atrodo būsimas verslo sąjungininkas. Bendradarbiavimas versle mezgasi lėtai, tačiau užtikrintai – jei verslo partneris laikosi nurodytų terminų, darbus atlieka profesionaliai bei sutampa partnerių požiūris į verslo vystymą, visa tai pamažu užtikrina stabilią ir ilgalaikę verslo partnerystę. Norvegai gerbia savimi pasitikinčius ir užtikrintai kalbančius verslininkus. Be to, Norvegijos verslininkai nepriekaištingai planuoja savo laiką, o plėtojant verslą jiems nebūtinas „gyvas“ kontaktas su verslo partneriais – veiksmingai bendradarbiauti jie taip pat sugeba nuotoliniu būdu.

Skandinaviškos vertybės

Vis dėlto, norvegiškame versle svarbu ne tik bendradarbiauti su darbuotojais, bet juos taip pat įgalinti. Tai reiškia, kad darbuotojams tenka prisiimti atsakomybę už atliekamus darbus ir rodyti iniciatyvą. Visuomenėje ir verslo aplinkoje labai svarbu pasitikėti vieniems kitais. Dėl ši. . .

1. Žmonių poreikis kurti karjerą užsienį auga kiekvieną dieną vis daugiau, geresnės verslo pradėjimo sąlygos, geresnis darbo užmokestis vilioja ne vieną jauną žmogų ieškotis darbo svetur, ir kurti savąją karjerą.

2.Karjeros galimybės užsienyje yra palankiai sudėliotos užsieniečiams, tad daugumoje šalių galima laisvai rasti norimą darbą, kilti karjeros laiptais, o galų gale gal būt pradėti ir savąjį verslą. Remiantis sėkmės istorijomis, galima teigti jog galimybių yra visada reikia tik noro.

3. Kuriant karjerą užsienyje galima teigti jog yra ne mažai naudos, lengvesnės sąlygos, galimybės gauti paskolą, įvairios kompensacijos bei socialinės garantijos, o pradžiai „pamatams“ užsidirbti pajamų ir kur kas lengviau negu Lietuvoje.

Join the Conversation