Alkoholio poveikis žmogui

ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGUI

Girtumas – apskritai visiems žinoma būsena. Mažai atsirastų žmonių, kurie patys nebūtų patyrę alkoholio poveikio. O girtą yra matęs kiekvienas.
Alkoholis nėra šiuolaikinės civilizacijos vaisius. Svaigalai pasiekė mus iš amžių glūdumos. Žinomas vokiečių etnografas Julijus Lipsas teigia, kad Paryžiaus kavinių nuolatinių lankytojų aperityvas, rusiškoji stalo degtinė, angliškųjų klubų viskis, Mozelio, Reino ir raudonasis bei putojantis vynas iš tikrųjų yra pirmykščių žemdirbių alaus, vyno ir klajoklių genčių rauginto kumyso patobulinti variantai.
Viso pasaulio medikams jau seniai kelia nerimą nuolatinis alkoholio plitimas. Pasaulinėje svveikatos asamblėjoje, kuri vyko 1979 metų gegužės mėnesį, buvo pabrėžta, kad per 1960 – 1972 metus visame pasaulyje vyno vartojimas padidėjo 20 %, svaigiųjų alkoholinių gėrimų gamyba – 60 % , alaus – 80 %. Dvidešimt penkių šalių, kuriuose daugiausia surinkta statistinės medžiagos, duomenims, alkoholio vartojimas, skaičiuojant vienam gyventojui, per minėtą laikotarpį padidėjo 3 – 5 kartus. Alkoholio vartojimą psichologiškai galima motyvuoti tuo, kad jis, geriamas nedidelėmis dozėmis, atpalaiduoja, ramina nervus, pakelia nuotaiką. Tuo pat metu “vyno dvasia” yra visų alkoholio sukeliamų blogybių pradžia. Svaigaluose esantis alkoholis – didelis apgavikas.
Ir žmogaus, ir gyvūno organizme visada yra alkoholio. Įvvairių tyrinėtųjų duomenimis, normalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,018 – 0,03 %. Dar nenustatyta, ar jis susidaro vykstant medžiagų apykaitai, ar dėl bakterijų sukelto rūgimo žarnyne. Normalus alkoholio kiekis kraujyje padidėja, kai organizmą ištinka deguonies badas. Atsiradęs organizme alkoholis nesukelia girtumo, neskatina piktnaudžiauti alkoholiu, ne

eturi nieko bendra su alkoholizmo plitimu. Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis gerai maišosi su vandeniu ir tirpsta riebaluose, todėl nesunkiai prasiskverbia pro biologines membranas. Kraujas etanolį pradeda įsisiurbti jau burnoje apie 20% jo įsiurbiama skrandyje, o kitas – plonojoje žarnoje. Taip alkoholis patenka į kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą.
Alkoholis yra nervų nuodai. Kadangi jis gerai tirpsta riebaluose, o jų ypač daug smegenų audiniuose, tai smegenyse jo susitelkia gerokai daugiau negu kituose organuose.
Alkoholio poveikis smegenims beveik visada tiesiogiai priklauso nuo jo koncentracijos kraujyje. Truputėli kauštelėjęs (kai alkoholio kraujyje ne daugiau kaip 2% t. y. išgerta maždaug 100 mililitrų degtinės), žmogus atsipalaiduoja, aprimsta. Kai koncentracija kiek didesnė (3 – 5%), sumažėja smegenų centrų, reguliuojančio dėmesio ir savikontrolės procesus, aktyvumas. Prasideda stimuliuojantis alkoholio poveikis: gerėja nuotaika, žmogus darosi šnekesnis, peerdėtai žvalus, pamažu nustoja kontroliuoti savo veiksmus, nesugeba tinkamai vertinti to, kas vyksta. Truputį apgirtusiam atrodo, kad jo sugebėjimai didėja, kad jis gali veikti greitai ir tiksliai, aplinkiniai rodosi mielesni, įdomesni.
Daugelis mokslininkų yra ištyrę, kaip nedidelės alkoholio dozės veikia žmogų. Žinomas vokiečių psichiatras Ėmylis Krepelinas, 1886 – 1891 metais buvęs Tartu universiteto profesoriumi, nustatė, kad alkoholis, nors kiek ir spartina mąstymą, kartu mažina mąstymo produktyvumą. Nuo alkoholio prastėja mąstymo kokybė, daugėja klaidų. Alkoholis trukdo objektyviai vertinti savo sugebėjimus. Kuo svarbesnė smegenų funkcija, tuo la
abiau ji yra pažeidžiama alkoholio.
Geriant vis daugiau, kai alkoholio koncentracija kraujyje padidėja iki 0,1 – 0,2 (200 ml.degtinės), pasiekiamas vidutinis girtumo laipsnis. Galvos smegenų centrus pradeda dirginti chaotiškas jaudinimas, jie nesugeba kontroliuoti požievio zonos. Tada jau visai pagrįstai galime kalbėti apie žemųjų inkstų atsipalaidavimą. Dingsta rūpesčiai ir abejonės. Pasigėręs būna linksmas ir nerūpestingas, elgiasi įžūliai – laisvai, nieko nesivaržydamas. Pakili nuotaika jį verčia garsiai kalbėti, dainuoti, rodyti savo jėgą ir vikrumą. Girtas nesupykdytas bus geraširdis, svetingas, kvies bičiuliautis. Bet jis gali tuoj paniurti, suirzti kurstyti vaidus. Pasitaiko ir kitokio girtumo. Kai kuriems žmonėms nuotaika nepakyla, o priešingai, krinta: juos apninka liūdesys, jie nori būti vieni, vengia žmonių. Yra tokių, kurie, visai ne alkoholikai tik atsitiktinai pasigėrę, mėgino net nusižudyti. Tai gali ištikti patyrusius galvos smegenų traumą, persirgusius smegenų arba jų dangalų uždegimus ir psichinius ligonius. Išgėrusį graužia sunkios mintys, jis prisimena išgyventas nelaimes, ligas, visą niekingą gyvenimą. Staiga ima savęs gailauti, verkšlenti. Drąsus ir šaltakraujiškas žmogus be jokių regimų priežasčių gali pasidaryti bailus ir drovus. Kai kurie darosi tingūs, pasyvūs, vengia bendro pokalbio, išsisukdami žodeliais “taip” ir “ne”.
Kai girtumas stiprėja, psichika dar labiau pašlyja. Mąstymas darosi vis lėkštesnis. Girtas kartoja tas pačias mintis, mala tuos pačius žodžius. Jam nieko nereiškia imti šnekėti net su da
aiktais. Išgirdęs atsitiktinai ištartą žodį, jis daro išvadą, tarytum aplinkiniai jam linki blogą, darosi priekabus, lenda muštis. Pasitaiko impulsyvių poelgių. Girtas gali sau pakenkti ar net žūti, langą palaikęs durimi, upę – plentu.
Girtas daug dažniau linkęs lytiškai įsiaistrinti, pokalbius pakreipti į erotines temas. Sumažėjus savikritiškumui ir santūrumui, padaro antivisuomeniškų poelgių ir nusikaltimų.
Vynas kartais vadinamas meilės gėrimu, kuris audrina ir padeda suartėti. Iš tikrųjų, apsvaigus nuo alkoholio iš pradžių sujaudinami centrinėje nervų sistemoje esantys lytiniai centrai. Tačiau šis alkoholio poveikis būna ir atvirkštinis, nes etanolis, slopindamas galvos smegenų žievę, atpalaiduoja šiaip jau kontroliuojamus žemuosius žmogaus instinktus. Taigi alkoholis paverčia meilę kūnišku, šiurkščiu, beveik žvėrišku pojūčiu, praradusiu žmogaus estetinius komponentus. Atleisdamas etinius stabdžius, atimdamas iš žmogaus galimybę kontroliuoti savo poelgius, alkoholis stumia į atsitiktinius lytinius santykius.
Piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausiai dėl seksualinių paskatų padarytų nusikaltimų priežastis. Dažniausiai dėl to kaltos pačios moterys, kai paveiktos alkoholiu praranda savikontrolę ir moteriškąją savigarbą.
Dažnas piktnaudžiavimo alkoholiu padarinys yra pakitusi lytinių organų veikla. Beveik visi alkoholikai pirmaisiais girtavimo metais ir pradinėje alkoholizmo stadijoje giriasi padidėjusiu lytiniu potraukiu ir potencija. Matyt dėl to, kad alkoholis sudirgina galvos smegenų hipotoliamiją.
Tačiau ilgainiui situacija keičiasi. Daugumos ligonių lytinis potraukis ir potencija silpnėja, o vidutinėje bei galutinėje alkoholizmo stadijoje gali visiškai išnykti.
Pagirių metu dažniausiai buvo užfiksuotas su
usilpnėjęs lytinis potraukis ir nepakankama varpos erekcija. Ligoniams, kurie ilgiau nei metus nevartojo alkoholio, daugiausia konstatuota nepakankama erekcija ir per ankstyvas spermos išsiliejimas.
Lytinio potraukio ir potencijos pakitimai dažnai vyksta banguotai. Iš pradžių jų atsiranda tik pagirių laikotarpiais ir po kurio laiko išnyksta, vėliau išlieka vis ilgiau ir ilgiau, kol galų gale išnyksta visai – žmogus tampa invalidu.
Alkoholiui ypač jautrūs vaikai ir sergantieji kepenų, skrandžio bei vidaus sekrecijų liaukų ligomis (išskyrus diabetą ir padidėjusią skydliaukės funkciją). Alkoholį lengviau pakelia 20 – 30 metų moterys negu tokio pat amžiaus vyrai. Vyresnių moterų atsparumas pradeda mažėti, o vyrų nekinta iki 50 metų.
Kaip alkoholis veikia psichiką, yra aprašę šimtai tyrinėtojų. O iš tikrųjų mums žinoma apie tai dar per mažai, kaip ir apie tuos nervinių ląstelių pakitimus, dėl kurių apninka jau žinomi simptomai. Mat kol kas dar labai daug ko nežinome apie normalią psichikos veiklą ir emocijų chemizmą. Tik paskutiniais metais imta kalbėti apie psichikos problemas remiantis fiziologija, anatomija, biochemija, biofizika ir matematika.
Smegenims reikia daugiau deguonies negu kitiems organams, o alkoholis lėtina kraujo tekėjimą ir stabdo deguonies patekimą į smegenis. Be to alkoholis žaloja smegenų kapiliarus. Girto smegenyse įvyksta daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų dėl to smegenų ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies. Nervinių ląstelių deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu, galvos skausmais, bendru vangumu. Dėl šitokios nervinių ląstelių būsenos ir smegenų apnuodijimo žuvusiais nuo deguonies bado ląstelių skaidymosi produktais prasideda vadinamos pagirios.
Tyrinėtojai nuo seno domėjosi, kaip pirmą kartą susiduriama su alkoholiu. Yra nenuneigiamų įrodymų, kad alkoholio potraukį dažniausiai suformuoja vaiko ir paauglio aplinka. Jeigu vaikas auga šeimoje, kurioje vienas iš tėvų (dažniausiai tėvas) serga pradine alkoholizmo stadija, bet dar nėra praradęs įtakos ir autoriteto, tai labai tikėtina, kad vaikas įgis polinkį į alkoholį. Jis anksti pradės ragauti alkoholinius gėrimus ir netrukus gali tapti alkoholiku.
Anglų mokslininkai S. Aleksanderis ir I. Kempbelas 1966 metais paskelbė 1410 nepilnamečių tyrinėjimų duomenis. Paaiškėjo, kad iš tų, kurių tėvai smerkia girtavimą ir kurių draugai negeria, alkoholį vartoja tik 12%. Bet jeigu tėvai neprieštarauja, kad būtų geriamas alkoholis, ir du artimiausi paauglio draugai kartkartėmis išgeria, minėtas rodiklis didesnis 7,4 karto – 89%. Šie tyrinėjimai parodė dar vieną patraukiantį dėmesį faktą: po kartą per savaitę išgeria 8% tokių paauglių, kurie nekilnoja taurelių kartu su tėvais arba bičiuliais, ir 43% tokių, kurie dažni tėvo ir motinos arba draugužių išgertuvių kompanionai. Sunku surasti akivaizdesnį pavyzdį, kaip aplinka veikia vaiką.
Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur. Visi jie kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę. Ypač liūdna, jeigu ją dar vaikystėje bus įpylę tėvas arba motina. Pirmas lašas nekartą buvo pradžia tos nesuvaldomos slenkstėtos upės, kurioje taip lengva pražūti. Kuo ilgiau sugebėsime palaikyti vaikų abejingumą ar priešiškumą alkoholiui, tuo geriau jų sveikatai ir ateičiai.
Psichiatras Ė. Krepelinas teigė, kad alkoholikais daugiausia tampa tie, kurie pradeda išgėrinėti būdami jaunesni nei 20 metų. Ši nuomonė nepaneigta iki šiol. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtino – kuo jaunesnis žmogus įninka į vyną ir degtinę, tuo jų poveikis žalingesnis. Šią išvadą paremia ir statistiniai duomenys, pateikti 1971 metais išleistoje A.Potnovo ir I.Piatnickojos knygoje “Alkoholizmo klinika”. Apie 80% alkoholikų, besigydančių psichoneurologijos dispanseryje arba klinikoje, pradėjo vartoti alkoholį iki 20 metų amžiaus, 16 – 18% – 20 – 25 metų ir 1,5 – 3,7% – 26 – 30 metų. Visai menkas procentas ligonių pradėjo vartoti alkoholį senesnio amžiaus.
Kaip reikėtų suprasti apibrėžimą “alkoholio vartojimo pradžia”? Žinoma, tai ne pirmutinė vaikystėje išgerta taurelė. Po to gali praeiti ne vieneri metai, kol bus “išlenkta” antroji. Kai kalbama apie alkoholio vartojimo pradžią, turima galvoje daugiau ar mažiau sistemingo girtavimo pradžia. Sunku čia nubrėžti ribą, tik viena aišku – kuo atlaidesnis vaiko požiūris į alkoholio vartojimą, tuo lengviau jis nusprūsta į nuolatinio girtavimo liūną. Dar paauglystėje jį užvaldo įprotis, kuris gali pražudyti.
Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios paauglystės arba brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalios eigą, labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančio individo pažiūrą į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jo asmenybę. Antra vertus, nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholį.
Dėl šito būtų galima ir ginčytis, tačiau dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia kūdikystę. Būsimo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis – neteisingas auklėjimas. Netikęs auklėjimas, t. y. perdėtas griežtumas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ir vienu, ir kitu atveju ugdomas neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių pastangų.

Besaikis lepinimas galbūt net blogiau už perdėtą griežtumą, rašo Portnovas. Paauglys su išugdytu vartotojo charakteriu, pretenzinga asmenybė nuolatos reikalauja, kad būtų tenkinamos visos ambicijos, bet realybė trukdo. Paauglys niršta, jį užvaldo vidinis protestas. Jis norėtų, kad nebūtų jokių kliūčių jo troškimams, nors ir jaučia savo vidinius trūkumus. Priklausomo ir nepilnavertiškumo jausmas gali išsilieti visokeriopais nukrypimais nuo elgesio normų, bet dažniausiai kokiu nors nesaikingumu, pavyzdžiui, besaikiu alkoholio vartojimu. (Žinoma, be alkoholizmo, pasitaiko ir kitokių narkomanijos formų, sekso, apsirijimo ir net plepumo!). Alkoholis šitokioje situacijoje nuramina ir patenkina sukilusias aistras. Matyt, yra teisus žinomas narkologas R.Naitas, tvirtindamas, jog alkoholio potraukis – tai simptominis mėginimas išspręsti emocinį konfliktą. Be abejonės, iš anksto turėtų būti aišku, kad šis mėginimas nepavyks.
Yra dar vienas labai svarbus nepilnamečių girtavimo bruožas. Vaikai 20 kartų jautresni nuodų poveikiui negu suaugusieji. Alkoholis vaikams ypač pavojingas, daugiausia dėl jauname organizme nepakankamai išlavėjusios sistemos, kuri padaro nekenksmingas nuodingąsias medžiagas, ir palyginti didelio vandens kiekio. Medicinos literatūroje galima rasti daugybę pavyzdžių, kai menkiausia alkoholio doze vaikai yra labai sunkiai apsinuodiję. Žindomam kūdikiui net spirito kompresas gali būti pavojingas gyvybei. Šie faktai visus tėvus turėtų padaryti atsargesnius. Vaikams vartoti alkoholį pavojinga ne vien dėl ne tiesioginių nepageidaujamų padarinių, bet ir dėl galimybės dvasiškai ir fiziškai sužaloti sveikatą.
Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių. Alkoholio potraukis formuojasi ir plėtojasi pamažu. Jo intensyvumas priklauso nuo ligos sunkumo. Iš pradžių alkoholikas dar gali šiaip taip kovoti su savo aistra, kurį laiką apseiti be degtinės. Ligai progresuojant, atsisakyti alkoholio vis sunkiau ir sunkiau. Visos alkoholiko mintys nuolatos sutelktos į degtinę, jos įkyriai persekioja ir namie, ir darbe. Jis visą laiką svarsto, kur ir kaip galėtų vėl išgerti. Degtinės vizijos nepaleidžia alkoholiko net miegančio. Alkoholio potraukis panašus į stiprų badą arba troškulį – žmogus pasirengęs bet kam, kad tik jį patenkintų. Prieš jį nublanksta visi kiti interesai, rūpesčiai, troškimai, siekiai, šeima, darbas ir t. t. Alkoholio potraukis verčia atsisakyti valgio, kad tik liktų pinigų išgerti. Apimtas šio potraukio žmogus išparduoda viską, ką tik galima parduoti, nuskursta.
Antras ankstyvasis alkoholizmo požymis yra savikontrolės praradimas. Alkoholikas neįstengia įvertinti, kiek, kur ir kada geria. Sveikas žmogus žino, kokią alkoholio dozę jis gali sau leisti, o alkoholikas geria tol kol pasigeria. Alkoholikas gerdamas nesugeba savęs kontroliuoti, negali susilaikyti. Jis praranda saiko jausmą. Pradinėje ligos stadijoje kai kuriems alkoholikams lengviau susilaikyti visai negėrus, negu, pradėjus gerti, neprarasti saiko. Pagal alkoholio kiekį, kuris nuslopina savikontrolę, galima kalbėti apie ligos sunkumą. Iš pradžių savikontrolė prarandama tik išgėrus puslitrį degtinės, o vėliau jau pakanka ir keleto taurelių.
Trečias alkoholizmo požymis yra pakitęs pakantumas, arba tolerancija. Ligos pradžioje pakantumas didėja. Žmogus, įpratęs girtauti, pakelia didesnes alkoholio dozes negu retai išgeriantis. Didėjant pakantumui, silpnėja vėmimo refleksas. Kaip žinoma, vėmimas yra apsauginis organizmo refleksas, kylantis apsinuodijus dideliu alkoholio kiekiu. Labai retai pasitaiko žmonių, kurie į per didelę alkoholio dozę iš viso nereaguotų vėmimu. Tai rodo, jog to individo silpnas vėmimo refleksas arba nepakankama apsauginė reakcija. Retkarčiais vėmimo reflekso neturėjimas gali būti individo nepaprasto pakantumo išraiška. Alkoholio pakantumas nedidėja be galo. Vieną gražią dieną alkoholikas pasiekia savo lubas. Po to jis gali gerti keletą metų, ir pakantumas nesikeičia. Ilgą laiką nuolatos perkraunamas mechanizmas galų gale nebeveikia, ir pakantumas pradeda palengva mažėti. Jis gali pasidaryti silpnesnis net už pradinį fiziologinį (normalųjį). Ne veltui sakoma, kad senas girtuoklis pasigeria nuo šaukšto vyno.
Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir ligonio artimųjų didelės įtampos. Gydantis narkologas kiekvienu atveju atsižvelgia į ligos stadiją, individualias ligonio savybes, jo socialinę būklę, gyvenimo bei darbo sąlygas ir daug kitų veiksnių. Alkoholikas gydomas keliais etapais, kurių kiekvienas turi savo svarbiausią uždavinį.
Pirmuoju gydymo etapu daugiausia dėmesio skiriama atsiradusiam dėl lėtinio nuodijimosi alkoholiu ligos paūmėjimui ir patologinei būsenai šalinti. Skiriamas rėžimas ir dieta, kurie kompensuoja baltymų bei vitaminų trūkumą, atkuria kepenų funkciją neutralizuoja organizme nuodus. Ligoniai gauna daug vitaminų, kurie pagerina medžiagų apykaitą, ypač oksidacijos procesus nervų audiniuose ir inkstuose.
Pašalinus lėtinio apsinuodijimo alkoholiu reiškinius, pradedamas antrasis gydimo etapas – aktyvusis antialkoholinis gydymas. Aktyvaus gydymo metodo uždavinys – sukelti ligonio šlykštėjimąsi alkoholiu. Ligoniui kartu su alkoholiu duodami preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą (apomorfinas, emetinas, vėmimo milteliai ir t. t.). Gydymo metu susiformuoja neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams: jų kvapas ir skonis pykina, verčia vemti.
Trečiasis gydymo etapas yra daugiausiai palaikomasis, o tiksliau – antirecidyvinis ir trunka keletą metų. Tuo laikotarpiu įvairūs gydymo kursai prireikus pakartojami.
Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y. ligos reiškinių susilpnėjimas arba išnykimas. Alkoholizmo remisija yra tam tikra organizmo pusiausvyros būklė, kuri iš esmės skiriasi nuo būklės prieš susergant. Žmogus laikomas sveiku (žinoma, jeigu piktnaudžiaudamas alkoholiu dar nepasidarė invalidu), tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl užplieksti ligą.
Alkoholizmas ypatingas tuo, kad ligos baigtis labai priklauso nuo paties ligonio noro pasitaisyti. Jeigu jis pats nesigrums su savo nelaime, tai vargu ar medicina pajėgs jį apginti nuo ligos recidyvo.Ypač svarbi ta socialinė mikroaplinka, į kurią patenka gydytas nuo alkoholizmo ligonis.
Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių gydymo rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio.

75 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholį narkotiku.

35 % nuodų kaupiasi nervinėse ląstelėse, kurios sudaro tik 2% svorio.

Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o nuo 8-20 parų.

,,Saikingai gerkit” – mokslu paremtas melas. Juk kalba eina apie narkotiką!
1913 m. 95 % Rusijoje nebandė alkoholio. Dabar nebandžiusių neliko.

Po 15 metų saikingo gėrimo 60 % tampa alkoholikais.

1926 m. 1 žmogui teko 0,8 litro degtinės; 1983 m. – 60 butelių degtinės.

1983 m. Sovietų Sąjungoje iš alkoholio buvo 40 mljrd. pelno ir 150 mljrd. rublių nuostolių (nuostoliai dėl darbo našumo kritimo, pravaikštų, avarijų, 40 % Sveikatos Apsaugos lėšų – gydymui dėl alkoholio sukeltų ligų.

90 % baisiausių nusikaltimų padaroma alkoholio pagrindu.

Geriantys gyvena 17 m. trumpiau.

Išgydyti nuo alkoholizmo neįmanoma: po gydymo kurso 90 % pradeda gerti 1 metų laikotarpyje, 10 % – po 3 metų.

Neįgalūs vaikai gimsta ne alkoholikams, o ,,normaliai” geriantiems. Alkoholikai vyrai tampa impotentais, o moterys nevaisingos. (Dėl alkoholio sukelto lytinio nepajėgumo gausėja oralinio sekso).

Lietuvoje yra 1/3 milijono alkoholikų.

Kas 6 gimęs vaikas būna pažeistas alkoholio. Kas 3 šeima turi girtuoklį ir ne vieną.

Lietuvoje po II Pasaulinio karo pirmiausia atkurta maisto pramonė ir degtinės – tabako fabrikai.

1990 m. lietuviai pragėrė 1 milijardą rublių: tai daugiau nei u˛ lengvuosius automobilius, motociklus, dviračius, baldus, kilimus, laikrod˛ius, statybines med˛iagas, miltus, duoną ir jos produktus, pieną ir jo produktus, kiauinius, cukrų, druską ir u˛ bulves ileista kartu paėmus.

Dėl alkoholio: 80 % žmogžudysčių, 83 % nuskęsta, daug savižudybių, ligų, pravaikštų, kritęs darbo našumas, prasta kokybė, sugadinta technika, traumos, gaisrai, vagystės 70 %, 89 % užsikrėtė venerinėm ligom.

Mergina ir alkoholis nesuderinami. Kodėl? -nes alkoholis yra pats didžiausias šeimos, meilės ir laimės priešas. Vyras lėtiniu alkoholizmu suserga per 5-7 metus, o moterys ir paaugliai per 1-2 metus.

80 % mergaičių neteko nekaltybės apgirtusios.

Gerianti moteris yra už vyrą daugiau nesusilaikanti, agresyvesnė, ciniškesnė, pasileidusi. Moteris netenka moteriškumo, patrauklumo, moteriško lengvumo, balsas tampa grubus, oda grublėta, – vidinių liaukų pažeidimo rezultatas.

Moteris daug jautresnė alkoholiui: 1/3 sumažėja lytinis potraukis, sutrinka menstruacinis ciklas, atsiranda nevaisingumas, gimdymo traumos, pataloginis gimdymas. Vaikai nekenčia geriančios motinos.

Alkoholis yra grandininė reakcija, perduodama vieno ˛mogaus kitam, tėvų vaikams. šį užburtą ratą kažkas turi nutraukti. O tai turi būti moteris. Jei ne ji, savo vaiko motina, tuo pačiu ir žmonijos motina, tai kas?

Sociologai paskaičiavo, kad ,,būtinų išgerti” progų per metus yra 40-50.

Jei norime tapti abstinentais, turime įsitikinti, kad gėrimo papročiai yra nesąmonė.

Dr. Bungė sako:,,Kuomet aš matau, kaip giliai yra įleidęs šaknis alkoholio garbinimas draugų tarpe, tai aš visuomet prisimenu senovės egiptiečių tikėjimą į krokodilus. Senovės egiptiečiai tikėjo į krokodilus, juos garbino ir dievino, šie gi, ėdė žmones. Tūkstančiai metų turėjo praeiti, kol šį krokodilų tikėjimą pavyko žmonėms iš galvos išvaryti”.

MOKSLEIVIAI IR ALKOHOLIS

Alkoholio vartojimo mažinimas yra vienas svarbiausių visuomenės sveikatos gerinimo uždavinių. PSO nurodo, jog alkoholio produktai sukelia 9proc. visų ligų bei didina riziką išsivystyti kepenų cirozei, kai kurioms vėžinėms ligoms, hipertenzijai, insultui, įgimtoms anomalijoms. Didelio alkoholio kiekio vartojimas sukelia staigias mirtis dėl vainikinių arterijų ligų. Be to, alkoholio vartojimas kelia grėsmę šeimai, darbui, skatina nusikalstamą elgseną, savižudybes, nelaimingus eismo atsitikimus.
Literatūros duomenimis, apie 40-60proc. mirčių nuo tyčinių ir netyčinių traumų įvyksta dėl alkoholio vartojimo. Vilniaus gyventojų mirtingumo struktūroje mirtys dėl apsinuodijimo alkoholiu yra 13,2/100000 gyv. Mažiausią gyventojų mirčių riziką sukelia 2 litrai grynojo alkoholio vienam gyventojui per metus. 10proc. sumažėjus žmogaus suvartoto alkoholio kiekiui, apie 20proc. sumažėja vyrų mirtingumas nuo alkoholio ir 5proc. mažiau nelaimingų atsitikimų, savižudybių ir žmogžudysčių tarp visų gyventojų.
PSO uždavinys Europos regiono šalims dėl alkoholio vartojimo: “visose šalyse alkoholio vartojimas neturi būti didesnis negu 6 litrai žmogui per metus ir turi būti lygus nuliui iki 15 metų amžiaus”. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų suvartojamo grynojo alkoholio kiekis didėja ir 2000m siekė 9,3l (1999m-9,0l, 1998m – 8,6l). Statistinių duomenų apie Vilniaus gyventojų suvartojamą alkoholio kiekį nėra.
Nuo senų laikų visuomenė stengėsi saugoti vaikus nuo alkoholio. Tačiau alkoholizmas “ jaunėja”. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, pastabėtas abstinentų skaičiaus mažėjimas (1995m. – 3,5proc., 1999 m. – 2,5proc.). L.Stankevičienė ir A.Zaborskis 1988 metais nustatė, kad Lietuvoje vartojusių alkoholį moksleivių yra 90,0proc.
Panašūs skaičiai (91proc.) gauti 2000 m., ištyrus ŽIV rizikos veiksnių paplitimą tarp Vilniaus miesto 9-12 klasių moksleivių (G.Nariūnas, K.Žagminas, S.Čaplinskas). Apsvaigusių nuo alkoholio moksleivių 1988 metais Lietuvoje buvo 13,0proc., o Vilniaus moksleivių elgsenos tyrimo duomenimis, 2000 metais – net 43,3proc.

Alkoholinių gėrimų vartojimas tarp Vilniaus miesto moksleivių (12-os mėnesių apklauso, duomenys).
Alkoholio vartojimo dažnumas Absoliutūs skaičiai (%)
Nevartojo 219 (9,0)
Kasdien 23 (0,9)
Kartą per savaitę 753 (30,8)
Kelis kartus per savaitę 285 (11,7)
Kartą ar kelis kartus per pastaruosius 12 mėnesių 1164 (47,6)
Iš viso 2444 (100,0)
Kaip matyti iš lentelės, alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 91proc. apklaustų moksleivių. Didžiausias procentas (47,6) vartojo tik vieną ar kelis kartus per pastaruosius 12 mėnesių. Beveik 31 procentas alkoholį vartojo kartą per savaitę.
Nevartojančių alkoholio mokinių skaičius vyresnėse klasėse vis mažėja, o vartojančių kartą ar kelis kartus per savaitę – daugėja.
Vadinasi, nevartojančių alkoholio ar vartojančių retai (kartą ar kelis kartus per metus) mokinių skaičius ilgėjant amžiui mažėja, o dažnai geriančių (kartą ar kelis kartus per savaitę) skaičius auga. Kadangi alkoholio vartojimas – viena priežasčių, skatinančių nusikalstamumą bei nesaugų lytinį elgesį, manoma, kad didėjant amžiui, mokinių didėja tikimybė nusikalsti bei užsikrėsti lytiniu kelių plintančiomis ligomis.

Apklausoje dalyvavusių mokinių skaičius, kurie buvo išgėrę alkoholio tiek, kad nepastovėjo ant kojų.
Atsakymai Absoliutūs skaičiai (%)
Ne 1383 (56,7)
Taip 1057 (43,3)
Iš viso 2440 (100,0)
Beveik pusė (43,3proc.) moksleivių per pastaruosius 12 mėnesių buvo išgėrę tiek alkoholio, kad negalėjo pastovėti ant kojų. Didelis alkoholio kiekis labai kenkia jaunam organizmui, trukdo normaliam jo vystymuisi, žeidžia psichiką. Deja, kasmet mokinių, padauginančių alkoholio, vis daugėja.
Kova su alkoholizmu galima tik integruotomis įvairių sektorių (švietimo, darbo ir socialinių reikalų, teisėsaugos, žiniasklaidos, visuomenės sveikatos) bei visuomenės pastangomis. Vilniaus mieste kol kas pasigendama tarpžinybinio bendradarbiavimo, kuriant bendras veiksmų strategijas.

ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI

Visų alkoholinių gėrimų pagrindinė sudedamoji dalis yra etilo alkoholis (C2H5OH – etanolis). Jis yra svarbiausias prisotintųjų angliavandenilių eilės alokoholis. Šiai eilei priklauso alkoholiai nuo CH3OH iki C15H31OH. Metilo alkoholis ir už etilo alkoholį daugiau anglies atomų turintys junginiai (aukštesnieji alkoholiai) yra pavojingi gyvybei. Alkoholiai, kurių molekulės turi po 16 ir daugiau anglies atomų, yra kietos medžiagos.

Etilo alkoholis – bespalvis, lakus, greitai užsidegantis specifinio kvapo ir aštraus skonio skystis, dega melsva liepsna, gerai susimaišo su vandeniu. Vartojamas pramonėje, medicinoje, alkoholinių gėrimų gamyboje ir kt.

Alkoholiniai gėrimai pagal juose esamą etilo alkoholio kiekį skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Silpniems priklauso alus. Jis būna 2,8 – 6 % stiprumo. Ypač pavojingas naminis alus, jei pridėta įvairių, organizmui kenksmingų priedų. Vidutinio stiprumo gėrimams priskiriamas vynas ir kiti, kurių stiprumas – 9 – 20 %. Stiprūs alkoholiniai gėrimai – tai degtinė, konjakas, romas, viskis, džinas, trauktinės (jų stiprumas daugiau nei 40%). Beje, degtinėje yra fuzelio, aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Konjake metilo alkoholio gali būti iki 0,1 %. Apsinuodyti galima visais alkoholiniais gėrimais, dažniausiai stipresniais.

Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas.

Apsinuodijimui be alkoholio, turi įtakos ir kitos sąlygos. Alkoholiniai gėrimai pavargusį žmogų veikia stipriau. Didelis alkoholio kiekis, išgertas per trumpą laiką (30 – 60 min.) veikia daug stipriau, negu išgertas per ilgesnį laiką. Nevalgiusį žmogų alkoholis irgi veikia daug stipriau. Etilo alkoholio toksiškumą sumažina daug riebalų ir angliavandenių turintis maistas, stipri kava ir arbata. Sunkiai apsinuodija asmenys, sergantys galvos smegenų traumine liga, epilepsija. Sunkiau apsinuodijama kartu su alkoholiu išgėrus CNS slopinančių vaistų.

I. Sikorskio tyrimais nustatyta, kad šiltesnio klimato sąlygomis pavojus gerti svaigalus ir galimybė apsinuodyti jais yra mažesnė negu šaltesnio klimato sąlygomis, Žemoje temperatūroje taip sustiprėja alkoholio poveikis, kad išorės šaltis tolygus dvigubai alkoholio dozei. Todėl gerti svaigalus “šaltuose” kraštuose yra daug pavojingiau nei “šiltuose”. Iš tikrųjų, kai regiono vidutinė metų temperatūra yra 5 laipsniais žemesnė, pavojingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui padidėja keletą kartų.

Patogenezė. Alkoholio veikimo mechanizmas sudėtingas, bet tiksliai nėra nustatytas. Manoma, kad etilo alkoholis sumažina biologinių membranų lipidų klampumą. Su tuo susijęs toksinis poveikis galvos smegenų žievei, požieviui, periferinei nervų sistemai, miokardui, kraujagyslėms, raumenims, kitiems organams ir audiniams. Tikriausiai jis slopina impulsų perdavimą sinapsėse iš vieno neurono į kitą, sutrikdo smegenų metabolizavimą. Veikiant etilo alkoholiui žūva daug nervinių ląstelių, sunkiai apsinuodijus, – net iki 10 mln. pilkosios smegenų medžiagos ląstelių. Didelės dozės slopina nugaros smegenis, kvėpavimo centrą.

Dažniausiai ir sunkiausiai apsinuodijama stipriais alkoholiniais gėrimais, bet silpni, jei išgerta daug, gali sukelti panašius simptomus.

Apsinuodijimo sunkumas skiriamas į tris laipsnius: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.
• Lengvam apsinuodijimui būdingi šie simptomai: euforija, savikontrolės ir savikritos stoka, netikslios psichometrinės reakcijos (pakitusi kalba, eisena, braižas ir kita).
• Vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdinga silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, neretai vėmimas, sujaudinimas (ligonis blaškosi, priešinasi), neaiški, nesuprantama kalba, sutrikusi orientacija (situacijos ir laiko atžvilgiu), neįskaitomas braižas (beveik negali rašyti), smarkiai svyruojanti eisena (neišlaiko pusiausvyros, griuvinėja, bando keltis). Etilo alkoholio kiekis kraujyje 2-3 %.
• Sunkus apsinuodijimas pasireiškia koma, grėsmingais kvėpavimo, hemodinamikos ir kitais sutrikimais. Neretai užeina traukuliai. Oda šalta, drėgna, lipni. Etilo alkoholio kiekis kraujyje daugiau nei 3%. Sunkus apsinuodijimas trunka nuo 6 iki 12 valandų.
Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrika kalba, judesiai, sąmonė, atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia pasikeičia savijauta ir elgesys. Tai susiję su slopinimo ir jaudinimo procesais galvos smegenų žievėje, – euforijos, apsvaigimo požymiai.
Kvėpavimo sistema. Iš pradžių kvėpavimas dažnesnis, be patologijos požymių. Ryškus alkoholio kvapas iškėpiamame ore – svarbus diagnostikos požymis. Šis kvapas priklauso ne tiek nuo paties alkoholio, kiek nuo kitų lakiųjų gėrimo dalių ir metabolizmo produktų.
Virškinimo sistema. Alkoholis dirgina virškinimo trakto gleivinę (burnos, stemplės, skrandžio), ji pasidaro hiperemiška, paburksta. Iš pradžių pasireiškia hipersalivacija, vėliau gali būti sausumas burnoje, pykina, vemia.

***

Sunku rasti didesnį negu alkoholis blogį, kuris taip atkakliai ir negailestingai gadintų milijonų žmonių sveikatą, taip smarkiai ardytų visus žmogaus audinius ir organus (ypač galvos smegenų žievę) ir galiausiai būtų ankstyvos mirties preasitis. Šia nuodas klastingas: jo sukelti padariniai išaiškėja ne iš karto. Iš pradžių sutrinka vieno arba kito organo veikla, prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai. Liga stiprėja. Ir net tada, kai ligonis miršta, mirties priežastimi dažnai palaikoma kita liga, pvz. persišaldymas ar infekcija. Ir tik skrodimas parodo, kad pagrindinė priežastis, suardžiusi organizmą, buvo alkoholis, o persišaldymas ar infekcija užbaigė tragediją.

Skrodžiant žmogaus lavoną, mirusio dėl to, kad ilgai gėrė svaigalus, sukrečia dideli ir išplitę jo organizmo pakitimai. Pakitę praktiškai būna visi gyvybiškai svarbūs organai, ir kartais patalogoanatomui sunku pasakyti, kurio organo veiklai sutrikus žmogus mirė. Kartais stebiesi, kaip šis žmogus apskritai dar galėjo gyventi, juk nebuvo nė veno nepažeisto organo, gebančio atlikti savo funkciją.

Alkoholizmas – šis barbariškumo padarinys – lyg replėmis laiko žmoniją nuo žilos senovės ir iš jos renka pasibaisėtiną duoklę, prarydamas jaunystę, ardydamas jėgas, slopindamas energiją, žudydamas geriausią žmonių giminės žiedą.
Žmogus, gerdamas šį narkotinį nuodą net mažomis dozėmis, gali nepajusti, kaip svaigalų gėrimas jau tampa jo vidiniu poreikiu. Alkoholizmas – tai padarinys girtavimo, kuris yra “saikingo”, “kultūringo”, “ritualinio” svaigalų gėrimo rezultatas. Ne veltui liaudis sako: “Upė prasideda nuo upelio, o girtavimas nuo taurelės”.
Vis dėlto, už tėvų girtavimą atpildo susilaukia vaikai. Duomenys įtikinamai rodo, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negeriančiųjų, sveikų vaikų yra 5 kartus mažiau, vaikų mirštamumas 5 kartus didesnis, o ligonių 3,5 kartų daugiau.
Mokslininkai atliko tokius tyrimus: vieną valandą prieš gimdymą 1 kg kūno masės duodavo 0,5 g svaigalų. Gimus kūdikiui, tyrimui kraują ėmė iš virkštelės, t.y. iš vaisiaus kraujotakos sistemos. Ir kraujyje rasdavo alkoholio, vadinasi, net placenta sauganti vaisių, nesulaiko alkoholio. Ypač pavojinga moterims gerti svaigalus pirmąsias dvi nėštumo savaites.
Net nedidelės alkoholinių gėrimų dozės veikia genetinį substratą; dėl to, jeigu ne tuoj pat, tai vėlesnėse kartose gali gimti defektyvių palikuonių.
Įvairių šalių mokslininkai atliko šimtus tyrimų, patvirtinusių neginčijamą faktą; jeigu pastota laikotarpiu, kai vienas arba ypač abu tėvai buvo girti, jiems gimsta nepilnaverčiai vaikai su įvairiais pataloginiais nukrypimais, kurie dažniau ir sunkiau pasireiškia psichikos sutrikimais: psichopatija, epilepsija, debilumu ir kt.
Alkoholio poveikis gemalui bei būsimam jaunikliui įtikinamai parodytas ir eksperimentais su gyvūnais. Nuo regurialiai jiems duodamų net mažų alkoholio dozių, ryškiai padaugėja nevaisingų patelių ir patinų, bendrų formavimosi ydų, išmetimų, mirštamumo ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo atvejų, taip pat susilpnėja tam tikros gyvūnų rūšies gyvybingumas.
Dabar iš visų žinomų nuodų toksiškiausiu žmogaus gemalui laikomas alkoholis.
Kliniškai ištyrus nervinę ir psichinę raidą 64 vaikų, prieš kurių gimimą tėvai 4-5 metus girtavo, nustatyta, kad visi vaikai, net ir tie, kurie buvo pakankamai fiziškai subrendę, protiškai buvo nepilnaverčiai. Be to, išaiškėjo, kad kuo didesnis tėvo “alkoholinis stažas”, tuo ryškiau protiškai buvo atsilikęs jo vaikas. Panašūs tėvų girtavimo padariniai – toli gražu ne sunkiausia, kas gali būti.
Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę. Labai dažnai dėl tėvų girtavimo vaikai gimsta su sunkesniais psichiniais sutrikimais ir visą gyvenimą būna našta tiek tėvams, tiek visuomenei.
Alkoholis vaiko organizmą veikia daug stipriau nei suaugusio žmogaus. Pakanka pasakyti, kad mirtina alkoholio dozė 1 kg paauglio kūno masės yra 4-5 kartus mažesnė. Vaikui reikia labai mažai alkoholio, kad jo organizmas būtų neatitaisomai pažeistas. Ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos yra vaiko nervų sistema bei smegenys, nes jos tuomet intensyviai formuojasi.
Alkoholis, pažeizdamas nervų sistemą kartu veikia vaiko organus bei audinius, todėl pražūdinga jo įtaka vaiko organizmui gerokai stipresnė. Net nuo nedidelių alkoholių dozių vaikas ūmai apsinuodija, jam ligos eiga būna daug sunkesnė, nei suagusiam žmogui, ir mažylio gyvybei ima grėsti didelis pavojus.
Pasaulinės statistikos duomenimis, dėl plintančio suaugusių girtavimo bei alkoholizmo, daugėja svaigalų gėrimo ir piknaudžiavimo jais atvejų tarp vaikų bei paauglių.
Vaikystė ir paauglystė – tai žmogaus asmenybės, jo gyvenimo nuostatų, santykių su aplinka formavimosi tarpsnis, žinių ir esminių moralinių bei etinių įgūdžių kaupimo metas. Vaikas nuolat formuojasi, o alkoholis, kaip žiauriausias nuodas pažeidžia visa, kas geriausia, tauriausia yra žmoguje, ir palieka tik tai, kas primityviausia ir negarbinga. Kai svaigalus geria suaugę žmonės, griaunamos visuomenės dorovės, moralės normos. Tuo tarpu į kiekvieną vaikų skatinimą gerti svaigalus, net netiesioginį, ar tai būtų šeimoje, kine, per vakarus ar televizijos laidose, reikia žiūrėti kaip į sunkų nusikaltimą prieš žmoniją ir jos ateitį.

Kodėl žmonės geria?

Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur. Visi jie kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę. Apie girtavimo priežastis parašyta nemaža. Aryti tyrimai, imta interviu, bet juose dažnai buvo painiojamos priežastys su padariniais, objektyvūs veiksniai pakeičiami subjektyviais.
Iš tikrųjų paklausę šimtą geriančių žmonių kodėl jie geria, turbūt negausite dviejų tų pačių atsakymų.
Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios paauglystės ar brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalės eigą, labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančiojo individo požiūrį į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jos asmenybę. Antra vertus, nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholizmą.
Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugabėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis – neteisingas auklėjimas. Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ir vienu ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių pastangų.
Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių. Alkoholio potraukis gali reikštis įvairiai. Pirmiausiai kyla noras pratęsti pradėtas išgertuves, paskui jau ir visiškai blaivų žmogų ima kamuoti neįveikiamas triškimas pasigerti, tačiau alkoholio poveikis itin stiprus pagirių metu. Alkoholikas vėl įninka gerti todėl, kad gėrė vakar, ir todėl, kad dar neišgėrė šiandien.
Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir artimųjų didelės įtampos. Aktyvaus gydymo metodo uždavinys – sukelti ligonio šlukštėjimąsi alkoholiu. Ligoniui kartu su alkoholiu duodama preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą. Gydymo metu suformuojamas neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams. Jų kvapas ir skonis pykina, verčia vemti. Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y. ligos reiškinių suslipnėjimas arba išnykimas. Alkoholzmo remisija yra tam tikra organizmo pusiasvyros būklė, kuri išesmės skiriasi nuo būklės prieš susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku, tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl užplieksti ligą. Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio.
Dėl būsimųjų kartų, visi kartu turime sukilti prieš girtavimą ir padaryti viską, kad mūsų gyvenime įsitvirtintų blaivios buities vertybės.

Alkoholis didina riziką susirgti podagra. Šis jau seniai puoselėtas įtarimas dėl galimo ryšio tarp alkoholio vartojimo ir sąnarių uždegimo dabar pasitvirtino per JAV atliktą didelę epidemiologinę studiją. Masačūsetso ligoninės medikų grupė 12 metų stebėjo beveik 50 tūkst. vyrų ir nustatė, kad alus ir degtinė smarkiai padidina tikimybę susirgti podagra. Tuo tarpu vyno įtaka nebuvo aptikta, tyrinėtojai rašo Didžiosios Britanijos medicinos žurnale „The Lancet“.
Alkoholis skatina šlapimo rūgšties atsiradimą organizme, kur ji nusėsdama ant sąnarių gali sukelti podagrą.
„Du buteliai alaus per dieną arba daugiau, palyginus su visišku alaus nevartojimu, padidina 2,5 karto tikimybę susirgti podagra“, — pabrėžia studijos vadovas Hion Čoi (Hyon Choi). Toks pat stiprių alkoholinių gėrimų taurelių skaičius padidina podagros riziką 1,6 karto. Tuo tarpu dvi ar daugiau taurių vyno, atrodo, šiuo atžvilgiu neturi neigiamo poveikio.
Todėl medikai spėja, kad atsirandant sąnarių uždegimui svarbų vaidmenį vaidina ir nealkoholiniai įvairių gėrimų komponentai. Tai, pavyzdžiui, gali būti purinas, kurio daug yra tik aluje, aiškina H. Čoi. Kartu su alumi į organizmą patekęs purinas tikriausiai taip įsuka šlapimo rūgšties išsiskyrimą, kad alų tenka priskirti prie podagros rizikos veiksnių.

MOTERYS IR ALKOHOLIS

Nors apie priklausomybę nuo alkoholio nemažai kalbama, daugelis apie jo vartojimą tebėra susidarę klaidingą nuomonę. Kaip rodo gydytojų praktika, į alkoholio vartojimą dažnai žiūrima pernelyg lengvabūdiškai ir „optimistiškai“. Žmogus, pripažinęs, kad tapo alkoholiku, gali patvirtinti, jog juo tampama labai lengvai ir nepastebimai. Viena kita taurelė, vis daugiau ir dažniau. Iki tam tikro lemiamo įvykio – sunkios traumos, įvykdyto nusikaltimo, ligos – atrodo, kad alkoholizmas mūsų neliečia. Tačiau paskutinė ir sunkiausia šios ligos stadija prasideda labai greitai, netikėtai, ir dažniausiai tada, kai žmogus būna paties brandžiausio – 35-45 metų – amžiaus.

Virginijos atvejis

Kiek plačiau mėginsiu aptarti moterų priklausomybės nuo alkoholio problemą. Pirmiausia – klinikinis atvejis. 39 metų Virginijai, piktnaudžiavusiai alkoholiu, ligoninėje, į kurią ji pateko ypač pablogėjus sveikatos būklei, buvo intensyviai teikiama pagalba, bet ji išgyveno tik parą. Apie jos mirtį artimieji kalbėjo gana ramiai, susitaikę su tuo, kas atrodė neišvengiama, sakydami: „Jau seniai matėme, kad blogai baigsis“. Pacientė iš tiesų buvo pražudžiusi asmenybę, netekusi interesų, tapusi degradavusia alkoholike – tokių yra tūkstančiai ir jos labai panašios viena į kitą. Artimieji nebegalėjo jos, kaip individualybės, atpažinti.
Virginijos vaikystė buvo sunki: mama dirbo viena, tėvas buvo girtuoklis. Nuo mažens mergaitė matė jį nuolat girtaujantį. Pati Virginija pradėjo vartoti alkoholį 17 metų. Nors įgijo aukštąjį prekybininko išsilavinimą, darbus prarasdavo vieną po kito – per girtavimą. Paskutiniuosius 3 metus ji tenkindavosi atsitiktiniais uždarbiais prekiaudama turguje. Visus pinigus pragerdavo. Su vyru buvo išsiskyrusi prieš 10 metų, duktė – protiškai atsilikusi. Paskutiniaisiais gyvenimo metais negėrusi moteris ištverdavo vos vieną kitą dieną.
Ką galima buvo pakeisti šioje skausmingoje istorijoje? Juk pacientės biografijoje tikrai būta veiksnių, turėjusių įtakos jos tolimesniam gyvenimo būdui.
Akivaizdu, kad augantis žmogus turi įsisąmoninti, jog alkoholis yra pražūtingas. Nenuoseklūs draudimai ir grasinimai situacijos nekeičia, o gyvenimiškieji pavyzdžiai yra neatremiami. Šiuo metu, kai plinta alkoholio reklama, reikėtų kuo daugiau mąstyti ir kalbėti apie tai, kaip efektyviai kovoti su išgėrimų „kultūra“.

Dvigubas standartas

Lietuvoje moterų alkoholizmą gaubia mitai ir stereotipai, kurie ypač trukdo spręsti šią ir kitas problemas. Visų geriančių moterų nelaimei, visuomenė remia dvigubą standartą: pats gėrimas yra priimtinas, girtumas – ne. Į apgirtusį vyrą dažnai nekreipiama dėmesio, jis atrodo juokingai arba apgailestaujama dėl jo gėrimo. Apsvaigusi nuo alkoholio moteris, priešingai, yra pajuokiama, į ją žiūrima su panieka. Labai dažnai tokia moteris vadinama „puolusia“. Todėl, net ir gausiai vartodamos alkoholį, moterys kiek tik galima slepia savo girtuokliavimą, vengia kontaktų su gydytojais, kad šie nenustatytų, jog jos yra alkoholikės.

Moterys geria vienos

Vidutiniškai pusė (51%) alkoholikių teigia, kad geria vienos, o kita pusė (49%) – su kompanija ar vyru. E. Gimberg teigimu, alkoholinius gėrimus gerti vienoms moterims būdinga. Šeimos nariai itin nenoriai išduoda moters alkoholizmo „paslaptį“. O tai labai sunkina diagnozavimą ir gydymą – neišsiaiškinus klaidingai gydomi alkoholio sukelti sutrikimai, o ne pati priklausomybė nuo alkoholio.

Moterys – socialiai pažeidžiamos

Pagalbos į gydymo įstaigą priklausomos nuo alkoholio moterys kreipiasi būdamos vidutiniškai 40-ies metų. Jos dažniausiai pateikia tokias alkoholio vartojimo priežastis:
specifinės moterų problemos – įtampa prieš menstruacijas, pogimdyminė depresija, nevaisingumas, abortas, gimdos pašalinimas, persileidimas, lytinis šaltumas;
psichologinės traumos – artimųjų mirtis, skyrybos;
ekonominiai nepritekliai ir socialinės gerovės stoka – pinigų stygius, kasdieninė rutina, sekinanti mažų vaikų priežiūra.
Dauguma moterų socialiai yra pažeidžiamesnės negu vyrai, tad nenuostabu, kad joms alkoholis tampa tarsi problemų sprendimo būdu.

Izoliacijos jausmas skatina vartoti alkoholį

Moterų alkoholizmas turi specifinių bruožų. Anot amerikiečio psichiatro H.I. Kaplano, moterų priklausomybė nuo alkoholio gali atsirasti vėliau nei vyrų (jie dažniausiai tampa priklausomi 30-45 metų). Jei piktnaudžiavimo alkoholiu požymiai ima ryškėti vėlesniuoju moters gyvenimo laikotarpiu, dažniausiai jie lydi anksčiau prasidėjusią depresiją.
H.I. Kaplano teigimu, spontaninių remisijų (kai nustojama gerti savo pastangomis) 50-60 metų moterims, skirtingai nei vyrams, pasitaiko žymiai rečiau.
Dar XX amžiaus viduryje alkoholizmo ir socializacijos ryšį tyrinėjusio J. de Lint teigimu, nemažą įtaką moterų priklausomybei nuo alkoholio atsirasti turi vieno arba abiejų tėvų netektis ankstyvoje vaikystėje arba tai, kad tėvai, ypač motina, buvo priešiški, šiurkštūs savo vaikui.
Neadekvatūs jausmai ir savęs vertinimas, socialinės izoliacijos baimė yra vienos iš svarbesnių moterų gėrimo priežasčių. Kad dažniausiai geria vienišos ir izoliaciją išgyvenančios moterys, tvirtina ir L. Lester. V. Lindbek apibendrina, kad į alkoholizmą moterį gali pastūmėti nemokėjimas įvertinti savo jausmų, savęs nuvertinimas, nesaugumas.

Ar galima alkoholikui „grąžinti protą“?

Nuomonė, jog alkoholis labiausiai pažeidžia tokius organus, kaip širdį, kepenis, skrandį, tik iš dalies yra teisinga. Pakilus arteriniam kraujospūdžiui ar padidėjus kepenims, šiuos pakitimus lengva pastebėti.
Tačiau iš tiesų greičiausiai alkoholis pažeidžia nervų sistemą, galvos smegenis. Tik pirmuosius psichikos sutrikimus sunkiau įžvelgti. Vėliau alkoholiko psichika keičiasi labai sparčiai – nuo asmenybės sutrikimų iki visiško degradavimo ir silpnaprotystės. Anatomiškai tuomet jau nustatoma smegenų atrofija. Todėl ir bandymai gydyti ar „grąžinti protą“ žmogui tokioje stadijoje nebegali būti sėkmingi.
Tik išnagrinėjus alkoholizmo priežastis, laiku nustojus piktnaudžiauti alkoholiu, pradėjus gydymą, suradus būdus, kaip greičiau grąžinti žmogų į visuomenę, dar galima išvengti tolimesnio asmenybės degradavimo

SAUGUS ALKOHOLIO VARTOJIMAS

KELETAS FAKTŲ APIE ALKOHOLĮ
Alkoholis yra slopinanti cheminė medžiaga, mažinanti smegenų darbingumą. Alkoholio poveikis yra panašus į migdomųjų vaistų poveikį. Todėl alkoholis gali slopinti savikontrolę bei mažinti Jūsų galimybę atlikti paprastas užduotis, pvz., vairuoti automobilį. Nustatyta, kad nesaikingas alkoholio vartojimas skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi, kai kurias vėžines ligas bei kitas lėtines neinfekcines ligas.
Visuose alkoholiniuose gėrimuose – aluje, įvairių rūsių vynuose, stipriuose gėrimuose (konjake, degtinėje, viskyje ir pan.) – yra to pačio alkoholio – etilo spirito, skiriasi tik jo kiekis.
Norėdami palyginti gėrimų stiprumą, naudojame standartinius alkoholio vienetus (SAV). Vienas SAV atitinka 10 g absoliutaus etilo spirito.
Kiekvienos rūšies alkoholinių gėrimų stiprumas yra skirtingas, pvz., 0,5 1 silpno alaus gali turėti 2-3 standartinius alkoholio vienetus. Alko-holinių gėrimų stiprumas nurodomas ant butelių etikečių. Jis yra išreiškiamas alkoholio tūrio procentais arba stiprumo laipsniais. Kuo didesni skaičiai nurodomi, tuo stipresnis yra alkoholinis gėrimas. Alkoholio poveikis Jūsų organizmui priklauso nuo kiekio kraujyje. Kuo daugiau išgeriate, tuo didesnis poveikis. Alkoholis, patekęs į kraują, pa-siekia kepenis per 20 min. Kepenys suardo 1 standartinį alkoholio vienetą per vieną valandą. Išgėrus 50 ml degtinės Jame esantis alkoholis (2 SAV) kepenyse bus suskaidytas per 2 val.
Nurodome įvairių alkoholinių gėrimų kiekius, atitinkančius vieną standartinį alkoholio vienetą. Vieną SAV suvartojame išgėrę:
• 20 ml “Malūnininkų” ar kitos trauktinės, kurių stiprumas yra 50° arba alkoholio yra 50% tūrio.
• 25 ml degtinės ar kitų stipriųjų gėrimų, kuriuose alkoholio yra 40% tūrio.
• 60 ml stipraus vyno (alkoholio 16-17% tūrio) (“Medžiotojų vynas”, “Žvejų vynas”, vermutas “Sperone Rosso” ir kt.).
• 80-100 ml raudonojo ar baltojo vyno bei šampano ar šampanizuoto vyno (alkoholio yra 10-12,5% tūrio).
• 150 ml stipraus alaus (“Geras alus”, tamsusis “Kalėdinis”, “Porteris”, “Holsten” ir kt., jų stiprumas – alkoholio yra 6,7-7,0% tūrio).
• 200 ml (1 stiklinę) “Sostinės” ar kito alaus, kurio stiprumas – alkoholio yra 5% tūrio.

KAIP SAUGIAI VARTOTI ALKOHOLĮ?
Kuo daugiau jūs geriate alkoholio, tuo didesnė tikimybė, kad tai neigiamai paveiks Jūsų sveikatą ir gyvenimą. Saugus yra toks alkoholio kiekis, kuris nekelia pavojaus sveikatai ir nesukelia kitų problemų.
ALKOHOLIO VARTOJIMO KIEKIS IR RIZIKA
Medicinos požiūriu rekomenduojama kiekvienam apskaičiuoti riziką, kuri priklauso nuo vartojamo alkoholio kiekio. Ši rizika sudaro tris grupes:
1) mažos rizikos grupė;
2) padidėjusios rizikos grupė;
3) žalingo poveikio sveikatai grupė.
1 – Mažos rizikos grupė
Moterims – mažiau kaip 14 standartinių alkoholio vienetų per savaitę. Vyrams – 21 standartinis alkoholio vienetas per savaitę. Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) nustatė, kad leistinas išgeriamojo alkoholio kiekis neturėtų būti didesnis kaip 2 SAV per dieną. Nurodyti alkoholio kiekiai geriausiai pašalinami iš organizmo, kai 2 ar 3 dienas per savaitę alkoholio visai nevartojama. Tomis dienomis, kai alkoholį vartoja, moterys turėtų vengti išgerti daugiau kaip 2-3, o vyrai – 3-4 standartinius alkoholio vienetus.
Vartojant alkoholį minėtais kiekiais, poveikis Jūsų sveikatai yra nedidelis. Tačiau netgi tokie alkoholio kiekiai gali sukelti emocines, socialines bei teisines problemas.
2 – Padidėjusios rizikos grupė
Moterims – nuo 15 iki 35 standartinių alkoholio vienetų per savaitę. Vyrams – nuo 22 iki 50 standartinių alkoholio vienetų per savaitę. Išgeriant daugiau alkoholio, rizika Jūsų sveikatai ir saugumui bei emocinių, socialinių ir teisinių problemų rizika didėja. Laikas pradėti gerti mažiau.
3 – Žalingo poveikio sveikatai grupė
Moterims – daugiau kaip 35 standartiniai alkoholio vienetai per savaitę.
Vyrams – daugiau kaip 50 standartinių alkoholio vienetų per savaitę.
Reguliarus tokio alkoholio kiekio vartojimas gali sutrikdyti sveikatą, sukelti priklausomybę nuo alkoholio, šeimos problemas bei skatinti teisės pažeidimus. Norint išvengti šių problemų, būtina mažinti vartojamojo alkoholio kiekį.
Ne vien tik alkoholio vartojimas žalingais sveikatai kiekiais gali sukelti minėtas problemas. Netgi alkoholio vartojimas leistinais kiekiais gali būti rizikingas, jeigu savaitinė norma išgeriama per vakarą (dieną).
Tam tikromis situacijomis yra patartina visiškai nevartoti arba vartoti mažesnius alkoholio kiekius:
• rengiantis vairuoti automobilį;
• nėštumo metu;
• rengiantis dirbti su įvairiais mechanizmais;
• darbo metu;
• vartojant vaistus;
• žmonėms, kurie yra jautresni alkoholio poveikiui -jauniems, seniems arba silpnos sveikatos.

Dvidešimt patarimų, kaip saugiai vartoti alkoholį:
1. Iš kelių artimiausių dienų pasirinkite vieną, kada pradėsite mažiau gerti alkoholio.
2. Planuokite, kiek alkoholio išgersite kitą savaitę. Mažinti alkoholio kiekį palengva geriau negu mesti gerti iš karto.
3. Nusistatykite suvartojamojo alkoholio ribą, nesvarbu, kur Jūs jį gertumėte – pobūvyje, namuose ar alinėje, – ir laikykitės jos.
4. Išsirinkite dvi ar tris dienas per savaitę, kada visiškai negersite alkoholio.
5. Apskaičiuokite, kiek sutaupote pinigų, gerdami mažiau alkoholio. Pamatysite, kad vis daugiau pinigų sutaupote.
6. Nustatykite, kokiu dienos laiku, su kuo ir kodėl Jūs išgeriate daugiausia alkoholio. Stenkitės pakeisti savo dienotvarkę.
7. Paaiškinkite kitiems žmonėms, kad stengiatės mažiau gerti alkoholio ir kodėl taip darote. Jie gali Jums padėti.
8; Susiraskite draugą, kuris taip pat norėtų mažiau gerti alkoholio. Jūs galite padėti vienas kitam.
9. Jūs galite atsisakyti gerti alkoholinio gėrimo arba pakeisti jį nealkoholiniu.
10. ieškokite malonių užsiėmimų. Žaiskite sportinius žaidimus, eikite į kiną, tvarkykitės namuose ar susiraskite kitų užsiėmimų.
11. Vartodami alkoholį, ką nors dar veikite, pavyzdžiui, plepėkite su svečiais, klausykitės muzikos, žaiskite žaidimus ar ką nors valgykite – atsiminkite, kad būtina vengti sūrių valgių, nes jie didina troškulį.
12. Jei esate namuose, turėkite atsargai gaivinamųjų gėrimų arba nealkoholinio / silpno alaus arba vyno. Alinėje bandykite gerti nealkoholinius / silpnus gėrimus.
13. Kai geriate alkoholį namuose, stebėkite, kad neišgertumėte daugiau už nurodytas bendrąsias alkoholio vartojimo normas, ypač per pobūvius. Raskite kitų atsipalaidavimo būdų, kai tik grįžtate namo.
14. Stenkitės nepirkti didelių alkoholio kiekių. Jei dažnai išgėrinėjate, palengva stenkitės atprasti. Pirkite alkoholį kitiems, o ne sau.
15. Gerdami matuokite alkoholį gurkšniais. Išgėrę gurkšnį, pastatykite taurę ant stalo, gerkite mažais gurkšneliais.
16. Nelenktyniaukite gerdami. Nealkoholinius gėrimus gerkite pakaitomis su alkoholiu.
17. Nuspręskite, kokį kiekį alkoholio išgersite ir per kiek laiko, pvz., išgersite litrą alaus per 30 min.
18. Pakeiskite vartojamojo alkoholio rūšį. Atraskite naujų patinkančių rūšių. Mėgaukitės gėrimo skoniu, o ne jo poveikiu.
19. Nemaišykite stipriųjų alkoholinių gėrimų, alaus bei vyno, nes tada išgersite daugiau.
20. Priminkite sau, kodėl keičiate alkoholio vartojimo įprotį. Nuolat užrašykite į dienyną, kiek sutaupote ar pajuntate pasitenkinimą savimi, kai negirtaujate.
Tolesnė pagalba
Norėdami gauti daugiau patarimų ir pagalbos dėl alkoholio vartojimo, kreipkitės į savo gydytoją. Jūs taip pat galite paskambinti ar nueiti konsultuotis į vieną iš grupių, kur renkasi žmonės, turintys rūpesčių dėl alkoholio vartojimo -AA (anoniminių alkoholikų) ar Minesotos programos grupę.

MŪSŲ GYVENIMO RYKŠTĖ
Rašyti apie mūsų gyvenimo rykštę, bėdą – girtuokliavimą – nedrąsu: ar nebūsiu pajuoktas, ar nepažiūrės į mane paniekinamai. Juk šiandien dauguma geria, net viešai per televiziją, spaudą pasigiriama, kaip gėrė ir kiek išgėrė, o išgertas alus, brendis tapo prestižo matas, sporto varžybų metu pasipuikavimas, reklamavimas, ypač tarp jaunimo. Gaila, kad ne visi žino laiką ir saiką. Prisimenu, kai dar dirbau mokykloje, prašydavau mokinių pakelti ranką, kas neragavęs alkoholio. Tokių nebuvo. Nesinorėjo tikėti, jog visi gėrę, bet gal jau tada nekeldavo rankos, kad nebūtų pajuokti. Ir anksčiau, ir šiandien, atrodo, negerti lyg ir nemadinga, lyg ir būtum atsilikęs nuo gyvenimo, lyg būtum nevisavertis, nes gėrimas mūsų buityje plačiai paplitęs, anot rašytojo J.Požėros, „vsiudu atkrivajuščij“ – visur atidarantis. Kas geria – tas moka gyventi, turi pažinčių, visko gauna, pasiekia, yra sukalbamas.
Apskaičiuota, kad daugiausia pinigų išleidžiama alkoholiui, daugiau negu kultūriniams poreikiams, vaisiams. Tai tik skaičiai, o kur pasekmės: įvairios ligos, nuostoliai, žūtys, irstančios šeimos, moralinės traumos, nuosmukiai, invalidumas, vaikai našlaičiai ir t.t. Yra žinoma, kad sovietmečiu girtuokliai „išlaikė“ mediciną ir švietimą. Išmoko tuomet gerti pirtelėse, darbe, soclenktynių suvedimuose, šventėse – visur, tad ir dabar su pagreičiu geriama. Ir dėl to kalti mes visi. Matome šlitinėjančius praeivius, bet į juos žiūrime atlaidžiai, su lengva šypsenėle klausomės jų tauškalų, atleidžiame užgauliojimus, net slepiame nuo pareigūnų, juos užtariame. Rengiamos alaus gėrimo šventės, kurių metu visko būna. Pokario metais alkoholis būrė draugėn, išgėrę nematėme vargo, linksmino mus, jei girtas vairuotojas padarė avariją, jo net nebaudė – mat „buvo girtas“. Taip ir pripratome gerti. Reikėtų šiandien kitaip elgtis: nesvarbu, kokias pareigas užimi, bet jei girtauji – nesi patikimas. Mes girtavimui pasidarėme pakantūs. O kiek dėl to kyla tragedijų, kokią darome moralinę žalą vaikams.
Vis prisimenu darbo metus ir mokinių nuoširdžius, atvirus rašinius apie save. Viena dešimtokė rašė: „Vakare dalijamės praleistos dienos įspūdžiais, planuojame ateitį. Bet ne visi vakarai būna tokie jaukūs. Kai būna tėvas „gerai paėmęs“, ramybės nėra, prie visų kimba. Man būna skaudu, kad negaliu jam papasakoti apie savo mokslą, svajones, kad negali jis suprasti girtavimo žalos. Nors namuose nieko netrūksta, bet viskas nemiela. Gerai, kad tokie vakarai reti. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi tokiuose namuose, kur tėvas kasdien geria ir dar kailį peria. Pavydžiu tiems vaikams, kurių tėvai negeria. Laimingi jie.“
Penktokėlis prisipažino, kad pamokos neišmoko – priežastį pertraukos metu man vienam pasakys. O ji tokia. Naktį grįžo girtas tėvas, motiną mušė, sūnui pavyko pasislėpti po lova ir visą naktį neapsirengusiam ten pratupėti. Kitą naktį nuo girto tėvo su motina neapsirengę pabėgo tvartan ir, glausdamiesi prie karvių, pradrebėjo visą rudens naktį. O štai aštuntoko žodžiai: „Mano tėvelis niekada nesidomi, kaip aš mokausi. „Tai bobiškas darbas“, – sako jis. Bet kai grįžta girtas, „subobėja“ – susirūpina mano mokslu, pakelia didžiausią triukšmą, muša, jei pažymių knygelėje randa dvejetą; jei tą savaitę negavau dvejeto, bara už trejetus ar net ketvertus, kodėl ne visi penketai. Toks jau mano girto tėvelio būdas. Jei grįžta vidurnaktį, tempia mus, visus drebančius, iš lovos, keikia, muša, liepia rodyti pažymių knygeles. Po tokio „auklėjimo“ kitą dieną mokykloje jautiesi kaip ligonis ir negali suprasti mokytojų aiškinimų. Labai nenoriu ir bijau grįžtančio tėvelio girto. Sako, kad vaikai išmoksta gerti iš tėvų, bet aš toks nebūsiu užaugęs. Verčiau numirti negu tokiu būti“.
Deja, ne visada vaikų gražūs norai išsipildo: užaugę ir jie elgiasi kaip jų tėvai. Buvęs mano auklėtinis jau septintoje klasėje gėrė, kad jo uždirbtų pinigų tėvas neatimtų ir nepragertų, o užaugęs žadėjo negerti ir dar tėvą „pamokyti“. Deja, ne tik gėrė, bet už girtuokliavimą, chuliganizmą spėjo ir kalėjimo duonos paragauti. O kokie bus jo vaikai, vaikaičiai? Kas gali tvirtinti, kad nepaseks tėvo, senelio pėdomis ir nepasidarys gyvenimo našta, negyjančia žaizda?
Aš pasakoju, kaip buvo anksčiau, bet nemanau, jog šiandien geriau, nes nuo girtaujančių tėvų neatsilieka ir motinos. Ir taip prageria ne tik uždarbį, bet ir gaunamas už vaikus pašalpas. O kuo viskas baigiasi, praneša žiniasklaida. Geria net mokiniai. Suprantama, tokių mažuma, bet, anot patarlės, deguto šaukštas sugadina medaus statinę. Tokių nedaug, bet teršia dorų, gerų tėvų, moksleivių, jaunimo vardą.
Girtuokliavimo priežastys ir pasekmės aiškios. Kovoti su jomis reikia visomis priemonėmis: per žiniasklaidą, paskaitas. Matyt, reikėtų ir naujo įstatymo, kuris reguliuotų svaigalų pardavinėjimą. Gal nereikėtų parduotuvių su užrašu: „Alkoholis parduodamas visą parą“. Reikėtų, kad ir šeimininkės daugiau pagalvotų apie vaišių stalą, prie kurio būtų linksma, įdomu ir be daugybės alkoholio. Nereikia, kad iš vaikų, žmonų, tėvų ašarų, nelaimingų žūčių, nusikaltimų, irstančių šeimų kai kas krautų sau turtus. Be to, tėvai privalo rodyti vaikams gerą, sektiną pavyzdį – tai pati geriausia, veiksmingiausia priešalkoholinė reklama.
Kovoje su girtavimu reikia visiems suprasti, kad alkoholis yra didžiausia mūsų gyvenimo nelaimė, liga, rykštė, todėl reikia atitinkamai elgtis su šios ligos platintojais. Šita blogybė giliai įsišaknijusi, todėl kova reikalauja didelių pastangų, visuotinio susitelkimo, jėgų įtempimo. Be šito kovos nelaimėsim. Pradėkime šiandien kovą nuo savęs, žinokime saiką ir laiką. Kaip anksčiau vysk. M.Valančius gelbėjo ir išgelbėjo Lietuvą nuo išnykimo, sunaikinimo, taip dabar turime elgtis ir mes, jeigu mums brangi Lietuva, jei norime, kad šeimos būtų tvirtos, vaikai augtų laimingi, sveiki, dori, darbštūs. Ar ne per daug yra parduotuvių, kur pardavinėjamas alkoholis, ar reikia leisti varyti naminę „saviems reikalams“? Kai kam tokių „savų reikalų“ bus kiekvieną dieną. Nustosime girtauti, ir mūsų gyvenimas pagerės, pagražės, bus laimingesnis, kultūringesnis, įdomesnis, doresnis, turtingesnis.

Leave a Comment