[pic]
ŽEMĖSaulės sistemos planeta, trečia pagal nuotolį nuo Saulės. Pagal masę yrapirma tarp Žemės grupės planetų ir penkta tarp visų planetų. Aplink SaulęSkrieja beveik apskrita orbita 29.8 km/s vidutiniu greičiu; apskrieja jąper metus. Arčiausiai Saulės Žemė būna apie sausio 3 d., toliausiai nuoSaulės – apie liepos 3 d. Žemės apsisukimo apie ašį periodas lygus parai.Sukimosi ašis pasvirusi į ekliptikos plokštumą, dėl to Žemėje yra metųlaikai (pavasaris, vasara, ruduo, žiema) ir įvairios klimato juostos. Dėlprecesijos, nutacijos ir planetų trikdymų Žemės sukimosi ašies posvyriokampas lėtai kinta. Dėl Žemės susiplojimo per ašigalius ir netolygausmasių pasiskirstymo jos figūrą apibūdina geoidas. Mėnulio ir Saulės traukasukelia Žemėje potvynius ir atoslūgius. Žemė susideda iš koncentriniųgeosferų: atmosferos, hidrosferos ir 3 kietųjų geosferų – plutos, mantijosir branduolio.
Atmosfera susideda iš mol. azoto (78.08% tūrio), mol. deguonies (20.95%),argono (0.93%), vandens garų (0.1-2.8%), anglies dioksido (0.03%); kitųdujų – neono, helio, kriptono, mol. vandenilio, azoto oksido, metano,ozono, sieros anhidrido, azoto dioksido, anglies monoksido, ksenono, jodogarų yra 0.01%.
Hidrosferos vanduo dengia 70.1% viso Žemės paviršiaus ploto.
Viršutinė kieta geosfera vadinama Žemės pluta; ją sudaro nuosėdinėsprigimties granitai ir bazaltai (metalų oksidai, silikatai, aliuminiosilikatai). Po pluta yra viršutinė mantija: jos viršutinė dalis ir plutasudaro litosferą – standžiausią Žemės apvalkalą. Viršutinės mantijosapatinę dalį – astenosferą nuo apatinės mantijos skiria vidurinė mantija,arba Golicyno sluoksnis. Išorinio branduolio viduje yra 1250 km spinduliokietas (arba iš dalies išsilydęs) vidinis branduolys. Mantija susideda išolivino ir pirokseno (magnio ir geležies silikatų), kurie, didėjant slėgiuiir kylant temperatūrai, keičia kristalinę sandarą.
Branduolį sudaro geležies ir nikelio lydinys su geležies sulfido priemaiša.
Aplink Žemę skrieja vienas didelis gamtinis palydovas – Mėnulis.Žemės charakteristika|Pusiaujo skersmuo |12 756.28 km ||Ašigalinis skersmuo |12 713.51 km ||Paplokštumas |0.003 353 ||Pusiaujo ilgis |40 075.0 km ||Masė |5.974·1024 kg ||Vid. tankis |5.515 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis (prie | ||paviršiaus): |9.78049 m/s2 || |9.83235 m/s2 ||pusiaujyje |9.80665 m/s2 ||ašigaliuose | ||normalusis | || | ||I kosm. greitis (prie paviršiaus) |7.91 km/s ||Pabėgimo (II kosminis) greitis (prie |11.19. km/s ||paviršiaus) | ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas |23.934 h ||(žvaigždinė para) | ||Pusiaujo plokštumos posvyris į |23.442[pic] ||ekliptikosplokštumą (1984) | ||Apskriejimo aplink Saulę periodas |365.25636 d ||(žvaigždiniai metai) | ||Nuotolis nuo Saulės: | || |152.096 mln. km|| |147.100 mln. km|| |149.597 87 mln.||afelyje | km ||perihelyje | ||vidutinis | || | ||Orbitos ekscentricitetas |0.0167 ||Orbitos plokštumos posvyris į ekliptikos |0 ||plokštumą | ||Amžius |4.6 mlrd.m. |ATMOSFERAŽemę gaubiantis dujų sluoksnis, kurį veikia Žemės trauka ir kuris sukasikartu su Žeme. Oro tankis jūros lygyje +15[pic]C temperatūroje yra2.55·1019 atomų ir molekulių arba 1.22·10-3 g/cm3. Kylant aukštyn,atmosferos tankis mažėja pagal barometrinę formulę. Vertikalia kryptimidalijama į sluoksnius, arba sferas: troposferą, stratosferą, mezosferą,termosferą, egzosferą; šie sluoksniai pereina vienas į kitą, juos skiriatropopauzė, stratopauzė, mezopauzė, termopauzė. Troposferos masė lygi ~80%visos atmosferos masės, joje yra beveik visi atmosferos vandens garai.Didžiausia ozono koncentracija yra stratosferos 20-25 km aukščiosluoksnyje, kuris vadinamas ozonosfera. Mezosferoje susidaro sidabriškiejidebesys. Aukštesnieji mezosferos sluoksniai ir termosfera yra Saulėsspindulių jonizuoti, dėl to dar vadinami jonosfera. Termosferoje sukeliamospolinės pašvaistės. Termosfera laipsniškai pereina į egzosferą, kuriągalima priskirti magnetosferai. 100 000 km aukštyje atmosferos tankispriartėja prie tarpplanetinės erdvės tankio.Žemės atmosferos suskirstymas vertikalia kryptimi|Sfera |Aukštis(km) |T-ra |Slėgis || | |(K) |(Pa) ||Paviršiu|0 |200-32|100 000 ||s | |0 | ||Troposfe|0 iki 12-18 |280-22|100 000-26||ra | |0 |00 ||Stratosf|12-18 iki |220-27|2600-300 ||era |50-55 |0 | ||Mezosfer|50-55 iki |270-19|300-7 ||a |80-85 |0 | ||Termosfe|80-85 iki |190-17|7-10-9 |
|ra |1000 |00 | ||Egzosfer|1000 iki |1700-.|… ||a |100 000 |.. | |Žemės rutulį maždaug 1000 km storio sluoksniu dengia atmosfera. Ji tarytumoro okeanas ir elgiasi panašiai: juda, maišosi, slegia apatinius sluoksniusgana dideliu slėgiu. Atmosferos orą sudaro dviejų tipų dujos ir garai.Pirmajam tipui priklauso dujos, kurių koncentracija ore nekinta arba kintalabai nežymiai: azotas – 78,084%, deguonis – 20,964%, argonas – 0,934%,kitos tauriosios dujos – apie 0,01%. Antrajam tipui priklauso dujos irgarai, kurių koncentracija atmosferoje nuolat kinta ir kurie geografiškaipasiskirstę labai netolygiai: vandens garai, anglies dioksidas, ozonas irkitos. Šiam tipui priklauso ir vienos iš tauriųjų dujų – radonas, kuriokiekis kinta dėl radioaktyviųjų virsmų, taip pat ozonas, susidarantis išoro deguonies viršutiniuose atmosferos sluoksniuose veikiantjonizuojančioms dalelėms. Ozonas, kurio koncentracija yra didžiausiaatmosferos nuo 40 iki 80 km sluoksnyje apsaugo gyvūnus, taip pat ir žmogų,nuo kenksmingos ultravioletinės Saulės spinduliuotės.Vandens garų vaidmuo formuojant atskirų vietovių orus ir klimatą apskritaiyra labai svarbus. Iš viso Žemės atmosferoje yra 1,24 1016 kg vandens garų.
Nors vandens garų kilmė Žemėje iki šiol nėra visiškai aiški, vidutiniškaiatmosferoje yra tiek vandens garų, kad visiems susikondensavus Žemėspaviršius pasidengtų maždaug 2,4 cm storio ištisiniu vandens sluoksniu.Kylant aukštyn vandens garų koncentracija mažėja. Beveik visi vandens garaiyra sutelkti apatiniame maždaug 10 km storio atmosferos sluoksnyje. Virštropopauzės atmosferos oras yra labai sausas. Tik stratosferoje kartaissusidaro perlamutriniai debesys, taigi ten gali irgi susidaryti sotiejivandens garai. Įvairių geografinių platumų vandens garų atmosferoje kiekisirgi labai nevienodas – ekvatoriaus srityse ties Žemės paviršiumi vandensgarų koncentracija yra 2,6%, o ties ašigaliais – tik 0,2%.Vanduo iš vandens telkinių pastoviai garuoja, oro srautai nuneša vandensgarus kartais už tūkstančių kilometrų, susidarius reikiamoms sąlygomsgarai kondensuojasi ir lietaus ar sniego pavidalu iškrenta ant Žemės
paviršiaus. Drėgmė dirvoje yra būtina augalams augti, o vandens garai orebūtini ir gyvūnams. Žmogus jaučiasi gerai, kai oro drėgmė yra tarp 50 ir70%.Vandens garavimas žemės paviršiuje, sudarydamas vandens garus atmosferojeyra labai svarbus fizikinis ir biologinis procesas, nes paslėptoji garavimošiluma yra didelė lyginant su savitąja oro šiluma. Paslėptoji garavimošiluma yra tas procesas, kuris padeda išgyventi žmogui ir žinduoliamstropikuose. Šiluma išsiskyrusi kondensuojantis 1g vandens garų yrapakankama 1 kg oro temperatūrą pakelti 2,5 K. Vandens garai vadinamiatmosferos šilumos variklio darbine medžiaga dėl jų svarbaus vaidmensšilumos pernešime. Vandens garų koncentracija ore priklauso nuo įvairiųfaktorių: atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo stiprumo ir krypties,aukščio.Klimato darbo vietoje sąlygos dažniausiai nusakomos šiais pagrindiniaisparametrais: oro temperatūra, slėgiu, drėgme ir oro srauto (vėjo) greičiu.Yra ištirta klimato sąlygų įtaka darbingumui, savijautai, nustatytoshigieninės palankiausios žmogui klimato parametrų normos. Aišku geras darbosąlygas nusako ne tik atskiri minėti parametrai, bet jų derinys.Dažniausiai netgi uždarose patalpose visų klimato parametrų optimizuotinepavyksta. Iki šiol daugumos patalpų oras neaklimatizuotas. Suprantama,oro slėgis beveik visuomet (išskyrus lėktuvų salonus) nereguliuojamas.Naudojantis barometrine formule ( )galima rasti aukštį virš Žemėspaviršiaus, kai žinomas atmosferos slėgis aukštyje h ir jūros lygyje.Barometrai, kurių skalės sugraduotos metrais ir yra skirti aukščiuimatuoti, vadinami altimetrais. Graduojant įvedamos temperatūrinės pataisos,nes barometrineje formulėje laikoma, kad g = const, o tai teisinga tiknedideliame aukštyje (kelių dešimčių km), kitais atvejais reikiaatsižvelgti į g priklausomybę nuo aukščio.Šlapių paviršių šilumos balansas
Šlapiais paviršiais laikomi tokie paviršiai, kurie yra padengti grynu
vandeniu arba druskų tirpalų. Laisvoje atmosferoje temperatūra ir garųslėgis atitinkamai yra T ir p, o vandens paviršiuje yra T0 ir ps(T0).Šiluma perduodama iš atmosferos į paviršių dėl konvekcijos, o atiduodama išpaviršiaus į atmosferą dėl garavimo. Jei paviršius gauna papildomą šilumąiš Saulės spinduliuotės, į tai irgi reikia atsižvelgti, nes nuo šio procesogreičio taip pat priklausys paviršiaus temperatūra.Taigi šlapio paviršiaus temperatūra bus šiltesnė arba šaltesnė negu virš jojudantis oras, priklausomai nuo to ar gauta šiluma iš Saulės yra didesnė,ar mažesnė už atiduodamą paviršiaus į atmosferą.Pavyzdžiui, norint apskaičiuoti garavimą iš atvirų vandens baseinų perkelias savaites ar mėnesius, būtinas vandens baseino šiluminės talposįvertinimas. Kuo gilesnis ežeras, tuo ilgesnis laikotarpis per kurį turibūti vidurkinama. Kartais jis gali siekti metus. Todėl realiai maksimalusgaravimo laikotarpis dėl tokio vidurkinimo gali žymiai persistumti irsiekti mėnesius beveik nekoreliuodamos su metiniu spinduliuotėsciklu.Garavimo greitis nuo vandens paviršių didėja tiesiškai suspinduliuotės sugertimi ir su sotinimo deficitu (ps(T) − p). Jis kartudidėja su vėjo greičiu.Barometras. Toričelli’o dudelė su gyvuoju sidabru ir su indeliu apačioj,vadinama barometru. Keiciantis orui, kinta ir jo svarumas, dėlto ir gyvasissidabras dudelėj arba kyla arba leidžiasi žemyn. Yra ištirta, jog gyvamjamsidabrui barometro stulpelyje kylant augštyn reikia laukti gražaus giedrooro, o nusileidus jam kokį colį žemyn iš paprastos vietos, reikia lauktilietaus arba audros. Teip dažniausiai esti, bet ne visuomet: kartaisbarometrui ir augštai stovint, pasitaiko lietus.
TeršalaiEpidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad teršalai provokuoja rinitopaūmėjimą, apsunkina nosies simptomus.Teršalai namų aplinkos ore ypač reikšmingi, nes industrinėse šalyse daugiau
kaip 80 proc. laiko žmonės praleidžia patalpose. Šie teršalai yra: namųaplinkos alergenai, dujos, ypač – tabako dūmai.Miesto teršalai dažniausiai susiję su automobilių transportu. Pagrindiniaiatmosferos oro teršalai: ozonas, azoto oksidas ir sieros dioksidas.Grynas oras, turintis apie 21% deguonies, būtinas palaikyti daugelioorganizmų gyvybei. Deja, įvairių rūšių pramonės įmonės, nuolant gausėjantistransportas, šiluminis ir komunalinis ūkis išmeta į atmosferą kenksmingųmūsų sveikatai medžiagų. Jos teršia orą, kuriuo kvėpuojame, ir kartu sudeguonimi patenka į organizmą. Pirmiausia tai anglies (CO, CO2), azoto (NO,NO2) ir sieros (SO2, SO3) oksidai. Šios medžiagos kenkia ne tik gyvūnams,bet ir augalams, visai mūsų aplinkai.Orui būdinga natūrali valymosi savybė, kuri pasireiškia oro masių judėjimu(vėju) ir atitinkamomis cheminėmis reakcijomis, tačiau tai nepašalina visųteršalų. Jie savo ruožtu reaguoja vieni su kitais, sudarydami vadinamuosiusantrinius oro teršalus, žmonių ir gyvūnų sveikatai pavojingus smogus(sudurtinis anglų kalbos žodis: smoke-dūmai, fog-rūkas).Iš oro teršalai su lietumi ar smogu krenta į paviršinius gamtinius vandenstelkinius ir dirvožemį. Todėl kova dėl švaraus oro padeda saugoti visąaplinką, o kartu ir mūsų pačių sveikatą.Pirminiai oro teršalai
|Teršalai |šaltiniai ||Anglies (II) oksidas CO (ne |Transportas, daugiau CO ||visiškai sudegusios anglies ar |išsiskiria užvedus variklį, ||jų junginių produktas). |stabdant ar stovint su įjungtu || |varikliu). ||Azoto oksidai NxOy (azoto(II) |Aukštoje temperatūroje deginamas||oksidas NO, azoto (IV) oksidas |kuras, skylantys azoto junginiai||NO2). |(pvz., nitratų), pirotechnika, || |elektros išlydžiai (50% NxOy || |išmeta automobiliai, 35% || |energetikos procesai ir 5% || |komunalinis ūkis). ||Angliavandeniliai CxHy ir jų |Išmetamas nesudegęs benzinas, ||antriniai produktai. |kiti naftos produktai, rūkimas || |ir netvarkingai laikomi || |tirpikliai, pesticidai, |
| |koksuojama (kaitinama be oro ir || |deguonies) anglies, durpės. ||Sieros oksidai SO2 (90%) ir SO3 |Metalurgijos pramonė, deginamas ||(10%). |siera užterštas kuras (63% SO2 || |susidaro energetikos ūkyje, 20% || |- pramonėje, 14% – komunaliniame|| |ūkyje ir 3% – veikiant || |automobilių varikliams). ||Dulkės – kietosios medžiagos. |Transportas, degimo procesai – || |energetikos, komunaliniame ir || |buitiniame ūkiuose, pramonėje || |(gaminant cementą, || |metalurgijoje). |
Užteršto oro poveikis žmogaus sveikatai
Dalis autotransporto išmetamų kenksmingų medžiagų po truputį kaupiasižmogaus organizme ilgą laiką ir sukelia ligas, o dėl kitų poveikio staigiapablogėja savijauta, apsinuodijama ir žmogus pasidaro nedarbingas.Automobilių išmetamas benzpirenas yra viena stipriausių plaučių vėžįstimuliuojančių medžiagų. Smogai sukelia rimtus žmogaus organizmo veiklossutrikimus: pablogėja savijauta, paūmėja širdies ir kraujagyslių beiplaučių ligos, susiformuoja gripo epidemijos, padidėja sergamumas irmirštamumas nuo bronchito, plaučių vėžio. Fotocheminis smogas erzinagerklės ir nosies gleivines, akis, sukelia kitas lėtines ligas. Angliesmonoksido mažos koncentracijos sukelia galvos skausmą, sumažina žmogausdarbingmą, sukelia aterosklerozę, gali būti infarkto, stenokardijospriežastis, neigiamai veikia centrinę nervų sistemą. Didelės koncentracijosmirtinos. Švinas žmogaus organizme kaupiasi iki mirtinos dozės. Švinuikaupiantis kraujyje, organizmas blogiau aprūpinamas deguonimi, sutrinkavirškinimo organų, nervų sistemos veikla ir medžiagų apykaita. Ištirta, kadir nedidelės koncentracijos kancerogeninių medžiagų ilgalaikis kaupimasisžmogaus organizme yra vėžinių ligų priežastis. Anglies dioksido dujomisapsinuodijęs žmogus jaučia silpnumą, jam skauda galvą, jį pykina. Net mažasieros dioksido koncentracija erzina akių ir nosies gleivinę, kvėpavimotakus, sukelia kosulį ir čiaudulį. Nustatyta, kad užterštu oru kvėpuojančiųžmonių amžius sutrumpėja 5-10 metų.
Ką daryti?
Reikia dirbti sistemingai, planingai ir racionaliai spręsti atmosferosteršimo mažinimo klausimus. Reikia imtis priemonių, sumažinti CO2 ir SO2
išmetimą į atmosferą. Reikia racionaliai paskirstyti autotransportosrautus, įrengti miestų ir kai kurių jų rajonų apvažiavimus. Būtinagriežtai reikalauti, kad organizacijų ir individualių automobilių varikliųdegimas būtų nuolat reguliuojamas. Reikia ryžtingai mažinti automobiliųkuro kenksmingumą.Tai įdomu
Kerpės yra oro bioindikatoriai. Švaraus oro bioindikatoriai yra plačiojiplatužė, uosinė ramalina, rašytinis brėžis, šiurkščioji kedenė. Pusiauužteršto oro bioindikatoriai – sodinė briedragė, vagotasis kežas, putlusisplynkežis. Užteršto oro biondikatoriai – laiptuotoji psora, plikojižiauberė, lekanora, sieninė geltonkerpė.
[pic]
Atmosferos oro teršimas
Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas – natūraliais komponentais:
1.dulkėmis
2.mikroorganizmais,grybeliais
3.žiedadulkėmis
4.fitvaleksinais
5.balzaminėmis augalumų medžiagomis
6. organinių medžiagų irimo komponentais
7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt.
Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alerginesreakcijas
dirbtinės taršos komponentais:
pramonės dulkėmis, dūmais
kuro degimo produktais (pramonės ir transporto) NOx, SO2, CO, CO2 …
aerozoliais
Jie gali :
1. pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį –sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;
2. ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandenstelkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimosąlygos;
3. gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jįintoksikuoti;
4. sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminiusrūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriaidirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą.
Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kurissudaro apie 65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%,trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.
Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:
1. anglies monoksidas – smalkės
2. azoto oksidai
3. sieros oksidai
4. angliavandeniliai
5. dulkės
Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro uztersimo.
[pic]
Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos,kurios susidaro:
Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamaideguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms.
CO2 + C ( 2CO
Esant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000(C) kai angliesdvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.
2CO2 ( 2CO + O2
Anglies monoksido šaltiniai:|Transportas |63,8 % ||Pramonė |9,6 % ||Kietų atliekų |7,8 % ||nukenksminimas | ||Stacionarus kuro |1,9 % ||deginimas | |
Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.
CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi suhemoglobinu ir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Tokiuatveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. pernešti deguonį įaudinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti suhemoglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jokoncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga.Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobinokoncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema,regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labaidideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje – koma ir net mirtis. Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiausžmonėms, ypač jei jie nerūko.
Azoto oksidai NO – bespalvės, bekvapės dujos.
NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos. Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:|Transportas |39,3 % || Stacionarus kuro deginimas |48,5 % ||Kietų atmatų nukenksminimas |2,9 % ||Pramonė |1,0 % |
Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas,Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šaliaesančios cemento gamyklos) Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelėskoncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikiaplaučius. Dirgina akių gleivinę.
Sieros oksidai SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės,
turinčios specifinį kvapą dujos. Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:|Stacionarus kuro |73,5 % ||deginimas | ||Pramonė |22,0 % ||Transportas |2,4 % || Kietų atmatų |0,3 % ||nukenksminimas | |Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose(Elektrėnų elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros). Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore.Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų gleiviniųpaburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei koncentracijai pavojinga irlabai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksidų poveikiui – vaikai irasmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Angliavandeniliai Pagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:
|Transportas |48,8 % ||(ypač automobiliai | ||benzininiais | ||varikliais) | ||Pramonė |14,4 % ||Stacionarus kuro |2,2 % ||deginimas | |
Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių)paburkimus. Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per plaučiusjie patenka į kraują ir neigiamai veikti centrinę nervų sistemą – sukeliamotorinį slopinimą iki narkozės.
Dulkės Ši grupė jungia įvairias chemines medžiagas Pagrindiniai teršimo šaltiniai:
|Pramonė |26,5 % ||(Lietuvoj – cemento, | ||stiklo pramonė) | ||Kuro deginimas |31,4 % ||(daugiausia akmens | ||anglis) | |
Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties.Mažesnės nei 5(m (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnėsdalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių sudėtyjeyra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtiniusapsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio,cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir metalų dulkės sukeliaspecifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.
Globalinės oro užterštumo problemos Globaliniai ekologiniai pokyčiai pasaulyje prasidėjo XIX amžiauspabaigoje. Pagrindine šių pokyčių priežastimi laikomas miestų gigantųatsiradimas, kurie tapo dirvožemio, oro ir vandens teršėjais. Ekologinėkrizė – tai ekosistemų normalios veiklos sutrikimas didelėse teritorijose. Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė koncentracijasieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu ir susidaro
rūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir įvairių vandens telkiniųrūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir gyvūnija. Norint neutralizuotirūgščių lietų poveikį yra kalkinami dirvožemis ir ežerai. Temperatūrinė inversija ir smogas Normaliomis sąlygomis kylant aukštynatmosferos oro temperatūra mažėja. Esant temperatūrinei inversijai priežemės paviršiaus oro temperatūra mažėja, o pakilus į kelių šimtų metrųaukštį yra pasiekiama inversinė zona, kurioje kylant aukštyn temperatūradidėja. Praėjus šią zoną ji vėl mažėja kylant aukštyn. Temperatūrinėinversija viena, kaip gamtos reiškinys nėra pavojinga, tačiau esant dideleioro taršai ši situacija gali būti pavojinga daugelio žmonių gyvybei.Viršutiniams atmosferos sluoksniams būdingas vertikalus oro masiųjudėjimas. Orų srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose judahorizontalia kryptimi.. Tokį judėjimą sąlygoja vėjo stiprumas ir kryptis.Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jieyra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba didelėse daubose vėjo įtaka yražymiai mažesnė. Todėl tokiose vietovėse teršalų pasiskirstymas priklausonuo vertikalaus oro masių judėjimo. Atsiradusi temperatūros inversinė zonaneleidžia maišyti apatiniams ir viršutiniams atmosferos sluoksniams.Tokiomis sąlygomis teršalai kaupiasi ir pasiekia labai didelękoncentraciją, atsiranda didelė ekologinė problema – smogas. Esant saulėtamorui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, ko pasėkojeįvyksta fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesnijunginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. 1948 metaisPensilvanijoje Donora vietovėje dėl temperatūrinės inversijos ir smogo mirė20 žmonių, 1952 metais Londone mirė 4000 žmonių. Jautriausi šiomsekologinėms problemoms yra vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo beiširdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Šiltnamio efektas Normaliomis sąlygomis dalis (2/3) iš saulės atsklidęinfraraudonųjų spindulių (šilumos) yra sugeriami dirvožemyje, akmenyse,uolienose, o likusi dalis (1/3) atsispindi ir grįžta į kosmosą. Padidėjusianglies dvideginio (CO2) koncentracija veikia kaip vienpusis skydas. Saulėsspinduliai laisvai patenka į atmosferą, atsispindi nuo įvairių paviršių irnegalėdami praeiti pro didelės CO2 koncentracijos atmosferos sluoksnį liekažemuosiuose atmosferos sluoksniuose. Šių reiškinių pasėkoje kyla oro temperatūra.Pastaruoju metu yra labaisumažėjęs sunaudojimas (daugiausia dėl miškų kirtimo, gaisrų, rūgščiųlietų).