Parazitai

Žmogus gali turėti parazitų tiek organizmo viduje, tiek išorėje.
Žmogaus organizme gali parazituoti _200 kirmėlių rūšių. Apvaliosios kirmėlės sukelia: ankilostomidozę, askaridozę, enterobiozę, trichineliozę, trichocefaliozę; kaspinuočiai: cisticerkozę, difiliobotriozę, echinokokozę, himenolepidozę, teniarinchozę, teniozę; siurbikės: fascioliozę, opistorchozę.

Kai kuriomis kirmėlėmis (askaridoze, trichocefalioze) užsikrečiama valgant neplautas daržoves, vaisius, ir taip toliau; per nešvarias rankas, nes parazitinių kirmėlių, sukeliančių šias ligas, kiaušiniai subręsta dirvoje. Trichinelioze, tenioze, teniarinchoze, difilobotrioze užsikrečiama, suvalgius apkrėstos žalios ar nepakankamai išvirtos mėsos bei žuvies, nes šias sukeliančių parazitinių kirmėlių lervos vystosi taarpinių šeimininkų (kiaulės, karvės, šerno, žuvies) kūne. Kai kurių parazitinių kirmėlių (pvz., filarijų) lervos patenka į organizmą pro kraujasiurbių vabzdžių įkandimo vietas, kitų (ankilostomidžių) – prasiskverbia pro odą. Echinokokoze užsikrečiama nuo šunų, per echinokoko kiaušiniais užterštą maistą ar rankas.
Į organizmą gali patekti vienos ar kelių rūšių parazitinės kirmėlės; jos gali parazituoti pavieniui (pvz., kaspinuočiai) arba gausiai (pvz., askaridės, spalinės). Lervos dažniausiai parazituoja įvairiuose audiniuose (kraujyje, raumenyse, smegenyse, kepenyse), o subrendę individai – žarnyne (askaridės ir kaspinuočiai – plonojoje, plaukagalviai – storojoje žarnoje). Parazitinių kirmėlių daroma žala prriklauso nuo jų rūšies, gausumo ir susitelkimo vietos, individualių organizmo savybių, ir nuo aplinkos veiksnių (mitybos, avitaminozių). Būdamos žarnyne, migruodamos įvairiuose audiniuose, jos mechaniškai ir chemiškai kenkia organizmui: dirgina audinius ir nervų sistemą, išskiria apykaitos produktus, sukelia refleksines, toksines ir al

lergines reakcijas. Nuo šios ligos suletėja vaikų protinis ir fizinis vystymasis, suaugusieji esti ne tokie darbingi. Jos pasunkina ir kitas ligas. Gydomos antihelmintiniais vaistais kai kurios (cisticerkozė, echinokokozė) – operacija.

Profilaktika: laikytis higienos ir sanitarinių taisyklių, naikinti pašalintas parazitines kirmėles, tikrinti skerdieną, tinkamai paruošti maistui mėsą ir žuvį, saugoti dirvožemį ir vandenį, neteršti jų išmatomis, naikinti valkataujančius šunis. Parazitinių kirmelių daroma žala priklauso nuo jų rūšies, gausumo ir susitelkimo vietos, individualių organizmo savybių ir nuo aplinkos veiksnių (mitybos, avitaminozių).

Kaspinuočiai (Cestoda), cestodai, plokščiųjų kirmėlių tipo bestuburių gyvūnų klasė (5 būriai, _3000 rūšių). Visi cestodai yra parazitai. Kūnas (strobilė) kaspino formos nuo 1mm iki 20m ilgio, dažniausiai iki 8mm pločio, nariuotas, balsvas arba gelsvas. Galva (skoleksas) apvali, plokščia arba ištįsusi, dažnai tik smeigtuko galvutės dyydžio, su raumeningais siurbtukais, prisisiurbimo vagelėmis (botrijomis), kabliukais, kuriais cestodai prisitvirtina prie šeimininko žarnos sienelės. Cestodai neturi virškinimo, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų. Dažnesnės rūšys: platusis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum; sukelia difilobotriozę), jautinis kaspinuotis (Teania rhynchus saginatus; sukelia teniarinchozę), kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium; sukelia teniozę), mažasis kaspinuotis (Hymenolepis nana; sukelia himenolepidozę), echinokokas (Echinococcus granulosus; sukelia echinokokozę). Beveik visi kaspinuočiai vystosi tarpiniuose šeimininkuose. Apvaisinti kiaušiniai su galutinio šeimininko išmatomis pašalinami laukan. Jei kaspinuočių, kurie vystosi su 1 tarpiniu šeimininku (pvz., kiaulinis arba galvijinis kaspinuotis), ki

iaušinius praryja tarpinis šeimininkas (pvz., kiaulė), tada iš kiaušinių išsirita lerva onkosfera arba koracidija, turinti 3 poras kabliukų. Jos įsiskverbia į šeimininko žarnos sienelę, pasiekia kraujagysles, su krauju patenka į įvairius organus ir tampa lerva cisticerku. Žmogus (galutinis šeimininkas) užsikrečia cisticerkais valgydamas apyžalę mėsą. Žmogaus žarnyne cisticerkas siurbtukais prisitvirtina prie žarnos sienelės ir išauga į suaugusį kaspinuotį. Jeigu kaspinuočiai kurie vystosi su 2 tarpiniais šimininkais (pvz., paprastoji ligulė, platusis kaspinuotis), iš kiaušinio išsiritusią lervą koracidiją praryja vėžiagyvis, o apsikrėtusius vėžiagyvius – žuvis, tai žmogus užsikrečia nuo apyžalės žuvies. Kaspinuočio išskirti medžiagų apykaitos produktai nuodija ir alergizuoja organizmą; kaspinuočio kūnas užkemša žarnyną, trikdo peristaltika. Profilaktiškai reikia tikrinti skerdieną, laikytis higienos ir sanitarinių taisyklių, tinkamai ruošti maistui mėsos ir žuvies produktus, neteršti fekalijomis dirvožemio ir vandens.

Leave a Comment