AIDS ir ŽIV

AIDS ir ŽIV

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių.
Paskutinė ir sunkiausia ŽIV infekcijos stadija vadinama AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) – įgytu imunodeficito sindromu. Yra žinomos dvi žmogaus imunodeficito viruso atmainos – ŽIV-1 ir ŽIV-2. Pastarasis dažniau sutinkamas vakarų Afrikoje, jo sukelto AIDS eiga būna ilgesnė.

Ligos priežastys:
Užkrėsti kitus galima jau 1-3 parą nuo užsikrėtimo (ir visą gyvenimą).
ŽIV užsikrečiama:
• lytinių santykių metu;
• per kraują (pvz., švirkščiant narkotikus į veną, medicininių invazinių procedūrų metu, perpilant užkrėstą kraują, darant taatuiruotes ir kt.);
• užsikrėtusiai motinai perdavus virusą kūdikiui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.
Didžiausia viruso koncentracija yra šiuose žmogaus organizmo skysčiuose:
kraujyje, spermoje, makšties išskyrose;
mažesnė:seilėse, ašarose, motinos piene.
ŽIV :
veikiant organizmą, susilpnėja imunitetas, organizmas nesugeba kovoti su infekcinių ligų sukėlėjais (bakterijomis, grybeliais, virusais, pirmuonimis) ir pastarieji sukelia įvairias infekcines ligas. Dėl susilpnėjusio imuniteto organizme išveši piktybiniai augliai. Taip vystosi AIDS.
Simptomai:
• Sąnarių skausmas
• Viduriavimas
• Bendras silpnumas
• Karščiavimas
• Kūno masės mažėjimas
• Limfmazgių padidėjimas
• Raumenų skausmas
• Odos bėrimas
• Ryklės skausmas
• Naktinis prakaitavimas
Ligos eiga:
Specifinių infekcijai požymių nėra. Simptomų paasireiškimas priklauso nuo ligos stadijos.
Iki ūmaus ligos periodo, trunkančio 2-6 savaites, praeina 3-24 savaitės. Iki tol ligos simptomų nebūna, laboratorinių tyrimų rezultatai būna neigiami. Ūminiam ligos periodui būdingas bendras negalavimas, silpnumas, karščiavimas, padidėję limfiniai mazgai, gerklės, raumenų, sąnarių skausmas, odos bėrimai. Vė

ėliau, atsižvelgiant į imuninės sistemos atsparumą, vidutiniškai 5-7 metus, jokių požymių nebūna (kraujyje gali būti nustatoma nespecifinių pokyčių). Po to gali būti išplitusio limfmazgių padidėjimo periodas, kai 2 ar daugiau organizmo sričių (neskaičiuojant kirkšnių) ilgiau kaip 3 mėnesius būna padidėję limfmazgiai.
Silpnėjant imunitetui vystosi paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, pasireiškia su AIDS susijęs ligų kompleksas:
• be priežasties atsiranda ar pasikartoja karščiavimas (>38ºC), trunkantis ilgiau kaip 1 mėnesį;
• be priežasties netenkama svorio – per 3 mėnesius prarandama daugiau kaip 7,5 kg (arba daugiau kaip 10 proc.) kūno masės;
• be priežasties viduriuojama – ilgiau kaip 1 mėnesį;
• naktinis prakaitavimas, trunkantis ilgiau kaip 1 mėnesį.
Taip pat pasireiškia nervų sistemos pažeidimo simptomai (raumenų silpnumas, jutimų, atminties, koncentracijos, psichikos sutrikimas). Būdingos vadinamosios oportunistinės infekcijos – virusų, grybelių, pirmuonių ir kitų sukėlėjų infekcijos, kurios normalų imunitetą turintiems žmonėms paprastai nepasireiškia. AIDS stadijoje gali vyystytis kai kurie augliai, atsirasti nespecifinių odos ir gleivinių ligų (pūlinukų, karpų, opų, spuogų ir kt.)
AIDS ligos eigai įtakos turi:
• ligonio amžius (pvz., vaikams eiga būna greitesnė);
• įvairios infekcinės ligos ir kitos būsenos (pvz., nėštumas pagreitina AIDS eigą);
• mityba;
• gydymas;
• režimas;
• užsikrėtimo būdas (pvz., perpylus ŽIV su krauju, eiga trumpesnė, o užsikrėtus lytiniu keliu – ilgesnė).
Tyrimai:
Tiriamoji medžiaga – kraujas, kuriame ieškoma antikūnų prieš ŽIV (netiesioginis diagnostinis metodas) ar nustatomas ŽIV (tiesioginis diagnostinis metodas).
Pirmą kartą teigiamas tyrimas būna pirmąsias 6-8 savaites po užsikrėtimo.
Gavus teigiamą rezultatą, atliekamas patvirtinantis testas.
br />Vėliau visą gyvenimą laboratoriniai rezultatai dėl ŽIV bus teigiami, nors prieš mirtį gali būti ir neigiami.
Patikimam patvirtinimui, kad asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV, kraujas turi būti tiriamas praėjus 3 mėnesiams nuo įtariamo užsikrėtimo momento.
ŽIV teigiamą asmenį stebi medikas specialistas ir kas 3 ar 6 mėnesius kviečia pasitikrinti.
Gydymas:
AIDS – tai lėtai progresuojanti liga, kuri, nepaisant gydymo, galinčio šiuo metu tik pailgintį gyvenimą nuo kelių iki keliolikos metų, baigiasi mirtimi.
Kuo anksčiau infekcija nustatoma, imamasi priemonių prieš kitas infekcijas, sureguliuojama mityba, poilsio ir darbo režimas, tuo didesnė tikimybė, kad AIDS nepasireikš ilgesnį laiką.
Gydymas pradedamas atsiradus nors vienam AIDS požymiui, kritiškai sumažėjus imuninių ląstelių ar padidėjus virusų skaičiui.
Sergantys AIDS pacientai gydomi infekcinėje ligoninėje. Gydymui skiriamas trijų antivirusinių preparatų derinys, kuris slopina viruso dauginimąsi įvairių fazių metu.
Didelio imuninio nepakankamumo sukeltas įvairios kilmės ligas pagal organų sistemas gydo atitinkami specialistai. Labai svarbi psichosocialinė pagalba užsikrėtusiems asmenims.
Profilaktika:
Kadangi AIDS yra nepagydoma liga, lieka vienintelis būdas ja nesusirgti – neužsikrėsti ŽIV.
Žinant 3 pagrindinius ŽIV plitimo būdus svarbu:
• saugus lytinis elgesys – vengti lytinės daugiapartnerystės, naudoti prezervatyvą viso lytinio akto metu;
• kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV;
• naudoti apsaugos priemones kontaktuojant su krauju;
• patikimas instrumentų (pvz.: adatų, švirkštų) sterilizavimas;
• nevartoti narkotikų į veną, o vartojant – naudoti vienkartinius švirkštus (galioja principas – nevartok, o jeigu vartoji, vartok saugiai);
• ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai nėštumo me
etu vartoti viruso dauginimąsi slopinančių vaistų, gimdyti atliekant cezario pjūvio operaciją (dar prieš prasidedant sąrėmiams), nežindyti. AIDS profilaktikoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas dorovei, šeimos stiprinimui, lytiniam švietimui, narkomanijos profilaktikai, informacijos prieinamumui.
Medicina su virusinėmis ligomis tradiciškai kovoja vakcinomis, todėl, siekiant pažaboti AIDS, vyksta intensyvūs bandymai sukurti veiksmingą vakciną.

Leave a Comment