Turinys:
2psl. Įvadas3psl. Aplinkos teršimas, aplinkos tarša4psl. Pagrindiniai taršos šaltiniai, transporto priemonių tarša, rūgštieji lietūs5pls. Dirvožemio tarša6psl.-7psl. Ekologinė ir technologinė aplinkos tarša, atominių elektrinių tarša8psl. Išvados9psl. Sąvokos10psl. Naudota literatūra
Įvadas
Pasirinkau nagrinėti globalinę problemą susijusią su aplinkos tarša,nes noriu sužinoti apie jau padarytą taršos žalą Lietuvos visuomenei ,žmonių sveikatai, dirvožemiui, orui, gyviems organizmams ir kaip ją būtų galima išspręsti. Nauji išradimai,technilogijos padeda žmogui lengviau gyventi,tačiau patys nepagalvoja apie pasekmes,kurios gali būti labai liūdnos ir gali sukelti itin pavojingų sveikatai bei žmonijos gyvavimui padarinių. Ši problema aktuali mano šalyje,nes Lietuvoje darbo aplinkoje išsiskiria apie 1570 kenksmingų medžiagų .Tai reiškia,kad Lietuvos užterštumas yra gana didelis. Todėl aš ir nusprendžiau sužinoti ar mus supantys veiksniai(dirvožemis,oras ir kt.) yra labai užteršti,kokį poveikį mums sukelia atominė elektrinė,kuo ją galėtumėme pakeisti ir kokių reikėtų imtis priemonių,kad sumažėtų užterštumas,pateiksiu savo sprendimų.
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimas- tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus bei fizinius aplinkos komponentus. Prie antropogeninės kilmės aplinkos teršalų poveikio žmogus ir kiti gyvi organizmai yra neprisitaikę ir, viršijus tam tikrą taršos lygį, teršiančių medžiagų poveikis gali turėti labai neigiamas pasekmes. Antropogeninės taršos šaltiniai yra pramonės gamybos procesai, energetikos pramonė, transportas, komunalinis ir namų ūkis. Degimo procesuose susidaro dujinės, skystos ir kietosios medžiagos, per kaminus patenkančios į atmosferą.
Cheminiai teršalai
Teršalų įvairovę galima suskirstyti į tris dideles grupes:
1) cheminiai teršalai;2) fiziniai teršalai;3) biologiniai teršalai.
Cheminiai teršalai – cheminės medžiagos, jų junginiai ir mišiniai, kurie viršijus tam tikrą koncentraciją ar poveikio trukmę, daro ar gali daryti neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems gyviems organizmams. Azoto junginių perteklius aplinkoje dabartiniu metu yra viena iš svarbiausių aplinkos problemų, sąlygojančių vandens telkinių ir dirvožemio eutrofikaciją (permaitinimą) ir keliančių grėsmę daugeliui natūralių vandens ir sausumos ekosistemų. Iš visos didžiulės cheminių teršalų įvairovės dažniausiai minimos jų grupės:
1) anglies, azoto ir sieros oksidai;2) kietosios dalelės- dulkės;3) sunkieji metalai;4) aromatiniai angliavandeniliai;5) halogeninti angliavandeniliai;6) biogeninės medžiagos (amonis, nitratai, fosfatai ir kt.);7) naftos produktai;8) greitai yrančios organinės medžiagos;9) patvarūs organiniai junginia;10) oksiduojančios medžiagos (ozonas ir kt,)
Be to, cheminiai teršalai dažnai skirstomi į :
1. pirminius teršalus2. antrinius teršalus
Pirminiai, tai tie, kurie į aplinką patenka tiesiai iš taršos šaltinių. Antriniai teršalai susidaro iš pirminių teršalų, jiems jungiantis su kitais pirminiais teršalais ir gamtinėmis medžiagomis. Tipiškas antrinis teršalas yra požemio ozonas, kuris iš ozono pirmtakų susidaro gana sudėtingų fotocheminių reakcijų metu.
Pagrindiniai taršos šaltiniai
Visi aplinkos taršos šaltiniai pagal jų kilmę gali būti suskirstyti į gamtinius ir antropogeninius(žmogaus pakeistus). Pagrindiniai gamtiniai aplinkos taršos šaltiniai yra šie:
1) ugnikalnių išsiveržimai;2) miškų gaisrai;3) negyvos organinės medžiagos puvimo procesai;4) mineralinių ir organinių medžiagų išplovimas iš dirvožemio;5) gamtinė dirvožemio erozija;6) krituliai;7) jūra.
Transpoto priemonių tarša
Miestuose, kuriuose labai išplitusi automobilizacija, didžiausias oro teršėjas yra automobilių vidaus degimo varikliai. Autotransporto tarša šiuo metu sudaro apie 70-80% visos oro taršos didžiuosiuose miestuose. Vilniuje automobiliai išmeta 71,4% visų į orą patenkančių kenksmingų medžiagų. Benzinu varomi vidaus degimo varikliai išskiria anglies, azoto, sieros ir švino junginius(šie yra ypatingai kenksmingi žmogaus sveikatai). Automobiliai sunaudoja labai daug deguonies.Dėl to per metus atmosferoje jo sumažėja daugiau kaip l0 milijardų tonų.
Sprendimas.Manau,radikaliausia priemonė sumažinti transporto priemonių taršą,tai nutiesti kuo daugiau dviračių takų – jie ir neteršia aplinkos,ir skatina sveiką gyvenseną.Beabejo pravartu būtų : – vietoj asmeninio automobilio naudotis visuomeniniu transportu;– išjunkti variklį, kai automobilis stovi;– neplauti automobilio prie upių, ežerų, naudotis specialių plovyklų paslaugomis
Rūgštieji lietūs
Rūgštieji lietūs – tai savaiminis atmosferos išsivalymas. Toks lietus iškrinta tada, kai sieros ir azoto oksidai, kuriuos į orą išskiria jėgainės ir transporto priemonės, reaguoja su ore esančia drėgme. Šios dujos patenka į vandens apytakos ratą ir gali būti toli nuneštos vėjo, o tada iškristi rūgštaus lietaus arba sniego pavidalu. Toks lietus apnuodija arba pražudo ežerų, upių ir miškų gyvūnus, sunaikina aplinkinius augalus. 90% rūgščiojo lietaus sukelia žmonės. Rūgštusis lietus – viena svarbiausių aplinkos teršimo problemų:– Miško dirvožemiuose gyvena daug grybų, bet dėl rūgščiojo lietaus dirvoje ima veistis bakterijos. Medžiai azoto gauna iš grybų per šaknis. Bet šiems nykstant medžiai gali negauti pakankamai azoto,todėl džiūsta miškai.– Lietaus vanduo prasiveržia į požeminių vandenų sistemą sukeldamas mūsų geriamo vandens didesnį rūgštingumą, o tai yra pavojinga visų mūsų sveikatai.– Rūgštieji lietūs skatina koroziją,kuri ardo statybines medžiagas. Dėl jos teko restauruoti ir istorinius monumentus, pavyzdžiui, Laisvės statulą.
Sprendimas.Šią problemą galima išspręsti, sumažinus automobilių ir elektrinių išskiriamų dujų kiekį.
Dirvožemio tarša
Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose, veikiamas vandens, oro, gyvųjų organizmų, ir gebantis duoti augalų derlių, pagrindinį žemės ir miškų ūkio gamybos priemonė.Dirvožemis turi didelę reikšmę žmonių gyvenimui ir sveikatai.Pagrindiniai dirvožemio taršos šaltiniai yra pramonė, žemės ūkis, autotransportas, gyvenamieji rajonai ir kt. Dėl to į dirvožemį nuolat patenka atliekos iš pramonės įmonių, miestų ir gyvenviečių, cheminės medžiagos, naudojamos žemės ūkyje, nutekamieji vandenys, atmosferos teršalai.
Gamtiniai dirvodaros veiksniai paprastai yra skirstomi į tris pagrindines veiksnių grupes:1) fiziniai dirvodaros veiksniai- vėjas, krituliai, temperatūros svyravimai;2) cheminiai dirvodaros veiksniai- tirpinimas, hidrolizė, hidratacija, oksidacija ir kt.;3) biologiniai veiksniai- mikroorganizmų, augalų, aukštesniųjų gyvūnų veikla.
Daugiausia dirvožemį teršia pramonės ir energetikos įmonės bei žemės ūkyje naudojamos trąšos. Teršalai į dirvožemį patenka su krituliais, pramonės įmonių dulkėmis, transporto išmetamosiomis dujomis, nutekamaisiais vandenimis. Svarbiausi jų – organinės ir mineralinės (sieros, druskos ir azoto) rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, naftos produktai. Sunkieji metalai: Hg, Pb, Cd, Zn,Cu, Co, Ni į dirvožemį patenka iš atmosferos vykstant natūraliems biosferos reiškiniams (pvz., išsiveržus ugnikalniams) ir dėl žmonių ūkinės veiklos. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos į dirvožemius patenka pesticidai. Daugelis jų ir jų tarpiniai skilimo produktai yra nuodingi ir pavojingi dirvožemyje gyvenantiems organizmams.
Energija ir technologinė aplinkos tarša
Šiuo metu žemės gelmėse sukaupti kuro ištekliai baigia išsekti, naudojant juos teršiamas oras, vanduo, gruntas, sukauptos branduolinių sprogmenų atsargos gresia civilizacijai. Mokslas ir technika ieško naujų energijos šaltinių ir racionalių jos naudojimo būdų, o visuomenė laukia, kad rezultatai garantuotų sveiką, švarią aplinką. Daugiausia energijos sunaudoja pramonė, antroje vietoje yra žemės ūkis. Energetikos poreikiai didėja ne tik dėl to, kad auga pramoninė gamyba, bet ir dėl to, kad plečiasi transporto, informacijos sistemos, daugiau naudojama mechanizmų kasdieniniame gyvenime. Žemės gelmėse sukauptos naudingųjų mineralinių turtų (geležies rūdos, vario, cinko, alavo, švino ir kt.) atsargos pamažu išsenka ir tenka juos pakeisti dirbtinėmis medžiagomis(plastmasėmis), iš nuolat atsinaujinančių organinių žaliavų arba iš tokių mineralinių uolienų, kurių ištekliai neišsemiami. Didėjant energijos gamybai ir panaudojimui, didėja aplinkos užterštumas.
Iš pramonės ir energetikos objektų į aplinką patenka apytikriai 152 ir 71 tūkst. tonų teršalų, iš chemijos ir naftos perdirbimo – 54 tūkst.tonų, o iš statybos ir statybinių medžiagų pramonės įmonių – 53 tūkst.tonų.
Atominių elektrinių tarša
Atominė elektrinė – elektrinė, kuri gamina elektros energiją naudodama branduolinį kurą (pvz., praturtintą uraną, uraną arba plutonį). Lietuvoje yra viena atominė elektrinė – Ignalinos atominė elektrinė(IAE). Ji yra vienintelė Baltijos šalyse, turinti didžiausią pasaulyje reaktorių skaičių, įrašytą į Gineso rekordų knygą. Ji gamina itin mums svarbų produktą – elektrą. Tačiau išskiria ir daug nuodingų medžiagų. Čia susidaro kietos, skystos ir dujinės radioaktyvios atliekos. Didžiulių pasekmių žmogui ir aplinkai gali sukelti IAE radiacinis poveikis ir panaudotas branduolinis kuras. Ši nuodinga medžiaga gali būti saugoma specialiuose konteineriuose 50 metų, po to ją reikėtų išgabenti į „amžino laidojimo“ vietą, bet tokios vietos Lietuvoje kol kas dar nėra numatyta.
Sprendimas. Aš siūlyčiau pastatyti daug vėjo jėgainių,kurios dirba taip pat gerai kaip ir IAE,tačiau,svarbiausia,visai neteršia aplinkos. Vėjo jėgainė – įrengimas, gaminantis elektros energiją, pasinaudodamas vėjo galia. Kai kuriose šalyse, pvz., Danijoje, net 23% elektros energijos pagaminama vėjo jėgainėse. Ypač vėjuotose vietose (pvz., Vokietijoje prie Magdeburgo) įrengiamos ištisos „vėjo fermos“. Vėjo energetikos privalumai lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais:• Vėjo energija yra nemokama bei nesibaigianti, t.y. pigi energijos gamyba;• Esant poreikiui vėjo energetinės sistemos gali užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą energijos resursais (pvz.: elektra, šilumos energija);• Vėjo energetika labiausiai išvystyta bei populiariausia tarp atsinaujinančių energijos šaltinių;• Vėjo energija yra ekologiškai švari energija, kuri neteršia aplinkos bei neskatina pasaulinio klimato atšilimo efekto.
Dar vienas labai svarbus patarimas:
• Reikėtų plačiau naudoti kitus energijos išteklius: vandens, vėjo,Saulės, Žemės šilumos energiją.
Išvados
Pagrindinės aplinkos taršos problemos:
1) miškų nykimas ir džiūvimas;2) dirvožemio erozija;3) kietų atliekų kaupimasis;4) lokalus aplinkos teršimas;5) rūgštieji lietūs;6) paviršinių vandens telkinių eutrofikacija;7) pasaulinis klimato atšilimas.
Taigi išnagrinėjusi problemas,kurias kelia užterštumas,suvokiau,jog kiekvienas žmogus turėtų pamąstyti ar gerai elgiasi bereikalingai vartodamas prietaisus,kurie teršia aplinką. Kiekvienas turėtų suprasti,jog ne tik mokslinikai,profesoriai ar gamtosaugininkai turėtų rūpintis švaria aplinka,bet ir mes visi.Ypač dėl to,kad užterštumas daro didelę įtaką kiekvieno žmogaus sveikatai. Tyrimų rezultatai rodo, kad žmonių, gyvenančių užterštose vietovėse, gyvenimo trukmė vidutiniškai sutrumpėja nuo 5 iki 10 metų.Manau,dauguma sužinoję šiuos duomenis suklustų ir bent trumpam apgalvotų ar viską daro tinkamai.Jei rečiau naudotumėmės prietaisais,teršiančiais atmosferą,užterštumas sumažėtų bent keliais procentais,o tai ne lašas vandeny.
Sąvokos:
Korozija (iš lot. corrosio) – metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes.Eutrofikacija – vandens telkinių praturtinimas maisto medžiagomis.Erozija – procesas ar reiškinys, kurio metu kietas paviršius (žemės, odos ar danties, mechanizmo ar kitokio įtaiso paviršius) dėl mechaninio ar cheminio poveikio praranda viršutinius sluoksnius ir dėl to plonėja ir degraduoja.
Naudota literatūra:1.Kazys Šešelgis „Aplinkos apsauga“ 2.Gintaras Defanas „Atmosferos apsauga“ 3.Interneto svietainės:www.google.ltwww.wikipedia.lt