Chemijos egzamino klausimai

1.Procesai vykstantys ant K. ir A. elektrolizeis metu. Vandenilio virsitampe ir jo reiksme elektrolizeje. Anodai skirstomi I tirpius ir netirpius Tirpus anodai Anodas tai metalas prijungtas prie pliuso. Elektrolizes metu anodo metalas tirpsta ir I tirpala pereina jo jonai. Me° – ne→Me²*. Tirpus anodai negali buti is aktyviausiu metalu (licio, kalio, kalcio.) Netirpus anodai gaminami is graffito, elektrolizes metu jonu koncentracija palaipsniu mazeja. Jie naudojami elektronu perdavimui irelektrolizes metu anijonu oksidacijai. Katodai – lengviausia redukuojasi (prisijungia molekules) teigiamiausia potenciala turintys metalai.(varis, sidabras, uzz vandenilio.) reakcijos Me²*. + ne→ Me°. Kur patys aktyviausi skiriasi tik H2 : 2H* +2e→ H2 (rugsti), 2 H20 +2e→2oh + H2 (neutrali arba sarmine) vidutinio aktyvumo (Zn, Fe, Ni, Pb) viskas surasoma . H2Virsitampis issikyrimas yra apsunkinamas ir ant katodo kartu ir metalas ir vandenilis taciau metalo iseiga yra mazesne nes dalis sroves yra naudojama vandeniliui isskirti.
2. Aliuminis, jo gavimas, savybes.. gaunasmas elektrolizes budu Al2O3↔Al3 + Al3+ + AlO3 A: 2AlO3 + 6e→ Al2O3 3O K: Al3+ +3e→Al. Aliuminio lidumas elektros srovei 70% . lydimosi temperature 933K.

1.Elektrolitine disociacija (iizotorinis koeficientas stipriu ir silpnu elektrolitu) Elektrolitai tirpdami vandenyje ar kitame poliniane skystije, ar lydomi, skyla I teigiamus jonus – katijonus, ir neigiamus jonus – anijonus. Elektrolitine disociacija yra gryztamas procesas. Procesas priklauso nuo medziagos sandaros. Pvz: NaCl→ Na+ + Cl- . izotorinis koeficientas i=

= □p’/□p = p’/p = □t’v /□tv = □t’st/□tst . padalinus garu slegio nuosmuki, osmosini slegy, virimo temperatures pakilima, arba stingimo temperatures nuosmuki. Jei elektrolitas disocijuoja I du jonus pvz HCl tai jo tirpalus skiedziant i→2, jei I tris Na2SO4 i→3. Izotoninis koeficientas yra visu tirpalo daleliu ir pradinio skaiciau santykis: i= N(1-α) + Nnα / N. Stiprus elektrolitas tirpaluose beveik visikai disocijuoja I jonus (HCl, HBr, HI, H2SO4 Ir beveik visos druskos, pvz: BaSO4 ↔ BaSO4 + Ba2+ + SO2-4 Silpni ekeltrolitai tirpaluose I jonus disocijuoja labia mazai, ir ju disociacijos laipsnis mazas CH3COOH, H2SA3, H2S. ir visos sunkiai tirpios bazes.
2. Metalu reakcijos su H20, sarmais, druskomis. kokiose rugstyse tirpsta varis. Aktyvesni uz vandenili metalai isstumia vandenili is praskiestu rugsciu, kuo aktyvesnis metalas tuo lengviiau isstumia vandenili. 2Na + H2O → 2NaOH + H2.
Kai kurie aktyvus metalai Mg, Al, Zn nors gali reaguoti su vandeniu bet vandenilio neisstumia, pavirsiuje susidaro plevele, trukdanti toliau netalams tirpti. Beveik visi metalai reaguoja su rugstymis, reaguojant su nedeguoninemis rugstymis Zn + 2HCl → ZnCl2 + H2 Kai metalai reaguoja su deguoninemis rugstimis oksidatorius gali buti vandenilio jonai arba rugsciu anijonai. SO42 .. azoto rugsties anijonas yra stipresnis oksidatorius negu H todel tirpinant azoto rugstyje H neissikiria. Sarmuose daugelis metalu sudaro kompleksinius junginius 2AL + 2NaOH +6 H2O → 2Na[AL(OH)4} +3H2 . Varis tirpsta koncentruotoje az
zoto rugstyje Cu + 4HNO3 → Cu(NO3) 2 + 2NO2 + 2H2O, taip pat varis tirpsta koncentruotoje sieros rugstyje: Cu + 2H2SO4 →CuSO4 + 2SO2 + 2H2O.

1. Rugsciu, baziu, drusku disociacija. Vandens disociacija, vandens jonnine sandauga, vandenilio rodiklis. Rugstus yra elektrolitai, disocijuojantys tik I vandenilio jona ir rugsties liekana. HCl → H+ + Cl- . Bazes Nanijonai tik hodroksido jonai NH4OH↔NH4+ + OH- , NaOH ↔ Na+ + OH- druskose susidaro rugsciosios, normaliosios ir bazines druskos. Istirpusios disocijuoja beveik visiskai 2 H2 SO4 + Zn(OH)2 → Zn(H SO4)2 + 2H2O(rugsti), H2 SO4 + Zn(OH)2 → ZnSO4 + 2H2O(normalioji), H2 SO4 + 2Zn(OH)2 → (ZnOH )2 SO4+ 2H2O(bazine) Vandens jonu sandauga Kw = cH +cHO- = 10-14 mol2/l2 . Vandens disociacija – pagal Le Satelije principa , keliant temperature, disociacija stipreja . vandenilinis rodiklis vandenilio jonu koncentracija isreiskiame vandeniliniu rodikliu pH = – lgcH+
Rugsciu tirpalu pH<7, sarminiu>7.
2. Sausieji hermetimai(Le Klanse) elementai. Schema ir reakcijos ant elektrodu.
Dazniausiai naudojamas cinko ir mangano elementas. Teigiama elektrodasudaro MnO2 milteliai: neigiamas elektrodas yra cinko indelis, elektrolitas CaCl2 , ZnCl2 . Zn|NH4Cl|MnO2 , jam veikiant cinkas tirpsta K: Zn2+ + 2e → Zn, MnO2 + H+ + e → MnOOH.
3. Elektrocheminiai metalu apsaugos nuo korozijos budai: protektorine ir elektrine katodine. Protektorine sudaroma sujungus norima apsaugoti metala su aktyvesniu metalu . protektoriniss metalas yra anodas ir koroduoja, o saugomas metalas – katodas ir nekoroduoja. Taikoma laivu sraigtams, vamzdiams, pozemimiams kabeliams. Elektrine katodine elektros saltinio neigiamas polius sujungiamas su saugojamu metalu(katodu) o teigiamas polius su

u anodu(dazniausiai metalo lauzu) aplink ji palaikoma dregna aplinka kuri spartina korozija.

1.Kuro elementai, skirstomi pagal. Veikimo principas. Skirstomi pagal slegi zemas<5, vidutinis5-10, aukstas >20. Temperatura zemos <100, vidutines 100-500, aukstos >500. paprasciausias kuro elementas H2 |KOH| O2 A: H2 + 2OH -2e → 2H2O K: O + H2O + e → 2OH elektrodai gaminami is akytos anglies su lyditais katalizatorias. Vienas elektrodas sujungiamas su vandenilio talpa, kitas su dehuonies talpa.
2.vario gavimas ir rafinavimas. Chemines, fizikines sav. Vario ir jo lydiniu pvz. Cu2S + 2Cu2O → 6Cu + SO2 gaunamas juodasis varis. Norint atskirti priemaisas is vario kurios blogina mechanines bei elektrines savybes reikia vary rafimuoti. Juodasis varies elektrolizes vonioje buna anodu, katodas – ploni gryno vario lakstai, elektrolitas – parugstintas vario sulfato tirpalas. Leidziant tam tikros itampos srove, anodas tirpsta, ant katodo seda grynasis varies. Aktyvesni uz vari metalu jonai(Ni2+ , Fe2+ , Zn2+ ) vieka tirpale, nes ju islydzio potencialas veigemesnis negu vario. Maziau aktyvus metalai seda I vonios dugna. Savybes – rusvas, minkstas, blizgantis, kalus, tasus, sunkus metalas. Geras elektros ir silumos ladininkas. Standartinis potencialas teigiamas, chemiskai neaktyvus. Varies reaguoja tik su stipriai oksiduojanciomis rugstimis : Cu + 2H2SO4 →CuSO4 + 2SO2 + 2H2O. lydiniai: zalvaris – varies ir cinkas. Bronza – varies, alavas , aliuminis , manganas.
3. dispersiniu sistemu supratimas ju skirstymas. Viena ar kelias medziagas pskleidus smulkiomis dalelemis ki

itoje medziagoje, gaunama dispersine sistema. Pagal dispersines fazes daleliu dydi dispersines sistemos skirstomos I tikruosius tirapalus (daleles mazesnes kaip 1nm) , kooidines sistemas (deleliu dysis 1.100nm) stambiadispersines sistemos (didienses kaip 100 nm) taip pat sistemas skirstant atsizvelgiama I sistemos patvaruma, difuzines bei optines savybes. Nepatvarios yra stambiadispersines sstemos, faze geritai nuseda ar isplaukiai pavirsiu. Koluidiens pavaresnes. Šioms sistemoms priklauso milteliai, suspensijos, emulsijos, putos ir aerozoliai. Jos nepatvarios, patvarumas didinamas stabilizatoriais. Aerozoliais vadinamos koloidinės ir stambesnės dalelės, pakibusios ore.

1.Le satelije taisykle: Slegis, tempe ir koncentracija itaka cheminei pusiausvyrai, reakciju pvz. Keičiantis išorės sąlygoms, t.y. medžiagų koncentracijai, temperatūrai arba slėgiui, cheminė pusiausvyra kinta. Tiesioginės ir atgalinės reakcijų greičiai pasikeičia nevienodai ir viena iš jų įgauna persvarą. Tačiau kaupiantis persveriančios reakcijos produktams ir mažėjant reakcijoje dalyvaujančių medžiagų kiekiams, vėl nusistovi pusiausvyra, tik dabar ji atitinka jau naujas sąlygas. Pakeitus vieną iš sąlygų(koncentraciją, slėgį ar temperatūrą),sistemos cheminė pusiausvyra pasislenka į tos reakcijos pusę, kuri priešinasi sąlygų pokyčiui. Pvz Na 2 + 3H 2 ↔2NH 3 keliant temperature sparteja aminijako skilimo procesas. Nuo slegio priklauso tik tik dujiniu medziagu pusiausvyra. Didinant slegi intensyviau vyksta reakcija. Susidarys daugiau amoniako. Koncentracijos pokytije padidinus koncentracija intensyviau ima vykti reakcija. Didinant azoto ar vandenilio konc. Intensiveja amoniako sinteze.
2.Pozemine korozija. Apsaugos budai. Tai i grunta ikastu vamzdziu, kabeliu, rezervuaru, atramu ir kitu irenginiu korozija. Pozemine korozija vyksta del nevienodos grunto sudeties ir sandaros, dregmes, klaidziojanciu sroviu. Aktyvumas priklauso gruntinio vansens sudeties Cl, NO3 , Ca, Mg. stipria korozija kelia Cl jonai. Apsaugojimui nuo korozijos naudojama katodine elektrochemine metalu apsauga.
3.kauciukas naturalus ir dirbtinis. Polibutadienas nCH2 = CH – CH = CH2 → (- CH2 – CH = CH – CH 2 -)n polibutadienas panasus I naturaluji kauciuka vartojamas gumai, padangoms, kabeliu izoliacijai. Poliizoprenas dirbtinis kauciuskas gaminamas is latekso. nCH 2 =C-(I apacia)CH 3 – CH = CH 2 →( -CH 2 =C-(I apacia)CH 3 – CH = CH 2 -)n tai tamprus, minkstas.

Leave a Comment