Chemijos svarba

“Kokiose žmonių praktinės veiklos ir mokslo kryptyse
chemija yra labai svarbi?”

Chemija – tai mokslas apie medžiagas ir apie vienų medžiagų virti-
mą kitomis. Mokantis chemijos sužinoma daug gamtos dėsnių.Pvz.:
stechiometrinius dėsnius,t. y. dėsnius, išreiškiančius kiekių santy-
kius cheminiuose junginiuose ir reakcijose.

Kiekvienas dėsnis buvo nustatytas, tiriant tam tikrą skaičių fak-
tų. Aišku, kad apskritai visų faktų niekas niekuomet negali žinoti.
Tačiau taip pat aišku, kad kiekvienas tų dėsnių yra universalus,
t. y. pritaikomas ne tik tiems faktams, kurie buvo panaudoti, jį
nustatant, bet ir visiems kitiems, kuriuos aatitinka sąlygos, nurody-
tos, formuluojant tą dėsnį.Plečiantis pažinimui, atrandami nauji, iš-
samesni dėsniai ir suvokiamas senųjų pritaikymo srities ribotumas.
Tačiau gamtos dėsnio universalumas dar nereiškia, kad jis tinka
visur ir visada.Jį galima pritaikyti visiems reiškiniams, priklausan- tiems reiškinių tipui, kuris nurodomas jo formulavime.Medžiagų ga-
vimo problema skatina chemijos pramonės ir chemijos mokslo vys-
tymą. Chemijos ją sprendžia tiesiogiai, perdirbdama gamtines me-
džiagas, kad jas galėtų vartoti žmonės, t. y. gamindama metalus, da-
žus, vaistus, keramiką, sintetines dervas, plastmases ir t. t. Chemijos
mokslas vertina medžiagų su reikiamomis charakteristikomis gavi-
mo problemą kaip tyrimo objektą. Jis domisi gamtos dėsniais, nuo
kurių priklauso medžiagos savybės ir kitimai.Ieškodamas šių dės-
nių, chemijos mokslas atranda naujas medžiagos charakteristikas,
tobulina medžiagų gavimo būdus, atkuria vienų medžiagų paverti-
mo kitomis natūraliuosius procesus.

Chemija yra labai svarbi praktinės veiklos ir mokslo kryptyse.
Žmogus p

pažįsta medžiagą ir mokosi ją valdyti. Medieną jis paverčia
popieriumi ir audiniu. Naftos produktus priverčia konkuruoti su balta kaip sniegas medvilne ir švelniaplauke avių vilna. Iš anglies jis gauna junginius, kuriuos paverčia vaistais ir dažais. Sausumoje
ir jūroje žmogus randa naudingų metalų ir mineralų.

Mūsų dienomis tikrove virto skridimai į kosmosą.Žemės gyvento-
jai pabuvojo Mėnulyje. Žmogus įkopė į aukščiausias kalnų viršū-nes, nusileido šimtus metrų po vandeniu. Žmogaus sukurtos maši-nos įveikia milžiniškus nuotolius, apdirba metalus ir akmenį. Maši-nos skaičiuoja, verčia, mašinos stato namus ir kuria kitas mašinas.

Dar gilioje senovėje žmonės vynuogių sultis mokėjo paversti vy-nu, o vyną – actu, kai kuriuos metalus išgauti iš rūdų, gaminti stiklą. Dabar mes tiksliai žinome, kokių reikia sąlygų, kad mus do-minantis procesas vyktų greičiausiai ir geriausiai. Mums yra žinoma,
kada ir kam reikia aaukštų temperatūrų, kada medžiagas būtina atšaldyti, kokie priedai pagerina metalų, dažų, vaistų kokybę.

Kai kurias medžiagas galima panaudoti namų ruošoje, pramo-nėje ir kitose srityse.PVZ.:

Valgomoji druska: maisto konservavimui, muilo gaminimui, sodai,
kitoms cheminėms medžiagoms.

Kaustinė soda: popieriaus gamybai, muilo, skalbimo priemonių gamybai, naftos produktų valymui, rūgščių neutralizavimui, dirbtinio
pluošto gamybai, dažų gamybai.

Geriamoji soda: skalbimo priemonių gamybai, tešlai kildinti, vaisvandenių gamybai, gesintuvams užpildyti, skrandžio rūgštingu-mui mažinti.

Kalcinuotoji soda: laboratorijoje, muilo ir skalbimo priemonių ga-mybai, indų ploviklių gamybai, stiklo gamybai, vandens minkštini-mui.

Čilės salietra: trąšoms.

Indijos salietra: tr
rąšoms, parakui gaminti.

Kai kurių cheminių elementų pritaikymas:

Aliuminis: kitiems metalams gauti, dažams gaminti, odoms rau-ginti, sėkloms beicuoti.

Varis: pramonėje, dekoratyviniai apdailai, statuloms lieti, monetoms kalti.

Sidabras: fotografijai, medicinai, veidrodžiams, apsauginiams aki-niams, juvelyriniams dirbiniams.

Auksas: papuošalams, elektronikai, reaktoriams.

Gyvsidabris :termometruose, kvarco lempose, kovinėje technikoje.

Cinkas : vamzdžiams, skardai, skalbimo mašinų, dulkių siurblių dalims, medicinos instrumentams, indams, juvelyriniams dirbiniams, gumos gamybai, plieno dirbiniams cinkuoti, audiniams dažyti.

Švinas: akumuliatorių plokštėms, apsaugai nuo radioaktyvių spin-dulių, uolienų amžiaus nustatymui, šaudmenų, dažų gamybai.

Dabar niekas neims ginčytis, jog chemija yra darnus, daugiapu-sis mokslas.Cheminiai reiškiniai, nėra atsitiktiniai. Jie yra pagrįsti griežtais dėsningumais, kurių priežastis slypi medžiagos sandaroje.

Šiuolaikinė chemija su visais savo nuostabiais atradimais yra daugelio tyrinėtojų kartų bendrų pastangų rezultatas.Tačiau tai, kas yra žinoma šiandieną, dar nėra žmonijos žinių riba.

Leave a Comment