TURINYS
1. Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………………22. Nutekamojo vandens biologinio valymo įrenginiai…………………………………………………………………..3a.) BIO-OXIMAT – didelių galimybių įrenginys…………………………………………………………….3b.) BIO-OXIMAT – natūralus sprendimas……………………………………………………………………..33. Gamta apsaugota nuo taršos…………………………………………………………………………………………………..44. Naftos produktų skirtuvai……………………………………………………………………………………………………..5a.) eksploatacija…………………………………………………………………………………………………………..55. Riebalų skirtuvai………………………………………………………………………………………………………………….66. Talpyklos……………………………………………………………………………………………………………………………6a.) Dvisienės cilindrinės talpyklos skirtos…………………………………………………..…6b.) Talpyklų iš PE privalumai……………………………………………………………………………………….77. Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………….88. Literatūra……………………………………………………………………………………………………………………………9
ĮVADAS
Norint saugiai eksploatuoti valymo įrenginius , tam būtini nutekamojo vandens biologiniai ar kiti valymo įrenginiai. Nuotekose esantys teršalai per valymo įrenginius turi būti pašalinami saugiai, kad nepatektų ir neterštų aplinką, kas labai svarbu atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus. O patekti į aplinką tik tinkamai išvalytas. Tačiau problemų iškyla tuomet, kai, pakartotinai naudojant vandenį, didėja teršalų koncentracijos, turinčios neigiamą poveikį aplinkai, darbo našumui ir saugiam įrenginių eksploatavimui.
NUTEKAMOJO VANDENS BIOLOGINIO VALYMO ĮRENGINIAI
Ištirpusios ir koloidinėje būklėje organinės medžiagos iš nutekamojo vandens gali būti pašalintos biocheminio valymo įrenginiais, dirbančiais artimomis natūralioms sąlygoms (filtracijos, laistymo laukai, biocheminiai tvenkiniai) arba dirbtinėmis sąlygomis (lašeliniai biologiniai filtrai, intensyviai apkrauti biologiniai filtrai, aerotankai). Biocheminio valymo įrenginių tipas parenkamas priklausomai nuo klimatinių, vietinių sąlygų, valomo nutekamojo vandens užterštumo ir reikiamo išvalymo laipsnio. Aerotankai:
Nuotekose esančių organinių teršalų oksidinimas aerotankuose vyksta dėl mikroorganizmų, sudarančių veiklųjį dumblą, gyvybinės veiklos. Mikroorganizmų gyvybinei veiklai palaikyti nuotekų ir veikliojo dumblo mišinys aerotankuose turi būti nuolat aeruojamas. Antriniai nusodintuvai:
Išnešamai biologinei plėvelei iš biologinių filtrų bei veikliajam dumblui iš aerotankų sulaikyti naudojami vertikaliniai, horizontalūs ir radialiniai nusodintuvai. Intensyviai apkrautuose biologiniuose filtruose valomas nutekamasis vanduo praskiedžiamas.
BIO-OXIMAT – didelių galimybių įrenginys Skirtas regeneruoti nutekamiesiems vandenims iš: • portalinių – šepetinių plovimo įrenginių • savitarnos plovyklų • konvejerinių plovyklų • dirbtuvių grindų plovimo • variklių ir dugno plovimo • viso vandens srauto valymas (ne tik dalinių srautų) • garantuota regeneruoto vandens kokybė
• didelis regeneruoto vandens srautas: 6 m³/h, 20 m³/h, 30 m³/BIO-OXIMAT – natūralus sprendimas: • nuotekų valymas mikroorganizmų pagalba • biologinė emulsijų oksidacija • biologinis organinių teršalų sunaikinimas • biologinis plovimo medžiagų suskaidymas • biologinis leistinos teršalų koncentracijos išlaikymas Visoje sistemoje yra įvedami specialiai adaptuoti mikroorganizmai, kurie naikina naftos produktus ir plovimo priemones. Sistemoje vyksta tokie procesai, kaip sedimentacinis atskyrimas, biologinis valymas, flotacija ir filtravimas. Šių fizinių, mechaninių ir biocheminių procesų dėka yra pasiekiamas optimalus ir saugus valymo rezultatas.GAMTA APSAUGOTA NUO TARŠOS Nuplauti, panaudoti teršalai paprastai patenka į kanalizaciją su naftos produktais. Plovykloje šie teršalai surenkami į specialias talpas, kuriose vanduo apdorojamas biologiniu būdu: į jį prileidžiama bakterijų, kurios minta naikindamos naftos produktus ir dar dauginasi. Žodžiu, kuo daugiau teršalų, tuo geresnė aplinka bakterijoms daugintis ir valyti vandenį. Vandens nuotekų perteklius per kanalizacijа į aplinką patenka tik tinkamai išvalytas. Naująją valymo sistemą aprobavo aplinkosaugos specialistai.
NAFTOS PRODUKTŲ SKIRTUVAI Skirti degalinių, automobilių plovyklų, servisų, stovėjimo aikštelių ir kitų objektų aptarnavimui. Jie efektyviai šalina tepalus bei naftos produktus iš paviršinių lietaus bei gamybinių nutekamųjų vandenų. Paprasčiausias būdas naftos produkto fazės atskyrimui nuo vandens yra sedimentacija, kadangi naftos produkto lyginamasis svoris yra mažesnis nei vandens todėl naftos produktas išplaukia į vandens paviršių. Naftos produktų skirtuvuose naudojama pažangi dviejų pakopų naftos atskyrimo technologija: o – Facet (Olandija) koalescencinių plokščių paketai, o – Woolspill (N. Zelandija) absorbcinis filtras. Eksploatacija. Skirtuvai ištuštinami atskirtų naftos produktų kiekiui pasiekus 4/5 maksimalios jų sukaupimo talpos. Koalescencinių paketų išvalymui skirtuvuose turi būti visiškai ištuštinamas, be to reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiausia turi būti nusiurbiamas iškilusių naftos produktų sluoksnis ir tik po to – vanduo. Paketų išvalymą geriausiai atlikti vandens srove virš purvo nusodintuvo arba specialios vonios. Esant stipriam užterštumui gali būti naudojami karšti iki 70 °C garai.
Po išvalymo paketai sumontuojami atvirkštine tvarka kaip buvo išmontuoti. Apsauginės plūdės mechanizmo valymas atliekamas kartu su koalescencinių plokščių valymo darbais, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Woolspill absorbcinės medžiagos filtras yra valomas išcentriniu būdu (arba išspaudžiant ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Nebetinkančią regeneravimui absorbcinę medžiagą Woolspill rekomenduojame keisti nauja.RIEBALŲ SKIRTUVAI
Jie skirti gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų, taukų ir aliejų atskyrimui iš nuotekų gravitacijos būdu. Riebalų skirtuvai netinka naftos produktų valymui bei nuotekoms, kuriose riebalai arba aliejai yra emulsinėje formoje. Naudojami restoranuose, kavinėse, valgyklose ir kitų maisto pramonės įmonių, kur nutekamieji vandenys užteršti dideliu kiekiu riebalų. Riebalų gaudyklę sudaro cilindrinė vertikali talpa. Ji gaminama iš polipropileno, todėl įrenginį lengva transportuoti ir montuoti. Į riebalų skirtuvą gali būti sumontuota automatinis signalizacijos blokas su davikliu. Daviklis signalizuoja apie skirtuve susikaupusių riebalų kiekį. Įrenginio viduje nėra judančių dalių, jį paprasta sumontuoti.
TALPYKLOS
Dvisienės cilindrinės talpyklos skirtos:• Cheminėms medžiagoms; • Naftos produktams;• Nuotekoms; • Dyzeliniam kurui;• Trąšoms;• Birioms medžiagoms;• Aplinkai pavojingiems skysčiams. Talpyklos gaminamos iš dviejų visiškai hermetiškų talpų. Vidinėje talpoje laikomas cheminis skystis, o išorinė talpa apsaugo nuo avarinio cheminių medžiagų įsiliejimo į aplinką. Tarp talpų yra tarpas, kuriame galima sumontuoti daviklį, signalizuojantį apie cheminio skysčio nuotėkį iš vidinės talpos.
Talpyklų iš PE privalumai:
• Higieniškai nekenksmingos;• Atsparios korozijai;• Ilgaamžiškos;• Nelaidžios elektros srovei;• Nedidelės masės;• Lengvai perdirbamos; Šios talpos užtikrina visišką aplinkos apsaugą nuo avarinio kenksmingų skysčių išsiliejimo. Talpos yra lengvai transportuojamos, gali atlikti mobilių kaupyklų funkcijas. Gaminamos iš aukšto tankio polietileno PE iki 60 m3 talpos.
IŠVADOS
Didėjant suvartojamo vandens bei nuotekų išleidimo kaštams, atsiranda kokybiškesnio nuotekų išvalymo, saugaus eksploatavimo, uždarų vandens ciklų kūrimo įmonės viduje poreikis. Tam būtini efektyvūs, racionalūs ir subalansuoti technologiniai procesai. Remiantis pastarųjų dešimtmečių išsivysčiusių šalių pramonės patirtimi, pramoninio vandens naudojimas ir atliekų mažinimas visuose pramonės sektoriuose taps pagrindiniu įrankiu, valdant vandens išteklius ir plėtojant aplinkos apsaugos inžineriją, t.y. bus siekiama neišmesti teršalų į aplinką.
Pasaulinėje praktikoje įrodyti neabejotini uždarų vandens ciklų privalumai, ekonominė jų nauda pramonės įmonėms. Nuotekų panaudojimas – tai unikali galimybė tausoti įprastus vandens išteklius. Kartu tai svarbus jų valdymo procesas. Derama vadyba pramonėje padeda sukurti reciklus ir uždarus vandens ciklus tačiau dažnai tam reikia ne tik papildomų investicijų, bet ir cpecialiųjų žinių, t.y., norint efektyviai ir saugiai naudoti vandens išteklius reikia sukurti integruotą vandens ir nuotekų valdymo sistemą. Sėkmingas šios sistemos išvystymas priklauso nuo: vandens reciklo ar vandens ciklo uždarymo tyrimų, reikiamų įrenginių ir nuotekų perdirbimo galimybių, taip pat nuo ekonominės ir finansinės analizės, vandens išteklių valdymo.LITERATŪRA1. http://www.eneka.lt/lt/left_side/nuoteku_valymas/Autoplovyklu_vandens_regeneravimo_sistema2. „Vandens išteklių tausojimo Lietuvos pramonėje galimybių analizė“ Ž. Staniškienė, J. Dvarionienė Kauno technologijos universitetas, Aplinkos inžinerijos institutas3. „Vandens išteklių tausojimo Lietuvos pramonėje galimybių analizė“ Ž. Staniškienė, J. Dvarionienė Kauno technologijos universitetas, Aplinkos inžinerijos institutas4. http://www.spec.lt/index.php?cid=