Stiklo gamyba ir pramonė

Stiklo gamyba

Na2CO3 + SiO2 аt Na2SiO3 + CO2

CaCO3 + SiO2 аt CaSiO3 + CO2

Susidarę natrio ir kalcio silikatai susilydo su smeliu, kurio imamas perteklius. Stiklas – tai ne individuali medžiaga, o kelių medžiagų lydinys. Paprasto langų (natrio) stiklo apytikrę sudėtį galima užrašyti formule Na2O . CaO . SiO2 .
Sodą pakeitus potašu K2CO3 , gaunamas sunkiai lydomas (cheminis arba kalio) stiklas. Apytikrę tokio stiklo sudėtį galima užrašyti formule K2O . CaO . 6SiO2 .

Paprastas stiklas gaminamas iš švaraus kvarcinio smelio, sodos ir klinčių. Šios medžiagos kruopščiai sumaišomos ir kaitinamos auukštoje temperatūroje.
Sodą pakeitus potašu, gaunamas sunkiai lydomas (cheminis arba kalio) stiklas.
Iš potašo, švino (II) oksido ir smėlio gaminamas krištolinis stiklas. Jis labai laužia šviesą, todėl naudojamas optikoje linzėms ir prizmėms gaminti. Iš jo taip pat gaminami krištoliniai indai.
Iš gryno smėlio gaminamas kvarcinis stiklas. Išlydytas smėlis aušdamas sudaro stiklišką masę. Kintant temperatūrai, tokio stiklo tūris labai menkai tepakinta. To nepasakysi apie paprastą stiklą. Todėl indą, pagamintą iš kvarcinio stiklo, galima įkaitinti iki baltumo, įmesti į šaltą vandenį, ir jis nesutruks. Iš kvarcinio sttiklo gaminami laboratoriniai indai. Kita jo savybė – laidumas ultravioletiniams spinduliams. Todėl iš jo gaminamos medicininės kvarcinės lempos.

Spalvotas stiklas gaminamas pridedant į stiklo žaliavą mišinį atitinkamo metalo oksido. Štai, pavyzdžiui, pridėjus kobalto (II) oksido, gaunamas mėlynas stiklas, pridėjus chromo (III) oksido – žalias. Va

ario (II) oksidas suteikia mėlynai žalią spalvą. Pridedant nedidelį kiekį labai susmulkinto aukso, gaunamas rubino stiklas.
Išlydytas stiklas aušdamas ne iš karto kietėja, o laipsniškai tirštėja, iš pradžių sudarydamas klampią masę. Tolioje būsenoje jam galima suteikti bet kokią formą. Stikliniai dirbiniai formuojami šiais būdais: išpūtimo (buteliai, elektros lemputės), presavimo (sagos), valcavimo (veidrodinis stiklas), tempimo (lakštinis stiklas, stikliniai vazdeliai ir stiklinės lazdelės).
Lakštinis stiklas tempimo būdu gaminamas specialiomis mašinomis. Jomis pusiau skystas stiklas išspaudžiamas pro plyšį ir specialiais valcais ištempiami lakštai.
Iš stiklo taip pat daromi ploni stikliniai siūlai, iš kurių gaminamas stiklo pluoštas ir stiklo audiniai. Pastarieji naudojami šiluminei ir elektros izoliacijai. Iš stiklo pluošto ir stambiamolekulių junginių gaminami stiklaplasčiai, kurių stiprumas prilygsta plieno stiprumui.

Istorija

*.stiklo gamybos istorija sena. Senovės Egipte ji pradėta nuo IVV tūkstantmečio prieš mūsų erą. Tel Asmere (netoli nuo Bagdado) rastas stiklinis cilindras, kuris buvo pagamintas trečio tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje. Rusijoje pirmas stiklo fabrikas pradėjo gamybą 1635 m. (Lietuvoje, Vilniuje, 1547m. buvo įsteigta pirmoji stiklo dirbtuvė.)

*.pirmoje Rusijos cheminėje laboratorijoje M. Lomonosovas pagamino daugiau kaip 4000 įvairaus stiklo pavyzdžiu. Šiais bandymais buvo pagrįsta fabrikinės spalvoto stiklo gamybos technologija. Iš savo spalvoto stiklo pavyzdžių M. Lomonosovas su mokiniais išdėliojo didelį (42 kvadratinių metrų) mozaikinį paveikslą „Poltavos mūšis“, kuris ir šiandien puošia Mokslų Akademijos Rū

ūmus Sankt Peterburge.

UAB “Demeda”

Raižome įvairių storių stiklus ir veidrodžius, o taip pat laminuotus stiklus. Vakarų Europos firmų “Baveloni”, “ProgetiLEAD”, “Covesa”, “Ada” ir kt. įrengimais atliekame veidrodžių ir stiklų briaunų apdirbimą:

trapecinis tiesus ir figūrinis šlifavimas ir poliravimas (FT);

pusapvalis tiesus ir figūrinis šlifavimas ir poliravimas (PE);

figūrinis šlifavimas ir poliravimas (OG);

facetavimas tiesus ir figūrinis (nuožulos nuimamos 3-7 laipsnių kampu; faceto plotis 5-40 mm);

nuožulos nuėmimas tiesiems stiklams 45 kampu;

įvairaus diametro skylių gręžimas (mažiausia skylutė 2 mm);

išpjovų frezavimas, kiaurymių frezavimas bei pjovimas ir pan

Firmos turimi įrengimai ir įsisavintos technologijos leidžia:

tamsinti stiklus, baldams interjerui ir kitiems tikslams;

gaminti veidrodžius iš storo stiklo 8-15 mm (didžiausi matmenys 1900 x 1200);

matinti įvairaus storio stiklus smėliasrovės pagalba ( 3210 x 2000 mm);

dekoruoti įvairiais raštais ir ornamentais;

stiklai po matinimo apdirbami specialia technologija, po kurios ant stiklo nebepasilieka pirštų antspaudai; galime dažyti stiklus pasteliniais atspalviais;

Laminuotas stiklas taikomas :

Architektūriniuose pastatų statybos sprendimuose tiek išorės tiek vidaus apdailai – stogeliams, balkonams, pertvaroms.

Interjero darbuose – laiptų pertvaroms, laiptų pakopoms, barams, stalams , stalviršiams, pertvaroms iš lenkto stiklo, grindims ir podiumams ir taip toliau.

Pastatų ar erdvių saugumui padidinti nuo greito įsilaužimo ar kitų vandalizmo aktų arba ginkluoto užpuolimo. Parinkus laminuoto stiklo struktūrą galima užtikrinti skaidrios stiklinės pertvaros neperšaunamumą pistoletu ar net “Kalašnikovo” automatu. Tokios stiklo struktūros naudojamos banko patalpų apsaugojimui, muziejinių vertybių ar kito brangaus turto bei dirbančių žm

monių saugumui užtikrinti.

Garso izoliacijai padidinti tarp pertvertų erdvių, nes laminuoto stiklo varža garsui žymiai didesnė nei tokio pat storio masyvaus stiklo.

Meniniams stiklo gaminiams, interjerui, baldams. Laminuojant stiklo lakštus galima sukurti įvairių spalvinių derinių, piešinių, esančių viduje tarp stiklo lakštų, o taip pat derinant spalvotus, raštuotus stiklus ir kt. su metalu, medžiu ir kitomis medžiagomis.

UAB “HRONAS”

Langų gamybos įmonė

Fotochrominis stiklas – keičia savo tamsumą priklausomai nuo šviesos intensyvumo;

Neatspindintis stiklas – specialios dangos dėka stiklo paviršius beveik neatspindi šviesos;

Fasadinis stiklas – viename stiklo paviršiuje įdeginti emaliniai dažai – tokio stiklo fasadai labai ilgaamžiški, modernūs, nekeičia spalvos, nesilupinėja. Fasadinio stiklo atspalvių ir raštu įvairovė beveik neribota. Fasadinis stiklas gerai tinka iš išorės apšiltinant pastatus; tinka naudoti ir interjere;

Grūdintas stiklas – daugelį stiklo rūšių galima grūdinti. Grūdintas stiklas yra žymiai atsparesnis terminiams ir fiziniams krūviams, tačiau dažniausiai stiklai grūdinami norint suteikti stiklui saugumą dūžtant – grūdintas stiklas subyra į smulkius grūdelius, kurie krisdami ant žmonių, nesužeidžia jų;

Pašviesintas stiklas – paprastai stiklas turi žalsvai melsvą atspalvi. Kada stiklas storas (pvz. neperšaunamas stiklas), atspalvis tampa žymiai matomesnis. Naudojant pašviesintą stiklą, kuris yra beveik idealiai bespalvis, galima to išvengti;

Neperšaunamas stiklas – tai laminuotas stiklas, susidedantis iš keleto įvairaus storio stiklų su plėvelėmis tarp jų, panašiai kaip sumuštinis. Stiklo ir plėvelės derinys efektyviai paskleižia kulkos jėgą į didelį st

tiklo plotą – tokiu būdu stiklas gali atlaikyti net automato šūvius, neaptrupėdamas kitoje pusėje.

Ugniai atsparus stiklas, kurio pagrindinė užduotis – gaisro atveju likti rėmuose (nesutrūkti) ir kuo ilgiau būti barjeru ugniai ir dūmams ir spinduliuojamam liepsnos karščiui. Gaminami nuo paprasčiausių, armuotų metaliniu tinkleliu iki labai atsparių, užpildytų specialia žele, kuri gaisro atveju pradeda garuoti ir aušinti stiklą. Toks stiklas nepraleidžia liepsnos, karščio ir dūmų ne mažiau kaip dvi valandas.

Elektra šildomi stiklai – specialios plėvelės arba metalo siūlelių pagalba. Naudojami norint išvengti kondensacijos ant stiklo, apšalimo, nutirpdyti sniegą (stiklo stogams). Gali būti naudojami ir kaip šilumos šaltinis.

Raštuotas stiklas – labai didelė raštų įvairovė. Dažniausiai naudojamas interjere, baldų, durų, langų gamyboje – kiekvienas raštas vis kitaip išsklaido vaizdą esantį už stiklo. Interjero architektams raštuotas stiklas suteikia beveik neribotas galimybes.

Smėliu šlifuotas stiklas – stiklo paviršius yra matinis; panašiai atrodo ir rūgštimi apdirbtas stiklas, tik jo paviršius yra švelnesnis, smulkesnis. Taip pat gerai tinka interjere ir baldų gamyboje, arba ten, kur stiklas turi praleisti tik šviesą, bet ne vaizdą.

Elektromatinis stiklas – tai laminuotas stiklas, kurio viduje yra speciali, elektra valdoma skystų kristalų plėvelė – išjungus stiklas tampa matinis ir nepermatomas, o įjungus – skaidrus kaip paprastas stiklas. Naudojamas tik ten, kur ypač reikia, nes yra gana brangus, pvz. bankų kasose dėl darbuotojų saugumo ginkluoto užpuolimo atveju – įjungus “nepermatomumą”, užpuoliai nemato kur šaudyti.

AB “Panevėžio stiklas”

• Plokščias grūdintas stiklas

• Lenktas grūdintas stiklas

Plokščias grūdintas stiklas

Gaminamas modernia gamybos linija.
Atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus.
Sertifikuotas Suomijos techninių tyrimų institute pagal ER 43 standarto reikalavimus bei Statybos produkcijos Sertifikavimo centre. Atitinka DIN 52349 ir DIN 523031 standartų reikalavimus.
4, 5 ir 6 mm storio plokščias grūdintas stiklas sertifikuotas pagal Didžiosios Britanijos standartą BS 6206:1981 ir atitinka A klasės stiklo atsparumo smūgiui reikalavimus.
Stiklo briaunos poliruojamos ir šlifuojamos itališka kompiuterinio valdymo stiklo apdirbimo įranga.
Speciali programa durų gamybai “Easydoors”.

Stiklų panaudojimas:

• stiklo paketai;

• langų stiklinimas;

• pastatų sienų sudedamoji dalis;

• durys;

• balkonų stiklinimas;

• stoglangiai;

• laiptų turėklai;

• pertvaros;

• dušų kabinos;

• šiltnamių stiklinimas;

• autobusų stotelės;

• telefonų automatų kabinos;

• stalviršiai;

• praustuvų rėmai:

• baldų stiklo durelės;

• lentynos;

• lentynėlės šaldytuvams;

• viryklių dangčiai;

• plokšti automobilių stiklai.

Leave a Comment