Lietuvių kalba

Tomas Arūnas Rudokas – įvairaus žanro kūrinių kūrėjas. Jis žinomas savo liūdnais, net tragiškais eilrėraščiais(“Nežemiška meilė”), romanu, šokiravusiu visuomenę ir novelėmis, kurių rinkinys “Žvėrys eina miegoti” išėjo 1996.Šiamie rinkinyje–buities ir meilės paradoksai, kartais absurdiškos situacijo

Vinco Kudirkos tėvai,giminės Paežeriai-kur 1858 m.gruodžio 31 d. gimė Vincas Kudirka-priklausė Vilkaviškio apskričiai.Iš paežerių kilęs A. Kriščiukaitis-Aišbė.Kiek toliau,Naudžių kaime,-dailininko Petro Rimšos tėviškė. Motiejus Kudirka,rašytojo tėvas,paveldėjęs ūkį,išsikėlė į v

Žmogaus atėjimas į pasaulį nuo pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikų buvo nepaprastas įvykis. Ilgus šimtmečius jį supo įvairi magija, burtai, turintys apsaugoti naujagimį nuo visa, kas bloga, ir užtikrinti laimingą bei gerą gyvenimą. Jau nėštumo metu moteris dėl to laikydavosi įvairių draudimų,

Vieną kartą aš su mama nuėjome į parduotuvę.Aš labai norėjau,kad man mama nupirktų gėlytę-Sanpauliją. Grįžusi namo aš ją padėjau savo kambaryje ant palangės.Kitą diena ją palaisčiau,bet tą pačią dieną aš su tėveliais išvažiavome I Vilnių kelioms dienoms.Grįžusi namo aš išvydau savo gėlytę nuvytusę,

Gamtos vaizdai A.Vienuolio apsakyme “Paskenduolė” PLANAS I. Realusis pasaulis po truputį traukiasi. II. Senasis kryžius – kaimelio peizažo dalis. III. Mistinė, neįprasta naktis. IV. Brėkštantis rytas atsineša vaikystės prisiminimus. V. “ kai kada prieš didelę ūkaną netikėtai pasirod

Antanas Vaičiulaitis Pagrindinis Vaičiulaičio kūrybos bruožas yra orientacija į amžinus, pastovius dalykus, nuvalytus nuo laiko apnašų, išgrynintus ir patikrintus. Tai meilė, supratimas, užuojauta, tolerancija, tikėjimas geraisiais žmogaus pradais. Rašytojas daug dėmesio skiria ir rašymo būdui –

A.Kamiu „Kaligula” – egzistencialistinė drama “Egzistencializmas – filosofijos kryptis, analizės išeities tašku laikanti žmogaus buvimą (egzistenciją) ir jo vietą bei vaidmenį pasaulyje.” “Egzistencialistų filosofavimo išeities taškas – kraštutinis individualizmas. Teigiama, kad tikrovė yra n

1. Šią apysaką J. Biliūnas rašė Zakopanėje, jau sunkiai sirgdamas. Akstiną parašyti apysaką, matyt, bus davę įspūdžiai, patirti 1906 m. vasarą besigydant Kačerginėje, stebint 1905 m. revoliucijos antslūgį ir reakcijos siautėjimą. 2. „Liūdną pasaką” sudaro dvi dalys, parašytos skirtinga intonacija