JAV KLESTĖJIMAS, KRIZĖ IR NAUJASIS KURSAS
Pasaulio ekonomikos raidos etapai pokario laikotarpiu:• 1918-1923 m. – ekonominė suirutė• 1924-1929 m. – stabilizacija (JAV – klestėjimas)• 1929-1932 m. – Pasaulinė ekonominė krizė
JAV suklestėjimo po karo priežastys:• Karo metais smarkiai išaugo pramonės gamyba. JAV teikė kariaujančioms šalims tai, kas būtina, ir tapo didžiausiu pasaulio kreditoriumi. Doleris virto pasauline valiuta.• JAV teritorijoje karo veiksmai nevyko, ji pakankamai vėlai įstojo į karą, taigi nuostoliai nebuvo tokie dideli kaip Europos valstybių.
Ekonominės krizės priežastys:• JAV ekonomika buvo glaudžiai susijusi su Europa. Europos ūkiui atsigaunant darėsi vis sunkiau parduoti savo produkciją. Todėl kai kuriuos JAV ūkio sektorius apėmė sąstingis.• Amerikiečių verslininkai, politikai, ekonomistai buvo įsitikinę, kad valstybė neturi kištis į ūkinę veiklą. Dideli koncernai žlugdė smulkius verslininkus, finansinis kapitalas susikaupė siauro rato rankose.• Skurdą ir kainų smukimą buvo mėginama kompensuoti didinant gamybą, tačiau tai tik dar labiau numušė kainas.• Vyravo nevienodas pajamų pasiskirstymas: moki gyventojų dalis jau buvo „prisisotinusi” prekėmis, o likusi dauguma jų negalėjo įsigyti.
Antikrizinė prezidento F.D.Ruzvelto programa – Naujasis kursas (1933 m.):• griežta valstybės kontrolė bankams ir biržai;• įteisintas indėlių draudimas;• sąžiningos konkurencijos taisyklės pramonėje ir prekyboje;• teisingesnis pelno paskirstymas tarp visų sluoksnių;• įstatymai dėl darbo laiko apribojimo, minimalaus darbo užmokesčio įvedimo, vaikų darbo uždraudimo;• socialinio draudimo sistema;• Vagnerio įstatymas (teisė burtis į profsąjungas ir sudarinėti kolektyvines sutartis su įmonininkais);• dolerio devalvacija;• viešųjų darbų programa nedarbui sumažinti.
Reikšmė: „Naujasis kursas” padėjo įveikti Pasaulinę ekonominę krizę. JAV įsigalėjo etatizmas – vyriausybės vykdoma ūkio kontrolė. Ruzveltas laipsniškai atsikratė tradicinės izoliacinės JAV politikos.
Franklinas Delanas Ruzveltas (1882-1945 m.) — keturias kadencijas buvo renkamas JAV prezidentu (1932-1944 m.). Parengė ūkines ir socialines reformas—,,Naująjį kursą”. Laipsniškai atsisakė tradicinės izoliacinės JAV politikos. 1933 m. užmezgė diplomatinius santykius su SSRS, smerkė Vokietijos, Japonijos ir Italijos agresyvius ketinimus. Prasidėjus antram pasauliniam karui (1939 m.), panaikino draudimą išvežti iš JAV ginklus, 1940 m. įvedė visuotinę karo prievolę. Atstovavo JAV Teherano ir Jaltos konferencijose, pasiūlė priimti lendlizmo įstatymą (1941 m.), kuris leido JAV skolinti ir nuomoti karines medžiagas, techniką kariaujančioms šalims, jeigu tai atitiko JAV interesus. Antihitlerinės koalicijos dalyvių konferencijose jis neapdairiai sutiko su daugeliu J.Stalino reikalavimų (jam užleido Pabaltijį ir Vidurio Europos šalis) ir tuo prisidėjo prie imperialistinio komunizmo išplitimo. Labai rėmė JTO įkūrimą.