TURINYS
1. Turinys 1 2. Įvadas 2 3. Dirvožemis 5 4. Vandenys 6 Šiaulių miesto paviršinių vandens telkinių kokybė 6 Paviršinių vandens telkinių monitoringas (monitoringo rezultatai) 7 Požeminis vanduo – vienintelis geriamojo vandensšaltinis mieste 7 5. Oras 8 Šiaulių miesto atmosferos oro kokybė 8 Oro taršos monitoringas (monitoringo rezultatai) 9
6. Gamta 10 Iš miesto želdinių istorijos puslapių 10 Apie Šiaulių parkus 11 Biologinė įvairovė 13 7. Socialiniai aspektai 14 Demografiniai rodikliai 14 Darbo rinka 15 8. Ekonominiai aspektai 16 Materialinių ir užsienio investicijų dinamika16 Bendrojo vidaus produkto dinamika Šiauliųapskrityje 17 9. Literatūra 18
ĮVADAS Šiauliai įsikūrę rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, ganapakilioje vietoje, Mūšos , Dubysos, Ventos ir Nevėžio baseinų takoskyroje.Prasidedantys upeliai beveik nepastebimi. Miesto vaizdą pagyvina nedidelėskalvos, ežerai ir tvenkiniai. Pietinėje Šiaulių pusėje, už 5 km nuo miestocentro, pelkių ir durpynų apsuptas tyvuliuoja 10 pagal didumą LietuvojeRėkyvos ežeras. Jo plotas 1179 ha. Rėkyvos ežeras, didesnė dalis Piktmiškiodurpyno ir visas pabalių durpynas priklauso miestui, o kiti Rėkyvos ežerobaseino durpynai – Rėkyvos, Aukštapelkės, Lieporių – jau rajonoteritorijoje. Pačiame mieste, įduboje, yra 4 ha užimantis Prūdelio tvenkinys, šaliajo telkšo 2000 m iš šiaurės į pietus ištįsęs Talšos ežeras. Jo plotas –56,2 ha. Tuoj pat į šiaurę nuo Talšos 16,6 ha ploto – Ginkūnų ežeras. Iš Rėkyvos ežero ištekanti ir pro durpynus pravinguriuojanti Kulpėsupė (jos ilgis 25,8 km) nuo Serbentų gatvės viaduko požeminiu tuneliu srūvamaždaug iki Prūdelio sujungia Talšos ir Ginkūnų ežerus, o už Šiaulių įtekaį Mūšą . Kulpė dešinysis Mūšos intakas. Kulpėn vandenys suteka ir iš kitųRėkyvos ežero baseino vietų. Nedidelis Vijolės upelis, tekėdamas per miestopramoninį rajoną, “surenka” paviršines (lietaus) nuotekas nuo įvairiųpramonės įmonių teritorijų (į šį upelį suvesta apie 20 lietaus nuotekųišleistuvų). Kalvočiausią rytinę Šiaulių pusę dabina Švedės (Ginkūnų) tvenkinys,įrengtas Švedės pelkėje, išnaudoto durpyno vietoje. Jo plotas – 112, 1 ha. Vandens telkinių Šiaulių mieste yra palyginus nemažai – jie užima apie1280 ha (15,7 %) miesto teritorijos. Daugelio ežerų, tvenkinių, upelių irgriovių būklė skatina imtis hidrotechninių priemonių, tačiau jųįgyvendinimą komplikuoja biologinės įvairovės apsaugos ir kt. reikalavimai.Atvirų vandens telkinių hidrocheminius tyrimus ir paviršinių (lietaus)nuotekų tyrimus nuo 1994 m. vykdo Municipalinė aplinkos tyrimųlaboratorija. Šiaulių apylinkių dirvožemiai labai nevienodi.Vyrauja derlingi,karbonatingi lygumų priesmėliai bei priemoliai. Kvartero nuogulų paviršiujeyra durpių, kurias eksploatuoja AB “Rėkyva”. Šiauliuose vyraujančiusdirvožemius geochemiškai reiktų priskirti prie “turtingesnių”mikroelementais. Foniniais geocheminiais parametrais išsiskiria didesniličio, nikelio, urano, stroncio kiekiai. Pagal statistinius duomenis Šiaulių miesto gyventojai kasdien išmetaapie 200 tonų buitinių (komunalinių) atliekų. Šios atliekos vežamos įKairių sąvartyną, kuris eksploatuojamas nuo 1965 m. Sąvartyno eksploatavimolaikas baigiasi – jis turėtų būti uždarytas 2005 m. Šiaulių m. komunalinių atliekų tvarkymą reglamentuoja 1999 07 01Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. 299 patvirtintos “Komunalinių atliekųir fekalijų tvarkymo taisyklės”. Iki 1999m. komunalines atliekascentralizuotai rinko ir tvarkė Savivaldybės įmonė AB “Specializuotastransportas”. Ši bendrovė rūpinasi, kad Šiaulių m. gyventojai turėtųgalimybę rūšiuoti buitines atliekas: nuo 19997 m. mieste pradėtasįgyvendinti konteinerinis atliekų surinkimas, pakeitęs neperspektyvųbetarinį metodą. Toliau plečiamas antrinių žaliavų konteinerių ūkis. Nuo1999m. AB “Specializuotas transportas” veiklai vis didėjančią konkurencijąsudaro UAB “Švarinta”( Svarinta@takas.lt ), kuri aktyviai plėtojanerūšiuotų komunalinių bei gamybinių atliekų surinkimą. Daugelis miesto ekologinių problemų sprendžiamos ar ateityje numatomosspręsti Aukštrakių vietovėje, esančioje 8 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių.Čia jau pastatyta Šiaulių regiono pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė,baigiami statyti nauji miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai,planuojamas įrengti naujas Šiaulių apskrities buitinių atliekų sąvartynas.
Šiauliuose pavojingas atliekas tvarko uždaroji akcinė bendrovė“Toksika”, kurios akcininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė. Šiaulių miestogyventojai nemokamai gali pristatyti galvaninius elementus, akumuliatorius;buitinės chemijos produktus; lakų, dažų, skiediklių atliekas; cheminėmismedžiagomis užterštą pakuotę; panaudotus tepalus, tepalų filtrus ir kitasnaftos produktų atliekas; gyvsidabrio turinčias ir kitas buitinespavojingas atliekas. 1992 m. buvo pradėtos inventorizuoti buvusios karinės teritorijos, tuopačiu ir Šiaulių oro uostas (Zoknių karinis aerodromas). Sovietmečiu buvęsvienas didžiausiu kariniu objektu, jis kartu yra vienas svarbiausiuneigiamo poveikio aplinkai židinių. Buvusioje karinėje teritorijoje 1994-1999m. vyko Danijos aplinkos apsaugos agentūros finansuotas projektas“Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ištyrimas ir išvalymas”. Centralizuotas Šiaulių miesto vandentiekis veikia nuo 1935 metų.Šiauliečiams centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu rūpinasi UAB“Šiaulių vandenys”. Šiandien centralizuoto vandentiekio tinklu vanduo išketurių vandenviečių tiekiamas 85 % miesto gyventojų, likusi dalis –Pabalių, Medelyno, Kalniuko rajonų gyventojai – geria vandenį iš gręžiniųir šulinių. Vandenvietėse pastatyti vandens gerinimo (geležies šalinimo)įrenginiai, modernizuoti gręžiniai, sutvarkyta vandenviečių aplinka,kompiuterizuotas vandenviečių valdymas. Dauguma šiauliečių vartoja beveikiš 200 m gylio imamą geros kokybės požeminį vandenį, atitinkantįsanitarinius higieninius reikalavimus. Esami nuotėkų valymo įrenginiai, pastatyti 1967 metais, buvo pirmiejine tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Jiems nebepajėgiant išvalytivisų iš miesto atitekančių buitinių bei pramonės nuotėkų, dar 1990 metaisAukštrakiuose buvo pradėti statyti nauji miesto nuotėkų biologinio valymoįrenginiai.Buitinės bei pramonės įmonių nuotėkos naujuosiuose valymoįrenginiuose bus išvalomos iki leistinų normų ir išleidžiamos į Kulpės upę. Per metus mieste į atmosferą išmetama apie 3000 tonų teršalų.Pagrindiniai teršėjai – miesto ir pravažiuojantis autotransportas bei apie30 pramonės ir energetikos įmonių. Mieste nuo 1996 m. atliekami atmosferosoro taršos tyrimai. Autotransporto taršos poveikis miesto aplinkai susijęssu padidėjusiu triukšmo lygiu. Sovietmečiu Šiauliai buvo vadinami dviračių sostine. Septintamedešimtmetyje Šiauliuose buvo nutiesti pirmieji dviračių takai, veikėvienintelė respublikoje dviračių gamykla, buvo įrengti dviračių nuomos,laikino saugojimo, remonto punktai. Iki šiol Šiauliuose veikia vienintelisLietuvoje Dviračių muziejus. Žinoma, kad 1983 metais net 40% miestogyventojų naudojosi dviračiu. Šiuo metu mieste atgimsta dviračių transportas. Šiauliuose ir jųapylinkėse yra apie 56 km dviračių takų, kurių tinklas kasmet plečiamas.Nauji dviračių takai įrengiami pagal Savivaldybės Tarybos patvirtintąDviračių transporto vystymo Šiaulių mieste schemą. Pagal ją ateityje miesteturės būti nutiesta bei pažymėta dar apie 60 km naujų dviračių takų sudviračių saugojimo aikštelėmis bei laikymo vietomis. Sekdami kitų Europos miestų pavyzdžiu Šiauliai ateityje taps miestu suišvystytu dviračių transportu ir infrastruktūra, švaria aplinka ir sveikaisžmonėmis. Talšos ežeras gali tapti puikiu subalansuotosios plėtros pavyzdžiu,kur suderinami aplinkosaugos, socialiniai ir ekonominio vystymo aspektai.Išvalius ežerą ir pagerinus jo gamtosauginę būklę, ežeras įvairiaispožiūriais – rekreacijos, sporto, gamtos pažinimo – taps patrauklusšiauliečiams ir miesto svečiams.Ateityje Talša galėtų tapti tarptautiniųirklavimo varžybų centru. Šiauliuose yra 16 parkų, kurie užima 1177 ha plotą. Net 3 Šiauliųmiesto parkai – Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos , yra įtraukti į Kultūrosvertybių registrą. Be šių – senųjų želdynų, mieste kuriami ir nauji – prievaikų klinikų jau kelis metus sodinamas Naujasis parkas, kuriamas Gytariųmikrorajono skveras. Visa informacija apie Šiaulių m. aplinką yra kaupiama miestosavivaldybės Aplinkos skyriuje. Norėdama efektyviau valdyti miesto aplinkos kokybę, Šiaulių m.savivaldybė įsteigė biudžetinę įstaigą – Municipalinę aplinkos tyrimųlaboratoriją . Vykdydamas savo funkcijas, Aplinkos skyrius suvokia, kadjokia programa, joks projektas nebus sėkmingai realizuotas, jei nebusreikiamai organizuotas švietėjiškas darbas. Ekologiniam švietimui irugdymui Šiaulių miesto savivaldybė teikia ypatingą reikšmę. Iš miestoGamtos apsaugos fondo remiamos įvairios visuomeninės organizacijos beiprojektai. Visuomenės aplinkosaugos švietimas ir informavimas – vienas išsvarbiausių aplinkos apsaugos uždavinių.DIRVOŽEMIS Šiaulių regiono dirvožemių geocheminė charakteristika Šiaulių apylinkėse vyrauja dirvožemiai: priemolio užmirkę šlynžemiai –Meškuičių, Bridų, Kužių apylinkėse, priesmėlio ir geriau drenuojamiglėjiški jauražemiai – Bubių, Dirvonėnų, Varputėnų apylinkėse, smėliuosesusiformavę paprastieji jauražemiai – Kurtuvėnų apylinkėse; aukštapelkėseir žemapelkėse susiformavę durpžemiai – Rėkyvos, Tyrulio, Radviliškio,Laikšių apylinkėse. Geochemiškai Šiaulių apskrities dirvožemius reiktų priskirti prie“turtingesnių” mikroelementais – tik Marijampolės ir Kauno apskričiųdirvožemių foniniai geocheminiai parametrai yra aukštesni. Lietuvoskontekste Šiaulių apskrities dirvožemiai išsiskiria didesniais ličio,nikelio, urano, stroncio kiekiais. Priemolio natūraliuose dirvožemiuose gausiau Li, B, Ga, V, Cr, Co, Ni,Cu, Zn, Y, La, Yb, Sc, Ba, As, Rb, Sr, priesmėlio – P, Mn, Pb, Mo, Sn, Zr,Nb. Smėlio dirvožemiuose foniniai elementų kiekiai mažesni, o mažiausimikroelementų foniniai kiekiai nustatyti durpinguose dirvožemiuose, kurorganinės medžiagos kiekis ~70%. Puveningos velėnos dirvožemiai, kurorganinės medžiagos yra ~25%, Šiaulių regione praturtinti P, Pb, Ag,nežymiai Mo. Gamtinėmis anomalijomis išsiskiria: Užvenčio limnoglacialinio baseinopriemolio-priesmėlio dirvožemiai bei juos juosiantys uždurpėję geocheminiailandšaftai (Ag, B, Co, Cr, Ga, La, Li, Ni, Rb, Sc, Ti, V, Yb, Zn),Kurtuvėnų masyvo smėlio dirvožemiai bei juos juosiantys durpingi landšaftai(Zr), Bridų ir Gervėnų miškų durpingi dirvožemiai (U, Rb, Sc, Li).Mozaikiškai paplitusios biofilinių elementų (P, Pb, Ag, Mo, Cu, Mn)anomalijos miškų dirvožemių biocheminiuose barjeruose. Technogeninė tarša regiono dirvožemiuose ryški, ypač Šiaulių,Radviliškio, Kuršėnų miestų įmonių teritorijose, bei mechanizacijoskiemuose, taršos pobūdis priklauso nuo įmonių gamybos profilio. Prieš dešimt metų Šiaulių m teritorijoje atlikti geocheminiai tyrimaiparodė, kad “Vairo” įmonės teritorija ir šalia esantys gyvenamiejikvartalai stipriai (geocheminis fonas viršytas nuo 50 iki 4 kartų) teršiamiCu, Mo, Pb, Ni, Cr, Zn, Sn, Ag; “Tauro” – Sn, Cu, Pb, Ag; “Nuklono” – Cu,Ag, Sn; “Elnio” – Cr, Pb, Zn; “Stumbro” – Cr, Ag, Sn, Pb, Cu. Miestoteritorijoje suminis geocheminis taršos rodiklis neviršija 32, t.y pasiekiavidutinio pavojingumo lygį. Tirtų įmonių teritorijose tarša pasiekia ypačpavojingą lygį – suminis rodiklis viršija 128. Radviliškio mieste taršoslygis gerokai žemesnis, išskyrus geležinkelių depo bei mašinų gamyklosteritoriją, kur dirvožemis užterštas pavojingai. Gyvenamųjų rajonųdirvožemiai teršiami Cu-Zn-Pb-Ag-Sn, o individualių namų pasodybiniuosesklypuose vystomos žemės ūkio veiklos dėka ryškėja P ir Mo teršimotendencijos. Specifinė cheminė tarša (padidėję P, Sr, Cu kiekiai) būdinga įvairausprofilio fermoms. Kaimuose nustatytos teršimo Pb-Sn tendencijos,mechanizacijos kiemuose – žymus teršimas Zn, Pb, Cu, Mo, Sr, Sn, P. Tačiautechnogeninės taršos horizontali sklaida nežymi ir technogeninės mono- beipolielementinės anomalijos paprastai apima tik taršos židinių – įmonių,mechanizacijos kiemų, fermų, sąvartynų – teritorijas. Tačiau, paleigeležinkelį, šalia Radviliškio miesto, Rėkyvos bei Pakapės gyvenviečių,organinių gamtinių dirvožemių geocheminiuose barjeruose stebimostechnogeninės kilmės biofilinių elementų (Mo, Zn, Pb, Cu, Sn) kaupimositendencijos. Geocheminį pavojų kelia legalūs ir savavališki sąvartynai. Regionenustatytas teršimas būdingais sąvartynų teršalais – Co-Ni-Cu, Mo beiŠiaulių pramonės specifiką atspindinčiu chromu. Atskirai paminėtina, kad
Kairių sąvartyno apylinkės teršiamos Cr, Cu, Sn, Pb, P, Ni, Žiūronkalnio –Zn, Ag, Pb, P, Sn, V, o Bačiūnų gyvenvietės savavališko buitinių atliekųsąvartyno – Cu, Sn, Pb, Zn, Mo, P. Rimočių kaimo išeksploatuotame žvyrokarjere esančiame savavališkame sąvartyne Zn kiekiai 397 karto viršijafoną. Aeracijos zonos tyrimais rodo, kad tirpūs technogenezės produktaismėlingose nuogulose lengvai migruoja gilyn ir pasiekia gruntinio vandenshorizontą, o sunkios mechaninės sudėties nuogulose vyrauja horizontalitaršos sklaida su paviršine nuoplova.VANDENYS Šiaulių miesto paviršinių vandens telkinių kokybė Šiaulių miesto paviršinių vandens telkinių kokybė stebima vykdantpaviršinių vandens telkinių monitoringą. Jo tikslas – gauti detalesnęinformaciją apie savivaldybės teritorijos aplinkos būklę, vertinti irprognozuoti aplinkos pokyčius ir galimas pasekmes bei teikti informacijąvisuomenei. Paviršinių vandens telkinių monitoringą Šiaulių mieste vykdosavivaldybės biudžetinė įstaiga Municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija.Jos veiklą kuruoja Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyrius. Paviršinių vandens telkinių monitoringas Šiaulių mieste vykdomas pagalprogramas, suderintas su LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkosapsaugos departamentu. Taip pat, sprendžiant iškilusias vandens taršosproblemas mieste, yra atliekami ir specialūs aplinkos kokybės tyrimai. Šietyrimai yra sudėtinė savivaldybės aplinkos monitoringo, kurio vykdymąreglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, dalis.Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija kartu su sveikatossistemos institucijomis taip pat dalyvauja rengiant ir vykdant ekologinio-medicininio monitoringo bei sveikatinimo programas.
Paviršinių vandens telkinių monitoringas (monitoringo rezultatai) Šiaulių miesto paviršinių vandens telkinių monitoringas vykdomasRėkyvos, Talšos, Ginkūnų ežeruose, Prūdelio tvenkinyje bei Kulpės irVijolės upeliuose. Šių vandens telkinių stebėjimai padeda įvertinti jųbūklę, atskirti natūralius pokyčius vykstančius telkiniuose nuoantropogeniškai sąlygotų pakitimų. Siekiant nustatyti paviršinių vandenstelkinių taršos šaltinius atliekami ir lietaus nuotėkų, patenkančių į šiuostelkinius, tyrimai. Lyginant 1995-2000 metų paviršinių vandens telkinių tyrimų rezultatus,galima teigti, kad Šiaulių miesto paviršinių vandens telkinių cheminėvandens sudėtis kinta mažai. Pastaraisiais metais Prūdelyje, Talšos irGinkūnų ežeruose fiksuojama 5-10 proc. mažesnė organinių medžiagųkoncentracija, 15 proc. sumažėjo neorganinio azoto kiekiai, fosfatų irbendro fosforo kiekiai yra stabilūs. Vertinant paviršinių vandens telkinių kokybę pagal didžiausiasleistinas koncentracijas (DLK) ir vandens kokybės klasifikaciją, Rėkyvosežero vandens kokybė atitinka II klasę, ežeras priskiriamas prie švariųvandens telkinių. Ežero vanduo drumstas tik dėl gamtinės jo kilmės. Dėldurpinių priemaišų fiksuojamos didesnės organinių medžiagų ir bendro azotokoncentracijos Rėkyvos ežere. Prūdelio tvenkinio, Talšos ir Ginkūnų ežerų vandens kokybė atitinkaIII klasę ir jie priskiriami prie mažai užterštų vandens telkinių, tačiauPrūdyje ir Talšos ežere išlieka pakankamai didelė neorganinio azotokoncentracija. Vijolės upelis atitinka IV klasę ir priskiriamas prie vidutiniškaiužterštų vandens telkinių. Jame fiksuojami dideli, neorganinio azoto,fosfatų ir bendro fosforo kiekiai. Tokią būklę lemia su paviršinėmis(lietaus) nuotėkomis į upelį patenkanti buitinės ir ūkinės veiklossąlygojama tarša. Požeminis vanduo – vienintelis geriamojo vandens šaltinis mieste Šiaulių miesto geriamojo vandens vartotojai naudoja tik požeminįvandenį, kuris yra labai skirtingos kokybės. Požeminio vandens kokybę lemiagamtinės hidrogeologinės sąlygos bei antropogeninis (žmogaus veiklos)poveikis. Dažnai nesusimąstome ir pamirštame, kad visi procesai, lemiantysgeriamojo vandens kokybę, požemyje vyksta labai lėtai. Hidrogeologiniaisbūdais padėties staiga pataisyti neįmanoma. Visą vandens tiekimo sistemą sąlyginai galima suskirstyti taip:
* vartotojai, naudojantys centralizuotomis vandens tiekimo sistemomistiekiamą vandenį (vandenviečių), (plačiau apie vandens kokybę –www.siauliuvandenys.lt) * vartotojai, naudojantys individualių gręžinių vandenį, * vartotojai, naudojantys šachtinių šulinių vandenį. Šiaulių mieste dabar veikia keturios vandenvietės: Lepšių, Birutės,Bubių ir mažo pajėgumo Rėkyvos. Jos centralizuotomis vandens tiekimosistemomis aprūpina vandeniu didžiąją dalį miesto gyventojų bei pramonėsįmonių. Be to, Pakruojo rajone yra paruoštas naujas, eksploatacijaitinkantis, Degučių sklypas, kuriame yra patvirtinti nemaži požeminiovandens eksploataciniai ištekliai. Visų veikiančių ir išžvalgytos naujosvandenvietės požeminio vandens ištekliai yra 105 tūkst.m3 per parą. Šiaulių miesto vandenvietės eksploatuoja devono ir permo geologinioamžiaus vandeningus sluoksnius, slūgsančius 80 – 220 m gylyje. Miestovandenvietės 2001 metų pradžioje įsisavino tik apie 15 proc. patvirtintųpožeminio vandens eksploatacinių išteklių – t.y. kiekvieną parą vartotojamstiekiama vidutiniškai 13 tūkst. m3 vandens. Birutės ir Bubių vandenvietėseveikia vandens gerinimo – geležies šalinimo įrenginiai. Visose keturiosevandenvietėse yra vandens chloravimo įrenginiai, todėl, esant reikalui,vanduo gali būti chloruojamas. Bendras UAB “Šiaulių vandenys” eksploatuojamo vandens tiekimo tinkloilgis yra 245 km. Šiuo tinklu vanduo tiekiamas 85 proc. miesto gyventojų.Centralizuoto vandentiekio neturi Pabalių, Medelyno ir Kalniuko rajonai.Šių rajonų gyventojai vandeniu apsirūpina iš gręžinių ir šulinių. Pagal2000 metų Šiaulių miesto gręžinių inventorizavimo duomenis, valstybiniamegręžinių registre užregistruoti 135 gręžiniai, įrengti Šiaulių mieste. 34veikiantys gręžiniai yra Medelyno ir 13 – Pabalių mikrorajonuose. Šiaisgręžiniais išgaunamas tik nedidelis požeminio vandens kiekis – 730 m3 perparą. Tai sudaro apie pusę procento nuo bendro Šiaulių centralizuotųvandenviečių debito (požeminio vandens kiekio išgaunamo per parą). Apie 15 procentų Šiaulių miesto gyventojų geria ir buitinėms reikmėmsnaudoja šulinių (gruntinį) vandenį. Šis vandeningas sluoksnis miestevidutiniškai yra 5 m gylyje. Gruntinis vanduo yra užterštas visame mieste.Pagrindinis gruntinio vandens teršimo šaltinis – vertikali teršalųinfiltracija nuo žemės paviršiaus (žmogaus buitinė tarša, užterštospramonės teritorijos) ir nutekėjimai iš požeminių komunikacijų. Teršalai,patekę į požemį, sukelia nepageidaujamus procesus, turinčius įtakosgeriamojo vandens kokybei.ORAS Šiaulių miesto atmosferos oro kokybė Šiaulių miesto atmosferos oro kokybė stebima vykdant oro taršosmonitoringą. Jo tikslas – gauti detalesnę informaciją apie savivaldybėsteritorijos aplinkos būklę, vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius irgalimas pasekmes bei teikti informaciją visuomenei. Oro monitoringą Šiauliųmieste vykdo savivaldybės biudžetinė įstaiga Municipalinė aplinkos tyrimųlaboratorija. Jos veiklą kuruoja Šiaulių miesto savivaldybėsadministracijos Aplinkos skyrius. Oro taršos monitoringas Šiaulių mieste vykdomas pagal programas,suderintas su LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugosdepartamentu. Taip pat, sprendžiant iškilusias oro taršos problemas mieste,yra atliekami ir specialūs aplinkos kokybės tyrimai. Šie tyrimai yrasudėtinė savivaldybės aplinkos monitoringo, kurio vykdymą reglamentuojaLietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, dalis. Šiauliųmunicipalinė aplinkos tyrimų laboratorija kartu su sveikatos sistemosinstitucijomis taip pat dalyvauja rengiant ir vykdant ekologinio-medicininio monitoringo bei sveikatinimo programas. Oro taršos monitoringas (monitoringo rezultatai) Oro taršos monitoringo struktūra paremta tuo, kad, atlikus tyrimus,būtų galima įvertinti bendrą miesto būklę taršos atžvilgiu, stebėti taršostendencijas ir prognozuoti priežastis. Tuo tikslu oro taršos tyrimai vykdomi keliomis kryptimis: 1. Miesto transporto taršos tendencijoms stebėti vykdomi oro tyrimaistacionariame poste, esančiame Aušros alėjos – Žemaitės g. sankryžosrajone. 2. Erdviniam oro taršos pasiskirstymui įvertinti vykdomi tyrimaimobilia aplinkos tyrimų laboratorija. Tyrimų programa paruoštabendradarbiaujant su Vokietijos Niurnbergo miesto cheminių tyrimų centru iryra paremta praktine oro taršos tyrimų patirtimi šiame mieste. Šiaulių
miesto teritorija padengta 1 km tinkleliu, o maršrutinių postų apvažiavimodarbų programa sudaryta taip, kad kiekviename mazginiame taške per metusbūtų atliekama 12 matavimų. Atlikus darbų programą, apskaičiuojamateritorijos, ribojamos keturių mazginių taškų, vidutinė teršalųkoncentracija. 3. Miesto gyvenamosios aplinkos oro užterštumui specifinėmispriemaišomis (benzapirenu, metalais) įvertinti analizuojami mėginiaiketuriuose stacionariuose postuose, esančiuose pietinėje, centrinėje iršiaurinėje miesto dalyse bei Pabaliuose. 4. Oro kompleksinė tarša mieste vertinama biotestavimo metodu, kurisremiasi augalų gebėjimu akumuliuoti ir kaupti teršiančiąsias medžiagas beireaguoti į tų medžiagų koncentraciją. Kelerių metų oro taršos tyrimų rezultatai leidžia daryti šias išvadas: 1. Labiausiai užterštas oras yra centrinėje miesto dalyje, kuriąriboja Tilžės-Aušros al.-Žemaitės- Vytauto gatvės. Gatvių sankryžųaplinkoje pagrindinių priemaišų (dulkių, azoto oksidų, anglies monoksido)koncentracijos autotransporto eismo piko metu 1,5 – 2 kartus viršijaleistinus normatyvus. Tokią situaciją lemia transporto eismo intensyvumasbei nepalankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos miesto centre. 2. Stacionaraus tyrimų posto duomenimis oro užterštumas azoto oksidaisper paskutinius 3 metus padidėjo 8-10 proc. Tai rodo, kad aplinkos kokybėžymia dalimi priklauso nuo autotransporto eismo intensyvumo. Aplinkosministerijos duomenimis iki 70 proc. aplinkos oro taršos mieste sudaroautotransporto tarša. Reikia pažymėti, kad augant transporto eismointensyvumui oro užterštumas dulkėmis nepadidėjo. Tai sietina su miestovisuomeninio transporto techninės būklės gerinimu bei ekologiškai švaresniokuro (dujų) naudojimu automobiliuose. 3. Pramoniniuose miesto rajonuose pastebimas oro taršos sumažėjimas.Tai lemia per pastaruosius metus didėjantis ekologiškai švaresnio kuro(dujų) naudojimas energetikos sektoriuje bei ne tokia intensyvi gamybinė-ūkinė veikla. 4. Miesto teritorijose, esančiose toliau nuo intensyvaus transportoeismo gatvių, oro užterštumas neviršijo leistinų normatyvų, tačiau didėjantautotransporto taršos įtakai, užterštumas, lyginant eilės metų tyrimųduomenis padidėjo 3 – 5 proc. 5. Specifinių priemaišų koncentracijos aplinkos ore neviršija leistinųnormų, tačiau teritorijose arčiau gatvių bei šildymo sezono metu,benzapireno koncentracijos ore pasiekia ribines reikšmes. GAMTA Iš miesto želdinių istorijos puslapių Lietuva tolimoje praeityje buvo neaprėpiamų girių kraštas. Ne išimtisir Šiaulių apylinkės. Tai liudija ne tik liaudies kūryba, bet ir daugelisrašytinių šaltinių. Senovės raštai mini šventąsias Lietuvos girias irgojus, pagonių garbinimo objektus ir pagoniškų apeigų vietas. Šiauliųapylinkėse taip pat būta tokių šventų vietų, ąžuolynų. Iki dabar išlikę vietovardžių pavadinimai – Vinkšnėnai, Lieporiai,Epušrotis, Piktmiškis, Žaliūkės, Medelynas, rodo, kad Šiaulių apylinkėsenuo seno būta įvairių želdynų. Vinkšnėnai – vietovė už Gubernijos rajono.Seniau čia būta ir Vinkšnos ežero, prie kurio šliejosi Vinkšnėnų kaimas.Lieporiai, bėgant metams, tapo vienu iš tankiausiai apgyvendintų Šiauliųmiesto gyvenamųjų rajonų. Dabartinė J. Basanavičiaus gatvė atsiradoEpušročio vietoje. Šiandien šis vietovardis mažai kam žinomas. Tik mūsųseneliai mena, kad prieš pirmąjį pasaulinį karą, maždaug tarp dabartiniųLiepų ir V. Bielskio gatvių stovėjo keletas milžiniškų daržinių, kuriassupo lapuočių – drebulių, (epušių) miškelis. Tarpukario metais želdinimo darbus Šiauliuose atlikdavo, sodinukus,gėles platino Maksimiliano Scelskio sodininkystės, daržininkystės irgėlininkystės bendrovė “Flora”. Pokario metais miestas ir miesto prieigos buvo intensyviai želdomos.Miesto apželdinimu rūpinosi vienas pirmųjų miesto architektų – P. Uogintas.Šiauliuose buvo įkurti Centrinis, Talšos, Salduvės, Dainų, Lieporių ir kitiparkai bei skverai.Apie Šiaulių parkus Šiaulių miesto teritorijoje yra 16 parkų. Didždvario parkas – užima 5,1 ha ploto. Įkurtas XIX a. pradžioje,
pastačius grafo Zubovo rūmus – vasaros rezidenciją. Parkas buvo užsodintastuo metu paplitusiu landšaftinio parko stiliumi, kurio išplanavimaslaisvas, artimas natūraliai gamtai. 1878 – 1890 metų laikotarpyje parkasbuvo papildytas – pasodintos kelios alėjos ir retesnių rūšių medžių –europinis maumedis, platanalapis klevas ir jo raudonlapė forma, grakščiojiliepa ir kt. Šiaurinėje parko dalyje yra teniso kortai. Parkas įrašytas įkultūros vertybių sąrašą. Centrinis parkas – (11,9 ha). Pradėtas sodinti apie 1950-uosius metus.Parkas sodintas miestiečių šeštadieninių talkų metu. Iš retesnių medžiųauga- klevas platanalapis, klevas totorinis, europinis maumedis ir kt.Parke yra vaikų žaidimo aikštelė – atrakcionai, vasaros koncertų estrada. Gubernijos parkas – (0,8 ha). Pradėtas kurti XIX a. pradžioje priedvaro sodybos. Šiuo metu parke didžiąją dalį sudaro kaštanai. Taivienintelis toks parkas Lietuvoje. Be jų dar auga klevai, uosiai, tuopos,beržai. Šiauriniame kampe auga graži ąžuolų grupelė. Parkas įrašytas įkultūros vertybių sąrašą. Talšos parkas – (119,1 ha). Sodintas apie 1950-1960-us metus. Parkelabai gerai suformuoti atskiri medynėliai iš tos pačios rūšies medžių:ąžuolų, klevų, beržų, tuopų, pocūgių, gluosnių, eglių, pušų, maumedžių,liepų, kėnių ir kitų. Rytiniame parko pakraštyje yra gatvinis Žuvininkųkaimas. Parkas palankus aktyviam, pažintiniam poilsiui. 2000m. Šiauliųuniversiteto mokslininkai parengė leidinį “Vadovas po Talšą”, kuriamepažymėtas Talšos ekologinis – pažintinis takas. Salduvės parkas – (83,1 ha). XX a. viduryje didelė šio parko dalisbuvo užsodinta dideliais, daugiausia vienarūšiais medynėliais, sudarytaisiš vietinių rūšių pušų, eglių, beržų, klevų, ąžuolų, uosių. Auga irsvetimžemių medynėliai: raudonojo ąžuolo, didžialapės liepos, paprastojokaštano, sidabrinio klevo ir kt. Parko rytinėje dalyje stūkso garsusSalduvės piliakalnis, ant kurio stovėjo medinė pilis, sunaikinta per kovassu kalavijuočiais. Salduvės parko pietiniame pakraštyje yra medinėskulptūra 1236 metų lietuvių pergalei prieš kalavijuočius Saulės mūšyjeatminti. Parko vakariniame pakraštyje įsikūrusi jaunųjų gamtininkų stotis. Rėkyvos parkas – (11,4 ha). Buvusio dvaro parkas pradėtas sodinti XIXa. antroje pusėje. Parke yra išlikusių senų pavienių medžių ir dalis alėjų.Gausią medžiagą apie parko istoriją yra surinkusi Rėkyvos pagrindinėmokykla. Parkas yra įrašytas į kultūros vertybių sąrašą. Dainų parkas – (67,2 ha). Parkas sodintas paskutiniame XX a.ketvirtyje. Parke medžiai išdėstyti grupėmis: liepų, ąžuolų, eglių, klevų,gluosnių, tuopų, uosių, maumedžių. Tarp medynų paliktos pakankamos erdvės,kurios leidžia gerai apžvelgti medynus. Pietvakarinėje dalyje įrengtisporto aikštynai. Šalia parko stovi Žaliūkių vėjo malūnas. Naujasis parkas – (7,1 ha). Šis parkas Šiaulių mieste pats jauniausias– dar tik kuriamas. Parkas sodinamas prie vaikų klinikų, ne visai lygiojevietoje, todėl tūrėtų būti vaizdingas ir noriai lankomas. Prūdelio parkas – (1,9 ha). Parką sudaro Prūdelio tvenkinio šlaiteaugantys savaiminės kilmės medžiai ir krūmai. Vieta šaltiniuota, gausiaiželia įvairių rūšių krūmai. Parkas apsaugo šlaitą nuo erozijos. Hidro parkas – (8,0 ha). Parkas kurtas 1960-1970-aisiais metaismelioratorių pastangomis. Parke yra gausi tvenkinių sistema, kuri nebuvogalutinai įrengta. Medynus sudaro savaiminės kilmės įvairių rūšių medžiaiir krūmai. Taip pat yra sodintos liepų, ąžuolų, uosių, kaštanų, beržų,juodalksnių grupės. Lieporių parkas – (21,0 ha). Pasodintas 1960-1970-ais metais, statantLieporių gyvenamąjį rajoną. Parkas gerai suplanuotas, paliktos plačioserdvės, tvenkinys, kalvelės, kurios leidžia apžvelgti parko medynus. Parkeauga beveik vien liepos. Parkas noriai lankomas gyventojų. Gegužių gatvės beržynėlis – (3,6 ha). Sudaro įvairaus amžiaus, beveikgryni beržo medynėliai. Labai mėgiamas Dainų ir Gytarių gyvenamųjų rajonųgyventojų. Parke yra įrengta BMX dviračių trasa, kurioje vyksta varžybos. Pabalių miško parkas – (87,1 ha). Tai miesto miško parkas, kuris mažainaudojamas rekreacijai, nes didžioji parko ploto dalis yra durpiniodirvožemio. Miško parkas labai degus – todėl atsargiai elkitės su ugnimi.Medžiai vien tik vietinės kilmės: beržai, eglės, pušys, juodalksniai,alksniai, įvairūs krūmai. Rėkyvos miško parkas – (432,7 ha). Parkas labai įvairus, nes turi iraukštapelkių, ir žemapelkių, ir tarpinio tipo pelkių. Medžiai – pušys,eglės, beržai, juodalksniai, baltalksniai, drebulės – savaiminės kilmės,nors yra ir įveistų naujai pušų, eglių. Miško parkas turtingas savo žolyneaugalija. Pietvakarinį parko pakraštį skalauja Rėkyvos ežeras. Rytiniameparko pakraštyje įkurti kolektyviniai sodai. Parkas vertingas savo turtingaaugalija, gyvūnija, ir kaip Kulpės upės aukštupys. Margių miško parkas – (80,9 ha). Miško parko erdvėse ir parkoprieigose įkurti kolektyviniai sodai. Miško parke vyrauja įvairaus amžiaus,savaiminės kilmės beržynai. Be jų auga liepos, ąžuolai, baltalksniai,eglės, pušys ir kitų rūšių medžiai ir krūmai. Zoknių miško parkas – (186,8 ha). Miško parkas apima Šiaulių oro uostoprieigas. Tai daugiausia menkos vertės, savaiminės kilmės baltalksnynai,beržynai, drebulynai. Miško parkas atlieka tik teritorijos apsauginęfunkciją. Biologinė įvairovė Biologinės įvairovės požiūriu Lietuvoje labiausiai nuskurdintos yraantropogeninės – agrarinės ir urbanizuotos aplinkos ekosistemos. Norsurbanizuotos aplinkos t.y. miestų ir miestelių ekosistemos, Lietuvoje užimatik 5 proc. visos teritorijos, tačiau jose yra didžiausias gyventojųtankis, pramonės objektų bei transporto koncentracija ir tarša. Miesto biologinę įvairovę sudaro greta mūsų urbanizuotoje teritorijojeišgyvenusios ir prisitaikiusios gyventi žmogaus pakeistoje aplinkoje visosgyvų organizmų – augalų, grybų, gyvūnų rūšys – esančios sausumos, vandens,dirvožemio buveinėse. Šimtai rūšių, milijonai gyvų organizmų individų,paplitusios natūralios gamtos buveinėse kaimo vietovėse, mieste užleidosavo pozicijas kitoms, dažniausiai svetimžemėms, agresyviai plintančioms irnetgi žmogaus sveikatai pavojingoms rūšims. Šiaulių miestas bei rajonas patenka į Rytų žemaičių aplinkosauginįregioną, kuris pasižymi ypatingu pelkėtumu. Kaip ir anksčiau, šiuo metupelkės ir šlapžemės yra vienos svarbiausių saugomų ir saugotinų ekosistemųLietuvoje. Jų tyrimai, saugotinų plotų išskyrimas – vieni svarbiausiųveiksmų, saugant biologinę įvairovę. Dėl šios priežasties 1992 m. Šiauliųmiesto bei rajono teritorijoje buvo įsteigtas 807 ha ploto Rėkyvosbotaninis – zoologinis draustinis, saugantis Rėkyvos apyežerio pelkinįkompleksą su būdingais ir retais augalais ir gyvūnais. Epizodiniai Šiaulių miesto ir priemiesčio zonos biologinės įvairovės(paukščių, vabzdžių, žuvų) tyrimai buvo atliekami 1976-1977 ir 1998 metais,tačiau šie duomenys pilnai neatspindėjo visos biologinės įvairovės rūšių irpopuliacijų gausos. Miestui reikėjo platesnių ir nuodugnesnių biologinėsįvairovės tyrimų, kuriuos simboliniais 2000 metais ir atliko Šiaulių beiVilniaus universitetų mokslininkai. Pagal svarbą tuomet buvo išskirtos 6 kategorijų teritorijos.Svarbiausios iš jų – municipalinės, į kurias pateko Talšos ir Salduvėsparkai bei Prūdelio natūralūs biotopai. Tai geriausi natūralios gamtospavyzdžiai, esantys arčiausiai miesto centro. Šios kategorijos teritorijomsgali būti suteiktas saugomos teritorijos statusas. Antros kategorijos –rajoninės svarbos teritorijos. Tai periferiniuose miesto rajonuose esantyspusiau natūralių augalijos ir biotopų pavyzdžiai, pakankamai gausūs augalųir gyvūnų rūšių skaičiumi. Šios teritorijos vidutiniškai gausios augalų beigyvūnų rūšimis, tačiau saugotinos ir plėstinos dėl vietinių gyventojų ryšiosu natūralia aplinka palaikymo galimybės. Ketvirtai – miesto “žaliųjųkoridorių” kategorijai priskiriamos Aukštabalio gatvės pievos, penktai –priemiesčių vietovių kategorijai – Ginkūnų -Malavėnų tvenkinio pakrantės,Rėkyvos ežeras bei jo pakrantės ir Buvusio Zoknių aerodromo teritorija.Paskutiniajai – šeštai kategorijai priskirta prarasta teritorija – Kulpėspakrančių šlapios pievos.SOCIALINIAI ASPEKTAI Demografiniai rodikliai 2002 metais Šiauliuose gyveno 133,53 tūkst. gyventojų. Nuo 0 iki 15 metų gyventojų skaičius sudarė 19,9 proc. visų gyventojų,darbingo amžiaus – 62,9 proc., pensijinio amžiaus – 17,2 proc. Gyventojųskaičius, tenkantis 1 kv.km. – 1648,5 gyventojų. [pic] [pic] [pic]
Darbo rinka Dar netolimoje praeityje Šiauliuose, kaip ir Lietuvoje buvo planinisūkis – pramonės, paslaugų ir kiti veiklos sektoriai veikė centralizuotai,įmonės nesusidurdavo su prekių realizacijos problemomis, nereikėjo rūpintisžaliavomis. Bedarbystė neegzistavo, nes baigusiam studijas ir įgijusiamspecialybę asmeniui buvo garantuojama darbo vieta, neatsižvelgiant į tosrūšies specialistų paklausą. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę,padėtis iš esmės pakito. Prasidėjo perėjimas nuo planinio ūkio prie rinkosekonomikos, buvo vykdoma privatizacija. Suirus centralizuotai ūkio valdymosistemai, įmonės prarado produkcijos ir žaliavų realizavimo rinkas, suirodarbo vietų paskirstymo sistema. Tai sukėlė įmonių prastovas, gamybosapimties sumažėjimą, bankrotus, lėšų, skirtų darbo apmokėjimui, stygių,darbo vietų sumažėjimą. Įteisinus privačią nuosavybę, atsirado naujosverslo organizavimo formos. Visi šie pokyčiai lėmė darbo rinkossusiformavimą. Darbo pasiūla ėmė nebeatitikti darbo paklausos. Kai kuriosspecialybės tapo nebereikalingomis, o jas turintys žmonės nespėjo arbanebesugebėjo persikvalifikuoti. Atsiradus darbo rinkai, atsirado irnedarbas, kuris suprantamas kaip darbo pasiūlos ir paklausos disbalansas. Apžvelgiant šiandienius Šiaulių darbo rinkos rodiklius – galimadrąsiai teigti jog jie išties teigiami. Nedarbo lygis 2002 metais sumažėjo3,4 punkto. Mažėja ir besikreipiančiųjų į darbo biržą skaičius (2002 m.kreipėsi 14399 bedarbiai, 2001 m. jų buvo – 15896), beveik pusė iš jų buvoįtraukti į įvairias programas. Šiaulių miesto savivaldybė kartu su Šiaulių darbo birža aktyviaibendradarbiaudama nuosekliai įgyvendina aktyvią užimtumo bei žmogiškųjųišteklių plėtros politiką, kuri užtikrintų darbo rinkos poreikiusatitinkančią darbo jėgos kvalifikaciją. Šiaulių universitetas prie tosplėtros politikos prisideda rengdamas kvalifikuotus paklausių profesijųjaunus specialistus. [pic] [pic] Per 2002 metus išaugo paklausa darbuotojams, turintiems profesinįpasirengimą, ženkliai sumažėjo nekvalifikuoto darbo paklausa. Paklausos struktūra neterminuotoms darbo vietoms ir terminuotoms darbovietoms buvo skirtinga. Daugiausia pasiūlymų nuolatinėms darbo vietomsregistravo pramonės bei paslaugų sferos įmonės. Jų pasiūlymai sudarė 86proc. visų pasiūlymų. Beveik pusę pasiūlymų terminuotoms darbo vietomspateikė pramonės įmonės. 2003 metais prognozuojamas teigiamas darbo vietųbalansas, t.y. darbdaviai numato įsteigti daugiau naujų darbo vietų neilikviduoti.
EKONOMINIAI ASPEKTAI Materialinių ir užsienio investicijų dinamika Panagrinėjus tiesioginių užsienio investicijų ir materialiniųinvesticijų dinamikos Šiaulių mieste pokytį 1995 – 2001 metais,investicinis aktyvumas nėra labai stipriai jaučiamas. Tačiau investicijųkreivės, nors ir nedideliais šuoliais, tačiau kyla aukštyn. [pic] [pic] Kad būtų galima kuo geriau išanalizuoti, planuoti bei apskaitytiinvesticijas, jos yra klasifikuojamos pagal investicijų objektus, pagaldalyvavimą investavimo procese, pagal investavimo laikotarpį beiinvesticinių lėšų priklausomybę ir kitus požymius. Ekonomikoje investicijasdažniausiai įsivaizduojame materialinio investavimo prasme, nes būtent šisinvestavimas sukuria naują pagrindinį kapitalą ir padidina gamybinįpajėgumą. Integravimosi į Europos Sąjungą laikotarpiu yra ypač svarbu tinkamaipasiruošti priimti užsienio paramą, kuri taip pat tiesiogiai padėtųįgyvendinti investicijų projektus, tuo investicijų kreivėms leisdama kiltiaukštyn. Bendrojo vidaus produkto dinamika Šiaulių apskrityje [pic] [pic][pic][pic]