Ląstelės sandara

Visi organizmai iš ląstelių
(Įvadas į ląstelės biologiją)

VISŲ LAIKŲ ŽEMĖS ISTORIJOJE DYDŽIO REKORDININKAI
Pavadinimas Kūno ilgis Kūno masė
Stambiausi vandens organizmai
Mėlynasis banginis 33 m * 136 t

Ryklys Carcharodon megalodon
(išmiręs) 33 m * 125 t

Rudadumblis Macrocystis >60 m
Kalmaras Architheutis 18 m
Stambiausi sausumos organizmai
Brachiozauras 30 m * 50 t

Beragis raganosis Indricotherium
(stambiausias sausumos žinduolis) 8,5 m
(6 m aukštis) * 18 t

Afrikinis dramblys
(stambiausias dabartinis žinduolis) 4 m (aukštis) 7,5 t
Eukaliptas 110 m
Sekvoja 116 m
4 m (skersmuo) *1500 t

Smulkiausi organizmai
Mikoplazmos 0,33 *

Bešaknė volfija

(mažiausias žiedinis augalas) 1,2 mm

Žemės gyvybė labai įvairi: vieni organizmai vienaląsčiai, kiti daugialąsčiai. Pvz., ameba teturi vieną ląstelę, o žmogus, manoma, apie 1014 ląstelių.

Vienaląsčiai irgi nevienodi. Vienų ląstelės labai paprastos sandaros, tookie vienaląsčiai vadinami prokariotais. Kitų – sudėtingesnes, jie vadinami eukariotais.

Visi daugialąsčiai – augalai, gyvūnai, grybai – yra eukariotai. Itin retai daugialąsčio organizmą sudaro vienodos ląstelės. Daugumos daugialąsčių organizmą sudaro daugelio atmainų ląstelės. Pavyzdžiui, histologai suaugusio žmogaus organizme priskaičiuoja apie 210 tipų ląstelių. Jos skiriasi dydžiu, forma, sandara, atliekamomis funkcijomis, jautrumu aplinkos poveikiams. Šios ląstelės sudaro audinius, audiniai – organus.

Tad norint gerai suvokti, kaip veikia gyvi organizmai, kuo paremta gyvybė, reikia suprasti ląstelių sandarą ir funkcijas. O yra ir neląstelinė gyvybės forma – virusai. Kas jiie tokie, irgi nesuprasi nesuprasdamas ląstelės.

[Pav.1.1]

Ir šiais laikais neretai gyvas būtybes įvairiomis kalbomis vadina sutvėrimais arba padarais. Angliškai – creature (“kūrinys”), rusiškai – ńīēäąķčå arba ņāąšü (irgi “kūrinys”, tik pirmasis žodis dažnai turi teigiamą atspalvį, o antrasis – neigiamą). Šie žodžiai atsirado iš žm

monių tikėjimo, kad gyvybė buvo sukurta kažkokios aukštesnės būtybės, dievo.

Apie gyvybės atsiradimą kalbėsime vėliau. O dabar palyginkime organizmus su tokiais dirbtiniais daiktais kaip statiniai.
[1-2]

Senovėje pastatus neretai statydavo iš daugelio rūšių plytų. Pavyzdžiui, Vilniuje šv. 0nos bažnyčia pastatyta iš 38 rūšių plytų. Dauguma daugialąsčių organizmų irgi sudaryti iš daugelio rūšių ląstelių. Tačiau plytos – negyvi, pasyvūs kūnai. Jos – labai paprastos mechaninės konstrukcijos. Plytų funkcijos – laikyti aukščiau esančias plytas bei perdengimus, atitverti pastato vidų nuo išorės, nepraleisti dulkių, vandens, vėjo, šilumos. Laikui einant plytos yra, suirus dideliai daliai plytų suyra ir statinys.

O ląstelės – organizmo “plytos” – gyvos. Didžioji dalis jų aktyviai atlieka savo funkcijas. Ir tos funkcijos labai įvairios – jos atitveria vienas organizmo dalis vieną nuo kitos ir nuo išorės, sudaro tvirtus darinius, susitraukdamos juudina visą kūną, skaido ir gamina įvairiausias medžiagas, gabena jas, priima signalus ir apdoroja informaciją.

Tik nedidelė dalis ląstelių savo funkcijas atlieka jau būdamos negyvos, pasyviai. Tai medienos ir karnienos plaušai (jie – tvirti storasieniai vamzdeliai, atsparūs tempimui ir spaudimui), tai kamštinės ląstelės (jos tiesiog sudaro negyvas pertvaras), vandens indai (tiesiog vamzdžiai, kuriais teka vanduo ir ištirpusios mineralinės medžiagos).

BENDRA EUKARIOTINĖS LĄSTELĖS SANDARA
Matų priešdėliai
Giga- G 109
Mega M 106
Kilo k 103
Mili- m 10-3
Mikro- *
10-6
Nano- n 10-9
intarpas “LĄSTELIŲ DYDIS IR MATAI”
Ląstelės labai mažos: bakterinės ląstelės paprastai būna apie 2 * ilgio, o aukštesniųjų gyvūnų ląstelės &#

#8211; 20-30 * ilgio. O sudedamosios ląstelių dalys – dar mažesnės. Tad ir matai vartojami maži (kursyvu išskirti nesisteminiai ilgio matai):
.mikrometras (*m) = mikronas (*) = 10-6 metro
nanometras (nm) = 10-9 metro
angstremas = 0,1 nanometro

Kodėl nebūna ląstelių mažesnių už mikroorganizmą Mycoplasma? Nes ląstelę sudarančios molekulės negali būti mažesnės. O ląstelės gali būti gyva tik turėdama tam tikrą biomolekulių skaičių. Mažesnių ląstelių būtų tik tada, jei būtų mažesnių atomų.

O kodėl nebūna labai didelių ląstelių? Todėl, kad ląstelių gyvybinė veikla priklauso nuo medžiagų, kurias ląstelė gauna iš aplinkos pro paviršių. O kuo ląstelė didesnė, tuo mažiau paviršiaus tenka vienam tūrio vienetui, kuris vartoja pro paviršių patenkančias maisto medžiagas ir deguonį. Ir tuo prasčiau ląstelėje pasiskirsto medžiagos. Juk daugelis molekulių ląstelėje keliauja tik difuzijos būdu.

Kai kurių biologinių objektų dydžiai
Objektas Ilgis (nm)
Alanino (amino rūgštis) molekulė 0,5
Gliukozės (monosacharidas) molekulė 0,7
Fosfatidilcholino (membraninis lipidas) molekulė 3,5
Mioglobino (nedidelis baltymas) molekulė 3,6
Hemoglobino (vidutinio dydžio baltymas) molekulė 6,8
Bakterijos Escherichia coli ribosoma 18
Poliomielito virusas 30
Miozino (ilgas raumenų baltymas) molekulė (ilgis) 160
Tabako mozaikos virusas 300
Kepenų ląstelės mitochondrija 1 500
Bakterija Escherichia coli 2 000
Špinato lapo chloroplastas 8 000
Kepenų ląstelė 20 000

Ląstelė primena maišelį, stangriai pripildytą klampaus skysčio. Ląstelę nuo aplinkos skiria plona lipidinė plėvelė – plazminė membrana. Citozoliu vadinamas klampus ląstelės vidų užpildantis tirpalas – vanduo su ištirpusiomis organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis ir jame kybančiais ląstelės organoidais . Citozolis ir visi jame esantys organoidai sudaro citoplazmą . Tik vienintelis ląstelės branduolys, no

ors taip pat yra citozolyje, nėra citoplazmos dalis. Citoplazmą nuo aplinkos visada riboja plazminė membrana. Augalinės, grybinės ir prokariotinės ląstelės aogobtos dar ir ląstelės sienele. Ląstelės sienelė ir plazminė membrana sudaro ląstelės apvalkalėlį.
[1.3]

Tipiškos bakterijos ir tipiškos žinduolio ląstelės cheminės sudėtys

Komponentė Bakterija Žinduolio ląstelė

Ląstelės masės %
H2O 70 70
Neorganiniai jonai (Na+, K+, Mg2+, Ca2+, Cl- ir kt.) 1 1
Įvairios smulkiamolekulės organinės medžiagos 3 3
Baltymai 15 18
RNR 6 1,1
DNR 1 0,25
Fosfolipidai 2 3
Kiti lipidai – 2
Polisacharidai 2 2
Bendras ląstelės tūris 2*10-12 cm3 4*10-9 cm3
Santykinis ląstelės tūris 1 2000

UŽDAVINIAI
1. Bakterijos Escherichia coli aukštis 2 *, o skersmuo 0,8 *. Cilindro tūris apskaičiuojamas pagal formulę .

a) Kiek sveria viena bakterija E.coli, jei jos tankis 1.1 g/cm3? [1,1*10-12g]

b) E.coli sienelės storis – 10 nm. Kiek procentų bakterijos tūrio sudaro ląstelės sienelė? [5,9%]

c) E.coli greitai auga ir dauginasi todėl, kad ląstelėje baltymus sintetina apie 15 000 apvalių ribosomų, kurių skersmuo 18 nm. Kiek procentų ląstelės tūrio sudaro ribosomos? [4,6%]
2. Paskaičiuokite, kiek kepenų ląstelių (ilgis 20 *), ir kepenų ląstelių mitochondrijų (ilgis 1,5 *) tilptų ant adatos galiuko, kurio skersmuo 0,5 mm, jeigu jas sudėtume vienu sluoksniu? [625 ląstelės; 105 mitochondrijų]
3. Pačias smulkiausias ląsteles turi mikoplazmos, jos tokios mažos, kad net pralenda pro filtrus sulaikančius stambesnes bakterijas. Mikoplazmos Mycoplasma pneumoniae, kuri kartais sukelia netipišką plaučių uždegimą, apvalios ląstelės skersmuo – 0,33 *. Ląstelės viduje energijos šaltinis yra gliukozė. Gliukozės koncentracija ląstelės viduje – 1,0 mM. Avogadro skaičius (molekulių skaičius 1 molyje medžiagos) – 6,02*1023. Rutulio tūris . Kiek gliukozės molekulių būna vienoje ląstelėje? [1,1*104 molekulių]
4. Kodėl bakterijos taip greitai auga ir dauginasi. Bakterijų me

edžiagų apykaitos greitis žymiai didesnis, negu gyvūnų ląstelių. Idealiose sąlygose bakterinė ląstelė per 20 min. padidėja dvigubai ir pasidalija perpus, tuo tarpu gyvūninė ląstelė tai darytų 24 valandas. Bakterijų medžiagų apykaita tokia greita todėl, kad jos paviršius didelis, palyginus su kūno tūriu.

a) Kaip manote, kodėl maksimalus bakterijų medžiagų apykaitos greitis priklauso nuo ląstelės paviršiaus ploto ir ląstelės tūrio santykio? [medžiagų apykaitos greitis priklauso nuo medžiagų siurbimo į ląstelę, o šis tiesiogiai proporcingas paviršiaus plotui]

b) Apskaičiuokite gonorėją sukeliančios bakterijos Neisseria gonorrhoeae (skersmuo 0,5 *) paviršiaus ploto ir ląstelės tūrio santykį. Palyginkite jį su rutuliškos amebos (skersmuo 150 *) tokiu pat santykiu. [bakterijos: 12*106 m-1; amebos: 4*104 m-1; bakterijos santykis 300 kartų didesnis]

c) Apskaičiuokite savo kūno paviršiaus ploto ir tūrio santykį. Tarkime, kad Jūsų kūnas sudarytas iš rutulio ir daug cilindrų. Palyginkite gautą santykį su bakterijos santykiu. [žmogaus: 19 m-1; bakterijos santykis geresnis 1,2*106 kartų]
5. Kaip ląstelės didina savo paviršių. Kai kurios ląstelės, kurių paskirtis siurbti medžiagas iš aplinkos (pavyzdžiui, žarnyno epitelio ląstelės), turi mikrogaurelius. Tarkime, kad žarnyno epitelinė ląstelė yra rutulio formos (skersmuo 20 *), ir į žarnos ertmę kyšo ketvirtadalis paviršiaus. Šis paviršius padengtas cilindro formos mikrogaureliais (skersmuo 0,1 *, o aukštis 1 *). Mikrogaureliai išsidėstę taisyklingai kvadratiniu rėmėliu, atstumai tarp mikrogaurelių 0,2 *.

Apskaičiuokite:

a) kiek mikrogaurelių turės ląstelė? [7850]

b) koks mikrogaureliais padengto paviršiaus plotas be mikrogaurelių? [3,14*10-10 m2]

c) koks bendras mikrogaureliais padengto paviršiaus plotas be mikrogaurelių? [2,7*10-9 m2]

d) kiek procentų padidėja ląstelės siurbiamoji geba, kai susidaro mikrogaureliai? [765%]

Iliustracijos [1- ]

1.1 – spalvotos nuotraukos per abu puslapius – bakterijos(E.coli, spirocheta), melsvabakterė, ameba ir klumpelė, koralas, daugialąstis dumblis, grybas, papartis, keli gyvūnai.
1-2 – per abu puslapius – iliustracijos:
a) kairėje statiniai – šv.Onos bažnyčia ir šiuolaikinis gelžbetoninis statinys. Juose pažymėti skrituliukai, kurie išdidinti rodo įvairių formų plytas, čerpes, laštakus (bažnyčia) ar vidinę gelžbetonio struktūrą – armatūra ir užpildanti masė;
b) dešinėje – augalas ir žmogus, iš jų rodyklės taip pat rodo padidintas ląsteles – epitelines (plokščios, galima sulyginti su čerpėmis), vandens ir rėtinius indus (lyginti su vandentiekio vamzdžiais ar vandens laštakais), raumenines ląsteles, medienos plaušus. [kaulo ir odos struktūrą vėliau galima palyginti su gelžbetonio konstrukcija] ]
1-3 – Iliustracija iš BS.EA, 136-137 p. jos parašai:
a) Išorinė membrana: 0,004-0,005 * storio lipidinė plėvelė su joje esančiais baltymais ir prisegtais angliavandeniais; riboja ląstelę nuo aplinkos ir reguliuoja medžiagų patekimą į ląstelę ir iš jos.
b) Branduolys: paprastai 5-10 * skersmens; apvalkalėlis iš dviejų membranų, su poromis; viduje – DNR, kurios informacija reguliuoja ląstelės gyvenimą; DNR ir specialūs baltymai sudaro chromosomas; būna vienas ar keli branduolėliai, kurie yra ribosomų gamybos centrai.
c) Mikrovamzdeliai: 0,028 * skersmens įvairaus ilgio, sudaryti iš globulinių baltymų, greitai sumontuojami ir išardomi, sudaro ląstelės citoplazmos skeletą.
d) Lizosoma: 0,25-0,5 * skermens; viduląstelinio virškinimo vieta; atsiskiria nuo Goldžio komplekso, virškinimui susilieja su maisto dalelių vakuolytėmis.
e) Centriolės: 0,15 * skersmens ir 0,5 * ilgio; cilindrėliai iš mikrovamzdelių; jie – dalijimosi verpsčių sudarymo centrai.
f) Ląstelės sienelė: 0,1-10 * storio; augalų ląstelėse – iš celiuliozės skaidulų, “užbetonuotų” polisacharidiniais drebučiais; suteikia ląstelėms tvirtumo, padeda išlaikyti formą.
g) Mitochondrija: paprastai 2-10 * ilgio ir 0,5-1 * skersmens; turi dvi membranas; vidinė membrana labai raukšlėta; naudodama deguonį gamina labai daug energiją nešiojančių ATP molekulių; turi savo DNR.
h) Endoplazminis tinklas: kanalėlių iš 0,005 * storio membranų tinklas; šiurkščiojo tinklo membrana nusagstyta ribosomomis, gaminančiomis baltymus; lygiajame tinkle gaminami lipidai ir angliavandeniai.
i) Goldžio kompleksas: apie 1 * skermens; plokščių pūslelių sistema; modifikuoja, rūšiuoja ir ruošia makromolekules gabenimui į kitas ląstelės vietas ir už ląstelės ribų.
j) Citozolis: ląstelės vidų užpildanti skysta masė, kurioje plaukioja fermentų molekulės, ribosomos ir organoidai.
k) Chloroplastas: 5 * ilgio, 0,5-1 * skersmens; turi dvi membranas; viduje trečia membrana, turinti chlorofilo, sudaro sudėtingą plokščių pūslelių tilakoidų sistemą; atlieka fotosintezę.
l) Centrinė vakuolė: gali būti įvairaus dydžio, kartais užima beveik visą ląstelės tūrį; kaupia medžiagų apykaitos atliekas; siurbdama vandenį pučiasi ir suteikia ląstelei stangrumo.

Leave a Comment