Logistikos funkcijos

2775 0

Turinys:

Įvadas

Logistikos koncepcija..............................1-4 psl.

Sisteminio principo įgyvendinimas............................3 psl.

Universalus technologinio įrenginio atsisakymas................... ..3 psl.

Techninio proceso humanizavimas, šiuolaikinių darbo sąlygų sudarymas........4 psl.

Logistinių išlaidų visoje logistinėje grandinėje apskaita..................4 psl.

Šiuolaikiško aptarnavimo paslaugų plėtra..........................4 psl.

Logistinės sistemos sugebėjimas adaptuotis prie neapibrėžtos išorinės aplinkos..............................4 psl.

Logistikos funkcijos (detaliau)..............................5-10 psl.

Logistikos funkcijų ryšys su rinkodara, finansais ir gamybos planavimu........11 psl.

Operatyvioji ir koordinacinė logistikos funkcijos...................11-12 psl.

Logistinė „misijų“ funkcija..............................12 psl.

Logistinės funkcijos..............................13 psl.

Logistikos paslaugos ir praktinis pavyzdys.......................13-15 psl.

Išvados..............................16 psl.

Literatūros sąrašas..............................17 psl.

Įvadas

Logistika – kilusi iš graikų kilmės žodžio “logistike”, reiškiančio skaičiavimo, mąstymo meną. Praktinės logistikos atsiradimo istorija ir vyystymosi šaknys aptinkamos dar senaisiais žmonijos laikotarpiais.

Yra žinoma, kad Romos imperijos periodu valstybės tarnautojams buvo skiriami titulai “logistai”, arba “logistikai”, kas suteikdavo jiems teisę užsiimti maisto produktų paskirstymu. Taip pat vyrauja nuomonė, kad logistikos, kaip mokslo, susiformavimui didelės įtakos turėjo įvairių laikotarpių karai ir su jais susijusi karinė veikla. Vienas iš pirmųjų mokslinių darbų logistikos tema autorių, XIX a. pradžios prancūzų karo specialistas Džomini apibūdino logistiką kaip “Praktinį armijų manevravimo meną”. Jis teigė, kad logistika savyje apima ne tik pervežimus, beet ir visą eilę kitų klausimų, tokių kaip planavimas, valdymas ir aprūpinimas, armijos dislokacijos vietos nustatymas, tiltų statyba, kelių tiesimas ir pan. Tačiau kaip karinis mokslas logistika susiformavo tik XIX a. viduryje. Logistika imta aktyviai domėtis antro pasaulinio karo metais. La

aikui bėgant, daugelyje vakarų šalių logistika tapo efektyvia priemone materialių srautų valdymui ekonomikoje. Logistika palaipsniui perėjo iš karo pramonės srities į ūkinės veiklos sferas. Iš pradžių susiformavusi kaip naują prekinių-materialių išteklių valdymo teorijos rūšis prekybinėje, o vėliau ir gamybinėje sferose.

Dažnai skiriamos dvi principinės kryptys, apibūdinant logistikos sąvoką. Viena iš jų susijusi su funkcinių prekių judėjimo proceso suvokimu, t.y. valdymu visų fizinių operacijų, kurias būtina atlikti pristatant prekes iš tiekėjo vartotojui. Kita kryptis apima platesnį logistikos suvokimą: šalia prekybinio judėjimo operacijų, įvardinama tiekėjų ir vartotojų rinkos analizė, paklausos ir pasiūlos koordinacija prekių ir paslaugų rinkoje, o taip pat ir produkto judėjimo proceso dalyvių interesų harmonizavimas. Galima teigti, kad logistika – tai atvykstančio į įmonę, ten apdirbamo ir paliekančio šią įmonę materialios produkcijos srauto ir suu juo susijusio informacinio srauto planavimas, valdymas ir kontrolė. Šiame darbe norėčiau plačiau apžvelgti logistikos koncepciją, funkcijas bei paslaugas, išnagrinėsiu kaip teorinę, taip ir praktinę šios temos dalį.

Logistikos koncepcija

Koncepcija yra požiūrių į tą ar kitą reiškinių ir procesų supratimą sistema

Logistikos tyrimas turi remtis logistinio požiūrio bei pagrindinės idėjos supratimu. Materialinių srautų valdymas ir gamyba, prekyba bei kitos ūkinės veiklos rūšys žmogaus atliekamos nuo pačių ankstyviausių ekonominio vystymosi laikotarpių. Logistinis požiūris į materialinių srautų valdymą pasireiškia visų pirma tuo, kad pasikeičia įvairių ūkinės ve

eiklos rūšių prioritetai, kartu sustiprėja materialinių srautų valdymo reikšmės nauda. Tik palyginti neseniai žmonija suvokė, kokiomis efektyvumo didėjimo galimybėmis pasižymi srautų procesų racionalizavimas ekonomikoje.

Požiūrių į ūkinės veiklos srautų procesų optimizavimą sistema sudaro Logistikos koncepciją. Apibūdinkime jo pagrindinius teiginius.

Sisteminio principo įgyvendinimas.

Materialinio srauto optimizavimas galimas vienos įmonės arba net jos padalinio ribose. Tačiau maksimalų efektą galima gauti tik optimizavus visą įmonės materialinį srautą, tiek išorėje, tiek viduje, nuo pirminio žaliavų šaltinio iki galutinio vartotojo arba atskiras detales jo dalis. Be to visos medžiagų judėjimo grandinės grandys, t.y. visi makrologistinių ir mikrologistinių sistemų elementai turi dirbti kaip vienas suderintas mechanizmas. Šiam uždaviniui spręsti reikia sisteminio požiūrio, parenkant techniką, projektuojant tarpusavyje susijusius technologinius procesus įvairiuose medžiagų judėjimo padaliniuose bei sprendžiant kitus medžiagų srautų organizavimo klausimus.

2. Universalus technologinio įrenginio atsisakymas.

Atliekant tam tikras operacijas geriau naudoti ne universalų įrenginį, o sukurtą specialiai šiai operacijai. Ši nuostata taikoma ir logistiniams procesams. Įrenginys srautų procesams optimizuoti naudotinas tik tam tikromis darbo sąlygomis ir gaminant masinę plataus asortimento produkciją. Taigi materialinių srautų valdymo logistikai būtinas pakankamai aukštas visuomenės mokslinis – techninis išsilavinimo lygis.

 

3. Techninio proceso humanizavimas, šiuolaikinių darbo sąlygų sudarymas.

Vienas iš logistikos sistemos elementų yra personalas, t.y. specialiai parengti darbuotojai, sugebantys atsakingai atlikti visas savo darbo funkcijas. Tačiau darbas medžiagų valdymo sferoje tradiciškai yr

ra neprestižinis, ir tai paaiškina „amžiną“ tinkamų darbuotojų trūkumo problemą.

Logistinis požiūris, didinamas materialinių srautų valdymo visuomeninę reikšmę, kuria objektyvias prielaidas pritraukti personalą, turintį didesnį darbo potencialą. Be to, adekvačiai turi būti tobulinamos ir darbo sąlygos.

4. Logistinių išlaidų visoje logistinėje grandinėje apskaita.

Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra išlaidų ( sąnaudų) minimizavimas, pristatant materialinius srautus nuo pirminio žaliavų šaltinio iki galutinio vartotojo. Šio uždavinio sprendimas galimas tik su sąlyga, kad gamybos ir apyvartos išlaidų (sąnaudų) apskaitos sistema leistų skirti išlaidas logistikai . taigi pasireiškia svarbus logistinės sistemos optimalaus varianto pasirinkimo kriterijus – bendrųjų išlaidų visoje logistinėje grandinėje mažinimas.

5. Šiuolaikiško aptarnavimo paslaugų plėtra.

Šiandien daugeliu atvejų galimybė staigiai gerinti gaminamą produkciją objektyviai yra ribota. Todėl vis daugiau verslininkų diegia logistinį aptarnavimą kaip konkurencingumo gerinimo priemonę. Įsivaizduokime, kad rinkoje yra keletas tiekėjų, tiekiančių vienodos rūšies ir kokybės prekes. Tokiu atveju vartotojas teiks pirmenybę tam, kieno aptarnavimas bus geresnis, pavyzdžiui, pateiks prekę laiku, patogioje taroje ir panašiai.

6. Logistinės sistemos sugebėjimas adaptuotis prie neapibrėžtos išorinės aplinkos.

Didelis kiekis įvairių prekių ir paslaugų daro paklausą neapibrėžtą, lemia staigius materialinių srautų svyravimus. Šiomis sąlygomis logistinių sistemų gebėjimas adaptuotis prie kintančios išorinės aplinkos yra esminis stabilios padėties rinkoje rodiklis.

 

Logistikos funkcijos

Materialinių srautų valdymo procese sprendžiama daugelis uždavinių. Tai paklausos ir gamybos prognozavimo uždaviniai, o atitinkamai ir gabenimų apimtys, ma

aterialinių srautų optimalių apimčių ir krypčių nustatymo uždaviniai bei sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kiti organizacijos uždaviniai. Kas sprendžia šiuos uždavinius?

Materialinius srautus sukuria įvairių įmonių ir organizacijų veikla, gaminant arba naudojant vienokias ar kitokias paslaugas. Be to, esminį vaidmenį valdant materialinius srautus vaidina šios įmonės ir organizacijos:

• Bendrojo naudojimo transporto organizacijos, įvairios ekspedicinės įmonės.

• Didmeninės prekybos įmonės

• Komercinės tarpininkavimo organizacijos

• Įmonės, kurių gatavos produkcijos sandėliai atlieka įvairias logistines operacijas.

Šių įmonių ir organizacijų jėgomis materialiniai srautai, tiesiogiai realizuojamas ir kontroliuojamas prekių judėjimo procesas. Kiekvienas iš išvardintų logistinio proceso dalyvių specializuojasi atitikti kažkokią konkrečią logistinę funkciją . Terminas „funkcija“ toliau bus suprantamas kaip veiksmų, vienodų tikslo požiūriu ir besiskiriančių nuo kitų bendrų veiksmų, turinčių tam tikrą tikslą, visuma.

Logistinė funkcija – tai didelė logistinių operacijų grupė, nukreipta logistinės sistemos veiksmams realizuoti ir įgyvendinti.

Logistines veiklos funkcijas galime skirstyti į:

1) pagrindines.

2) pagalbines.

Pagrindinės veiklos funkcijos turi tenkinti:

1) Vartotojų aptarnavimo standartus ir politika

2) Transportavimą

3) Atsargų valdymą

4) Užsakymų tvarkymą.

Pagalbinės veiklos funkcijos :

1) Sandėliavimas ir saugojimas

2) Medžiagų valdymas

3) Medžiagų ir produktų įsigijimas

4) Produkcijos įpakavimas

5) Informacijos apdorojimas ir tvarkymas

6) Gamybos atliekų tvarkymas

7) Apsirūpinimas pirkimais

8) Grąžintų produktų tvarkymas

Iš visų čia išvardintų logistikos funkcijų galime išskirti kelias svarbiausias iš pagrindinių ir pagalbinių funkcijų, tai transportavimas (pagrindinės funkcijos) ir sandėliavimas ir saugojimas (pagalbinės funkcijos). Aptarkime jas plačiau.

Transportavimas

Antra tiekimo atsargų kaupimo priežastimi gali būti transportavimo ekonomija. Dažnai galimybė sutaupyti transportuojant yra susijusi su pirkimo ekonomija. Tais atvejais, kada perkama dideliais kiekiais, atsargų pervežimas atliekamas taip pat didelėmis apimtimis ir išlaidos tokiems pervežimams yra mažesnės.

Teisingai parinkti tam tikram pervežimui atitinkamą transporto rūšį yra labai svarbu, nes priešingu atveju galima susilaukti didelių išlaidų.

Transporto rūšies parinkimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvienos transporto rūšies technines – ekonomines savybes, konkrečias pervežimo sąlygas. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama apie tam tikros transporto rūšies parinkimą, yra išlaidų minimalumas pervežimo įvykdymui.

Masinių krovinių pervežimai geležinkelių transportu dideliais nuotoliais yra pigesni negu automobilių ir oro transportu, kartais pigiau negu vandens transportu. Svarbiausias geležinkelių transporto privalumas yra didelė jo pervežamoji galia. Geležinkelių transportas pasižymi pervežimų reguliarumu per visus nepriklausomai nuo paros laiko ir klimatinių sąlygų. Tačiau krovinių pristatymas geležinkelių transportu vyksta lėčiau negu oro, automobilių ir jūrų transportu, bet 2 kartus greičiau negu upių transportu.

Automobilių transportas tinka kroviniams vežti mažesniu atstumu. Krovinių pristatymas šia transporto rūšimi atliekamas palyginti greitai, tačiau pervežimo savikaina nėra žema.

Oro transportas turi didelę reikšmę vežant greitai gendančius ir skubius krovinius. Tačiau šiai transporto rūšiai yra būdinga didelė pervežimų savikaina ir priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų. Krovinių pervežimai upių ir jūrų transportu taip pat yra riboti.

Nors atsargų pervežimas tiesiogiai ir nesukuria materialinių vertybių, tačiau pristato jas iš gamintojo vartotojui, t.y. pakeičia jų vietą. Joks gamybos procesas nėra laikomas baigtu, kol produktai nepristatyti vartotojui. Pristačius produktus vartotojui, pasikeičia jų vertė, t.y. jie pabrangsta.

Transportinės išlaidos yra susijusios su produkto galutine kaina. Augančios transporto išlaidos didina ir produktų galutinę kainą. Jeigu pervežimo kaina už 1 toną būtų net ir labai sumažinta, pervežant didelį krovinių kiekį, tai jau sudarytų nemažą pinigų sumą.

Optimizuotas logistinis procesas žymiai sumažina transportines išlaidas.

Viena iš priežasčių, kodėl įmonės kaupia tiek žaliavas, tiek galutinę produkciją, yra transportavimo ekonomija, kuri gaunama parinkus ekonomiškai racionalią transporto rūšį. Konkrečiam pervežimui atlikti transporto rūšis yra parenkama atsižvelgiant į kiekvienos iš jų technines ir ekonomines savybes. Svarbu yra nustatyti, kokius krovinius vežti viena ar kita transporto rūšimi. Automobilių transportas tinka kroviniams gabenti mažesniu atstumu, o geležinkeliu transportas – kroviniams vežti dideliais kiekiais ir dideliu nuotoliu. Oro transportas tinka greitai gendantiems ir skubiems kroviniams vežti, upių ir jūrų transportu gabenamos didelės krovinių apimtys. Ekonomiškai racionali transporto rūšis parenkama nustačius transportavimo išlaidas kiekviena transporto rūšimi.

Iki tada, kol transportavimo ekonomija yra didesnė negu sandėliavimo išlaidos, įmonė atlikinės pervežimus didesniais kiekiais.

Atsargų sandėliavimas

Sandėliavimas skirstomas į:

1) gamybos aprūpinimo sandėliai

2) produktų jungimo sandėliai

3) produktų vienijimo sandėliai

4) iškrovimo sandėliai

Sandėlių vieta logistikos sistemoje:

1) pasiekti transporto ekonomiją

2) pasiekti gamybos ekonomiją

3) gauti naudos iš pirkimų kiekio nuolaidų ir pagreitinti pirkimus

4) palaikyti aprūpinimo šaltinį

5) sustiprinti firmos klientų aptarnavimo politiką

6) sutikti besikeičiančias rinkos sąlygas

7) įveikti laiko ir nuostolių skirtumus

8) suteikti reikiamo lygio pirkėjų aptarnavimą

9) aprūpinti tiekėjus “just in time” paslaugomis

Sandėliai būna:

A) gamybos aprūpinimo

B) produktų grupavimo

C) produktų vienijimo

D) produktų skaidymo

Pagal sandėliuojamus produktus sandėliai gali būti skirstomi į :

1) bendro naudojimo prekių sandėlius

2) sandėliai-šaldytuvai

3) specializuoti ar muitinės sandėliai

4) namų apyvokos daiktų sandėliai

5) specialios paskirties plataus vartojimo produktų sandėliai

6) didelių gabaritų įrangos sandėliai

Visi sandėliai y. . .

Join the Conversation

×
×