klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas

Klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas

Nė viena naujausių mokslo šakų nesukėlė tiek ginčų kaip genų
inžinerija. Jei dėl informacinių technologijų, naujų mašinų, įrengimų,
gamybos būdų keitimo ginčijasi dažniausiai specialistai, tai dėl genų
inžinerijos problemų nuomones skuba pareikšti visi- mokslininkai,
politikai, sociologai, visuomenės veikėjai, įvairių religijų dvasininkai.
Tuo stebėtis nereikia. Genų inžinerija braunasi į slapčiausias gyvybės ir
mirties sferas, nuo jos laimėjimų ar nesėkmių gali priklausyti žmonijos
likimas.

Apie avis ir klonavimą yra girdėjęs kiekvienas Lietuvos gyventojas,
tik galbūt ne kiekvienas susimasto, jog savo gyvenime jau buvo sutikę ne
vieną ir ne du kolonus: kaadangi ,,klonas‘‘ yra būtybė, kurios genetinis
kodas identiškas kitai, panašių dvynių poros yra vienas kito klonai.

Nors terminas ,,klonavimas‘‘, t.y. vieno organizmo kūrimas pagal
kito genetinį pavyzdį, paplito tik labai neseniai, šis procesas vyko ir
vyksta nuo pat amžių amžinųjų- kiekviena nauja būtybė nepaliaujamai gamina
naujas ląsteles, kurių genetinis kodas yra identiškas visoms kitoms tos
būtybės ląstelėms, kitais žodžiais tariant, nepaliaujamai klonuojasi.

Ne visos šios ląstelės lieka tame pačiame organizme(arba jas
persodinus į kitą organizmą sudaro neesminę pastarojo dalį). Daugelis
augalų sugeba daugintis klonavimo būdu- pavyzdžiui, ne vienas žmogus yra
atlikęs kllonavimo operaciją, pasodindamas augalo lapą į kitą vazoną ir jį
išaugindamas-tokiu būdu yra sukuriamas augalas, genetiškai identiškas savo
,,tėvui‘‘. Negana to, gyvulių ar žmogaus ląstelės, atskirtos nuo kūno, tam
tikruose tirpaluose gali gyventi toliau ir ramiai daugintis, klonuodamos
naujas ląsteles.

Nors plačiai domėtis klonavimu pradėta tik pr

rieš kelerius metus,
pirmieji sėkmingi dirbtiniai gyvūnų klonavimo eksperimentai buvo atlikti
nedaug laiko praėjus po genų atradimo 1952 metais.

Šeštajame dešimtmetyje mokslininkams pavyko klonuoti varles.
Klonavimo principo esmė nebuvo sudėtinga: iš ką tik apvaisinto varlės
kiaušinėlio pašalinama jo DNR molekulė ir pakeičiama DNR , paimta iš kitos
varlės kūno ląstelės. Kiaušinėlis lyg niekur nieko vystosi toliau, ir galų
gale gimsta ideali kitos varlės dvynė.

Devintajame dešimtmetyje buvo klonuoti žinduoliai – pelės: iš
nėščios pelės gimdos embriono paėmus DNR, ją patalpinus ką tik apvaisintame
kiaušinėlyje su pašalinta sava DNR ir pamaloninus maistingais skysčiai,
kiaušinėlis pradeda daugintis ir vystytis į embrioną. Belieka jį įsodinti
kitai pelei į gimdą ir laukti klonuoto peliuko gimimo.

Klonavimo procesas susideda iš 4 operacijų. Nesigilinant į
smulkmenas jas galima aprašyti paprastai:

Pirmiausia iš kokio nors organizmo reikia paimti kiaušialąstę.
Paskui iš jos pašalinti branduolį. Bene sunkiausia operacija- to branduolio
vietoje ,,,įtaisyti‘‘ ląstelės iš klonuojamo organizmo, vadinamo, donoru,
branduolį. Toliau- technikos reikalas: kai ta ląstelė pradeda daugintis, ji
persodinama į tos pačios rūšies moteriškos lyties gyvūno gimdą. Belieka
laukti, kol pasaulį išvys klonas.

Pirmasis pasaulyje klonas -avytė Dolly- pasaulyje atsirado
Škotijoje. Daktaro Jano Vilbuto vadovaujamai mokslininkų iš Roslino
instituto netoli Edinburgo grupei pavyko klonavimo būdu gauti tikslią avies
donorės gyvą kopiją.

Dolly turi 3 mamas, nė vieno tėvo. Iš vienos avies tešmens
buvo paimtas ląstelės branduolys su DNR, jis perkeltas į kitos avies
kiaušialąstę, iš kurios buvo pašalintas jos pačios branduolys. Tokį
embrioną implantavo į trečiosios av
vies gimdą.

Genų inžinierių darbas buvo labai sudėtingas. Doly pasaulį
išvydo po 227 nesėkmingų bandymų. Mokslininkai iš pradžių patys netikėjo
savo akimis. Doly atsirado 1996 m. birželio 5d.,
bet pasauliui apie tai pranešta tik 1997 m. vasario pabaigoje, įsitikinus,
kad nemalonių staigmenų jau nebus.

Tai buvo svarbus įvykis, įžiebęs visuotinį susidomėjimą klonavimu ir
įrodęs, kad suaugusių žinduolių klonavimas įmanomas. Iki tol buvo nežinoma,
ar suaugęs branduolys vis dar gali produkuoti naują gyvūną, ar netrukdys
genetiniai pažeidimai ir genų deaktyvacija.

Bet už Roslin techniką efektyvesnė ir geriau išvystyta yra Honolulu
technika. 1998. 07 m. Havajų universiteto mokslininkai Teruhiko Wakayama ir
Ryuzo Yanagimachi klonavo 3 pelių kartas. O, kai paaiškėjo, kad Honolulu
technika efektyvi, Wakayama klonavo pačius klonus, tuo įrodydamas, kad jie
turi pilnavertes reprodukcines funkcijas.

Dar viena su klonavimu susijusi technika yra dvyninimas
(twinning). Kai natūraliai apvaisintoje kiaušialąstėje prasideda
dalijimasis, 8 ląstelių embrioną galima suskaldyti ir įsodinti į 8 gimdas.
Gims 8 klonai. Bet tai ne suaugusio žinduolio klonavimas. Beje, kiekviena
tyrinėtojų grupė turi savo specifinę klonavimo techniką.

2001.11.25. buvo paskelbta, kad pirmąkart klonuotas žmogaus
embrionas.

KLONAVIMO PROCEDŪROS

|ROSLIN TECHNIKA |HONOLULU TECHNIKA |
|REIKALINGOS PRIEMONĖS |
|LĄSTELĖS: |LĄSTELĖS: |
|Somatinės donorinės ląstelės; vieno |Somatinės donorinės ląstelės, paimtos|
|audinio tipo ląstelės, paimtos iš |iš norimo klonuoti individo. Jeigu |
|norimo klonuoti individo. (Pvz. avis|tai ne reprodukcinės, odos, kraujo ir|
|Dolly buvo klonuota iš tešmens |kaukų smegenų ląstelės, jas reikia |
|ląstelės). |paveikti telomeraze, kad neimtų senti|
|Neapvaisintos kiaušialąstės paimtos |anksčiau laiko( biologinis laikrodis,|
|iš patelės.

|telomerų sutrumpėjimas). Geriausia |
|TERPĖS: |prigyja(cumulus)ląstelės(jas turi tik|
|Donorinių ląstelių augimo terpė, |patelės). Mažiau tinka (sertoli)(jas |
|kurioje jos augs ir dalinsis (kad |turi tik vyrai) ir smegenų ląstelės |
|prisiauginti pakankamą jų kiekį). |*(cumulus)- ląstelė apgaubianti |
|Skurdžioji terpė, skirta donorinėms |kiaušialąstę prie ovuliaciją. |
|ląstelėms minimaliai egzistuoti, |*(sertoli)- ląstelė gaubianti |
|kaijos nustoja dalintis ir įeina į |spermatozoidą. |
|ramybės stadiją. {minimal tissue |Neapvaisintos kiaušialąstės, paimtos |
|culture media}, {petri dishes}. |iš patelės. |
|Natūralus kiaušintakis ar dirbtinė |TERPĖS: |
|kiaušialąsčių augimo terpė, kurioje |Cytochalasin B. |
|dirbtiniu implantavimu apvaisintos |LABORATORINĖS PRIEMONĖS: |
|kiaušialąstės augs ir dalinsis 6 |Mikroskopai, įrankiai ląstelės |
|dienas (avies atveju). |branduolio pašalinimui ir |
|LABORATORINĖS PRIEMONĖS: |implantavimui į kiaušialąstę (tame |
|Inkubatorius, sterilus gaubtas, |tarpe mikrošvirkštelis su adata |
|mikroskopai, įrankiai ląstelių |skaidriu |
|branduolio pašalinimui ( tame tarpe |galu) ir kt. |
|mikrošvirkštelis su adata skaidriu | |
|galu ), mikro elektrostimuliacijos | |
|aparatas ir kt. | |

|DONORINĖS SOMATINĖS LĄSTELĖS |
|Paimkite iš klonuojamo individo vieną ar daugiau ląstelių; bet jos turi būti |
|to paties audinio tipo(pvz. avis Dolly klonuota iš tešmens ląstelės); jos |
|turi būti somatinės(žmoguje- 46 chromosomos), o ne lytinės(žmoguje- 23 |
|chromosomos). |
|Prisiauginkite pakankamaą donorinių ląstelių kiekį. Jeigu tai ne |
|reprodukcinės, odos, kraujo, ir kaulų smegenų ląstelės, jas reikia paveikti |
|telomeraze, kad neimtų senti anksčiau laiko(biologinis laikrodis, telomerų |
|sutrumpėjimas). |
| |Honolulu technika: imamos tos ląstelių|
| |rūšys, kurių natūrali būsena yra {Gap |
| |Zero arba G0

0}. Taigi T. Wakayama |
| |pasielgė praktiškiau negu I. Wilmut- |
| |jis tiesiog paėmė klonavimui tas |
| |ląstelių rūšis, kurių ciklo net |
| |nereikia sinchronizuoti su |
| |kiaušialąste. Jis naudojo tris |
| |ląstelių tipus: 1) {Sertoli}, 2) |
| |smegenų, 3) {Cumulus}. {Sertoli} ir |
| |smegenų ląstelės būna{G0} stadijoje |
| |visada, o {Cumulus} ląstelės yra |
| |beveik visada arba{G0} arba{G1} |
| |stadijoje. |
| |{Cumulus} geriausiai prigyja. |
| |{Cumulus}- ląstelė apgaubianti |
| |kiaušialąstę prieš ovuliaciją. |
| |{Sertoli}- ląstelė gaubianti |
| |spermatozoidą. |
|SINCHRONIZACIJA: MIEGO STADIJA{G0} | |
|SUKELIAMA SKURDŽIOJE TERPĖJE (tik | |
|Roslin technikoje) | |
|Roslin technika: perkelkite donorines| |
|ląsteles į specialią skurdžią terpę. | |
|To mišinio turi vos pakakti jų | |
|gyvybės palaikymui. Badaujančios | |
|ląstelės išjungia aktyvius genus, | |
|nustoja dalintis ir įeina į miego | |
|stadiją{Gap Zero}(arba{G0}), kurios | |
|metu apmiršta. Be ciklų | |
|sinchronizacijos kiaušialąstė | |
|donorinio branduolio nepriima | |
|(nugaišta). Šį metodą, kaip | |
|sinchronizuoti donorinės ląstelės ir | |
|kiaušialąstės ciklus, atrado Ian | |
|Wilmut ir Keith Campbell. | |
|KIAUŠIALĄSTĖS IŠBRANDUOLINIMAS |
|Tuo metu, kai kultūrintos donorinės ląstelės jau yra ramybės stadijoje, |
|paimkite neapvaisintą kiaušialąstę ir pašalinkite iš jos branduolį, pvz. |
|išsiurbdami mikrošvirkšteliu, ir tą branduolį išmeskite (Roslin technika, nes|
|Honolulu technikoje klonavimui imamos tik tos ląstelės, kurios beveik visada |
|yra reikalingoje {G0} stadijoje). Stenkitės kiaušialąstę kuo mažiau pažeisti.|
| |DONORINĖS LĄSTELĖS BRANDUOLIO |
| |IŠĖMIMAS(tik Honolulu technikoje). |
| |Honolulu technika: branduolys iš |
| |donorinės ląstelės išsiurbiamas |
| |mikrošvirkšteliu. (Pelės klonavimo |
| |atveju-per kelias minutes po ląstelės |
| |paėmimo iš pelės). |
|IŠBRANDUOLINTOS KIAUŠIALĄSTĖS IR SOMATINĖS LĄSTELĖS(AR TIK JOS |
|BRANDUOLIO) SUJUNGIMAS |
|Roslin technika: paimkite ramybės |Honolulu technika: į išbranduolintą |
|stadijoje esančią donorinę ląstelę |kiaušialąstę su mikrošvirkšteliu |
|įkiškite ją visą pro kiaušialąstės |transplantuokite donorinės somatinės |
|apvalkalo plyšį,- {zona |ląstelės branduolį. Skirtingai nei |
|pellucida}prie kiaušinėlio arba |Roslin technikoje čia buvo išvengta |
|padėkite priglaudę prie |mėgintuvėlio ar kitų dirbtinių terpių,|
|kiaušialąstės. |kultūrinimas atliktas ląstelėje. Po |
| |1-6 val. po transplantacijos įvyksta |
| |chromosomų kondensacija. |
|STIMULIAVIMAS |
|Roslin technika: kiaušialąstės |Honolulu technika: kiaušialąstės |
|elektro stimuliacija.Elektriniu |cheminė stimuliacija. Praėjus valandai|
|dirginimu imituojama aktyvacija, |po transplantacijos kiaušialąstė naują|
|kurią natūraliai sukeltų |branduolį įsisavina, o dar po 5 |
|spermatozoidas. Tai sukelia ląstelių |valandų kiaušialąstė įdedama į cheminę|
|susiliejimą, kurį galite stebėti per |terpę, kad prasidėtų ląstelės augimo |
|mikroskopą. Tuo pačiu suaktyvinamas |šuolinis startas(jumpstart), kurį |
|embriono vystymąsis. |gamtoje įnicijuoja apvaisinimas. |
|Manoma, kad genetinė programa |Naudojama cheminė substancija yra |
|pradedama realizuoti, kai donorinės |cytochalasin B. Ji neleidžia formuotis|
|ląstelės signalai pakeičiami |poliariniam kūnui(arba porinei |
|kiaušialąstės signalais. |ląstelei), kuris paprastai |
|Elektrostimuliacija padeda perduoti |susiformuoja dar prieš apvaisinimą ir |
|tuos signalus pro branduolio |paima iš ląstelės pusę genų(žmoguje- |
|membraną. Tai yra įprasta technika |23 chromosomas), paruošdamas ją |
|DNR molekulių įvarymui pro ląstelės |priimti genus iš spermatozoido. |
|membraną. Deja, mažai elektriškai | |
|aktyvuotų ląstelių išgyvena ir išauga| |
|į embrioną. | |
|KLONŲ SKAIČIAUS GAUSINIMAS |
|Būtinai pakartokite praeitas procedūras daug kartų, kad gautumėte pakankamai |
|klonų. Žinokit, kad dėl ląstelės pažeidimų ir kitų žalingų faktorių, daugelis|
|bandinių žus. Jei viskas daroma teisingai, vienas iš kelių šimtų bandymų |
|turėtų pavykti ir gims normalus donorinio gyvūno replikuotas(kopija). |
| |
|Roslin technika. I .Wilmut |Honolulu technika. T. Wakayama‘i su |
|klonuojant avį, sėkmės santykis |pelėmis pasisekė labiau: 3 iš 100 |
|buvo 1 iš 227. | |
| |
|EMBRIONO AUGINIMAS DIRBTINĖJ ARBA NATŪRALIOJ TERPĖJ |
|Išlikusiam gyvam embrionui sudarykite sąlygas augti ir kelis kartus |
|pasidalinti natūraliame kiaušintakyje{oviduct} arba pakankamai panašioje |
|terpėje. |
| |Honolulu technika. Po minėto šuolinio |
|Roslin technika. Bandymams |starto ląstelė dalijasi ir vystosi į |
|pasirinkta avis patogumo dėlei. Jos|embrioną, kurį galima transplantuoti į |
|kiaušinėlis prieš pradėdamas |surogatinę motiną iki gimdymo. Geriausiai|
|dalytis laukia kelias valandas- |procesą ištvėrė {cumulus}ląstelės, todėl |
|galbūt kiaušinėliui reikia laiko |tyrimai buvo sukoncentruoti į šio tipo |
|persiprogramuoti naują branduolį. |ląsteles. Iki tol pelės buvo laikytos |
|Vienas iš nedaugelio išgyvenęs |vienu iš sunkiausiai klonuojamų |
|embrionas maždaug 6 paras augo |žinduolių, nes, beveik iškart po pelės |
|inkubuotas į avies |kiaušialąstės apvaisinimo prasideda |
|kiaušintakį{oviduct}. Ir aišku, |dalijimasis. Netgi ir be šios „prabangos“|
|žymiai dažniau išgyvena ląstelės, |T. Wakayama ir R. Yanagimachi sugebėjo |
|ankstyvoje savo vystymosi stadijoje|klonuoti,ir net su daug aukštesniu |
|įdedamos į kiaušintakius, negu |pasisekimo laipsniu (3 iš 100) negu I. |
|inkubuotos laboratoriškai. |Wilmut (1 iš 277). |
|IMPLANTAVIMAS Į GIMDĄ |
|Implantuokite embrioną į patelės gimdą. Avies atveju tai buvo padaryta po to,|
|kai embrionas 6 paras paaugoavies kiaušintakyje {oviduct}. Jeigu nieko blogo |
|neatsitiks, jis bus normaliai išnešiotas ir pagimdytas. Bet, kaip ir |
|identiškų dvynių atveju, tai nebus tiksli donorinio individo kopija. |

Idėja paprasta:pašalinti kiaušinėlio DNR ir perkelti į jį kūno ląstelės
DNR. Tačiau sugebėjimas išjudinti procesą yra greičiau spėlionės nei
tikslus mokslas, priklausantis nuo laiko ir technikos. Štai keletas
pagrindinių sunkumų.

|Pašalinti DNR|SUNKUMAI: | | |
|Iš žmogaus |A)Kiaušinėlis yra |B)Tėra keletas |C)Jei kartu su DNR|
|kiau- |labai |valandų, |paša- |
|šialąstės |trapus. Tad gali |per kurias galima pa-|linama per daug |
| |pri- |ruošti kiaušinėlį |ląste- |
| |reikti šimtus kartų|klo- |lienos, |
| |mė- |navimui.Po to jis |kiaušinėlis tam- |
| |ginti, kol pavyks |pra- |pa bevertis. |
| |mik- |randa gebėjimą atsis-| |
| |roskopine adata |tatyti. | |
| |išvynio- | | |
| |ti chromosomas iki | | |
| |2 | | |
| |metrų nesunaikinant| | |
| | | | |
| |kiaušinėlio. | | |
|Į kiaušinėlį |A)Niekas nažino, su|B)Kai kurie |C)Kiti |
|per- |kuriomis |mokslinin- |mokslininkai genus|
|kelti naujus |kūno ląstelėmis |kai naudoja elektros |išsiurbia iš |
|ge- |lengviau- |srovę,kad visa |ląstelės ir |
|nus. |sia dirbti. |ląstelė |įšvirkščia į |
| |Lengviausia pa- |būtų sujungta su |kiaušinėlį, |
| |siekiamos odos |kiau- |tačiau proceso |
| |ląstelės nė- |šinėliu, tačiau |metu daž- |
| |ra patogios,nes jos|tarpas |nai pažeidžiamos |
| |labai |tarp sienelių dažnai |chro- |
| |didelės. |būna per mažas,o sro-|mosomos. |
| | |vė per stipri. | |
|Priversti |A)Klonuojant sėkla |B)Kad kiaušinėlis | C)Tėra kokios 4 |
|kiauši- |nenaudojama |augtų mokslininkai |valandos, per |
|nėlį vystytis|todėl mokslininkai |naudoja elek- |kurias |
| |turi ,,ap |tros srovę arba |kiaušinėlis |
| |gauti‘‘ kiaušinėlį,|chemika- |reaguoja |
| |kad jis yra |lus. Abiem būdais |į signalus augti. |
| |apvaisintas. |lengva | |
| | |jį užmušti. | |
| | | | |
| | | | |
| | | | |
| | | | |
|Surinkti pir-|A) Sukurta daug | B) Biologai | C)Pirminės |
|mines |įvairių maitinamųjų|nesutaria, ko- |ląstelės |
|ląsteles |mišinių, kad |kiu kiekiu deguonies |turi būti |
| |pirminės ląstelės |turi |atskirtos nuo |
| |daugin- |būti aprūpintos |kitų ir auginamos,|
| |tųsi, bet nežinia, |ląstelės, kad išaugtų|kol |
| |kuris |sveikiausios. |tampa savarankiška|
| |yra geriausias. | |kolonija. |
|Priversti |A) Yra tūkstančiai | B) Net jei bus | C) Mūsų kūne yra |
|ląs- |augimo |rasta tinka- |per 200 skirtingų |
|teles specia-|veiksnių, nuo kurių|mų chemikalų, ląstelė|ląs- |
|lizuotis. |prik- |ga- |telių, orasti |
| |lauso, į ką |li nesureaguoti, kol |būdą, |
| |išsivystys ląs- |che- |kaip užauginti |
| |telė- į smegenų ar |mikalai reikiama seka|reika- |
| |į kraujo |ne- |lingas, dar |
| |kūnelį. |sureaguos su ląstelės|daugelį me- |
| | |DNR. |tų gali likti |
| | | |paslaptis. |

Žmogus tikriausiai bus klonuotas. Ir tai įvyks greitai. Tačiau ar verta
rizikuoti?
Pasiruoškite bėdai. Taip savo pesimizmą išreiškė veterinarijos mokslininkai
Jonathanas Hillas ir Markas Westhusinas, pasirengę pristatyti pirmą
pasaulyje prieš pusantrų metų Teksaso A&M universitete klonuotą bulių.
Mokslininkai turėjo priežastį būti nusiteikę pesimistiškai: keletas metų
gyvulių klonavimo srityje parodė, kad dauguma klonuotų gyvulių net
negimdavo. O, tais retais atvejais, lai gimdavo, visi pernelyg dažnai
turėdavo sutrikimų: nuo fizinių trūkumų iki gyvybei pavojingų medicininių
pokyčių. Šis šviesaus plauko veršiukas, pavadintas Antrąja Galimybe, taip
pat nebuvo išimtis. ,,Pirmąją savaitę jis vos nenugaišo‘‘,- prisimena J.
Hillas. Jam buvo neišsivystę plaučiai, tokie būna prieš laiką gimusio
kūdikio. Jis sirgo juvenaliniu diabetu, mažakraujyste, odos infekcija ir
turėjo daugelį kitų komplikacijų, kurių visų J, Hillas net negeli
prisiminti. Keletą pirmųjų savo gyvenimo dienų veršiukas praleido
prijungtas prie intensyvios priežiūros aparatų.

Šiandien Antroji Galimybė ramiai skabo žolę ganykloje už Austino. Ir pagal
išvaizdą atrodo vienas sveikesnių bandos gyvulių. Jo sveikatos sutrikimai
jau praeitis, tačiau daugeliui kitų klonuotų gyvulių taip gerai nepasisekė.
Būdingiausias likimas yra Noah, klonuoto beišnykstančio kanopinio gyvūno
guaro, kuris po dviejų dienų nugaišo nuo dizenterijos. Tokia baigtis jį
ištiko dėl infekcijos ir, galimas daiktas dėl sutrikusios imuninės
sistemos. Arba ėriukas kuriam praėjusią žiemą mokslininkai turėjo atlikti
eutanaziją, nes nebuvo galima sustabdyti hiperventiliacijos dėl kraujo
kūnelių anomalijos. Klonuotų gyvulių apsigimimų sąrašas apima viską,
pradedant smarkiai padidėjusiomis placentomis ir bambagyslėmis,
riebalinėmis kepenimis, baigiant padidėjusiu kraujospūdžiu ir
išsigimusiomis galvomis.
Antroji Galimybė: Brahman jautuko klonas, kuris vos nenugaišo gimdamas, bet
atrodo gerai

Noras perkelti klonavimą iš žemės ūkio tyrinėjimo laboratorijų į
vaisingumo klinikas kelia tam tikrą pavojų. O kas, jei vietoj Antrosios
Galimybės būtų buvęs žmogaus kūdikis, prijungtas prie gyvybę palaikančios
aparatūros? O kas būtų jei kūdikiai niekada neišsikapstytų iš ligų ar
dar blogiau mirtų, kaip daugelis klonuotų gyvulių?

[pic]

Dotcom & Sibs: kol kas penkios mažos
kiaulaitės atrodo sveikos

Panosas Zavosas, kuris vadovauja vaisingumo klinikai Leksingtone, ir
prieštaringai vertinamas vaisingumo specialistas iš Italijos Severino
Antinori, padedantis moterims po menopauzės gimdyti vaikus, planuoja per
dvejus metus klonuoti žmogų, ir nedaug mokslininkų tuo abejoja. Tačiau
kokia kaina?

Šį klausimą užduoda įsižeidę klonavimo tyrinėtojai, kurie pateikia daugybę
įrodymų, kad klonuojant subrendusius gyvulius ne tik kyla pavojus motinai,
bet ir palikuonys gali turėti nepriimtinų defektų. Didžioji dauguma
surogatinių motinų, pagal kai kuriuos skaičiavimus, daugiau kaip 90proc.-
labai anksti persileidžia. Dalis sutrikimų yra susiję su netinkamai
besivystančia placenta, todėl vaisius negali gauti pakankamai deguonies ir
maisto medžiagų. Daugelio naujagimių plaučiaia yra menkai išsivystę,
nustatomas širdies nepakankamumas, be to ,galvijai gimsta su deformuotomis
galvomis. Mokslininkams neaišku, kodėl gyvuliai gimsta nenormalūs. Viena
priežasčių galėtų būti nenatūraliai dideli embrionai- nešioti stambų
vaisių motinai pavojinga. Ši problema, atrodo susijusi su laboratorine
embriono kultūra ir pasitaiko ne tik klonuojant. Kiti sunkumai susiję su
pačiu klonavimo procesu. Paimta iš subrendusios medžiagos ląstelė tori
visus genus, reikalingus sukurti naujam gyvuliui, bet dauguma genų yra
,,išjungti‘‘. Pavyzdžiui, odos ląstelėje deaktyvuoti visi genai, išskyrus
tuos, kurie,, pasako‘‘, kaip būti odos ląstele. Kada klonuotojai paima
genetinę medžiagą iš odos ląstelės ir įterpia į neapvaisintą kiaušinėlį,
šis labai greitai atkuria informaciją taip, kad ,,įjungiami‘‘ visi genai,
reikalingi naujam gyvuliui sukurti. ,,Nuostabu, kad tai vyksta,-sako H.
Griffinas.-Ir nieko keista kad nesiseka‘‘.

P. Zavosas anksčiau tvirtino tiksliai atrinksiąs klonuotus žmonių
embrionus. Tačiau nė vienas patikrinimo testas negali tiksliai pasakyti,
kuris iš kiaušinėlių geriausiai atliko darbą-

Atkūrė subrendusią ląstelę. Vis dėlto keletas tyrinėtojų grupių jau kuria
tokius testus, kuriuos būtų galima panaudoti žemės ūkyje.

Ne visi klonuotieji susiduria su bėdomis. ,,Keletas mūsų naujagimių
tikrai neturėjo jokių trūkumų,- sako J. Hillas. Kita vertus, mokslininkai
apskaičiavo, kad tik mažiau nei ketvirtadalis naujagimių išgyventų be
intensyvios priežiūros. Netgi išoriškai sveikuose klonuose, kaip Dolly ar
Antroji Galimybė, gali slėptis šalutinių reiškinių, kurie gali
nepasireikšti metų metais. Vienas klonuotas veršiukas normaliai vystėsi 6
savaites, o po to paslaptingai sustojo raudonųjų kūnelių gamyba ir jis
nugaišo. Mokslininkai nerimauja, kad kažkas panašaus gali atsitikti ir
vaikui. Vis dėlto kitos reprodukcinės technologijos, kadaise laikytos per
daug rizikingomis, kad būtų išbandytos su žmonėmis, dabar jau tampa
įprastos. Randolfe‘as Wickeris planuoja save klonuoti tada, kai bus
įrodytas klonavimo saugumas. Jo nuomone, vieno puikiai klonuoto vaiko
gimimas galėtų pakeisti žmonių nuomonę apie klonavimą lygiai taip pat, kaip
Luise Brown gimimas 1978 metais pakeitė supratimą apie ,,mėgintuvėlio
vaikus‘‘. ,,Jeigu gimtų normalus klonuotas vaikas, mes laimėtume ginčą‘‘,-
sakoR. Wickeris. Bet jeigu pirmasis klonuotas žmogus pasirodys liguistas ar
išsigimęs, tai reikš daug daugiau, negu pralaimėti teorinę diskusiją.

Vis dėl to klonavimas gali padaryti tikrą perversmą medicinoje,
gyvulininkystėje. Atsirado visiškai naujas gyvulių veisimo būdas. Iš bet
kurio gyvulio bet kurios ląstelės galima sukurti tikslią jo kopiją. Ir ne
vieną, o tiek kiek prireiks.

Prognozuojama, kad tokiu būdu bus galima užsiauginti produktyviausių,
geriausių veislių gyvulių kopijų. Bus galima didinti karvių rekordininkių,
avių su vešlia ir švelnia vilna, žirgų ristūnų ir kitų gyvulių skaičių. Tai
atlikti bus galima pasinaudojus ir. pašto paslaugomis. Paprastame voke
tilps kelios geriausių veislių gyvulių ląstelės, išdžiovintos specialiu
būdu. Klonų iš jų galės užsiauginti užsakovas, žinoma, specialistams
padedant.

Genine gyvulininkyste, transgeninių gyvulių panaudojimu farmaciniams
preparatams gaminti, užsiima daug firmų. Gyvuliai labai tam tinka, nes
reikalingas produktas gaunamas iš pieno. Genai, koduojantys gydomuosius
arba diagnostinius baltymus, įterpiami į gyvulių DNR, o baltymai pasirodo
gyvulių piene. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotas bulius tapo žmogaus
laktoferino ( vaisto nuo skrandžio ir žarnų infekcijų ) geno nešiotoju. Jis
perdavė šį geną daugeliui palikuonių, tarp jų ir kelioms patelėms. Taip pat
planuojama gaminti vaistus, gydančius mukoviscidozę, vėžį, kraujo ligas ir
kitus sveikatos sutrikimus. Vykdomi antitrombino III, neleidžiančio
susidaryti kraujo krešuliams operacijų metu, klinikiniai tyrimai. Jis
gaminasi genetiškai modifikuotų ožkų organizme.

Tikimasi, kad pavyks išauginti ypatingų, ,,gydomųjų‘‘ embrionų, tai
medicinoje sukels tikrą perversmą. Mažai kas abejoja, kad ląstelių, paimtų
iš tų embrionų, injekcijos darys stebuklus.

Nauji metodai leidžia paimti genus iš vieno organizmo ir perkelti į kitą,
norint pagaminti reikalingą medžiagą, pavyzdžiui insuliną. Dar visai
neseniai, žmonės sergantys nuo insulino priklausančiu diabetu, naudodavo
gyvybiškai jiems būtiną insuliną, išskirtą iš negyvų gyvulių. Dabar jie
naudoja žmogaus insuliną, kuris yra biotechnologinis produktas.

Labai įspūdingas biotechnologijos pasiekimas yra galimybė masiškai gaminti
baltymus, kuriuos gauti kitu būdu būtų labai sunku. Žmogaus augimo
hormonas, naudojamas lėčiau negu normaliai augantiems vaikams gydyti,
ankščiau buvo gaunamas iš lavono hipofizės, o vienai dozei reikėdavo 50
liaukų. Dabar dideli žmogaus augimo hormono kiekiai gaunami
biotechnologijos būdu.

Nedaug kas iš mūsų žinojo apie tPA (audinių plazminogeno aktyvatorių ),
baltymą, kurio organizme yra labai nedaug ir kuris aktyvuoja fermentą,
tirpinantį kraujo krešulius. Dabar tPA gaminamas biotechnologijos būdu ir
naudojamas infarktui gydyti. Jis ištirpdo kraujo krešulius, blokuojančius
kraujo tekėjimą koronarinėmis širdies arterijomis.

Gyvuliams taip pat naudojami hormonai, pagaminti biotechnologijos būdu.
Fermose gyvuliams dabar vietoj steroidų galima duoti augimo hormonų. Tokių
gyvulių mėsa liesesnė, ją žmonėms valgyti sveikiau. Karvės, gavusios jaučio
augimo hormono duoda 25% daugiau pieno negu įprasta ir ūkininkai gali
mažinti laikomų galvijų skaičių.

Biotechnologijos būdu gaminamos ir vakcinos. Jau sukurta hepatito B
vakcina, išbandomos galimos vakcinos prieš chlamidijas, maliariją, AIDS.
Gaminamos vakcinos ir gyvuliams skiepyti. Sukurtos snukio ir nagų ligos bei
dizenterijos vakcinos.

Atsiras galimybė gydyti ligas , kurias įveikti be naujų technologijų
nėra vilties. Tai sklerozė, vėžys, AIDS.Tikimasi, kad bus išgydomos dėl
smegenų sutrikimų atsirandančios ligos. Jei žmogaus kūną valdo nesveikos
smegenys, jis tampa našta sau ir kitiems. Iš genų inžinerijos laukiama, kad
ji pasiūlys būdus smegenis ne tik gydyti, bet ir atjauninti. Įveikiamomis
taps Parkinsono ir Alzheimerio ligos. Net ir dideli klonavimo priešininkai
sutinka, kad bandymai vadinamojo ,,terapinio klonavimo‘‘ srityje būtų
tęsiami. Šiuo atveju kalbama ne apie žmogaus, o apie atskirų jo organų
klonavimą iš kamieninių ląstelių. Šis metodas leistų išauginti naujus
organus, pakeisiančius pažeistus ar nesveikus. Ligonio organizmas neatmestų
tokio išauginto donoro, nes jų DNR yra identiški. Bioetikos komitetas prie
UNESCO jau pateikė pasiūlymą leisti terapinį klonavimą.

Genetiškai modifikuoti augalai atsparūs kenkėjams, ligoms, karščiui,
šalčiui, sausrai. Juos lengviau transportuoti, sandėliuoti, nesibaiminant
gedimo. Jiems reikia mažiau trąšų. Genų inžinerijos būdu netgi sukurti
augalai, sėklose gaminantys žmonėms reikalingas chemines ar vaistines
medžiagas, pavyzdžiui, hormonus.

Galima atrinkti bakterijas pagal jų gebėjimą ardyti tam tikrą medžiagą ir
šį gebėjimą sustiprinti genų inžinerijos metodais. Pavyzdžiui, natūraliai
egzistuojančios bakterijos, kurios maitinasi nafta, gali būti genetiškai
pakeistos, kad dar geriau atliktų savo darbą, išvalydamos paplūdimius po
avarijų, kai išsilieja nafta. Atrasta, kad bakterijas galima naudoti kaip
biofiltrus, kurie neleidžia patekti į aplinką lakiems cheminiams teršalams.
Genų inžinerijos būdu galima sustiprinti bakterijų gebėjimą išskirti varį,
uraną, auksą iš neturtingų rūdų.

Kai kuriems žmonėms kelia nerimą genetiškai modifikuotų bakterijų
paleidimas į aplinką. Jei šios bakterijos pakeis tas, kurios natūraliai
gyvuoja ekosistemose, rezultatas gali būti pražūtingas. Tačiau dabar
sukurtos priemonės, leidžiančios aptikti, išmatuoti ir netgi sustabdyti
ląstelių veiklą natūralioje aplinkoje.

Tokį patį nerimą, kaip ir genetiškai modifikuotos bakterijos, kelia ir
transgeniniai augalai bei gyvūnai.

Ufologinė raelininkų sekta, kuriai priklauso 55 tūkstančiai žmonių 84
pasaulio šalyse, tap pat kompanija ,,Clonaid‘‘ paskelbė apie žmogaus
klonavimą. Sensacingas kompanijos ,,Clonaid‘‘ atstovės Brigitte Boisselier
pranešimas apie pirmojo pasaulyje klonuoto kūdikio gimimą sukėlė tikrą
diskusijų audrą pasaulio žiniasklaidoje.

Prancūzijos laikraštis,,Le Monde‘‘ publikuoja Izraelio Wezmano
instituto molekulinės genetikos profesoriaus Michelio Revelio straipsnį,
kuriame autorius tvirtina, jog žmogaus klonavimas turi būti uždraustas:
,,Negalime leisti, kad su žmogumi būtų atliekami tokie bandymai tol, kol
bus gauti įrodymai, jog klonuotam vaikui negresia jokios neigiamos
pasekmės.‘‘

Profesorius Revelis rašo: ,,Mokslo pasaulis žino, kad gyvūnų klonavimas
iki šiol baigdavosi nesėkme arba išsivystydavo nenormalus embrionas.
Medicinos etika ir teisės normos draudžia su žmogumi atlikti procedūras ar
duoti jam preparatus, kurių saugumas ir efektyvumas nėra įrodytas atliekant
eksperimentus su gyvūnais.

Todėl reikia daryti išvadą, jog reprodukcinio klonavimo mėginimas yra
ne kas kita, kaip neleistinas eksperimentas su žmogumi. Jis pažeidžia
bioetines taisykles, nustatytas po Niurnbergo proceso, pasmerkusio žiaurius
nacių gydytojų eksperimentus. Akivaizdu, kad būtina uždrausti bet kokias
žmogaus klonavimo formas, taip pat bet kokius tyrimus, kurie gali baigtis
žmogaus klonavimu.‘‘

Profesorius mano, kad kompanijos ,,Clonain‘‘ atstovų tvirtinimai,
esą žmogaus klonavimas yra kelias į nemirtingumą – neatlaiko jokios
kritikos. ,,Kalba eina apie vaiko gimimą, kuris yra genetinis savo
gimdytojo dvynys,- pabrėžia Revelis.- Gimdytoją ir klonuotą vaiką skirs
dešimtmečiai, o asmenybės ir žmogaus sielos klonuoti neįmanoma.‘‘

Žmogaus klonavimo problemą analizuoja ir Prancūzijos radijo stotis
RFI, kurios apžvalgininkas Olivier Bras pabrėžia, kad ,,tarptautinės
konvencijos, draudžiančios žmogaus klonavimą, nebuvimas sukuria teisinį
vakuumą, leidžiantį kompanijai ,,Clonaid‘‘ tęsti savo eksperimentus
atliekant reprodukcinį klonavimą.‘‘

Vienas įtakingiausių Prancūzijos politinių žurnalų savaitraštis
,,L‘Express‘‘ sausio 2 dieną spausdino straipsnį ,,Realininkų beprotybė‘‘,
kuriame rašoma: ,,Jeigu realininkų sėkmė bus įrodyta, tai sektantams
suteiks kozirį įspūdingai propagandai. Juo labiau, kad visos Eve gimimo
aplinkybės iki šiol laikomos paslaptyje. Bandymai, kurie iki šiol buvo
atlielami su gyvūnais, parodė, kad nesėkmės procentas atliekant klonavimą
yra pernelyg didelis. Greičiausių rezultatų pavyko pasiekti atliekant
eksperimentus su stambiais raguočiais. Nepaisant to, ir čia sėkmingų atvejų
skaičius nė karto neviršijo 6 procentų. Kitaip tariant iš šimto klonuotų
embrionų tik šeši galėjo tikėtis sėkmės. O jeigu kalbėtume apie beždžiones,
jų klonuoti išvis nepavyko: po 300 nesėkmingų bandymų Amerikos mokslininkai
visiškai atsisakė šios idėjos.‘‘

Straipsnio autorius cituoja garsų prancūzų specialistą klonavimo
klausimais Jeaną Paulį Renaro: ,,Nėra jokio pagrindo manyti, kad atliekant
žmonių klonavimą galima pasiekti geresnių rezultatų, nes mes neperprantame
ląstelių perprogramavimo proceso. Dėl šios priežasties žmogaus negalima
statyti į tokį pavojų. Juo labiau, kad klonuoto vaiko organizme vėliau gali
vystytis pačios įvairiausios anomalijos.‘‘

Šiuo metu daugelis šalių yra pasirašiusios klonavimo eksperimentų
su žmogumi moratoriumą, tačiau tai nepašalina galimybės, pavyzdžiui,
gedinčiai šeimai ,,atgauti‘‘ mirusį senelį ar per anksti žuvusį kūdikį,
arba atžalomis nusivylusiam tėvui sukurti ,,tikrą‘‘ savo palikuonį. Nė
vienas šių variantų neatrodo leistinas ir pateisinamas, bet, kita vertus,
dar prieš kelis šimtus metų mažai kas būtų patikėjęs, jog kada nors bus
visuotinai pripažįstama visų žmonių lygybė ir jų prigimtinės teisės.

[pic]Šiandien gyvenimo realijos dažnai atrodo kaip mokslinė fantastika,
baigiantis dvidešimtajam amžiui žmonija susidūrė su dirbtinio apvaisinimo
banga. Dabar, kūdikiui pradėti yra daugiau kaip tuzinas būdų, kurių dauguma
apsieina be senamadiško lytinio akto. Per pastaruosius tris dešimtmečius
atsirado tokių aukštų technologijos priemonių kaip vaistai vaisingumui
skatinti, apvaisinimas mėgintuvėlyje, donoriniai kiaušinėliai, donoro
sperma, donoriniai embrionai,
surogatinė motinystė. Šiuo metu tobulinamos dar pažangesnės technologijos-
branduolinių ląstelių persodinimas, embrionų dalijimas ir netgi suaugusių
žmonių klonavimas.
Visos šios technologijos paprastai vadinamos ,,pagalba reprodukcijai‘‘. Jos
buvo pradėtos taikyti nevaisingoms, tačiau pagal amžių dar galinčioms
gimdyti vaikus poroms. Tačiau jomis taip pat naudojasi žmonės, kurie šiaip
nepatenka į ,,tėvų‘‘ sąvoką,- t. y. viengungiai, menopauzinio amžiaus
moterys bei homoseksualūs partneriai. Netolimoje ateityje pagalba
reprodukcijai gali tapti įprasta procedūra bet kam, kas nori pastoti bei
kas gali tai sau leist finansiškai. Šios technologijos suteikia galimybę
kontroliuoti kūdikio pradėjimo laiką, ,,embrionų kokybę‘‘, genetines ligas
bei lytį, kurią taip pat lemia genai. Iki šiol dėl federalinės politikos
bei visuomenės noro, pagalbos reprodukcijai praktika yra mažai reguliuojama
įstatymais. Vienas specialistas ją netgi pavadino laukiniais medicinos
Vakarais. Pagalbos reprodukcijai priemonės yra brangios, kelia daug
rūpesčių, nereikšmingos, kertasi su etika, tačiau nė vienas šių veiksnių
nesustabdė jų plėtros. Nuo 1978 m. , kai gimė pirmas mėgintuvėlyje pradėtas
vaikas, vaisingumo klinikų JAV nuo mažiau kaip 30 padaugėjo iki 300. Daug
milijardų kainuojanti vaisingumo pramonė sukūrė dešimtis tūkstančių
kūdikių. Pagalbos reprodukcijai metodai suteikia paguodos vyrams ir
moterims, kurie prieš kelis dešimtmečius būtų turėję palaidoti viltį
susilaukti vaikų. Taikant metodus, atsirado galimybė mirusiam vyrui
apvaisinti nepažįstamą moterį, moteriai- išnuomoti savo gimdą, vaikui-
turėti penkis tėvus ir vis tiek likti našlaičiu. Visiškai neaišku, kaip
šiame pasaulyje pasikeis šeimos prasmė. Tačiau jame pasikeitė tai, kas iki
šiol buvo žinoma kaip gimimo stebuklas.

Nevaisingumo gydymas prasideda nuo kruopštaus poros ištyrimo.
Pirmiausia tikrinama vyro spermos kokybė, t.y. spermatozoidų gyvybingumas
ir judrumas. Moteris apžiūrima ilgiau. Iš pradžių patikrinama kiaušidžių
veikla, vėliau išsiaiškinama ar yra praeinami kiaušintakiai. Patikimas
diagnostikos būdas yra laparoskopija.

Kai nevaisingumo priežastis nustatoma, laukia ilgas gydymo etapas.
Kartais jis trunka net keletą metų. Bet būna, kad visi gydymo būdai jau
išsemti, o pastoti taip ir nepavyksta. Arba dėl moters amžiaus jau nebėra
laiko ilgiau gydytis. Netgi tokioje situacijoje galima padėti.

Dirbtinio apvaisinimo ir intrauterininės inseminacijos- specialiai
paruoštos spermos įvedimo į gimdą (IUI) metodai vieni iš nevaisingumo
gydymo būdų- pasaulyje taikomi jau daugiau kaip 20 metų.

IUI- paprastesnė procedūra už dirbtinį apvaisinimą. Sperma
laboratorijoje paruošiama, išrenkant pačius gyvybingiausius spermatozoidus.
Po to plonyčiu kateteriu jie įvedami į moters organizmą. Jiems belieka tik
pasiekti kiaušialąstę. Visa tai daroma ovuliacijos dieną, kontroliuojant
ultragarsine aparatūra. Apvaisinimas vyksta moters kūne. IUI įmanoma tik
tada, kai moters kiaušintakiai yra praeinami. Paprastai jis taikomas esant
partnerių nesuderinamumui arba sėklos nepilnavertiškumui.

O dirbtinis apvaisinimas- labai sudėtinga procedūra. Šiuo atveju
apvaisinimas vyksta ne moters kūne, o mėgintuvėlyje. Šis metodas taikomas
esant kiaušintakių nepraeinamumui, sutrikus endokrininei sistemai,
endometrioze, ir tada, kai nevaisingumo priežasties apskritai nepavyksta
išsiaiškinti.

Pirmiausia dirbtinai, specialių preparatų pagalba, yra stimuliuojama
ovuliacija- kiaušialąsčių subrendimas. Siekiama, kad jų būtų kuo daugiau-
tai padidina sėkmingo apvaisinimo galimybę.

Ovuliacijos dieną per makštį specialiu instrumentu iš moters kūno paimamos
kiaušialąstės. Po to jos apžiūrimos po mikroskopu ir paliekamos specialioje
terpėje iki apvaisinimo. Apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje, kuris po
procedūros įstatomas į inkubatorių. Sąlygos, sukurtos inkubatoriuje, yra
artimos natūraliai apvaisinimo aplinkai. Vėliau mėgintuvėlyje vyriškos ir
moteriškos ląstelės susilieja pačios, t.y. įvyksta apvaisinimas.
Apvaisintos ląstelės ima dalintis. Ir štai tada jos įterpiamos į gimdą. Jos
ten prisitvirtina ir prasideda nėštumas. O po 9 mėnesių pasaulį išvysta dar
vienas kūdikis. Beje, dažnai gimsta ne vienas, o keli mažyliai. Tai
atsitinka todėl, kad į gimdą įvedama ne viena apvaisint kiaušialąstė, o
mažiausiai trys- tam atvejui, jeigu viena-dvi neprisitvirtins.

Geriausiose pasaulio klinikose, prieš įterpiant apvaisintas
kiaušialąstes į gimdą, viena-dvi ląstelės paimamos mėginiams. Atliekama
chromosomų analizė, kadangi jau tokiame vystymosi etape galima aptikti
nukrypimų nuo normos, vystymosi anomalijų ir galimų ligų..Tačiau net ir po
tokių pastangų apvaisinimas gali nepavykti iš pirmo karto. Tada po kiek
laiko bandymas kartojamas.

1997 m. Lapkritį porą iš Ajovos valstijos JAV, pagimdžiusią
septynetuką, filmavo nacionalinė televizija, šeima atsidūrė Time ir
Newsweek pirmuosiuose puslapiuose. ,,Mes pasitikime Dievu‘‘,- atsakė
McCaughey, paklausti, kaip susidoros su staigiu atžalų pagausėjimu. Tačiau,
kad pastotų antrą kartą, B. McCaughey vartojo metrodiną- vaistą, skatinantį
kiaušinėlių brendimą kiaušidėse. Šį vaistą vartojanti moteris per mėnesį
vietoj vieno gali pagaminti tuzinus kiaušinėlių.

Tačiau vartoti vaisingumą skatinančius vaistus yra ne tas pats kaip
vartoti aspiriną. Dauguma jų leidžiami kasdien, o poros apmokomos tai
atlikti. Vaistai nėra pigūs, pavyzdžiui, viena fertinekso dozė kainuoja
apie 60 dolerių. Paprastai gydytojai kiaušinėlių brendimą stebi ultragarsu,
bei
atlikdami kraujo tyrimus, kurie taip pat kainuoja. Taigi gydymas vaisingumą
skatinančiais vaistais gali kainuoti daugiau kaip 1,500 dolerių.

Toks gydymas taip pat rizikingas. Dažniausiai rizika susijusi su
daugybiniu nėštumu, t.y. kai vienu metu apvaisinami du ar (daug) daugiau
kiaušinėlių. Taip buvo ir McCaughey atveju. Nepaisant džiaugsmo, su kuriuo
buvo pasveikintas Pjovos septynetukas, toks nėštumas yra kebli padėtis
tėvams. Daugybiniai nėštumai padidina komplikacijų, tokių kaip aukštas
kraujospūdis ar diabetas, tikimybę. Į dar didesnį pavojų patenka negimę
kūdikiai. Daugybinio nėštumo metu bręstantiems embrionams, palyginti su
vieno vaisiaus nėštumu iškyla didesnė persileidimo grėsmė, įgimtų defektų,
mažo svorio, pirmalaikio gimimo bei su juo susijusių komplikacijų, tokių
kaip cerebrinis paralyžius, aklumas, inkstų nepakankamumas ar protinis
atsilikimas, tikimybė.

Vis dėlto yra būdų išvengi daugybinio nėštumo. Vienas jų- vengti
lytinės sueities, jri ultragarsu nustatoma, kad subrendo daug kiaušinėlių.
Tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, daugelis porų nenori to
paisyti. Jei paprastai daugybinio nėštumo tikimybė sudaro 1-2 procentus,
tai, moterims, vartojančioms vaisingumą skatinančius vaistus, ji padidėja
iki 25 procentų.

Kitas būdas kovoti su daugybiniu nėštumu yra kelių embrionų
pašalinimas jiems gimstant. Nevaisingumą gydantys specialistai tai vadina
selektyvine redukcija. Ji atliekama iki trečio nėštumo mėnesio, parinktiems
embrionams suleidžiant kalio chlorido, kuris sustabdo širdį. Gydytojas
injekciją atlieka į būsimos motinos pilvo ertmę arba makštį.

Kaip ir dauguma kitų pagalbos reprodukcijai priemonių, selektyvinė
redukcija nors ir išsprendžia medicinines problemas, bet kelia etikos
problemų. Daugumą porų traumuota sprendimas pašalinti embrionus. Kai kurie,
kaip ir McCaughey, paprasčiausiai atsisako tai daryti. Kiti priima šią
agoniją ir ironiją, kaip nepageidaujamas jų padėties pasekmes. Dar kiti
mielai naudojasi šiuo būdu praktiniais , o ne medicininiais sumetimais.
,,yra pacientų, primygtinai reikalaujančių sumažinti embrionų skaičių nuo
trijų iki dviejų‘‘,- sako Benjaminas Youngeris, Amerikos reprodukcinės
medicinos draugijos generalinis direktorius. ,,Jie sako, gydytojau, aš
negalėsiu susitvarkyti su trynukais.‘‘

Jei nevaisinga pora nusprendžia naudotis pažangesnėmis pagalbos
reprodukcijai priemonėmis, selektyvinė redukcija gali būti tik vienas iš
keleto išbandymų, su kuriais jiems teks susidurti. ,,Nemanau, kad kada nors
ką nors sudėtingesnio esu padariusi‘‘,- prisipažįsta moteris iš Bostono,
kuriai pavyko pastoti po dvejus metus trukusių bandymų.- To reikia iš
tikrųjų norėti‘‘.

Kathryn Graven ir jos vyras nusprendė susilaukti kūdikio, kai
jiems buvo trisdešimt ketveri. Po devynis mėnesius trukusių įprastų
pastangų, jie apsilankė netoliese esančioje klinikoje pasitikrinti
vaisingumo. Yra įvairių nevaisingumo priežasčių: moterų hormoninis
nestabilumas, vyrų spermos negausumas, bet kurio iš partnerių reprodukcinių
takų nepraeinamumas, ar poros nesuderinamumas. Kai tyrimais nepavyko
nustatyti Graven poros nevaisingumo priežasties, jų gydytojas patarė imtis
konservatyvaus gydymo. K. Graven tris mėnesius gėrė vaisingumą skatinantį
vaistą klomidą, kad būtų stimuliuojama kiaušinėlių gamyba, po to ją buvo
bandoma apvaisinti jos pačios vyro sperma. Nepavykus, Graven pradėjo
vartoti fertineksą, kuris švirkščiamas po oda. Kai du fertinekso vartojimo
ciklai ir dirbtinis apvaisinimas nedavė rezultatų, pora nusprendė išbandyti
apvaisinimą mėgintuvėlyje (in vitro).

Apvaisinimas mėgintuvėlyje yra pagalbos reprodukcijai pagrindas.
Ši procedūra, kurios metu subrendęs kiaušinėlis išgaunamas iš kiaušidžių ir
apvaisinamas sperma padeda išvengti atsitiktinumo, būdingo apvaisinimui in
vivo. Tačiau šis metodas yra sudėtingas ir brangus. Be kiaušinėlių
brandinimo hormonų, moteriai paprastai tenka gerti vaistų mišinį, kuris iš
pradžių
slopina , o vėliau skatina subrendusių kiaušinėlių atsiskyrimą.
Kiaušinėliai išgaunami pro makšties sieneles, į greta esančias kiaušides
duriant tuščiavidurę adatą- tokia procedūra apibūdinama kaip nesudėtinga
operacija. ,,Kitą dieną aš jaučiausi lyg mano viduriai būtų išgręžti‘‘,-
sako Graven. Po apvaisinimo mėgintuvėlyje, apvaisintas embrionas
perkeliamas atgal į gimdą.

Kai nepavyko ir apvaisinimas in vitro, Graven gydytojas pasiūlė dar
pažangesnį metodą- gametų perkėlimą į kiaušintakį(GIFT). Šios procedūros
metu išgautas kiaušinėlis sumaišomas su sperma ir grąžinamas į
kiaušintakius, kur kiaušinėlis ir spermatozoidai susitinka apvaisinimui.
GIFT reikia ilgesnės ir sudėtingesnės operacijos: trijų pjūvių pacientės
pilve ir maždaug dviejų dienų atsigauti. Sėkmės tikimybė yra nuo 5 iki10
procentų didesnė nei naudojant apvaisinimą in vitro. Šis metodas padėjo K.
Graven:ji pagimdė būdama 37 metų. GIFT atsirado aštuntajame dešimtmetyje
kaip in vitro atmaina, kuria gydytojai stengėsi išplėsti pagalbos
reprodukcijai galimybes. Tačiau net taikant naujoves , pagalbos
reprodukcijai priemonės nėra labai veiksmingos. In vitro apvaisinimo sėkmė
priklauso nuo paciento amžiaus, klinikų ir daromų procedūrų. Apytikris
skaičius į namus parsivežtų kūdikių- vienas gyvas gimęs kūdikis penkiems
apvaisinimo in vitro ciklams. Nevaisingumo specialistai pabrėžia, kad
kiekvienais metais šių procedūrų sėkmės procentas didėja, ir nevaisingos
poros pastojimo tradiciniu būdu tikimybė bet kurį mėnesį taip pat išlieka
viena iš penkių. Pasak Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos daugiau
nei pusė nevaisingų porų pastotų, jei pakankamai ilgai naudotųsi pagalbos
reprodukcijai priemonėmis. Tačiau, tai taip pat reiškia, kad maždaug pusė
porų niekuomet nesusilauks vaikų, nepriklausomai nuo to kiek ilgai jie
gydysis.

Nors nevaisingumo procentas išlieka stabilus, nevaisingumo gydymo
paslaugų paklausa per pastaruosius du dešimtmečius nuolat auga. Šiandien
JAV maždaug 6 milijonai porų turi vaisingumo problemų, pusė jų kreipiasi
pagalbos į gydytojus, o maždaug ketvirtis išbando pagalbos reprodukcijai
priemones. Ar šios poros savo pastangas vertina kaip palaimą ar kaip
prakeiksmą priklauso nuo rezultatų. Gydymas brangus ir reikalauja paaukoti
daug laiko.

Žinoma, tą patį galima pasakyti ir apie tėvystę. Tačiau su
nevaisingumu susijęs stresas gali būti ypač kenksmingas. Alice Domar,
programos nevaisingoms poroms Beth Israel Deaconness Bostono medicinos
centro direktorė, pastebėjo, kad moterys, kurios dvejus metus ar ilgiau
bandė pastoti naudodamos pagalbos reprodukcijai priemones, išgyveno tokią
gilią depresiją, kaip pacientai sergantys vėžiu, širdies ligomis ar AIDS.
Pasak jos, pastojimo tikimybė šioms pacientėms padidėja, kai depresija yra
gydoma. B. Domar, remdamasi savo tyrimais, teigia, jog nevaisingumas turi
būti laikomas rimta medicinine liga. Daug daugiau tyrimų turi būti
atliekama siekiant nustatyti ryšį tarp psichikos ir reprodukcinės sistemos.
Vartojant nevaisingumą gydančius vaistus , pasireiškia toks šalutinis
poveikis kaip nuotaikų kaita, spazmai, svorio augimas, tinimas. Taip pat ir
nuolatinė

būtinybė sekti ovuliaciją gali apversti žmogaus gyvenimą aukštyn kojom. Kai
kada ciklo metu pacientei gali tekti lankytis klinikoje kartą ar du per
dieną, dėl kraujo, ultragarso tyrimų ar injekcijų. Gyvenimas pradeda suktis
apie ciklo pradžią, vidurį ir pabaigą. Kūno stebėjimas tampa visos dienos
darbu. Be to, besinaudojantieji pagalbos reprodukcijai priemonėmis, turi
priimti sprendimus, kurie kertasi su daugelio žmonių etikos nuostatomis.
Viena iš tų problemų yra selektyvinė redukcija, nes apvaisinimo in vitro
metodai dažnai sąlygoje daugybinius nėštumus. Apvaisinimu in vitro
besinaudojančios poros turi nuspręsti, kiek kiaušinėlių apvaisinti ir
perkelti į gimdą, ar jie nori sukurti ir užšaldyti embrionus galimam
panaudojimui ateityje, kaip turėtų būti pasielgiama su nepanaudotais
užšaldytais embrionais. Pasitaiko situacijų, kai išsiskyrę sutuoktiniai
nesutaria tarpusavyje dėl teisės į užšaldytus embrionus,o kartais gydymą
teikianti klinika pareiškia, kad embrionai yra jos teisėta nuosavybė.
Teisiškai, žmogaus embrionai patenka į neapibrėžtą lauką tarp žmogiškosios
gyvybės ir kažkokios retos nuosavybės formos.

Pagalbos reprodukcijai metodai skatina pacientus embrionus rinktis pagal jų
pageidavimus.Norint nustatyti lytį, iš embriono aštuonių ląstelių viena
pašalinama ir ištiriamos jos branduolio chromosomos. Šiuo metu galima
ištirti in vitro embrionus dėl cistinės fibrozės, hemofilijos, raumenų
distrofijos. Pacientai patys gali nuspręsti, kurie iš embrionų atitinka jų
reikalavimus. Nepageidaujami embrionai gali būti sunaikinami, ar
panaudojami tyrimams.

Galiausiai pagalbos reprodukcijai metodai atvėrė kelią gametų mainams bei
surogacijai: pradedant paprasčiausiu ir seniausiu būdu- dirbtiniu
apvaisinimu donoro sperma- ir baigiant sudėtingesnėmis procedūromis, kurių
metu atliekamos kombinacijos su donoriniais kiaušinėliais, donoro sperma ir
donoriniais embrionais. Be biologinės surogatinės motinystės, egzistuoja
,,nestaciniai surogatai‘‘- moterys, kurios sutinka išnešioti ir pagimdyti
su jomis genetiškai nesusijusį kūdikį. Dabar tapo įmanoma susilaukti
kūdikio, kiaušinėlius ir spermą gaunant iš donorų ir pasamdant ,,gimdymo
motiną‘‘, kad ši atliktų likusią darbo dalį. Yra buvę atvejų, kai moterys ,
naudojosi ,,gimdymo motinų‘‘ paslaugomis vien dėl kosmetinių priežasčių, ar
paprasčiausio patogumo. Taip pat našlė gali būti apvaisinta jos mirusio
vyro sperma. Netgi įmanoma, kad pagimdytų jau seniai menopauzinio amžiaus
sulaukusi moteris.

1997 metų spalį laikraščių antraštės paskelbė apie kitą išskirtinį
gimdymą. Atlantoje moteris, turinti neveiksmingas kiaušides, pagimdė du
sveikus berniukus. Atlantos reprodukcinė biologijos asociacija dvynukams
apvaisinti panaudojo daugiau kaip du metus užšaldytus donorinius
kiaušinėlius. Kadangi žmogaus kiaušinėliai, palyginti su spermatozoidais,
dėl savo dydžio ir sudėtingumo, užšaldymo procedūrų metu pažeidžiamesni,
šioje srityje buvo sunku pasiekti gerų rezultatų. Dar visai neseniai,
dauguma pastangų, užšaldyti kiaušinėlius, žlugdavo. Šie dvyniai buvo
pirmieji tokiu būdu gimę kūdikiai.

Nors šios asociacijos pasiekimus greit aptemdė Pjovos septynetuko gimimas,
pats kiaušinėlių užšaldymas, jei jis taps plačiai naudojamu, moterims gali
suteikti unikalią galimybę užšaldyti savo kiaušinėlius jaunystėje, kad
galėtų juos panaudoti vėliau. Manoma, vyresnių moterų vaisingumas mažėja,
atsirandant defektams senėjančiuose kiaušinėliuose. Nors donorinių
kiaušinėlių naudojimo technologija parodė, kad visa kita moters
reprodukcijos sistemos dalis nėra senatvės pažeidžiama. Kiaušinėlių
užšaldymas padėtų joms pergudrauti biologinį laikrodį. Taip pat,
kiaušinėlių užšaldymas leidžia vėžiu sergančioms pacientėms, kurių
kiaušinėliai žus švitinimo metu, išsaugoti keletą gametų prieš pradedant
gydymą.

Dar vieną unikalų pavyzdį pateikia endokrinologas Jamie Grifo iš Niujorko
universiteto Medicinos centro. Taip pat stengdamasis apgauti biologinį
laikrodį Grifo, iš senesnių moterų kiaušinėlių perkelia branduolius į
jaunesnių moterų kiaušinėlius, iš kurių branduoliai yra pašalinti. Kai šios
hibridinės ląstelės dirbtinai stimuliuojamos daugintis, perkeltuose
branduoliuose neatsiranda chromosominių pakitimų, kas būdinga seniems
kiaušinėliams. Nors Grifo tyrimai dar nebaigti, jis tikisi ateityje tokius
kiaušinėlius apvaisinti ir implantuoti pacientėms. Nors jis žmonių
neklonuoja , bet naudojasi žinduolių klonavimo technologijomis. Grifo
pažymi, kad jis perkelia

branduolius, kad gydytų nevaisingumą. ,,Aš griežtai prieštarauju žmonių
klonavimui. Tačiau akivaizdu, jog tai įmanoma‘‘-teigia jis.

Amerikos reprodukcinės medicinos draugija, kuri nustato pagalbos
reprodukcijai technologijų naudojimo etinius standartus, samprotauja- ,,Mes
nepritariame gyvenančio dabar ar anksčiau gyvenusio žmogaus klonavimui.
Tačiau negalime teigti, kad klonavimo technologija yra savaime bloga.
Klonuotos ląstelės galėtų būti naudojamos gydant stuburo smegenų
pažeidimus ar transplantuojant vidaus organus. Mes nenorėtume, kad tyrimai
būtų ribojami ar nutraukti.‘‘

Draugija taip pat pritaria, kad būtų tęsiami embrionų ,,poravimo‘‘
tyrimai. Toks bandymas iki šiol darytas tik su gyvūnais. Vienas embrionas
yra padalijamas, kad būtų sukurti du identiški individai. Draugija savo
nuomonę pagrindžia tuo, jog embrionų poravimo metodas gali suteikti
nevaisingoms poroms dukart daugiau embrionų implantacijai. Tačiau skirtumas
tarp klonavimo ir poravimo tampa neryškus. Pavyzdžiui, vienas iš suporuotų
embrionų yra užšaldomas, o jo dvynys išauginamas. Po keleto metų, išauginus
antrąjį embrioną, pasaulį išvystų pirmojo identiškas dvynys-klonas.
Šiandieninės mokslo naujovės greitai taps rytdienos normomis. Kadangi visos
technologijos pateikia vis daugiau galimybių, sunku pasakyti stop.
Atsižvelgiant į privačiose klinikose vykstančių tyrimų apimtis, pacientai
ir jų vaikai gali tapti eksperimentiniais triušiais. Dauguma besidominčių

šiomis problemomis baiminasi, kad dėl netinkamo naudojimosi naujomis
technologijomis žalingi padariniai gali atsiliepti ne jomis
besinaudojantiems, bet jų vaikams. Augant pagalbos reprodukcijai priemonių
populiarumui, vis daugiau vaikų susiduria su priešlaikinio gimimo problema:
nuo 1971m. metinis daugybinių ir priešlaikinių gimdymų skaičius išaugo
daugiau nei keturis kartus. Tiek mokslininkai, teik etikai prieštarauja,
kad būtų padedama pastoti vienišoms, menopauzinio amžiaus moterims,
teigdami, kad morališkai nepateisinama gimdyti vaikus, kurie gali tapti
našlaičiais.Kai kurie abejoja tokių metodų, kaip surogacija, gametų
donorystė pagrįstumu, nes taip išskaidoma tėvystės atsakomybė. Be to,
introcitoplasminės spermos injekcijos, kurios metu vienas spermatozoidas
yra įšvirkščiamas į bręstančią kiaušialąstę, pagalba pradėtiems kūdikiams
du kartus padidėja rizika turėti įgimtus širdies, genitalijų, bei
virškinamojo trakto defektus.

,,Žinduolių embrionui sukelia stresą bet kas, kas jam atliekama in
vitro‘‘,- teigia Robertas Edvardsas, specialistas, prieš 20 metų dalyvavęs
pirmojo mėgintuvėlyje apvaisinto kūdikio pradėjime. Pasak jo, ,,mokslinei
bendruomenei tenka didelė atsakomybė‘‘ įvertinant bei šalinant visus naujų
procedūrų neigiamus padarinius.

Sparčiai plintant pagalbos reprodukcijai technologijoms, moksliniai,
etiniai ir teisės klausimai gali tapti tik dar sudėtingesni, o užduotis į
juos atsakyti teks ateities kartoms. Bet gal ir geriau, jei pagalbos
reprodukcijai technologijas įvertins būtent tie vaikai, kuriems gimti jos
padėjo.

Literatūra:

Sylvia S. Mader ,,Biologija‘‘

http://kwazar.tripod.com/sci.html

html://www.gyvybe.lt

2001/13 ,,Veidas‘‘

2001/50 ,,Veidas‘‘

1999/47 ,,Ekstra‘‘

2003/5 ,,Lietuvos žinios‘‘

2002/1 ,,Ūkininko patarėjas‘‘

2002/7 ,,Vyras ir moteris‘‘

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS

B GRUPĖS DALYKAS

BENDROJI BIOLOGIJA

NAMŲ DARBAS NR.1:

Klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas

2003.11.29

Atliko: Gamtos mokslų fakulteto

Biologijos programos I k. stud.

Giedrė Kasperavičienė

Tikrino:

Dr.I Šatkauskienė

KAUNAS

2003

Leave a Comment