Istorija

JAV KLESTĖJIMAS, KRIZĖ IR NAUJASIS KURSAS

Pasaulio ekonomikos raidos etapai pokario laikotarpiu:
• 1918-1923 m. – ekonominė suirutė
• 1924-1929 m. – stabilizacija (JAV – klestėjimas)
• 1929-1932 m. – Pasaulinė ekonominė krizė

JAV suklestėjimo po karo priežastys:
• Karo metais smarkiai išau

ITALIJA – FAŠIZMO POLIGONAS

Fašizmo įsigalėjimo Italijoje priežastys:
• Po karo suiro šalies ekonomika, plito nedarbas, neramumus kėlė demobilizuoti kariai.
• Augo nepasitenkinimas Versalio taikos sutartimi, nes Italija negavo žadėtų žemių.
• karalius ir vyriausybė nesugebėjo palaikyti šalyje

IMPERIALIZMAS

Imperija — monarchija arba valstybė, susidariusi užgrobiant kaimyninių šalių teritorijas. Valdoma imperatoriaus. Europoje pirmąja laikytina Aleksandro Makedoniečio sukurta valstybė.

Imperializmas — politika, kurios tikslas sukurti, išlaikyti ir išplėsti imperiją. Siekia sukurti

Feodalizmas – visuomeninė santvarka, kurios pagrindas – silpnesniojo pasidavimas stipresniojo globai. feodalas turi žemės nuosavybę ir gali ribotai disponuoti nuo jo priklausomais valstiečiais. Feodalizmo bruožai: imunitetinės teisės, vasaliniai ryšiai, valstiečių įbaudžiavinimas, stambios feodalinė

EUROPA IR PASAULIS XIX a.
PRAMONĖS REVOLIUCIJA IR SOCIALINĖS PERMAINOS

Pramonės revoliucija – tai pokyčiai, kurie nuo XVIII a. vidurio iki XX a. pradžios vyko Europoje, Šiaurės Amerikoje, kai kuriose Azijos valstybės. Nuo manufaktūrų pereita prie fabrikinės gamybos, rankų darbą ėmė keisti mašino

DINASTINĖ VALDŽIA LIETUVOJE

Didysis kunigaikštis – Rytų ir centrinėje Europoje – vyriausiojo kunigaikščio, valstybės valdovo titulas. LDK įsigalėjo valdant Gediminui XIV a.

LDK (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė) – valstybė, kurią pavyko sukurti grobiant didelius baltarusių, ukrainiečių, rusų ž

DIDŽIOJI PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA (1789-1794 m.)

Revoliucijos priežastys:
• Prancūzija, JAV Nepriklausomybės kare stojusi amerikiečių pusėn, patyrė stiprų čia realiai įgyvendintų švietėjų idėjų poveikį.
• Prancūzijoje monarcho valdžios neribojo joks atstovaujamasis susirinkimas – Generaliniai

DIDIEJI GEOGRAFINIAI ATRADIMAI

Geografiniai atradimai – trys žymiausi XV a. pab.- XVI a. pr. įvykiai, naujų geografinių objektų atradimai:
• K.Kolumbas atranda Ameriką (1492)
• V. da Gama randa jūrų kelia į Indiją (1498)
• F.Magelanas apiplaukia aplink pasaulį (1519-1522)

Geografinius at

DEMOKRATIJOS IR DIKTATŪROS 1919-1939 m.

Diktatūrų įsigalėjimo Europoje priežastys:
• Naujasis Europos politinis žemėlapis ne visai atitiko tautų apsisprendimo principą, daugelyje šalių liko tautinių mažumų. Didžiosios valstybės nenorėjo ir nesugebėjo spręsti tautinių konfliktų.
• Versalio siste

BAŽNYČIA VIDURAMŽIAIS

960 m. – Danijos krikštas
966 m. – Lenkijos krikštas
988 m. – Rusios krikštas

Katalikų bažnyčios skilimas (1054 m.) į Rytų (stačiatikių) ir Vakarų (katalikų). Suskilus Romos imperijai į Rytų ir Vakarų (385 m.), klostėsi nevienodos sąlygos vystytis krikščionybei – Romos