kietu atlieku deponavimo aiksteles projektavimas

ANOTACIJA

Ukmergės rajone suprojektuojama kietų buitinių atliekų (KBA) deponavimo aikštelė, kurios plotas 5,48 ha. Bendras sąvartyno plotas – 6,58 ha. Planuojamas sąvartynų eksploatacijos laikotarpis 25 metai. Visas sąvartyno skaičiuojamas eksploatacijos laikotarpis skirstomas į 5 etapus, po 5 metus kiekvienas.

Projektuojamos Ukmergės rajone deponavimo aikštelės talpumas, atsižvelgiant į atliekų sutankinimo koeficientą ir izoliuojančių gruntų sluoksnių tūrio koeficientą, yra 329236 m . Deponavimo aikštelės pilnas aukštis 6,0 m, aikštelės ilgis -234 m, plotis – 234 m, įžeminimo aukštis – 0, 9 m.

Ukmergės rajono buitinių atliekų deponavimo aikštelėje yra įrengiamas dugno paklotas, uždengimas, filtrato ir metano surinkimo sistema.

Buitinių atliekų sąvartyne įrengiamos tokios innfrastruktūros priemonės: vidiniai ir apžiūros keliai, privažiavimo kelias, aptvėrimas, vandentiekis. Aptarnaujančioje teritorijoje išdėstomi tokie objektai: sąvartyno administracinis pastatas, sąvartyno įrangos aptarnavimo dirbtuvės (garažas), stoginė, sandėliai, automobilinės svarstyklės, ratų plovykla ir aptarnaujamo personalo automobilių stovėjimo aikštelė.

Ukmergės rajono deponavimo aikštelės teritoriją po sąvartyno uždarymo planuojama užsodinti įvairių rūšių medžiais ir kitais augalais.
Kursiniame darbe buvo atlikti ekonominiai skaičiavimai, pagal kuriuos bendros Ukmergės rajono buitinių atliekų sąvartyno išlaidos eksploatacijos laikotarpiui ir priežiūrai po uždarymo sudaro 318 534,48 EUR. Kapitalinės išlaidos sudaro 22%, eksploatacinės išlaidos – 68 %, išlaidos po sąvartyno užždarymo – 10 % bendros išlaidų sumos.

TURINYS

TEORINĖ DALIS
ĮVADAS 5
1. NUMATOMŲ BUITINIŲ ATLIEKŲ KIEKIŲ SKAIČIAVIMAS 7
1.1. Buitinių atliekų masės drėgmė apskaičiuojama pavasario ir rudens sezonams 7
2. SĄVARTYNO VIETOS PARINKIMO PAGRINDIMAS 9

2.1. Sanitarinės apsauginės zonos (SAZ) projektavimas 9
2.2. Sanitarinės apsaugos zonos skaičiavimas 10
2.3. Deponavimo aikštelės vietos parinkimas ir pagrindimas 11

3. SĄVARTYNO TALPUMO SKAIČIAVIMAS 13
4. SĄVARTYNO ELEMENTŲ PROJEKTAVIMAS 14
4.1. Atliekų deponavimo aikštelės pr

rojektavimas 14
4.1.1. Deponavimo aikštelės sekcijų išdėstymas 15
4.1.2. Aikštelės dugno įrengimas 16
4.1.3. Aikštelės pildymo atliekomis principai 17
4.1.4. Filtrato surinkimo sistemos įrengimas 20
4.1.5. Susidarančių metano dujų surinkimo sistemos įrengimas 24
4.1.6. Aikštelės uždengimas 28
4.2. Sąvartyno infrastruktūrinių priemonių įgyvendinimas 30
4.2.1. Infrastruktūrinių priemonės skirtos bendram sąvartyno įrengimo pasirengimui 30
4.2.2. Aptarnaujama teritorija 32
4.2.3. Mechanizmų ir aptarnaujančio personalo parinkimas 35

5. SĄVARTYNO EKSPLOATAVIMAS 37
6. SĄVARTYNO VALDYMAS 39
7. PASIŪLYMAI DĖL PLOTO PANAUDOJIMO PO DEPONAVIMO

AIKŠTELĖS UŽDARYMO 41
8. EKONOMINĖ DALIS 42
9. APLINKOSAUGINĖ DALIS 44
10. DARBO IR GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI 45
IŠVADOS 48
LITERATŪRA 49

GRAFINĖ DALIS
1. Atliekų deponavimo aikštelės panas su ūkiniais pastatais
2. Ūkinės zonos planas
3. Buitinio pastato planas
4. Atliekų deponavimo aikštelės planas
5. Atliekų deponavimo aikštelės pjūvis

ĮVADAS

Aplinkos apsaugos tikslas – ne tik tausoti gamtą, racionaliai naudoti jos išteklius, bet ir sudaryti prielaidas tolygiai visuomenės materialinės gerovės bei dvasinės kultūros plėtotei (pasauliniu, teritoriniu ir vietos mastu).
Atliekos – tai nebetinkami vartoti žmogaus veikloje ir gamtiniuose procesuose panaudoti daiktai ir medžiagų likučiai (išskyrus išmetamus į atmosferą ir patenkančius į aplinką su nuotekomis teršalus), kurie yra tiesiog išmetami. Pagal susidarymo šaltinį irr surinkimo vietą, jos vadinamos:
 Komunalinėmis
 Gamybos
 Žemės ūkio
Atliekų sąvartynas – tai teritorija buitinėms ir komunalinėms atliekoms šalinti. Kad vietovė būtų panaudota ekonomiškai ir aplinka apsaugota nuo teršimo, paprastai įrengiami aukšti sąvartynai. Tinkamai įrengtas sąvatynas turi paviršinio ir požeminio drenažo sistemas, nelaidų vandeniui pagrindą, vandens valymo ir dujų surinkimo įrenginius, laboratorinę įrangą aplinkos monitoringui vykdyti ir būna suskirstytas į sekcijas. Sekcijos atskiriamos specialia danga, grunto, smėlio ir molio sluoksniais. Tarp šių sluoksnių atsiradusi sunka patenka į drenažo sistemą ir iš jos nuleidžiama į valymo įenginius. Kad į atliekas ne

epatektų kritulių vanduo, nesklistų kvapai, kenksmingos dujos, atliekos uždengiamos žemėmis. Gruntinis vanduo nuo taršos apsaugomas įrengiant kelių izoliacinių sluoksnių pagrindą arba įrengiant pagrindą žemiau gruntinių vandenų lygio. Aplink sąvartyną paliekamos iki 1000 m pločio sanitarinės apsaugos zonos (SAZ). Prieš projektuojant sąvartyną būtina atlikti vietos geologinius, hidrogeologinius, geocheminius ir geografinius tyrimus.
Atliekų tvarkymas – tai reglamentuota veikla, susijusi su atliekų prevencija, apskaita, deklaravimu, ženklinimu, rūšiavimu. Transportavimu, apdorojimu, laidojimu, saugojimu, sunaikinimu ir perdirbimu.
Integruoto atliekų tvarkymo hierarchiją, nustatytą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, sudaro šie elementai:
 atliekų kiekių mažinimas jų atsiradimo šaltiniuose;
 perdirbimas ir antrinis panaudojimas;
 atliekų utilizavimas;
 atliekų šalinimas sąvartynuose.

Didžioji atliekų dalis, deja, keliauja į sąvartynus. Lietuvoje yra daugiau nei 800 sąvartynų, iš jų dar apie 300 eksploatuojami. Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos.
Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:
1. popierius – 2 metus;
2. konservų dėžutės – 90 metų;
3. plastiko pakuotės – nuo 80 iki 200 metų;
4. stiklo tara – 900 metų.
Kietų buitinių atliekų (KBA) deponavimo aikštelės projektavimo tikslas – dirvožemio atmosferos, gruntinio ir paviršinio vandens apsauga nuo užterštumo racionaliai deponuojant buitines atliekas.
Tikslas siekiamas vykdant šias priemones:
1. Atliekų izoliavimas, užtikrinant pilną sanitarinį ir higieninį aplinkinių rajonų gyventojų ir aptarnaujančio personalo saugumą;
2. Deponuotų atliekų statinio stabilumo užtikrinimas, įvertinant jų sutankinimą, dujų išsiskyrimą ir hidrogeologines sąlygas.
3. Sudarant galimybes racionaliai panaudoti žemės plotus po deponavimo aikšteles
4. uždarymo.
Sąvartynas projektuojamas 25 metams Ukmargės rajone, ka
adangi dėl savartyno stokos yra jaučiamas nepatogumas ir vietos trūkumas šiukšlių šalinimui. Į sąvartyną bus tiekiamos ne tik buitinės, bet ir pramoninės atliekos. Tačiau pramoninės atliekos sudaro ne daugiau kaip 20 % komunalinių atliekų kiekio.

1. NUMATOMŲ BUITINIŲ ATLIEKŲ KIEKIŲ SKAIČIAVIMAS

Miestuose ir miestų tipo gyvenvietėse susidaro dideli buitinių atliekų kiekiai. Bendras šių atliekų kiekis apskaičiuojamas pagal vienetinę buitinių atliekų susidarymo normą (VBASN).
Norint nustatyti VBASN reikia žinoti kiek nepavojingų atliekų susidaro per metus nuo vieno žmogaus bei atliekų tankį.
Gyventojų skaičius 2005 metų lapkričio mėn. pradžioje – 3,406 mln;
Susidarančių atliekų kiekis – 2,5 mln t/metus;
Atliekų tankis sąvartyne – 890 .
Vidutiniškai 1 žmogus per metus nepavojingų atliekų į sąvartyną išmeta:

kg/(žm. • metus).

Žinant atliekų tankį ir metinį nepavojingų atliekų kiekį patenkantį į sąvartyną nuo 1 žmogaus, galima apskaičiuoti vienetinę buitinių atliekų susidarymo normą (VBASN):

m3/(žm. • metus).
1 lentelė. Pagrindiniai duomenys.
Miestas Gyventojų skaičius VBASN, m /(žm.metus)

Ukmergė 27 896 0,82

Vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma (VBASN) kiekvienais metais didėja 2-6 % pagal tūrį ir 0,2 – 0,6 % pagal svorį priklausomai nuo BVP.

1.1. Buitinių atliekų masės drėgmė apskaičiuojama pavasario ir rudens sezonams

Pagrindinę buitinių atliekų dalį Ukmergės mieste sudaro maisto atliekos ir popierius bei kartonas. Didžiausią įtaką buitinių atliekų masės drėgmei turi maisto atliekos.
Buitinių atliekų masės drėgmė skaičiuojama tam, kad būtų galima įvertinti jų pavojingumą gaisro atžvilgiu ir apskaičiuoti filtrato kiekius, išsiskurusius deponavimo aikštelėje.

1. Pavasario sezonui:

( 1.1.)
Čia: Qp – popieriaus ir kartono atliekų dalis buitinių atliekų masėje, %;

Oma – maisto atliekų da

alis buitinių atliekų masėje, Qma =42%.

2. Rudens sezonui:

( 1.2.)
Čia: Qp – popieriaus ir kartono atliekų dalis buitinių atliekų masėje, Q ;
Qma – maisto atliekų dalis buitinių atliekų masėje, Qma =45 %.

;

.

2. SĄVARTYNO VIETOS PARINKIMO PAGRINDIMAS

Įrengiant naujus sąvartynus pati svarbiausia problema – surasti sąvartynui tinkamą vietą, kuri būtų priimtina visuomenei ir aplinkos agentūroms. Tvarkingas sąvartynas įrengiamas lygumoje arba plokščioje duboje su nepralaidžiu podirviu taip, kad gyventojų nevargintų dulkės, nemalonus kvapas ir vėjo draikomi popieriai. Jis turi turėti patikimą izoliacinį sluoksnį ir drenažo sistemą, kurie apsaugo paviršinius vandenis nuo kenksmingų medžiagų. Puvimo dujos surenkamos ir panaudojamos namams ir vandeniui šildyti, elektrai gaminti. Šių dujų šiluminė vertė prilygsta gamtinių dujų šiluminei vertei. Baigto eksploatuoti tvarkingo sąvartyno vietoje įrengiamas parkas, skveras arba sporto aukštelė.
Numatomo įrengti sąvartyno projekto matmenys remiasi šiais projektavimo principais:
minimalus poveikis aplinkai;
natūralios sklypo ir jo apylinkių aplinkos išsaugojimas ir sauga;
kaštų apribojimas.
Parenkant buitinių atliekų deponavimo aikštelės vietą labai svarbus faktorius yra sanitarinė apsaugos zona ( SAZ ). Sanitarinė apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą taršos šaltinių esantis žemės plotas, kuriame galioja nustatytos specialios sąlygos. SAZ dydis turi būti toks, kad cheminės, fizikinės, biologinės taršos sukeltas neigiamas poveikis neviršytų visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų gyvenamajai aplinkai nustatytų reikalavimų.

2.1. Sanitarinės apsauginės zonos (SAZ) projektavimas.

Deponavimo aikštelė turi būti projektuojama už gyvenviečių ribų, užtikrinant sanitarinės apsauginės zonos (SAZ) ribas. Kietų buitinių atliekų aikštelėms nustatytas sanitarinės apsauginės zonos (SAZ) atstumas turi būti ne mažesnis kaip 500 m.
Projektuojant SAZ dydį ir nustatant teritorijos panaudojimo ūkinei ir kitokiai veiklai reikalavimus, turi būti įvertinta:
 taršos šaltinio į aplinką išmetamų teršalų galimos ar nustatytos įtakos gyventojų sveikatai duomenys;
 stacionarių ir mobilių taršos šaltinių išmetami teršalai;
 cheminių teršalų pavojingumo žmonių sveikatai savybės: toksiškumas, kenksmingumas, ardančios, dirginančios, jautrinančios savybės, kancerogeniškumas bei toksiškumas reprodukcijai, sklaidos aplinkos ore sąlygos;
 cheminių ir biologinių teršalų koncentracija gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos
oro pažemio sluoksnyje normaliomis ir nepalankiomis teršalų išsisklaidymo
sąlygomis;
 cheminių ir biologinių teršalų ūminiai technologiniai bei galimi avariniai išmetimai;
 cheminių teršalų skleidžiami nemalonūs kvapai ir kitos specifinės juslinės savybės;
 taršos šaltinių skleidžiama fizikinė tarša, jų lygiai gyvenamojoje ir rekreacinėje
aplinkoje, fizikinės taršos sklaidos sąlygos;
 taršos šaltinių biologinė tarša, biologinės taršos potencialus pavojus žmonių sveikatai;
 taršos šaltinio pavojingumas gyvenamajai ir rekreacinei aplinkai sprogimo ir/arba šiluminės bangos poveikio metu;
 taršos objekto poveikis, sukeliantis aplink gyvenančių žmonių psichologinį diskomfortą: depresiją, irzlumą, agresyvumą, miego sutrikimus ir kt.;
 taršos šaltinių išmetamų teršalų įtaka dirvožemio ir gruntinio vandens cheminiam ir mikrobiniam užterštumui.
Sanitarinė apsaugos zona (SAZ) reikalinga laipsniškam dujinių išsiskyrimų išsisklaidymui ir atskiedimui, taip pat triukšmo lygiui sumažinti. Šioje zonoje draudžiamos gyvenamųjų, buitinių ir kultūrinių objektų statybos.
Sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) didžiausias efektyvumas yra, kai ne mažiau kaip 40 % jos teritorijos apželdinta.

2.2. Sanitarinės apsaugos zonos skaičiavimas

Sanitarinė apsauginė zona (SAZ) apskaičiuojama įvertinant vyraujančio vėjo kryptis:

, (2.1.)
Čia: L0 – normatyvinė sanitarinė apsaugos zona, L0 = 500 m;

P – vidutinis metinis vėjo pasikartojimas (pateiktas 2.1 lentelėje);

P0 – vėjo krypties pasikartojimas, esant 8 rombų simetrinei vėjų rožei, P0 = 12,5.
2.2.1 lentelė. Vėjo pasikartojimas Kedainiu mieste, esant 8 rombų simetrinei vėjų rožei

Š ŠR R PR P PV V ŠV
Vėjo pasikartojimas 10 9 15 20 17 13 10 7
P/P0 0,8 0,72 1,2 1,6 1,36 1,04 0,8 0,56
L 400 360 600 800 680 520 400 280
Pagal pateiktą lentelę matome, kad Ukmergės mieste vyraujantys vėjai yra rytų R, pietryčių PR ir pietų P. Deponavimo aikštelė turi būti projektuojama taip, kad šie vyraujantys vėjai nesklaidytų teršalų miesto zonoje.

2.1 pav. Sanitarinė apsaugos zona

2.3. Deponavimo aikštelės vietos parinkimas ir pagrindimas

Deponavimo aikštelės vietai parinkti išnagrinėtos 3 galimos vietos už Ukmergės miesto ribų.
Pirmiausia buvo atkreipiamas dėmesys į vyraujančio vėjo kryptis. Deponavimo aikštelė turi būti parinkta tokioje vietoje, kad vėjas teršiančias medžiagas neštų ir sklaidytų priešingoje pusėje nei yra miesto teritorija.
Didelė reikšmę deponavimo aikštelės vietai turi projektavimo vietoje esantis gruntas ir hidrogeologinės grunto savybės. Pagrindinės savybės yra gylis iki gruntinių vandenų bei gruntinių vandenų tekėjimo kryptis. Deponavimo aikštelės vietoje gylis iki gruntinių vandenų turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Vietose, kur yra vienintelis vandeningo horizonto šaltinis, deponavimo aikštelę įrengti draudžiama. Turi būti užtikrinta gruntinio ir paviršinio vandens apsauga. Taip pat reikia ištirti drenavimo ypatybes. Reikia atkreipti dėmesį į dirvožemio savybes ir kiekius. Svarbiausios dirvožemio savybės – tai jo rūšis ir pralaidumas. Labiausiai tinkamas gruntas yra molis ir priemolis.
Deponavimo aikštelės funkcionavimo metu turi būti užtikrinta minimali žala biologiniams šaltiniams. Svarbus esamo oro kokybės išsaugojimas. Deponavimo aikštelė projektuojama tokiose vietose, kur nėra parkų, miškų, upių, ežerų ir tvenkinių. Neturi būti gyvenamųjų ir pramoninių rajonų. Reikia atkreipti dėmesį į aplinkinių žemių panaudojimą.
Turi būti užtikrintas patogus privažiavimas pagrindiniais keliais. Turi būti arti pravestas vandentiekis ir elektros energijos tinklai.
Deponavimo aikštelei parinkta vieta turi būti ekonomiškai pagrįsta. Reikia įvertinti kaštus ir atstumus iki sąvartyno.
Pirmoji deponavimo aikštelei pasirinkimo vieta:
Ši vieta pasirinkta į vakarus V nuo miesto teritorijos. Iš vėjų rožės matyti, kad sąvartyno vakaruose yra viršijama sanitarinė apsauginė zona (SAZ), tačiau vėjas neneš deponavimo aikštelėje išsiskyrusio filtrato į miesto pusę. Vandentiekis ir elektros tinklai yra pravesti visiškai netoli. Sąvartyną geriausia įrengti už sodų bendrijų Sarapai, kadangi tokiu atveju vėjas neneš nemalonių kvapų ir šiukšlių iš sąvartyno sodų link. Be to, čia būtų geras privažiavimas, nes iš miesto veda gana platus kelias. (2.2 pav.)
Antroji deponavimo aikštelei pasirinkta vieta:
Ši vieta yra šiaurės vakarų ŠV pusėje nuo miesto teritorijos. Iš vėjų rožės matyti, kad sąvartyno šiaurės vakaruose yra didžiausias vėjo pasikartojimas ir sanitarinė apsauginė zona (SAZ) yra viršijama net 300 m, kadangi pietryčių vėjas yra dažniausias. Sąvartynas turėtų būti projektuojamas toliau už miesto ribos, nes šia kryptimi netoli miesto yra kitos gyvenvietės, kurios neturėtų kentėti dėl sąvartyno skleidžiamų teršalų. Bet jeigu sąvartynui parinksime šią vietą, tada toli bus vandentiekio tinklai, nors privažiavimas nėra blogas. (2.2 pav.)
Trečioji deponavimo aikštelei pasirinkta vieta:
Ši vieta yra šiaurės Š pusėje nuo miesto teritorijos. Iš vėjų rožės matyti, kad sąvartyno šiaurėje yra vyraujantys pietų vėjai ir deponavimo aikštelėje išsiskyrusius teršalus jie neš į šiaurės pusę. Šioje vietoje taip pat yra patogūs privažiavimo keliai, tačiau teka upė Ukmergėlė. (2.2 pav.)

2.2 pav. Ukmergės miesto žemėlapis
3. SĄVARTYNO TALPUMO SKAIČIAVIMAS

Planuojamas sąvartynų eksploatacijos laikotarpis 25 metai. Visas sąvartyno skaičiuojamas eksploatacijos laikotarpis skirstomas į 5 etapus po 5 metus.
Projektuojamas deponavimo aikštelės talpumas apskaičiuojamas atsižvelgiant į atliekų sutankinimo koeficientą ir izoliuojančių gruntų sluoksnių tūrio koeficientą:

; (3.1)
Čia: E1 – talpumas, deponuojant kietas atliekas, m3;

E2 – talpumas, deponuojant kitas atliekas (pramonines), m3;

P – vidutinė metinė buitinių atliekų susidarymo norma, m3/(žm • met), P = 0,82 m3/(žm•met), buitinių atliekų susidarymo norma kiekvienais metais didėja 3%;

H – gyventojų skaičius, H = 27 896 žm;

K1 – atliekų surinkimo koeficientas, K1 = 4,5;

K2 – izoliuojančių grunto sluoksnių tūrio koeficientas, K2 = 1,15;

T – sąvartyno skaičiuotinas eksploatacijos laikotarpis metais, T = 5;

D – vidutinis metinis kitų netoksinių atliekų kiekis, tame tarpe pramoninių, m3/(žm•met), D = 10 % • P • H.
Projektuojamo sąvartyno talpumas pagal eksploatacijos etapus pateikiamas 3.1 lentelėje.
3.1 lentelė. Projektuojamo sąvartyno talpumas pagal eksploatacijos etapus
Ekspl. etapas H, žm P,
m3/(žm • met) PHT, m3 E1, m3 D, m3/
metus E2, m3 E, m3
1 – 5 27896 0,93 129716 33150 2594 14916 48066
6 – 10 1,08 150638 38496 3013 17325 55821
11 – 15 1,25 174350 44556 3487 20050 64606
16 – 20 1,44 200851 51329 4017 23098 74427
21 – 25 1,67 232932 59527 4659 26789 86316
Iš viso: 227058 102178 329236

4. SĄVARTYNO ELEMENTŲ PROJEKTAVIMAS

4.1. Atliekų deponavimo aikštelės projektavimas

Projektuojami sąvartyno elementai:
1) Deponavimo aikštelė;
2) Ūkinė zona;
3) Privažiavimo keliai.
Deponavimo aikštelė užima didžiausią sąvartyno plotą. Atliekų izoliavimui panaudojamas iškastas gruntas, kuris sandėliuojamas aplink aikštelę, už apželdinimo ribos.
Deponavimo aikštelė turi būti suskirstyta į eksploatacinius etapus po 5 metus. Suskirstymas į eksploatacinius etapus priklauso ir nuo paviršiaus nuolydžio. Kuo nuolydis didesnis, tuo mažesni kiekvieno etapo duobės išmatavimai. Būtina užtikrinti pagrindo horizontalumą.
Projektuojant atliekų deponavimo aikštelės duobę, labai svarbu tiksliai apskaičiuoti pagrindo įžeminimą. Būtina iškasti tiek grunto, kad jo užtektų atliekų izoliavimui.
Iš 3.1 lentelės matome, kad projektuojamo sąvartyno talpumas E = 329236 m3. Atliekų sluoksnių ir deponavimo aikštelės galutiniam izoliavimui reikia 15 % grunto nuo viso sąvartyno talpumo ( 4.1 formulė):

(4.1)
Deponavimo aikštelės išmatavimai pateikti 4.1.1 lentelėje:
4.1.1 lentelė. Deponavimo aikštelės išmatavimai
Aikštelės talpumas m
Izuoliuojančio grunto kiekis, m
Deponavimo aikštelės išmatavimai Deponavimo plotas, ha Bendras plotas, ha

Ilgis, m Plotis, m Pilnas aukštis,m Įžeminimo aukštis, m
329236 49385 234 234 6,0 0,9 5,48 6,58

Deponavimo aikštelės įžeminimo aukštis priklauso nuo izoliuojančio grunto kiekio ir aikštelės ilgio ir pločio (4.2 formulė):

(4.2)
Atliekų deponavimo aikštelės plotas yra lygus aikštelės ilgio ir pločio sandaugai (4.3 formulė):

(4.3)

Sąvartyno ūkinė zona užima apie 20 % deponavimo aikštelės ploto. Ūkinėje zonoje turi būti buitinis pastatas, aptarnaujančio personalo automobilių stovėjimo aikštelė, pakrovimo ir rūšiavimo aikštelė, darbinių mašinų stovėjimo aikštelė, konteinerių plovimo aikštelė ir pan. Ūkinėje zonoje būtina pavojingų atliekų deponavimo aikštelė. Privažiavimo keliai turi jungti veikiančią transporto magistralę su deponavimo aikštele. Privažiavimo keliai turi būti dviejų krypčių. Bendrą sąvartyno plotą sudaro deponavimo aikštelė ir ūkinė zona (4.4 formulė):

(4.4)

Sąvartyne įrengiami šie inžinerinės komunikacijos statiniai: konteinerių plovimo aikštelė, purvo nusodintuvas, priešgaisrinis tvenkinys, patvėrimai, vandentiekis, kanalizacija ir kiti statiniai.

Ūkinėje zonoje būtina pavojingų atliekų deponavimo aikštelė. Privažiavimo keliai turi jungti veikiančią transporto magistralę su deponavimo aikštele. Privažiavimo keliai turi būti dviejų krypčių. Bendrą sąvartyno plotą sudaro deponavimo aikštelė ir ūkinė zona.

4.1.1. Deponavimo aikštelės sekcijų išdėstymas

Planuojamas sąvartynų eksploatacijos laikotarpis 25 metai. Tačiau negalima iškarto projektuoti sąvartyno 25 metams, todėl ji reikia suskirstyti į tam tikrus etapus. Buitinių atliekų deponavimo aikštelė yra suskyrstoma į penkias sekcijas, tai yra kas penkerius metus. Kiekviena sekcija sukirstoma dar į penkias dalis, t.y. kas vienerius metus. Jų plotas irgi išdėstomas didėjančią tvarką. Savo ruožtu, metams skirta sekcija skirstoma į dvyliką dalių (kadangi dvylika mėnesių), o kiekviena iš jų dar į tris sekcijas, tai yra kas dešimt dienų yra užpildoma sekcija. Sąvartynas suskirstomas pylimais į atskiras dalis, kurios bus užpildomos paeiliui, užtikrinant, kad užterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo neužteršto vandens.
Sąvartyno apžiūroms ir aptarnavimui aplink sąvartyną žemės paviršiaus lygyje bus įrengtas apžiūros kelias, kurio plotis 3-4 metrai.
Kadangi Lietuvos įstatyminiai aktai reikalauja įrengti ribojančius pylimus, juosiančius sąvartyno teritoriją, todėl visoms sąvartyno sekcijoms bus įrengiami ribojantys pylimai.
Pylimui keliami reikalavimai:
 Tarpinis sąvartyno pylimas siekia maždaug du metrus virš žemės paviršiaus lygio;
 Pylimo plotis viršuje – apie 3,75 metro, su 3,0 metrų pločio apžiūros taku;
 Maksimalus atliekų aukštis – 30 metrai virš žemės paviršiaus lygio, paliekant galimybę atliekų kaupo aukštį didinti iki 35 metrų ( 4.1.1.1 lentelė ).
4.1.1.1 lentelė. Šlaitų specifikacija.
Šlaito vieta Nuolydis
Išorinis ribojančių pylimų šlaitas (stabilesnė konstrukcija) 1:2
Vidinis ribojančių pylimų šlaitas 1:1
Laikinų pylimų šlaitai 1:1
Galutinis sąvartyno kaupo šlaitas 1:3
Laikinas sąvartyno kaupo šlaitas 1:2*
Dugno pakloto nuolydis (įskaitant filtrato drenažą) 1:300 – 1:400**
Pastabos:
* Nuolydis labai priklauso nuo naudojamos medžiagos.
** Maksimalus sąvartyno dugno nuolydis turi būti nustatytas geotechniniais tyrimais.

Sąvartyno dugno šlaitai suprojektuojami taip, kad nebūtų šlaitų erozijos. Dugno pakloto nuolydis (įskaitant filtrato drenažą) pasirenkamas 1:300.

4.1.2. Aikštelės dugno įrengimas

Sąvartynas yra klasifikuotas kaip skirtas nepavojingoms atliekoms. Pagal 1999 m. balandžio 29 d Europos Tarybos Direktyvą 1999/31/EC ir pagal galiojančius Lietuvos įstatymus tai reiškia, kad užtvara po sąvartynu, siekiant išvengti natūralaus podirvio taršos, turi būti įrengta kaip nurodo 4.1.2.1 lentelė.
4.1.2.1 lentelė. Dugno pakloto struktūra
Nr. Sluoksnis Reikalavimai

Pralaidumas Storis
1a Natūralus podirvis

metras

Jeigu natūralus podirvis netenkina šių reikalavimų, tada 1b
1b Dirbtinė geohidrologinė užtvara

metras (bent 0,5 metro)
2 Dirbtinis sandarinantis paklotas (PEHD) nepralaidus 2 mm
3 Drenažinis sluoksnis

0,5 metro

4 Atliekos — —
Dirbtinė geohidrologinė užtvara
Nelaukiama, kad natūralusis podirvis tenkintų pralaidumo reikalavimus, todėl turi būti įrengta dirbtinė geohidrologinė užtvara. Mineralinė medžiaga turi būti klojama ant sutankinto pagrindo sluoksnio. Dirbtinė geohidrologinė užtvara turi būti mažiausiai 0,5 m storio. Pagal ES direktyvą 91/271/EEG, šio sluoksnio pralaidumo koeficientas turi būti ekvivalentiškas 1 m storio sluoksniui, turinčiam pralaidumo koeficientą .
Daugeliu atvejų, geohidrologinei mineralinei užtvarai įrengti naudojamas molis. Jo pakaitalu gali būti mineralinis sluoksnis iš smėlio bentonito. Šiuo atveju smėlis klasifikuojamas nuo vidutiniškai smulkaus iki vidutiniškai stambaus (150 m < N50 < 420 m). Bentonito kiekis turi būti 5-8 %, esant 30-50 cm storio sluoksniui. Kita galima alternatyva – trisoplastas, susidedantis iš smėlio, bentonito ir polimero. Tenkinant pralaidumo reikalavimus, trisoplasto sluoksnio storis gali būti sumažintas iki 10 cm.
Dirbtinis sandarinantis paklotas
Pirminis izoliacinis sluoksnis sąvartyno struktūroje, skiriantis sukauptas atliekas ir dirbtinę geohidrologinė užtvarą, yra 2,0 mm storio PEHD paklotas, ar jo atitikmuo.
Apsauginis geoaudinys
Siekiant apsaugoti paklotą nuo mechaninio sugadinimo sąvartyno statybos ir eksploatavimo metu, ant dirbtinio sandarinančio pakloto turi būti įrengtas geoaudinys. Šio apsauginio geoaudinio svoris (g/m2) priklauso nuo drenažinio sluoksnio medžiagos. Jeigu drenažiniam sluoksniui naudojamas žvyras, nepinto audinio svoris sieks apie 500 g/m2.

4.1.3. Aikštelės pildymo atliekomis principai

Skaičiavimai atliekami pirmiems vieneriems atliekų deponavimo metams.
Po deponavimo aikštelės matmenų parinkimo būtina parinkti labiausiai tinkamą atliekų deponavimo metodą, kuris priklauso nuo aikštelės charakteristikų: topografijos ir hidrogeologinių sąlygų.
Skaičiuojamas deponavimo aikštelės dieninės užduoties plotas:

; m3/d. (4.5)
Čia: Q – atliekų kiekis, pristatomas į deponavimo aikštelę per parą;

γ – pirminis atliekų tankis, γ = 250 kg/m3;

γ˝ – galutinis atliekų tankis, γ˝ = 890 kg/m3;

2 – sluoksnio aukštis, m.
Atliekų kiekis, pristatomas į deponavimo aikštelę, skaičiuojamas pagal formulę:

; m3/d. (4.6)
Čia: E – aikštelės talpumas, E = 329236 m3;

T – sąvartyno eksploatacijos laikas, T = 25 m;

m3/d

m3/d.
Atliekos deponuojamos dviem pagrindiniais metodais: stūmimu iš apačios į viršų arba nustūmimu žemyn. Dieninės užduoties plotas izoliuojamas gruntu. Siekiant išvengti atliekų išsklaidymo po teritoriją, dieninės užduoties sklypai aptveriami tinkliniais 4 – 4,5 m aukščio aptvėrimas.
Deponavimo aikštelės eksploatacijos schemos tikslas – nustatyti metams atliekų deponavimo ir izoliuojančio grunto iškasimo vietas.

4.1 pav. I – IV poligono eksploatacijos etapai
1 – 12 – visų metų deponavimo sklypai;
1′, 1”, 1”’ – pirmos, antros, trečios dekados sklypai;
13 – grunto kasimas sausio ir vasario mėnesiais;
14 – grunto kasimas kovo ir balandžio mėnesiais;
15 – grunto kasimas gegužės ir birželio mėnesiais;
16 – grunto kasimas liepos ir rugpjūčio mėnesiais;
17 – grunto kasimas rugsėjo ir spalio mėnesiais;
18 – grunto kasimas lapkričio ir gruodžio mėnesiais;
19 – laikinas privažiavimo kelias;
20 – ūkinė zona;
21 – atliekų pristatymas.
Poligono eksploatacijos grafikas vieneriems metams pateikiamas 4.1.3.1 lentelėje.
4.1.3.1 lentelė. Poligono eksploatacijos grafikas vieneriems metams
Data Sklypo Nr. Apimtis, plan. kiekis, m3/metus Izoliavimu gruntu

Kur kasa Kur izoliuoja Apimtis, m3/metus
Sausis 1 1094 13 1 161
Vasaris 2 1096 13 2 164
Kovas 3 1095 14 3 162
Balandis 4 1101 14 4 168
Gegužė 5 1100 15 5 168
Birželis 6 1098 15 6 166
Liepa 7 1096 16 7 164
Rugpjūtis 8 1096 16 8 164
Rugsėjis 9 1095 17 9 162
Spalis 10 1100 17 10 168
Lapkritis 11 1098 18 11 166
Gruodis 12 1095 18 12 162
Iš viso: 13164 1975

Sąvartyno eksploatavimo procesas ir tvarkymas
Atliekų deponavimas, kai sąvartyno vieta paruošta, yra kitas žingsnis, t.y. transportavimas į sąvartyną ir atliekų deponavimas. Atliekos, kurios deponuojamos per pirmą eksploatacijos periodą, dažniausiai per vieną dieną sudaro atskirą sekciją. Atliekos atgabentos transportu paskleidžiamos 0,4 – 0,6 m aukščio sluoksniais ir tankinamos. Tipiškas sekcijos aukštis 2,0 – 3,5 m. Darbo lauko dydis priklauso nuo vietos sąlygų ir proceso apimties. Darbo laukas – tai sąvartyno plotas, kur iškraunamos atliekos ir kompaktiškai deponuojamos per tam tikrą eksploatacijos laiko tarpą. Sekcijos plotis svyruoja nuo 3 iki 10 m, priklausomai nuo sąvartyno projekto ir talpumo. Visi sekcijos atviri paviršiai pasibaigus kiekvienam eksploatacijos laiko periodui uždengiami plonu grunto sluoksniu arba kita medžiaga 15 – 30 cm sluoksniu.
4.1.4. Filtrato surinkimo sistemos įdiegimas

Sąvartyno vietos parinkimas.
Pirmas žingsnis šiame procese yra vietos sąvartyno įrengimui paruošimas. Esančios vietos drenažas turi būti taip sutvarkytas, kad nukreiptų visą vandenį iš numatyto sąvartyno sklypo. Tinkamai įrengti drenažą ypatingai svarbu sąvartynuose, projektuojamuose daubose, kur pagrindinis paviršinio vandens nutekėjimas galimas per sąvartyno sklypą. Be to, sąvartyno sklypo drenažas turi nuvesti vandenį šalin nuo pirmo etapo eksploatacinio sklypo.
Sekančiame etape įrengiami privažiavimo keliai, atliekų registracijos punktas su svarstyklėmis, bei sąvartyno sklypo aptvėrimas.
Kitas sąvartyno vystymosi žingsnis yra kasimas, sąvartyno dugno ir šoninio paviršiaus paruošimas. Šiuolaikiniai sąvartynai paprastai yra įrengiami etapais. Toks būdas palieka tik nedidelius sąvartyno plotus, bet kuriuo metu atvirus krituliams. Kasinėjimai atliekami etapais, todėl nebūtina ruošti iškarto visą sąvartyno dugną. Iškastas gruntas gali būti kaupiamas ant nekasto dirvožemio prie eksploatuojamo sklypo, taip sumažinant rūpestį dėl kritulių kaupimosi iškastose vietose. Ten kur ištisas sąvartyno dugnas įrenginėjamas iš karto, turi būti pasirūpinta lietaus vandens pašalinimu iš nenaudojamos sąvartyno dalies. Norint sumažinti sąvartyno įrengimo išlaidas uždengimui, stengiamasi panaudoti gruntą iš sąvartyno sklypo.
Pirmojo eksploatacijos etapo sąvartyno darbinė vieta iškasama pagal suprojektuotą gylį ir iškastas gruntas kaupiamas tolimesniam panaudojimui sąvartyno teritorijoje. Zona, tarp gruntinio vandens nuolatinio lygio ir dugno paviršiaus, panaudojama gruntinio vandens monitoringo prietaisams įtaisyti. Šie prietaisai įrengiami prieš pradedant sąvartyno dugno izoliacinių sluoksnių formavimą. Sąvartyno dugnas projektuojamas tokios formos, kad numatytų filtrato drenažą ir tam įrengiamas nedidelis izoliacinis sluoksnis. Filtrato surinkimo ir ištraukimo priemonės talpinamos izoliaciniame sluoksnyje ar ant jo. Horizontalus dujų drenažas gali būti įrengiamas sąvartyno dugne, jei įmanoma, kad lakių organinių junginių (LOJ) plitimas iš naujai supiltų atliekų nesudarytų problemų. Norint sumažinti lakių organinių junginių emisijas, sudaromas vakuumas ir iš užbaigtų sąvartyno sluoksnių išsiurbiamas oras. Išsiurbtos dujos turi būti deginamos kontroliuojamomis sąlygomis, kad panaikintų lakius organinius junginius. Prieš pradedant atliekų deponavimo procesui. Deponavimo aikštelėje pavėjui supilama grunto sankasa. Sankasa atlieka užuovėjos funkciją, kontroliuojant lengvų medžiagų nupūtimą ir ekrano funkciją, už kurio atliekos talpinamos deponuojant. Iškastiems sąvartynams iškasto grunto siena dažniausiai naudojama kaip pradinis tankinimo etapas.

4.2 pav. Filtrato surinkimo sistema
Deponuojant atliekas sąvartynuose, be biodujų išsiskyrimo proceso, ne mažiau svarbus ir filtrato susidarymas. Dažniausiai sąvartynai nėra apsaugoti nuo kritulių, o be to ir vykstant biocheminiams procesams susidaro vanduo. Sis vanduo skverbiasi į gruntinius vandenis. Filtrate ištirpsta ir nemaži kiekiai įvairios prigimties teršalų, kurie kelia pavojų aplinkai, pirmiausiai gruntiniams vandenims.
Filtrato sudėtis yra sąvartyno kūne vykstančių biocheminių procesų indikatorius. Sąvartyno filtrato sudėtis, laikui bėgant, kinta dėl buitinių atliekų degradacijos stadijų pasikeitimo. Pirmoji stadija – aerobinė – yra labai trumpa, kuri trunka kelias savaites, kol mikrobiologinių procesų metu sunaudojamas atliekose esantis deguonis. Antroje fazėje – hidrolizės ir fermentacijos – karbohidratai, riebalai ir proteinai yra hidrolizuojami iki cukraus, o po to fermentuojami iki tirpių (lakių) rūgščių, anglies dioksido, vandenilio ir neorganinių druskų. Trečioje stadijoje – acetogenezės – tirpios rūgštys pirmiausia virsta acto rūgštimi, anglies dioksidu ir vandeniliu. Ketvirtosios stadijos – metanogeninės – metu metanogeninės bakterijos pradeda gaminti metaną ir anglies dioksidą iš acetato ir vandenilio. II, III ir IV stadijos gali tęstis po keletą metų, priklausomai nuo klimato ir paties sąvartyno tvarkymo. Penktoje stadijoje – anaerobinėje – kai galimi suskaidyti produktai jau yra sunaudoti, gali atsistatyti aerobinės sąlygos, galinčios sutapti su metaną naudojančių aerobinių mikroorganizmų skaičiaus didėjimu.
Atlikti sąvartynų filtratų tyrimai rodo, kad filtrate esti daug tiek organinės tiek ir neorganinės prigimties cheminių medžiagų. Tarp jų: Cl-, SO42-, HCO3, Na, K, Ca, Mg, jonai.
Pastebėti ir dideli sunkiųjų metalų kiekiai, fenoliai, riebalai, naftos produktai. Filtrato pH svyruoja 7 – 8 intervale.
Visomis šiomis medžiagomis, nesiimant aplinkosauginių priemonių, galima ir gruntinių vandenų tarša, o tuo pačiu ir dirvožemio.

Smėlio drenažinis sluoksnis
ES ir Lietuvos normatyviniai dokumentai reikalauja įrengti 0,5 m storio smėlio drenažinį sluoksnį. Drenažinė medžiaga turi tenkinti šiuos reikalavimus:
 mineralinę medžiagą turi sudaryti vidutinio stambumo smėlis (420 m apie 0,5 mm);
 smėlis turi būti atsparus filtrato cheminei sudėčiai;
 specifinio laidumo koeficientas k > 1•10 m/s.
Drenažo vamzdžiai
Drenažo vamzdžiai turi būti su angomis. Atstumas tarp dviejų drenų yra maždaug 15 metrų. Drenažiniai vamzdžiai talpinami į žvyrą (granulių dydis 16/32 mm). Žvyras su drenažiniu vamzdžiu uždengiamas geoaudiniu, apsaugančiu nuo smulkių atliekų dalelių prasismelkimo. Kiekviena filtrato drena prijungiama prie PEHD filtrato surinkimo drenos žemiausioje kiekvienos sąvartyno sekcijos dalyje. Surinkimo drenos nukreipia filtratą į surinkimo duobę. Iš šios duobės surinktas filtratas per filtrato išpylimo sistemą transportuojamas į valymo įrenginius.
Visiems drenažiniams vamzdžiams turi būti įrengtas priėjimas apžiūrai ir aptarnavimui su nuimamu dangčiu abiejuose kiekvienos drenos galuose. Todėl drenos išvedamos ant pylimo šlaitų. Drenų galai išdėstomi aukščiau pylimo viršaus.
Filtrato valymas
Sąvartyno filtratas laikomas pramoninėmis nuotekomis, todėl jam taikomi pramoninių nuotekų valymo būdai: anaerobinis, aerobinis ir fizinis-cheminis. Filtrato savybės ir valymo būdo parinkimas priklauso nuo sąvartyno amžiaus. Paprastai naudojami keli valymo būdai (pvz., anaerobinis arba fizinis-cheminis, o po to – aerobinis). Pagrindinė problema, su kuria susiduriama valant filtratą, yra didelis jame esančio N kiekis, kuris paprastai šalinamas biologine nitrifikacija-denitrifikacija arba nuorinimu.
Filtrato savybes ir jo išvalymo galimybes lemia ne tik daugelis cheminių bei biologinių reakcijų, bet ir eksploatavimo suvaržymai, tokie kaip sąvartyno išplėtimas ir dalinis arba pilnas uždarymas. Todėl siūlomi valymo metodai turėtų būti labai gerai pritaikyti kintamoms cheminėms ir hidraulinėms apkrovoms.
Pageidautina, kad filtrato valymo proceso parinkimas remtųsi išvalomumo tyrimais (laboratoriniais arba bandomaisiais), atliktais su duotojo sąvartyno filtratu.
Deja, čia susiduriame su atveju, kuomet išvalomumo tyrimai nėra įmanomi, nes sąvartynas bus naujai įrengtas. Būdingų filtrato mėginių iš šio naujojo sąvartyno paimti neįmanoma. Todėl, nustatant filtrato kiekius ir kokybę, tenka daugiau remtis teoriniais samprotavimais, paremtais skelbtais duomenimis ir kitų panašių įrenginių praktika.

4.1.4.1 lentelė. Miesto nuotekų valymo įrenginiams keliami reikalavimai pagal direktyvos 91/271/EEG 4 ir 5 straipsnius. Taikomos koncentracijos arba procentinio sumažinimo reikšmės

Parametrai Koncentracija Minimalus procentinis
Sumažinimas
Nustatymo būdas
Biocheminis deguonies
suvartojimas (BDS5)
esant 20°C temperatūrai, be nitrifikacijos (2) 25 mg/l O2 70-90

40 pagal 4 (2) straipsnį Homogenizuotas, nefiltruotas, nedekantuotas mėginys Ištirpusio deguonies nustatymas prieš penkių dienų inkubacijos 20°C ± 1°C temperatūroje periodą ir po jo, laikant visiškoje tamsoje. Įdėti nitrifikacijos inhibitoriaus.
Cheminis deguonies
suvartojimas (ChDS) 125 mg/l O2 75 Homogenizuotas, nefiltruotas, nedekantuotas mėginys.
Kalio dichromatas
Skendinčios medžiagos, iš viso 35 mg/l (3)

35 pagal 4 (2) straipsnį
(g.e.daugiau negu
10.000)

60 pagal 4 (2) straipsnį
(g.e. 2.000-10.000) 90 (3)

90 pagal 4 (2) straipsnį
(g.e. daugiau negu 10.000)

70 pagal 4 (2) straipsnį
(g.e. 2.00O-10.000) – Reprezentatyvaus mėginio
filtravimas per 0,45 m
filtravimo membraną. Džiovinimas 105°C
temperatūroje ir svėrimas.

– Reprezentatyvaus mėginio centrifugavimas (mažiausiai penkias minutes, vidutinis pagreitis nuo 2.800 iki 3.200 g). Džiovinimas 105°C temperatūroje ir svėrimas.

(1) Sumažinimas lyginant su patenkančių nuotekų apkrova.
(2) Šis parametras gali būti keičiamas kitu: bendrąja organine anglimi arba bendruoju deguonies suvartojimu, jeigu tarp BDS5 ir pakeisto parametro galima nustatyti ryšį.
(3) Šis reikalavimas neprivalomas.

4.1.5. Susidarančių metano dujų surinkimo sistemos įrengimas

Biodujų sudėtis ir savybės
Sąvartynuose, kuriuose kaupiamos buitinės atliekos, dėka jose vykstančių biocheminių reakcijų, susidaro ir išsiskiria į aplinką labai įvarios dujos. Biodujos – tai mišinys, kurio pagrindiniai komponentai yra metanas (CH ) ir anglies dvideginis (CO ) – kurie sudaro daugiau kaip 95 % maisto atliekų dujų sudėties.
Metanas (CH ) – tai dujos, susidarančios organinei medžiagai irstant bedeguonėse (redukcinėse) sąlygose. Metanas tirpsta vandenyje ir yra lengvesnis už orą (metano tankis yra 0,72 kg/m , oro – 1,29 kg/m ). Susimaišius metanui su oru, susidaro sprogstamasis mišinys, kuris, esant palankioms sąlygoms (kai metano kiekis sudaro 5-15 % oro tūrio), gali sprogti. Metanas nėra nuodingas augalams, tačiau šaknų zonoje gali sukelti deguonies trukumą. Deguonies kiekiui nukritus žemiau 12% medžiai paprastai žūva. Dirvos bakterijos oksiduoja metaną, paversdamos jį anglies dvideginiu. Metanas ardo apsauginį atmosferos ozono sluoksnį (šia prasme metanas yra net 20 kartų pavojingesnis už anglies dvideginį), todėl jo emisijų kontrolei skiriamas labai didelis dėmesys. Europos Sąjungos aplinkosauginės direktyvos numato, kad visuose buitinių atliekų sąvartynuose, iš kurių, yrant organinėms atliekoms, į atmosferą išsiskiria metanas, turi būti įrengtos dujų surinkimo ir neutralizavimo sistemos (arba, jeigu tai ekonomiškai yra naudinga, dujos yra naudojamos elektros ir šiluminei energijai gaminti).
Surinkimas
Sąvartyno dujų išgavimas bus vykdomas sąvartyne įrengus vertikalius ištraukiamuosius šulinius. Patariama naujojo sąvartyno eksploatacijos eigoje praktikuoti ištraukiamųjų šulinių ilginimą.
Sąvartyno dujų išgavimo sistemą sudaro:
 sąvartyno dujų ištraukiamieji šuliniai;
 sąvartyno dujų rinktuvai;
 sąvartyno dujų surinkimo ir transportavimo vamzdynas;
 vandens kondensato sifonai.
Naujų prailginamų sąvartyno dujų ištraukiamųjų šulinių įrengimas (išplečiamoji sistema) Sąvartyno operatorius turi įrengti vertikalius ištraukiamuosius šulinius jau sąvartyno eksloatavimo pradžioje. Po to, kai sukaupiamas maždaug 2 metrų atliekų sluoksnis, šulinius galima įrengti tiesiai ant smėlio drenažinio sluoksnio. Eksploatavimo eigoje šie šuliniai turės būti ištraukti į viršų iki galutinio lygio.
Ištraukiamojo vamzdžio apačia talpinama ne mažiau 1 m virš dugno pakloto sistemos. Ištraukiamasis vamzdis – tai perforuotas PEHD vamzdis. Ištraukiamojo PEHD vamzdžio gale yra sriegis. Naudojant sriegine jungtį, prie jau instaliuotos dujų ištraukiamojo vamzdžio dalies galima lengvai prijungti maždaug dvėjų metrų ilgio papildomą sekciją. Perforuota ištraukiamojo vamzdžio dalis turi būti visiškai uždengta nuo filtruojamuojo žvyro apsauginiu vamzdžiu (gaubtu).
Pasiekus galutinį sąvartyno lygį montuojama teleskopinė jungtis, kurios paskirtis – kompensuoti sąvartyno nusėdimą viršutinėje perforuoto vamzdžio dalyje. Į šią teleskopinę jungtį įstatomas užaklintas PEHD vamzdis su išilginiais šliaužikliais. Virš perforuotos vamzdžio dalies ir žvyro kolonos įrengiamas 60 cm storio nepralaidus mineralinis kaištis iš sutankinto molio ir bentonito. Likusi gręžinio dalis turi būti užpilta sutankinta žeme.
Sąvartyno dujų ištraukiamojo šulinio antgalis.
Ištraukiamojo šulinio antgalis jungia ištraukiamąjį šulinį su dujų išgavimo įranga. Ištraukiamojo šulinio antgalis turi būti įrengtas taip, kad atitiktų šias sąlygas:
 vandens kondensatas turi be kliūčių pratekėti iš vamzdyno atgal į ištraukiamąjį šulinį;
 sąvartyno dujų srautas turi būti uždaromas sparnuotąja sklende rankiniu būdu;
 visas ištraukiamojo šulinio antgalis turi būti patalpintas į užrakinamą poliesterio gaubtą.
Sąvartyno dujų rinktuvas.
Iš kelių ištraukiamųjų šulinių išgautos sąvartyno dujos surenkamos viename centriniame taške – sąvartyno dujų rinktuve. Sąvartyno dujų rinktuvas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų šias sąlygas:
 sąvartyno dujų srautas (slėgis) turi būti reguliuojamas membranine sklende kiekvienam ištraukiamajam šuliniui;
 kiekvieno ištraukiamojo šulinio sąvartyno dujų srautas turi būti uždaromas sparnuotąja sklende;
 turi būti viena slėgio ir mėginių ėmimo vieta su rutuliniu čiaupu;
 vandens kondensatas rinktuvo viduje turi būti nuvedamas link ištraukiamojo šulinio ir (arba) į kondensato sifoną;
 sąvartyno dujų rinktuvas turi būti patalpintas betoniniame arba mūriniame korpuse su užrakinamu dangčiu,
Sąvartyno dujų surinkimo ir transportavimo vamzdynas
Dujų transportavimo į išgavimo įrangą (pūstuvą) vamzdyno skersmuo turi būti maždaug 160 mm. Surinkimo ir transportavimo vamzdynas turi būti uždengtas maždaug 80 centimetrų storio dirvožemio sluoksniu. Ištraukimo sistema turi būti padalyta į keletą sekcijų. Prieš pat jungtį su pagrindiniu vamzdynu turi būti įrengta sklendė, leidžianti išardyti vieną sekciją neišjungiant visos sąvartyno dujų išgavimo sistemos.
Vandens kondensatas gali būti nukreipiamas link ištraukiamojo šulinio arba sifono, įrengus 1% vamzdžiu nuolydį. Sąvartynu uujų transportavimo vamzdynas, įrengiamas nesuardytame natūraliame podirvyje, gali būti įrengtas su 2% nuolydžiu. Vandens kondensatas šiame vamzdyne turi būti nuvedamas link vandens kondensato surinkimo duobių.
Vandens kondensato surinkimo duobė
Kondensato iš savanyno duju sistemos susigėrimas į žeme aplink sąvartyną yra neleistinas šiam kondensatui surinkti sąvartyno duju išgavimo sistemoje tur, but, įrenatos kelios surinkimo duobės. Kondensatas išpilamas į filtrato surinkimo sistemą.
Pūstuvas
Sąvartyno dujoms ištraukti dujų išgavimo sistemoje turi būti užtikrintas slėgio gradientas. Šiam slėgio gradientu, sukurti įrengiamas pustuvas. Pūstuvo galingumas parenkama, priklausomai nuo numatomo biologiniu duju kiekio. Mūsu skaičiavimai rodo, kad turės būti instaliuotas 300 Nm/val. maksimalios galios kompresorius. Jo techniniai reikalavimai:
 minimalus siurbimo slėgis- 100 mbar;
 minimalus slėgis prie deglo – 100 mbar;
 ±10%dėl dinaminių variacijų;
 bendras dujų slėgis – 275 mbar. esant maksimaliam srautui.
Deglas
Deglas reikalingas perteklinėms sąvartyno dujoms sudeginti. Jeigu sąvartyno dujos naudojamos utilizavimui, deglas reikalingas duju išgavimo apsaugai tada. kai atitekama utilizacijos įrenginių techninė priežiūra arba įvykus nelaimingam atsitikimui. Maksimali, deglo galia turi atitikti maksimalia pūstuvo galią. Todėl, siūlomas galiu, intervalo nuo 50 m3/val. iki 300 m3/val. deglas.
Deglas turi būti „uždaro“ tipo, tai reiškia, kad liepsna dega tik deglo viduje ir .todėl nėra malama. Dagias turi buti tylaus veikimo tipo. Sąvartyno dujos turi būti degmamos mažiausiai 900″C temperatūroje, esant mažiausiai 0.3 sekundes išlaikymo trukmei (suodžių susidarymas neleistinas).
Sąvartyno dujų išgavimo suderinimas.
Pageidautina pradėti sąvartyno dujų išgavima nuo žemo siurbimo slėgio. Praėjus maždaug dviems dienoms reikia patikrinti sąvartyno dujų iš kiekvieno ištraukiamojo šulinio kokybę. Jeigu kokybė gera (metano koncentracija utilizavimui > 48%), įsiurbimo slėgį galima padidinti. Slėgis gali būti didinamas arba atidarant kai kurias sklendes {membranines arba sparnuotąsias), arba padidinant kompresoriaus siurbimo slėgį. Šį procesą galima kartoti keletą kartų, kol sąvartyno dujos pasiekia 48% arba (pageidautina) aukštesnę kokybę.
Šie slėgio skaičiai yra pagrįsti praktine patirtimi. Detaliam projektui bus taikomi tokie skaičiai:
 neigiamas slėgis prie dujų kolektoriaus: ne mažiau kaip -20 mbar;
 neigiamas slėgis prie ištraukiamojo šulinio antgalio: -10 mbar.
Valdymas
CH4, C02 ir 02 lygis dujų rinktuvo vamzdyje po prapūtimo turi būti matuojamas dujų analizatoriumi. Taip pat turi būti matuojami įleidimo ir išleidimo slėgiai bei dujų srautas. Esant pernelyg dideliam deguonies arba per mažam metano lygiui, pūstuvas turi automatiškai išsijungti.
Visos išmatuotos reikšmės taip pat perduodamos į nuotolinę proceso valdymo stotį administraciniame pastate.
Metano dujos yra sprogstama medžiaga. Turi būti paruoštas brėžinys, numatantis sprogimo klasės įrangą ir laikomasi ATEX standartų.
Sąvartyno dujų savybės 4.1.5.1 lentelė.
4.1.5.1 lentelė. Sąvartyno dujų savybės
Komponentas Sąvartyno dujos Mat. vnt.
Metanas 50-60 %
Anglies dvideginis 35-40 %
Azotas 0-10 0-2 %
Deguonis

%
Silumingumas 18-21,5 MJ/mJ
Teršalų pėdsakai:

– sieros komponentai 0-300 ppm ppm
– chloras ir fluoras 0-40 ppm

Po pirmo ar kelių atliekų sluoksnio užbaigimo gali būti įrengiamos horizontalios dujų surinkimo tranšėjos. Atkastos tranšėjos pripildomos žvyru ir jose instaliuojami perforuoti plastikiniai vamzdžiai, skirti sąvartyno dujų surinkimui. Atliekos deponuojamos sluoksniais vienas po kito, kol pasiekiamas galutinis projektinis aukštis. Priklausomai nuo sąvartyno gylio, papildomos filtrato surinkimo priemonės gali būti instaliuojamos tarpiniuose sluoksniuose. Uždengiamasis sluoksnis naudojamas užbaigti atliekų sekcijai. Galutinis uždengimo sluoksnis įrengiamas taip. kad apsaugotų nuo erozijos. Tuo pačiu metu vertikalūs dujų ištraukimo gręžiniai gali būti įrengiami pro išbaigtą sąvartyno paviršių. Dujų ištraukimo gręžinių sistema sujungta dujų transportavimo vamzdžiais ar nukreipiamas į energijos išgavimo priemones. Sekančios sąvartyno sekcijos įrenginėjamos šalia užbaigtų sekcijų, kartojant visus prieš tai minėtus žingsnius. Kadangi atliekų organinė frakcija ir tos užbaigtos atliekų sekcijos gali sėsti. Sąvartyno eksploatavimo veiksmai turi apimti nusėdusių sąvartyno paviršių papildoma užtaisymą, norint išlaikyti projekto galutinį lygį ir drenažą. Dujų ir filtrato kontrolės sistemos turi būti išplečiamos ir prižiūrimos. Užbaigus visus sąvartyno pripildymo procesus sąvartyno paviršius yra pataisomas ir sutvarkomas, kartu įrengiant paskutinį sąvartyno užbaigiamąjį sluoksnį. Kraštovaizdis tinkamai sutvarkomas ir vieta paruošiama kitiems tikslams.

4.1.6. Aikštelės uždengimas.

Europos Sąjungos reikalavimai yra nustatyti ES Tarybos 1999 m. balandžio 26 d. Direktyvoje 1999/31/EB “Dėl atliekų sąvartynų”. Direktyvos I priedo 3.3 paragrafo antra dalis konstatuoja:
-jeigu apkarsčiusi galimą grėsmę aplinkai, kompetentingoji institucija nustato, kad būtina neleisti susidaryti salvai, ji gali pareikalauti paviršiaus užsandarinimo. Paviršiaus užsandarinimo rekomendacijos tokios (4.1.6.1 lentelė) :
4.1.6.1 lentelė. Paviršiaus užsandarinimo rekomendacijos
Sąvartyno kategorija Nepavojingų atliekų Pavojingų atkiekų
Dujų drenažo sluoksnis

būtinas

nebūtinas

Dirbtinis užsandarinimo sluoksnis

nebūtinas

būtinas

Nepralaidus mineralinis sluoksnis būtinas būtinas
Drenažo sluoksnis >0,5 m būtinas būtinas
Viršutinė grunto (angliškai – soil) danga> 1 m būtina

būtina

Pagrindinis direktyvos tekalavimas – nepralaidus mineralinis sluoksnis, kurį įrengti būtina. Atkreipiame dėmesį, kad Dyrektyva nenustato jokių reikalavimų sluoksnio storiui. Lietuvos sąlygomis molis yra tinkamiausia medžiaga, nepralaidžiamam mineraliniam sluoksniui įrengti. Tačiau nepralaidų mineraliniam sluoksnį gati pakeisti taip vadinamas dirbtinis geosintetinis molio įtvaras.
Pagal Direktyvos I priede pateiktas rekomendacijas, nepavojingų atliekų sąvartynų atveju dirbtinį užsandarinimo sluoksnį įrengtį nebūtina (neprivalu).
Atkreipiame dėmesį, kad dirbtiniam izoliaciniam sluokšniui įrėngti kaip taisyklė naudojama HDPE geomembrana, paprastai pridengiama (apsaugoma) geoaudiniu.
Direktyva konstatuoja, kad būtina įrengti ne mažesnį kaip 0,5 storio drenažo sluoksnį. Taip pat būtina įrengti dujų drenažinį sluoksnį (jo storio Direktyva nenustato). Direktyva nustato, kad turi būti įrengta ne mažesnė kaip viemo metro storio viršutinė grunto danga.
Jei, remdamasi pavojaus aplinkai vertinimu, ypač atsižvelgdama į Direktyvą 80/68/EEB kompetentingoji institucija pagai 2 straipsnio nuostatas (“Vandens kontrolė ir salvos tvarkymas”) nusprendžia, kad salva rinkti ir valyti nebūtina, arba jei nustatoma, kad sąvartynas dirvožemiui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui nekelia potencialios grėsmės, aukščiau pateiktus 3.2 ir 3.3 paragrafų reikalavimus galima atitinkamai sumažinti. Sąvartynų uždengimas yra reglamentuotas LR Aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001, Nr. 87-3053; 2002, Nr. 31-1176, Nr. 89-3810; 2004, Nr. 97-3586) patvirtintų Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių (toliau – Taisyklių) X skirsnyje “Sąvartynų uždarymas ir priežiūra po uždarymo”
Konkrečiai taisyklių 72 punkte nustatyta, kad „uždarytas sąvartynas turi būti užpiltas ne mažesnio kaip vieno metro storio dirvoženio sluoksniu“. Tai yra pagrindinis reikalavimas sąvartynų uždengimui.
Šalia to, taisyklių 73 punktas konstatuoja, kad „jeigu sąvartyne susidaro filtratas, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas gali pareikalauti po viršutiniu dirvožemio sluoksniu įrengti ne mažesnio kaip 0,5 m storio drenažo stuoksnį ir izoliacinį sluoksnį, susidedanti iš nelaidaus mineralinio sluoksnio ir (arba) dirbtinės izoliacinės membranos“.
74 punktas sako, kad jei sąvartyne buvo šalinamos biodegraduojančios atliekos ir galimas sąvartynų dujų išsiskyrimas, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas gali pareikalauti po izoliaciniu sluoksniu įrengti dujų drenažo sluoksnį. Akivaizdu, kad kalbant apie reikalavimus sąvartynų uždengimui ir šių reikalavimų interpretaciją, Lietuvoje iškyla viena problema, nes Aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Taisyklių 73 punktas leidžia izoliacini sluoksnį įrengti naudojant vien tik dirbtinę izoliacinę membraną. T.y. du terminai, naudojami Direktyvoje ir priede – „nepralaidus mineralinis sluoksnis“ ir „dirbtinis užsandarinimo sluoksnis“, taisyklių 73 punkte yra apjungiami į vieną naują terminą „izoliacinis suoksnis“. Galima suprasti, kad pagal Taisyklių 73 punkto nuostatas, „izoliacinis sluoksnis“ gali susidėti iš nepralaidaus mineralinio sluoksnio ir dirbtinio užsandarinimo sluoksnio {dirbtinės izoliacinės membranos) arba tik iš dirbtinio užsandarinimo sluoksnio (dirbtinės izoliacinės membranos), nepralaidaus mineralinio sluoksnio neįrengiant.
Tačiau Direktyvos 1 priede pateiktose rekomendacijose nustatyta, kad nepralaidų mineralinį sluoksnį įrengti būtina, o dirbtinį užsandarinimo sluoksnį – nebūtina (neprivalu). Turint omenyje, kad dirbtinė izoliacinė membrana (HDPE geomembrana, pridengta neotekstile (geoaudiniu) arba nepridengta ja) paprastai naudojama dirbtiniam užsandarinimo sluoksniui įrengti kyla natūralus klausimas ar ji tinkama nepralaidžiam mineraliniam sluoksniui įrengti (t.y. ar ji gali pakeisti sutankintą molį arba GMĮ (geosintetinį molio įtvarą) ar kitą dirbtinį geologinį barjerą).
Kita vertus Direktyvos 1 priede konstatuojama, kad 1 priedo 3.3 paragrafo reikalavimus “kompetentingoji institucija” gali atitinkamai sumažinti. Todėl laikysime, kad dirbtinė izoliacinė membrana yra tinkama nepralaidžiam mineraliniam sluoksniui įrengti arba, tiksliau sakant, vadovausimės nuostata, kad Taisyklių 73 punkte minimas izoliacinis sluoksnis gali susidėti vien tik iš dirbtinės izoliacinės membranos, o nelaidus mineralinis sluoksnis nebūtinas (t.y. vadovausimės 73 punkto nuostata, kad izoliacinis sluoksnis gali susidėti iš nelaidaus mineralinio sluoksnio arba iš dirbtinės izoliacinės membranos).

4.2. Sąvartyno infrastruktūrinių priemonių įgyvendinimas

4.2.1. Infrastruktūrinės priemonės skirtos bendram sąvartymo įrengimo pasirengimui

Privažiavimo kelias
Naujojo sąvartyno prieigose reikalinga įgyvendinti tam tikras infrastruktūrines priemones. Šios priemonės – tai esamo privažiavimo kelio rekonstravimas.
Sklypo išvalymas
Augmenija ir viršutinis juodžemio sluoksnis (30-50 cm) turi būti pašalinti iš sklypo teritorijos, kuri bus panaudota statybai, tokiai kaip kelių tiesimas ar pastatai. Surinkta augmenija turi būti išvežta arba supilta saugojimui sklype. Sklype saugoma medžiaga susmulkinama. Nuimtą dirvožemį ir susmulkintą augmeniją galima naudoti kasdieniniam atliekų uždengimui arba kaip trąšas žaliajai apsauginei zonai.
Vidiniai keliai
Bendrąja prasme teritorijos keliai skirstomi į nešvariąją ir švariąją zonas. Švariosios zonos keliai turi turėti asfaltbetonio dangą ir būti 7 m pločio. Kiti vidiniai keliai turės žvyro dangą ir bus 6 m pločio. Esant šitokiai dangai, vidiniais keliais besinaudojantis atliekų tankintuvas (kompaktorius) nesugadins nepataisomai kelių struktūros.
Apsauginė (buferinė) zona
Naujojo sąvartyno sklypo pakraščiuose turi būti įrengta žalioji apsauginė zona. Ši buferinė zona naudojama kaip vizuali užtvara tarp aplinkinių sklypų ir paties sąvartyno.
Lietaus vandens surinkimas
Lietaus vandens surinkimas nuo paviršių su dirbtine danga skirstomas į dvi dalis:
1. Lietaus vanduo iš atliekų kaupimo teritorijos ir sąvartyno sekcijų surenkamas ir nukreipiamas filtrato vamzdžiais į filtrato apdorojimo įrenginius.
2. Lietaus vanduo iš likusios teritorijos, nuo vidinių kelių, aikštelių ir stogų surenkamas atskirai ir nukreipiamas į atvirą vandens telkinį.
Vanduo atvirose sklypo vietose be dirbtinės dangos infiltruosis į podirvį arba pateks į teritoriją supančius griovius.
Vandentiekis
Visuomeninio vandentiekio tinklo prie sąvartyno nėra. Turi būti suprojektuotas artezinis šulinys, aprūpinsiantis sklypą švariu vandeniu. Artezinio šulinio našumas yra paremtas žemiau pateikiamais vandens poreikiais:
 40 darbuotojų x 3 litrai per dieną = 120 l/d (geriamas vanduo);
 40 darbuotojų x 60 litrų per dieną = 24000 l/d (vanduo higienos poreikiams);
 pramoninis vanduo (valymui, ratų plovimui ir kt.) – 18000 l/d;
Vidutinis artezinio šulinio našumas turi būti maždaug 27,5-30 m3/d. Dienos metu jis turi siekti apie 3 m /h. Maksimalus našumas turi būti suprojektuotas 5 m /h maksimaliam vandens poreikiui. Gaisro atveju vanduo bus imamas iš kitų šaltinių, tokių kaip vandens kaupiamieji tvenkiniai.
Aptvėrimas
Turi būti įrengta visą sąvartyną juosianti tvora, skirta apsaugoti nuo pašalinių asmenų patekimo į teritoriją, savavališko atliekų išpylimo bei sulaikyti vėjo nešamas šiukšles. Tvora turi būti 2,5 metrų aukščio su spygliuota viela. Įvažiavime į sąvartyną įrengiami rakinami vartai.

4.2.2. Aptarnaujama teritorija

Aptarnaujama teritorija bus išdėstyta iš karto už įvažiavimo į sąvartyno teritoriją. Aptarnaujamoje teritorijoje vykdomas atliekų registravimas ir tikrinimas. Žemiau aprašomi objektai, kurie bus išdėstyti aptarnaujamoje teritorijoje.
Sąvartyno administracinis pastatas
Parenkant administracinio pastato vietą turi būti atsižvelgta į sąvartyno sekcijų ir aptarnaujamos teritorijos išdėstymą.. Sąvartyno administracinio pastato plotas turi siekti maždaug 150 m2. Sąvartyno administraciniame pastate bus įrengtos šios patalpos:
 įėjimas
Įėjime įrengiamas budinčiojo postas, kur prisistato lankytojai.
 biuro patalpos
Sąvartyno administraciniame pastate numatoma įrengti darbo patalpas tiek vienam asmeniui (sąvartyno vadovaujančiam personalui), tiek keletui asmenų. Standartinė darbo vieta užima 12 m2. Vadovui ir personalo atstovui reikalingas papildomas plotas – 18 m2. Atliekų priėmimo ir registravimo kabinete įrengiamos dvi darbo vietos, iš kurių matomos automobilinės svarstyklės.
 maisto laikymo patalpa (virtuvė)
Maisto ruošimui skirtoje patalpoje turi būti kavos aparatas, virtuvinis stalas, vandentiekio kriauklė su šalto ir karšto vandens čiaupu bei spintelės.
 valgykla (susirinkimų kambarys)
Turint galvoje, kad sąvartyno administraciniame pastate vienu metu dirbs maždaug 5-6 žmonės, didelės valgyklos įrengti nereikia. Todėl valgyklą galima suderinti su susirinkimų kambariu. Susirinkimų kambarys taip pat panaudojamas pirmosios pagalbos punktui įrengti.
 tualetas
Įrengiama po vieną patalpą moterims ir vyrams. Moterų patalpoje turi būti vienas tualetas ir prieškambaris, o vyrų patalpoje – vienas tualetas ir vienas pisuaras.
 dušas
Įrengiama viena dušo patalpa abiejų lyčių darbuotojams su vieta persirengti ir drabužiams pakabinti.

4.2.2.1 lentelė. Administracinių patalpų specifikacija,
Darbo patalpos Kiekis Vnt /vnt
Pastabos
Sąvartyno viršininkas 1 vnt. 18 1 darbo vieta
Monitoringo ir valdymo personalas 1 vnt. 24 2 darbo vietos
Pamainos viršininkas 1 vnt. 24 2 darbo vietos
Atliekų svėrimas ir priėmimas 1 vnt. 24 2 darbo vietos
Susirinkimų kambarys ir valgykla 1 vnt 27 Patalpa 15 asmenų

Pagalbinės patalpos
Įėjimas (priėmimas) 1 vnt. 15 1 darbo vieta su budinčiojo postu (sekretoriaus darbo vieta)
Virtuvė 1 vnt. 6
Dušas ir persirengimo kamb. 1 vnt. 5 bendras
Tualetas 2 vnt. 4 1 moterų ir 1 vyrų, įsk. pisuarą
Drabužinė 1 vnt. 3

 ryšio priemonės
Biuro patalpose ir susirinkimų kambaryje įrengiamas telefono ryšys (po 1 telefono liniją darbo vietai ir viena papildoma linija kiekvienoje patalpoje faksui). Pastate įrengiamas duomenų tinklas – po 2 jungtis kiekvienai darbo vietai.
 darbo sauga
Remiantis galiojančiais reglamentais, pastatuose esantys žmonės turi turėti pakankamai laiko ir geras sąlygas greitai apleisti pastatą. Visi gesintuvai turi būti:
• paruošti naudojimui;
• gerai prižiūrimi;
• lengvai pasiekiami;
• išdėstyti matomose vietose.
Vietos, kuriose draudžiama naudoti atvirą ugnį ir rūkyti, turi būti aiškiai pažymėtos atitinkamais užrašais arba ženklais.
 apsauga
Valdymo ir personalo pastate įrengiama paprasta apsaugos sistema.
 temperatūros palaikymas
Sąvartyno administraciniame pastate ir valgykloje reikalinga palaikyti gerą klimatą. Sąvartyno administracinio pastato apšildymui naudojamas boileris kartu su radiatoriais, (vandeniu) paremta šildymo sistema. Suskystintomis dujomis arba benzinu kūrenamas boileris instaliuojamas dirbtuvėje. Jeigu instaliuojamas dujinis generatorius, skirtas sąvartyno dujų utilizavimui, radiatoriais paremta šilumos paskirstymo sistema įgalina panaudoti generatoriaus išskiriamą šilumą pastato apšildymui.
 oro kokybė
Pagrindinė sąvartyno administraciniame pastate taikoma sistema – natūrali ventiliacija. Sanitarinėse patalpose dėl higienos reikalavimų turi būti įrengta mechaninė ventiliacija.
 apšvietimas
Apšviestumo lygis patalpose turi atitikti jų funkcijas. Patalpose, kur darbuotojai naudoja kompiuterių monitorius, jų išdėstymas turi apsaugoti nuo trikdančių atspindžių.
 apstatymas
Interjeras (t.y. apstatymas ir biuro įranga) į projektą neįtraukiamas.

Stoginė
Dviem sunkvežimiams ir 1 kompaktoriui skirta stoginė yra neapšiltinta. Stoginė – tai plieno konstrukcija su plieniniais paneliais. Ši stoginė uždengiama iš dviejų šonų.
Stoginės matmenys apskaičiuojami pagal Bomag BC672RB ir BC772RB (atitinkamai 32 tonų ir 36 tonų) kompaktoriaus duomenis. Didžiausias peilio plotis yra 4,356 metro, didžiausias aukštis- apie 4,100 metro, o didžiausias ilgis – 8,120 metro.
Sunkvežimio duomenys priimti pagal Ginaf 8×8 (46 tonų). Didžiausias šio sunkvežimio plotis yra 2,49 metro, didžiausias aukštis – apie 4,0 metrai, o didžiausias ilgis – 9,36 metro. Bendras stoginės plotas turi būti maždaug 200 m2.
Sandėliai
Laikino sandėliavimo stoginė. Laikinam medžiagų, kurių negalima laikyti po atviru dangumi, sandėliavimui turi būti suprojektuota neapšiltinta stoginė.
Automobilinės svarstyklės
Įrengiamos vienerios automobilinės svarstyklės. Priimtų atliekų registracijai bus numatyta kompiuterizuota sistema. Automobilinių svarstyklių duomenys pateikiami 4.2.2.2 lentelėje.

4.2.2.2 lentelė. Automobilinių svarstyklių duomenys
Duomenys Reikšme
Konstrukcija
Svėrimo ribos 60000 kg
Ilgis 18 metrų
Plotis 3 metrai
Konfigūracija Sumontuotos duobėje
Duomenų įkrovimas
Duomenų perdavimas Skaitmeninis, prisijungus prie darbinės stoties
Duomenų apdorojimas
Apdorojimas Windows XP paremta valdymo programa, skirta atliekų srautų apdorojimui, tinkama naudoti vietiniame tinkle
Automobilinėse svarstyklėse įrengiama šviesoforų sistema svėrimo procesui reguliuoti.
Ratų plovykla
Ratų ir įrangos plovimui įrengiama plovykla. Plovyklą sudaro išbetonuotas baseinas (0,7 m gylio), pripildytas vandens, su apačioje įrengtomis judančiomis grotomis. Baseine sumontuojami vandens įpylimo, persiliejimo ir išpylimo vamzdžiai.
Vanduo iš baseino išpilamas į filtrato valymo įrenginius per žemių ir tepalų atskyrimo filtrą. Iš kraštų baseinas apribojamas sienomis, neleidžiančiomis vandeniui pasklisti. Plovykla veikia taip: atliekų sunkvežimiai lėtai įvažiuoja į baseiną, kur grotų ir vandens pagalba nuo jų ratų nupurtomas purvas. Tame pačiame baseine galima plauti atliekų konteinerius ir sunkvežimius. Jų plovimui įrengiama asfaltuota aikštelė su nuotakynu netoli techninio aptarnavimo pastato.

4.2.3. Mechanizmų ir aptarnaujančio personalo parinkimas

Monitoringas ir kontrolė nėra vienadienis uždavinys. Manoma, kad atsakomybę už kontrolę galėtų prisiimti sąvartyno viršininkas, atsakingas už sąvartyno darbą, sveikatos apsaugą ir darbo saugą. Tas pats asmuo gali atlikti ir dalį monitoringo. Kita dalis, tokia kaip gruntinio vandens monitoringas (mėginiai ir analizė) turi būti vykdoma specializuoto padalinio.
Atliekų deponavimo aikštelėse naudojami įvairūs mechanizmai: tankintuvai skrepenai, greideriai, ekskavatoriai, pakrovėjai, buldozeriai. Buldozeriai būna lengvieji ir sunkieji.

Lengvaisiais buldozeriais sąvartyne atliekamos šios operacijos:
1. Atliekų stūmimas nuo iškrovimo vietos iki deponavimo vietos;
2. Atliekų deponavimas 0,5 m aukščio sluoksniais;
3. Izoliuojančio grunto užstūmimas.
Sunkiaisiais buldozeriais sąvartyne atliekamos šios operacijos:
1. Stambių atliekų frakcijų ardymas ir sluoksnių tankinimas;
2. Izoliojančio grunto lyginimas ir tankinimas;
3. Kartais kartu su kitais mechanizmais atkasinėja deponavimo aikštelės duobę.
Taip pat buldozeriai įrenginėja ir remontuoja laikinus privažiavimo kelius, tempia įklimpusias mašinas ir panašiai.
Reikiamas mechanizmų kiekis priklauso nuo atliekų kiekio ir pateikiamas 4.2.3.1 lentelėje.
4.2.3.1 lentelė. Reikiamas mechanizmų kiekis.
Atliekų kiekis, m /metus
Buldazerių kiekis, vnt

Bendras Lengvi Sunkūs
13164 3 2 1

Aptarnaujančio personalo struktūra ir kiekis taip pat priklauso nuo atliekų kiekio ir pateikiama 4.2.3.2 lentelėje.
4.2.3.2 lentelė. Aptarnaujančio personalo struktūra ir kiekis.
Personalas Personalo kiekis.
Meistras 1
Mechanizmų vairuotojai 3
Pagalbiniai darbininkai 2
Sargai 3

5. SĄVARTYNO EKSPLOATAVIMAS

Sąvartyno operatorius privalo gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklėse nustatyta tvarka.
Paraiškos gamtos išteklių naudojimo leidimui gauti IV dalyje “Numatomas atliekų susidarymas ir tvarkymas”, sąvartyno technologinio proceso aprašyme turi būti nurodyta:
 sąvartyno klasė;
 sąvartyno techniniai parametrai;
 atliekų priėmimo kriterijai;
 atliekų priėmimo ir kontrolės procedūros;
 atliekų registracijos ir apskaitos sistema;
 sąvartyne naudojamos technikos charakteristikos;
 sąvartyno užpildymo tvarka;
 atliekų sutankinimo metodai ir laipsnis;
 atliekų perdengimo metodai, periodiškumas ir perdengimui naudojamo grunto šaltiniai;
 filtrato surinkimas ir valymas;
 sąvartyno dujų surinkimas ir naudojimas;
 sąvartyno ir atskirų jo dalių uždarymo bei priežiūros po uždarymo planas.
Sąvartyno operatorius turi taikyti tokias atliekų priėmimo procedūras:
 patikrinti siunčiamų atliekų dokumentus, įrodančius, kad šios atliekos gali būti šalinamos sąvartyne, nepažeidžiant išduotame gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytų sąlygų, ir atitinka atliekų priėmimo į sąvartyną kriterijus;
 vizualiai patikrinti atliekas prie sąvartyno vartų ir jų šalinimo vietoje, ar jos atitinka siuntėjo ar vežėjo pateiktų dokumentų įrašus.
Jei atliekos nepriimamos, sąvartyno operatorius turi nedelsdamas informuoti apie tai Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Už saugų į sąvartyną nepriimtų atliekų sutvarkymą atsako atliekų turėtojas. Sąvartyne šalinamos atliekos turi būti registruojamos pirminės atliekų apskaitos žurnale Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
Sąvartyno pirminės atliekų apskaitos žurnale turi būti registruojama kiekviena atliekų siunta. Sąvartyno pirminės atliekų apskaitos žurnalas gali būti pildomas įvedant į kompiuterinę duomenų bazę atitinkamus duomenis. Sąvartyno operatorius ar vietos savivaldos institucijos, kurių valdomoje teritorijoje yra sąvartynas, gali nuspręsti pirminės atliekų apskaitos žurnale registruoti ir kitus duomenis, nenurodytus Atliekų tvarkymo taisyklėse.

Priėmęs atliekas, sąvartyno operatorius turi išduoti pažymą, patvirtinančią kiekvienos siuntos priėmimą. Sąvartyno operatorius kiekvienais metais turi teikti valstybinės atliekų apskaitos ataskaitas Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Sąvartynas turi būti eksploatuojamas taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį gali sukelti išmetami teršalai, kvapai, dulkės ir vėjo nešiojamos atliekos, triukšmas, transportas, gyvūnai, susidarę aerozoliai bei gaisrai. Sąvartyne šalinamos atliekos turi būti kraunamos taip, kad atliekų masė bei sąvartyno konstrukcijos būtų stabilios ir nebūtų nuošliaužų.

Turi būti parengtas sąvartyno atliekų šalinimo reglamentas pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Sąvartyno personalas turi būti supažindintas su atliekų šalinimo reglamentu ir griežtai laikytis jo reikalavimų.

Sąvartyno filtrato ir dujų surinkimo sistemos turi efektyviai veikti ir būti periodiškai tikrinamos.

Ne darbo metu sąvartyno vartai turi būti užrakinti. Sąvartyno operatorius privalo numatyti priemones, neleidžiančias neteisėtai sąvartyne šalinti atliekas, ir neteisėto jų šalinimo nustatymo būdus. Prie sąvartyno vartų turi būti informacinė lenta. Už sąvartyno aplinkinių teritorijų šiukšlinimą atliekomis, vėjo išnešiojamomis iš sąvartyno, atsako sąvartyno operatorius.

6. SĄVARTYNO VALDYMAS

Technologinio proceso valdymas
Sąvartyno operatorius turi kontroliuoti sąvartyno dujų kompresorių ir deglą bei filtrato valymo įrangą iš sąvartyno administracinio pastato. Todėl sąvartyno administraciniame pastate turi būti kompiuteris, spalvotas rašalinis spausdintuvas diagramoms ir lazerinis spausdintuvas ataskaitoms. Kompiuteris turi būti naudojamas tik technologiniam procesui valdyti.
Proceso stebėjimo displėjai yra grafiniai, paremti srautų diagrama. Parametrai rodomi laikinuosiuose languose. Displėjai turėtų veikti Windows 2000 arba XP programinėje aplinkoje.
Operatorius užduoda darbinius parametrus, tokius kaip paleidimo/stabdymo lygiai, reguliatorių nustatymo taškai, chronometrai, ataskaitinės reikšmės ir signalizacijos lygiai matavimui. Operatorius taip pat perjungia procesus, reguliatorius bei įrangą automatinį arba rankinį režimą.
Be to, operatorius gali sudaryti ir spausdinti grafikus. Galima derinti proceso reikšmes laiko atžvilgiu bei intervalus.
Vietinius sąvartyno dujų kompresoriaus ir deglo bei filtrato valymo įrangos valdymo įtaisus sudaro programuojami loginiai valdikliai ir skydai vietiniam stebėjimui.
Vietinė valdymo įranga turi palaikyti automatinį proceso veikimą pagal proceso matavimo reikšmes (pvz. vandens lygius, debitą, blokavimą, chronometravimą ir t.t.). Taip pat galimas ir vietinis valdymo parametrų reguliavimas.
Apsauga
Sąvartyno operatorius iš sąvartyno administracinio pastato kontroliuoja patekimą į teritoriją: stebi vartus, teritoriją, apsauginę bei gaisrinę signalizaciją. Apsaugai užtikrinti turi būti naudojamas atskiras, tik tam skirtas kompiuteris.
Turi būti automatiškai vedamas ir įsimenamas patekimo į teritoriją ir vartų stebėjimo įvykių žurnalas. Visuose pastatuose ir pavojingose teritorijos dalyse turi būti įrengti gaisro detektoriai. Gaisro signalai turi būti automatiškai perduodami į priešgaisrinės kontrolės įrangą.
Apsaugos sistemoje turėtų būti numatyta galimybė prijungti stebėjimo kameras.
Atliekų priėmimo ataskaitos
Įvykių ataskaitos pagal automobilinių svarstyklių panaudojimą turi būti spausdinamos automatiškai. Ataskaitos taip pat turi išlikti kompiuterių atmintyje. Be to, operatorius gali sudaryti ataskaitas laiko pagrindu.
Duomenų sąsaja
Duomenys tarp sąvartyno administracinio pastato ir lauko prietaisų turi būti perduodami optiniu kabeliniu ryšiu. Vietiniai valdymo prietaisai turi kaupti duomenis ir perduoti juos į sąvartyno administracinį pastatą. Turi būti naudojamas Modbus RTU arba Profibus DP protokolas. Optinių kabelių sistema turėtų turėti papildomas skaidulas ir prijungimo taškus galimam išplėtimui ateityje (pvz., elektros jėgainei, kompostavimo įrangai, stebėjimo kameroms ir t.t.).
Elektros tiekimo pricipai.
Elektros tiekimas apsaugos, technologinio proceso ir įleidimo į teritoriją valdymo įrangai turi būti vykdomas per nepertraukiamo elektros energijos tiekimo sistemą (UPS). Automatikos ir valdymo patalpos turi būti tinkamai šildomos ir vėdinamos.
Elektros tiekimo principas yra L1-L2-L3-N-PE. Elektros energijos tiekimo tinklas turėtų būti įrengtas su atsarga ateities išplėtimui (elektros jėgainė, kompostavimo įranga). Pastatai ir elektros pastotės turėtų būti apsaugotos žaibolaidžiais. Žaibo apsaugos principas turėtų būti 3 laipsnių: grubi-vidutinė-tiksli apsauga.
Teritorijos dalių, kur yra sprogimo pavojus, projektas, medžiagos ir darbų įvykdymas turi tenkinti atitinkamų standartų reikalavimus. Dirbtuvėje turi būti įrengti įvairių dydžių jungiamieji lizdai. Proceso valdymo patalpose, plovimo įrenginiuose ir atsargų sandėliuose turi būti lizdai aptarnavimui, šildymui ir t.t. Elektros pavaros turėtų būti subalansuotos. Keliuose ir sąvartyno teritorijoje turėtų būti įrengtas lauko apšvietimas. Pastatuose turi būti įrengtas evakuacijos apšvietimas.
Telefono tinklas
Telefono komutacinė įranga išdėstoma sąvartyno administraciniame pastate. Biuro patalpose turi būti išorinis ir vidinis telefono ryšys. Bendros išorinio ryšio linijos turi būti indeksuotos.
Informacinis tinklas
Administracijos vadovas, finansininkas ir sekretorius turi turėti personalinius kompiuterius. Kompiuteriai turi turėti interneto ryšį.

7. PASIŪLYMAI DĖL PLOTO PANAUDOJIMO PO DEPONAVIMO AIKŠTELĖS
UŽDARYMO

Po deponavimo aikštelės uždarymo reikia spręsti tokias problemas, kaip poligono uždengimas bei kraštovaizdžio tvarkymas.
Sprendžiant šias problemas, svarbu įvertinti paviršinio vandens nutekėjimo galimybes, erozijos galimybę, išsiskyrusių dujų bei sunkos surinkimą ir tyrimą. Taip pat būtina įvertinti ir vykdyti šio ploto aplinkosauginį monitoringą.
Pradedant spręsti šias problemas, būtina ištirti geologines ir hidrogeologines sąlygas. Reikia atkreipti dėmesį į eksploatacijos trukmę, atliekų sluoksnio aukštį ir sukauptas atliekas. Tam būtina paruošti poligono pjūvį su sluoksnių aukščiais: pagrindo, atliekų, uždengimo ir pan. Turi būti įvertinta atliekų masė ir viršutinio izoliuojančio sluoksnio statinis stabilumas. Dažnai buvusių atliekų deponavimo poligonuose įsteigiami parkai bei kiti žali masyvai.
Ukmergės mieste deponavimo aikštelės poligoną po sąvartyno uždarymo galima būtų panaudoti gyvatvorių auginimui. Šios gyvatvorės gali būti naudojamos sodų, privačių namų, vaikų darželių, parkų ar kitų teritorijų aptverimui. Šias gyvatvores negalima būtų naudoti kaip žaliavą pramonėje. Augdamos šiame plote, jos sugertų kenksmingas ir pavojingas medžiagas.

8. EKONOMINĖ DALIS

Sudarant suvestinę atliekų deponavimo aikštelės sąmatą, būtina atsižvelgti į šias klaidas:
 Kapitalinės išlaidos deponavimo aikštelės įrengimui;
 Išlaidos, susijusios su sklypo eksploatavimu, priežiūra ir tvarkymu;
 Išlaidos, susijusios deponavimo aikštelės priežiūra po jos uždarymo.
Prie kapitalinių išlaidų priskiriamos lėšos, skirtos ūkinės zonos, aptvėrimo, paviršiaus vandens nuvedimo sistemos, konteinerių plovimo zonai, laikiniems privažiavimo keliams, požeminėms komunikacijoms, elektros tinklų, pirmos eksploatacijos eilės sąvartyno duobės, apželdinimo zonos ir kitų statinių įrengimui, bei lėšos reikiamai įrangai statyti.
Prie eksploatacinių išlaidų priskiriamos lėšos, skirtos antros ir sekančių eksploatavimo eilių sąvartyno duobės bei izoliuojančių sluoksnių įrengimui prie šių išlaidų priskiriamos lėšos, skirtos deponavimo aikštelės su ūkine zona priežiūrai ir tvarkymui. Atlyginimai darbuotojams taip pat įeina į eksploatacines išlaidas.
Prie išlaidų po deponavimo aikštelės uždarymo priskiriamos lėšos skirtos šioje vietoje gyvatvorių auginimo ploto įrengimui, priežiūrai ir eksploatacijai. Į šias išlaidas įeina taip pat lėšos, skirtos vykdyti aplinkosauginį monitoringą.
Kapitalinių ir eksploatacinių išlaidų skaičiavimai pateikti 8.1 lentelėje:

8.1 lentelė. Kapitalinių ir eksploatacinių išlaidų skaičiavimai.
Ekspl. etapai Sąvartyno
talpumas,
m3 Deponuotų atliekų tankis, kg/m3 Deponuotų atliekų masė, t Kapit. išl. įkainis, EUR/metus Kapitalinės
išlaidos, EUR/metus Ekspl. išl. įkainis, EUR/t Eksploatacinės
išlaidos,
EUR/metus
1-5 48066 890 42778,74 1,62 69301,56 0,70 29945,12
6-10 55821 49680,69 – 0,71 35273,29
11-15 64606 57499,34 – 0,73 41974,52
16-20 74427 66240,03 – 0,75 49680,02
21-25 86316 76821,24 – 0,78 59920,57
Iš viso: 69301,56 216793,52

Deponavimo aikštelės įrengimo ir priežiūros po jos uždarymo išlaidų skaičiavimai pateikti 8.2 lentelėje.

8.2 lentelė. Deponavimo aikštelės įrengimo ir priežiūros po jos uždarymo išlaidų skaičiavimai.
Ekspl. metai

Bendras
deponavimo
aikštelės
plotas, ha Deponavimo
aikštelės
įrengimo po
uždarymo
įkainis,
EUR/ha Išlaidos
depon. aikšt.
įrengimui po
uždarymo,
EUR Išlaidos
depon. aikšt.
priežiūrai,
EUR/ha Bendros
pradinės
išlaidos po
depon. aikšt.
uždarymo,
EUR/metus

6,58 1950 12831 – 12831
26-30 6,58 – – 2980 19608,4
Iš viso: 32439,4

Išlaidos deponavimo aikštelės priežiūrai apskaičiuotos tik pirmiems penkiems metams. Tolimesnės priežiūros išlaidos didės.
Į deponavimo aikštelės įrengimo išlaidas įeina deponavimo aikštelės ploto tvarkymas. Po aikštelės uždarymo turi būti pašalinti nereikalingi ūkiniai pastatai. Deponavimo poligonai turi būti padengti galutiniu izoliuojančiu sluoksniu ir paruošti gyvatvorių auginimui. Į priežiūros išlaidas įeina gyvatvorių auginimas, darbuotojų atlyginimai ir paslaugos.
Ekonominė suvestinė deponavimo aikštelės sąmata visam sąvartyno eksploatacijos laikotarpiui ir priežiūrai po jo uždarymo pateikta 8.3 lentelėje:
8.3 lentelė. Sąmata visam sąvartyno eksploatacijos laikotarpiui ir priežiūrai po jo uždarymo.
Ekspl. etapai Kapitalinės
išlaidos, EUR/merus Eksploatacinės
išlaidos,
EUR/metus Išlaidos po
aikštelės
uždarymo,
EUR/metus Suminės išlaidos, EUR/metus
1-5 69301,56 29945,12 – 99246,68
6-10 – 35273,29 – 35273,29
11-15 – 41974,52 – 41974,52
16-20 – 49680,02 – 49680,02
21-25 – 59920,57 – 59920,57
26-30 – – 32439,4 32439,40
Viso: 69301,56 216793,52 32439,4 318534,48

Pagal 8.3 lentelę matome jog visų išlaidų suma yra 318534,48 EUR/metus, kurių 22 sudaro kapitalinės išlaidos, 68 sąvartyno eksploatacines išlaidos ir likę 10 – tai išlaidos po aikštelės uždarymo.

9. APLINKOSAUGINĖ DALIS

Deponavimo aikštelės eksploatavimas yra labai sudėtingas ir pavojingas procesas. Dėl sąvartyno eksploatavimo gali atsirasti įvairiausių pasekmių. Todėl deponavimo aikštelės eksploatavimas kelia visuomenės susirūpinimą.
Viena iš svarbiausių problemų yra atliekų filtrato surinkimas ir nukenksminimas. Filtratas, patekęs į vandenis, gali sukelti negrįžtamus vandens kokybės pakitimus. Užterštas gruntinis vanduo pavojingas žmonių sveikatai ir gyvajai aplinkai. Turi būti vykdoma gruntinio vandens kontrolė.
Deponavimo aikštelės įrengimas pakeičia ir pablogina gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas. Įtemptos vielos, tinklai, triukšmas ir kiti poveikiai neigiamai veikia gyvūnus. Nyksta ir mažėja jų rūšys ir kiekiai.
Sąvartyno eksploatacijos metu išsiskiria nemalonūs kvapai ir kenksmingos dujos. Jos taip pat kenkia žmonėms ir florai bei faunai. Būtina įrengti ir užtikrinti sanitarinę apsauginę zoną. Želdiniai sulaiko nemalonius kvapus ir iš dalies nukenksmina pavojingas dujas. Taip pat deponavimo aikštelėje privalomas kasdieninio izoliuojamo sluoksnio įrengimas.
Atliekų transportavimas gali sukelti įvairių problemų ir sunkumų. Atliekos turi būti transportuojamos dengtomis mašinomis. Sąvartyno aikštelėje reikia įrengti kilnojamus tinklinius aptvėrimus.
Dulkės, kylančios nuo privažiavimo kelių dangų ir atliekų izoliavimui naudojamo grunto, sukelia pavojingas ir kenksmingas darbo sąlygas. Šios dulkės kartu su atliekų dulkėmis kenkia deponavimo aikštelėje dirbančių žmonių sveikatai. Geriausias sprendimas būtų – kietų dangų įrengimas ir periodiškas jų drėkinimas.
Triukšmas, kylantis atliekų deponavimo aikštelėje taip pat yra vienas iš kenksmingų veiksnių, veikiančių augaliją, gyvūniją ir darbuotojų sveikatą. Tinkamas darbo valandų parinkimas ir triukšmą izoliuojančių priemonių taikymas sumažina šį neigiamą poveikį.
Apželdinimas, aptvėrimų, grunto pylimų įrengimas pagerina sąvartyno vaizdą ir pagerina darbo sąlygas.
Griežtas technologinių operacijų vykdymo tvarkos laikymasis leidžia užtikrinti pagrindinius aplinkosauginius reikalavimus.

10. DARBO IR GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI

Atliekų tvarkymo aikštelėje, kaip ir kituose panašiuose objektuose, galioja daugelis bendrų darbų saugos taisyklių. Įprastinė atliekų surinkimo, transportavimo, apdorojimo ir sandėliavimo darbo tvarka turi užtikrinti darbo saugumą. Teršalų koncentracijos darbo vietose turi būti mažesnės už ribines. Turi būti numatytos avarijų prevencijos, išsiliejimų išvengimo savalaikio avarijų registravimo ir jų pasekmių pašalinimo atitinkamos techninės priemonės. Privaloma užtikrinti oro užterštumo kontrolę darbo vietose ir atliekų saugyklose, išmetamo oro valymą filtrų pagalba, atskiras kanalizacines sistemas avariniams išsiliejimams. Turi būti pateiktos pavojingų atliekų surinkimo bei saugojimo taisyklės bei numatytos detalios darbo saugos techninės priemonės. Personalas turi būti aprūpintas tinkamais drabužiais, saugos akiniais, pirštinėmis ir t.t., atspariais reagentams ir cheminėms medžiagoms, įeinančioms į toksinių atliekų sudėtį. Personalas turi būti apmokytas specialiuose kursuose. Be to, turi būti parengti kiekvienos darbo vietos instrukcija, avarinės atsakomybės bei avarijų prevencijos ir jų pasekmių pašalinimo planai. Aikštelės eksploatacija turi būti vykdoma pagal reikalavimus, išdėstytus „Pavojingų pramoninių atliekų kaupimo, transportavimo, apdorojimo ir deponavimo taisyklėse“.
Reikalavimai dirbantiems su nuotekų valymo įrenginiais
1. Atliekų tvarkymo aikštelės buitinių ir kitų nuotekų valymo įrengimus aptarnaujantis personalas turi būti tinkamos kvalifikacijos ir atestuotas pagal mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais instrukcijas.
2. Buitinių ir kitų nuotekų valymo įrengimus aptarnaujantis personalas privalo tikrintis sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei kartą per dvejus metus išklausyti higienos mokymo kursą ir gauti pažymėjimą.
3. Savarankiškai dirbti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo darbus įmonėje gali:
 asmenys, turintys gydytojo leidimą dirbti;
 apmokyti, instruktuoti ir atestuoti nustatyta tvarka: mokantys suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gesinti gaisrą, elgtis kitose ekstremaliose situacijose;
 turintys kvalifikaciją atitinkamam darbui atlikti ir tai patvirtinantį dokumentą – pažymėjimą.
4. Naujai priimti į darbą asmenys (stažuotojai) iki atestacijos gali dirbti darbus tik atestuoto darbuotojo prižiūrimi. Stažavimosi trukmė – ne mažiau 1 mėnesio. Atestuotas darbuotojas paskiriamas vadovo raštišku įsakymu.
5. Buitinių ir kitų nuotekų valymo įmonės darbininkų žinios tikrinamos kas 3 metai.
6. Žinių tikrinimo rezultatai įforminami atestavimo protokolu ir išduodamas atestacijos pažymėjimas, kuris galioja visose vandentvarkos įmonėse ir leidžia dirbti pažymėjime įrašytus darbus.
Pagrindiniai darbo saugos būdai ir priemonės.
Reikalavimai darbui su įrengimais:
1. Naudojami darbo įrengimai turi būti techniškai tvarkingi, pritaikyti darbui ir turi atitikti saugos reikalavimus, nekelti pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai;
2. Darbo įrengimai turi būti naudojami, techniškai prižiūrimi ir aptarnaujami pagal gamintojo nustatytą tvarką ir techninio eksploatavimo sąlygas;
3. Ant darbo įrengimų turi būti saugos ženklai ir žymenys. Jeigu jie dėl kokių nors priežasčių yra pažeidžiami, juos reikia atnaujinti.

Reikalavimai darbui su medžiagomis:

1. Medžiagos turi būti naudojamos taip, kad nekeltų pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai;

2. Pervežti, laikyti ar naudoti medžiagas reikia pagal tai reglamentuojančius normatyvinius dokumentus, saugos taisykles ar instrukcijas;

3. Darbuotojai, dirbantys su medžiagomis, turi žinoti jų poveikį žmogui, mokėti naudotis asmeninėmis apsauginėmis, saugos bei higienos priemonėmis ir saugiai elgtis ekstremaliose situacijose;

4. Darbdavys ar jo įgaliotas atstovas privalo informuoti darbuotojus apie visus galimus pavojus bei atsargumo priemones, susijusias su medžiagų naudojimu.

Teritorijos priežiūra:
1. Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, atliekos ir šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas;
2. Teritorijos priežiūros darbams turi būti parengtos darbų saugos instrukcijos;
3. Privažiavimo ir priėjimo keliai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, priešgaisrinio inventoriaus turi būti laisvi ir tvarkingi;
4. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, leidžiančius juos atidaryti
rankomis bet kuriuo paros metu. Ties įvažiavimo vieta į įmonės teritoriją reikia įrengti pastatų ir
vandens telkiniu išdėstymo, transporto judėjimo schemas ir greičio apribojimo ženklus;
5. Teritorijoje turi būti nustatytos mašinų stovėjimo, medžiagų laikymo vietos, kurios turi būti specialiai ženklinamos;
6. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį. Prieigose prie šių vietų turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai;
7. Rūkyti leidžiama tik tam skirtose vietose, kurios turi būti pažymėtos;
8. Į kanalizacijos sistemas ir vandens telkinius draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus. Jiems turi būti numatyti specialūs indai.

Pagrindiniai apsaugos būdai ir priemonės:
1. Darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis pagal Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimus;
2. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirti ir gamintojo
nurodymus. Naudoti šias priemones kitiems tikslams draudžiama;
3. Reikalavimai darbo vietoms ir patalpoms:
3.1. darbo vietos turi būti paženklintos pagal Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų
reikalavimus;
3.2. darbo patalpose turi būti pirmosios pagalbos priemonės;
3.3. kenksmingų medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore neturi viršyti koncentracijų, kurios numatytos HN 23-1993 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore“;
3.4. triukšmo lygis darbo aplinkoje neturi viršyti triukšmo lygio, nustatyto HN 33-1:993
„Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“;
3.5. darbo vietos turi būti įvertintos pagal Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų reikalavimus.
4. Jeigu darbo teritorija įrengiama taip, kad darbuotojų saugos interesais būtina pažymėti eismo juostas, jos turi būti aiškiai pažymimos ištisinėmis gerai matomos spalvos juostomis;
5. Saugos ženklai ir ženklinimo priemonės turi būti periodiškai valomi, techniškai prižiūrimi, tikrinami ir taisomi, o prireikus – keičiami naujais.

IŠVADOS

Šiame darbe reikėjo apskaičiuoti buitinių atliekų kiekius, parinkti sąvartynui vietą, apskaičiuoti jo talpumą, aikštelės elementus.
Mano projektuojamo sąvartyno vieta yra vakarų kryptimi už Ukmergės miesto teritorijos. Ši vietovė yra pati tinkamiausia deponavimo aikštelės įrengimui tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu aspektu.
Projektuojamo sąvartyno talpumas yra 329236 m .
Deponavimo aikštelė suskirstyta į 5 eksploatacinius etapus po 5 metus kiekvienas, po kurių deponavimo aikštelė bus uždaryta. Poligonas bus uždengiamas, o kraštovaizdis tvarkomas. Šioje vietoje bus auginamos gyvatvorės, kurios turėtų sugerti po sąvartyno uždarymo grunte likusius teršalus.
Suminės išlaidos, deponavimo aikštelės, visam sąvartyno eksploatacijos laikotarpiui ir priežiūrai po jo uždarymo sudaro 318534,48 EUR.

LITERATŪRA

1. A. Spruogis, B. Jaskelevičius. Atliekos ir jų tvarkymas. Mokomoji knyga. – Vilnius: Technika, 2000, 212 p.
2. P. Baltrėnas, D. Lygis, P. Mierauskas, V. Oškinis, R. Šimaitis. Aplinkos apsauga. -Vilnius: Enciklopedija, 1996, 288 p.
3. J. Daukšas. Aplinkos pasaugos technologijos. – Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2004, 168 p.
Internetiniai puslapiai:
4. http://www.ukmerge.lt/
5. http://lt.wikipedia.org/wiki/Ukmerg%C4%97
6. http://www.maps.lt/newmaps/DesktopDefault.aspx?tabID=3350&alias=maps〈=lt-LT
7. http://www.am.lt/VI/

Leave a Comment