klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas

Klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas

Nė viena naujausių mokslo šakų nesukėlė tiek ginčų kaip genų inžinerija. Jei dėl informacinių technologijų, naujų mašinų, įrengimų, gamybos būdų keitimo ginčijasi dažniausiai specialistai, tai dėl genų inžinerijos problemų nuomones skuba pareikšti visi- mokslininkai, politikai, sociologai, visuomenės veikėjai, įvairių religijų dvasininkai…

Tuo stebėtis nereikia. Genų inžinerija braunasi į slapčiausias gyvybės ir mirties sferas, nuo jos laimėjimų ar nesėkmių gali priklausyti žmonijos likimas.

Apie avis ir klonavimą yra girdėjęs kiekvienas Lietuvos gyventojas, tik galbūt ne kiekvienas susimasto, jog savo gyvenime jau buvo sutikę ne vieną ir ne du kolonus: kadangi ,,klonas‘‘ yra būtybė, kurios genetinis kodas identiškas kitai, panašių dvynių poros yra vienas kito klonai.

Nors terminas ,,klonavimas‘‘, t.y. vieno organizmo kūrimas pagal kito genetinį pavyzdį, paplito tik labai neseniai, šis procesas vyko ir vyksta nuo pat amžių amžinųjų- kiekviena nauja būtybė nepaliaujamai gamina naujas ląsteles, kurių genetinis kodas yra identiškas visoms kitoms tos būtybės ląstelėms, kitais žodžiais tariant, nepaliaujamai klonuojasi.

Ne visos šios ląstelės lieka tame pačiame organizme(arba jas persodinus į kitą organizmą sudaro neesminę pastarojo dalį). Daugelis augalų sugeba daugintis klonavimo būdu- pavyzdžiui, ne vienas žmogus yra atlikęs klonavimo operaciją, pasodindamas augalo lapą į kitą vazoną ir jį išaugindamas-tokiu būdu yra sukuriamas augalas, genetiškai identiškas savo

,,tėvui‘‘. Negana to, gyvulių ar žmogaus ląstelės, atskirtos nuo kūno, tam tikruose tirpaluose gali gyventi toliau ir ramiai daugintis, klonuodamos naujas ląsteles.

Nors plačiai domėtis klonavimu pradėta tik prieš kelerius metus, pirmieji sėkmingi dirbtiniai gyvūnų klonavimo eksperimentai buvo atlikti nedaug laiko praėjus po genų atradimo 1952 metais.

Šeštajame dešimtmetyje mokslininkams pavyko klonuoti varles.

Klonavimo principo esmė nebuvo sudėtinga: iš ką tik apvaisinto varlės kiaušinėlio pašalinama jo DNR molekulė ir pakeičiama DNR , paimta iš kitos varlės kūno ląstelės. Kiaušinėlis lyg niekur nieko vystosi toliau, ir galų gale gimsta ideali kitos varlės dvynė.

Devintajame dešimtmetyje buvo klonuoti žinduoliai – pelės: iš nėščios pelės gimdos embriono paėmus DNR, ją patalpinus ką tik apvaisintame kiaušinėlyje su pašalinta sava DNR ir pamaloninus maistingais skysčiai, kiaušinėlis pradeda daugintis ir vystytis į embrioną. Belieka jį įsodinti kitai pelei į gimdą ir laukti klonuoto peliuko gimimo.

Klonavimo procesas susideda iš 4 operacijų. Nesigilinant į smulkmenas jas galima aprašyti paprastai:

Pirmiausia iš kokio nors organizmo reikia paimti kiaušialąstę.

Paskui iš jos pašalinti branduolį. Bene sunkiausia operacija- to branduolio vietoje ,,įtaisyti‘‘ ląstelės iš klonuojamo organizmo, vadinamo, donoru, branduolį. Toliau- technikos reikalas: kai ta ląstelė pradeda daugintis, ji persodinama į tos pačios rūšies moteriškos lyties gyvūno gimdą. Belieka laukti, kol pasaulį išvys klonas.

Pirmasis pasaulyje klonas -avytė Dolly- pasaulyje atsirado

Škotijoje. Daktaro Jano Vilbuto vadovaujamai mokslininkų iš Roslino instituto netoli Edinburgo grupei pavyko klonavimo būdu gauti tikslią avies donorės gyvą kopiją.

Dolly turi 3 mamas, nė vieno tėvo. Iš vienos avies tešmens buvo paimtas ląstelės branduolys su DNR, jis perkeltas į kitos avies kiaušialąstę, iš kurios buvo pašalintas jos pačios branduolys. Tokį embrioną implantavo į trečiosios avies gimdą…

Genų inžinierių darbas buvo labai sudėtingas. Doly pasaulį išvydo po 227 nesėkmingų bandymų. Mokslininkai iš pradžių patys netikėjo savo akimis. Doly atsirado 1996 m. birželio 5d., bet pasauliui apie tai pranešta tik 1997 m. vasario pabaigoje, įsitikinus, kad nemalonių staigmenų jau nebus.

Tai buvo svarbus įvykis, įžiebęs visuotinį susidomėjimą klonavimu ir įrodęs, kad suaugusių žinduolių klonavimas įmanomas. Iki tol buvo nežinoma, ar suaugęs branduolys vis dar gali produkuoti naują gyvūną, ar netrukdys genetiniai pažeidimai ir genų deaktyvacija.

Bet už Roslin techniką efektyvesnė ir geriau išvystyta yra Honolulu technika. 1998. 07 m. Havajų universiteto mokslininkai Teruhiko Wakayama ir

Ryuzo Yanagimachi klonavo 3 pelių kartas. O, kai paaiškėjo, kad Honolulu technika efektyvi, Wakayama klonavo pačius klonus, tuo įrodydamas, kad jie turi pilnavertes reprodukcines funkcijas.

Dar viena su klonavimu susijusi technika yra dvyninimas (twinning). Kai natūraliai apvaisintoje kiaušialąstėje prasideda dalijimasis, 8 ląstelių embrioną galima suskaldyti ir įsodinti į 8 gimdas.

Gims 8 klonai. Bet tai ne suaugusio žinduolio klonavimas. Beje, kiekviena tyrinėtojų grupė turi savo specifinę klonavimo techniką.

2001.11.25. buvo paskelbta, kad pirmąkart klonuotas žmogaus embrionas.

KLONAVIMO PROCEDŪROS

|ROSLIN TECHNIKA |HONOLULU TECHNIKA |

|REIKALINGOS PRIEMONĖS |

|LĄSTELĖS: |LĄSTELĖS: |

|Somatinės donorinės ląstelės; vieno |Somatinės donorinės ląstelės, paimtos|

|audinio tipo ląstelės, paimtos iš |iš norimo klonuoti individo. Jeigu |

|norimo klonuoti individo. (Pvz. avis|tai ne reprodukcinės, odos, kraujo ir|

|Dolly buvo klonuota iš tešmens |kaukų smegenų ląstelės, jas reikia |

|ląstelės). |paveikti telomeraze, kad neimtų senti|

|Neapvaisintos kiaušialąstės paimtos |anksčiau laiko( biologinis laikrodis,|

|iš patelės. |telomerų sutrumpėjimas). Geriausia |

|TERPĖS: |prigyja(cumulus)ląstelės(jas turi tik|

|Donorinių ląstelių augimo terpė, |patelės). Mažiau tinka (sertoli)(jas |

|kurioje jos augs ir dalinsis (kad |turi tik vyrai) ir smegenų ląstelės |

|prisiauginti pakankamą jų kiekį). |*(cumulus)- ląstelė apgaubianti |

|Skurdžioji terpė, skirta donorinėms |kiaušialąstę prie ovuliaciją. |

|ląstelėms minimaliai egzistuoti, |*(sertoli)- ląstelė gaubianti |

|kaijos nustoja dalintis ir įeina į |spermatozoidą. |

|ramybės stadiją. {minimal tissue |Neapvaisintos kiaušialąstės, paimtos |

|culture media}, {petri dishes}. |iš patelės. |

|Natūralus kiaušintakis ar dirbtinė |TERPĖS: |

|kiaušialąsčių augimo terpė, kurioje |Cytochalasin B. |

|dirbtiniu implantavimu apvaisintos |LABORATORINĖS PRIEMONĖS: |

|kiaušialąstės augs ir dalinsis 6 |Mikroskopai, įrankiai ląstelės |

|dienas (avies atveju). |branduolio pašalinimui ir |

|LABORATORINĖS PRIEMONĖS: |implantavimui į kiaušialąstę (tame |

|Inkubatorius, sterilus gaubtas, |tarpe mikrošvirkštelis su adata |

|mikroskopai, įrankiai ląstelių |skaidriu |

|branduolio pašalinimui ( tame tarpe |galu) ir kt. |

|mikrošvirkštelis su adata skaidriu | |

|galu ), mikro elektrostimuliacijos | |

|aparatas ir kt. | |

|DONORINĖS SOMATINĖS LĄSTELĖS |

|Paimkite iš klonuojamo individo vieną ar daugiau ląstelių; bet jos turi būti |

|to paties audinio tipo(pvz. avis Dolly klonuota iš tešmens ląstelės); jos |

|turi būti somatinės(žmoguje- 46 chromosomos), o ne lytinės(žmoguje- 23 |

|chromosomos). |

|Prisiauginkite pakankamaą donorinių ląstelių kiekį. Jeigu tai ne |

|reprodukcinės, odos, kraujo, ir kaulų smegenų ląstelės, jas reikia paveikti |

|telomeraze, kad neimtų senti anksčiau laiko(biologinis laikrodis, telomerų |

|sutrumpėjimas). |

| |Honolulu technika: imamos tos ląstelių|

| |rūšys, kurių natūrali būsena yra {Gap |

| |Zero arba G0}. Taigi T. Wakayama |

| |pasielgė praktiškiau negu I. Wilmut- |

| |jis tiesiog paėmė klonavimui tas |

| |ląstelių rūšis, kurių ciklo net |

| |nereikia sinchronizuoti su |

| |kiaušialąste. Jis naudojo tris |

| |ląstelių tipus: 1) {Sertoli}, 2) |

| |smegenų, 3) {Cumulus}. {Sertoli} ir |

| |smegenų ląstelės būna{G0} stadijoje |

| |visada, o {Cumulus} ląstelės yra |

| |beveik visada arba{G0} arba{G1} |

| |stadijoje. |

| |{Cumulus} geriausiai prigyja. |

| |{Cumulus}- ląstelė apgaubianti |

| |kiaušialąstę prieš ovuliaciją. |

| |{Sertoli}- ląstelė gaubianti |

| |spermatozoidą. |

|SINCHRONIZACIJA: MIEGO STADIJA{G0} | |

|SUKELIAMA SKURDŽIOJE TERPĖJE (tik | |

|Roslin technikoje) | |

|Roslin technika: perkelkite donorines| |

|ląsteles į specialią skurdžią terpę. | |

|To mišinio turi vos pakakti jų | |

|gyvybės palaikymui. Badaujančios | |

|ląstelės išjungia aktyvius genus, | |

|nustoja dalintis ir įeina į miego | |

|stadiją{Gap Zero}(arba{G0}), kurios | |

|metu apmiršta. Be ciklų | |

|sinchronizacijos kiaušialąstė | |

|donorinio branduolio nepriima | |

|(nugaišta). Šį metodą, kaip | |

|sinchronizuoti donorinės ląstelės ir | |

|kiaušialąstės ciklus, atrado Ian | |

|Wilmut ir Keith Campbell. | |

|KIAUŠIALĄSTĖS IŠBRANDUOLINIMAS |

|Tuo metu, kai kultūrintos donorinės ląstelės jau yra ramybės stadijoje, |

|paimkite neapvaisintą kiaušialąstę ir pašalinkite iš jos branduolį, pvz. |

|išsiurbdami mikrošvirkšteliu, ir tą branduolį išmeskite (Roslin technika, nes|

|Honolulu technikoje klonavimui imamos tik tos ląstelės, kurios beveik visada |

|yra reikalingoje {G0} stadijoje). Stenkitės kiaušialąstę kuo mažiau pažeisti.|

| |DONORINĖS LĄSTELĖS BRANDUOLIO |

| |IŠĖMIMAS(tik Honolulu technikoje). |

| |Honolulu technika: branduolys iš |

| |donorinės ląstelės išsiurbiamas |

| |mikrošvirkšteliu. (Pelės klonavimo |

| |atveju-per kelias minutes po ląstelės |

| |paėmimo iš pelės). |

|IŠBRANDUOLINTOS KIAUŠIALĄSTĖS IR SOMATINĖS LĄSTELĖS(AR TIK JOS |

|BRANDUOLIO) SUJUNGIMAS |

|Roslin technika: paimkite ramybės |Honolulu technika: į išbranduolintą |

|stadijoje esančią donorinę ląstelę |kiaušialąstę su mikrošvirkšteliu |

|įkiškite ją visą pro kiaušialąstės |transplantuokite donorinės somatinės |

|apvalkalo plyšį,- {zona |ląstelės branduolį. Skirtingai nei |

|pellucida}prie kiaušinėlio arba |Roslin technikoje čia buvo išvengta |

|padėkite priglaudę prie |mėgintuvėlio ar kitų dirbtinių terpių,|

|kiaušialąstės. |kultūrinimas atliktas ląstelėje. Po |

| |1-6 val. po transplantacijos įvyksta |

| |chromosomų kondensacija. |

|STIMULIAVIMAS |

|Roslin technika: kiaušialąstės |Honolulu technika: kiaušialąstės |

|elektro stimuliacija.Elektriniu |cheminė stimuliacija. Praėjus valandai|

|dirginimu imituojama aktyvacija, |po transplantacijos kiaušialąstė naują|

|kurią natūraliai sukeltų |branduolį įsisavina, o dar po 5 |

|spermatozoidas. Tai sukelia ląstelių |valandų kiaušialąstė įdedama į cheminę|

|susiliejimą, kurį galite stebėti per |terpę, kad prasidėtų ląstelės augimo |

|mikroskopą. Tuo pačiu suaktyvinamas |šuolinis startas(jumpstart), kurį |

|embriono vystymąsis. |gamtoje įnicijuoja apvaisinimas. |

|Manoma, kad genetinė programa |Naudojama cheminė substancija yra |

|pradedama realizuoti, kai donorinės |cytochalasin B. Ji neleidžia formuotis|

|ląstelės signalai pakeičiami |poliariniam kūnui(arba porinei |

|kiaušialąstės signalais. |ląstelei), kuris paprastai |

|Elektrostimuliacija padeda perduoti |susiformuoja dar prieš apvaisinimą ir |

|tuos signalus pro branduolio |paima iš ląstelės pusę genų(žmoguje- |

|membraną. Tai yra įprasta technika |23 chromosomas), paruošdamas ją |

|DNR molekulių įvarymui pro ląstelės |priimti genus iš spermatozoido. |

|membraną. Deja, mažai elektriškai | |

|aktyvuotų ląstelių išgyvena ir išauga| |

|į embrioną. | |

|KLONŲ SKAIČIAUS GAUSINIMAS |

|Būtinai pakartokite praeitas procedūras daug kartų, kad gautumėte pakankamai |

|klonų. Žinokit, kad dėl ląstelės pažeidimų ir kitų žalingų faktorių, daugelis|

|bandinių žus. Jei viskas daroma teisingai, vienas iš kelių šimtų bandymų |

|turėtų pavykti ir gims normalus donorinio gyvūno replikuotas(kopija). |

|Roslin technika. I .Wilmut |Honolulu technika. T. Wakayama‘i su |

|klonuojant avį, sėkmės santykis |pelėmis pasisekė labiau: 3 iš 100 |

|buvo 1 iš 227. | |

|EMBRIONO AUGINIMAS DIRBTINĖJ ARBA NATŪRALIOJ TERPĖJ |

|Išlikusiam gyvam embrionui sudarykite sąlygas augti ir kelis kartus |

|pasidalinti natūraliame kiaušintakyje{oviduct} arba pakankamai panašioje |

|terpėje. |

| |Honolulu technika. Po minėto šuolinio |

|Roslin technika. Bandymams |starto ląstelė dalijasi ir vystosi į |

|pasirinkta avis patogumo dėlei. Jos|embrioną, kurį galima transplantuoti į |

|kiaušinėlis prieš pradėdamas |surogatinę motiną iki gimdymo. Geriausiai|

|dalytis laukia kelias valandas- |procesą ištvėrė {cumulus}ląstelės, todėl |

|galbūt kiaušinėliui reikia laiko |tyrimai buvo sukoncentruoti į šio tipo |

|persiprogramuoti naują branduolį. |ląsteles. Iki tol pelės buvo laikytos |

|Vienas iš nedaugelio išgyvenęs |vienu iš sunkiausiai klonuojamų |

|embrionas maždaug 6 paras augo |žinduolių, nes, beveik iškart po pelės |

|inkubuotas į avies |kiaušialąstės apvaisinimo prasideda |

|kiaušintakį{oviduct}. Ir aišku, |dalijimasis. Netgi ir be šios „prabangos“|

|žymiai dažniau išgyvena ląstelės, |T. Wakayama ir R. Yanagimachi sugebėjo |

|ankstyvoje savo vystymosi stadijoje|klonuoti,ir net su daug aukštesniu |

|įdedamos į kiaušintakius, negu |pasisekimo laipsniu (3 iš 100) negu I. |

|inkubuotos laboratoriškai. |Wilmut (1 iš 277). |

|IMPLANTAVIMAS Į GIMDĄ |

|Implantuokite embrioną į patelės gimdą. Avies atveju tai buvo padaryta po to,|

|kai embrionas 6 paras paaugoavies kiaušintakyje {oviduct}. Jeigu nieko blogo |

|neatsitiks, jis bus normaliai išnešiotas ir pagimdytas. Bet, kaip ir |

|identiškų dvynių atveju, tai nebus tiksli donorinio individo kopija. |

Idėja paprasta:pašalinti kiaušinėlio DNR ir perkelti į jį kūno ląstelės

DNR. Tačiau sugebėjimas išjudinti procesą yra greičiau spėlionės nei tikslus mokslas, priklausantis nuo laiko ir technikos. Štai keletas pagrindinių sunkumų.

| |mik- |randa gebėjimą atsis-| |

| |2 | | |

| | |DNR. |tų gali likti |

Žmogus tikriausiai bus klonuotas. Ir tai įvyks greitai. Tačiau ar verta rizikuoti?

Pasiruoškite bėdai. Taip savo pesimizmą išreiškė veterinarijos mokslininkai

Jonathanas Hillas ir Markas Westhusinas, pasirengę pristatyti pirmą pasaulyje prieš pusantrų metų Teksaso A&M universitete klonuotą bulių.

Mokslininkai turėjo priežastį būti nusiteikę pesimistiškai: keletas metų gyvulių klonavimo srityje parodė, kad dauguma klonuotų gyvulių net negimdavo. O, tais retais atvejais, lai gimdavo, visi pernelyg dažnai turėdavo sutrikimų: nuo fizinių trūkumų iki gyvybei pavojingų medicininių pokyčių. Šis šviesaus plauko veršiukas, pavadintas Antrąja Galimybe, taip pat nebuvo išimtis. ,,Pirmąją savaitę jis vos nenugaišo‘‘,- prisimena J.

Hillas. Jam buvo neišsivystę plaučiai, tokie būna prieš laiką gimusio kūdikio. Jis sirgo juvenaliniu diabetu, mažakraujyste, odos infekcija ir turėjo daugelį kitų komplikacijų, kurių visų J, Hillas net negeli prisiminti. Keletą pirmųjų savo gyvenimo dienų veršiukas praleido prijungtas prie intensyvios priežiūros aparatų.

Šiandien Antroji Galimybė ramiai skabo žolę ganykloje už Austino. Ir pagal išvaizdą atrodo vienas sveikesnių bandos gyvulių. Jo sveikatos sutrikimai jau praeitis, tačiau daugeliui kitų klonuotų gyvulių taip gerai nepasisekė.

Būdingiausias likimas yra Noah, klonuoto beišnykstančio kanopinio gyvūno guaro, kuris po dviejų dienų nugaišo nuo dizenterijos. Tokia baigtis jį ištiko dėl infekcijos ir, galimas daiktas dėl sutrikusios imuninės sistemos. Arba ėriukas kuriam praėjusią žiemą mokslininkai turėjo atlikti eutanaziją, nes nebuvo galima sustabdyti hiperventiliacijos dėl kraujo kūnelių anomalijos. Klonuotų gyvulių apsigimimų sąrašas apima viską, pradedant smarkiai padidėjusiomis placentomis ir bambagyslėmis, riebalinėmis kepenimis, baigiant padidėjusiu kraujospūdžiu ir išsigimusiomis galvomis.

Antroji Galimybė: Brahman jautuko klonas, kuris vos nenugaišo gimdamas, bet atrodo gerai

Noras perkelti klonavimą iš žemės ūkio tyrinėjimo laboratorijų į vaisingumo klinikas kelia tam tikrą pavojų. O kas, jei vietoj Antrosios

Galimybės būtų buvęs žmogaus kūdikis, prijungtas prie gyvybę palaikančios aparatūros? O kas būtų jei kūdikiai niekada neišsikapstytų iš ligų ar dar blogiau mirtų, kaip daugelis klonuotų gyvulių?

[pic]

Dotcom & Sibs: kol kas penkios mažos kiaulaitės atrodo sveikos

Panosas Zavosas, kuris vadovauja vaisingumo klinikai Leksingtone, ir prieštaringai vertinamas vaisingumo specialistas iš Italijos Severino

Antinori, padedantis moterims po menopauzės gimdyti vaikus, planuoja per dvejus metus klonuoti žmogų, ir nedaug mokslininkų tuo abejoja. Tačiau kokia kaina?

Šį klausimą užduoda įsižeidę klonavimo tyrinėtojai, kurie pateikia daugybę įrodymų, kad klonuojant subrendusius gyvulius ne tik kyla pavojus motinai, bet ir palikuonys gali turėti nepriimtinų defektų. Didžioji dauguma surogatinių motinų, pagal kai kuriuos skaičiavimus, daugiau kaip 90proc.-

labai anksti persileidžia. Dalis sutrikimų yra susiję su netinkamai besivystančia placenta, todėl vaisius negali gauti pakankamai deguonies ir maisto medžiagų. Daugelio naujagimių plaučiaia yra menkai išsivystę, nustatomas širdies nepakankamumas, be to ,galvijai gimsta su deformuotomis galvomis. Mokslininkams neaišku, kodėl gyvuliai gimsta nenormalūs. Viena priežasčių galėtų būti nenatūraliai dideli embrionai- nešioti stambų vaisių motinai pavojinga. Ši problema, atrodo susijusi su laboratorine embriono kultūra ir pasitaiko ne tik klonuojant. Kiti sunkumai susiję su pačiu klonavimo procesu. Paimta iš subrendusios medžiagos ląstelė tori visus genus, reikalingus sukurti naujam gyvuliui, bet dauguma genų yra

,,išjungti‘‘. Pavyzdžiui, odos ląstelėje deaktyvuoti visi genai, išskyrus tuos, kurie,, pasako‘‘, kaip būti odos ląstele. Kada klonuotojai paima genetinę medžiagą iš odos ląstelės ir įterpia į neapvaisintą kiaušinėlį, šis labai greitai atkuria informaciją taip, kad ,,įjungiami‘‘ visi genai, reikalingi naujam gyvuliui sukurti. ,,Nuostabu, kad tai vyksta,-sako H.

Griffinas.-Ir nieko keista kad nesiseka‘‘.

P. Zavosas anksčiau tvirtino tiksliai atrinksiąs klonuotus žmonių embrionus. Tačiau nė vienas patikrinimo testas negali tiksliai pasakyti, kuris iš kiaušinėlių geriausiai atliko darbą-

Atkūrė subrendusią ląstelę. Vis dėlto keletas tyrinėtojų grupių jau kuria tokius testus, kuriuos būtų galima panaudoti žemės ūkyje.

Ne visi klonuotieji susiduria su bėdomis. ,,Keletas mūsų naujagimių tikrai neturėjo jokių trūkumų,- sako J. Hillas. Kita vertus, mokslininkai apskaičiavo, kad tik mažiau nei ketvirtadalis naujagimių išgyventų be intensyvios priežiūros. Netgi išoriškai sveikuose klonuose, kaip Dolly ar

Antroji Galimybė, gali slėptis šalutinių reiškinių, kurie gali nepasireikšti metų metais. Vienas klonuotas veršiukas normaliai vystėsi 6

savaites, o po to paslaptingai sustojo raudonųjų kūnelių gamyba ir jis nugaišo. Mokslininkai nerimauja, kad kažkas panašaus gali atsitikti ir vaikui. Vis dėlto kitos reprodukcinės technologijos, kadaise laikytos per daug rizikingomis, kad būtų išbandytos su žmonėmis, dabar jau tampa įprastos. Randolfe‘as Wickeris planuoja save klonuoti tada, kai bus įrodytas klonavimo saugumas. Jo nuomone, vieno puikiai klonuoto vaiko gimimas galėtų pakeisti žmonių nuomonę apie klonavimą lygiai taip pat, kaip

Luise Brown gimimas 1978 metais pakeitė supratimą apie ,,mėgintuvėlio vaikus‘‘. ,,Jeigu gimtų normalus klonuotas vaikas, mes laimėtume ginčą‘‘,-

sakoR. Wickeris. Bet jeigu pirmasis klonuotas žmogus pasirodys liguistas ar išsigimęs, tai reikš daug daugiau, negu pralaimėti teorinę diskusiją.

Vis dėl to klonavimas gali padaryti tikrą perversmą medicinoje, gyvulininkystėje. Atsirado visiškai naujas gyvulių veisimo būdas. Iš bet kurio gyvulio bet kurios ląstelės galima sukurti tikslią jo kopiją. Ir ne vieną, o tiek kiek prireiks.

Prognozuojama, kad tokiu būdu bus galima užsiauginti produktyviausių, geriausių veislių gyvulių kopijų. Bus galima didinti karvių rekordininkių, avių su vešlia ir švelnia vilna, žirgų ristūnų ir kitų gyvulių skaičių. Tai atlikti bus galima pasinaudojus ir… pašto paslaugomis. Paprastame voke tilps kelios geriausių veislių gyvulių ląstelės, išdžiovintos specialiu būdu. Klonų iš jų galės užsiauginti užsakovas, žinoma, specialistams padedant.

Genine gyvulininkyste, transgeninių gyvulių panaudojimu farmaciniams preparatams gaminti, užsiima daug firmų. Gyvuliai labai tam tinka, nes reikalingas produktas gaunamas iš pieno. Genai, koduojantys gydomuosius arba diagnostinius baltymus, įterpiami į gyvulių DNR, o baltymai pasirodo gyvulių piene. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotas bulius tapo žmogaus laktoferino ( vaisto nuo skrandžio ir žarnų infekcijų ) geno nešiotoju. Jis perdavė šį geną daugeliui palikuonių, tarp jų ir kelioms patelėms. Taip pat planuojama gaminti vaistus, gydančius mukoviscidozę, vėžį, kraujo ligas ir kitus sveikatos sutrikimus. Vykdomi antitrombino III, neleidžiančio susidaryti kraujo krešuliams operacijų metu, klinikiniai tyrimai. Jis gaminasi genetiškai modifikuotų ožkų organizme.

Tikimasi, kad pavyks išauginti ypatingų, ,,gydomųjų‘‘ embrionų, tai medicinoje sukels tikrą perversmą. Mažai kas abejoja, kad ląstelių, paimtų iš tų embrionų, injekcijos darys stebuklus.

Nauji metodai leidžia paimti genus iš vieno organizmo ir perkelti į kitą, norint pagaminti reikalingą medžiagą, pavyzdžiui insuliną. Dar visai neseniai, žmonės sergantys nuo insulino priklausančiu diabetu, naudodavo gyvybiškai jiems būtiną insuliną, išskirtą iš negyvų gyvulių. Dabar jie naudoja žmogaus insuliną, kuris yra biotechnologinis produktas.

Labai įspūdingas biotechnologijos pasiekimas yra galimybė masiškai gaminti baltymus, kuriuos gauti kitu būdu būtų labai sunku. Žmogaus augimo hormonas, naudojamas lėčiau negu normaliai augantiems vaikams gydyti, ankščiau buvo gaunamas iš lavono hipofizės, o vienai dozei reikėdavo 50

liaukų. Dabar dideli žmogaus augimo hormono kiekiai gaunami biotechnologijos būdu.

Nedaug kas iš mūsų žinojo apie tPA (audinių plazminogeno aktyvatorių ), baltymą, kurio organizme yra labai nedaug ir kuris aktyvuoja fermentą, tirpinantį kraujo krešulius. Dabar tPA gaminamas biotechnologijos būdu ir naudojamas infarktui gydyti. Jis ištirpdo kraujo krešulius, blokuojančius kraujo tekėjimą koronarinėmis širdies arterijomis.

Gyvuliams taip pat naudojami hormonai, pagaminti biotechnologijos būdu.

Fermose gyvuliams dabar vietoj steroidų galima duoti augimo hormonų. Tokių gyvulių mėsa liesesnė, ją žmonėms valgyti sveikiau. Karvės, gavusios jaučio augimo hormono duoda 25% daugiau pieno negu įprasta ir ūkininkai gali mažinti laikomų galvijų skaičių.

Biotechnologijos būdu gaminamos ir vakcinos. Jau sukurta hepatito B

vakcina, išbandomos galimos vakcinos prieš chlamidijas, maliariją, AIDS.

Gaminamos vakcinos ir gyvuliams skiepyti. Sukurtos snukio ir nagų ligos bei dizenterijos vakcinos.

Atsiras galimybė gydyti ligas , kurias įveikti be naujų technologijų nėra vilties. Tai sklerozė, vėžys, AIDS…Tikimasi, kad bus išgydomos dėl smegenų sutrikimų atsirandančios ligos. Jei žmogaus kūną valdo nesveikos smegenys, jis tampa našta sau ir kitiems.

Iš genų inžinerijos laukiama, kad ji pasiūlys būdus smegenis ne tik gydyti, bet ir atjauninti. Įveikiamomis taps Parkinsono ir Alzheimerio ligos. Net ir dideli klonavimo priešininkai sutinka, kad bandymai vadinamojo ,,terapinio klonavimo‘‘ srityje būtų tęsiami. Šiuo atveju kalbama ne apie žmogaus, o apie atskirų jo organų klonavimą iš kamieninių ląstelių. Šis metodas leistų išauginti naujus organus, pakeisiančius pažeistus ar nesveikus. Ligonio organizmas neatmestų tokio išauginto donoro, nes jų DNR yra identiški. Bioetikos komitetas prie

UNESCO jau pateikė pasiūlymą leisti terapinį klonavimą.

Genetiškai modifikuoti augalai atsparūs kenkėjams, ligoms, karščiui, šalčiui, sausrai. Juos lengviau transportuoti, sandėliuoti, nesibaiminant gedimo. Jiems reikia mažiau trąšų. Genų inžinerijos būdu netgi sukurti augalai, sėklose gaminantys žmonėms reikalingas chemines ar vaistines medžiagas, pavyzdžiui, hormonus.

Galima atrinkti bakterijas pagal jų gebėjimą ardyti tam tikrą medžiagą ir šį gebėjimą sustiprinti genų inžinerijos metodais. Pavyzdžiui, natūraliai egzistuojančios bakterijos, kurios maitinasi nafta, gali būti genetiškai pakeistos, kad dar geriau atliktų savo darbą, išvalydamos paplūdimius po avarijų, kai išsilieja nafta. Atrasta, kad bakterijas galima naudoti kaip biofiltrus, kurie neleidžia patekti į aplinką lakiems cheminiams teršalams.

Genų inžinerijos būdu galima sustiprinti bakterijų gebėjimą išskirti varį, uraną, auksą iš neturtingų rūdų.

Kai kuriems žmonėms kelia nerimą genetiškai modifikuotų bakterijų paleidimas į aplinką. Jei šios bakterijos pakeis tas, kurios natūraliai gyvuoja ekosistemose, rezultatas gali būti pražūtingas. Tačiau dabar sukurtos priemonės, leidžiančios aptikti, išmatuoti ir netgi sustabdyti ląstelių veiklą natūralioje aplinkoje.

Tokį patį nerimą, kaip ir genetiškai modifikuotos bakterijos, kelia ir transgeniniai augalai bei gyvūnai.

Ufologinė raelininkų sekta, kuriai priklauso 55 tūkstančiai žmonių 84

pasaulio šalyse, tap pat kompanija ,,Clonaid‘‘ paskelbė apie žmogaus klonavimą. Sensacingas kompanijos ,,Clonaid‘‘ atstovės Brigitte Boisselier pranešimas apie pirmojo pasaulyje klonuoto kūdikio gimimą sukėlė tikrą diskusijų audrą pasaulio žiniasklaidoje.

Prancūzijos laikraštis,,Le Monde‘‘ publikuoja Izraelio Wezmano instituto molekulinės genetikos profesoriaus Michelio Revelio straipsnį, kuriame autorius tvirtina, jog žmogaus klonavimas turi būti uždraustas:

,,Negalime leisti, kad su žmogumi būtų atliekami tokie bandymai tol, kol bus gauti įrodymai, jog klonuotam vaikui negresia jokios neigiamos pasekmės.‘‘

Profesorius Revelis rašo: ,,Mokslo pasaulis žino, kad gyvūnų klonavimas iki šiol baigdavosi nesėkme arba išsivystydavo nenormalus embrionas.

Medicinos etika ir teisės normos draudžia su žmogumi atlikti procedūras ar duoti jam preparatus, kurių saugumas ir efektyvumas nėra įrodytas atliekant eksperimentus su gyvūnais.

Todėl reikia daryti išvadą, jog reprodukcinio klonavimo mėginimas yra ne kas kita, kaip neleistinas eksperimentas su žmogumi. Jis pažeidžia bioetines taisykles, nustatytas po Niurnbergo proceso, pasmerkusio žiaurius nacių gydytojų eksperimentus. Akivaizdu, kad būtina uždrausti bet kokias žmogaus klonavimo formas, taip pat bet kokius tyrimus, kurie gali baigtis žmogaus klonavimu.‘‘

Profesorius mano, kad kompanijos ,,Clonain‘‘ atstovų tvirtinimai, esą žmogaus klonavimas yra kelias į nemirtingumą – neatlaiko jokios kritikos. ,,Kalba eina apie vaiko gimimą, kuris yra genetinis savo gimdytojo dvynys,- pabrėžia Revelis.- Gimdytoją ir klonuotą vaiką skirs dešimtmečiai, o asmenybės ir žmogaus sielos klonuoti neįmanoma.‘‘

Žmogaus klonavimo problemą analizuoja ir Prancūzijos radijo stotis

RFI, kurios apžvalgininkas Olivier Bras pabrėžia, kad ,,tarptautinės konvencijos, draudžiančios žmogaus klonavimą, nebuvimas sukuria teisinį vakuumą, leidžiantį kompanijai ,,Clonaid‘‘ tęsti savo eksperimentus atliekant reprodukcinį klonavimą.‘‘

Vienas įtakingiausių Prancūzijos politinių žurnalų savaitraštis

,,L‘Express‘‘ sausio 2 dieną spausdino straipsnį ,,Realininkų beprotybė‘‘, kuriame rašoma: ,,Jeigu realininkų sėkmė bus įrodyta, tai sektantams suteiks kozirį įspūdingai propagandai. Juo labiau, kad visos Eve gimimo aplinkybės iki šiol laikomos paslaptyje. Bandymai, kurie iki šiol buvo atlielami su gyvūnais, parodė, kad nesėkmės procentas atliekant klonavimą yra pernelyg didelis.

Greičiausių rezultatų pavyko pasiekti atliekant eksperimentus su stambiais raguočiais. Nepaisant to, ir čia sėkmingų atvejų skaičius nė karto neviršijo 6 procentų. Kitaip tariant iš šimto klonuotų embrionų tik šeši galėjo tikėtis sėkmės. O jeigu kalbėtume apie beždžiones, jų klonuoti išvis nepavyko: po 300 nesėkmingų bandymų Amerikos mokslininkai visiškai atsisakė šios idėjos.‘‘

Straipsnio autorius cituoja garsų prancūzų specialistą klonavimo klausimais Jeaną Paulį Renaro: ,,Nėra jokio pagrindo manyti, kad atliekant žmonių klonavimą galima pasiekti geresnių rezultatų, nes mes neperprantame ląstelių perprogramavimo proceso. Dėl šios priežasties žmogaus negalima statyti į tokį pavojų. Juo labiau, kad klonuoto vaiko organizme vėliau gali vystytis pačios įvairiausios anomalijos.‘‘

Šiuo metu daugelis šalių yra pasirašiusios klonavimo eksperimentų su žmogumi moratoriumą, tačiau tai nepašalina galimybės, pavyzdžiui, gedinčiai šeimai ,,atgauti‘‘ mirusį senelį ar per anksti žuvusį kūdikį, arba atžalomis nusivylusiam tėvui sukurti ,,tikrą‘‘ savo palikuonį. Nė vienas šių variantų neatrodo leistinas ir pateisinamas, bet, kita vertus, dar prieš kelis šimtus metų mažai kas būtų patikėjęs, jog kada nors bus visuotinai pripažįstama visų žmonių lygybė ir jų prigimtinės teisės.

[pic]Šiandien gyvenimo realijos dažnai atrodo kaip mokslinė fantastika, baigiantis dvidešimtajam amžiui žmonija susidūrė su dirbtinio apvaisinimo banga. Dabar, kūdikiui pradėti yra daugiau kaip tuzinas būdų, kurių dauguma apsieina be senamadiško lytinio akto. Per pastaruosius tris dešimtmečius atsirado tokių aukštų technologijos priemonių kaip vaistai vaisingumui skatinti, apvaisinimas mėgintuvėlyje, donoriniai kiaušinėliai, donoro sperma, donoriniai embrionai, surogatinė motinystė. Šiuo metu tobulinamos dar pažangesnės technologijos-

branduolinių ląstelių persodinimas, embrionų dalijimas ir netgi suaugusių žmonių klonavimas.

Visos šios technologijos paprastai vadinamos ,,pagalba reprodukcijai‘‘. Jos buvo pradėtos taikyti nevaisingoms, tačiau pagal amžių dar galinčioms gimdyti vaikus poroms. Tačiau jomis taip pat naudojasi žmonės, kurie šiaip nepatenka į ,,tėvų‘‘ sąvoką,- t. y. viengungiai, menopauzinio amžiaus moterys bei homoseksualūs partneriai.

Netolimoje ateityje pagalba reprodukcijai gali tapti įprasta procedūra bet kam, kas nori pastoti bei kas gali tai sau leist finansiškai. Šios technologijos suteikia galimybę kontroliuoti kūdikio pradėjimo laiką, ,,embrionų kokybę‘‘, genetines ligas bei lytį, kurią taip pat lemia genai. Iki šiol dėl federalinės politikos bei visuomenės noro, pagalbos reprodukcijai praktika yra mažai reguliuojama įstatymais. Vienas specialistas ją netgi pavadino laukiniais medicinos

Vakarais. Pagalbos reprodukcijai priemonės yra brangios, kelia daug rūpesčių, nereikšmingos, kertasi su etika, tačiau nė vienas šių veiksnių nesustabdė jų plėtros. Nuo 1978 m. , kai gimė pirmas mėgintuvėlyje pradėtas vaikas, vaisingumo klinikų JAV nuo mažiau kaip 30 padaugėjo iki 300. Daug milijardų kainuojanti vaisingumo pramonė sukūrė dešimtis tūkstančių kūdikių. Pagalbos reprodukcijai metodai suteikia paguodos vyrams ir moterims, kurie prieš kelis dešimtmečius būtų turėję palaidoti viltį susilaukti vaikų. Taikant metodus, atsirado galimybė mirusiam vyrui apvaisinti nepažįstamą moterį, moteriai- išnuomoti savo gimdą, vaikui-

turėti penkis tėvus ir vis tiek likti našlaičiu. Visiškai neaišku, kaip šiame pasaulyje pasikeis šeimos prasmė. Tačiau jame pasikeitė tai, kas iki šiol buvo žinoma kaip gimimo stebuklas.

Nevaisingumo gydymas prasideda nuo kruopštaus poros ištyrimo.

Pirmiausia tikrinama vyro spermos kokybė, t.y. spermatozoidų gyvybingumas ir judrumas. Moteris apžiūrima ilgiau. Iš pradžių patikrinama kiaušidžių veikla, vėliau išsiaiškinama ar yra praeinami kiaušintakiai. Patikimas diagnostikos būdas yra laparoskopija.

Kai nevaisingumo priežastis nustatoma, laukia ilgas gydymo etapas.

Kartais jis trunka net keletą metų. Bet būna, kad visi gydymo būdai jau išsemti, o pastoti taip ir nepavyksta. Arba dėl moters amžiaus jau nebėra laiko ilgiau gydytis. Netgi tokioje situacijoje galima padėti.

Dirbtinio apvaisinimo ir intrauterininės inseminacijos- specialiai paruoštos spermos įvedimo į gimdą (IUI) metodai vieni iš nevaisingumo gydymo būdų- pasaulyje taikomi jau daugiau kaip 20 metų.

IUI- paprastesnė procedūra už dirbtinį apvaisinimą. Sperma laboratorijoje paruošiama, išrenkant pačius gyvybingiausius spermatozoidus.

Po to plonyčiu kateteriu jie įvedami į moters organizmą. Jiems belieka tik pasiekti kiaušialąstę. Visa tai daroma ovuliacijos dieną, kontroliuojant ultragarsine aparatūra. Apvaisinimas vyksta moters kūne. IUI įmanoma tik tada, kai moters kiaušintakiai yra praeinami. Paprastai jis taikomas esant partnerių nesuderinamumui arba sėklos nepilnavertiškumui.

O dirbtinis apvaisinimas- labai sudėtinga procedūra. Šiuo atveju apvaisinimas vyksta ne moters kūne, o mėgintuvėlyje. Šis metodas taikomas esant kiaušintakių nepraeinamumui, sutrikus endokrininei sistemai, endometrioze, ir tada, kai nevaisingumo priežasties apskritai nepavyksta išsiaiškinti.

Pirmiausia dirbtinai, specialių preparatų pagalba, yra stimuliuojama ovuliacija- kiaušialąsčių subrendimas. Siekiama, kad jų būtų kuo daugiau-

tai padidina sėkmingo apvaisinimo galimybę.

Ovuliacijos dieną per makštį specialiu instrumentu iš moters kūno paimamos kiaušialąstės. Po to jos apžiūrimos po mikroskopu ir paliekamos specialioje terpėje iki apvaisinimo. Apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje, kuris po procedūros įstatomas į inkubatorių. Sąlygos, sukurtos inkubatoriuje, yra artimos natūraliai apvaisinimo aplinkai. Vėliau mėgintuvėlyje vyriškos ir moteriškos ląstelės susilieja pačios, t.y. įvyksta apvaisinimas.

Apvaisintos ląstelės ima dalintis. Ir štai tada jos įterpiamos į gimdą. Jos ten prisitvirtina ir prasideda nėštumas. O po 9 mėnesių pasaulį išvysta dar vienas kūdikis. Beje, dažnai gimsta ne vienas, o keli mažyliai. Tai atsitinka todėl, kad į gimdą įvedama ne viena apvaisint kiaušialąstė, o mažiausiai trys- tam atvejui, jeigu viena-dvi neprisitvirtins.

Geriausiose pasaulio klinikose, prieš įterpiant apvaisintas kiaušialąstes į gimdą, viena-dvi ląstelės paimamos mėginiams. Atliekama chromosomų analizė, kadangi jau tokiame vystymosi etape galima aptikti nukrypimų nuo normos, vystymosi anomalijų ir galimų ligų..Tačiau net ir po tokių pastangų apvaisinimas gali nepavykti iš pirmo karto. Tada po kiek laiko bandymas kartojamas.

1997 m. Lapkritį porą iš Ajovos valstijos JAV, pagimdžiusią septynetuką, filmavo nacionalinė televizija, šeima atsidūrė Time ir

Newsweek pirmuosiuose puslapiuose. ,,Mes pasitikime Dievu‘‘,- atsakė

McCaughey, paklausti, kaip susidoros su staigiu atžalų pagausėjimu. Tačiau, kad pastotų antrą kartą, B. McCaughey vartojo metrodiną- vaistą, skatinantį kiaušinėlių brendimą kiaušidėse. Šį vaistą vartojanti moteris per mėnesį vietoj vieno gali pagaminti tuzinus kiaušinėlių.

Tačiau vartoti vaisingumą skatinančius vaistus yra ne tas pats kaip vartoti aspiriną. Dauguma jų leidžiami kasdien, o poros apmokomos tai atlikti. Vaistai nėra pigūs, pavyzdžiui, viena fertinekso dozė kainuoja apie 60 dolerių. Paprastai gydytojai kiaušinėlių brendimą stebi ultragarsu, bei atlikdami kraujo tyrimus, kurie taip pat kainuoja. Taigi gydymas vaisingumą skatinančiais vaistais gali kainuoti daugiau kaip 1,500 dolerių.

Toks gydymas taip pat rizikingas. Dažniausiai rizika susijusi su daugybiniu nėštumu, t.y. kai vienu metu apvaisinami du ar (daug) daugiau kiaušinėlių. Taip buvo ir McCaughey atveju. Nepaisant džiaugsmo, su kuriuo buvo pasveikintas Pjovos septynetukas, toks nėštumas yra kebli padėtis tėvams. Daugybiniai nėštumai padidina komplikacijų, tokių kaip aukštas kraujospūdis ar diabetas, tikimybę. Į dar didesnį pavojų patenka negimę kūdikiai. Daugybinio nėštumo metu bręstantiems embrionams, palyginti su vieno vaisiaus nėštumu iškyla didesnė persileidimo grėsmė, įgimtų defektų, mažo svorio, pirmalaikio gimimo bei su juo susijusių komplikacijų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, aklumas, inkstų nepakankamumas ar protinis atsilikimas, tikimybė.

Vis dėlto yra būdų išvengi daugybinio nėštumo. Vienas jų- vengti lytinės sueities, jri ultragarsu nustatoma, kad subrendo daug kiaušinėlių.

Tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, daugelis porų nenori to paisyti. Jei paprastai daugybinio nėštumo tikimybė sudaro 1-2 procentus, tai, moterims, vartojančioms vaisingumą skatinančius vaistus, ji padidėja iki 25 procentų.

Kitas būdas kovoti su daugybiniu nėštumu yra kelių embrionų pašalinimas jiems gimstant. Nevaisingumą gydantys specialistai tai vadina selektyvine redukcija. Ji atliekama iki trečio nėštumo mėnesio, parinktiems embrionams suleidžiant kalio chlorido, kuris sustabdo širdį. Gydytojas injekciją atlieka į būsimos motinos pilvo ertmę arba makštį.

Kaip ir dauguma kitų pagalbos reprodukcijai priemonių, selektyvinė redukcija nors ir išsprendžia medicinines problemas, bet kelia etikos problemų. Daugumą porų traumuota sprendimas pašalinti embrionus. Kai kurie, kaip ir McCaughey, paprasčiausiai atsisako tai daryti. Kiti priima šią agoniją ir ironiją, kaip nepageidaujamas jų padėties pasekmes. Dar kiti mielai naudojasi šiuo būdu praktiniais , o ne medicininiais sumetimais.

,,yra pacientų, primygtinai reikalaujančių sumažinti embrionų skaičių nuo trijų iki dviejų‘‘,- sako Benjaminas Youngeris, Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos generalinis direktorius. ,,Jie sako, gydytojau, aš negalėsiu susitvarkyti su trynukais.‘‘

Jei nevaisinga pora nusprendžia naudotis pažangesnėmis pagalbos reprodukcijai priemonėmis, selektyvinė redukcija gali būti tik vienas iš keleto išbandymų, su kuriais jiems teks susidurti. ,,Nemanau, kad kada nors ką nors sudėtingesnio esu padariusi‘‘,- prisipažįsta moteris iš Bostono, kuriai pavyko pastoti po dvejus metus trukusių bandymų.- To reikia iš tikrųjų norėti‘‘.

Kathryn Graven ir jos vyras nusprendė susilaukti kūdikio, kai jiems buvo trisdešimt ketveri. Po devynis mėnesius trukusių įprastų pastangų, jie apsilankė netoliese esančioje klinikoje pasitikrinti vaisingumo. Yra įvairių nevaisingumo priežasčių: moterų hormoninis nestabilumas, vyrų spermos negausumas, bet kurio iš partnerių reprodukcinių takų nepraeinamumas, ar poros nesuderinamumas.

Kai tyrimais nepavyko nustatyti Graven poros nevaisingumo priežasties, jų gydytojas patarė imtis konservatyvaus gydymo. K. Graven tris mėnesius gėrė vaisingumą skatinantį vaistą klomidą, kad būtų stimuliuojama kiaušinėlių gamyba, po to ją buvo bandoma apvaisinti jos pačios vyro sperma. Nepavykus, Graven pradėjo vartoti fertineksą, kuris švirkščiamas po oda. Kai du fertinekso vartojimo ciklai ir dirbtinis apvaisinimas nedavė rezultatų, pora nusprendė išbandyti apvaisinimą mėgintuvėlyje (in vitro).

Apvaisinimas mėgintuvėlyje yra pagalbos reprodukcijai pagrindas.

Ši procedūra, kurios metu subrendęs kiaušinėlis išgaunamas iš kiaušidžių ir apvaisinamas sperma padeda išvengti atsitiktinumo, būdingo apvaisinimui in vivo. Tačiau šis metodas yra sudėtingas ir brangus. Be kiaušinėlių brandinimo hormonų, moteriai paprastai tenka gerti vaistų mišinį, kuris iš pradžių slopina , o vėliau skatina subrendusių kiaušinėlių atsiskyrimą.

Kiaušinėliai išgaunami pro makšties sieneles, į greta esančias kiaušides duriant tuščiavidurę adatą- tokia procedūra apibūdinama kaip nesudėtinga operacija. ,,Kitą dieną aš jaučiausi lyg mano viduriai būtų išgręžti‘‘,-

sako Graven. Po apvaisinimo mėgintuvėlyje, apvaisintas embrionas perkeliamas atgal į gimdą.

Kai nepavyko ir apvaisinimas in vitro, Graven gydytojas pasiūlė dar pažangesnį metodą- gametų perkėlimą į kiaušintakį(GIFT). Šios procedūros metu išgautas kiaušinėlis sumaišomas su sperma ir grąžinamas į kiaušintakius, kur kiaušinėlis ir spermatozoidai susitinka apvaisinimui.

GIFT reikia ilgesnės ir sudėtingesnės operacijos: trijų pjūvių pacientės pilve ir maždaug dviejų dienų atsigauti. Sėkmės tikimybė yra nuo 5 iki10

procentų didesnė nei naudojant apvaisinimą in vitro. Šis metodas padėjo K.

Graven:ji pagimdė būdama 37 metų. GIFT atsirado aštuntajame dešimtmetyje kaip in vitro atmaina, kuria gydytojai stengėsi išplėsti pagalbos reprodukcijai galimybes. Tačiau net taikant naujoves , pagalbos reprodukcijai priemonės nėra labai veiksmingos. In vitro apvaisinimo sėkmė priklauso nuo paciento amžiaus, klinikų ir daromų procedūrų.

Apytikris skaičius į namus parsivežtų kūdikių- vienas gyvas gimęs kūdikis penkiems apvaisinimo in vitro ciklams. Nevaisingumo specialistai pabrėžia, kad kiekvienais metais šių procedūrų sėkmės procentas didėja, ir nevaisingos poros pastojimo tradiciniu būdu tikimybė bet kurį mėnesį taip pat išlieka viena iš penkių.

Pasak Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos daugiau nei pusė nevaisingų porų pastotų, jei pakankamai ilgai naudotųsi pagalbos reprodukcijai priemonėmis. Tačiau, tai taip pat reiškia, kad maždaug pusė porų niekuomet nesusilauks vaikų, nepriklausomai nuo to kiek ilgai jie gydysis.

Nors nevaisingumo procentas išlieka stabilus, nevaisingumo gydymo paslaugų paklausa per pastaruosius du dešimtmečius nuolat auga. Šiandien

JAV maždaug 6 milijonai porų turi vaisingumo problemų, pusė jų kreipiasi pagalbos į gydytojus, o maždaug ketvirtis išbando pagalbos reprodukcijai priemones. Ar šios poros savo pastangas vertina kaip palaimą ar kaip prakeiksmą priklauso nuo rezultatų. Gydymas brangus ir reikalauja paaukoti daug laiko.

Žinoma, tą patį galima pasakyti ir apie tėvystę. Tačiau su nevaisingumu susijęs stresas gali būti ypač kenksmingas. Alice Domar, programos nevaisingoms poroms Beth Israel Deaconness Bostono medicinos centro direktorė, pastebėjo, kad moterys, kurios dvejus metus ar ilgiau bandė pastoti naudodamos pagalbos reprodukcijai priemones, išgyveno tokią gilią depresiją, kaip pacientai sergantys vėžiu, širdies ligomis ar AIDS.

Pasak jos, pastojimo tikimybė šioms pacientėms padidėja, kai depresija yra gydoma. B. Domar, remdamasi savo tyrimais, teigia, jog nevaisingumas turi būti laikomas rimta medicinine liga. Daug daugiau tyrimų turi būti atliekama siekiant nustatyti ryšį tarp psichikos ir reprodukcinės sistemos.

Vartojant nevaisingumą gydančius vaistus , pasireiškia toks šalutinis poveikis kaip nuotaikų kaita, spazmai, svorio augimas, tinimas. Taip pat ir nuolatinė

būtinybė sekti ovuliaciją gali apversti žmogaus gyvenimą aukštyn kojom. Kai kada ciklo metu pacientei gali tekti lankytis klinikoje kartą ar du per dieną, dėl kraujo, ultragarso tyrimų ar injekcijų. Gyvenimas pradeda suktis apie ciklo pradžią, vidurį ir pabaigą. Kūno stebėjimas tampa visos dienos darbu. Be to, besinaudojantieji pagalbos reprodukcijai priemonėmis, turi priimti sprendimus, kurie kertasi su daugelio žmonių etikos nuostatomis.

Viena iš tų problemų yra selektyvinė redukcija, nes apvaisinimo in vitro metodai dažnai sąlygoje daugybinius nėštumus. Apvaisinimu in vitro besinaudojančios poros turi nuspręsti, kiek kiaušinėlių apvaisinti ir perkelti į gimdą, ar jie nori sukurti ir užšaldyti embrionus galimam panaudojimui ateityje, kaip turėtų būti pasielgiama su nepanaudotais užšaldytais embrionais. Pasitaiko situacijų, kai išsiskyrę sutuoktiniai nesutaria tarpusavyje dėl teisės į užšaldytus embrionus,o kartais gydymą teikianti klinika pareiškia, kad embrionai yra jos teisėta nuosavybė.

Teisiškai, žmogaus embrionai patenka į neapibrėžtą lauką tarp žmogiškosios gyvybės ir kažkokios retos nuosavybės formos.

Pagalbos reprodukcijai metodai skatina pacientus embrionus rinktis pagal jų pageidavimus.Norint nustatyti lytį, iš embriono aštuonių ląstelių viena pašalinama ir ištiriamos jos branduolio chromosomos. Šiuo metu galima ištirti in vitro embrionus dėl cistinės fibrozės, hemofilijos, raumenų distrofijos. Pacientai patys gali nuspręsti, kurie iš embrionų atitinka jų reikalavimus. Nepageidaujami embrionai gali būti sunaikinami, ar panaudojami tyrimams.

Galiausiai pagalbos reprodukcijai metodai atvėrė kelią gametų mainams bei surogacijai: pradedant paprasčiausiu ir seniausiu būdu- dirbtiniu apvaisinimu donoro sperma- ir baigiant sudėtingesnėmis procedūromis, kurių metu atliekamos kombinacijos su donoriniais kiaušinėliais, donoro sperma ir donoriniais embrionais. Be biologinės surogatinės motinystės, egzistuoja

,,nestaciniai surogatai‘‘- moterys, kurios sutinka išnešioti ir pagimdyti su jomis genetiškai nesusijusį kūdikį. Dabar tapo įmanoma susilaukti kūdikio, kiaušinėlius ir spermą gaunant iš donorų ir pasamdant ,,gimdymo motiną‘‘, kad ši atliktų likusią darbo dalį. Yra buvę atvejų, kai moterys , naudojosi ,,gimdymo motinų‘‘ paslaugomis vien dėl kosmetinių priežasčių, ar paprasčiausio patogumo. Taip pat našlė gali būti apvaisinta jos mirusio vyro sperma. Netgi įmanoma, kad pagimdytų jau seniai menopauzinio amžiaus sulaukusi moteris.

1997 metų spalį laikraščių antraštės paskelbė apie kitą išskirtinį gimdymą. Atlantoje moteris, turinti neveiksmingas kiaušides, pagimdė du sveikus berniukus. Atlantos reprodukcinė biologijos asociacija dvynukams apvaisinti panaudojo daugiau kaip du metus užšaldytus donorinius kiaušinėlius. Kadangi žmogaus kiaušinėliai, palyginti su spermatozoidais, dėl savo dydžio ir sudėtingumo, užšaldymo procedūrų metu pažeidžiamesni, šioje srityje buvo sunku pasiekti gerų rezultatų. Dar visai neseniai, dauguma pastangų, užšaldyti kiaušinėlius, žlugdavo. Šie dvyniai buvo pirmieji tokiu būdu gimę kūdikiai.

Nors šios asociacijos pasiekimus greit aptemdė Pjovos septynetuko gimimas, pats kiaušinėlių užšaldymas, jei jis taps plačiai naudojamu, moterims gali suteikti unikalią galimybę užšaldyti savo kiaušinėlius jaunystėje, kad galėtų juos panaudoti vėliau. Manoma, vyresnių moterų vaisingumas mažėja, atsirandant defektams senėjančiuose kiaušinėliuose. Nors donorinių kiaušinėlių naudojimo technologija parodė, kad visa kita moters reprodukcijos sistemos dalis nėra senatvės pažeidžiama. Kiaušinėlių užšaldymas padėtų joms pergudrauti biologinį laikrodį. Taip pat, kiaušinėlių užšaldymas leidžia vėžiu sergančioms pacientėms, kurių kiaušinėliai žus švitinimo metu, išsaugoti keletą gametų prieš pradedant gydymą.

Dar vieną unikalų pavyzdį pateikia endokrinologas Jamie Grifo iš Niujorko universiteto Medicinos centro. Taip pat stengdamasis apgauti biologinį laikrodį Grifo, iš senesnių moterų kiaušinėlių perkelia branduolius į jaunesnių moterų kiaušinėlius, iš kurių branduoliai yra pašalinti. Kai šios hibridinės ląstelės dirbtinai stimuliuojamos daugintis, perkeltuose branduoliuose neatsiranda chromosominių pakitimų, kas būdinga seniems kiaušinėliams. Nors Grifo tyrimai dar nebaigti, jis tikisi ateityje tokius kiaušinėlius apvaisinti ir implantuoti pacientėms. Nors jis žmonių neklonuoja , bet naudojasi žinduolių klonavimo technologijomis. Grifo pažymi, kad jis perkelia

branduolius, kad gydytų nevaisingumą. ,,Aš griežtai prieštarauju žmonių klonavimui. Tačiau akivaizdu, jog tai įmanoma‘‘-teigia jis.

Amerikos reprodukcinės medicinos draugija, kuri nustato pagalbos reprodukcijai technologijų naudojimo etinius standartus, samprotauja- ,,Mes nepritariame gyvenančio dabar ar anksčiau gyvenusio žmogaus klonavimui.

Tačiau negalime teigti, kad klonavimo technologija yra savaime bloga.

Klonuotos ląstelės galėtų būti naudojamos gydant stuburo smegenų pažeidimus ar transplantuojant vidaus organus. Mes nenorėtume, kad tyrimai būtų ribojami ar nutraukti.‘‘

Draugija taip pat pritaria, kad būtų tęsiami embrionų ,,poravimo‘‘

tyrimai. Toks bandymas iki šiol darytas tik su gyvūnais. Vienas embrionas yra padalijamas, kad būtų sukurti du identiški individai. Draugija savo nuomonę pagrindžia tuo, jog embrionų poravimo metodas gali suteikti nevaisingoms poroms dukart daugiau embrionų implantacijai. Tačiau skirtumas tarp klonavimo ir poravimo tampa neryškus. Pavyzdžiui, vienas iš suporuotų embrionų yra užšaldomas, o jo dvynys išauginamas. Po keleto metų, išauginus antrąjį embrioną, pasaulį išvystų pirmojo identiškas dvynys-klonas.

Šiandieninės mokslo naujovės greitai taps rytdienos normomis. Kadangi visos technologijos pateikia vis daugiau galimybių, sunku pasakyti stop.

Atsižvelgiant į privačiose klinikose vykstančių tyrimų apimtis, pacientai ir jų vaikai gali tapti eksperimentiniais triušiais. Dauguma besidominčių šiomis problemomis baiminasi, kad dėl netinkamo naudojimosi naujomis technologijomis žalingi padariniai gali atsiliepti ne jomis besinaudojantiems, bet jų vaikams. Augant pagalbos reprodukcijai priemonių populiarumui, vis daugiau vaikų susiduria su priešlaikinio gimimo problema:

nuo 1971m. metinis daugybinių ir priešlaikinių gimdymų skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus. Tiek mokslininkai, teik etikai prieštarauja, kad būtų padedama pastoti vienišoms, menopauzinio amžiaus moterims, teigdami, kad morališkai nepateisinama gimdyti vaikus, kurie gali tapti našlaičiais.Kai kurie abejoja tokių metodų, kaip surogacija, gametų donorystė pagrįstumu, nes taip išskaidoma tėvystės atsakomybė. Be to, introcitoplasminės spermos injekcijos, kurios metu vienas spermatozoidas yra įšvirkščiamas į bręstančią kiaušialąstę, pagalba pradėtiems kūdikiams du kartus padidėja rizika turėti įgimtus širdies, genitalijų, bei virškinamojo trakto defektus.

,,Žinduolių embrionui sukelia stresą bet kas, kas jam atliekama in vitro‘‘,- teigia Robertas Edvardsas, specialistas, prieš 20 metų dalyvavęs pirmojo mėgintuvėlyje apvaisinto kūdikio pradėjime. Pasak jo, ,,mokslinei bendruomenei tenka didelė atsakomybė‘‘ įvertinant bei šalinant visus naujų procedūrų neigiamus padarinius.

Sparčiai plintant pagalbos reprodukcijai technologijoms, moksliniai, etiniai ir teisės klausimai gali tapti tik dar sudėtingesni, o užduotis į juos atsakyti teks ateities kartoms. Bet gal ir geriau, jei pagalbos reprodukcijai technologijas įvertins būtent tie vaikai, kuriems gimti jos padėjo.

Literatūra:

Sylvia S. Mader ,,Biologija‘‘

http://kwazar.tripod.com/sci.html html://www.gyvybe.lt

2001/13 ,,Veidas‘‘

2001/50 ,,Veidas‘‘

1999/47 ,,Ekstra‘‘

2003/5 ,,Lietuvos žinios‘‘

2002/1 ,,Ūkininko patarėjas‘‘

2002/7 ,,Vyras ir moteris‘‘

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS

B GRUPĖS DALYKAS

BENDROJI BIOLOGIJA

NAMŲ DARBAS NR.1:

Klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas

2003.11.29

Atliko: Gamtos mokslų fakulteto

Biologijos programos I k. stud.

Giedrė Kasperavičienė

Tikrino:

Dr.I Šatkauskienė

KAUNAS

2003

Panašūs darbai

Klonavimas

Klonavimas

Klonavimas

Klonavimas

Klonavimas ir naudingos genų mutacijos

Apvaisinimas