Klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas
Nė viena naujausių mokslo šakų nesukėlė tiek ginčų kaip genųinžinerija. Jei dėl informacinių technologijų, naujų mašinų, įrengimų,gamybos būdų keitimo ginčijasi dažniausiai specialistai, tai dėl genųinžinerijos problemų nuomones skuba pareikšti visi- mokslininkai,politikai, sociologai, visuomenės veikėjai, įvairių religijų dvasininkai…Tuo stebėtis nereikia. Genų inžinerija braunasi į slapčiausias gyvybės irmirties sferas, nuo jos laimėjimų ar nesėkmių gali priklausyti žmonijoslikimas. Apie avis ir klonavimą yra girdėjęs kiekvienas Lietuvos gyventojas,tik galbūt ne kiekvienas susimasto, jog savo gyvenime jau buvo sutikę nevieną ir ne du kolonus: kadangi ,,klonas‘‘ yra būtybė, kurios genetiniskodas identiškas kitai, panašių dvynių poros yra vienas kito klonai. Nors terminas ,,klonavimas‘‘, t.y. vieno organizmo kūrimas pagalkito genetinį pavyzdį, paplito tik labai neseniai, šis procesas vyko irvyksta nuo pat amžių amžinųjų- kiekviena nauja būtybė nepaliaujamai gaminanaujas ląsteles, kurių genetinis kodas yra identiškas visoms kitoms tosbūtybės ląstelėms, kitais žodžiais tariant, nepaliaujamai klonuojasi. Ne visos šios ląstelės lieka tame pačiame organizme(arba jaspersodinus į kitą organizmą sudaro neesminę pastarojo dalį). Daugelisaugalų sugeba daugintis klonavimo būdu- pavyzdžiui, ne vienas žmogus yraatlikęs klonavimo operaciją, pasodindamas augalo lapą į kitą vazoną ir jįišaugindamas-tokiu būdu yra sukuriamas augalas, genetiškai identiškas savo,,tėvui‘‘. Negana to, gyvulių ar žmogaus ląstelės, atskirtos nuo kūno, tamtikruose tirpaluose gali gyventi toliau ir ramiai daugintis, klonuodamosnaujas ląsteles. Nors plačiai domėtis klonavimu pradėta tik prieš kelerius metus,pirmieji sėkmingi dirbtiniai gyvūnų klonavimo eksperimentai buvo atliktinedaug laiko praėjus po genų atradimo 1952 metais. Šeštajame dešimtmetyje mokslininkams pavyko klonuoti varles.Klonavimo principo esmė nebuvo sudėtinga: iš ką tik apvaisinto varlėskiaušinėlio pašalinama jo DNR molekulė ir pakeičiama DNR , paimta iš kitosvarlės kūno ląstelės. Kiaušinėlis lyg niekur nieko vystosi toliau, ir galųgale gimsta ideali kitos varlės dvynė. Devintajame dešimtmetyje buvo klonuoti žinduoliai – pelės: išnėščios pelės gimdos embriono paėmus DNR, ją patalpinus ką tik apvaisintamekiaušinėlyje su pašalinta sava DNR ir pamaloninus maistingais skysčiai,kiaušinėlis pradeda daugintis ir vystytis į embrioną. Belieka jį įsodintikitai pelei į gimdą ir laukti klonuoto peliuko gimimo. Klonavimo procesas susideda iš 4 operacijų. Nesigilinant įsmulkmenas jas galima aprašyti paprastai: Pirmiausia iš kokio nors organizmo reikia paimti kiaušialąstę.Paskui iš jos pašalinti branduolį. Bene sunkiausia operacija- to branduoliovietoje ,,įtaisyti‘‘ ląstelės iš klonuojamo organizmo, vadinamo, donoru,branduolį. Toliau- technikos reikalas: kai ta ląstelė pradeda daugintis, jipersodinama į tos pačios rūšies moteriškos lyties gyvūno gimdą. Beliekalaukti, kol pasaulį išvys klonas. Pirmasis pasaulyje klonas -avytė Dolly- pasaulyje atsiradoŠkotijoje. Daktaro Jano Vilbuto vadovaujamai mokslininkų iš Roslinoinstituto netoli Edinburgo grupei pavyko klonavimo būdu gauti tikslią aviesdonorės gyvą kopiją. Dolly turi 3 mamas, nė vieno tėvo. Iš vienos avies tešmensbuvo paimtas ląstelės branduolys su DNR, jis perkeltas į kitos avieskiaušialąstę, iš kurios buvo pašalintas jos pačios branduolys. Tokįembrioną implantavo į trečiosios avies gimdą… Genų inžinierių darbas buvo labai sudėtingas. Doly pasaulįišvydo po 227 nesėkmingų bandymų. Mokslininkai iš pradžių patys netikėjosavo akimis. Doly atsirado 1996 m. birželio 5d.,bet pasauliui apie tai pranešta tik 1997 m. vasario pabaigoje, įsitikinus,kad nemalonių staigmenų jau nebus.
Tai buvo svarbus įvykis, įžiebęs visuotinį susidomėjimą klonavimu irįrodęs, kad suaugusių žinduolių klonavimas įmanomas. Iki tol buvo nežinoma,ar suaugęs branduolys vis dar gali produkuoti naują gyvūną, ar netrukdysgenetiniai pažeidimai ir genų deaktyvacija. Bet už Roslin techniką efektyvesnė ir geriau išvystyta yra Honolulutechnika. 1998. 07 m. Havajų universiteto mokslininkai Teruhiko Wakayama irRyuzo Yanagimachi klonavo 3 pelių kartas. O, kai paaiškėjo, kad Honolulutechnika efektyvi, Wakayama klonavo pačius klonus, tuo įrodydamas, kad jieturi pilnavertes reprodukcines funkcijas. Dar viena su klonavimu susijusi technika yra dvyninimas(twinning). Kai natūraliai apvaisintoje kiaušialąstėje prasidedadalijimasis, 8 ląstelių embrioną galima suskaldyti ir įsodinti į 8 gimdas.Gims 8 klonai. Bet tai ne suaugusio žinduolio klonavimas. Beje, kiekvienatyrinėtojų grupė turi savo specifinę klonavimo techniką. 2001.11.25. buvo paskelbta, kad pirmąkart klonuotas žmogausembrionas.
KLONAVIMO PROCEDŪROS
|ROSLIN TECHNIKA |HONOLULU TECHNIKA ||REIKALINGOS PRIEMONĖS ||LĄSTELĖS: |LĄSTELĖS: ||Somatinės donorinės ląstelės; vieno |Somatinės donorinės ląstelės, paimtos||audinio tipo ląstelės, paimtos iš |iš norimo klonuoti individo. Jeigu ||norimo klonuoti individo. (Pvz. avis|tai ne reprodukcinės, odos, kraujo ir||Dolly buvo klonuota iš tešmens |kaukų smegenų ląstelės, jas reikia ||ląstelės). |paveikti telomeraze, kad neimtų senti||Neapvaisintos kiaušialąstės paimtos |anksčiau laiko( biologinis laikrodis,||iš patelės. |telomerų sutrumpėjimas). Geriausia ||TERPĖS: |prigyja(cumulus)ląstelės(jas turi tik||Donorinių ląstelių augimo terpė, |patelės). Mažiau tinka (sertoli)(jas ||kurioje jos augs ir dalinsis (kad |turi tik vyrai) ir smegenų ląstelės |
|prisiauginti pakankamą jų kiekį). |*(cumulus)- ląstelė apgaubianti ||Skurdžioji terpė, skirta donorinėms |kiaušialąstę prie ovuliaciją. ||ląstelėms minimaliai egzistuoti, |*(sertoli)- ląstelė gaubianti ||kaijos nustoja dalintis ir įeina į |spermatozoidą. ||ramybės stadiją. {minimal tissue |Neapvaisintos kiaušialąstės, paimtos ||culture media}, {petri dishes}. |iš patelės. ||Natūralus kiaušintakis ar dirbtinė |TERPĖS: ||kiaušialąsčių augimo terpė, kurioje |Cytochalasin B. ||dirbtiniu implantavimu apvaisintos |LABORATORINĖS PRIEMONĖS: ||kiaušialąstės augs ir dalinsis 6 |Mikroskopai, įrankiai ląstelės ||dienas (avies atveju). |branduolio pašalinimui ir ||LABORATORINĖS PRIEMONĖS: |implantavimui į kiaušialąstę (tame ||Inkubatorius, sterilus gaubtas, |tarpe mikrošvirkštelis su adata ||mikroskopai, įrankiai ląstelių |skaidriu ||branduolio pašalinimui ( tame tarpe |galu) ir kt. ||mikrošvirkštelis su adata skaidriu | ||galu ), mikro elektrostimuliacijos | ||aparatas ir kt. | ||DONORINĖS SOMATINĖS LĄSTELĖS ||Paimkite iš klonuojamo individo vieną ar daugiau ląstelių; bet jos turi būti ||to paties audinio tipo(pvz. avis Dolly klonuota iš tešmens ląstelės); jos ||turi būti somatinės(žmoguje- 46 chromosomos), o ne lytinės(žmoguje- 23 ||chromosomos). ||Prisiauginkite pakankamaą donorinių ląstelių kiekį. Jeigu tai ne ||reprodukcinės, odos, kraujo, ir kaulų smegenų ląstelės, jas reikia paveikti ||telomeraze, kad neimtų senti anksčiau laiko(biologinis laikrodis, telomerų ||sutrumpėjimas). || |Honolulu technika: imamos tos ląstelių|| |rūšys, kurių natūrali būsena yra {Gap || |Zero arba G0}. Taigi T. Wakayama || |pasielgė praktiškiau negu I. Wilmut- || |jis tiesiog paėmė klonavimui tas || |ląstelių rūšis, kurių ciklo net || |nereikia sinchronizuoti su || |kiaušialąste. Jis naudojo tris || |ląstelių tipus: 1) {Sertoli}, 2) || |smegenų, 3) {Cumulus}. {Sertoli} ir || |smegenų ląstelės būna{G0} stadijoje || |visada, o {Cumulus} ląstelės yra || |beveik visada arba{G0} arba{G1} || |stadijoje. || |{Cumulus} geriausiai prigyja. || |{Cumulus}- ląstelė apgaubianti || |kiaušialąstę prieš ovuliaciją. || |{Sertoli}- ląstelė gaubianti || |spermatozoidą. ||SINCHRONIZACIJA: MIEGO STADIJA{G0} | ||SUKELIAMA SKURDŽIOJE TERPĖJE (tik | ||Roslin technikoje) | ||Roslin technika: perkelkite donorines| ||ląsteles į specialią skurdžią terpę. | ||To mišinio turi vos pakakti jų | ||gyvybės palaikymui. Badaujančios | ||ląstelės išjungia aktyvius genus, | ||nustoja dalintis ir įeina į miego | ||stadiją{Gap Zero}(arba{G0}), kurios | ||metu apmiršta. Be ciklų | ||sinchronizacijos kiaušialąstė | ||donorinio branduolio nepriima | ||(nugaišta). Šį metodą, kaip | ||sinchronizuoti donorinės ląstelės ir | ||kiaušialąstės ciklus, atrado Ian | ||Wilmut ir Keith Campbell. | ||KIAUŠIALĄSTĖS IŠBRANDUOLINIMAS ||Tuo metu, kai kultūrintos donorinės ląstelės jau yra ramybės stadijoje, ||paimkite neapvaisintą kiaušialąstę ir pašalinkite iš jos branduolį, pvz. ||išsiurbdami mikrošvirkšteliu, ir tą branduolį išmeskite (Roslin technika, nes||Honolulu technikoje klonavimui imamos tik tos ląstelės, kurios beveik visada ||yra reikalingoje {G0} stadijoje). Stenkitės kiaušialąstę kuo mažiau pažeisti.|| |DONORINĖS LĄSTELĖS BRANDUOLIO || |IŠĖMIMAS(tik Honolulu technikoje). || |Honolulu technika: branduolys iš || |donorinės ląstelės išsiurbiamas || |mikrošvirkšteliu. (Pelės klonavimo || |atveju-per kelias minutes po ląstelės || |paėmimo iš pelės). ||IŠBRANDUOLINTOS KIAUŠIALĄSTĖS IR SOMATINĖS LĄSTELĖS(AR TIK JOS ||BRANDUOLIO) SUJUNGIMAS ||Roslin technika: paimkite ramybės |Honolulu technika: į išbranduolintą ||stadijoje esančią donorinę ląstelę |kiaušialąstę su mikrošvirkšteliu ||įkiškite ją visą pro kiaušialąstės |transplantuokite donorinės somatinės ||apvalkalo plyšį,- {zona |ląstelės branduolį. Skirtingai nei ||pellucida}prie kiaušinėlio arba |Roslin technikoje čia buvo išvengta ||padėkite priglaudę prie |mėgintuvėlio ar kitų dirbtinių terpių,||kiaušialąstės. |kultūrinimas atliktas ląstelėje. Po || |1-6 val. po transplantacijos įvyksta || |chromosomų kondensacija. ||STIMULIAVIMAS ||Roslin technika: kiaušialąstės |Honolulu technika: kiaušialąstės ||elektro stimuliacija.Elektriniu |cheminė stimuliacija. Praėjus valandai||dirginimu imituojama aktyvacija, |po transplantacijos kiaušialąstė naują||kurią natūraliai sukeltų |branduolį įsisavina, o dar po 5 ||spermatozoidas. Tai sukelia ląstelių |valandų kiaušialąstė įdedama į cheminę||susiliejimą, kurį galite stebėti per |terpę, kad prasidėtų ląstelės augimo ||mikroskopą. Tuo pačiu suaktyvinamas |šuolinis startas(jumpstart), kurį ||embriono vystymąsis. |gamtoje įnicijuoja apvaisinimas. ||Manoma, kad genetinė programa |Naudojama cheminė substancija yra ||pradedama realizuoti, kai donorinės |cytochalasin B. Ji neleidžia formuotis||ląstelės signalai pakeičiami |poliariniam kūnui(arba porinei ||kiaušialąstės signalais. |ląstelei), kuris paprastai ||Elektrostimuliacija padeda perduoti |susiformuoja dar prieš apvaisinimą ir ||tuos signalus pro branduolio |paima iš ląstelės pusę genų(žmoguje- ||membraną. Tai yra įprasta technika |23 chromosomas), paruošdamas ją ||DNR molekulių įvarymui pro ląstelės |priimti genus iš spermatozoido. ||membraną. Deja, mažai elektriškai | ||aktyvuotų ląstelių išgyvena ir išauga| ||į embrioną. | ||KLONŲ SKAIČIAUS GAUSINIMAS ||Būtinai pakartokite praeitas procedūras daug kartų, kad gautumėte pakankamai ||klonų. Žinokit, kad dėl ląstelės pažeidimų ir kitų žalingų faktorių, daugelis||bandinių žus. Jei viskas daroma teisingai, vienas iš kelių šimtų bandymų ||turėtų pavykti ir gims normalus donorinio gyvūno replikuotas(kopija). || ||Roslin technika. I .Wilmut |Honolulu technika. T. Wakayama‘i su ||klonuojant avį, sėkmės santykis |pelėmis pasisekė labiau: 3 iš 100 ||buvo 1 iš 227. | |
| ||EMBRIONO AUGINIMAS DIRBTINĖJ ARBA NATŪRALIOJ TERPĖJ ||Išlikusiam gyvam embrionui sudarykite sąlygas augti ir kelis kartus ||pasidalinti natūraliame kiaušintakyje{oviduct} arba pakankamai panašioje ||terpėje. || |Honolulu technika. Po minėto šuolinio ||Roslin technika. Bandymams |starto ląstelė dalijasi ir vystosi į ||pasirinkta avis patogumo dėlei. Jos|embrioną, kurį galima transplantuoti į ||kiaušinėlis prieš pradėdamas |surogatinę motiną iki gimdymo. Geriausiai||dalytis laukia kelias valandas- |procesą ištvėrė {cumulus}ląstelės, todėl ||galbūt kiaušinėliui reikia laiko |tyrimai buvo sukoncentruoti į šio tipo ||persiprogramuoti naują branduolį. |ląsteles. Iki tol pelės buvo laikytos ||Vienas iš nedaugelio išgyvenęs |vienu iš sunkiausiai klonuojamų ||embrionas maždaug 6 paras augo |žinduolių, nes, beveik iškart po pelės ||inkubuotas į avies |kiaušialąstės apvaisinimo prasideda ||kiaušintakį{oviduct}. Ir aišku, |dalijimasis. Netgi ir be šios „prabangos“||žymiai dažniau išgyvena ląstelės, |T. Wakayama ir R. Yanagimachi sugebėjo ||ankstyvoje savo vystymosi stadijoje|klonuoti,ir net su daug aukštesniu ||įdedamos į kiaušintakius, negu |pasisekimo laipsniu (3 iš 100) negu I. ||inkubuotos laboratoriškai. |Wilmut (1 iš 277). ||IMPLANTAVIMAS Į GIMDĄ ||Implantuokite embrioną į patelės gimdą. Avies atveju tai buvo padaryta po to,||kai embrionas 6 paras paaugoavies kiaušintakyje {oviduct}. Jeigu nieko blogo ||neatsitiks, jis bus normaliai išnešiotas ir pagimdytas. Bet, kaip ir ||identiškų dvynių atveju, tai nebus tiksli donorinio individo kopija. |Idėja paprasta:pašalinti kiaušinėlio DNR ir perkelti į jį kūno ląstelėsDNR. Tačiau sugebėjimas išjudinti procesą yra greičiau spėlionės neitikslus mokslas, priklausantis nuo laiko ir technikos. Štai keletaspagrindinių sunkumų.
|Pašalinti DNR|SUNKUMAI: | | ||Iš žmogaus |A)Kiaušinėlis yra |B)Tėra keletas |C)Jei kartu su DNR||kiau- |labai |valandų, |paša- ||šialąstės |trapus. Tad gali |per kurias galima pa-|linama per daug || |pri- |ruošti kiaušinėlį |ląste- || |reikti šimtus kartų|klo- |lienos, || |mė- |navimui.Po to jis |kiaušinėlis tam- || |ginti, kol pavyks |pra- |pa bevertis. || |mik- |randa gebėjimą atsis-| || |roskopine adata |tatyti. | || |išvynio- | | || |ti chromosomas iki | | || |2 | | || |metrų nesunaikinant| | || | | | || |kiaušinėlio. | | ||Į kiaušinėlį |A)Niekas nažino, su|B)Kai kurie |C)Kiti ||per- |kuriomis |mokslinin- |mokslininkai genus||kelti naujus |kūno ląstelėmis |kai naudoja elektros |išsiurbia iš ||ge- |lengviau- |srovę,kad visa |ląstelės ir ||nus. |sia dirbti. |ląstelė |įšvirkščia į || |Lengviausia pa- |būtų sujungta su |kiaušinėlį, || |siekiamos odos |kiau- |tačiau proceso || |ląstelės nė- |šinėliu, tačiau |metu daž- || |ra patogios,nes jos|tarpas |nai pažeidžiamos || |labai |tarp sienelių dažnai |chro- || |didelės. |būna per mažas,o sro-|mosomos. || | |vė per stipri. | ||Priversti |A)Klonuojant sėkla |B)Kad kiaušinėlis | C)Tėra kokios 4 ||kiauši- |nenaudojama |augtų mokslininkai |valandos, per ||nėlį vystytis|todėl mokslininkai |naudoja elek- |kurias || |turi ,,ap |tros srovę arba |kiaušinėlis || |gauti‘‘ kiaušinėlį,|chemika- |reaguoja || |kad jis yra |lus. Abiem būdais |į signalus augti. || |apvaisintas. |lengva | || | |jį užmušti. | || | | | || | | | || | | | || | | | ||Surinkti pir-|A) Sukurta daug | B) Biologai | C)Pirminės ||mines |įvairių maitinamųjų|nesutaria, ko- |ląstelės ||ląsteles |mišinių, kad |kiu kiekiu deguonies |turi būti || |pirminės ląstelės |turi |atskirtos nuo || |daugin- |būti aprūpintos |kitų ir auginamos,|| |tųsi, bet nežinia, |ląstelės, kad išaugtų|kol || |kuris |sveikiausios. |tampa savarankiška|| |yra geriausias. | |kolonija. ||Priversti |A) Yra tūkstančiai | B) Net jei bus | C) Mūsų kūne yra ||ląs- |augimo |rasta tinka- |per 200 skirtingų ||teles specia-|veiksnių, nuo kurių|mų chemikalų, ląstelė|ląs- ||lizuotis. |prik- |ga- |telių, orasti || |lauso, į ką |li nesureaguoti, kol |būdą, || |išsivystys ląs- |che- |kaip užauginti || |telė- į smegenų ar |mikalai reikiama seka|reika- || |į kraujo |ne- |lingas, dar || |kūnelį. |sureaguos su ląstelės|daugelį me- || | |DNR. |tų gali likti || | | |paslaptis. |
Žmogus tikriausiai bus klonuotas. Ir tai įvyks greitai. Tačiau ar vertarizikuoti?Pasiruoškite bėdai. Taip savo pesimizmą išreiškė veterinarijos mokslininkaiJonathanas Hillas ir Markas Westhusinas, pasirengę pristatyti pirmąpasaulyje prieš pusantrų metų Teksaso A&M universitete klonuotą bulių.Mokslininkai turėjo priežastį būti nusiteikę pesimistiškai: keletas metųgyvulių klonavimo srityje parodė, kad dauguma klonuotų gyvulių netnegimdavo. O, tais retais atvejais, lai gimdavo, visi pernelyg dažnaiturėdavo sutrikimų: nuo fizinių trūkumų iki gyvybei pavojingų medicininiųpokyčių. Šis šviesaus plauko veršiukas, pavadintas Antrąja Galimybe, taippat nebuvo išimtis. ,,Pirmąją savaitę jis vos nenugaišo‘‘,- prisimena J.Hillas. Jam buvo neišsivystę plaučiai, tokie būna prieš laiką gimusiokūdikio. Jis sirgo juvenaliniu diabetu, mažakraujyste, odos infekcija irturėjo daugelį kitų komplikacijų, kurių visų J, Hillas net negeliprisiminti. Keletą pirmųjų savo gyvenimo dienų veršiukas praleidoprijungtas prie intensyvios priežiūros aparatų.
Šiandien Antroji Galimybė ramiai skabo žolę ganykloje už Austino. Ir pagališvaizdą atrodo vienas sveikesnių bandos gyvulių. Jo sveikatos sutrikimaijau praeitis, tačiau daugeliui kitų klonuotų gyvulių taip gerai nepasisekė.Būdingiausias likimas yra Noah, klonuoto beišnykstančio kanopinio gyvūno
guaro, kuris po dviejų dienų nugaišo nuo dizenterijos. Tokia baigtis jįištiko dėl infekcijos ir, galimas daiktas dėl sutrikusios imuninėssistemos. Arba ėriukas kuriam praėjusią žiemą mokslininkai turėjo atliktieutanaziją, nes nebuvo galima sustabdyti hiperventiliacijos dėl kraujokūnelių anomalijos. Klonuotų gyvulių apsigimimų sąrašas apima viską,pradedant smarkiai padidėjusiomis placentomis ir bambagyslėmis,riebalinėmis kepenimis, baigiant padidėjusiu kraujospūdžiu irišsigimusiomis galvomis.Antroji Galimybė: Brahman jautuko klonas, kuris vos nenugaišo gimdamas, betatrodo gerai Noras perkelti klonavimą iš žemės ūkio tyrinėjimo laboratorijų įvaisingumo klinikas kelia tam tikrą pavojų. O kas, jei vietoj AntrosiosGalimybės būtų buvęs žmogaus kūdikis, prijungtas prie gyvybę palaikančiosaparatūros? O kas būtų jei kūdikiai niekada neišsikapstytų iš ligų ardar blogiau mirtų, kaip daugelis klonuotų gyvulių?[pic] Dotcom & Sibs: kol kas penkios mažoskiaulaitės atrodo sveikos
Panosas Zavosas, kuris vadovauja vaisingumo klinikai Leksingtone, irprieštaringai vertinamas vaisingumo specialistas iš Italijos SeverinoAntinori, padedantis moterims po menopauzės gimdyti vaikus, planuoja perdvejus metus klonuoti žmogų, ir nedaug mokslininkų tuo abejoja. Tačiaukokia kaina? Šį klausimą užduoda įsižeidę klonavimo tyrinėtojai, kurie pateikia daugybęįrodymų, kad klonuojant subrendusius gyvulius ne tik kyla pavojus motinai,bet ir palikuonys gali turėti nepriimtinų defektų. Didžioji daugumasurogatinių motinų, pagal kai kuriuos skaičiavimus, daugiau kaip 90proc.-labai anksti persileidžia. Dalis sutrikimų yra susiję su netinkamaibesivystančia placenta, todėl vaisius negali gauti pakankamai deguonies irmaisto medžiagų. Daugelio naujagimių plaučiaia yra menkai išsivystę,nustatomas širdies nepakankamumas, be to ,galvijai gimsta su deformuotomisgalvomis. Mokslininkams neaišku, kodėl gyvuliai gimsta nenormalūs. Vienapriežasčių galėtų būti nenatūraliai dideli embrionai- nešioti stambųvaisių motinai pavojinga. Ši problema, atrodo susijusi su laboratorineembriono kultūra ir pasitaiko ne tik klonuojant. Kiti sunkumai susiję supačiu klonavimo procesu. Paimta iš subrendusios medžiagos ląstelė torivisus genus, reikalingus sukurti naujam gyvuliui, bet dauguma genų yra,,išjungti‘‘. Pavyzdžiui, odos ląstelėje deaktyvuoti visi genai, išskyrustuos, kurie,, pasako‘‘, kaip būti odos ląstele. Kada klonuotojai paimagenetinę medžiagą iš odos ląstelės ir įterpia į neapvaisintą kiaušinėlį,šis labai greitai atkuria informaciją taip, kad ,,įjungiami‘‘ visi genai,reikalingi naujam gyvuliui sukurti. ,,Nuostabu, kad tai vyksta,-sako H.Griffinas.-Ir nieko keista kad nesiseka‘‘. P. Zavosas anksčiau tvirtino tiksliai atrinksiąs klonuotus žmoniųembrionus. Tačiau nė vienas patikrinimo testas negali tiksliai pasakyti,kuris iš kiaušinėlių geriausiai atliko darbą- Atkūrė subrendusią ląstelę. Vis dėlto keletas tyrinėtojų grupių jau kuriatokius testus, kuriuos būtų galima panaudoti žemės ūkyje. Ne visi klonuotieji susiduria su bėdomis. ,,Keletas mūsų naujagimiųtikrai neturėjo jokių trūkumų,- sako J. Hillas. Kita vertus, mokslininkaiapskaičiavo, kad tik mažiau nei ketvirtadalis naujagimių išgyventų beintensyvios priežiūros. Netgi išoriškai sveikuose klonuose, kaip Dolly arAntroji Galimybė, gali slėptis šalutinių reiškinių, kurie galinepasireikšti metų metais. Vienas klonuotas veršiukas normaliai vystėsi 6savaites, o po to paslaptingai sustojo raudonųjų kūnelių gamyba ir jisnugaišo. Mokslininkai nerimauja, kad kažkas panašaus gali atsitikti irvaikui. Vis dėlto kitos reprodukcinės technologijos, kadaise laikytos perdaug rizikingomis, kad būtų išbandytos su žmonėmis, dabar jau tampaįprastos. Randolfe‘as Wickeris planuoja save klonuoti tada, kai busįrodytas klonavimo saugumas. Jo nuomone, vieno puikiai klonuoto vaikogimimas galėtų pakeisti žmonių nuomonę apie klonavimą lygiai taip pat, kaipLuise Brown gimimas 1978 metais pakeitė supratimą apie ,,mėgintuvėliovaikus‘‘. ,,Jeigu gimtų normalus klonuotas vaikas, mes laimėtume ginčą‘‘,-sakoR. Wickeris. Bet jeigu pirmasis klonuotas žmogus pasirodys liguistas arišsigimęs, tai reikš daug daugiau, negu pralaimėti teorinę diskusiją. Vis dėl to klonavimas gali padaryti tikrą perversmą medicinoje,gyvulininkystėje. Atsirado visiškai naujas gyvulių veisimo būdas. Iš betkurio gyvulio bet kurios ląstelės galima sukurti tikslią jo kopiją. Ir nevieną, o tiek kiek prireiks. Prognozuojama, kad tokiu būdu bus galima užsiauginti produktyviausių,geriausių veislių gyvulių kopijų. Bus galima didinti karvių rekordininkių,avių su vešlia ir švelnia vilna, žirgų ristūnų ir kitų gyvulių skaičių. Taiatlikti bus galima pasinaudojus ir… pašto paslaugomis. Paprastame voketilps kelios geriausių veislių gyvulių ląstelės, išdžiovintos specialiubūdu. Klonų iš jų galės užsiauginti užsakovas, žinoma, specialistamspadedant. Genine gyvulininkyste, transgeninių gyvulių panaudojimu farmaciniamspreparatams gaminti, užsiima daug firmų. Gyvuliai labai tam tinka, nesreikalingas produktas gaunamas iš pieno. Genai, koduojantys gydomuosiusarba diagnostinius baltymus, įterpiami į gyvulių DNR, o baltymai pasirodogyvulių piene. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotas bulius tapo žmogauslaktoferino ( vaisto nuo skrandžio ir žarnų infekcijų ) geno nešiotoju. Jisperdavė šį geną daugeliui palikuonių, tarp jų ir kelioms patelėms. Taip patplanuojama gaminti vaistus, gydančius mukoviscidozę, vėžį, kraujo ligas irkitus sveikatos sutrikimus. Vykdomi antitrombino III, neleidžiančiosusidaryti kraujo krešuliams operacijų metu, klinikiniai tyrimai. Jisgaminasi genetiškai modifikuotų ožkų organizme.
Tikimasi, kad pavyks išauginti ypatingų, ,,gydomųjų‘‘ embrionų, taimedicinoje sukels tikrą perversmą. Mažai kas abejoja, kad ląstelių, paimtųiš tų embrionų, injekcijos darys stebuklus. Nauji metodai leidžia paimti genus iš vieno organizmo ir perkelti į kitą,norint pagaminti reikalingą medžiagą, pavyzdžiui insuliną. Dar visaineseniai, žmonės sergantys nuo insulino priklausančiu diabetu, naudodavogyvybiškai jiems būtiną insuliną, išskirtą iš negyvų gyvulių. Dabar jienaudoja žmogaus insuliną, kuris yra biotechnologinis produktas. Labai įspūdingas biotechnologijos pasiekimas yra galimybė masiškai gamintibaltymus, kuriuos gauti kitu būdu būtų labai sunku. Žmogaus augimohormonas, naudojamas lėčiau negu normaliai augantiems vaikams gydyti,ankščiau buvo gaunamas iš lavono hipofizės, o vienai dozei reikėdavo 50liaukų. Dabar dideli žmogaus augimo hormono kiekiai gaunamibiotechnologijos būdu. Nedaug kas iš mūsų žinojo apie tPA (audinių plazminogeno aktyvatorių ),baltymą, kurio organizme yra labai nedaug ir kuris aktyvuoja fermentą,tirpinantį kraujo krešulius. Dabar tPA gaminamas biotechnologijos būdu irnaudojamas infarktui gydyti. Jis ištirpdo kraujo krešulius, blokuojančiuskraujo tekėjimą koronarinėmis širdies arterijomis. Gyvuliams taip pat naudojami hormonai, pagaminti biotechnologijos būdu.Fermose gyvuliams dabar vietoj steroidų galima duoti augimo hormonų. Tokiųgyvulių mėsa liesesnė, ją žmonėms valgyti sveikiau. Karvės, gavusios jaučioaugimo hormono duoda 25% daugiau pieno negu įprasta ir ūkininkai galimažinti laikomų galvijų skaičių. Biotechnologijos būdu gaminamos ir vakcinos. Jau sukurta hepatito Bvakcina, išbandomos galimos vakcinos prieš chlamidijas, maliariją, AIDS.Gaminamos vakcinos ir gyvuliams skiepyti. Sukurtos snukio ir nagų ligos beidizenterijos vakcinos. Atsiras galimybė gydyti ligas , kurias įveikti be naujų technologijųnėra vilties. Tai sklerozė, vėžys, AIDS…Tikimasi, kad bus išgydomos dėlsmegenų sutrikimų atsirandančios ligos. Jei žmogaus kūną valdo nesveikossmegenys, jis tampa našta sau ir kitiems. Iš genų inžinerijos laukiama, kadji pasiūlys būdus smegenis ne tik gydyti, bet ir atjauninti. Įveikiamomistaps Parkinsono ir Alzheimerio ligos. Net ir dideli klonavimo priešininkaisutinka, kad bandymai vadinamojo ,,terapinio klonavimo‘‘ srityje būtųtęsiami. Šiuo atveju kalbama ne apie žmogaus, o apie atskirų jo organųklonavimą iš kamieninių ląstelių. Šis metodas leistų išauginti naujusorganus, pakeisiančius pažeistus ar nesveikus. Ligonio organizmas neatmestųtokio išauginto donoro, nes jų DNR yra identiški. Bioetikos komitetas prieUNESCO jau pateikė pasiūlymą leisti terapinį klonavimą. Genetiškai modifikuoti augalai atsparūs kenkėjams, ligoms, karščiui,šalčiui, sausrai. Juos lengviau transportuoti, sandėliuoti, nesibaiminantgedimo. Jiems reikia mažiau trąšų. Genų inžinerijos būdu netgi sukurtiaugalai, sėklose gaminantys žmonėms reikalingas chemines ar vaistinesmedžiagas, pavyzdžiui, hormonus. Galima atrinkti bakterijas pagal jų gebėjimą ardyti tam tikrą medžiagą iršį gebėjimą sustiprinti genų inžinerijos metodais. Pavyzdžiui, natūraliaiegzistuojančios bakterijos, kurios maitinasi nafta, gali būti genetiškaipakeistos, kad dar geriau atliktų savo darbą, išvalydamos paplūdimius poavarijų, kai išsilieja nafta. Atrasta, kad bakterijas galima naudoti kaipbiofiltrus, kurie neleidžia patekti į aplinką lakiems cheminiams teršalams.Genų inžinerijos būdu galima sustiprinti bakterijų gebėjimą išskirti varį,uraną, auksą iš neturtingų rūdų. Kai kuriems žmonėms kelia nerimą genetiškai modifikuotų bakterijųpaleidimas į aplinką. Jei šios bakterijos pakeis tas, kurios natūraliaigyvuoja ekosistemose, rezultatas gali būti pražūtingas. Tačiau dabarsukurtos priemonės, leidžiančios aptikti, išmatuoti ir netgi sustabdytiląstelių veiklą natūralioje aplinkoje. Tokį patį nerimą, kaip ir genetiškai modifikuotos bakterijos, kelia irtransgeniniai augalai bei gyvūnai.Ufologinė raelininkų sekta, kuriai priklauso 55 tūkstančiai žmonių 84pasaulio šalyse, tap pat kompanija ,,Clonaid‘‘ paskelbė apie žmogausklonavimą. Sensacingas kompanijos ,,Clonaid‘‘ atstovės Brigitte Boisselierpranešimas apie pirmojo pasaulyje klonuoto kūdikio gimimą sukėlė tikrądiskusijų audrą pasaulio žiniasklaidoje. Prancūzijos laikraštis,,Le Monde‘‘ publikuoja Izraelio Wezmanoinstituto molekulinės genetikos profesoriaus Michelio Revelio straipsnį,kuriame autorius tvirtina, jog žmogaus klonavimas turi būti uždraustas:,,Negalime leisti, kad su žmogumi būtų atliekami tokie bandymai tol, kolbus gauti įrodymai, jog klonuotam vaikui negresia jokios neigiamospasekmės.‘‘ Profesorius Revelis rašo: ,,Mokslo pasaulis žino, kad gyvūnų klonavimasiki šiol baigdavosi nesėkme arba išsivystydavo nenormalus embrionas.Medicinos etika ir teisės normos draudžia su žmogumi atlikti procedūras arduoti jam preparatus, kurių saugumas ir efektyvumas nėra įrodytas atliekanteksperimentus su gyvūnais. Todėl reikia daryti išvadą, jog reprodukcinio klonavimo mėginimas yrane kas kita, kaip neleistinas eksperimentas su žmogumi. Jis pažeidžiabioetines taisykles, nustatytas po Niurnbergo proceso, pasmerkusio žiauriusnacių gydytojų eksperimentus. Akivaizdu, kad būtina uždrausti bet kokiasžmogaus klonavimo formas, taip pat bet kokius tyrimus, kurie gali baigtisžmogaus klonavimu.‘‘ Profesorius mano, kad kompanijos ,,Clonain‘‘ atstovų tvirtinimai,esą žmogaus klonavimas yra kelias į nemirtingumą – neatlaiko jokioskritikos. ,,Kalba eina apie vaiko gimimą, kuris yra genetinis savogimdytojo dvynys,- pabrėžia Revelis.- Gimdytoją ir klonuotą vaiką skirsdešimtmečiai, o asmenybės ir žmogaus sielos klonuoti neįmanoma.‘‘ Žmogaus klonavimo problemą analizuoja ir Prancūzijos radijo stotisRFI, kurios apžvalgininkas Olivier Bras pabrėžia, kad ,,tarptautinėskonvencijos, draudžiančios žmogaus klonavimą, nebuvimas sukuria teisinį
vakuumą, leidžiantį kompanijai ,,Clonaid‘‘ tęsti savo eksperimentusatliekant reprodukcinį klonavimą.‘‘ Vienas įtakingiausių Prancūzijos politinių žurnalų savaitraštis,,L‘Express‘‘ sausio 2 dieną spausdino straipsnį ,,Realininkų beprotybė‘‘,kuriame rašoma: ,,Jeigu realininkų sėkmė bus įrodyta, tai sektantamssuteiks kozirį įspūdingai propagandai. Juo labiau, kad visos Eve gimimoaplinkybės iki šiol laikomos paslaptyje. Bandymai, kurie iki šiol buvoatlielami su gyvūnais, parodė, kad nesėkmės procentas atliekant klonavimąyra pernelyg didelis. Greičiausių rezultatų pavyko pasiekti atliekanteksperimentus su stambiais raguočiais. Nepaisant to, ir čia sėkmingų atvejųskaičius nė karto neviršijo 6 procentų. Kitaip tariant iš šimto klonuotųembrionų tik šeši galėjo tikėtis sėkmės. O jeigu kalbėtume apie beždžiones,jų klonuoti išvis nepavyko: po 300 nesėkmingų bandymų Amerikos mokslininkaivisiškai atsisakė šios idėjos.‘‘ Straipsnio autorius cituoja garsų prancūzų specialistą klonavimoklausimais Jeaną Paulį Renaro: ,,Nėra jokio pagrindo manyti, kad atliekantžmonių klonavimą galima pasiekti geresnių rezultatų, nes mes neperprantameląstelių perprogramavimo proceso. Dėl šios priežasties žmogaus negalimastatyti į tokį pavojų. Juo labiau, kad klonuoto vaiko organizme vėliau galivystytis pačios įvairiausios anomalijos.‘‘ Šiuo metu daugelis šalių yra pasirašiusios klonavimo eksperimentųsu žmogumi moratoriumą, tačiau tai nepašalina galimybės, pavyzdžiui,gedinčiai šeimai ,,atgauti‘‘ mirusį senelį ar per anksti žuvusį kūdikį,arba atžalomis nusivylusiam tėvui sukurti ,,tikrą‘‘ savo palikuonį. Nėvienas šių variantų neatrodo leistinas ir pateisinamas, bet, kita vertus,dar prieš kelis šimtus metų mažai kas būtų patikėjęs, jog kada nors busvisuotinai pripažįstama visų žmonių lygybė ir jų prigimtinės teisės.[pic]Šiandien gyvenimo realijos dažnai atrodo kaip mokslinė fantastika,baigiantis dvidešimtajam amžiui žmonija susidūrė su dirbtinio apvaisinimobanga. Dabar, kūdikiui pradėti yra daugiau kaip tuzinas būdų, kurių daugumaapsieina be senamadiško lytinio akto. Per pastaruosius tris dešimtmečiusatsirado tokių aukštų technologijos priemonių kaip vaistai vaisingumuiskatinti, apvaisinimas mėgintuvėlyje, donoriniai kiaušinėliai, donorosperma, donoriniai embrionai,surogatinė motinystė. Šiuo metu tobulinamos dar pažangesnės technologijos-branduolinių ląstelių persodinimas, embrionų dalijimas ir netgi suaugusiųžmonių klonavimas.Visos šios technologijos paprastai vadinamos ,,pagalba reprodukcijai‘‘. Josbuvo pradėtos taikyti nevaisingoms, tačiau pagal amžių dar galinčiomsgimdyti vaikus poroms. Tačiau jomis taip pat naudojasi žmonės, kurie šiaipnepatenka į ,,tėvų‘‘ sąvoką,- t. y. viengungiai, menopauzinio amžiausmoterys bei homoseksualūs partneriai. Netolimoje ateityje pagalbareprodukcijai gali tapti įprasta procedūra bet kam, kas nori pastoti beikas gali tai sau leist finansiškai. Šios technologijos suteikia galimybękontroliuoti kūdikio pradėjimo laiką, ,,embrionų kokybę‘‘, genetines ligasbei lytį, kurią taip pat lemia genai. Iki šiol dėl federalinės politikosbei visuomenės noro, pagalbos reprodukcijai praktika yra mažai reguliuojamaįstatymais. Vienas specialistas ją netgi pavadino laukiniais medicinosVakarais. Pagalbos reprodukcijai priemonės yra brangios, kelia daugrūpesčių, nereikšmingos, kertasi su etika, tačiau nė vienas šių veiksniųnesustabdė jų plėtros. Nuo 1978 m. , kai gimė pirmas mėgintuvėlyje pradėtasvaikas, vaisingumo klinikų JAV nuo mažiau kaip 30 padaugėjo iki 300. Daugmilijardų kainuojanti vaisingumo pramonė sukūrė dešimtis tūkstančiųkūdikių. Pagalbos reprodukcijai metodai suteikia paguodos vyrams irmoterims, kurie prieš kelis dešimtmečius būtų turėję palaidoti viltįsusilaukti vaikų. Taikant metodus, atsirado galimybė mirusiam vyruiapvaisinti nepažįstamą moterį, moteriai- išnuomoti savo gimdą, vaikui-turėti penkis tėvus ir vis tiek likti našlaičiu. Visiškai neaišku, kaipšiame pasaulyje pasikeis šeimos prasmė. Tačiau jame pasikeitė tai, kas ikišiol buvo žinoma kaip gimimo stebuklas. Nevaisingumo gydymas prasideda nuo kruopštaus poros ištyrimo.Pirmiausia tikrinama vyro spermos kokybė, t.y. spermatozoidų gyvybingumasir judrumas. Moteris apžiūrima ilgiau. Iš pradžių patikrinama kiaušidžiųveikla, vėliau išsiaiškinama ar yra praeinami kiaušintakiai. Patikimasdiagnostikos būdas yra laparoskopija. Kai nevaisingumo priežastis nustatoma, laukia ilgas gydymo etapas.Kartais jis trunka net keletą metų. Bet būna, kad visi gydymo būdai jauišsemti, o pastoti taip ir nepavyksta. Arba dėl moters amžiaus jau nebėralaiko ilgiau gydytis. Netgi tokioje situacijoje galima padėti. Dirbtinio apvaisinimo ir intrauterininės inseminacijos- specialiaiparuoštos spermos įvedimo į gimdą (IUI) metodai vieni iš nevaisingumogydymo būdų- pasaulyje taikomi jau daugiau kaip 20 metų. IUI- paprastesnė procedūra už dirbtinį apvaisinimą. Spermalaboratorijoje paruošiama, išrenkant pačius gyvybingiausius spermatozoidus.Po to plonyčiu kateteriu jie įvedami į moters organizmą. Jiems belieka tikpasiekti kiaušialąstę. Visa tai daroma ovuliacijos dieną, kontroliuojantultragarsine aparatūra. Apvaisinimas vyksta moters kūne. IUI įmanoma tiktada, kai moters kiaušintakiai yra praeinami. Paprastai jis taikomas esantpartnerių nesuderinamumui arba sėklos nepilnavertiškumui. O dirbtinis apvaisinimas- labai sudėtinga procedūra. Šiuo atvejuapvaisinimas vyksta ne moters kūne, o mėgintuvėlyje. Šis metodas taikomasesant kiaušintakių nepraeinamumui, sutrikus endokrininei sistemai,endometrioze, ir tada, kai nevaisingumo priežasties apskritai nepavykstaišsiaiškinti. Pirmiausia dirbtinai, specialių preparatų pagalba, yra stimuliuojamaovuliacija- kiaušialąsčių subrendimas. Siekiama, kad jų būtų kuo daugiau-
tai padidina sėkmingo apvaisinimo galimybę.Ovuliacijos dieną per makštį specialiu instrumentu iš moters kūno paimamoskiaušialąstės. Po to jos apžiūrimos po mikroskopu ir paliekamos specialiojeterpėje iki apvaisinimo. Apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje, kuris poprocedūros įstatomas į inkubatorių. Sąlygos, sukurtos inkubatoriuje, yraartimos natūraliai apvaisinimo aplinkai. Vėliau mėgintuvėlyje vyriškos irmoteriškos ląstelės susilieja pačios, t.y. įvyksta apvaisinimas.Apvaisintos ląstelės ima dalintis. Ir štai tada jos įterpiamos į gimdą. Josten prisitvirtina ir prasideda nėštumas. O po 9 mėnesių pasaulį išvysta darvienas kūdikis. Beje, dažnai gimsta ne vienas, o keli mažyliai. Taiatsitinka todėl, kad į gimdą įvedama ne viena apvaisint kiaušialąstė, omažiausiai trys- tam atvejui, jeigu viena-dvi neprisitvirtins. Geriausiose pasaulio klinikose, prieš įterpiant apvaisintaskiaušialąstes į gimdą, viena-dvi ląstelės paimamos mėginiams. Atliekamachromosomų analizė, kadangi jau tokiame vystymosi etape galima aptiktinukrypimų nuo normos, vystymosi anomalijų ir galimų ligų..Tačiau net ir potokių pastangų apvaisinimas gali nepavykti iš pirmo karto. Tada po kieklaiko bandymas kartojamas. 1997 m. Lapkritį porą iš Ajovos valstijos JAV, pagimdžiusiąseptynetuką, filmavo nacionalinė televizija, šeima atsidūrė Time irNewsweek pirmuosiuose puslapiuose. ,,Mes pasitikime Dievu‘‘,- atsakėMcCaughey, paklausti, kaip susidoros su staigiu atžalų pagausėjimu. Tačiau,kad pastotų antrą kartą, B. McCaughey vartojo metrodiną- vaistą, skatinantįkiaušinėlių brendimą kiaušidėse. Šį vaistą vartojanti moteris per mėnesįvietoj vieno gali pagaminti tuzinus kiaušinėlių. Tačiau vartoti vaisingumą skatinančius vaistus yra ne tas pats kaipvartoti aspiriną. Dauguma jų leidžiami kasdien, o poros apmokomos taiatlikti. Vaistai nėra pigūs, pavyzdžiui, viena fertinekso dozė kainuojaapie 60 dolerių. Paprastai gydytojai kiaušinėlių brendimą stebi ultragarsu,beiatlikdami kraujo tyrimus, kurie taip pat kainuoja. Taigi gydymas vaisingumąskatinančiais vaistais gali kainuoti daugiau kaip 1,500 dolerių. Toks gydymas taip pat rizikingas. Dažniausiai rizika susijusi sudaugybiniu nėštumu, t.y. kai vienu metu apvaisinami du ar (daug) daugiaukiaušinėlių. Taip buvo ir McCaughey atveju. Nepaisant džiaugsmo, su kuriuobuvo pasveikintas Pjovos septynetukas, toks nėštumas yra kebli padėtistėvams. Daugybiniai nėštumai padidina komplikacijų, tokių kaip aukštaskraujospūdis ar diabetas, tikimybę. Į dar didesnį pavojų patenka negimękūdikiai. Daugybinio nėštumo metu bręstantiems embrionams, palyginti suvieno vaisiaus nėštumu iškyla didesnė persileidimo grėsmė, įgimtų defektų,mažo svorio, pirmalaikio gimimo bei su juo susijusių komplikacijų, tokiųkaip cerebrinis paralyžius, aklumas, inkstų nepakankamumas ar protinisatsilikimas, tikimybė. Vis dėlto yra būdų išvengi daugybinio nėštumo. Vienas jų- vengtilytinės sueities, jri ultragarsu nustatoma, kad subrendo daug kiaušinėlių.Tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, daugelis porų nenori topaisyti. Jei paprastai daugybinio nėštumo tikimybė sudaro 1-2 procentus,tai, moterims, vartojančioms vaisingumą skatinančius vaistus, ji padidėjaiki 25 procentų. Kitas būdas kovoti su daugybiniu nėštumu yra kelių embrionųpašalinimas jiems gimstant. Nevaisingumą gydantys specialistai tai vadinaselektyvine redukcija. Ji atliekama iki trečio nėštumo mėnesio, parinktiemsembrionams suleidžiant kalio chlorido, kuris sustabdo širdį. Gydytojasinjekciją atlieka į būsimos motinos pilvo ertmę arba makštį. Kaip ir dauguma kitų pagalbos reprodukcijai priemonių, selektyvinėredukcija nors ir išsprendžia medicinines problemas, bet kelia etikosproblemų. Daugumą porų traumuota sprendimas pašalinti embrionus. Kai kurie,kaip ir McCaughey, paprasčiausiai atsisako tai daryti. Kiti priima šiąagoniją ir ironiją, kaip nepageidaujamas jų padėties pasekmes. Dar kitimielai naudojasi šiuo būdu praktiniais , o ne medicininiais sumetimais.,,yra pacientų, primygtinai reikalaujančių sumažinti embrionų skaičių nuotrijų iki dviejų‘‘,- sako Benjaminas Youngeris, Amerikos reprodukcinėsmedicinos draugijos generalinis direktorius. ,,Jie sako, gydytojau, ašnegalėsiu susitvarkyti su trynukais.‘‘ Jei nevaisinga pora nusprendžia naudotis pažangesnėmis pagalbosreprodukcijai priemonėmis, selektyvinė redukcija gali būti tik vienas iškeleto išbandymų, su kuriais jiems teks susidurti. ,,Nemanau, kad kada norską nors sudėtingesnio esu padariusi‘‘,- prisipažįsta moteris iš Bostono,kuriai pavyko pastoti po dvejus metus trukusių bandymų.- To reikia ištikrųjų norėti‘‘. Kathryn Graven ir jos vyras nusprendė susilaukti kūdikio, kaijiems buvo trisdešimt ketveri. Po devynis mėnesius trukusių įprastųpastangų, jie apsilankė netoliese esančioje klinikoje pasitikrintivaisingumo. Yra įvairių nevaisingumo priežasčių: moterų hormoninisnestabilumas, vyrų spermos negausumas, bet kurio iš partnerių reprodukciniųtakų nepraeinamumas, ar poros nesuderinamumas. Kai tyrimais nepavykonustatyti Graven poros nevaisingumo priežasties, jų gydytojas patarė imtiskonservatyvaus gydymo. K. Graven tris mėnesius gėrė vaisingumą skatinantįvaistą klomidą, kad būtų stimuliuojama kiaušinėlių gamyba, po to ją buvobandoma apvaisinti jos pačios vyro sperma. Nepavykus, Graven pradėjovartoti fertineksą, kuris švirkščiamas po oda. Kai du fertinekso vartojimociklai ir dirbtinis apvaisinimas nedavė rezultatų, pora nusprendė išbandytiapvaisinimą mėgintuvėlyje (in vitro). Apvaisinimas mėgintuvėlyje yra pagalbos reprodukcijai pagrindas.Ši procedūra, kurios metu subrendęs kiaušinėlis išgaunamas iš kiaušidžių irapvaisinamas sperma padeda išvengti atsitiktinumo, būdingo apvaisinimui invivo. Tačiau šis metodas yra sudėtingas ir brangus. Be kiaušinėlių
brandinimo hormonų, moteriai paprastai tenka gerti vaistų mišinį, kuris išpradžiųslopina , o vėliau skatina subrendusių kiaušinėlių atsiskyrimą.Kiaušinėliai išgaunami pro makšties sieneles, į greta esančias kiaušidesduriant tuščiavidurę adatą- tokia procedūra apibūdinama kaip nesudėtingaoperacija. ,,Kitą dieną aš jaučiausi lyg mano viduriai būtų išgręžti‘‘,-sako Graven. Po apvaisinimo mėgintuvėlyje, apvaisintas embrionasperkeliamas atgal į gimdą. Kai nepavyko ir apvaisinimas in vitro, Graven gydytojas pasiūlė darpažangesnį metodą- gametų perkėlimą į kiaušintakį(GIFT). Šios procedūrosmetu išgautas kiaušinėlis sumaišomas su sperma ir grąžinamas įkiaušintakius, kur kiaušinėlis ir spermatozoidai susitinka apvaisinimui.GIFT reikia ilgesnės ir sudėtingesnės operacijos: trijų pjūvių pacientėspilve ir maždaug dviejų dienų atsigauti. Sėkmės tikimybė yra nuo 5 iki10procentų didesnė nei naudojant apvaisinimą in vitro. Šis metodas padėjo K.Graven:ji pagimdė būdama 37 metų. GIFT atsirado aštuntajame dešimtmetyjekaip in vitro atmaina, kuria gydytojai stengėsi išplėsti pagalbosreprodukcijai galimybes. Tačiau net taikant naujoves , pagalbosreprodukcijai priemonės nėra labai veiksmingos. In vitro apvaisinimo sėkmėpriklauso nuo paciento amžiaus, klinikų ir daromų procedūrų. Apytikrisskaičius į namus parsivežtų kūdikių- vienas gyvas gimęs kūdikis penkiemsapvaisinimo in vitro ciklams. Nevaisingumo specialistai pabrėžia, kadkiekvienais metais šių procedūrų sėkmės procentas didėja, ir nevaisingosporos pastojimo tradiciniu būdu tikimybė bet kurį mėnesį taip pat išliekaviena iš penkių. Pasak Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos daugiaunei pusė nevaisingų porų pastotų, jei pakankamai ilgai naudotųsi pagalbosreprodukcijai priemonėmis. Tačiau, tai taip pat reiškia, kad maždaug pusėporų niekuomet nesusilauks vaikų, nepriklausomai nuo to kiek ilgai jiegydysis. Nors nevaisingumo procentas išlieka stabilus, nevaisingumo gydymopaslaugų paklausa per pastaruosius du dešimtmečius nuolat auga. ŠiandienJAV maždaug 6 milijonai porų turi vaisingumo problemų, pusė jų kreipiasipagalbos į gydytojus, o maždaug ketvirtis išbando pagalbos reprodukcijaipriemones. Ar šios poros savo pastangas vertina kaip palaimą ar kaipprakeiksmą priklauso nuo rezultatų. Gydymas brangus ir reikalauja paaukotidaug laiko. Žinoma, tą patį galima pasakyti ir apie tėvystę. Tačiau sunevaisingumu susijęs stresas gali būti ypač kenksmingas. Alice Domar,programos nevaisingoms poroms Beth Israel Deaconness Bostono medicinoscentro direktorė, pastebėjo, kad moterys, kurios dvejus metus ar ilgiaubandė pastoti naudodamos pagalbos reprodukcijai priemones, išgyveno tokiągilią depresiją, kaip pacientai sergantys vėžiu, širdies ligomis ar AIDS.Pasak jos, pastojimo tikimybė šioms pacientėms padidėja, kai depresija yragydoma. B. Domar, remdamasi savo tyrimais, teigia, jog nevaisingumas turibūti laikomas rimta medicinine liga. Daug daugiau tyrimų turi būtiatliekama siekiant nustatyti ryšį tarp psichikos ir reprodukcinės sistemos.Vartojant nevaisingumą gydančius vaistus , pasireiškia toks šalutinispoveikis kaip nuotaikų kaita, spazmai, svorio augimas, tinimas. Taip pat irnuolatinėbūtinybė sekti ovuliaciją gali apversti žmogaus gyvenimą aukštyn kojom. Kaikada ciklo metu pacientei gali tekti lankytis klinikoje kartą ar du perdieną, dėl kraujo, ultragarso tyrimų ar injekcijų. Gyvenimas pradeda suktisapie ciklo pradžią, vidurį ir pabaigą. Kūno stebėjimas tampa visos dienosdarbu. Be to, besinaudojantieji pagalbos reprodukcijai priemonėmis, turipriimti sprendimus, kurie kertasi su daugelio žmonių etikos nuostatomis.Viena iš tų problemų yra selektyvinė redukcija, nes apvaisinimo in vitrometodai dažnai sąlygoje daugybinius nėštumus. Apvaisinimu in vitrobesinaudojančios poros turi nuspręsti, kiek kiaušinėlių apvaisinti irperkelti į gimdą, ar jie nori sukurti ir užšaldyti embrionus galimampanaudojimui ateityje, kaip turėtų būti pasielgiama su nepanaudotaisužšaldytais embrionais. Pasitaiko situacijų, kai išsiskyrę sutuoktiniainesutaria tarpusavyje dėl teisės į užšaldytus embrionus,o kartais gydymąteikianti klinika pareiškia, kad embrionai yra jos teisėta nuosavybė.Teisiškai, žmogaus embrionai patenka į neapibrėžtą lauką tarp žmogiškosiosgyvybės ir kažkokios retos nuosavybės formos. Pagalbos reprodukcijai metodai skatina pacientus embrionus rinktis pagal jųpageidavimus.Norint nustatyti lytį, iš embriono aštuonių ląstelių vienapašalinama ir ištiriamos jos branduolio chromosomos. Šiuo metu galimaištirti in vitro embrionus dėl cistinės fibrozės, hemofilijos, raumenųdistrofijos. Pacientai patys gali nuspręsti, kurie iš embrionų atitinka jųreikalavimus. Nepageidaujami embrionai gali būti sunaikinami, arpanaudojami tyrimams. Galiausiai pagalbos reprodukcijai metodai atvėrė kelią gametų mainams beisurogacijai: pradedant paprasčiausiu ir seniausiu būdu- dirbtiniuapvaisinimu donoro sperma- ir baigiant sudėtingesnėmis procedūromis, kuriųmetu atliekamos kombinacijos su donoriniais kiaušinėliais, donoro sperma irdonoriniais embrionais. Be biologinės surogatinės motinystės, egzistuoja,,nestaciniai surogatai‘‘- moterys, kurios sutinka išnešioti ir pagimdytisu jomis genetiškai nesusijusį kūdikį. Dabar tapo įmanoma susilauktikūdikio, kiaušinėlius ir spermą gaunant iš donorų ir pasamdant ,,gimdymomotiną‘‘, kad ši atliktų likusią darbo dalį. Yra buvę atvejų, kai moterys ,naudojosi ,,gimdymo motinų‘‘ paslaugomis vien dėl kosmetinių priežasčių, arpaprasčiausio patogumo. Taip pat našlė gali būti apvaisinta jos mirusiovyro sperma. Netgi įmanoma, kad pagimdytų jau seniai menopauzinio amžiaus
sulaukusi moteris. 1997 metų spalį laikraščių antraštės paskelbė apie kitą išskirtinįgimdymą. Atlantoje moteris, turinti neveiksmingas kiaušides, pagimdė dusveikus berniukus. Atlantos reprodukcinė biologijos asociacija dvynukamsapvaisinti panaudojo daugiau kaip du metus užšaldytus donoriniuskiaušinėlius. Kadangi žmogaus kiaušinėliai, palyginti su spermatozoidais,dėl savo dydžio ir sudėtingumo, užšaldymo procedūrų metu pažeidžiamesni,šioje srityje buvo sunku pasiekti gerų rezultatų. Dar visai neseniai,dauguma pastangų, užšaldyti kiaušinėlius, žlugdavo. Šie dvyniai buvopirmieji tokiu būdu gimę kūdikiai. Nors šios asociacijos pasiekimus greit aptemdė Pjovos septynetuko gimimas,pats kiaušinėlių užšaldymas, jei jis taps plačiai naudojamu, moterims galisuteikti unikalią galimybę užšaldyti savo kiaušinėlius jaunystėje, kadgalėtų juos panaudoti vėliau. Manoma, vyresnių moterų vaisingumas mažėja,atsirandant defektams senėjančiuose kiaušinėliuose. Nors donoriniųkiaušinėlių naudojimo technologija parodė, kad visa kita motersreprodukcijos sistemos dalis nėra senatvės pažeidžiama. Kiaušinėliųužšaldymas padėtų joms pergudrauti biologinį laikrodį. Taip pat,kiaušinėlių užšaldymas leidžia vėžiu sergančioms pacientėms, kuriųkiaušinėliai žus švitinimo metu, išsaugoti keletą gametų prieš pradedantgydymą. Dar vieną unikalų pavyzdį pateikia endokrinologas Jamie Grifo iš Niujorkouniversiteto Medicinos centro. Taip pat stengdamasis apgauti biologinįlaikrodį Grifo, iš senesnių moterų kiaušinėlių perkelia branduolius įjaunesnių moterų kiaušinėlius, iš kurių branduoliai yra pašalinti. Kai šioshibridinės ląstelės dirbtinai stimuliuojamos daugintis, perkeltuosebranduoliuose neatsiranda chromosominių pakitimų, kas būdinga seniemskiaušinėliams. Nors Grifo tyrimai dar nebaigti, jis tikisi ateityje tokiuskiaušinėlius apvaisinti ir implantuoti pacientėms. Nors jis žmoniųneklonuoja , bet naudojasi žinduolių klonavimo technologijomis. Grifopažymi, kad jis perkeliabranduolius, kad gydytų nevaisingumą. ,,Aš griežtai prieštarauju žmoniųklonavimui. Tačiau akivaizdu, jog tai įmanoma‘‘-teigia jis. Amerikos reprodukcinės medicinos draugija, kuri nustato pagalbosreprodukcijai technologijų naudojimo etinius standartus, samprotauja- ,,Mesnepritariame gyvenančio dabar ar anksčiau gyvenusio žmogaus klonavimui.Tačiau negalime teigti, kad klonavimo technologija yra savaime bloga.Klonuotos ląstelės galėtų būti naudojamos gydant stuburo smegenųpažeidimus ar transplantuojant vidaus organus. Mes nenorėtume, kad tyrimaibūtų ribojami ar nutraukti.‘‘ Draugija taip pat pritaria, kad būtų tęsiami embrionų ,,poravimo‘‘tyrimai. Toks bandymas iki šiol darytas tik su gyvūnais. Vienas embrionasyra padalijamas, kad būtų sukurti du identiški individai. Draugija savonuomonę pagrindžia tuo, jog embrionų poravimo metodas gali suteiktinevaisingoms poroms dukart daugiau embrionų implantacijai. Tačiau skirtumastarp klonavimo ir poravimo tampa neryškus. Pavyzdžiui, vienas iš suporuotųembrionų yra užšaldomas, o jo dvynys išauginamas. Po keleto metų, išauginusantrąjį embrioną, pasaulį išvystų pirmojo identiškas dvynys-klonas.Šiandieninės mokslo naujovės greitai taps rytdienos normomis. Kadangi visostechnologijos pateikia vis daugiau galimybių, sunku pasakyti stop.Atsižvelgiant į privačiose klinikose vykstančių tyrimų apimtis, pacientaiir jų vaikai gali tapti eksperimentiniais triušiais. Dauguma besidominčių šiomis problemomis baiminasi, kad dėl netinkamo naudojimosi naujomistechnologijomis žalingi padariniai gali atsiliepti ne jomisbesinaudojantiems, bet jų vaikams. Augant pagalbos reprodukcijai priemoniųpopuliarumui, vis daugiau vaikų susiduria su priešlaikinio gimimo problema:nuo 1971m. metinis daugybinių ir priešlaikinių gimdymų skaičius išaugodaugiau nei keturis kartus. Tiek mokslininkai, teik etikai prieštarauja,kad būtų padedama pastoti vienišoms, menopauzinio amžiaus moterims,teigdami, kad morališkai nepateisinama gimdyti vaikus, kurie gali taptinašlaičiais.Kai kurie abejoja tokių metodų, kaip surogacija, gametųdonorystė pagrįstumu, nes taip išskaidoma tėvystės atsakomybė. Be to,introcitoplasminės spermos injekcijos, kurios metu vienas spermatozoidasyra įšvirkščiamas į bręstančią kiaušialąstę, pagalba pradėtiems kūdikiamsdu kartus padidėja rizika turėti įgimtus širdies, genitalijų, beivirškinamojo trakto defektus. ,,Žinduolių embrionui sukelia stresą bet kas, kas jam atliekama invitro‘‘,- teigia Robertas Edvardsas, specialistas, prieš 20 metų dalyvavęspirmojo mėgintuvėlyje apvaisinto kūdikio pradėjime. Pasak jo, ,,mokslineibendruomenei tenka didelė atsakomybė‘‘ įvertinant bei šalinant visus naujųprocedūrų neigiamus padarinius. Sparčiai plintant pagalbos reprodukcijai technologijoms, moksliniai,etiniai ir teisės klausimai gali tapti tik dar sudėtingesni, o užduotis įjuos atsakyti teks ateities kartoms. Bet gal ir geriau, jei pagalbosreprodukcijai technologijas įvertins būtent tie vaikai, kuriems gimti jospadėjo.
Literatūra:
Sylvia S. Mader ,,Biologija‘‘ http://kwazar.tripod.com/sci.html html://www.gyvybe.lt 2001/13 ,,Veidas‘‘ 2001/50 ,,Veidas‘‘ 1999/47 ,,Ekstra‘‘ 2003/5 ,,Lietuvos žinios‘‘ 2002/1 ,,Ūkininko patarėjas‘‘ 2002/7 ,,Vyras ir moteris‘‘
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS
B GRUPĖS DALYKAS BENDROJI BIOLOGIJA NAMŲ DARBAS NR.1:
Klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas 2003.11.29
Atliko: Gamtos mokslų fakulteto Biologijos programos I k. stud. Giedrė Kasperavičienė Tikrino: Dr.I Šatkauskienė
KAUNAS 2003