Lastelės sandara

Lasteles sandara
Dauguma augalu ir gyvunu priklauso eukalijotams ju lasteliu sandara yra panasaus tipo.Augalu ir gyvunu lasteles skiriasi:
Augalu:1)turi celiuliozine sienele;2)turi chloroplastus;3)turi centrine vakuole;Gyvunu:1)neturi sieneles;2)neturi chloroplastu;3)neturi centrines vacuoles.
Augaliniu ir gyvuliniu lasteliu bendros strukturos ir funkcijos.1)Plazmine membrana-tai isorines lasteles augalas,reaguliuojantis medziagu patekima I lastele ir salinima is jos.PATENKA:maisto medz.,deguonis.Salinamas dioksidas.2)Citoplazma-yra terpe,kurioje vyksta visos gyvybiskai svarbios chemines reakcijos ir kaupiamos maisto medz.Citoplazma nuolat juda ir kartu su ja juda organoidai.3)Branduolys-jame yra chromosomu,kurios sudarytos is baltymu ir nuklerugsciu,skirtingu rusiu organizmu lastelems budingas tam tikras chromosomu skkaicius.
Zmogaus lastelese isskyrus lytines yra 46chromosomos.Chromosomos dar issidesciusios poromis,taigi zmogaus chromosomas sudaro 23poras.Chromosomose saugoma paveldima informacijaapie lasteles medz.sudeti ir struktura.4)Ribosomos-tai labia mazi kuneliai sudaryti is dvieju daleliu.Jos gali buti issidesciusios ant endoplazminio tinklo,o kita dalis tiesiog citoplazmoje.PAGRINDINE RIBOSOMU FUNKCIJA:BALTYMU SINTETINIMAS.
5)Endoplazminis tinklas-kanalams isnesiojami pagaminti baltymai po visa lastele.6)Gondzio kompleksas-jame kaupiamos organiniu medz.atsargos.7)Mitochondrijos-aprupina lastele energija.8)Lizosomos-skaidomi organioniai junginiai.9)Centrioles-padeda susidaryti dalijimosi verpstei ir tolygiam chromosomu pasiskirstymui dukterinese lastelese.
AUGALINE LASTELE turi sienele,plastidus,centrine vacuole.1)Sienele-sudaryta is angliavandeniu vadinamu celiulioze.sienele yra hidrofobiska ,praleidzia vandeni ir jame istirpusias medz.Sienelesuteikia paatove forma ir saugo vidini turini.Plastides gali buti triju tipu:1)chloroplastai-tai augalu lastelei budingi organoidai,juose yra zalios spalvos medz.,kuris sugeria saules sviesos energij,kuri panaudojama organines medz. Kaupimui.2)leukoplastai-bespalves plastids,susintetintas krakmola kaupiamas stebagumbiuose ir kituose augalu saknyse.Leukoplastai gali pavirsti chloroplastais(bulves stiebagumbes pazaliuoja).3)Chloroplastai-nulemia raudona, or

randzine, geltona, vaisiu, rudeniniu lapu spalva.Chloroplastai gali pavirsti chromoplastais.VAKUOLES-juose kaupiasi lasteliu sultys,daznai vakuole buna stambi, uzpildo beveik visa centrini lasteles dydi,vadinama CENTRINE VAKUOLE.
LASTELES APVALKALELIS-sudarytas is 2 lipidu sluoksniu,tarp kuriu isiterpia baltymai.Plazmineje membranoje yra daugybe smulkiu angeliu,poru pro kurias tarp lasteles ir aplinkos vyksta jonu ir molekuliu apykaita.Membrana atskiria vidine lasteles terpe nuo aplinkos,saugo nuo pazeidimu,reguliuoja medz. Patekima ,susintetintu medz. Pasalinima,praleidzia I lastele stambias daleles patenkancias fagocitozes budu ir smulkius laselius pinacitozes budu.Kiap molecules prasiskverbia pro plazmine membrana?Molekules pro plazmine membrana pernesamos aktyviai ir pozityviai:
Aktyvus budai:1)aktyvoji pernasa;2)endocitoze;3)egzocitoze.Aktyvoji pernasa-atveju molecules ar jonai juda link didesnes koncentracijos.Molekulems pernesti reikia baltymu nesikliu ir energijos.Baltymai nesikliai veikia kaip siurblys.Endocitoze-kaip endocitozes metu paimama didele maisto dalele sis procesas vadinamas fotosinteze.(budinga vienalasciams organizmams,kaip paprastajai amebai)Kai endocitozes metu paimame skkyscio dalele sis procesas vadinamas finocitoze.(pvz.augalu, saknu lastelesmedz. Pasisavina butent siuo budu)Egzocitoze-vykstant jai pernesama medz.isskiriama isore.
Pasyvus budai:
1)difuzija;
2)palengvintoji pernasa.
Difuzija-savaime vykstantis daleliu judejimas is didesnes koncentracijos I mazesne vadinamas difuzija.Palengvintoji pernasa-jos atveju baltymas nesiklis padeda molekulems prasiskverbti mazesnes koncentracijos kryptimi.Jos metu,lastele energijos neeikvoja.
OSMOSAS
Vandens molekuliu difuzija pro pusiau pralaidzia membrana is mazesnes koncentracijos tirpaloi didesnes koncentracijos tirpala.Kas atsitiks jei raudonasias kraujo lasteles(elektroidus)idesime I distiliuota vandeni?Del osmoso vanduo judes pro plazmine membrana I lasteles vidu nors plazmine membrana yra elastinga,bet ji negali atlaikyti besiskverbiancio va
andens augimo todel eletrocitas sproksta ir suplysta.Raudonasias kraujo lasteles patalpinus I konceėntruota cukraus tirpala plazmine membrana susirauksleja,nes vanduo del osmoso juda is lasteles citoplazmos I didesnius koncentracijos cukraus tirpala.Stai kodel kraujo plazmoje ir kraujo lastelese turi buti palaikoma tam tikra medz.koncentracija,antraip vandenui judant del osmoso pakistu kraujo lasteles.
ENERGIJA.Be energijos saltinio gyvieji organizmai negaletu nei augti,nei daugintis.Nerodytu gyvybes.Maiste,kuri valgome,gludinti chemija energija pakeiciama kita chemija ir pakeiciama ir kaupiama ATP molekulese.Veliau ATP potencine energija pakeiciama mechanine raumenu susitraukimo energija.ATP atlieka 3 svarbias funkcijas:1)ATP naudojamas cheminiam darbui atlikti t.y. teikia energija lasteliu sintezei.2)pernasos darbui atlikti teikia energija,kuri reikalinga medziagu pernasai pro plazmine membrana.3)mechaniniam darbui atlikti teikia energijos,kurios reikia raumenims sutraukti,chromosomoms judeti,blakstienelems,ziuzelems judeti.
FERMENTAI(ENZIMAI)
Visi procesai gyvuose organizmuose vyksta dalyvaujant fermentams.lFermentai arba enzimai pagreitina chemines medz. Patys nepakisdami.Fermentas paskatina viena chemines medz. Su kitomis.Fermentas ir substratas sudaro kompleksa ir atitinka kaip raktas spyna.Fermentas turi aktyvuji centra,kuriame substratai prisijungia taip,kad galetu vienas su kitu reaguoti.Reakcijai ivykus suskaidyti produktai,atskiria nuo fermento,o pats fermentas gali toliau saveikoti.Vieni fermentai dalyvauja skaidymo reakcijose,kuriuose substratas suskaidomas I smulkesnes molecules,kiti dalyvauja sintezes reakcijose,kuriu metu medziagos sujungtos I didesne molecule.fermentiniu reakciju greitis priklauso nuo:1)PH(skrandzio fermentas pepsinas,aktyviausias kaip PH2.Plonu zarnu tripsinas aktyviai kai PH8.Esant kitokioms PH fermentams nesijungia su frekstatu.2)Kylant temperaturai fermento aktyvumas dideja..Reakcijos greitis didziausias +4
40temp.esant didesnei temp.fermentas denaturuojasi.Inchibavimas-tai fermertu blokavimas.substraktas prisijungdamas prie aktyviojo centro pakeicia fermentu forma,uzblokavus sinteze ir skaidimasis..Daugelis nuodu ir sunkiuju metalu yra fermentu inchibitoriai.Kadangi fermentai sudaro kompleksus tik su savo substratais ju pavadinimai sukurti is substrato pavadinimo.

substratas fermentas
lipidas lipaze
maltoze maltaze
laktoze laktaze
FOTOSINTEZE
Lapas-organas kuriame vyksta fotosinteze.Mikroskopineje lapo sandaroje galima izvelgti daugybe ivairaus dydzio ir formos lasteliu.Lapo isore dengia epiterminis audinys,tai plonas pavirsinis dengiamojo audinio sluoksnis.Epiderminio lasteles neturi chloroplasmu,po epidrmiu issideste lapo minkstimo lasteles sios lasteles sudaro mezochibini audini(asimiliacini audini).Mezofliminio audinio lasteles turi daug chloroplastu,chloroplastuose yra zaliojo pigmento chlorofilo.Jis sugeria saules sviesos energija ir ja panaudoja fotosintezei.Chloroplastai lasteles viduje gali judeti priklausomai nuo sviesos inciatyvumo.Dienos sviesa sudaro skirtingas spalvu spektras,kiekvienas pigmentas kai kurias spalvas sugeria,o kai kurias atspindi.chlorofilas lapuose esantis zalias pigmentas sugerai melyna,violetine,raudona ir atspindi zalia spalva.Pastoviuju varstomuju lasteliu tarp kuriu yra plisys, tai lapo zioteles.Pro jas vyksta anglies dioksido,co2 ir o2 difuzija bei garina vandeni.Nakti augala lasteles reikia paimti kvepavimo daguoni ir isskirti susidariusi anglies dioksida.Lapai paprastai buna platus,tokia forma,paprastai turintys lapai,sugeria daug saules sviesos ir anglies dioksido.
IZOTINIAI HIPOTONINIAI IR HIPERTONINIAI TIRPALAI
Toniskumas atspindi dvieju tirpalu osmosiniu slegiu skirtuma.Tokie tirpalai atitinkamai vadinami izotiniu,hipotoniniu ir hiperbiniu.Izotoniniu,vadinamas tirpalas,kaiabiejose membranos pusese istirpusiu medz.koncentracija yra tokia pati ir vandens molek. I abi puses pereina vienodas kiekis.Hipotoninis tirpalas vercia lasteles ispampti arba su

usprogti del vandens verzimasi I jas.Lasteles issiputimas hipotoniniame tirpale sukelia turgonini slegi.Tokios lasteles vadin.turgorizuotomis.Hipertoninuose tirpaluose lasteles susitraukia,susirauksleja,nes netenka daug vandens.Augalo lastelems patekus I hipertoniniu tirpala didele centrine vakuole netenka h2o,plazmine membrana gali atsitraukti nuo lasteles sieneles,toks reiskinys vadinamas plazmolize.
CHLOROPLASTO SANDARA
Chloroplastai augalu lastelese esantys smulkuciai kuneliai.Chloroplastus supa dviguba membrana,viduje yra stroma-tai tirpalas su daugybe fermentu.Stromos viduje issideste tilakoidai jie sukrauti I kruveles granas.Tilakoidu membranose yra chlorofilo ir kitu pigmentu.Chlorofilas tilakoidu membranosi sugeria saules sviesos energija,suzadime elektronams tada sie pakeliami I stroma,kurioje redukuojamas anglies dioksidas.
Fontosintezes proceso supratimas.
Fotosinteze-tai organiniu junginiu susidarymas del saules energijos sviesos poveikio.
Fotosintezes bendra lygtis:

Fotosintezes fazes:1)sviesos faze;2)tamsos faze.
Sviesos faze-jos metu sugeriama sviesos kpavas,vyksta fotolizes procesas,skaidomas vanduo,issiskiria mo;ekulinis deguonis ir pasalinamas I aplinka,o vandenilis pernesamas I specialu nukleoida-NADP.NADP prisijungus vandenili gaminamas redukuotas nukleoidas ATP.Sis procesas vyksta tulokoiudu nervuose.Fotosintezes tamsos faze-sis procesas vyksta stroboje,sios reakcijos vadinamos nuo sviesos priklausancios reakcijos,nes gali vykti sviesoje ir tamsoje.Sviesos fazeje susidariusios ATP ir NADPH(su vanden)naudojamos anglies dioksidui redukuoti iki angliavandenio.FOTOSINTEZES REIKSME
Zalieji augalai teikia deguoniorganines medziagas,mazina anglies dioksido kieki ir gamino cheteritrofams kieki.Fotosintezes produktyvumas priklauso:1)nuo apsvietimo intensyvumo;2)CO2 ir h2o kiekio;3)temperaturos ir dregmes;4)lapu pavirsiaus ploto bei lapu issidestymo.50mineraliniu medz. Patekimas I augalus;6)aplinkos tarsos(pvz.ugnikalniai, automobiliai, lektuvai).

Leave a Comment