Ančiasnapiai

Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus) – unikalus Australijos žemyno gyvūnas, turintis panašų į anties snapą, plėvėtas kojas ir panašią į bebro uodegą. Jis ir dvi echidnų rūšys yra vieninteliai, kiaušinius dedantys, žinduoliai, aptinkami žemėje. Tokie gyvūnai turi žemesnę, nei kitų žinduolių, kūno temperatūrą. Ančiasnapio snapas nepanašus į kietus paukščių snapus – tai minkšta, lanksti, oda padengta kūno išauga. Snapas ir kojos būna juodos spalvos, kailis dažniausiai tamsiai rudas. Kailį sudaro 2 sluoksniai – tankus, vandeniui atsparus išorinis ir pilkas vilnonis vidinis. Plėvės ant kojų reikalingos ančiasnapiui plaukiant arba rausiant urrvus. Uodegoje laikomos riebalų atsargos. Patinas ant užpakalinių kojų, vidinėje pusėje, turi aštrius dyglius, kurie sujungti su nuodų liauka. Dygliai naudojami ginantis nuo priešų, ar kovojant su kitais patinais. Nuodai žmogui gali sukelti kankinančius skausmus, tačiau mirtini būna tik mažiems gyvūnams.
Suaugęs ančiasnapis būna nuo 45 cm iki 60 cm ilgio ir sveria iki 2,7 kg. Patelės šiek tiek mažesnės už patinėlius.
Ančiasnapiai maitinasi vabzdžių lervomis, krevetėmis, dvigeldžiais moliuskais, varlėmis ir žuvų ikrais. Kadangi ančiasnapiai neturi dantų, tai maisto paėmimui ir moliuskų geldelių suutraiškymui naudoja savo snapą bei jo kraštuose esančias ragines plokšteles. Ančiasnapio snapas reaguoja į gyvių, kuriuos jis nardydamas po vandeniu medžioja, elektrinius impulsus. Po vandeniu ančiasnapis gali išbūti iki 1,5 min. Maisto ieško 12-13 valandų kasdien ir gali suvartoti pusę savo kūno svorio ma

aisto. Per dieną atlieka apie 80 panirimų. Surastą maistą ančiasnapis talpina žanduose esančiuose maišeliuose, vėliau išlipęs į sausumą maistą išsirūšiuoja, ir kas tinkama suėda. Ančiasnapis stiprus, tačiau nelabai greitas plaukikas, nes plaukia tik priekinių kojų pagalba. Ančiasnapis – naktinis, bailus ir atsargus žvėrelis, tačiau poravimosi metu tampa agresyvus. Gyvena 4,5 – 9 m. ilgio urvuose, išraustuose palei vandens telkinio krantą. Urvas naudojamas ir kaip maisto atsargų sandėlis. Aptinkami rytinėje Australijoje ir Tasmanijos saloje. Ančiasnapiai neretai tampa vanagų, erelių, pelėdų, krokodilų, vandens žiurkių, pitonų, lapių ir šunų aukomis.
Ančiasnapių poravimasis vyksta vandenyje ir po 12 – 14 dienų, patelė savo paruoštame lizde padeda nuo 1 iki 3 kiaušinių. Po 10 – 12 dienų išsirita jaunikliai.
Po gimimo, mažyliai maitinasi motinos pienu, tačiau kitaip nei kiti žinduoliai, ančiasnapiai neturi spenelių, o yra tik pieno liaukos iš kuurių bėgantį pieną ir laka jaunikliai. Po 6 savaičių jaunikliams jau užauga kailis ir jie jau gali trumpam palikti lizdą. Pilnai ančiasnapiai suauga po 5 mėn. Gyvenimo trukmė – apie 17 m. Ančiasnapiai įtraukti į Australijos saugomų gyvūnų knygą.

Leave a Comment