Maisto sauga ES

1191 0

Turinys

Įvadas 3

1. Įvairovė Europos Sąjungos maisto produktų rinkoje 3

2.1 Maisto ir pašarų teisės bendrieji tikslai: 4

2.3 Atsargumo principas 6

3. Išankstinio perspėjimo sistema 6

4. Atsekamumas ir rizikos valdymas 7

5. Teisės aktų įgyvendinimas ir kontrolė 7

6. Veiksmai atliekami Europos maisto saugos politikos srityje 7

6.1 Atsargumas ir mokslinės rekomendacijos 8

6.2 Kontrolė 8

6.3 Maisto priedai ir kvapiosios medžiagos 8

6.4 Su maistu besiliečiančių medžiagų saugos reikalavimai 9

6.5 Pašarų priedų, augalų apsaugos produktų ir veterinarinių vaistų liekanų ribojimas 9

6.6 Maisto higienos gerinimas 9

6.7 Maisto taršos mažinimas 10

6.8 Skatinimas geriau maitintis 10

6.9 Mitybos naujovių rėmimas 11

6.10 Aiškus ženklinimas 11

6.11 Tam tikroms vartotojų grupėms skirti maisto prroduktai 11

6.12 Aukštos kokybės ir tradicinių maisto produktų propagavimas 12

6.13 Gyvūnų gerovės užtikrinimas 12

6.14 Griežta leidimo auginti ir pardavinėti genetiškai modifikuotus organizmus sistema 13

6.15 Reguliarus tikrinimas, ar laikomasi standartų 14

6.16 Oficiali kontrolė prie ES sienų 14

Informacijos šaltiniai 15

Įvadas

ES maisto saugos politika – tai maisto produktams įvairiais etapais (nuo lauko iki stalo) taikoma politika. Ja siekiama užtikrinti:

Kad maistas ir pašarai būtų saugūs ir maistingi;

Kad gyvūnų sveikatos, gerovės ir augalų apsaugos standartai būtų aukšti;

Kad būtų teikiama aiški informacija apie maisto produktų kilmę, sudėtį, ženklinimą ir vartojimą.

ES maisto politika – tai:

Visa apimantys maisto, pašarų saugos ir maisto higienos teisės aktai,

Patikimos mokslinės rekomendacijos, kuriomis galima grįsti sprendimus,

Vykdymo užtikrinimas ir patikros.

Tose srityse, kuriose reikalinga ypatinga vartotojų apsauga, gali būti taikomos specialiosios taisyklės dėl:

Pesticidų, maisto papildų, dažiklių, antibiotikų arba hormonų naudojimo,

Maisto priedų, pavyzdžiui, konservantų ir kv

vapiųjų medžiagų,

Medžiagų, su kuriomis gali liestis maisto produktai, pavyzdžiui, pakuočių plastiko,

Alergiją galinčių sukelti sudedamųjų dalių ženklinimo,

Sveikumo teiginių, tokių kaip „mažai riebalų“ arba „daug skaidulų“.

Šiame darbe bus aptarta Euroos Sąjungos maisto sauga, veiksmai atliekami Europos maisto saugos politikos srityje, išnagrinėti moksliniai šaltiniai šia tema.

Darbo tikslas – aptarti maisto saugą Europos sąjungoje.

1. Įvairovė Europos Sąjungos maisto produktų rinkoje

ES labai stengiasi užtikrinti, kad dėl reikalavimų maistui iš rinkos nebūtų išstumti tradiciniai maisto produktai , kad nebūtų stabdomos naujovės ir nenukentėtų kokybė.

Į ES įstojusioms ir prie bendrosios rinkos prisijungusioms naujoms valstybėms narėms gali būti reikalingos pereinamojo laikotarpio priemonės , kad jos galėtų pasirengti vykdyti griežtus ES maisto saugos reikalavimus. Per tą laiką jos negali eksportuoti tų reikalavimų neatitinkančių maisto produktų.

Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), klonavimo ir maisto produktų, kurių gamyboje naudojamos nanotechnologijos, (naujoviškų maisto prroduktų) srityje Komisija skatina inovacijas diegti atsakingai. Taip užtikrinama sauga ir skatinamas ekonomikos augimas.

2. Maisto teisės bendrieji principai
Bendrosios maisto ir pašarų principų teisės yra išdėstytos bendrajame maisto reglamente (straipsniai nuo 5 iki 10). Jie sudaro horizontalią sistemą, kuria grindžiama visų Sąjungos ir nacionalinių priemonių, susijusių su maistu ir pašarais. Jie apima visus maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapus taip pat pašarų, pagamintų maistiniams gyvūnams.

2.1 Maisto ir pašarų teisės bendrieji tikslai:

Užtikrinti aukštą apsaugos lygį žmonių gyvybei ir sveikatai bei vartotojų interesų apsaugą. Taip pat garantuoti sąžiningą pr

rekybą maisto produktais, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatą ir gerovę, augalų sveikatą ir aplinką;

Užtikrinti laisvą maisto ir pašarų, pagamintų ir prekiaujamų Sąjungoje, laikantis bendrųjų maisto teisės aktų reglamento;

Palengvinti pasaulinę prekybą saugaiu pašaru ir saugiu, sveiku maistu, atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir susitarimus rengiant Europos Sąjungos teisės aktus, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti aukštam vartotojų apsaugos lygiui, kurio yra siekiama Sąjungoje.

2.2 Rizikos analizės principas
Generaliniu maisto teisės reglamentu nustatomas rizikos analizės principas, atsižvelgiant į maistą ir pašarus ir nustato struktūras ir mechanizmus, skirtus mokslo ir technikos vertinimams, kurio imasi Europos maisto saugos tarnybos (EMST).

Priklausomai nuo teisės akto pobūdžio turi būti naudojami, maistą reglamentuojantys teisės aktai, ypač priemonių, susijusių su maisto sauga, turi būti paremtas stipriu mokslu. Sąjunga buvo ties rizikos analizės principų ir jų vėlesnio tarptautinio pripažinimo plėtros priešakyje. Maisto teisė grindžiama trimis rizikos analizės tarpusavyje susijusių komponentų:

Rizikos vertinimas;

Rizikos valdymas;

Rizikos komunikacija.

Rizikos vertinimas turi būti atliktas nepriklausomai, objektyviai ir skaidriai remiantis geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

Rizikos valdymas yra įvertinamos elgsenos alternatyvos rezultatas, rizikos vertinimą ir, jei reikia, pasirinkdami atitinkamus veiksmus būtina užkirsti kelią, sumažinti ar pašalinti pavojų procesą. Rizikos valdymo etape, sprendimų priėmėjams reikia apsvarstyti kitos informacijos spektrą be moksliniu rizikos vertinimu. Pavyzdžiui, tai apima:

Veiksmingiausi rizikos mažinimo veiksmai, priklausomai nuo maisto produktų tiekimo grandinės dalies, kur problema atsiranda;

Galimybių kontroliuoti riziką so

ocialiniai ir ekonominiai padariniai;

Poveikis aplinkai;

Platus kitų veiksnių teisėtų su svarstomu klausimu.

Rizikos komunikacija yra interaktyvus keitimasis informacija ir nuomonė visame rizikos analizės procese tarp rizikos vertintojų, rizikos valdytojų, vartotojų, pašarų ir maisto verslo įmonių, mokslininkų, kitų suinteresuotų šalių.

2.3 Atsargumo principas

Atsargumo principas (Bendrojo maisto įstatymo 7 straipsnis) nurodo konkrečias situacijas, kai:

Yra pagrįstų priežasčių nerimauti, kad nepriimtino lygio rizika sveikatai egzistuoja;

Turima patvirtinanti informacija ir duomenys, nėra pakankamai išsamus, kad būtų galima įgalinti išsamų rizikos vertinimą, kuris bus pagamintas.

Susidūrę su šiomis konkrečiomis aplinkybėmis, sprendimus priimantys asmenys arba rizikos valdytojai gali imtis priemonių ar kitų veiksmų, remiantis atsargumo principu, kol ieško išsamesnės mokslinių ir kitų duomenš. Tokios priemonės turi atitikti nediskriminavimo ir proporcingumo principus ir turėtų būti laikinos, kol tuo metu, kai išsamesnė informacija apie riziką, gali būti renkami ir analizuojama.

2.4 Skaidrumas
Maisto sauga ir vartotojų interesų apsauga yra didelis susirūpinimas didžiajai visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms asociacijoms, tarptautiniams prekybos partneriams ir prekybos organizacijoms. Todėl skaidrumas priimant sprendimus yra pirmaeilės svarbos. Generalinis Maisto įstatymo reglamentas numato mechanizmus, kurie būtini siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą maisto įstatymu:

Efektyvios viešos konsultacijos rengiant, vertinant ir peržiūrint maisto ir pašarų teisės;

Pareiga valstybės institucijoms informuoti didžiąją visuomenę, kur yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad maistas arba pašarai gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai.

3. Išankstinio perspėjimo sistema

ES veikia Skubių pranešimų ap

pie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), skirta apsaugoti žmones nuo maisto, kuris neatitinka Europos maisto saugos taisyklių. Naudojantis šia sistema taip pat aptinkamos maisto produktų sudėtyje esančios draudžiamos medžiagos arba pernelyg dideli labai pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, veterinarinių vaistų likučių mėsoje arba kancerogeninių dažiklių maiste, kiekiai.

Nustačius grėsmę, apie ją įspėjama visoje ES. Gali pakakti sustabdyti vieną produktų partiją, bet prireikus bus sustabdytos visos tam tikro produkto siuntos iš ūkio, gamyklos ar įvežimo uosto. Sandėliuose ir parduotuvėse jau esantys produktai gali būti išimti iš prekybos.

4. Atsekamumas ir rizikos valdymas

Įvykus dideliam gyvūnų ligos arba Europos vartotojų apsinuodijimo maistu protrūkiui, ES valdžios institucijos gali atsekti visą maisto produktų gamybos grandinę iki pat jos pradžios: gyvų gyvūnų, gyvūninių produktų arba augalų.

Šią atsekamumo ir rizikos valdymo galimybę suteikia sistema TRACES (angl. „Trade Control and Expert System“) . Tai elektroninė sienų kontrolės ir parduodamų prekių sertifikavimo sistema.

5. Teisės aktų įgyvendinimas ir kontrolė

Komisija užtikrina ES maisto srities teisės aktų vykdymą šiais būdais:

Tikrina, ar visos ES šalys perkelia ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos įgyvendina,

Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnyba (FVO) atlieka patikras vietoje tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų.

Maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina atskiras maisto gamyklas, tačiau jos pagrindinė užduotis yra tikrinti, ar ES ir kitų šalių vyriausybės turi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jų nacionaliniai maisto gamintojai laikytųsi griežtų ES maisto saugos reikalavimų. Nuo 2013 m. į Maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos sritį įtraukti ir medicinos prietaisai.

6. Veiksmai atliekami Europos maisto saugos politikos srityje

Vartotojai turi būti tikri, kad Europoje jų perkamas maistas yra saugus. Pirmosios ES maisto higienos taisyklės nustatytos 1964 m. Nuo tada jos buvo keičiamos ir tapo aktyvia, nuoseklia ir išsamia žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos bei aplinkos apsaugos priemone. Jomis taip pat padedama užtikrinti, kad prekyba maistu ir pašarais vyktų sklandžiai.

6.1 Atsargumas ir mokslinės rekomendacijos

ES maisto politika grindžiama tvirtomis mokslinėmis žiniomis ir kruopščiu rizikos vertinimu. ES institucijos remiasi mokslinių komitetų darbu ir agentūrų, pavyzdžiui, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), nepriklausomomis mokslinėmis rekomendacijomis.

Europos maisto saugos tarnyba įkurta 2002 m. Ji įsikūrusi Parmoje (Italija). Prieš suteikiant leidimą tam tikrais maisto produktais prekiauti Europos Sąjungoje, ji atlieka rizikos vertinimą. Europos maisto saugos tarnyba teikia mokslines rekomendacijas Europos Komisijai ir ES šalims, kad padėtų joms priimti sprendimus, kuriais būtų veiksmingai apsaugomi vartotojai. Be to, ji atlieka lemiamą vaidmenį padėdama ES greitai reaguoti į maisto saugos krizes.

6.2 Kontrolė

Pagal ES taisykles atliekamos griežtos patikros siekiant užtikrinti, kad visi į maisto grandinę patenkantys produktai atitiktų nustatytus standartus. Tarp šių patikrų – testai, kuriais nustatoma, ar produktuose nėra kenksmingų veterinarinių vaistų, pesticidų liekanų ir kitų nepageidaujamų priemaišų, pavyzdžiui, dioksinų.

Be to, ES inspektoriai lankosi ūkiuose ir maisto gamybos įmonėse. Nacionalinės institucijos atlieka patikras prie ES sienų, kad užtikrintų, jog į ES iš jai nepriklausančių šalių įvežami maisto produktai atitiktų europinius standartus.

6.3 Maisto priedai ir kvapiosios medžiagos

Maisto priedai ir kvapiosios medžiagos yra cheminės medžiagos, specialiai dedamos į maistą tam, kad pagerėtų skonis, kvapas, tekstūra ir išvaizda arba produktas ilgiau liktų šviežias. Tokie produktai reglamentuojami, kad dėl jų nekiltų jokio pavojaus žmonių sveikatai.

Visi ES naudojami maisto priedai (įskaitant konservantus, dažiklius ir saldiklius) tikrinami moksliniais metodais, siekiant prieš leidžiant juos naudoti įsitikinti, kad jie nekenksmingi žmonių sveikatai. Kiekviena patikra individuali. Dažniausiai maisto priedus leidžiama naudoti ribotais kiekiais tam tikruose maisto produktuose. Be to, pagal ES taisykles reikalaujama, kad visi maisto priedai būtų aiškiai nurodyti ant produkto pakuotės.

Dėti į maisto produktus kvapiųjų medžiagų galima tik tuomet, jei moksliškai įrodyta, jog jos nekelia pavojaus vartotojų sveikatai. ES yra daugiau kaip 2 100 patvirtintų kvapiųjų medžiagų, o dar 400 šiuo metu tiria Europos maisto saugos tarnyba.

6.4 Su maistu besiliečiančių medžiagų saugos reikalavimai

Su maistu besiliečiančios medžiagos – tai visos medžiagos, kurios liečiasi su maistu, pavyzdžiui, pakuotės, maisto perdirbimo įrenginiai, peiliai ir indai. ES taisyklėse nustatyti pagrindiniai reikalavimai, kaip užtikrinti šių medžiagų saugą. Pavyzdžiui, kad kokią nors medžiagą būtų leista naudoti plastikinių maisto pakuočių gamyboje, Europos maisto saugos tarnyba turi atlikti jos saugos vertinimą. Dabartiniuose ES teisės aktuose reikalaujama, kad su maistu besiliečiančios medžiagos nekeltų jokios cheminės reakcijos, dėl kurios galėtų pakisti maisto skonis, išvaizda, tekstūra, kvapas arba cheminė sudėtis.

6.5 Pašarų priedų, augalų apsaugos produktų ir veterinarinių vaistų liekanų ribojimas

Pagal ES taisykles reikalaujama, kad būtų atliekamas išsamus pašarų priedų, veterinarinių vaistų ir augalų apsaugos produktų mokslinis vertinimas tam, kad prieš leidžiant juos naudoti būtų gautas jų saugumo žmonėms, gyvūnams ir aplinkai įrodymas. Jei nėra saugūs, jie uždraudžiami. Kai kuriais atvejais nustatytos maksimalios ribos, kiek liekanų gali būti pašaruose.

6.6 Maisto higienos gerinimas

Jei nesilaikoma griežtų maisto higienos procedūrų, visuomenės sveikatai gali kilti didelis pavojus dėl bakterijų, virusų ir parazitų. Tarp gerai žinomų pavyzdžių – ligos, kuriomis susergama suvalgius salmonelėmis užkrėstos paukštienos, listerijos bakterijomis užkrėstų pieno, mėsos ir žuvies produktų ir galvijų spongiformine encefalopatija sirgusių galvijų mėsos.

Siekiant apsaugoti ES piliečius nuo šių pavojų, pagal ES taisykles reikalaujama visose ES šalyse nuosekliai ir koordinuotai rūpintis maisto higiena visoje maisto grandinėje. Už ją, žinoma, visų pirma atsakingi maisto produktus gaminantys ir parduodantys asmenys ir įmonės. Jie privalo vykdyti savikontrolės programas. 2003 m. ES visose valstybėse narėse pradėjo vykdyti salmonelių kontrolės naminių paukščių pulkuose programas. Šiomis programomis užtikrinamos tinkamos ir veiksmingos priemonės, kad salmonelės ir kitos zoonotinės bakterijos būtų aptinkamos ir kontroliuojamos visose atitinkamose gamybos grandinės grandyse. Visų pirma pirminės gamybos etapu imamasi prevencijos priemonių siekiant sumažinti jų paplitimą ir visuomenės sveikatai keliamą pavojų. Be šių kontrolės programų, įvairiais maisto grandinės etapais – skerdimo, perdirbimo, tiekimo, mažmeninės prekybos ir maisto gaminimo – imamasi ir kitų kontrolės priemonių. Dėl to žmonių užsikrėtimo salmonelioze atvejų nuo 2007 m. iki 2011 m. sumažėjo 60,5 proc., o užsikrėtimo nuo kiaušinių ir kiaušinių produktų atvejų per tą patį laikotarpį sumažėjo 42,3 proc. (nuo 248 protrūkių sumažėjo iki 143).

6.7 Maisto taršos mažinimas

Teršalams taikomos ES taisyklės grindžiamos principu, kad taršos lygis turi būti toks žemas, kokio galima pagrįstai tikėtis laikantis geros darbo tvarkos. Vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis ir siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, nustatytas didžiausias leistinas kai kurių teršalų (pavyzdžiui, dioksinų, sunkiųjų metalų, nitratų) kiekis.

6.8 Skatinimas geriau maitintis

Šiuo metu Europos Sąjungoje penki iš septynių pagrindinių pirmalaikės mirties rizikos veiksnių: padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kūno masės indeksas, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu – yra susiję su tuo, ką valgome ir geriame. K. . .

Join the Conversation

×
×