Atmosfera

Nešvarumai ir atmosferos teršalai
Dar prieš porą šimtmečių gamta buvo palyginti švari. Tai liudija Lietuvos teisiniai gamtosaugos aktai, priimti pirmieji Europoje.Atmosferos užterštumas pradėjo sparčiai didėti pradėjus plačiai vartoti akmens anglis. Tačiau gamtos užterštumo kreivė staigiai pakilo maždaug nuo 1950 metų, kai ypač sparčiai pradėjo augti automobilių, aviacijos ir laivų statybos pramonė. Jei XX a. pradžioje pramonės gamyboje buvo panaudojami 19 cheminių elementų, amžiaus viduryje – apie 50, tai šiuo metu per 100 elementų. Tai sukėlė naują kokybinį atmosferos užterštumą labai nuodingais junginiais bei sunkiųjų ir retųjų meetalų aerozoliais. Du trečdaliai Lietuvos teritorijos veikia neigiami antropogeniniai veiksniai. Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis apie 80 % ligų sukelia užteršta atmosfera, vanduo, maisto produktai. Ekologinės problemos jau tapo politiniu klausimu, kurio neįmanoma išspręsti atskiros valstybės ar respublikos ribose. Rimtas dėmesys gamtos degradacijos problemoms buvo skirtas 1972 metais Stokholme Jungtinių Tautų konferencijoje. Nuo to laiko ruošiamos ir apsvarstomos valstybinės ir tarptautinės programos, apimančios gamtos apsaugos klausimus. Tarptautinė Žemės diena, vykstanti kiekvienais metais, skatina ekologinių problemų tyrimus ir ekologinių žinių sklaidą.
KELIŲ ĮTAKA APLINKAI

Tik pradėjus kelio tiiesimo žemės darbus, keičiasi landšaftas ir vietovės hidrogeologinis režimas.
Įrengiant kelio sankasą, pažeidžiamas ekologinis žemės balansas, kuris neigiamai keičia dirvožemio derlingumą. Giliose iškasose dažnos nuošliaužos, sutrinka gruntinio vandens režimas. Pažeistas kraštovaizdis netenka estetinės vertės.
Kelio trasa, einanti aukštai pylimais ir giliomis iš

škasomis, turi įtakos ir vietovės klimatui. Kelio pylimas, eidamas per reljefo įdubimus, sulaiko šalto oro sroves, kurios pažeidžia normalią augalijos vegetaciją.
Įrengiant kelius svarbu deramai nuleisti nutekamąjį vandenį nuo kelio. Šis vanduo būna užterštas
dulkėmis, tepalais, kietomis išmetamų dujų dalelėmis ir druskomis, kurios barstomos, kad kelias neapledėtų.
Oro tarša

Žmogaus ir kitų organizmų gyvybinei veiklai atmosferos oras yra svarbiausias vartojimo produktas. Be
maisto žmogus gali ištverti 5 savaites, be vandens – 5 dienas, be oro 5 minutes. Normaliai gyvybinei
veiklai reikalingas švarus, be nuodingų priemaišų, kenksmingo spinduliavimo, be triukšmo oras.
Atmosferos teršimo šaltiniai yra dvejopos kilmės: natūralūs – gamtiniai ir antropogeniniai – žmogaus veiklos padariniai. Gamtinės kilmės priemaišų atmosferoje buvo nuo seniausių Žemės istorijos laikų. Didelė jų koncentracija (dulkių, nuodingų vulkaninių dujų) vietomis galėjo turėti neigiamos įtakos
gyvajam pasauliui.

Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būūti teršiamas – natūraliais komponentais:
1.dulkėmis
2.mikroorganizmais,grybeliais
3.žiedadulkėmis
4.fitvaleksinais
5.balzaminėmis augalų medžiagomis
6.organinių medžiagų irimo komponentais
7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt.
Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alergines reakcijas dirbtinės taršos

komponentais: pramonės dulkėmis, dūmais kuro degimo produktais(pramonės ir transporto) NOx, SO2, CO, CO2 . aerozoliais

Jie gali :
1.pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį – sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;
2.ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens telkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo sąlygos;
3.gali patekti į mitybos grandines ir ka

auptis organizme, ilgainiui jį intoksikuoti;
4.sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius rūkus dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos ,kurie stipriai dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą.
Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.
Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:
1.anglies monoksidas – smalkės
2.azoto oksidai
3.sieros oksidai
4.angliavandeniliai
5.dulkės
Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.
Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro: Degimo
metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamai deguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms.
CO2 + C ® 2CO
Esant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000°C) kai anglies dvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.
2CO2 ® 2CO + O2
Anglies monoksido šaltiniai:
Transportas 63,8 %
Pramonė 9,6 %
Kietų atliekų nukenksminimas 7,8 %
Stacionarus kuro deginimas 1,9 %
CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su hemaglobinu ir sudaro labai patvarų junginį-karboksihemoglobiną. Tokiu atveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. Pernešti deguonį į audinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti su hemaglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jo koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga. Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobino koncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema, regėjimas,kvėpavimas,širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labai dideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje-koma ir net mirtis. Pa
avojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms ,ypač jei jie rūko. Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.
Azoto oksidai
NO – bespalvės, bekvapės dujos.
NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.
Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:
Transportas 39,3 %

Stacionarus kuro deginimas 48,5 %
Kietų atmatų nukenksminimas 2,9 %
Pramonė 1,0 %
Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Taip pat Mažeikiai(dėl „Mažeikių naftos“ ir šalia esančios cemento gamyklos)
Azoto oksidų įtaka sveikatai:Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelės koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia plaučius. Dirgina akių gleivinę.

Sieros oksidai
SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas)–bespalvės, turinčios specifinį kvapą, dujas
Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:
Stacionarus kuro deginimas 73,5 %
Pramonė 22,0 %
Transportas 2,4 %

Kietų atmatų nukenksminimas 0,3 %
Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose (Elektrėnų elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros).
Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore.Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį,kvėpavimo takų gleivinių paburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei koncentracijai pavojingas ir labai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksidų poveikiui – vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Angliavandeniai
Pagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:
Transportas
(ypač automobiliai benzininiais varikliais) 48,8 %
Pramonė 14,4 %
Stacionarus kuro deginimas 2,2 %
Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių) paburkimus.Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai,per plaučius jie patenka į kraują ir neigiamai veikia centrinę nervų sistemą – sukelia motorinį slopinimą iki narkozės.

Dulkės
Ši grupė jungia įvairias chemines me

edžiagas. Pagrindiniai teršimo šaltiniai:
Pramonė
(Lietuvoj – cemento, stiklo pramonė) 26,5 %
Kuro deginimas
(daugiausia akmens anglis) 31,4 %
Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties. Mažesnės nei 5mm
(0,000005m)dulkės gali patekti į plaučius.Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose
kvėpavimo akuose. Jei dalelių sudėtyje yra švino, tmangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtinius apsinuodijimus.Dulkės,kurių sudėtyje yra silicio oksidų(Molio, smėlio,
cemento, stiklo vatos ir kt.) o taip pat organinės ir metalų dulkės sukelia specifinius plaučių
audinio susirgimus–pneumokonjozes.
Antropogeninės kilmės dulkes sukelia kuro deginimas, pramoninė veikla, žemės ūkis.
Nuo 1910 metų antropogeninės kilmės aerozolių kiekis padidėjo dvigubai atmosferoje.
Natūralios kilmės dulkių sudėtyje vyrauja dirvožemių medžiagos,o pramoninės kilmės
dulkėse labai padaugėjo nuodingų medžiagų (Mg, Pb, S, Cl, Fe). Atmosferą teršia miškų
gaisrai dūmais ir nuodingomis dujomis (suodžiai, pelenai, degutas, CO, CO2 ir SO2 dujos.
Kenksmingas dirvožemiui, jo mikroorganizmams ir gyvūnijai yra pavasarį žolės deginimas, kuris taip pat teršia atmosferą dūmais, anglies ir azoto junginiais.
Žemės atmosferą teršia ir kosmosas, iš kur patekę meteoritai sudegdami palieka
atmosferoje vien dulkių apie 1000 t per parą.
Elektrinės ir pramonės įmonės,naudodamos kurui anglį ir mazutą,į orą išmeta sieros(SO2,
SO3),azoto junginių(NO, NO2),anglies monoksido(CO)ir dioksido(CO2),organinių junginių
(aldehidų, dervų, angliavandenilių)bei kancerogeninių,sukeliančių vėžio susirgimus.Sieros
junginiai ore oksiduojasi iki sulfatų, sieros rūgščių, kurios didina dirvų rūgštingumą,
labai stiprina metalų koroziją, neigiamai veikia žmonių sveikatą.
Azoto oksidai kenksmingi augalams, miškams.Esant koncentracijai 0,08 mg/m3 prasideda
ūminis medynų pažeidimas.Pramoniniai teršalai sutrikdo fotosintezę, ardo protoplazmą
ir chloroplastus, pažeidžia ląstelių dalijimąsi,sukelia asimiliacinio aparato nekrozę.Rūgštūs
lietūs ardo spyglius dengiančio vaško sluoksnį.Atmosferos teršalai sumažina augalijos atsparumą šalčiui.

Globalinės oro užterštumo problemos
Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė koncentracija sieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu ir susidaro rūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir įvairių vandens telkinių rūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir gyvūnija. Norint neutralizuoti rūgščių lietų poveikį yra kalkinami dirvožemiai ir ežerai.
Temperatūrinė inversija ir smogas. Normaliomis sąlygomis kylant aukštyn atmosferos oro temperatūra mažėja.Esant temperatūrinei inversijai prie žemės paviršiaus oro temperatūra mažėja, o pakilus į kellių šimtų metrų aukštį yra pasiekiama inversinė zona, kurioje kylant aukštyn temperatūra didėja.Praėjus šią zoną ji vėl mažėja kylant aukštyn. Temperatūrinė inversija viena, kaip gamtos reiškinys nėra pavojingas, tačiau esant didelei oro taršai ši situacija gali būti pavojinga daugelio žmonių givybei.Viršutiniams atmosferos sluoksniams būdingas vertikalus oro masių judėjimas. Orų srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose juda horizontalia kryptimi.. Tokį judėjimą sąlygoja vėjo stiprumas ir kryptis. Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba didelėse daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė. Todėl tokiose vietovėse teršalų pasiskirstymas priklauso nuo vertikalaus oro masių judėjimo. Atsiradusi temperatūros inversinė zona neleidžia maišyti apatiniams ir viršutiniams atmosferos sluoksniams. Tokiomis sąlygomis teršalai kaupiasi ir pasiekia labai didelę koncentraciją, atsiranda didelė ekologinė problema – smogas. Esant saulėtam orui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, ko pasėkoje įvyksta fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni junginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. 1948 metais Pensilvanijoje Donora vietovėje dėl temperatūrinės inversijos ir smogo mirė 20 žmonių, 1952 metais Londone mirė 4000 žmonių. Jautriausi šioms ekologinėms problemoms yra vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis.
Šiltnamio efektas Normaliomis sąlygomis dalis (2/3) iš saulės atsklidę infraraudonųjų spindulių (šilumos) yra sugeriami dirvožemyje, akmenyse, uolienose, o likusi dalis (1/3) atsispindi ir grįžta į kosmosą. Padidėjusi anglies dvideginio (CO2) koncentracija veikia kaip vienpusis skydas. Saulės spinduliai laisvai patenka į atmosferą, atsispindi nuo įvairių paviršių ir negalėdami praeiti pro didelės CO2 koncentracijos atmosferos sluoksnį lieka žemuosiuose atmosferos sluoksniuose. Šių reiškinių pasėkoje kyla oro temperatūra. Pastaruoju metu yra labai sumažėjęs sunaudojimas (daugiausia dėl miškų kirtimo, gaisrų, rūgščių lietų).

Išvados

Šiuo metu svarbu ne tik konstatuoti blogą ekologinę situaciją, bet ir imtis priemonių jai gerinti. Neteisinga manyti, kad dėl šiuolaikinės ekologinės situacijos kalta technika ir spartūs gamybos tempai. Mūsų mokslininkų manymu, žmogaus ir aplinkos santykių problema gali būti išspręsta ne atsisakant pramonės, transporto vystymo, energetikos ir chemizavimo plėtimo, bet tobulinant technologinius procesus, valymo įrenginius, plačiau diegiant naujausius mokslo ir technikos laimėjimus. Gamybos procesus harmoningai derinti su gamtos procesais – realiausias kelias išspeęsti ekologinės krizės problemas.

Leave a Comment