PATVARIŲJŲ ORGANINIŲ TERŠALŲ ŠALTINIAI, JŲ POVEIKIS SVEIKATAI

Turinys
1. POT pristatymas 2
Tekste naudojamos santrumpos 4
1.1. Pesticidai 5
1.1.1. POT pesticidų tyrimai 5
1.2. Pramoniniai patvarieji organiniai teršalai 9
1.2.1 Polichlorintų bifenilų šaltiniai 9
1.2.2. PCB toksiškumas 10
1.2.3. Polichlorintų bifenilų ekotoksiškumas 10
1.2.4. Polichlorintų bifenilų tyrimai 10
1.3. Netikslinio susidarymo medžiagos 12
1.4. Prevencija 14
Literatūra 161. POT pristatymas
POT – vienas iš toksiškiausių ir pavojingiausių medžiagų, pasižyminčių ilgalaikiu neigiamu poveikiu sveikatai ir aplinkai, todėl dabar yra uždrausti gaminti ir naudoti daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje. Patvarieji organiniai teršalai yra chlorinti angliavandeniliai, turi daug agresyvaus chloro.
Patvarieji organiniai teršalai labai ilgai išbūna nesuskilę aplinkoje, plačiai paplinta per orą, vandenį, juos labai toli – tūkstančius kilometrų nuo išmetimo šaltinio – perneša migruojantys gyvūnai. Šios chheminės medžiagos patenka į gyvus organizmus ir juose kaupiasi, pažeisdamos reprodukcinę, imuninę bei endokrininę sistemas, skatindamos vėžinius susirgimus. Tačiau POT vis dar plačiai naudojami įvairiose ūkio sektoriuose:
• žemės ūkyje – kaip pesticidai;
• pramonėje – kaip aktyvūs daugelio detergentų, valiklių ingredientai.
Taip pat POT gali susidaryti ir kaip šalutinis produktas ir patekti į aplinką įvairių gamybos technologinių procesų metu. Vien nesutvarkytų pasenusių pesticidų Lietuvoje yra beveik 2000 tonų. Todėl, kad išvengti didesnių problemų būtina kontroliuoti, kad šios medžiagos ir jų turinčios atliekos būtų tinkamai tvarkomos, taikyti įvairius draudimus ir appribojimus ne tik jas gaminant, bet ir naudojant, tiekiant rinkai.
2002 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (POT). Šios konvencijos tikslas yra sumažinti ir visiškai sustabdyti POT naudojimą taip pat ir gamybą. Stokholmo konvencija si

iekiama, kad būtų apsaugota ne tik žmonių sveikata, bet ir aplinka nuo patvarių organinių teršalų. Konvencija reglamentuoja 12 ypač pavojingų medžiagų. Pagal šį susitarimą POT skirstomi į 3 grupes.

Patvariųjų organinių teršalų (POT) grupei priskiriama:
• pesticidai: 1,1,1-triclor-2,2-bis (4-chlorfenil) etanas (DDT), aldrinas, dieldrinas, endrinas, chlordanas, heptachloras, heksachlorbenzenas (HCB), mireksas, toksafenas;
• pramoninės medžiagos: polichlorinti bifenilai (PCB), HCB;
• netikslinio susidarymo medžiagos: dioksinai, furanai, PCB, HCB;
• dar yra ir kitos medžiagos, turinčios POT savybių (ateityje jos bus įtrauktos į Stokholmo konvencijos ar Orhuso protokolo reglamentuojamų medžiagų sąrašą (1979 m. tolimų oro teršalų pernašų konvencijos (Ženevos konvencijos) 1998 m. protokolas dėl patvariųjų organinių teršalų).Tekste naudojamos santrumpos
POT – patvarieji organiniai teršalai
Stokholmo konvencija – Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų
NIP – Nacionalinis įgyvendinimo planas dėl patvariųjų organinių teršalų
HCB – heksachlorbenzenas
PCB – polichlorinti bifenilai
DDT – 1,1,1-triclor-2,2-bis (4-chlorfenil) etanas
HCH – heksachlorcikloheksanas
PAH – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai
PCDD/PCDF – polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai (dioksinai ir furanai)
ppm – milijoninės dalys (parts per million)
AM – Aplinkos ministerija
RAAD – Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai
AAA – Aplinkos apsaugos agentūra
UNEP – Jungtinių tautų Aplinkos apsaugos Programa (United Nations Environment Programme)
Inspektorius – Regiono aplinkos apsaugos departamento agentūros inspektorius
Orhuso protokolas – 1979 m. tolimų oro teršalų pernašų konvencijos (Ženevos konvencijos) 1998 m. protokolas dėl patvariųjų organinių teršalų
Reglamentas 850/2004/EB – Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas 850/2004/EB dėl patvariųjų organinių teršalų ir direktyvos 79/117/EEB pakeitimo
TIPK direktyva – 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

br />PCB/PCT direktyva – 1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyva 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo
GPGB – geriausi prieinami gamybos būdai
DLK – Didžiausia leistina koncentracija
I-TEQ – tarptautinis toksiškumo ekvivalentas PCDD/PCDF koncentracijoms skaičiuoti1.1. Pesticidai
Viena iš POT grupių yra pesticidai, kurie dabar įvardijami kaip POT, plačiai pradėti naudoti po antrojo pasaulinio karo žemdirbystei bei ligų pernešėjų kontrolei. Pesticidų naudojimas ligų, tokių kaip maliarija, kontrolei išgelbėjo milijonų žmonių gyvybes, tačiau praėjusio amžiaus viduryje pradėjo ryškėti neigiamas POT pesticidų poveikis aplinkai bei žmonių sveikatai.
Lietuvoje draudžiama gaminti, naudoti bei į šalį įvežti visus POT grupės pesticidus, todėl neturėtų susikaupti jų naujų atsargų. 2002–2005 m. iš Lietuvos buvo išgabenta ir Vokietijoje nukenksminta 3200 tonų iš sovietmečio paveldėtų senų pesticidų atliekų. Tačiau šios nenaudojamos pavojingos medžiagos buvo sandėliuojamos daug metų, ir buvusios jų laikymo vietos, kaip rodo atlikti tyrimai, gali būti užterštos.
Visi POT pesticidai yra toksiški žmonėms, bet jų ūmus toksiškumas skiriasi. Pats toksiškiausias yra bendrinas. Į žmogaus organizmą pesticidai patenka per:
• odą;
• burnos ertmę su maistu bei kvėpavimo takus.
Jeigu susikaups didesni jų kiekiai, tai galės sukelti įvairias ligas bei sutrikimus: vėžinius susirgimus, nervinės sistemos sutrikimus, kepenų ligas, ūmines alergines reakcijas, vaisingumo sutrikimus bei kūdikių išsigimimus.1.1.1. POT pesticidų tyrimai
• POT pesticidų tyrimai maisto produktuose
Lietuvos HN 54: 2003 “Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos” reglamentuoja teikiamų į rinką ma
aisto produktų saugą. Nacionalinė veterinarijos laboratorija (NVL) vykdo kenksmingų teršalų ir pesticidų likučių monitoringo programą gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse, meduje. Pagal monitoringo programą tiriami chloro organiniai pesticidai: aldrinas, dieldrinas, heptachloras, hekschlorbenzenas, DDT (1,1,1-trichloro-2,2-bis(4-chlorofenil)etanas). DDT didžiausias leistinas likutis 0,05 mg/kg, HCB – 0,02 mg/kg (kiaušiniuose), HCH – 0,3 mg/kg.
2001 m. POT pesticidų likučiai buvo nustatyti vištų skerdienoje ir žuvyje, tačiau jie neviršijo leistinų didžiausių likučių kiekių. 2002 m. HCH pesticidų likučiai, neviršijantys leistinų, buvo nustatyti kiaušiniuose. 2003 metais DDT ir HCB likučiai buvo nustatyti šaldytoje žuvyje, kiaušiniuose, tačiau nustatyti kiekiai neviršijo didžiausių leistinų likučių kiekių.

• POT pesticidų tyrimai geriamajame vandenyje
Lietuvos higienos norma – HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustato geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimus. Higienos normoje išvardinti geriamajame vandenyje tiriami toksiniai rodikliai, tame tarpe ir POT pesticidai: aldrinas (0,03 μg/l), dieldrinas (0,03μg/)l, heptachloras (0,03μg/l), heptachlorepoksidas (0,03μg/)l, nurodytos jų ribinės vertės bei pažymėta, kad turi būti tiriami kiti pesticidai (0,1 μg/).
Geriamojo vandens tiekėjai privalo tikrinti higienos normoje išvardintus POT pesticidus ir pateikti ataskaitas kontroliuojančiai institucijai. Tačiau geriamojo vandens tiekėjai (dauguma) tiria tik bendrąjį pesticidų kiekį, kadangi neturi reikiamos analizei atlikti įrangos ir finansinių išteklių Kai kurie geriamojo vandens tiekėjai geriamojo vandens mėginius pesticidų likučiams nustatyti siunčia AAA laboratorijai arba Lietuvos že

emdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centrui.
Valstybinę geriamojo vandens kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pasak VMVT tarnybos darbuotojų, nei vandens tiekėjų pateikiamose geriamo vandens kokybės rodiklių ataskaitose, nei atliekant geriamojo vandens kontrolę nebuvo užfiksuoti teigiami pesticidų likučių kiekiai geriamajame vandenyje.

• POT pesticidų tyrimai aplinkoje
Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) atlieka pesticidų sandėlių gaisraviečių tyrimus. Stebimų pesticidų sąraše buvo rasta ir POT pesticidų – DDT, Lindanas, Hekschlorbenzenas.
AAA kartu su RAAD vykdo valstybinį upių ir ežerų monitoringą – vandens kokybė tiriama 50-tyje upių 103-jose vietose, 13-oje ežerų – vandenyje ir dugno nuosėdose tiriami POT – DDT ir Lindanas (alfa, beta, gama). Atlikus tyrimų duomenų analizę nustatyta, kad POT pesticidų likučiai nei upių nei ežerų vandenyje nebuvo aptikti.
Geologijos tarnyba renka ir kaupia informaciją apie potencialius geologinės aplinkos – dirvožemio, grunto ir požeminio vandens taršos židinius, atlieka valstybinį požeminio vandens monitoringą (UAB “Grota” laboratorija). POT pesticidai buvo tirti 30-tyje gręžinių.

• POT pesticidų tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose
Baltijos jūroje ir Kuršių marių aplinkoje tiriami šie chlororganinai junginiai: DDT ir jo metabolitai DDE bei DDD, taip pat HCH izomerai a-HCH, b-HCH ir g-HCH (lindanas). Šiuo metu nustatomų pesticidų koncentracijos Baltijos jūroje ir Kuršių marių vandenyje yra labai nedidelės (dažniausiai nustatomi HCH izomerai).
Pastarųjų šešerių metų Jūrinių tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijos tyrimų rezultatai rodo akivaizdžią chlororganinių junginių (DDT ir metabolitų bei HCH izomerų) kiekių mažėjimo tendenciją Baltijos jūroje bei Kuršių marių ekosistemoje: vandenyje, dugno nuosėdose, biotoje.
Analizuotuose dvigeldžių moliuskų dreisenų (Dreissena polymorpha) minkštuosiuose audiniuose nustatomi stabiliausi ir ilgiausią skilimo pusperiodį tur.intis DDE junginys; žuvyse nustatyti chlororganinių pesticidų kiekiai Lietuvoje galiojančių higienos normų neviršija ir pavojaus vartotojams nekelia.

NIP rengimo projekto metu atlikti tyrimai
Buvo ištirti 33 pesticidų sandėlių (kurie buvo išskirti kaip potencialūs aplinkos patvariaisiais organiniais pesticidais taršos šaltiniai) teritorijų gruntinio vandens ir grunto mėginiai.
Atlikus paviršinio grunto mėginių analizes, nustatyta, kad trijų POT pesticidų – HCB, DDT, Lindano kiekiai viršija DLK daugiau nei pusėje tirtų grunto mėginių. DDT koncentracija 7 mėginiuose buvo 2-100 mg/kg, HCB 0,026-10,1 mg/kg. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pesticidų saugojimo vietos užterštos pesticidų likučiais.
Pažymėtina, kad tai nėra tikslus taršos židinio užterštumo įvertinimas, kadangi buvo imama tik po du mėginius. Pagal Agrocheminių tyrimų centro darbuotojų naudojamas metodikas, tiriant taršos židinio užterštumą, turėtų būti analizuojamas 41 grunto mėginys iš skirtingų taršos židinio vietų. Projekto metu dėl ribotų finansinių išteklių išsamūs tyrimai nebuvo atliekami. Pagrindinis atliktų analizių tikslas buvo patikrinti, kokie POT pesticidai aptinkami taršos šaltiniuose ir ar yra šių medžiagų aplinkos tarša.
Atlikus gruntinio vandens mėginių analizes, šešių tiriamų taršos židinių gruntiniame vandenyje rasta padidinti dviejų POT pesticidų – HCB ir HCH (Lindano) kiekiai. HCB koncentracija paimtame gruntiniame vandenyje iš taršos židinių buvo 0,447-2,066 μg/l, tuo tarpu Lindano 0,35-2,65 μg/l.
Pagal galiojančius įstatymus, šių pesticidų koncentracijos neviršija leistinų normų, tačiau būtina pažymėti, kad Europos komisija svarsto naują direktyvą, pagal kurią visiems pesticidams požeminiame vandenyje DLK būtų 0,1 μg/l, tada nustatytos koncentracijos viršytų naująją DLK. Atliekant gruntinio vandens mėginių tyrimus, buvo pasirinktos gana aukštos teršalų aptikimo ribos, t.y. vertės nuo 0,2 μg/l ir kartais net 2 μg/l ir 3 μg/l. Todėl manoma, kad būtent dėl šių priežasčių, daugumoje gruntinio vandens mėginiuose pesticidai nebuvo nustatyti.
Gruntinio vandens paėmimo momentu, gruntinio vandens galimas užterštumas pesticidais buvo tirtas ir organoleptiškai, ar nėra taršos židinių vietose pesticidams būdingo kvapo. Pažymėtina, kad daugumoje tirtų gruntinio vandens mėginių buvo juntamas stiprus cheminių medžiagų kvapas.1.2. Pramoniniai patvarieji organiniai teršalai
Kita grupė chemikalų – pramoniniai patvarieji organiniai teršalai. Dėl savo puikių fiziko-cheminių savybių polichlorinti bifenilai rado labai platų pritaikymą įvairiausiose pramonės srityse. Tačiau dėl blogo tirpumo vandenyje ir labai gero tirpumo organiniuose tirpikliuose bei riebaluose šios medžiagos kelia didelę grėsmę tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. Patekę į žmogaus ar gyvūno organizmą, PCB vis kaupiasi jo riebaliniame audinyje, kol galiausiai jų susikaupia tiek, kad pradeda daryti neigiamą poveikį žmonių bei gyvūnų sveikatai.1.2.1 Polichlorintų bifenilų šaltiniai
PCB pradėti gaminti pramonėje nuo 1929 m. Gamyba buvo vykdoma labai plačiai ir apėmė visą pasaulį. 1993 m šių medžiagų gamyba, prekyba jomis ar naudojimas buvo uždrausti. Manoma, kad šiuo metu apie 40% šių teršalų jau išleisti į aplinką ir jų kontrolė nebegalima. Likę 60% PCB vis dar naudojami įvairioje įrangoje, todėl būtent jiems šiuo metu skiriamas didžiausias dėmesys – kad šie PCB būtų surinkti ir sutvarkyti, padarant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir žmogui.

Atvirose sistemose PCB buvo naudojami:
• tepimui;
• apatinės laivų korpusų dalies dažuose;
• paviršiaus apdirbime tekstilės pramonėje;
• kopijavimo kalkės gamyboje.

Pusiau uždarose sistemose PCB buvo naudojami:
• plastikų ir sintetinių medžiagų pramonėje;
• elektronikos komponentų gamyboje;
• nuotekų valymo sistemose;
• elektros įrangoje.

Uždarose sistemose PCB buvo naudojami:
• elektros transformatoriuose,
• elektros kondensatoriuose,
• elektros varikliuose,
• elektromagnetuose.1.2.2. PCB toksiškumas
PCB poveikis siejamas su svorio mažėjimu, pykinimu, vėmimu, gelta, pilvo bei galvos skaudėjimu, galvos svaigimu ir edema. Pastebėta, kad asmenys, kurių organizme nustatytas padidintas PCB kiekis, serga kepenų ciroze. Šios medžiagos, kaip ir kiti POT, pavojingiausios yra naujagimiams, kadangi jie pagal savo svorį gauna santykinai dideles šių teršalų koncentracijas.1.2.3. Polichlorintų bifenilų ekotoksiškumas
PCB neigiamai veikia ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Labiausiai pažeidžiami gyvūnų reprodukciniai gebėjimai. Pvz., žuvų išleisti ikrai pasklinda vandenyje po vieną ikriuką ir dėl to iš jų nebegali išsivystyti žuvys, paukščiai deda kiaušinius itin plonais lukštais, kurie dažnai sulaužomi. Buvo pastebėta, kad dėl PCB poveikio paukščiams taip pat deformuojasi snapai ir dėl to sutrinka jų gebėjimas maitintis, paukščiai žūva.1.2.4. Polichlorintų bifenilų tyrimai
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento laboratorija yra vienintelė Lietuvoje, turinti leidimą atlikti PCB tyrimus alyvose. Problematiška situacija, stabdanti įrangos su PCB identifikavimą, yra tai, kad šios laboratorijos galimybės neleidžia atlikti tiek tyrimų, koks yra jų poreikis.
Vandens telkinių monitoringas
Aplinkos apsaugos agentūra vykdo PCB stebėseną paviršiniuose vandens telkiniuose. Pagal naująją monitoringo programą PCB stebėjimas vandens telkiniuose yra sumažintas, kadangi ankstesnių metų tyrimais PCB likučių juose nebuvo aptikta.
Polichlorintų bifenilų tyrimai maisto produktuose
Nacionalinė veterinarijos laboratorija vykdo kenksmingų likučių stebėsenos programą gyvūnuose, jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse bei meduje. Laboratorijoje atliekami chloro pesticidų (aldrino, dieldrino, heptachloro, heksachlorbenzeno, DDT) bei polichlorintų bifenilų likučių stebėjimai. Šių tyrimų atliekama nedideli kiekiai, tačiau iš turimų duomenų žinoma, kad:
– žuvyje PCB koncentracija svyruoja 0,004 – 0,07 mg/kg intervale;
– kiaušiniuose PCB koncentracija svyruoja 0,006-0,083 mg/kg intervale.
Lietuvos teisinėje bazėje nėra reglamentuojama PCB likučių koncentracijos maisto produktuose. Šių medžiagų leistinos likutinės koncentracijos taip pat dar nėra nustatytos ir Europos Sąjungos teisiniuose reikalavimuose. Kai kurios šalys yra nustačiusios PCB likučių koncentracijų ribas, kurios yra taikomos tos šalies maisto produktų kokybės kontrolės sistemose. Pvz. Švedijoje:
– mėsos produktams yra nustatyta, kad PCB-153 koncentracija negali viršyti 0,01 mg/kg arba 0,1 mg/kg, vertinant PCB koncentraciją riebaluose;
– kiaušinių riebaluose leidžiama aukščiausia koncentracija yra 0,1 mg/kg;
– šviežioje žuvyje šių medžiagų koncentracija gali siekti 0,1-0,4 mg/kg.
Jungtinėse Amerikos Valstijose yra nustatytos dar didesnės leistinos PCB koncentracijos. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvoje maisto produktuose nustatomos PCB suminės koncentracijos arba neviršija arba nežymiai viršija kitose šalyse nustatytas leistinas PCB likučių maisto produktuose koncentracijas.
NIP rengimo projekto metu atlikti tyrimai
NIP rengimo projekto metu buvo atlikti PCB koncentracijų matavimai gruntiniuose vandenyse ir filtrate prie trijų Lietuvos sąvartynų. Tirtuose sąvartynuose (Lapių, Kairių ir Rumšų) PCB koncentracija filtrate kinta 0,067 – 0,46 µg/l intervale, o gruntiniame vandenyje 0,10 – 1,06 µg/l intervale.
Tikslių duomenų apie PCB koncentracijų gruntiniame vandenyje ribas nerasta, tačiau keliose duomenų bazėse paminėta, kad ji neturėtų viršyti 1 µg/l koncentracijos, o Vokietijoje yra reglamentuojama, kad geriamame vandenyje PCB koncentracija negali viršyti 0,5 µg/l koncentracijos. Šie sąvartynų filtrato ir gruntinio vandens tyrimų duomenys parodo, kad Lietuvos teritorija yra užteršta PCB ir jų paplitimo aplinkoje monitoringas vis dėlto turėtų būti vykdomas.1.3. Netikslinio susidarymo medžiagos
Netikslinio susidarymo medžiagos dar viena iš POT grupių.
Dioksinų ir furanų šaltiniai
PCDD/PCDF (polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai )gali susidaryti terminių arba cheminių procesų metu. Jų išmetimai į aplinką vyksta beveik bet kokio deginimo metu ir šių medžiagų susidarantis kiekis labiausiai priklauso nuo to, kas yra deginama.
Palankios sąlygos PCDD/PCDF susidaryti yra laisvų chloro radikalų ir organinės anglies buvimas, 200 – 450ºC temperatūra, nepilnas degimas, šarminė terpė, UV spinduliai. Pagrindinis rodiklis, parodantis, kiek iš vienos ar kitos kuro rūšies išsiskirs PCDD/PCDF, yra chloro junginių kiekis tame kure. Kuo daugiau chloro, tuo didesnė tikimybė, kad susidarys PCDD/PCDF.
Pasaulyje daugiausia PCDD/PCDF į aplinką patenka dėl pramonės taršos. PCDD/PCDF, į orą išmesti su kietomis dalelėmis, atmosferoje pernešami, su krituliais nusėda ant pasėlių, patenka į dirvožemį ir vandens ekosistemas, kaupiasi naminiuose gyvuliuose ir vandens organizmuose.

Lietuvoje aktualūs šie pramoniniai išmetimų šaltiniai:
• pavojingų atliekų deginimas,
• medicininių atliekų deginimas,
• cemento gamyba, kalkių gamyba,
• plytų ir keraminių gaminių gamyba,
• stiklo gamyba,
• liejyklos,
• iškastinį kurą deginančios jėgainės ir katilinės,
• asfalto paruošimas,
• popieriaus gamyba iš antrinių žaliavų
• mėsos gaminių rūkimas,
• medicininių atliekų deginimas.

Kadangi Lietuvoje nėra plačiai išvystytos sunkiosios pramonės, pagrindiniai PCDD/PCDF šaltiniai – žmonių deginamos atliekos, žolė. Daug šių medžiagų susidaro deginant buitines atliekas, padangas, senus baldus, plastmasę.
Dėl blogo tirpumo vandenyje ir labai gero tirpumo organiniuose tirpikliuose, šios medžiagos gerai kaupiasi organizme, o ypač – jo riebaliniame audinyje ir kelia didelę grėsmę tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. Šios medžiagos yra kenksmingos, nes kenkia žmogaus odai, nervų, imuniniai sistemai, kepenims, galimi išsigimimai. Manoma, kad į žmogaus organizmą apie 90% PCDD/PCDF patenka mitybos metu, ypač vartojant mėsą, žuvį, pieno produktus.

Taigi POT yra chemikalai, kurie:
• yra ypatingai patvarūs ir ilgai išbūna aplinkoje;
• biologiškai kaupiasi organizmuose ir mitybos
• grandinėje;
• yra nuodingi žmonėms ir gyvūnams bei
• pasižymi kancerogeniniu poveikiu;
• gali būti pernešami tolimais atstumais per orą,
• vandenį, su migruojančiomis gyvūnų rūšimis.

POT gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose ir riebaluose, todėl, patekę į žmogaus ar gyvūno organizmą, kaupiasi jo riebaliniame audinyje. Maisto grandinėje POT koncentracijos gali išaugti net kelis šimtus kartų. Patvarieji organiniai teršalai gali pažeisti suaugusių žmonių bei gyvūnų reprodukcinę, hormoninę sistemas, sukelti įvairius lytinius negalavimus, pvz., nevaisingumą, lytinę impotenciją. Ypač POT poveikiui jautrūs naujagimiai ir motinos įsčiose esantys kūdikiai, kadangi jie pagal savo svorį gauna santykinai dideles šių teršalų koncentracijas. Į naujagimius teršalai gali patekti žindymo metu kartu su pienu. POT sutrikdo vaisiaus vystymąsi, dėl to gimę kūdikiai turi motorikos, psichikos, elgesio, mąstymo, augimo sutrikimus, susilpnėjusį imunitetą.1.4. Prevencija
Kaip jau buvo minėta, itin dideli PCDD/PCDF kiekiai Lietuvoje susidaro dėl pačios visuomenės kaltės – netinkamo atliekų tvarkymo. Ypač daug šių kenksmingų medžiagų susidaro degant buitinėms atliekoms, plastmasei, padangoms, naftos produktams (degalams, alyvai), seniems baldams, impregnuotai medienai, žolei. Moksliniai tyrimai parodė, kad kelios dešimtys šeimų, deginančių tokias atliekas namuose, orą dioksinais užteršia labiau nei dešimtis tūkstančių gyventojų aptarnaujanti specialiai įrengta šiukšlių deginimo krosnis (joje palaikoma labai aukšta, net 1000 – 1500ºC temperatūra). Iš aplinkos nuodingos medžiagos su maistu, per orą ar vandenį patenka į žmogaus organizmą.
Saugokite savo sveikatą ir aplinką:
• mažinkite atliekų susidarymą buityje;
• susidariusias atliekas rūšiuokite ir išmeskite į specialius rūšiavimo konteinerius arba atiduokite tvarkyti įmonėms, užsiimančioms jų perdirbimu ar tvarkymu;
• nedeginkite žolės, šiaudų, nes juose gali būti susikaupę pesticidų ar kitų POT ir degimo metu išsiskirs pavojingi dioksinai/furanai;
• nepirkite kuro, degalų iš nelegalių prekybos šaltinių. Toks kuras gali būti pagamintas atskiedus PCB turinčią alyvą, todėl jo degimo metu išsiskiria daug PCDD/PCDF. Be to, PCB turintis kuras kenksmingas žmogaus sveikatai jau vien tuo, kad kenksmingi PCB teršalai gali patekti į organizmą kvėpuojant ar kontakto su jais metu;
• nebūkite arti vietų, kuriose dega įvairios atliekos (plastmasė, seni baldai, padangos), ar didelių gaisrų, ypač degant pesticidų sandėliams, chemijos pramonės įmonėms, transformatorinėms;
• nenaudokite nežinomų ar nelegaliai įsigytų cheminių medžiagų, nes jos gali būti pavojingos.
Lietuvoje vis dar gali būti likę nežinomų bei nesutvarkytų pesticidų, tame tarpe ir POT, sankaupų. Netinkamai laikomos kenksmingos cheminės medžiagos vis dar patenka į aplinką.
• Jei žinote senų pesticidų laikymo vietų, praneškite apie jas Regioninių aplinkos apsaugos departamentų darbuotojams, savivaldybių darbuotojams;
• nenaudokite senų, nežinomos sudėties ir poveikio pesticidų.
Išvados

Taigi žmonės turi pasirūpinti, kad POT į aplinką būtų kaip galima mažiau išmetama. Ir tam tikslui yra įvairių būdų:

1. Nedeginti žolės, nes tai yra patvariųjų organinių teršalų šaltinis.

2. Patalpų šildymui bei maisto gamybai naudoti: akmens anglį, neapdorotą medieną, dujas, elektros energiją. Jeigu mes naudosime nešvarų, neaiškios kilmės kurą, gali būti, kad jis bus užterštas POT.

3. Stengtis nerūkyti patalpose, kur yra nerūkančių žmonių (cigaretės rūkymo metu taip pat susidaro POT, kuriuos ne tik rūkantysis įtraukia į plaučius, bet ir nuodija aplinkinius žmones.Literatūra
1. Internetas. http://www.apicentras.lt/?pid=303

2. Internetas. http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=5494

Leave a Comment