Aplinkosauga
Agrochemijos pagrindai Objektas ir uždaviniai. Agrochemija – mokslas apie žemės ūkio augalų tręšimą, trąšų poveikį derliui ir kokybei, dirvos fizikinėms bei cheminėms savybėms. Agrochemija kaip mokslas tiria tris objektus: Pirmas agrochemijos mokslo tyrimo objektas yra trąšos, t. y. aiškinti
Arimas Mūsų respublikos dirvos yra labai įvairios, todėl ir arimo būdas parenkamas, atsižvelgiant į vietos sąlygas. Dirvos gali būti ariamos versnomis, lysvėmis, figūriniu ir lygiu budu. Arimo laikas. Dirvos ne visą laiką būna vienodai drėgnos, todė
Turinys 1. POT pristatymas 2 Tekste naudojamos santrumpos 4 1.1. Pesticidai 5 1.1.1. POT pesticidų tyrimai 5 1.2. Pramoniniai patvarieji organiniai teršalai 9 1.2.1 Polichlorintų bifenilų šaltiniai 9 1.2.2. PCB toksiškumas 10 1.2.3. Polichlorintų bifenilų ekotoksiškumas 10 1.2.4. Polichlori
Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos būklė Pasaulyje visuotinai pripažinta, kad genetinė įvairovė, apibūdinanti genetinį kintamumą tarp populiacijų ir jų viduje, šalia rūšinės bei ekosisteminės įvairovės, yra esminis biologinės įvairovės lygmuo. Todėl genetinių išteklių išsau
VYNMEDŽIŲ TYRIMŲ APŽVALGA 1.1. VYNMEDŽIŲ SISTEMATIKA Augalų sistematika – nuolat besivystanti botanikos mokslo šaka. Iki šiol botanikai nesutaria dėl kai kurių grupių, tarp jų ir vynmedžių taksonų, sistematines padėties. W. Schenk (1979) pateikia tokią vynmedžių sistematinę padėtį: Classis –
Aplinkos tarša 1. RŪGŠTŪS LIETŪS. Juos sukelia rūgščios dujos (azoto deginiai, sieros dvideginis), kurias į orą išmeta gamyklos, automobiliai. Nuo rūgščių lietų žūsta upių, ežerų gyvybė, miškai. 2. Kai kuriuos miestus gaubia užterštas oras – SMOGAS. Jis susidaro dėl transporto
VARŠKĖ Varškė yra vertingas baltymų šaltinis, jų randama iki 16,5%. Pagrindinis varškės baltymas yra kazeinas, kurio sudėtyje yra esminių aminorūgščių: tripofano, lizino, metionino ir kt. Kazeinas varškėje yra drebučių pavidalo. Šiluminio paruošimo metu šie drebučiai sutankėja, dėl to varškė šiek
ANOTACIJA Ukmergės rajone suprojektuojama kietų buitinių atliekų (KBA) deponavimo aikštelė, kurios plotas 5,48 ha. Bendras sąvartyno plotas – 6,58 ha. Planuojamas sąvartynų eksploatacijos laikotarpis 25 metai. Visas sąvartyno skaičiuojamas eksploatacijos laikotarpis skirstomas į 5 etapus, po 5 me
Turinys Įvadas 4 1. Aplinkos procesų modeliavimo tikslai 5 2. Teorinė teršalų sklaidos neprisotintoje terpėje apžvalga 6 2.1. Matematinis modelis 6 2.2. Teoriniai masės pernešimo modeliai požeminiuose vandenyse 6 2.3. Modelis „Juodoji dėžė“ 6 2.4.
Rezervatai: saugome ne nuo žmonių, bet žmonėms Pokalbis su Kamanų valstybinio rezervato direktorium Irmantu Jašinsku Paklausinėjus įvairių žmonių, kas, jų akimis, Lietuvos miškuose svarbiausia, gausime vis skirtingus atsakymus. Vieniems – išauginama mediena ar kitos greitai apčiuopiamą naudą