Oro taršos šaltiniai. Situacija Lietuvoje

1. Įvadas. Šis referatas skirtas moksleiviams, tačiau svarbios informcijos ras ir vyresni. Pasirinkau šią temą, nes pats norėjau daugiau sužinoti apie šią didelę problemą. Kokios oro taršos priežastys ir kaip jos skirstomos? Kokios pasekmės ir kas daroma (nedaroma), kad jų išvengtume? Pagaliau, kokia, šiuo aspektu, padėtis lietuvoje? Tai, mano manymu, svarbiausi klausimai iškylantys nagrinėjant šią problemą. Apie tai ir pakalbėsime.

Oro taršos šaltiniai ir procesai skirstomi į 2 grupes: gamtinius ir sąlygotus žmogaus veiklos.
2.1 Gamtiniai oro taršos šaltiniai. Jiems galime priskirti ugnikalnių išsiveržimus, smėlio auudras, miškų gaisrus ir kitus natūralioje gamtoje vykstančius procesus kurių metu į orą išmetami teršalai.
Kartais šie natūralūs procesai virsta gamtiniais kataklizmais (pvz., mokslininkai mano, kad azijoje prieš 65 mln. metų išsiveržęs ugnikalnis, galėjo prisidėti prie dinozaurų išnykimo). Tačiau gamtos evoliucija trunka jau milijonus metu ir joje susiformavo pakankamai patikimi biomechanizmai, neleidžiantys paprastiems gamtiniams procesams peraugti į globalinę katastrofą (kitaip tariant, gamta ne suinteresuota save susinaikinti :-). Pavyzdžiui smarkiai padažnėjus miškų gaisringumui, ore padaugėja anglies dioksido, anglies monoksido ir kitų medž., tačiau sumažėja deguonies kooncentracija. Kadangi deguonis yra reikalingas vykstant bet kokiam degimo procesui, tai jo koncentracijos sumažėjimas lemia ir mažesnį miškų gaisringumą. Aišku šio pavyzdžio procesai trunka dešimtmečius ir šimtmečius, o deguonies koncentarcija kinta labai lėtai ir procento dalimis.
Kitas, kur kas “greitesnis” pa

avyzdys – rudenį pūnantys medžių lapai. Šio proceso metu išsiskiria anglies dioksidas (CO2), tačiau jis jokios įtakos aplinkai neturi, nes aplinkui esantys augalai šias dujas iškarto sugeria. Visai kas kita, jei tas pats anglies dioksidas susidarė ne natūraliomis sąlygomis (apie tai kalbėsime sekančioje temoje).
Taigi, žemėje yra daugybė gamtinių oro taršos šaltinių, tačiau, iš esmės, aplinkai tokios žalos kaip žmogaus veikla nedaro.

2.2 Žmogaus veiklos sąlygoti oro taršos šaltiniai. Jiems galime priskirti energijos ir produktų gamybą, transportą, intensyvią gyvulininkystę (!) ir t.t.. Šių procesų metu į aplinką išskiriamos medžiagos vadinamos antropogeninės kilmės (susidariusios nenatūraliomis sąlygomis) medžiagomis. Antropogeninės medžiagos pagal agregatinį būvį skirstomi į dvi grupes: 1)dulkės ir aerozoliai. 2)dujos. Dulkės ir aerozoliai dažniausiai pastebimi plika akimi (dūmai, alyvos rūkas). Dujiniai teršalai nematomi (nebent pliūpsniais būtų išmetamos pvz. ruudos azoto dioksido NO2 ar žalios chloro CL2 dujos.

Antropogeninių medžiagų patekimo į apliką pasekmių yra daug. Didžiausias jų įvardinsime atskirai.

3.1 Ozono sluoksnio problema. Stratosferoje esantis ozono sluoksnis apsaugo žemę nuo ultravioletinių spindulių, kurie yra kenksmingi tiek faunai, tiek florai. Reikia pažymėti, kad žmogus yra vienas iš jautriausių (kaip biologinė rūšis) ultravioletinių spindulių poveikiui. Padidėjęs spindulių intensyvumas gali sukelti odos vėžį, pakenkti regėjimui ir kt.
Pagrindinis ozono sluoksnio naikintojas yra freonai. Freonai – tai nepapratai chemiškai atsparios medžiagos, kurios nepakitusios gali pasiekti stratosferą. Jeigu oz

zono sluoksnio storis sumažėja 10% – atsiranda ozono skylė, praleidžianti kenksmingus spindulius. Šiaurės pusrutulyje dėl palankių klimato sąlygų atsiradusi ozono skylė užsitraukia griečiau nei pietų pusrutulyje. Todėl didžiausi ozono sluoksnio praretėjimai fiksuojami virš pietų Australijos ir Amerikos.
Siekiant sumažinti ozono sluoksnio retėjimą, freonai, kurie anksčiau buvo plačiai naudojami aerozoliniuose balionėliuose bei šaldymo įrenginiuose keičiami kitais junginiais kurie yra maždaug 1000 kartų mažiau pavojingi ozono sluoksniui.

3.2 Smogas. Smogas – rūko lašeliuose ištirpę įvairūs cheminiai junginiai. Tai labai kenksmingas oras, kuris susidaro ten, kur išmetama ypač daug teršalų, t.y. didmiesčiuose su plačiai išvystytais pramonės rajonais. Dažniausios smogo pasekmės – plaučių ir širdies ligos.
Paprasta smogo forma – užterštas oras virš miestų (200-300 metrų), nes, dėl mažesnės oro temperatūros virš žemės paviršiaus, teršalai kyla į viršų ir išsisklaido. Tačiau pasitaiko atvejų, kai smogas nusėda ant žemės paviršiaus, nes virš jo susidaro šiltesnio oro sluoksnis ir trukdo teršalams išsisklaidyti, spaudžia juos prie žemės paviršiaus. Tokie ypač pavojingi atvejai buvo Londone 1950m. kur dėl smogo žuvo apie 4000 žmonių bei 10000 – apsinuodijo, Tokijuje – nukentėjo apie 30000 žmonių.
Tačiau pastaruoju metu smogas nesukelia tokių didelių pasekmių, nes pramonė yra iškeliama iš miesto, reguliuojamos transporto srovės, gaminami vis kokybiškesni, mažiau aplinką teršiantys automobiliai.
Lietuvos didžiuosiuose miestuose didžiausi oro teršėjai taippat yra pramonės rajonai ir automobiliai, tačiau smogo atvejai fiksuojami ti

ik Vilniuje ir, žinoma, ne tokių mastų kaip Londone ar Paryžiuje.

3.3 Šiltnamio efektas. Žemės atmosfera saugo planetos paviršių nuo katastrofinių temperatūrų svyravimų būdingų, pavyzdžiui, mėnulyje ar marse, kur dienos ir nakties temperatūros skiriasi keliais šimtais laipsnių. Tačiau didėjantis anglies dioksido (CO2) kiekis atmosferoje, keičia jos savybes. Esmė ta, kad didėjantis CO2 kiekis lemia* klimato šiltėjimą, vadinamą šiltnamio efektu.
Padažnėję potvyniai, miškų gaisrai, tirpstantys ledynai, išnykstančios ištisos faunos ir floros rūšys, sutrikęs visos žemės bioritmas – staigaus vidutinės temperatūros pokyčio vos per pusę laipsnio pasekmė. Pagrindinės to priežastys – XIXa. pabaigoje prasidėjusios naujos technikos ir pramonės revoliucijos. Tačiau revoliucinė technika buvo tokia nerevoliucinė ekologine prasme, kad jos per pusamžį padarytą žalą, žemei natūraliai atstatyti prireiktų tūkstantmečių.
Šiltnamio efektas – viena opiausių XXIa. problemų. Blogiausia tai, kad jo svarbiausių sukėlėjų – pramonės ir automobilių – neįmanoma plitimo net pristabdyti. Kodėl neįmanoma, savaime aišku – pramonės pajėgumų mažinimas, transporto ribojimas kai kurioms valstybėms reikštų ekonomikos smukimą, infliaciją, naujų socialinių problemų atsiradimą, o kai kurioms apskritai – krachą ir badą. Todėl apie kokius nors pakeitimus šioje srityje, nėra nė kalbos.
Belieka tikėtis, kad jau po šimtmečio pasibaigsiančios pasaulinės naftos atsargos paskatins naujų energijos šaltinių paiešką. Pvz., jau dabar vienas iš sėkmingiausiai įgyvendinamų projektų – absoliučiai ekologiškas automobilis. Jo energijos šaltinis – vandenilis. Kitaip nei įprastų automobilių, ši

io išskiriamas šalutinis produktas yra paprasčiausias vanduo. Tokių automobilių prototipai jau sukurti, tačiau dėl kuro papildymo problemų ir didelės kainos, jie rinkoje pasirodys tik apie 2030-uosius metus.

4. Oro taršos sukeltos ligos. Padėtis lietuvoje. Statistika išties ne kokia: palyginti su septintuoju, dešimtajame dešimtmetyje Vilniuje apie 4x padažnėjo apsigimimų, 2x priešlaikinių gimdymų, 1,5x navikų.
Aplinkos apsaugos žinybos remiama grupė medikų, gamtininkų ir matematikų 1991-1995m. vykdė sostinės teritorinį ekologinį-medicininį stebėjimą ir nustatė arealus*, kuriuose daugiausia apsigimimų, savaiminių persileidimų, apsinuodijimų sunkiaisiais metaliais ir piktybinių navikų, o sunkiesiems metalams nustatė aplinkos taršos šaltinius. Analogiški tyrimai buvo atlikti Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevežyje. Didesnis ligų dažnis nustatytas šiose Vilniaus seniūnijose: apsigimimų – Pašilaičių ir senamiesčio, savaiminių persileidimų – Žirmūnų ir Pašilaičių, vaikų nervų sistemos toksinio pažeidžiamumo sunkiaisiais metalais – Šnipiškių ir lazdynų, Plaučių vėžio – Naujininkų ir Naujosios Vilnios seniūnijų arealuose.

5. Išvados. Oro tarša – neabejotinai yra ir bus viena didžiausių XXIa. žmonijos problemų. Tai globalinė problema, todėl vienas žmogus ar net valstybė čia, greičiausiai, nieko negali pakeisti. Reikia išugdyti naują kartą su kitokiu požiūriu į gamtą, kitokiu mąstymu (tai turėtų būti viena pagridinių pasaulinės švietimo sistemos užduočių). Tokie žmonės, atėję į valdžią, daugiau dėmesio skirs ne ginklavimuisi, o naujų energetinių išteklių paieškai, modernesnių, ekologiškesnių įrenginių diegimui pramonės, transporto srityse. Jei tai bus įgyvendinta, gamta neatsigręš prieš mus ir nereikės mūsų anūkams sėdėti klasėse su dujokaukėmis.

1 – Kad didėjantis CO2 kiekis lemia klimato šiltėjimą, nėra visiškai įrodyta. Dalis mokslininkų įvardija kitas, tačiau mažiau tikėtinas priežastis.
2 – arealas – stebėjimo sritis, sfera.

Leave a Comment