Šiaulių miesto atliekų tavrkymo sistema

I. ES atliekų tvarkymo politika ir jos įgyvendinimas Lietuvoje
Bendroje atliekų direktyvoje( 75/442/EEC) atliekos apibūdinamos kaip „ bet kokios medžiagos ar objektai, kurių teršėjas atsikrato ar yra įpareigotas atsikratyti“. Kasmet ES pagaminama daugiau kaip 2 milijardai tonų atliekų, iš kurių 200 milijonų yra komunalinės atliekos.Per pastaruosius šešerius metus atliekų kiekis padidėjo daugiau kaip 10 procentų. Didėja ir komunalinių atliekų srautas. Atliekų kalnai ima kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.
Mūsų šaliai įstojus į ES, ypač svarbiais tampa ES reikalavimai atliekų tvarkymo srityje. 1996m paskelbtame Prranešime apie Bendrijos strategiją atliekų tvarkymo srityje pateikiam ES atliekų tvarkymo politika. Dokumentas patvirtina 1989m Bendrijos atliekų tvarkymo strategijoje nustatytą „ principų hierarchiją“, t.y. atliekų prevenciją ir toliau lieka pirmuoju prioritetu, o po jo seka atliekų tvarkymas ir, galų gale, saugus šalinimas. Jei atliekų negalima išvengti, jas reikia tvarkyti, naudoti pakartotinai arba energijai gauti. Atliekų šalinimas sąvartyne ir deginimas pasirenkami tik tuomet, kai nėra jokių galimybių atliekas perdirbti.ES atliekų tvarkymo politikoje ypač daug reikšmės teikiama ir kitiems – artimiausio atstumo ir vidinio paakankamumo principams. Artimiausio atstumo principas reiškia, kad atliekos turi būti šalinamos pačiame artimiausiame tam skirtame įrenginyje, o vidinio pakankamumo principas reikalauja, kad Bendrijoje susidarę atliekos būtų šalinamos jos viduje, o ne išvežamos už jos ribų. Abu šie principai taikomi tik ša

alinamoms, o ne perdirbamoms atliekoms.
2002m patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane pabrėžta regioninio atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo svarba. Jame taip pat konstatuojama, kad griežtus aplinkosauginius reikalavimus atliekų tvarkymui galima bus įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu šios sistemos bus pakankamai plačios, t.y. aptarnaus didžiąją dalį regione susidarančių atliekų generatorių. Dėl didelių šios sistemos įgyvendinimo kaštų savivaldybėms tikslinga bendradarbiauti kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas.
Legaliai veikiantys sąvartynai darosi vis pilnesni, iš jų į atmosferą išsiskiria toksiškos ir sprogios dujos, į dirvožemį ir gruntinius vandenis patenka sunkiųjų metalų junginių ir kitų toksinų. Nelegalių sąvartynų keliamo pavojaus neįmanoma netgi nusakyti. Deginant atliekas susidaro toksinai ir sunkiųjų metalų junginiai, kurie pasiskleidžia atmosferoje. Netgi įdiegti brangūs filtrai galiausiai užsiteršia ir patys patenka į atliekas drauge su sugedusių atliekų likučiais.
Prioriteto skkyrimas vien tik atliekų saugojimui neišspręs atliekų problemos. Pagrindinė problema yra atliekų gamyba, kuri glaudžiai susijusi su vartojimo struktūra, gyvenimo būdu, užimtumu ir pajamų lygiu, taip pat su daugybę kitų socialinių, ekonominių ir kultūrinių faktorių. Tad į atliekų tvarkymą reikėtų žiūrėti platesniu socialinės, ekonominės plėtros ir išteklių valdymo požiūriu. Svarbiausia efektyvaus atliekų tvarkymo prielaida yra atliekų mažinimas: juk to, kas nėra pagaminta, nereikia ir šalinti.
Atliekų tvarkymas yra pripažintas svarbiausia aplinkos apsaugos sritimi, nes reguliuoja gamybos, pasiskirstymo ir vartojimo produktų sąveiką su ga
amtine aplinka – dirvožemiu, oru, vandeniu, klimatu. Atliekų valdymas yra sudėtinga ir daugiakomponentė politikos sritis, apimanti atliekų iš gyventojų, mažų ir vidutinių verslo įstaigų, gydymo įstaigų, pramonės ir žemės ūkio įmonių surinkimą, atliekų tvarkymo politikos ir atliekų tvarkymo alternatyvų kūrimas remiasi pagrindiniais principais. ES atliekų tvarkymo politikos kryptį ir atliekų tvarkymo sistemos principus formuoja bendroji darnaus vystymosi doktrina. Atliekų tvarkymo juridinis pagrindas remiasi Atsargumo, Artimumo, ir „ Teršėjas moka“ principais.
Atsargumo principas. Pagal šį principą, jei vienokia ar kitokia veikla kelia grėsmę žmogaus sveikatai ar aplinkai, būtina imtis atsargumo priemonių net ir tuo atveju, kai tiesioginės priežasties pasekmės sąsajos nėra moksliškai įrodytos. Principas leidžia taikyti prevencines politikos priemones esant negalutiniams potencialios žalos įrodymams, jei dėl tikslesnių įrodymų laukimo gali būti padaryta rimta ar nepataisoma žala žmonių sveikatai ar aplinkai.
Artimumo principas. Remiantis šiuo principu, atliekos turi būti atiduodamos saugoti kuo arčiau tos vietos, kur jos buvo pagamintos. Tai taupo laiką, ar energiją, sumažina nelaimingų atsitikimų tikimybę ir poveikį aplinkai, sumažina tolimojo gabenimo išlaidas, be to, šie aspektai galiausiai gali nusverti ir potencialių tolimojo gabenimo teikiamų alternatyvių pasirinkimų, kaip atliekų perdirbimas ar kompostavimas, privalumus.
„Teršėjas moka“. Pagal šį principą teršėjas turi padengti išlaidas, susijusias su priemonėmis, užtikrinančiomis patenkinamą aplinkos būklę. Kitaip tariant, šių priemonių kaina turi būti įtraukta į
kainą prekių ir paslaugų, kurių gamybą ir vartojimas teršia aplinką.
Atliekų tvarkymo sistema pagrįsta atliekų tvarkymo principų hierarchija, kuri nustato šiuos atliekų tvarkymo prioritetus:
Atliekų vengimas yra aukščiausias atliekų tvarkymo hierarchijos laiptelis vengimo ar atliekų mažinimo politika visų pirma skirta mažinti atliekų gamybą. Vengimas dažniausia daro mažiausią poveikį aplinkai ir pasižymi mažiausiomis ekonominėmis produkto gyvavimo išlaidomis, nes nereikia atliekų surinkti ir surinktų medžiagų apdoroti. Šis pasirinkimas taip pat dažniausia gerokai padidina gamybos ir išteklių panaudojimo efektyvumą.
Pakartotinas atliekų panaudojimas yra kitas atliekų tvarkymo hierarchijos principas. Tai toks produkto panaudojimas, kai neatliekami jokie struktūriniai jo pakeitimai. Atliekas reikia tik surinkti, tačiau beveik ar visiškai nereikia jų apdoroti.
Atliekų regeneravimas skirstomas į dvi kategorijas: medžiagos regeneravimą ir energijos regeneravimą. Geresnis pasirinkimas žmogaus sveikatos ir aplinkos požiūriu dažniausiai yra medžiagos regeneravimas, t.y. atliekų perdirbimas arba kompostavimas. Šiems procesams reikia veikiančios atliekų surinkimo sistemos, taip pat efektyvaus surinktos medžiagos apdorojimo ar transformavimo į naują produktą metodo. Atliekų panaudojimas energijai gauti, kaip pavyzdžiui, atliekų deginimas, dažniausia yra ne toks pageidautinas pasirinkimas.
Saugus atliekų šalinimas sąvartyne visuomet yra paskutinė pasirinkimo galimybė, pateisinama tik tuomet , kai visos kitos galimybės išnagrinėtos ir atmestos kaip nerealios. Prieš išvežant atliekas į sąvartyną, būtina jas dar atitinkamai apdoroti. Tai gali būti įvairūs fiziniai, terminiai, cheminiai ar bi
iologiniai procesai, kurie pakeičia atliekų charakteristikas ir taip sumažina jų kiekį ir/arba kenksmingumą.
Nors dauguma ES valstybių narių jau turi veikiančią atliekų tvarkymo sistemą, tačiau netgi geriausios sistemos turi prisitaikyti prie sparčiai kylančių aplinkosaugos reikalavimų ir įstatymų standartų, tobulėjančių technologijų, didėjančių valdymo efektyvumo ir kokybės reikalavimų.

II. Atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai
1. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
1998-06-16 Nr.VIII-787 (Žin. 1998, Nr.61-1726; 2000, Nr.90-2776; 2002, Nr.13-475)
2. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas
2002-07-01 Nr.IX-1004 (Žin. 2002, Nr.72-3016)

Šis įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta jų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Įstatymas nustato valstybės valdymo institucijų ir kitų juridinių bei fizinių asmenų funkcijas tvarkant atliekas. Įstatymas nereglamentuoja išmetimų į orą, nuotekų į vandenį ir radioaktyvių atliekų tvarkymo, taip pat kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (srutų bei kitų natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės ūkyje medžiagų).
3. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimas Nr.519 (Žin., 2002, Nr.40-1499; 2003 Nr.14-584)
Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis ir ekspertų vertinimais, 2000 metais Lietuvoje susidarė apie 2,4–2,6 mln. tonų nepavojingų ir apie 165 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Didžioji dalis nepavojingų atliekų (apie 2 mln. tonų) pašalinta sąvartynuose. Apie 450 tūkst. tonų atliekų panaudota ir perdirbta.
Šiame plane nurodytos pagrindinės teisinės, administracinės ir ekonominės priemonės, kurios turėtų būti vykdomos visuose valdymo lygmenyse. Plane nustatytos užduotys ir numatyti veiksmai ir priemonės, kurias turi įgyvendinti valstybės ir savivaldybių institucijos. Plane aptartus bendruosius atliekų tvarkymo principus, veiksmus ir užduotis reguliariai reikės tikslinti ir detalizuoti priklausomai nuo atliekų tvarkymo rezultatų ir naujos informacijos.
4. Atliekų tvarkymo taisyklės
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymas Nr.217 (Žin., 1999, Nr.63-2065)

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1325; 1997, Nr. 65-1540), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726) bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1729) ir nustato atliekų tvarkymo, apskaitos, deklaravimo, rūšiavimo, ženklinimo tvarką.
5. Bendroji atliekų direktyva (75/442/EEC) buvo priimta 1975 metais siekiant suderinti skirtingą šalių narių požiūrį į atliekų tvarkymą. Ši direktyva taip pat nurodo, kad visos atliekų tvarkymo išlaidos turi būti padengtos iš atliekų gamintojo ar turėtojo lėšų ir taip įgyvendintas principas „Teršėjas moka“. Laikui einant ši direktyva buvo persvarstyta bei išleista keletas pakeitimų ir papildymų.
6. Pavojingų atliekų direktyva (91/689/EEC)
7. Reglamentas dėl atliekų vežimo (259/93/EEC)
8. Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva (94/62EC)
9. Baterijų ir akumuliatorių direktyva (91/86/EEC)
10. Pavojingų atliekų deginimo direktyva (94/67/EEC)
11. Atliekų sąvartynų direktyva (99/31/EC)

III. Atliekų tvarkymo sistema Šiaulių miesto teritorijoje

Atliekos – bet kokios medžiagos ir daiktai, kuriais atliekų turėtojas atsikrato, nori ar privalo atsikratyti ir kurie yra priskirti atitinkamai atliekų kategorijai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą.

Komunalinės atliekos – buitinės (namų ūkio) atliekos bei komercinės, pramoninės, institucijų ir kitokios prigimties atliekos, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

Buitinės (namų ūkio) atliekos – buitinės atliekos, susidarančios namų ūkyje: individualiose namų valdose ir daugiabučių namų butuose.

Biodegraduojamosios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz.: sodo atliekos, užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą, ir pan.

Stambiagabaritės atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika, dėl statybos objektų vykdomų remonto, griovimo arba rekonstrukcijų susidariusios didelių matmenų atliekos.

Pavojingos atliekos – kenksmingos, degios, sprogstamosios, išėsdinamosios, toksiškos, koroziją sukeliančios ar kitas pavojingas savybes (kurias lemia atliekų prigimtis ar jose esantys komponentai) turinčios atliekos, kurios gali turėti neigiamą įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai ir kurios, vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įtrauktos į pavojingų atliekų sąrašą.

Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkyje, smulkiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose susidarančios pavojingos atliekos: galvaniniai elementai, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, kitos pavojingos atliekos.
Nepavojingos atliekos – bet kokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
Farmacinės atliekos – naikintini vaistai ir netinkami naudoti chemikalai: pasibaigusio vartojimo laiko ar nekokybiški farmacinėje veikloje naudoti reagentai ir cheminės medžiagos.

Medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: infekuotos atliekos, aštrūs daiktai, naudoti vienkartiniai gaminiai. Jos detaliau klasifikuojamos vadovaujantis teisės aktais ir normatyviniais dokumentais.
Gyvūninės kilmės atliekos – nugaišę, gimę negyvi, negimę ar nužudyti gyvūnai, taip pat žmonių maistui neskirtos tokių gyvūnų dalys bei netinkami vartoti produktai, gauti ir pagaminti iš gyvūnų. Prie gyvūninės kilmės atliekų nepriskiriamos gyvūnų išmatos, srutos bei viešojo maitinimo įstaigų ir buitinės maisto atliekos.
Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
Atliekų susidarymo vieta – teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.
Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi atliekų. Tai individualių namų valdų savininkai, butų savininkai (arba daugiabučių namų savininkų bendrijos bei daugiabučių namų administratoriai, sodų ir garažų valdų savininkai (arba sodų ir garažų bendrijos), įmonės, įstaigos ir organizacijos.
Atliekų tvarkytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal nustatytus reikalavimus tvarko atliekas taip, kaip nustatyta įstatymų, kitų teisės aktų bei šių taisyklių.
Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po jų uždarymo.
Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymas – gyvūninės kilmės atliekų kenksmingumo pašalinimas ir šių atliekų sunaikinimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.
Atliekų naudojimas – atliekose esamų medžiagos savybių atkūrimas ir panaudojimas siekiant gauti vartojamąją vertę turinčius gaminius arba energiją.
Atliekų sąvartynas (saugykla) – atliekų šalinimo ir sukaupimo vieta, kur atliekos kaupiamos ant žemės arba užkasamos po žeme. Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas šalina atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekoms, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
Leidimas – gamtos išteklių naudojimo leidimas, išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklių nustatyta tvarka.

Atliekos suskirstytos pagal atliekų tvarkymo taisykles pagal šiuos srautus:
• komunalinės atliekos;
• gamybinės atliekos;
• pavojingos atliekos;
• pakuočių atliekos;
• biodegraduojančios atliekos;
• statybinės atliekos.
Šie atliekų srautai yra persipynę pagal susidarymo šaltinius.

Pagrindiniai atliekų tvarkymo sistemos funkciniai elementai skirstomi į šiuos etapus:
a. atliekų susidarymas;
b. atliekų tvarkymas, pirminis rūšiavimas, saugojimas ir apdorojimas pačiame šaltinyje;
c. atliekų surinkimas;
d. atliekų rūšiavimas, apdorojimas ir utilizavimas;
e. atliekų perkrovimas ir transportavimas;
f. atliekų šalinimas į sąvartyną.

Dabar Šiauliuose funkcionuoja darni buities atliekų tvarkymo sistema :

Buities atliekų surinkimas Organinių atliekų surinkimas, kompostavimas aikštelėje
Antrinės žaliavos Mišrios atliekos
Perrūšiavimas Atliekų svėrimas
Perdirbimo įmonės Kairių sąvartynas

Šiaulių mieste atliekų surinkimo sistema, pagal atliekų surinkimo būdą, skirstoma į:
1. Transportuojamų konteinerių sistemą;
2. Stacionarių konteinerių sistemą.
3. Betarė sistema (specialiu autotransportu).

3.1. Buitinių komunalinių atliekų tvarkymo sistema

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų aprūpinti:
• atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis;
• atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;
• atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų ( baldų, buitinės technikos ir pan.), naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;
• buityje susidarančių pavojingų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.
Pagrindiniai šiuo metu esantys Šiaulių miesto atliekų tvarkytojai, surenkantys komunalines atliekas iš gyventojų, įstaigų, organizacijų yra AB „Specializuotas transportas“ , UAB „Švarinta“ ir kt.
AB „Specializuotas transportas“ atvežtas buitinių atliekų kiekis sudaro 74,4 % šių atliekų metinės rinkos . Jo pagrindinė veikla komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas į sąvartyną, bei teritorijų valymas. AB „Specializuotas transportas“ taip pat surenka iš gyventojų antrines žaliavas, pateikdamas joms surinkti konteinerius, priima stambiagabaritines ir buityje susidarančias pavojingas, bei statybos ir griovimo atliekas į surinkimo punktą (Pramonės g. 8a.), kai šių atliekų turėtojai atveža patys.
UAB „Švarinta „ rinkos dydis yra 23,1 %, o kitų organizacijų 2,5 % rinkos. UAB „Švarinta“ vysto rūšiuotų ir nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimą ir transportavimą į sąvartyną.
Šiauliuose atliekų tvarkytojai laisvanoriškai sudaro sutartis su atliekų turėtojais. Tarp atliekų surinkėjų vyksta nereguliuojamos konkurencinės varžybos, siekiant pritraukti kuo daugiau nerūšiuotų komunalinių atliekų tūrėtojų. Kai kuriuose kiemuose stovi AB ST ir UAB „Švarinta“ konteineriai. Toks atliekų turėtojų išsibarstymas po miestą ir atliekų surinkimas taip pat maršrutais ne naudingas ekonomiškai. Abejoms bendrovėms siūlomos pigesnes atliekų tvarkymo paslaugos – naudingos atliekų turėtojams, bet atliekų tvarkytojus veda prie bankroto.
Konteinerių tipai, reikalavimai, poreikis.Kokio tipo konteinerius naudoti priklauso nuo surenkamų atliekų rūšies ir charakteristikų, nuo atliekų surinkimo sistemos tipo, surinkimo dažnumo, nuo konteineriams laikyti skirtos vietos.
Reikalavimus konteineriams reglamentuoja „Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisyklės“ 2003 01 09 Nr. 582.
Atliekas tvarkančios bendrovės ruošia konteinerių išdėstymo schemą ir derina ją su savivaldybe.Šiaulių mieste dabar naudojami nestandartiniai konteineriai keičiami palaipsniui į standartinius.
Šiauliuose daugiabučių namų gyventojai daugiausiai naudojasi 7,5 ar 5,0 m3 talpos konteineriais, kurie ištuštinami kas antrą dieną (~170 vnt). Dalis šios grupės gyventojų, ypač miesto centre, ir sudariusieji sutartis su UAB ,,Švarinta” naudojasi 0,75-0,77-1,1 m3 talpos konteineriais, kurie tuštinami pagal analogišką grafiką (~1400 vnt).Privačių (vienbučių) namų gyventojų didžioji dalis naudojasi 0,12-0,19-0,24 m³ talpos konteineriais. Tokių konteinerių yra apie 4500 vnt.
Antrinių žaliavų surinkimą iš konteinerių organizuoja AB ST. Šiam tikslui yra naudojami 166 vnt. 0,75 m³ talpos konteinerių stiklui, 52 vnt. 0,75 m³ talpos konteinerių popieriui, 54 vnt. 1,15 m³ talpos konteinerių popieriui, 14 vnt. 2,5 m³ talpos konteinerių stiklui ir 5 vnt. 5,0 m³ talpos konteinerių organikai. Neaišku, kiek konteinerių antrinėms žaliavoms rinkti naudoja įvairios įmonės, nes pateikti tik bendrieji konteinerių skaičiai įmonėse ~ 500 vnt. įvairių tipų konteinerių.Pagal Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus (užduotis) antrinių žaliavų surinkimo plėtrai trūksta specializuotų antrinių žaliavų konteinerių ~ 150 vnt. popieriui, 100 vnt. stiklui, 150 vnt. plastmasėms.

Konteineriai prie daugiabučių
Buitinių pavojingų atliekų surinkimo paslauga kol kas Šiaulių mieste nėra nuolat teikiama, todėl tokių konteinerių poreikis neaiškus. Galbūt įsteigus keletą PA surinkimo punktų, konteinerių poreikis sudarytų 20-30 vnt.
Statybos ir griovimo atliekoms rinkti AB ST siūlo savo konteinerius, tačiau kol kas Šiauliuose nėra atitinkamų reikalavimų derinant statybos ir remonto darbų vykdymo projektus informuoti apie susidarančias ir pašalintas statybos bei griovimo atliekas, ir šios paslaugos užsakovų praktiškai nėra.
Prognozuojama, kad iki 2006 m. reikia įsigyti 10-20 vnt. specializuotų statybos ir remonto atliekų surinkimo konteinerių.

Šiuo metu atliekų tvarkymo paslaugas Šiaulių mieste teikiančios įmonės bei jų sutvarkyti/surinkti atliekų kiekiai yra pateikti šioje lentelėje.

Sutvarkytas /surinktas atliekų kiekis(pagal savivaldybių pateiktus duomenis 2004m. duomenimis)

ĮMONĖS PAVADINIMAS Sutvarkytos/surinktos atliekos t/m

Mišrios komunalinės Asbesto turinčios atl. Sąšlavos Statybinės Pramoninė t/metus
1.Šiaulių miestas
AB „Specializuotas transportas“ 33008,4 1508,69 1445,13 35962,26
UAB „Švarinta“ 11906,99 3316,44 15223,43
Kiti 1103,36 9457,37 9958,88 1202,85 21722,46
Viso: 72908,15

Komunalinių atliekų sudėtis (pagal RAT planą)

Komunalinių atliekų sudėtis Dalis, % mieste Kiekis, t/met Mieste
Organinės atliekos( augalinės ir gyvulinės kilmės maisto atliekos, sodo atliekos 46,2 26021,3
Popierius ir kartonas 16,1 9068,0
Plastmasė 9,6 5407,0
Stiklas 7,2 4055,3
Mediena 0,2 112,6
Geležis ir kiti metalai 2,7 1520,7
Kitos degios medžiagos 6,2 3492,0
Kitos nedegios medžiagos 5,2 2928,8
Pavojingos atliekos 0,7 394,3
Kitos atliekos (tame tarpe elektronikos laužas) 5,9 3323,1
Viso: 100 56323,2

3.2 Pavojingos buitinės atliekos
Šiaulių miesto pavojingų atliekų tvarkymo sistema yra integruota į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemą.
Pavojingų atliekų problemomis Šiauliuose pradėta rūpintis nuo 1967m. Tai paskatino čia pradėti eksploatuoti pirmieji Lietuvoje nuotekų valymo įrenginiai. Jų funkcionavimą trikdė pramonės įmonių nuotekos, kurių sudėtyje buvo sunkiųjų metalų, todėl jos buvo įpareigotos atlikti pirminį pavojingų nuotekų valymą. Taip įmonėse pradėjo kauptis pavojingos atliekos. Galvaninis šlamas ir naftos produktais užterštas gruntas buvo vežami utilizavimui į Palemono keramikos gamyklą, chromu prisodrintos skystos odos pramonės atliekos nuo 1985 m. surenkamos AB „Elnias“ sąvartyne Aukštrakiuose, Šiaulių rajone.
1992m., bendrai kooperuojant valstybės, savivaldybių bei pramonės įmonių lėšas, buvo įkurta valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo įmonė „Toksika“ (nuo 1994 m. – UAB „Toksika“). Regioninė pavojingų atliekų tvarkymo įmonė, kai buvo įtraukta pagal ES PHARE programą į finansuojamų projektų sąrašą ir 1998 m. gavus 2 mln. 220 tūkst. EUR suma, tada buvo galima galutinai įgyvendinti šį projektą iki 1999m. Įgyvendinus šį projektą, Aukštrakiuose pastatyta ir veikia ES reikalavimus atitinkanti regioninė pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė. Šiaulių regiono savivaldybių teritorijose įrengta 10 punktų buitinėms pavojingoms atliekoms rinkti.
Šiauliuose pavojingas buitines atliekas gyventojai ir smuklios įmonės ne didesniais kaip 50 kg. kiekiais gali nemokamai pristatyti į stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę Pramonės g. 6a joje esančioje pavojingų buitinių atliekų priėmimo punktą šias atliekas: dienos šviesos lempas, sausus galvaninius elementus, automobilių padangas, akumuliatorius, panaudotus tepalus, tepalų filtrus, stabdžių bei aušinimo skysčius, įvairias chemines medžiagas (senus dažus, skiediklius, lakus), naftos produktais užterštą gruntą, skudurus, pjuvenas, medicinines ir kt. Šio punkto įrengimo ir eksploatavimo tvarką reglamentuoja šis teisės aktas : „Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės „ 2001 03 30 Nr.179. Įmonės, eksploatuojančios buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktus, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka:
– įregistruojamos Atliekų tvarkančių įmonių registre ;
– išduodami gamtos išteklių naudojimo leidimai .
– įmonės, eksploatuojančios buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktus, nustatytąja tvarka tvarko pirminę atliekų apskaitą .
– Užpildyti pavojingų atliekų surinkimo konteineriai ir kitos talpyklos gali būti saugomi surinkimo punkte ne ilgiau kaip 3 mėnesius .
Pavojingas buitines atliekas iš gyventojų AB „Specializuotas transportas“ ir UAB „Švarinta“ surenka apvažiavimo būdu pagal iš anksto sudarytą grafiką prieš tai informuojant gyventojus.
Surinktos pavojingos atliekos pervežamos į pavojingų atkiekų laikino sandėliavimo aikštelę, kur laikinai sandėliuoja, perpakuoja ir priduoda pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms tolimesniam tvarkymui (UAB „Toksika“ ir kt.).
Pavojingų atliekų saugojimui yra taikomos bendrosios cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo nuostatos bei atskirų pavojingų atliekų srautų tvarkymo (alyvų, akumuliatorių, ir pan.) taisyklių reikalavimai („Bendrosios cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-12-22 įsakymu Nr. 272 (Žin., 1999, Nr. 31-896).
Visos pavojingos atliekos sveriamos, identifikuojamos ir registruojamos „Pirminės atliekų apskaitos žurnaluose“ (Atliekų tvarkymo taisyklių priedas Nr. 7, VŽ Nr. 68, 2004 04 29), taip pat duomenys įvedami į PPA kompiuterinę sistemą.
Įmonės ir organizacijos susidariusias pavojingas atliekas gamybos proceso metu, eksploatuojant transporto priemones, mechanizmus ir kt., remiantis „Gamtos išteklių naudojimo leidimu“, kuriame nurodomi atliekų pavadinimai ir kiekiai, pristato į UAB „Toksika“, prieš tai sudarius „Paslaugų atlikimo sutartį“, kurioje numatomi užsakovo ir vykdytojo įsipareigojimai. Kiekvienai pavojingų atliekų pristatomai siuntai išrašyti krovinio važtaraštį ir nustatytos formos pavojingų atliekų lydraštį.(Atliekų tvarkymo taisyklių priedas Nr. 15, VŽ Nr. 68, 2004 04 29 ). Pristatyti savo transportu potencialiai pavojingas atliekas prisilaikant galiojančių gamtosauginių reikalavimų ( išrūšiuoti, nemaišyti su kitomis medžiagomis ar atliekomis) ir atitinkamoje pakuotėje, kurios svoris įskaitomas į PA svorį. Pavojingos atliekos turi būti paženklintos etiketėmis (Atliekų tvarkymo taisyklių priedas Nr.14,VŽ NR.68,2004 04 29).

Pavojingų atliekų surinkimo punktų sistema
Gyventojai Mažos įmonės Pramonės įmonės

↓ ↓ ↓
Pavojingų atliekų priėmimo punktas ( Pramonės 6a)

Regioninė pavojingų atl.aikštelė UAB „ Toksika“

Pavojingų atl.apdorojimo įmonė

Pavojingų atliekų tvarkymo programos tikslai :
• sukurti ir įdiegti valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią reikiamą visų atliekų turėtojų pavojingų atliekų sutvarkymą, kad nekiltų pavojus aplinkai ir visuomenei;
• užtikrinti, kad pavojingoms atliekoms tvarkyti naudojamos techninės aplinkosauginės priemonės atliktų ES reikalavimus;
• maksimaliai panaudoti esamų Lietuvos įmonių galimybes kvalifikuotai tvarkyti pavojingas atliekas;
• sukurti įstatyminę ir ekonominę situaciją, skatinančią vidaus ir tarptautinę kooperaciją, kuri padėtų išvengti pavojingų atliekų bei tinkamai jas naudoti;
• skatinti valstybės, tarptautinių ir privačių Lietuvos investicijų kooperavimą pavojingų atliekų tvarkymo problemoms spręsti;
• sukurti naujas darbo vietas Lietuvos ūkyje, kelti aplinkosauginę darbuotojų kvalifikaciją.
Įgyvendinant šiuos plano tikslus numatyta:
• parengti teisės aktus, reglamentuojančius pavojingų atliekų apskaitą, rinkimą, rūšiavimą, gabenimą, saugojimą, naudojimą ir šalinimą;
• įsteigti regionines pavojingų atliekų tvarkymo aikšteles ir surinkimo punktus savivaldybių teritorijose;
• plėtoti pavojingų atliekų šalinimo sistemą, galinčią pašalinti visas pavojingas atliekas ar jų tvarkymo liekanas;
• sukurti specifinių pavojingų atliekų ( medicininių atl., odos pramonės pavojingo dumblo, naftos produktų atl., gyvsidabrio ir kt.atl ) tvarkymo sistemą;
• sukurti teisinę bazę Valstybinio atliekų tvarkymo fondo veiklai, organizuoti specialistų tobulinimąsi, užtikrinti pavojingų atliekų tvarkymo sistemos informacinį aprūpinimą.
Dėl šių atliekų pavojingumo pageidaujama, kad atliekų turėtojas perduotų atliekas surenkančiam arba priimančiam subjektui, žinančiam, kaip reikia elgtis su pavojingomis atliekomis. Todėl tinkamiausia sistema būtų pristatyti šias atliekas į atliekų priėmimo punktus. Kadangi konteinerių aikštelėse nėra nuolatinių darbuotojų, juose pavojingos atliekos nėra tikslinga rinkti.
Tam tikrų pavojingų atliekų rūšių, ypač farmacinių atliekų, tvarkyme turi dalyvauti ir pradinio gaminio tiekėjai. Farmacinės įmonės turi būti įpareigotos priimti atgal vaistus, kurių galiojimo laikas baigėsi; taip pat mažmenininkai, prekiaujantys tam tikrais produktais ( pvz., fotochemikalais, baterijomis ir akumuliatoriais, kuriuose yra pavojingų medžiagų ), turėtų būti įpareigoti priimti juos atgal.

3.3 Pakuočių ir pakavimo atliekų tvarkymas
Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
Pakuotė – iš bet kurios rūšies medžiagų padaryti gaminiai, skirti prekėms, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, izoliuoti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ir pateikti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui. Tais pačiais tikslais naudojami „negrąžintini“ daiktai taip pat laikomi pakuotėmis.
Pakuotė yra tik:
a) prekinė arba pirminė pakuotė, t.y. pakuotė, sudaranti pardavimo vienetą, kurį pirkimo vietoje perka galutinis naudotojas ar vartotojas;
b) grupinė, arba antrinė, pakuotė, t.y. pakuotė, kuri pirkimo vietoje sudaro tam tikrų pardavimo vienetų grupę, nesvarbu, ar galutiniam naudotojui ar vartotojui ji parduodama kaip pardavimo vienetų grupė, ar tai tik priemonė lentynoms pardavimo vietoje papildyti; tokią pakuotę galima atskirti nuo produkto nepakeičiant jo savybių;
c) transporto, arba tretinė, pakuotė, t.y. pakuotė, kuri palengvina pardavimo vienetų ar grupinių pakuočių paruošimą išsiuntimui ir transportavimą, apsaugo juos nuo sugadinimo. Kelių, geležinkelio, laivų ir oro transporto konteineriai į transportavimo pakuotes neįeina.
Pakuočių atliekų srautas nuolat didėja kylant pragyvenimo lygiui. Šiuo metu Lietuvoje pakuotės sudaro 17-28% komunalinių atliekų srauto. Jų lyginamasis svoris yra mažas, jos pripildo atliekų surinkimo konteinerius, didina atliekų surinkimo ir pervežimo kaštus. Dalis pakuočių atliekų gali būti perdirbta ir panaudota. 2001 m. priimtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, reikalaujantis nuo 2003 m. organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, nustatyti pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotis, siekti iki 2007 m. Lietuvoje vykdyti ES pakuočių atliekų tvarkymo direktyvos reikalavimus.
Šiuo metu Lietuvoje ir Šiaulių mieste nėra vykdoma patikima valstybinė pakuočių atliekų susidarymo ir jų tvarkymo rezultatų apskaita.
Lietuvos pakuotojų asociacijos (LPA) duomenimis, 70% pakuočių yra prekinės (pirminės) pakuotės. Jų tvarkymui skatinti priimtas Lietuvos Respublikos mokesčio už taršą įstatymo papildymas, kuris įsigaliojo nuo 2003-01-01.
Menkai išplėtota komunalinių atliekų tvarkymo sistema, pirminis buitinių atliekų rūšiavimas, mažiai perdirbama antrinių žaliavų: 25 procentai popieriaus ir kartono, 18 procentų stiklo, 6 procentai plastmasės atliekų („Nacionalinė darnaus vystymosi strategija“).
Netvarkingas atliekų rūšiavimas daugiabučių kiemuose

Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano pakuočių atliekų tvarkymo užduotys

Naudojimo % (pagal svorį)

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.
Popieriaus ir kartono 23 35 40 55
Stiklo 25 35 40 60
Plastiko 10 16 18 25
Metalo 10 15 25 40
Iš viso 21 32 37 52

Perdirbimo % (pagal svorį)

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.
Popieriaus ir kartono 20 30 35 40
Stiklo 25 35 40 60
Plastiko 10 15 15 20
Metalo 10 15 25 40
Iš viso 20 29 33 43

Šiauliuose yra 135 600 gyventojų. LPA duomenimis, Šiaulių miesto gyventojui susidaro po 75 kg pakuočių atliekų, iš jų 70% yra prekinė (pirminė) pakuotė, t. y. po 52,5 kg gyventojui. Įmonėse lieka 20% prekinės (pirminės) pakuotės, o 80% patenka gyventojams. Šiaulių gyventojai tiesiogiai generuoja apie 42 kg pakuočių atliekų gyventojui. Prognozuojamas pakuočių atliekų susidarymo augimas 2,0-2,5 % kas metai.
Pirminis atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietose
Atliekų turėtojai privalo:
1. Sudaryti sutartį su atliekų tvarkytoju, sudariusiu sutartį su Savivaldybe.
2. Rūšiuoti, t.y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastmasę, metalą, stambiagabarites statybos ir griovimo, pavojingas, farmacines ir medicinines, biodegraduojamąsias atliekas. Atliekos turi būti kaupiamos operatoriaus skirtuose specialiuose konteineriuose (ar maišuose) arba atiduodamos operatoriui, kai jis (iš anksto paskelbtu laiku) važiuodamas surenka atliekas.
3. Antrinių žaliavų rinkimas ir pirminis rūšiavimas vykdomas įmonėse, įstaigose, parduotuvėse, kadangi šie ūkiniai subjektai pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir gamtos išteklių naudojimo leidimą, privalo organizuoti savo atliekų rūšiavimą.
Užduotys ir reikalavimai atliekų tvarkymo operatoriui
1. Bendrojo naudojimo (viešose) teritorijose prireikus gali būti pastatyti specialūs konteineriai su atidaromu dugnu antrinėms žaliavoms (popieriui ir kartonui, stiklui bei plastmasei) rinkti (ne mažiau kaip 1 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektas 3000 gyventojų).
2. Operatorius specialius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius turi skirti įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prekyvietėms bei organizuojamiems renginiams mieste. Įmonių, įstaigų ir organizacijų antrinėms žaliavoms (visų pirma popieriui ir kartonui) surinkti operatorius gali naudoti ir specialiai pažymėtus maišus.
Reikalavimai konteineriams
Antrinių žaliavų konteinerių spalva turi skirtis nuo konteinerių, skirtų komunalinėms atliekoms surinkti. Pageidautina: popieriui ir kartonui – geltona, stiklui – mėlyna ar žalia, plastmasei – raudona ar šviesiai ruda spalva. Antrinėms žaliavoms surinkti skirti konteineriai turi turėti atitinkamą užrašą: ,,Popierius (Kartonas)”, ,,Plastmasė”, ,,Stiklas”. Įstaigų, įmonių, organizacijų, prekyviečių bei mieste organizuojamų renginių metu susidarančioms antrinėms žaliavoms surinkti gali būti naudojami ir specialūs atitinkamos spalvos plastikiniai maišai.
Konteinerių rūšiavimas

Antrinėms žaliavoms rinkti pastatomas privalomas trijų konteinerių komplektas: atskirai popieriui (kartonui), plastmasei, stiklui. Savivaldybės valdyba atskiru potvarkiu gali nustatyti papildomas sąlygas ir kitoms kombinuotų (kompozicinių) pakuočių, metalo, tekstilės ir pan. antrinėms žaliavoms surinkti
Ant konteinerių priekinės dalies būtina užrašyti konteinerio paskirtį, įmonės ženklą ir/arba pavadinimą, atsakingo darbuotojo telefono numerį.
Konteineriai turi būti techniškai tvarkingi ir nepriekaištingos išvaizdos – neapdegę, nesurūdiję, nesulaužyti, nesulankstyti.
Antrinėms žaliavoms surinkti Šiauliuose yra planuojamas specialių konteinerių tinklas, užtikrinantis popieriaus – kartono, stiklo ir plastiko – atliekų surinkimą nuo 9 iki 23 kg gyventojui per metus.
Pagal Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus (užduotis) antrinių žaliavų surinkimo plėtrai trūksta specializuotų antrinių žaliavų konteinerių ~ 150 vnt. popieriui, 100 vnt. stiklui, 150 vnt. plastmasėms.

Antrinių žaliavų rūšiavimas atliekas tvarkančioje įmonėje
Įmonės – atliekų tvarkytojos surinktas antrines žaliavas iš gyventojų, įmonių, organizacijų ir iš stambiagabaritinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo aikštelės Pramonės g. 6a veža į įmonės antrinių žaliavų sandėliavimo patalpas ir aikšteles, kur atliekos rankiniu būdu dar kartą perrūšiuojamos į šiuos komponentus:
Kodas Antrinių žaliavų komponentai Statistinės klasifikacijos kodai
17 04 07 spalvotojo metalo mišiniai 06.41
17 04 05 juodųjų metalų laužas 06.11
20 01 05 smulkūs metalo gaminiai (skardinės) 06.31, 06.32
15 01 04 metalai (metalinės pakuotės) 06.25, 06.31
17 02 02 stiklas 07.13
20 01 02 stiklas (pakuotė) 07.11, 07.12
16 02 07 antrinio panaudojimo plastikai 07.42
15 01 02 plastikai (pakuotės) 07.41
20 01 03 smulkūs plastikai 07.42
20 01 04 kiti plastikai 07.42
20 01 01 popierius ir kartonas 07.21, 07.22, 07.23
20 01 11 tekstilė 07.61, 07.63
15 01 05 kompozicinės pakuotės 06.33, 11.21

Antrinių žaliavų surinkimo būdai:
1. pagal transportuojamų konteinerių sistemą (stiklas);
2. pagal stacionarių konteinerių sistemą (popierius, plastmasė);
3. ir betarine sistema (iš gyventojų apvažiavimo būdu pagal nustatytus grafikus, taip pat organizuojami reidai antrinėms žaliavoms surinkti ir supirkimo (mainų) būdu).

Technologinio proceso aprašymas
Antrinių žaliavų rūšiavimo sandėlyje makulatūra rūšiuojama pagal markes A5, MS-6 (gofro tara), MS-10, MS-11 (laikraščiai, žurnalai, knygos). Išrūšiuota makulatūra supresuojama presų pagalba ir kaupiama. Plastikinė tara išrūšiuojama pagal spalvas, nusukami kamšteliai ir žiedelis ir supresuojami presais į ryšulius. Polietileno plėvelė išrenkama, kaupiama ir supresuojama presais į ryšulius. Smulkūs ir kiti plastikai sudedami į didelius polietileninius maišus. Juodo ir spalvoto metalo laužas sukraunami į konteinerius. Stiklo pakuotės, atraižos, duženos (išskyrus grūdinto stiklo ir automobilių stiklo duženas) išrūšiuojamos rankiniu būdu ir smulkinamos į skaidrų ir spalvotą stiklą ir supilamos į konteinerius.
Šiaulių miesto savivaldybės aplinkosaugos skyrius, remdamasis skandinavų patirtimi, siūlo naują antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo būdą.
Šiuo metu, pagal „Atliekų tvarkymo taisykles“, prie komunalinių mišrių konteinerių turi būti pastatyti konteineriai antrinėms žaliavoms, t. y. stiklui, popieriui ir plastikui.
Siūloma vieną aikštelę įrengti 2 tūkst. gyventojų arba nuo vienos iki dviejų aikštelių vienam gyvenamajam kvartalui. Jas įrengti tose vietose, kur būtų patogu privažiuoti ir ten, kur intensyvesnis žmonių eismas.
Į šias aikšteles gyventojai būtų raginami ir skatinami antrines žaliavas – stiklą, popierių, plastiką, metalą, bei pavojingas atliekas nešti ir rūšiuoti į aikštelėje esančius konteinerius.
Įrengus aikšteles sumažėtų konteinerių skaičius kiemuose, nes jie būtų kompaktiškai sukomplektuoti antrinių žaliavų surinkimo, rūšiavimo aikštelėje. Nepatogumas tai, kad gyventojams reikėtų kiek tolėliau paeiti.

3.4 Medicininės atliekos ir jų tvarkymas
Medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: infekuotos atliekos, aštrūs daiktai, naudoti vienkartiniai gaminiai. Jos detaliau klasifikuojamos vadovaujantis teisės aktais ir normatyviniais dokumentais.

Ligonių gydymo ir slaugymo metu susidaro vis didesnis medicininių atliekų kiekis, kurių didelė dalis yra buitinės šiukšlės, nesukeliančios infekcinių susirgimų pavojaus. Per ilga laiką mūsų namų vaistinėlėse, spintelių stalčiuose susikaupia dėžių – dėželių, buteliukų – flakonėlių su pasenusiais vaistais. Pasenę vaistai iš namų vaistinėlės patekę į šiukšlių kibirą kelia mirtiną pavojų mažiausiems sąvartyno gyventojams.

Dalis medicininių atliekų yra užkrėstos ligų sukėlėjais. Gydymo įstaigų darbuotojai ir vietos valdžios institucijos turi būti informuoti, kokias pasekmes gali turėti netinkamas šių atliekų tvarkymas.
Medicininių atliekų sąrašas yra pateiktas LR atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede, kodas Nr. 18, o medicininių atliekų tvarkymo būdai – priede Nr. 5.
Lietuvos higienos norma Hn 66:2000 nustato atliekų tvarkymo reikalavimus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose bei įmonėse, užsiimančiose farmacine veikla (toliau – sveikatos priežiūros įstaigos). Ši norma privaloma sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, atliekų tvarkytojams ir asmenims, kurių veikla susijusi su atliekomis, taip pat kontroliuojančioms institucijoms. Ši norma netaikoma tvarkant radioaktyviąsias medicinines atliekas.

Medicininių atliekų klasifikacija
Nepavojingos atliekos . Jos yra tos pačios kilmės kaip ir buitinės kietos atliekos, todėl ir pašalinamos tuo pačiu būdu. Jos sudaro daugiau kaip 80 % medicininių atliekų.
Pavojingos atliekos. Jos skirstomos į daugelį kategorijų: smailios ir aštrios atliekos – tai daugiausia infekuotos ir neinfekuotos švirkštų adatos ir kt. aštrūs instrumentai. Šios atliekos ypač pavojingos: jomis galima susižeisti, o per žaizdas į organizmą gali patekti patogeniniai mikroorganizmai.
Infekuotos atliekos – galinčios sukelti virusines, bakterines ir parazitines ligas, ŽIV ir hepatito virusai išsilaiko pavojingi švirkštuose, kuriais kraujo buvo imama net prieš 8 dienas.
Anatominės atliekos – tai žmogaus ir gyvūnų audiniai bei skysčiai, atsiradę chirurginių operacijų, biopsijų ir autopsijų ( lavonų skrodimo )metu.
Cheminės atliekos – tai tirpikliai, reagentai, ryškalai termometrų gyvsidabris, galvaniniai elementai ir kitos cheminės medžiagos, naudojamos techninio aptarnavimo ir priežiūros sferoje.
Infekuotų medicininių atliekų šalinimas
Yra trys pagrindiniai atliekų šalinimo etapai:rūšiavimas, surinkimas, apdorojimas.

Atliekų rūšiavimas. Nepavojingos atliekos turi būti atskiriamos nuo pavojingų. Rūšiavimas yra gydančio personalo pareiga; pavojingas atliekas iš karto reikia surinkti į tam pritaikytą tarą. Rūšiuoti atliekas po surinkimo yra labai pavojinga ir griežtai draudžiama. Taip pat naudinga turėti pažymėtas talpas atliekoms ( pvz keturias su užrašais: smailios / aštrios, pavojingos/ infekuotos, pasenę medikamentai, kitos ).
Aštrių daiktų klasifikacija

Rūšiavimas yra priverstinė užduotis gydančiam personalui, kurio dėmesys, suprantama, sutelktas į ligonių gydymą. Kad būtų išvengta klaidų, personalas turi būti apmokytas ir turėti aiškias atliekų klasifikavimo instrukcijas. Vienas iš rūšiavimo tikslų yra sumažinti kiekį atliekų, kurioms reikia ypatingo apdorojimo.

Atliekų surinkimas. Pavojingos atliekos sandėliuojamos gyventojams neprieinamoje vietoje. Ten gali patekti tik atliekas surenkantys darbuotojai. Būtina imtis priemonių, kad ten nepatektų vabzdžiai, parazitai ir valkataujantys gyvūnai. Be to, maišus su pavojingomis atliekomis reikia dėti į kietus ir hermetiškus bakus su dangčiais. Šie bakai turi būti pažymėti būdinga spalva arba ženklu. Atliekas patartina laikyti kiek įmanoma trumpiau. Jeigu atliekos nenaikinamos jų gamybos vietoje, jos turi būti surenkamos ir vežamos į apdorojimo vietą.
Atliekų surinkimas ligoninėje

Medicininių atliekų rūšiavimas ir surinkimas mūsų ligoninėje. Medicininės atliekos dedamos į stiprius plastikinius maišus ir išgabenamos į šaltą patalpą, iš kurios jas paima surinkėjai, kuriuos ligoninės pačios pasirenka ir sudaro sutartis ( Šiaulių Respublikinė ligoninė yra sudarius sutartį su AB „Specializuotas transportas „). Kitokios atliekos yra supakuojamos atsižvelgiant į jų pavojingumą, sandėliavimo bei gabenimo patogumą. Aštrūs daiktai dedami į plastikinius degančius konteinerius ( adatas, sulūžusius įrankius ). O švirkštus, pašalinus adatas ir dezinfekavus, atiduodama išardyti tuo užsiimantiems asmenims.
Kraują, jo produktus, organizmo ekskretus, juos dezinfekavus, ligoninės gali išpilti į kanalizaciją. Foto chemikalai ligoninėse surenkami į specialias talpas ir taip pat perduodami pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms. Labai pavojinga atlieka – sudužusių termometrų gyvsidabris. Jis surenkamas į stiklinius buteliukus.
Atliekų apdorojimas.
Deginimas. Deginimo krosnių įrengimas ir eksploatacija turi atitikti vietinius standartus. Kad atliekos gerai sudegtų, reikia tam tikros temperatūros, dujų degimo kameroje trukmės ir tolygiai sumaišyti degimo dujas. 760-1093 0 C temperatūroje mikroorganizmai žūsta per 1-2 sek, atliekų svoris sumažėja 85 -95 proc.Tai nėra efektyvu technikos kaštų atžvilgiu, nors galima gauti energiją iš kaitros. Deginant medicinines atliekas ligoninių katilinėse, nepasiekiama reikiama 1000-1500 laipsnių temperatūra, į atmosferą išsiskiria nemažai teršalų, pavyzdžiui, anglies monoksidas, kuris kelis kartus viršija normą, toluenas, benzenas. Taip pat lieka daug gerai nesudegusio šlako, kuris išvežamas į sąvartyną. Deginant infekuotas plastmasės atliekas išsiskiria chlorinti dioksinai, kurių net mažos dozės veikia žmonių ir gyvūnų reprodukciją, vaisiaus formavimąsi, žmogaus imuninę sistemą,be to,daro kancerogeninį poveikį.
Kaitinimas autoklavu

Smulkinimas ir kaitinimas. Visas procesas, kaip ir įkrovimo bunkeryje, vyksta esant neigiamam slėgiui, o užterštas oras, prieš patekdamas į atmosferą, pereina per pluoštinį filtrą. Apdorotos atliekos gali būti tvarkomos kartu su buitinėmis kietosiomis atliekomis, gali būti išvežamos į sąvartyną ar deginamos. Taikant šią technologiją infekuotų medicininių atliekų tūris sumažėja iki 80 proc, o svoris nesumažėja. Procesui nereikia didelių patalpų, jis paprastas. Proceso trūkumas tas, kad naudojama daug dezinfekuojamųjų medžiagų, teršiama aplinka, kenkiama dirbančio personalo sveikatai, be to, didelės išlaidos, kurias būtų galima panaudoti efektyviau. Po šio proceso medicininės atliekos gali būti vežamos į sąvartyną ar buitinių atliekų deginimo krosnį.
Apdorojimas mikrobangomis. Tokiu būdu apdorotos atliekos gali būti išvežamos į sąvartyną ar deginamos kartu su buitinėmis. Šis metodas Vokietijoje taikomas jau daugiau kaip 6metai, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, JAV – apie tris metus. Apdorotų mikrobangomis ir susmulkintų atliekų tūris sumažėja iki 80 proc., atliekų svoris nesumažėja. Tai labai paprastas būdas, padedantis išvengti oro taršos. Lietuvoje tokia įrangą ( MEDISTER 160) turi kelios ligoninės, tarp jų ir Šiaulių Respublikinė ligoninė. Tai palyginti nebrangus būdas, nekeliantis pavojaus personalo sveikatai, deja, paties aparato kaina labai didelė.

MEDISTER 160

Laikymas sąvartyne. Pereinamojo laikotarpio šalyse nedidelio kiekio neapdorotų pavojingų atliekų laikymas sąvartyne yra alternatyvi laikina išeitis, kadangi dėl ekonominių ir techninių sąlygų čia aptarti būdai negali būti naudojami. Šiuo atveju smailių ir aštrių atliekų pavojingumui sumažinti naudojamas parastas būdas: hermetiška tara su atliekomis užpilama cementu ( arba polimeru ). Tokį bloką galima laikyti sąvartyne be jokios rizikos. Kitos medicininės atliekos turi būti nedelsiant užpilamos 2m storio buitinių šiukšlių sluoksniu, kad prie jų neprieitų sąvartyno darbuotojai arba šiukšlynuose besirausiantys asmenys.

Bendras atliekų tvarkymo planas

Eilės Nr Atliekų rūšys Atliekų tipas Atliekų surinkimo, nukenksminimo procedūra Atliekų naikinimo, šalinimo būdas Atsakingas asmuo skyriuje, padalinyje
1. Infekuotos atliekos Tekstilės gaminiai: tvarsliava, vienkartiniai pašluostai, vata ir kt. Rūšiuojami skyriuose į plastikinius raudonos spalvos maišeliu, šiems prisipildžius, pakuojame į didelius raudonos spalvos plastikinius maišus. Gabenami į surinkimo punktą kuriame sudedami i spec taras. Nukenksminame mikrobangų aparatu „ MEDISTER160 „ nukenksmintos šalinamos į buitinių atliekų konteinerį. Skyriuose dirbantis slaugos personalas.
2. Infekuotos atliekos Aštrūs metaliniai daiktai: skarifikatoriai, skutimosi peiliukai, infekcinės adatos, skalpelių galvutės ir kt Surenkami į ( 0,5 – 1 ltr. ) 5 ltr talpos plastikinė dūriams atsparią tarą. Prisipildžius 2/3 tūrio nešama su plastikine tara į surinkimo punktą. Nukenksminama autoklavuojant 1350laips -2,2 atm -25 min., nukenksmintos šalinamos į buitinių atliekų konteinerį. Skyriuose dirbantis slaugos personalas
3. Infekuotos atliekos Plastikiniai plastmasiniai gaminiai : lašinės sistemos, kateteriai, intubaciniai vamzdeliai, drenai, sekretų surinktuvai, vienkartinės pirštinės.

Švirkštai, tara nuo infuzinių tirpalų. Rūšiuoja į raudonos spalvos plastikinius maišelius, kurie pakuojami į didelius raudonos spalvos plastikinius maišus.

Kaupiami skyriuose geltonos spalvos plastikiniuose maišuose. Surenka ūkio dalies darbuotojas, sandėliuojama ūkio dalies sandėlyje. Nukenksminame mikrobangų aparatu „ MEDISTER160 „ nukenksmintos atliekos šalinamos į buit atliekų konteinerį.

Nukenksminame mikrobangų aparatu „ MEDISTER 160“ ir priduodama surinkimo įmonei pagal sutartį Panevėžyje. Skyriuose dirbantis slaugos personalas

Skyriuose dirbantis slaugos personalas.

Plastikinės pakuotės su krauju, kraujo plazma. Surenkami į mėlynos spalvos plastikinius maišelius, po to į drėgmei atsparų maišą ir nešama į atliekų surinkimo punktą. Nukenksminama autoklavuojant 1350laips -2,2 atm -25 min. po atoklavavimo išmetamos į buitinių atliekų konteinerius. Skyriuose dirbantis slaugos personalas
4. Infekuotos atliekos Vienkartiniai mėgintuvėliai, vakutaineriai, laboratorinės terpės, mikroorganizmų kultūros ( laboratorijose. Surenkami į spec. bespalvius maišus, nukenksminus nešama į atliekų surinkimo punktą. Nukenksminama autoklavuojant 1350laips -2,2 atm -25 min., nukenksmintos šalinamos į buitinių atliekų konteinerį. Skyriuose dirbantis slaugos personalas
5. Infekuotos atliekos Maisto atliekos iš infekcinių skyrių. Dezinfekuojamos, susmulkinamos, dezinfekcijai – chloraminas 300 g/l 1 eksp. 1 val. Pilama į kanalizaciją Atsakinga ūkio reikalų tvartkytoja
6. Biologinės atliekos Pat. anatominės atliekos: žmogaus ir organų dalys ( autopsijos, gabalėliai ). Pakuojamos į dvigubus polietileninius mėlynos spalvos maišus, kurie sudedami į spec. tarą. Vežama deginti kasdien į Akušerijos ginekologijos klinikų krematoriumą. Už kontrolę pat. anatominio sk. vyr. slaugos administratorė ir vedėja
Pastaba: visos infekuotos atliekos atžymimos spec. lipduku

3.5 Pavojingos pramoninės atliekos
Alyvų atliekos – tai klampūs skysčiai, gauti perdirbus naftą ar sintezės būdu. Iš naftos gautos alyvos vadinamos mineralinėmis, arba naftinėmis, alyvomis, o susintetintos – sintetinėmis.
Seni tepalai ir alyvos yra keičiami naujais, o senuosius tenka tvarkyti. Apie 50 % visų nupirktų tepalų tampa atliekomis. Antra dalis prarandama naudojimo metu, kadangi vyksta jų degimas bei garavimas. Vienas litras tepalų gali užteršti milijonus litrų vandens. Visiškai nesvarbu, ar tepalai išliejami tiesiai į vandenį, ar ant žemės.

Naudotų alyvų perdirbimas ir panaudojimas
Perdirbimui ir antriniam naudojimui tinkamos ne visos surenkamos alyvos. Svarbu, kad jos nebūtų smarkiai užterštos sunkiaisiais metalais bei kitomis kenksmingomis medžiagomis. Tokiu atveju alyvų perdirbimas ir antrinis naudojimas tampa sudėtingas, ir jas verčiau deginti. Perdirbimui ir antriniam naudojimui tinkama apie 50-65 % naudotų alyvų.
Alyvų atliekos valomos ir perdirbamos siekiant dviejų tikslų: kad būtų galima jas deginti kaip kurą arba paruošti taip, kad būtų galima jas naudoti kaip visiškai naujas alyvas.
Alyvos perdirbamos trimis etapais:
• pirminis paruošimas ( valymas ) ( nusausinimas ir sunkiųjų metalų, polimerų, kitų degraduojančių junginių, priemaišų pašalinimas )
• pirminis perdirbimas ( distiliavimas arba rektifikavimas – išskyrimas į dvi ar daugiau frakcijų )
• antrinis perdirbimas.
Nors Europos Sąjungos direktyvose prioritetas teikiamas naudotų alyvų perdirbimui, tačiau praktiškai vis dar dominuoja alyvų deginimas. Pagrindiniai alyvų deginimo būdai yra šie:
• deginimas cemento gamybos krosnyse ( čia sudeginam apie 17 proc. visų naudotų alyvų ir 35 proc. visų sudeginamų alyvų kiekio ).
• deginimas asfalto gamybos įmonėse.

Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės
2003m gruodžio 24 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. 710 patvirtintos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės nustato, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Apdorojimo įmonė gali pagal sutartį įgalioti jos vardu priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir išduoti sunaikinimo pažymėjimą kita panašia veikla ( automobilių remontu užsiimančią įmonę. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti priimamos nemokamai, jeigu atitinka nustatytus reikalavimus.

Šiaulių mieste veikiančiose automobilių demontavimo aikštelėse paprastai galima įsigyti ir panaudotų detalių ar automobilių dalių. Tinkamos perdirbti automobilių dalys yra parduodamos metalo supirkimo įmonėms. Taigi, tam tikras netinkamų eksploatuoti automobilių pakartotinis panaudojimas ir perdavimas perdirbti apskrityje yra vykdomas, tačiau, nevedant apskaitos, nėra aišku, koks yra jo lygis.

Strateginis planas įpareigoja savivaldybę imtis veiksmų pašalinant iš kiemų ir kitų teritorijų paliktas be priežiūros eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Įgyvendinant šį reikalavimą numatoma:
• parengti savivaldybės taisykles dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių pašalinimo iš kiemų ir kitų teritorijų tvarkos ir numatyti atsakingas už tai tarnybas iki 2008m.

Valstybinės netinkamų eksploatuoti transporto priemonių tvarkymo užduotys

3.6 Elektros ir elektroninės įranga bei jos atliekos
Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2004m rugsėjo 10d įsakymu Nr D1-4816 įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis, kurių veiklas susijusi elektros ir elektroninės įrangos gamyba, importu ir šios įrangos atliekų surinkimu, saugojimu ir apdorojimu turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis, EEĮ atliekos, jose esančios medžiagos, preparatai ir dalys būtų naudojamos pakartotinai. Surinktos EEĮ atliekos, išskyrus įrangą, kuri pakartotinai naudojam jos neišardžius, turi būti atiduotos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo įmonėms, apdorojančioms elektros ir elektroninę įrangą.

EEĮ – tai
• didieji namų apyvokos prietaisai
• mažieji namų apyvokos prietaisai
• IT ir telekomunikacijų įranga
• vartojimo įranga
• apšvietimo įranga
• elektros ir elektroniniai įrankiai
• žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga
• medicininiai prietaisai
• stebėjimo ir kontrolės prietaisai
• automatiniai daiktų išdavimo prietaisai
Kol kas taisyklės ir kiti Lietuvos atliekų tvarkymo teisės aktai nenustato EEĮ tvarkymo užduočių. Tačiau Europos parlamento ir tarybos direktyva 2002 / 96 / EB 2003m sausio 27 d Dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalauja, kad vėliausiai iki 2006m gruodžio 31 d per metus iš privačių namų ūkių būtų vidutiniškai surenkama ne mažiau kaip po keturis kilogramus EEĮ atliekų vienam gyventojui.

Direktyva dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų: tikslai

3.7 Buitinių nuotekų valymo įrenginių dumblas

Vienas iš vandens išteklių ir vandentvarkos ūkio sektoriaus prioritetų – gera paviršinio ir požeminio vandens telkinių kokybė, todėl ypač daug dėmesio buvo skiriama miestų nuotekų valymo įrenginių statybai, jų rekonstravimo projektų įgyvendinimui. 2002 metais baigti statyti nuotekų valymo įrenginiai Šiauliuose – vieni stambiausių šalyje. 2001 m. regione buvo 158 nuotekų valymo įrenginių kompleksų, iš jų 157 biologinio valymo. Dauguma nuotėkų valymo įrenginių yra fiziškai ir morališkai nusidėvėję, neekonomiški, ten vis sunkiau pavyksta išvalyti nuotekas iki LAND10-96 reikalavimų. Yra gyvenviečių, kaimų bei miestų individualių gyvenamųjų namų kvartalų, kuriuose visiškai nėra nuotekų tinklų bei jų valymo įrengimų. Čia nuotekos išleidžiamos į nuotekų surinkimo rezervuarus, kurie nepritaikyti joms surinkti ir neturi izoliacinio pagrindo. Prisipildžius rezervuarams, nuotekos yra išvežamos į senus valymo įrenginius, kurie nepajėgūs išvalyti papildomo teršalų kiekio, o tai sukelia paviršinio vandens taršą.
Atsižvelgiant į pavojingų atliekų tvarkymo svarbą, įgyvendinant Pavojingų atliekų tvarkymo programą, įrengta regioninė pavojingų atliekų saugojimo aikštelė, veikia centrinė pavojingų atliekų tvarkymo įmonė AB “Toksika”. Rajonų centruose įrengti buitinių pavojingų atliekų surinkimo punktai. Tačiau reikia pripažinti, kad kai kurios pavojingos atliekos nėra tvarkomos taip, kad nebūtų teršiama aplinka. Dalis naftos produktais ir dažais užterštų medžiagų, automobilių plovimo dumblo, įvairiomis cheminėmis medžiagomis užteršto grunto, gyvulinės kilmės riebalų, tepalų ir kitų pavojingų atliekų patenka į buitinių atliekų sąvartynus.
Nuotekų valymo įrenginių dumblas susidaro visuose šiuos įrenginius turinčiuose apskrities miestuose ir gyvenvietėse. Dažniausiai jis sandėliuojamas specialiose dumblo kaupimo aikštelėse. Pagrindinė ir didžiausia dumblo kaupykla yra Aukštrakiuose, įrengta ir veikianti šalia odų pramonės atliekų sąvartyno. Statomos naujų nuotekų valymo įrenginių bei pavojingų atliekų saugomos aikštelės.
Senieji nuotekų valymo įrenginiai, pradėti eksploatuoti 1956 m., nepajėgūs išvalyti nuotekų iki šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų, juose nėra azoto ir fosforo šalinimo. Senuosiuose nuotekų valymo įrenginiuose sukauptas dumblas neapdorojamas, o tik kaupiamas, teršiama žemė, kt. Pradėjus eksploatuoti naujuosius įrenginius Aukštrakiuose, šių trūkumų nebebus, po daug dešimtmečių miesto šiaurinės dalies gyventojų nebekamuos nemalonūs kvapai, prasta sanitarinė aplinka, nes senieji valymo įrenginiai Pakruojo gatvėje bus uždaryti.
Naujaisiais įrenginiai nuotekos valomos biologiniu ir mechaniniu būdais, nusėdęs dumblas apdorojamas ir sausinamas. Iš nuotekų šalinamas azotas ir fosforas – anksčiau to nebuvo daroma.

3.8 Kitos atliekos
Statybos ir griovimo darbų atliekos – atliekos, susidarančios vykdant statinių statybos, remonto ir griovimo darbus. Jos dažniausiai yra inertinės atliekos ir po pirminio rūšiavimo jose likusių teršalų kiekis, bendras medžiagų išplovimas bei išplauto filtrato toksiškumas nekelia pavojaus paviršinio ir (arba) požeminio vandens kokybei. Tokiu atveju šalinti šias atliekas sąvartoje yra netikslinga. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano projekte yra numatyta reikalauti, kad iki 2006 metų Šiaulių mieste šios atliekos būtų atskirai surenkamos, perdirbamos ir panaudojamos.
Stambiagabaritinių atliekų išvežimas

Šiauliuose į sąvartyną patenka apie 1600 tonų tokių atliekų ir jos iš dalies yra panaudojamos sąvartyno keliams tvarkyti ar kitiems reikalams.
Iki šiol statybos ir remonto darbų atliekos nėra organizuotai renkamos ir apie jų susidarymą nėra teikiami valstybinės atliekų apskaitos duomenys. Sąvartyne nėra atskiros statybinių atliekų sekcijos, taip pat nėra atskiros asbesto turinčių atliekų šalinimo sekcijos, kuri turi būti įrengta pagal 2000-05-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 484 reikalavimus.
Statybos ir griovimo darbų atliekos išvežamos pagal atskirą sutartį su operatoriumi arba žmonės gali patys pristatyti jas į UAB „Švarinta“ statybinių atliekų tvarkymo aikštelę, esančią Vaidoto g. 42 a.
Vėliau, t. y. 2007-2010 m., gavus naują projekto ,,Šiaulių regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtra” finansavimą, numatyta įrengti statybos ir griovimo darbų atliekų tvarkymo įrenginius.
Statybos ir griovimo darbų atliekoms rinkti AB ST siūlo savo konteinerius, tačiau kol kas Šiauliuose nėra atitinkamų reikalavimų derinant statybos ir remonto darbų vykdymo projektus informuoti apie susidarančias ir pašalintas statybos bei griovimo darbų atliekas, ir šios paslaugos užsakovų praktiškai nėra. Statybos darbų tvarkymui ir išvežimui bendrovė naudoja 6 m3 talpos konteinerius ir savikrovį automobilį MB 1722 K.
Statybinės atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kad neterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje iki jų perdavimo atliekų tvarkytojui ar atliekų perdirbėjui.
Prognozuojama, kad 2006 m. reikės įsigyti 10-20 vnt. specializuotų statybos ir remonto atliekų surinkimo konteinerių.
Stambiagabaritės atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika, dėl statybos objektų vykdomų remonto, griovimo arba rekonstrukcijų susidariusios didelių matmenų atliekos.
Stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo aikštelėje tik gyventojai gali pristatyti atliekas, surinktas savo namų ūkyje. Ši aikštelė yra Šiauliuose Pramonės g. 6a. ir kiekvieną darbo dieną nuo 8.00 val. iki 16.30 val. ir šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 14.00 val. čia galima atvežus palikti namų ūkio atliekas. Gyventojų patogumui, jų aptarnavimui ir konsultavimui, antrinių žaliavų ir BPA (buitinės pavojingos atliekos) priėmimui bei aikštelės priežiūrai yra paskirtas priėmėjas. Šis darbuotojas turi reikiamą pasiruošimą darbui su BPA ir antrinėmis žaliavomis bei gali suteikti reikiamą informaciją ar konsultaciją dėl atliekų tvarkymo.
Į stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę miesto gyventojai gali patys atvežti ir nemokamai palikti visus nereikalingus didesnių gabaritų namų ūkio daiktus. Ši surinkimo aikštelė suteikia galimybę miesto gyventojams patogiai ir neteršiant aplinkos tinkamai padėti ir išrūšiuoti atliekas, susidarančias jų buityje. Stambiagabaričių atliekų aikštelės efektyvumas kol kas mažas, nes gyventojai į aikštelę pristato nedaug atliekų.
Atliekų turėtojų pareiga – stambiagabarites atliekas atvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę arba atiduoti operatoriui, kai jis (iš anksto paskelbtu laiku) važiuodamas surenka atliekas. Operatorius privalo nuolat, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus važiuodamas iš atliekų turėtojų surinkti buityje susidariusias stambiagabarites atliekas.
Stambiagabaritinės buitinės atliekos, surinktos apvažiavimo būdu ar žmonių atvežtos į aikštelę, išardomos ir išrūšiuojamos. Tinkami komponentai pristatomi į antrinių žaliavų sandėlį, kita dalis į buitinių pavojingų atliekų punktą, o kas nebetinkama naudoti – šalinama sąvartyne.
Surinkimo ir rūšiavimo aikštelė ( Pramonės 6 a. )

Netinkamai naudoti padangų , automobilių akumuliatorių amortizatorių, kuro, tepalų bei oro filtrų surinkimas.

Šiaulių mieste užsibrėžiamas šis netinkamų naudoti padangų tvarkymo tikslas: užtikrinti, kad gyventojų automobilių padangos būtų atskirai surenkamos ir perduodamos kompetentingiems tvarkytojams . Siekiant geriau tvarkyti šias atliekas, turi būti parengti specialūs jų tvarkymo reikalavimai. Šiuo metu padangos dažnai naudojamos žemės ūkyje, todėl patekusios į sąvartyną jos iš ten paimamos ūkininkų.
Numatoma organizuoti gyventojų netinkamų naudoti padangų surinkimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams. Netinkamos naudoti padangos bus surenkamos už atitinkamą mokestį atliekų priėmimo aikštelėse. Įmonės taip pat galės naudotis regionine surinkimo sistema pagal sutartis.
Iš aikštelių naudotos padangos bus pristatomos į perdirbimo įmones. Regioniniai naudotų padangų perdirbimo įrenginiai neplanuojami atsižvelgiant į palyginus mažą padangų susidarymą.

Naudotos padangos

Panaudotus automobilių akumuliatorius, amortizatorius, kuro, tepalų bei oro filtrus automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių akumuliatorius, amortizatorius, kuro, tepalų bei oro filtrus turi atvežti į pavojingų atliekų surinkimo punktą kai jis bus įrengtas0 arba atiduoti operatoriui – atliekų tvarkytojui, kai jis vykdo buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu.
Gatvių šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos tvarkymas. Sąšlavos – smulkios medžių atliekos, žemės dulkės , purvas, smėlis, žvyras ir kt. panašios smulkios medžiagos, kurios susikaupia valomose teritorijose. Už gatvėse, ant žalųjų plotų susikaupusių sąšlavų, o žiemą – dar ir sniego išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai. Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidariusios sąšlavos gali būti šalinamos regioniniame sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne privalo mokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną. Teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei savininkai privalo kaupti ir sudėti sąšlavas taip, kad jos nepatektų į požeminius inžinerinių tinklų šulinius, neterštų savo ir kaimynų teritorijų. Gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų plotų per žiemą susikaupusį purvą, žvyrą bei smėlį teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei savininkai privalo pašalinti ištirpus sniegui. Gatvių , šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavos tvarkomos Miesto (savivaldybės ) tvarkymo ir švaros taisyklių nustatyta tvarka ( 2003m birželio 25d Nr T-754 )
Sąšlavų surinkimas

IV. Atliekų tvarkymo sąvartynai
Sąvartynas atidarytas 1965m. ir eksploatuojamas iki šiol. Technogeninių nuogulų užimamas plotas yra apie 8 ha . Jame buvo ir yra kaupiamos įvairios buitinės ir pramoninės atliekos (pastarosios buvo deponuojamos iki 1980m.): popierius, kartonas, polietilenas, maisto atliekos, metalas, gelžbetonio ir medžio nuolaužos bei žemės ūkio atliekos . Vidutinis buitinių atliekų sluoksnio storis yra apie 20m. Bendras iki šiol sukauptų atliekų tūris yra apie 2,0 mln.m3. Apie 1980 metus nustatyta, kad filtratas patenka į esančius melioracijos griovius ir teršalai išteka į Švedės tvenkinį. Esantys melioracijos grioviai buvo panaudoti filtrato kaupimui, kasant naujus griovius. Įrengti pylimai tarp naujojo melioracijos griovio ir kaupimo griovių.

Atlikti hidrocheminiai tyrimai parodė, kad sąvartynas beveik neteršia požeminio vandens. Ištyrus sąvartyno apylinkių paviršinį vandenį nustatyta, kad tarša iš sąvartyno į Salduvės ežerą nunešama su paviršiniu melioracinio griovio vandeniu. Konstatuota, kad pagrindinė Kairių sąvartyno ekologinė problema – paviršinė teršiančių medžiagų nuoplova į vandens telkinius.

2004m. pagal bendrą UMWELTPROJEKT (Vokietija) kompanijos ir AB „Šiaulių Hidroprojektas“ projektą vykdoma Kairių sąvartyno Rytinio šlaito drenažo ir dresuojančio sluoksnio įrengimo darbai. Šio projekto įdiegimo tikslas yra normalizuoti iš sąvartyno kaupo besisunkiančio filtrato surinkimą, bei užtikrinti gamtosaugos reikalavimus. Šio projekto įgyvendinimas padės sėkmingai deponuoti miesto gyentojų ir įmonių atliekas iki sąvartyno pilno uždarymo.

Pagal UAB „Ekobaltas“ išdirbtą technologiją vykdomas filtrato valymo ir pridavimo į miesto valymo įrenginius procesas. Visa tai leidžia užtikrinti švarią aplinką ir išvengti galimų avarijų.
Sąvartynas projektuojamas ir įrengiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Sąvartyno projekte turi būti įvertintas geologinio pagrindo stabilumas ir jo galimas poveikis dugno dangai, drenažo sistemai, dujų surinkimo sistemai bei viršaus dangai. Derlingasis dirvožemio sluoksnis ir gruntas, nukastas sąvartyno statybos metu, turi būti panaudojamas pylimams įrengti, tarpiniam perdengimui bei sąvartynui uždaryti. Sąvartynas turi būti suprojektuotas atsižvelgus į hidrologines, hidrogeologines ir meteorologines sąlygas taip, kad:
1. į sąvartyne esančias atliekas patektų kuo mažiau kritulių;
2. į sąvartyne esančias atliekas nepatektų paviršinis ir požeminis vanduo.
Sąvartynas turi būti suskirstytas pylimais į atskiras dalis, kurios turi būti užpildomos paeiliui, užtikrinant, kad užterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo neužteršto vandens. Sąvartyno dugno šlaitai turi būti suprojektuoti taip, kad nebūtų šlaitų erozijos. Keliai, vedantys į atskiras sąvartyno dalis ir sekcijas, kuriose šalinamos atliekos, turi būti įrengti taip, kad jais važinėjančios mašinos, tarp jų – buldozeriai ir kompaktoriai, nepažeistų inžinerinių sąvartyno statinių bei dugno izoliacijos. Sąvartynas turi būti įrengtas taip, kad nekeltų dirvožemio, atmosferos, požeminio bei paviršinio vandens teršimo pavojaus. Sąvartyno dugnas turi būti 1 m arba aukščiau maksimalaus gruntinio vandens lygio. Nepavojingų ir pavojingų sąvartynų dugne ir šonuose turi būti nelaidus mineralinis sluoksnis, kuris užtikrintų pakankamą dirvožemio ir požeminio vandens apsaugą nuo teršimo. Nelaidaus natūralaus mineralinio sluoksnio filtracijos koeficientas ir storis priklausomai nuo sąvartyno klasės turi būti toks:
1. pavojingų atliekų sąvartynuose – filtracijos koeficientas – ne didesnis kaip 10-9 m/s, storis – ne mažesnis kaip 5 m;
2. nepavojingų atliekų sąvartynuose – filtracijos koeficientas – ne didesnis kaip 10-9 m/s, storis – ne mažesnis kaip 1 m;
3. inertinių atliekų sąvartynuose – filtracijos koeficientas – ne didesnis kaip 10-2 m/s, storis – ne mažesnis kaip 1 m.
Sąvartyne turi būti įrengtos svarstyklės ir visos jame šalinamos atliekos turi būti sveriamos. Sąvartyno projekte turi būti numatyta aplinkos monitoringo programa. Sąvartyno projekte turi būti numatytos sąvartyno uždarymo ir priežiūros po uždarymo priemonės, jame turi būti įvertintas bendrasis sąvartyne numatomų pašalinti atliekų kiekis, uždarymo ir priežiūros po uždarymo sąnaudos, vietovės po sąvartyno uždarymo naudojimas. Sąvartyno projekte, atsižvelgus į reikalingas investicijas, eksploatavimo, uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudas, turi būti įvertintos santykinės atliekų šalinimo sąnaudos, tenkančios tonai atliekų bei vienam gyventojui.

Atliekų svėrimas ir registravimas

Sąvartyno operatorius privalo gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklėse nustatyta tvarka. Paraiškos gamtos išteklių naudojimo leidimui gauti “Numatomas atliekų susidarymas ir tvarkymas”, sąvartyno technologinio proceso aprašyme turi būti nurodyta:
1. sąvartyno klasė;
2. sąvartyno techniniai parametrai;
3. atliekų priėmimo kriterijai;
4. atliekų priėmimo ir kontrolės procedūros;
5. atliekų registracijos ir apskaitos sistema;
6. sąvartyne naudojamos technikos charakteristikos;
7. sąvartyno užpildymo tvarka;
8. atliekų sutankinimo metodai ir laipsnis;
9. atliekų perdengimo metodai, periodiškumas ir perdengimui naudojamo grunto šaltiniai;
10. filtrato surinkimas ir valymas;
11. sąvartyno dujų surinkimas ir naudojimas;
12. sąvartyno ir atskirų jo dalių uždarymo bei priežiūros po uždarymo planas.
Sąvartynuose draudžiama šalinti:
1. skystas atliekas;
2. sprogstamąsias, oksiduojančias, labai degias, degias ir ėsdinančias atliekas
3. infekuotas ir kitas medicinines atliekas, susidarančias sveikatos priežiūros ir veterinarijos įstaigose;
4. ozono sluoksnį ardančias medžiagas (šaldymo agentus, halonus ir kt.) bei šias medžiagas turinčią įrangą;
5. padangas, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos kaip sąvartyno konstrukcinės medžiagos.
Sąvartynuose draudžiama šalinti sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biodegraduojamas atliekas. Pavojingas atliekas, atitinkančias Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus pavojingų atliekų apibrėžimo kriterijus. Į pavojingų atliekų sąvartynus be papildomo apdorojimo draudžiama priimti tokias pavojingas atliekas, kuriose pavojingų komponentų koncentracija arba jų išplovimas yra pakankamai dideli ir gali sukelti trumpalaikį pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai arba gali sutrukdyti pakankamą atliekų stabilizaciją sąvartyno eksploatavimo metu ar po jo uždarymo. Tokios atliekos turi būti stabilizuojamos, kad būtų sumažintas pavojingų komponentų tirpumas bei išplovimas.
Nepavojingų atliekų sąvartyne galima šalinti:
1. komunalines atliekas;
2. kitas atliekas, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse pateiktą pavojingų atliekų apibrėžimą;
3. stabilias, nereaguojančias (pvz., sukietintas ar sustiklintas) pavojingas atliekas, iš kurių išplaunamas filtratas yra ekvivalentiškas filtratui, išplaunamam iš nepavojingų atliekų. Šių pavojingų atliekų negalima šalinti sekcijose, kuriose šalinamos biodegraduojamos nepavojingos atliekos.
2002 m. pradžioje su Saksonijos žemės finansine pagalba pradėtas rengti bendras sąvartyno eksploatacijos pagerinimo projektas (UMWELT PROJEKT FIRMA). Paprašyta firmos PALL pateikti pasiūlymus dėl galimo reversinės osmozės metodo panaudojimo išvalant filtratą. Pasiekta, kad Kairių sąvartyno uždarymas būtų finansuojamas ISPA fondo pagalba. Jo eksploataciją numatyta nutraukti 2007 metų pabaigoje. Sąvartyno statybos ir rekonstrukcijos darbai yra vystomi ir plečiami iki naujo regioninio sąvartyno Aukštrakiuose atidarymo.
Naujas regioninis sąvartynas bus statomas pagal galiojančius ES ir Lietuvos Respublikos normatyvus, jame bus priimamos nepavojingos buitinės atliekos. Sąvartyne numatytas antrinių žaliavų rūšiavimo baras. Naujas regioninis sąvartynas bus aptvertas ir griežtai tvarkomas, dėl ko sąvartyne nebebus benamių bei kitų šiose vietose besidarbuojančių asmenų. Aukštrakių sąvartyno techniniame projekte yra numatyta įrengti sandarų sąvartyno dugną su filtrato drenažo sistema, nepraleidžiantį teršalų į žemės gelmes, paviršiaus sandarinimą su dujų drenažo sistema, filtrato ir lietaus vandens surinkimo sistemą, dujų surinkimo ir utilizavimo sistemą.
Sąvartyno dugno konstrukcija:

Sąvartyno atliekų krūvos aukštis preliminariai bus maždaug 20 m aukščiausiame taške, iš kurių maždaug 18 m sudarys atliekos. Maksimalus šlaito nuolydis yra 1:3, nes yra rizika dėl šlaito griuvimo ir paviršiaus sandarinimo pažeidimo.

Sąvartyno kaupą numatoma įrengti atskiromis sekcijomis. Pirmoje investicijų fazėje bus pastatytos dvi sekcijos, iš kurių I sekciją sudarys 4 ha teritorija ir II – 2 ha. Pirmosios sekcijos talpa maždaug 350 000 m3.

Visas planuojamas 15 metų periodui sąvartyno atliekų kaupo plotas yra 11,5 ha. Jame turės būti sutalpinta 1,5 mln. tonų atliekų. Preliminariais duomenimis metinis deponuotinų atliekų kiekis sudarys apie 100.000 t.

Jau pirmais metais uždarius pagrindinius kitų rajonų sąvartynus, į Aukštrakių regioninį sąvartyną bus pristatomos visos apskrities komunalinės deponuotinos atliekos. Aukštrakių sąvartyno ir visos sistemos projektinei ir techninei dokumentacijai parengti yra išleista 2 mln. litų.

4.1 Kairių sąvartyno filtratas
Sąvartyno filtratas parodė didelį užterštumą žalingomis medžiagomis. Stebint koncentracijos metų eigoje nustatyti svyravimai, kurie tariamai atsirado dėl gamtinių vandens išteklių sąvartyne ir juos įtakojančių, besikeičiančių kritulių kiekių.
Labai aukštas užterštumas sunkiaisiais metalais ( ypač chromu, nikeliu, dalinai variu, arsenu ir švinu) ir fluoridų anijonais.
Rytinio šlaito srityje aptikta perdėm dideli PAK ir fenolio kiekiai. Prieš tai šie parametrai prie vakarinio šlaito ir anksčiau buvusio paviršinio vandens griovio nustatyti tik kaip dalinai padidėję.

Rytinis Kairių sąvartyno šlaitas
Labai užterštas vanduo prie šiaurinio šlaito (SWS) ir turima, sąvartyne užtvenktas vanduo parodė, kad jis daug labiau užterštas yra negu nuolat ištekantis filtratas.

Sąvartyno užterštų nuotėkų (paviršinio užteršto vandens ir filtrato) pirminį valymą atlieka sąvartyno darbuotojai pagal UAB „Ekobaltas“ parengtą technologiją įrengtuose pirminio valymo įrenginiuose vadovaujantis Centro vadovo patvirtintu užterštų nuotėkų pirminio valymo techniniu reglamentu. Užterštos nuotėkos po pirminio valymo perpumpuojamos į miesto nuotekų valymo įrenginius, kur pabaigiamos valyti biologinio valymo įrenginiuose.

Filtrato valymo procesas

Filtrato didysis baseinas

Atliekos sąvartyne turi būti kraunamos sekcijomis, kurios turi būti užpilamos paeiliui, užtikrinant, kad užterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo neužteršto vandens.

4.2 Dirvožemis, paviršinis, gruntinis vanduo Kairių sąvartyno aplinkoje
Kairių sąvartyno apylinkių dirvožemio mėginiuose rasta padidinti metalų Cr, Cu, Sn, Pb, Ni bei P koncentracija. Šiaurinėje sąvartyno papėdėje alavo koncentracija viršija foną 6,1 – 10,2 karto. Pietinėje papėdėje chromo koncentracija viršija foninę 40,4 karto. Tiriant melioracinio kanalo dugno nuosėdų mėginius nustatyta chromo migracija iš apsauginio griovio – melioracijos griovyje chromo koncentracija viršija foninę 2,2 – 2,6 karto. Link Salduvės ežero chromo koncentracija palaipsniui mažėja kol pasiekia, įtekant į ežerą, foninę. Panašiai pasiskirsčiusios dugnonuosėdose vario ir švino koncentracijos.
Paviršinio vandens tyrimai Šiaulių miesto Kairių sąvartyno poveikio Švedės tvenkiniui įvertinimui 2004 m. buvo atliekami trijuose taškuose: melioracijos kanale aukščiau sąvartyno Nr.1, melioracijos kanale ties sąvartynu Nr.2 ir žemiau sąvartyno Nr.3. ties įtekėjimu į Švedės tvenkinį. Kartą ketvirtyje išmatuotos azoto, fosforo junginių, organinių medžiagų, chloridų ir metalų koncentracijos.
Gautos koncentracijų vertės lyginamos su 2001 m. AM patvirtintomis “Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėse” pateiktomis vandens aplinkai pavojingų medžiagų didžiausiomis leistinomis koncentracijomis (DLK)”.
Vidutinė metinė amonio azoto koncentracija aukščiau sąvartyno fiksuota 0,05 mgN/l, žemiau sąvartyno 1,7 mgN/l (DLK 5,0 mgN/l); nitritų koncentracija aukščiau sąvartyno 0,004 mgN/l, žemiau sąvartyno 0,076 mgN/l (DLK 0,30 mgN/l); bendro azoto koncentracija aukščiau sąvartyno siekė 3,0 mgN/l, žemiau sąvartyno 5,2 mgN/l (DLK 30 mgN/l); bendro fosforo koncentracija aukščiau sąvartyno lygi 0,09 mgP/l, žemiau sąvartyno 0,06 mgP/l (DLK 4,0 mgPl); chloridų koncentracija aukščiau sąvartyno 37 mg/l, žemiau sąvartyno 219 (DLK 500 mg/l). Paviršinio vandens organinė tarša – BDS7 aukščiau sąvartyno lygi 2,4 mg/l O2, o žemiau sąvartyno 7,6 mgO2/l. Sunkiųjų metalų: chromo, vario, nikelio, zinko, švino, kadmio kiekiai neviršija DLK ir visuose taškuose kitimo ribos yra labai mažos.
Į Švedės tvenkinį įtekančiame paviršiniame vandenyje, kuris prateka pro buitinių atliekų sąvartyną, užterštumas azoto, fosforo junginiais, organinėmis medžiagomis, metalais neviršija leistinų normų ir kinta nuo 0,008 iki 0,48 DLK. Teršalų koncentracija žemiau sąvartyno, lyginant su fonine atitekančio vandens koncentracija aukščiau sąvartyno, padidėja nuo 2 iki 6 kartų.

Vandens aplinkai pavojingų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK)

Medžiagų grupės pavadinimas DLK, mg/l
į gamtinę aplinką DLK, g/l
vandens telkinyje-priimtuve
Bendras azotas 30 2500
Nitritai (NO2-N) 0,30 30
Nitratai (NO3-N) 22,5 2200
Amonio azotas(NH4-N) 5 500
Bendras fosforas 4 100
Chloridai 500 300000
Švinas ir jo junginiai 0,1 5
Nikelis ir jo junginiai 0,2 10
Chromas-bendras 0,5 10
Varis 0,1 10
Cinkas 0,4 100

Biogeninių medžiagų ir metalų vidutinės koncentracijos paviršiniame vandenyje
Mėginių ėmimo vietos Elektrinis laidis
S/cm BDS7
mg/l O2 Bendras azotas
mgN/l NH4-N
mgN/l NO2-N
mgN/l Chlori-dai
mg/l
Melioracijos griovys aukščiau sąvartyno, Nr.1 873 2,4 3,0 0,05 0,004 37
Melioracijos griovys ties sąvartyno, Nr.2 1696 7,1 9,2 4,5 0,065 268
Melioracijos griovys žemiau sąvartyno, Nr.3 1524 7,6 5,2 1,7 0,076 219

Gruntinio vandens tyrimai. Šiaulių buitinių atliekų sąvartyne 2003 m. buvo įrengti nauji gręžiniai gruntinio vandens stebėjimui. Šiuo metu atliekami penkių gręžinių gruntinio vandens tyrimai. Nustatomos komponentės: azoto, fosforo junginiai, organinė tarša, chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai, kalcis, magnis, kalis, natris, metalai (chromas, varis, cinkas, nikelis, švinas, kadmis). Gręžinys Nr. GWM1 įrengtas prieš sąvartyną ir yra foninis gręžinys, gręžiniai GWM2, GWM3, GWM4 yra vakarinėje sąvartyno dalyje.
Lyginant foninio gręžinio gruntinio vandens tyrimus su gręžinių žemiau sąvartyno, nustatyta, kad gruntinis vanduo žemiau sąvartyno užterštas amonio azoto junginiais, chloridais, stebima didesnė organinės medžiagos, koncentracija.
Biogeninių medžiagų ir metalų vidutinės koncentracijos gruntiniame vandenyje
Mėginių ėmimo vietos Elektrinis laidis
S/cm NH4-N
mg/l Chloridai
mg/l Bend-ras azotas
mgN/l Kalcis
mg/l Magnis
mg/l Švinas
g/l
Gręžinys Nr.GWM1 580 0,02 4 0,85 70 26 6
Gręžinys Nr.GWM2 2590 0,06 537 1,2 192 55 34
Gręžinys Nr.GWM3 3400 0,83 948 1,3 340 115 50
Gręžinys Nr.GWM4 3530 0,45 664 0,89 310 142 25
Gręžinys Nr.5 358 4,1 14 4,4 66 20 7

4.3 Kairių sąvartyno dujos
Dujų mėginių iš Kairių sąvartyno sudėtyje nustatyta 30,8% metano ir 25,3% anglies dvideginio bei labai didelės lakių toksiškų dujų – aromatinių angliavandenilių ir halogeninių – koncentracijos, kurios siekė atitinkamai 41,5 ir 18,0 mg/m. Tokios toksiškų dujų koncentracijos gali būti pavojingos žmonių svaikatai ir sudaryti problemų deginant sąvartyno dujas, nes gali susidaryti dioksidai. Išsiskiriančios iš sąvartynų metano dujos yra reikšmingas „šiltnamio efekto“ faktorius.
Biodujos: iš biomasės ir (arba) biologiškai irios atliekų frakcijos pagamintos degios dujos, kurios gali būti išvalomos iki gamtinių dujų kokybės ir skirtos naudoti kaip biodegalai arba medžio dujos.
Vienas iš Atliekų sąvartynų direktyvos (99/31/EC) tikslų yra sumažinti sąvartynų skleidžiamą metano dujų emisiją nustatant apribojimus į sąvartynus atiduodamų biodegraduojančių atliekų kiekiui. Į sąvartynus atiduodamų biodegraduojamų komunalinių atliekų kiekis numatytas mažinti taip:
• iki 2006 metų biodegraduojamų atliekų atidavimą į sąvartynus sumažinti iki 75%, palyginti su 1995 metais;
• iki 2009 metų šių atliekų atidavimą į sąvartynus sumažinti iki 50%, palyginti su 1995 metais;
• iki 2016 metų šių atliekų atidavimą į sąvartynus sumažinti iki 35%, palyginti su 1995 metais.
Šie tikslai numatyti ne vien tik tam, kad būtų sumažinta metano emisija, tačiau ir siekiant skatinti alternatyvių atliekų tvarkymo galimybių, kaip perdirbimas, kompostavimas, biodujų gamyba ar kitoks medžiagų ir energijos regeneravimas, taikymą.
1997 metais Švedijos firma „YIT – Vatten Miljoteknik AB“ Kairių sąvartyne atliko dujų teorinę studiją. Panaudojus specialią kompiuterinę programą buvo apskaičiuota, kad 1997m., susidarė 2,3 MW galios dujų, o 2000m. susidarys apie 3 MW. Kasmetinis energijos kiekis, kurį galima būtų gauti ir panaudoti yra 19,7 MWh (arba maždaug 2000m naftos atitikmuo).
Išanalizavus Kairių sąvartyno dujų tyrimo rezultatus, funkcionavimo laiką, sukauptų atliekų kiekį ir sudėtį, galima padaryti tokias išvadas:
-sąvartynas šiuo metu yra metano susidrymo fazėje, maksimalus metano kiekis turėtų susidaryti 2-3 matais po sąvartyno uždarymo ir uždengimo;
-sąvartyno kūne turi susidaryti apie 500 m/val. Arba 4mln. M dujų per metus, kurių sudėtyje bus apie 40 – 50% metano. Šis kiekis adekvatus 2 MW energetinei galiai. 4-aisiais metais nuo išsiurbimo pradžios dujų kiekis turėtų palaipsniui mažėti(mažėjimo koeficientas yra 0,955), tačiau dar 15 – 20 metų išliks pakankamai didelis;
-planuojant dujų panaudojimą, svarbu atsižvelgti į aromatinių angliavandenilių ir halogenidų kiekius išsiurbiamose dujose.
Pasaulinė praktika rodo, kad didesnis nei 1 mln. m3 talpos sąvartynas turi būti degazuojamas, o surinktos dujos – sudeginamos. Štai čia ir iškyla šių dujų panaudojimo energetiniame ūkyje perspektyva.

4.4 Biodegraduojančios atliekos
Biodegraduojamos atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz.: sodo atliekos, užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą, ir pan.
Biodegraduojamosios atliekos turi būti naudojamos taikant šias technologijas: kompostavimą – neatidėliotinai, o biodujų gamybą ir atliekų deginimą išgaunant energiją – vėliau.
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nurodoma, kad savivaldybių atliekų tvarkymo planuose ir visose kuriamose regioninėse atliekų tvarkymo sistemose turi būti numatomos priemonės biodegraduojančių atliekų surinkimui ir perdirbimui palaipsniui plėtoti:
1. atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir apdorojimas paprasčiausiose kompostavimo aikštelėse. Skatinamas ir individualus kompostavimas;
2. atskiras maitinimo įstaigose susidarančių maisto ruošimo atliekų ir netinkamų maisto produktų surinkimas ir kompostavimas, naudojant modernias technologijas, užtikrinančias griežtus aplinkosaugos ir higienos reikalavimus;
3. atskiras biodegraduojamųjų atliekų, esančių komunalinėse atliekose, surinkimas ir kompostavimas;
4. komunalinių atliekų kompostavimas pramoniniu būdu, taikant naujas technologijas, – techninio komposto, numatomo naudoti užterštoms ar nuniokotoms teritorijoms rekultivuoti ar miškui tręšti, gamyba;
5. biodujų išgavimas specialiuose pramoniniuose įrenginiuose;
6. nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimas specialiose šilumos (elektros) jėgainėse, išgaunant energiją.

Komposto gamyba
Trumpas komposto iš žaliųjų atliekų technologinio proceso aprašymas paruošimo įmonėje:
– pristatomų atliekų registracija;
– priemaišų šalinimas prieš smulkinimą;
– žaliavų smulkinimas formuojant į kupetas;
– kupetų apvertimas pagal proceso grafiką, panaudojant komposto vartytuvą. Jei žaliava labia sausa, apvertimo metu būtina laistyti.
– reguliarus skaidymosi eigos patikrinimas, vizualiai bei matuojant temperatūras;
– komposto filtravimas panaudojant stacionarųjį tinklinį filtrą;
– paruoštas kompostas laikomas krūvoje jo brandinimui.
Komposto gamybos pilnas ciklo laikotarpis sudaro 12 mėn., paruošto komposto svoris sudaro 800 – 900 kg./m3., vandens kiekis 45 – 50%.
V. Panaudotų padangų perdirbimas
Efektyvus netinkamų naudoti padangų tvarkymas kelia didelių logistinių, techninių ir aplinkos apsaugos sunkumų visame pasaulyje. Šiam atliekų srautui tvarkyti buvo pasiūlyta daugybė tachnologijų bei imtasi teisinio reguliavimo priemonių, tačiau netinkamų naudoti padangų tvarkymas vis dar kelia problemų daugeliui valstybių.

Pasauliniu mastu kasmet pagaminama apie 3 milijaradai padangų, ir jų poreikis nuolat auga. Padangų atliekos sudaro didelę dalį viso atliekų srauto. Kiekviwenais metais pasaulyje susidaro apie 1,4 milijardai netinkamų naudoti padangų. išsivysčiusiose valstybėse vienam gyventojui per metus susidaro vienas lengvojo automobilio padangos ekvivalentas ( 9 kg ).

Padangos gaminamos iš įvairių medžiagų mišinio, įskaitant sistentinį ir natūralų kaučiuką, tekstilę, plieną, suodžius bei įvairius cheminius priedus, kurie yra vulkanizuojami aukštoje temperatūroje gamybos proceso metu. Vulkanizuota guma yra patvarus gaminys, ir jam suardyti reikia daug energijos. Pavyzdžiui, padangas daug sunkiau sudeginti nei įprastinį kurą, nors padangų energetinė vertė daug aukštesnė nei daugelio akmens anglių rūšių ir artima gamtinių dujų energetinei vertei. Deginant padangas reikalingos aukštesnės temperatūros ir daugiau laiko norint pasiekti pilną degimo procesą, kad angliavandeniliai oksiduotūsi iki anglies dioksido ir vandens.

Tipinė netinkamų naudoti padangų sudėtis
Komponentas Lengvosios mašinos padangos sudėtis, % Sunkvežimio padangos sudėtis, %
Anglis 76-77 70-72
Vandenilis 6-7 5-6
Siera 1-2 1-2
Geležis 10-12 20-22
Inertiniai filtrai 3-4 3-4
Vieneto masė, kg 5-9 40-70
Žemutinė kaloringumo riba, kcal/kg 7500-7600 6800-7000

Netinkamų naudoti padangų perdirbimas į gumos granules. Gumos granules planuojama plačiausiai naudoti tiesti kelius kaip užpildą viršutiniame asfalto sluoksnyje, vadinamajame nusidėvinčiame sluoksnyje. 10 metų JAV patirtis parodė, kad viršutinio asfalto sluoksnio naudojimo laikas gali būti pailginamas dvigubai, užpildui naudojant 20 % gumos farkcijos. Gumos granulių kaip užpildo naudojimas mažina triukšmą, gerina vandens nutekėjimą nuo kelio, automobilų stabdymą .
Iš gumos granulių gaminami didelę vertę turintys gumos miltai. Naudojama technologija užtikrina aukštą gumos miltų grynumą. Tokios kokybės miltai turi didelę paklausą įvairiuose pramuoniniuose cheminiuose procesuose, gaminant įvairius junginius ir antikorozines medžiagas. Šiuo metu plačiai atliekami minėtų gumos miltų naudojimo naujų produktų gamyboje taikomieji tyrimai.
Alternatyvūs padangų pritaikymo būdai

Panaudojamos padangos forma Pritaikymo sritis
Sveikos padangos Žaidimų aikštelių įrengimas; Apsauga nuo erozijos; Gretkelių apsauginiai barjerai
Supjaustytos padangos Užtavros, tarpikliai, izoliatoriai; Grindų kilimėlis, batų padas; Smūgių slopintuvas
Susmulkintos padangos Alternatyvi vienadienių atliekų sluoksnių sąvartynuose danga ir sąvartynų filtrato drenažo medžiaga
Pagrindinė guma ( granulės, trupiniai ) Dumblo kompostavimas; Įvairūs gumos ir plastiko gaminai; Stadionų ir bėgiojimo takų paviršiaus padengimo medžiaga; Trintį mažinanti medžiaga

Netinkamų naudoti padangų naudojimas energijai gauti. Padangų kaloringumas prilygsta ar net yrta aukštesnis už kai kurių akmens anglių rūšių kaloringumą ir dėl to yra puikus energijos gavimo šaltinis. Bendrai gaminant šilumą ir energiją, padangomis kūrenamos jėgainės gali pasiekti aukštus efektyvumo rezultatus, yra ekonomiškai pagrįstos ir aplinkos apsaugos požiūriu priimtinos. Jų trūkumas yra išlaidos, susijusios su padangų surinkimu ir atgabenimu į jėgainę. Ekonomiškomis gali būti laikomos tokios jėgainės, kurios suvartoja nemažiau kaip 50000 tonų padangų per metus. Tai savo ruožtu leistų jas statyti tankiai gyvenamose vietovėse, bet tokios jėgainės statyba gali užtrukti dėl gyventojų pasipriešinimo. Degimo proceso atliekos – šlakas, cinku prisotintos filtrų dulkės.

Padangų atliekų naudojimas kurui cemento pramonėje. Padangų atliekų naudojimas kurui cemento pramonėje, klinkerio gamybos krosnyse – plačiai pasaulyje paplitęs būdas dėl aukštos padangų kaloringumo vertė ir mažos drėgmės ( 1-3 % ). Maža drėgmė reikalauja mažesnių energetinų sąnaudų drėgmei išgarinti ir sumažina degimo dujų debitą. Palyginti mažas peleningumas ( 3-5 % ) padidina šilumos absorbciją.

Klinkerio gamybos sukamoji krosnis pasižymi tokia aukšta temperatūra, kurioje sudega visi padangose esantys elementai; išsilydo padangų kordas, kuris klinkeryje pakeičia parastai priedams naudojamą geležį. Gaminant klinkerį šlapiuoju būdu, kuro degimo produktai ir medžiaga tiesiogiai kontaktuoja, todėl degimo procese susidarančios kietosios dalelėssukepa su klinkeriu, o aukšta fakelo liepsnos temperatūra užtikrina žymią sunkiųjų metalų, sieros, šarmų ir halogenų lokalizaciją klinkeryje. Todėl šlapiąjį klinkerio gamybos būdą kietųjų atliekų atžvilgiu galima laikyti beatlieke tachnologija.

Naudotų padangų kaupimo ir tvarkymo
teisinis reglamentavimas

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per metus Lietuvoje susidaro apie 10 000 tonų padangų, remiantis prielaida, kad susidarantis kiekis per metus – tai padangų importo ir eksporto skirtumas. Padangų atliekų srautą reguliuoja bendri atliekų tvarkymą reglamentuojantys istatymai, poistatyminiai aktai bei normatyviniai dokumentai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998.12.24 isakyme Nr.280 “Del leidimu ivežti į Lietuvos Respubliką naudotas automobilių padangas išdavimo tvarkos ir netinkamu naudoti padangų surinkimo ir apskaitos tvarkos” patvirtinta leidimu ivežti naudotas automobiliu padangas išdavimo tvarka, netinkamų naudoti padangų surinkimo ir apskaitos tvarka, ivežamų automobilių padangų ir netinkamu naudoti padangu surinkimo ir apskaitos kontroles tvarkos. Ivežti naudotas automobiliu padangas, tinkančias tolimesnei eksploatacijai ar restauracijai, leidžiama ūkio subjektams tik turint Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą. Įvežti tinkančias tolimesnei eksploatacijai padangas leidžiama tik pateikus įmones, priemusios padangas, pažymą apie priduotas netinkamas naudoti padangas.
Išvežtos iš Lietuvos Respublikos padangos bei priduotos restauruoti padangos įskaitomos į surinktų padangų skaičių. Subjektai, norintys įsteigti padangų surinkimo vietas, turi gauti gamtos ištekliu naudojimo leidimą, parengti ir regiono aplinkos apsaugos departamente patvirtinti netinkamu naudoti padangu perdirbimo (naudojimo) programą. Norintys rinkti padangas taip pat turi užsiregistruoti kaip atliekas tvarkanti imone Atliekas tvarkančiu imoniu registre. Pagal Atlieku tvarkymo taisykliu 54 punktą “Savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuotos taip, kad miestai ir didesnės gyvenvietės būtų aprūpintos naudotų padangų atskiro surinkimo priemonėmis”.

Gyventojai pas save susidariusias padangas gali nemokamai priduoti i didžiujų atliekų ir antrinių žaliavų aikšteles. Netinkamos naudoti padangos iš pramones imoniu, istaigu ir organizacijų pagal gamtos ištekliu naudojimo leidimus turi buti pristatomos i jas tvarkančias imones. Pristatydamos netinkamas naudoti padangas surinkimo įmonėms.

Remiantis nauju Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą istatymo pakeitimo istatymu, nuo 2003 m. sausio 1 d. bus apmokestinamos ivežamos į Lietuvą naujos, restauruotos bei naudotos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg. Lešos, surinktos apmokestinant įvežamus gaminius, bus skiriamos to produkto atliekų surinkimo, perdirbimo/naudojimo veiklai finansuoti. Tikimasi, kad šis istatymas ženkliai prisides prie padangu surinkimo, atlieku naudojimo/perdirbimo sistemos vystymo šalyje.

Padangų naudojimo AB “Akmenės
cementas” klinkerio krosnyje eksperimentas
2001 m. birželio 19–20 dienomis AB “Akmenės cementas” buvo atliktas eksperimentas pagal įmonės specialistų parengtą ir su Aplinkos ministerija suderintą padangų deginimo cemento sukamojoje krosnyje Nr.7 technologini reglamentą. Eksperimento metu klinkerio degimo sukamojoje krosnyje buvo deginama 10,5 t/h mazuto ir 0,5 t/h smulkintų padangų (t.y. smulkintos padangos viso kuro kiekio sudarė 4,5 %).
Eksperimento metu emisijas matavo LR Aplinkos ministerijos Jungtinių tyrimų centro specialistai. Prieš deginant padangas atlikti klinkerio krosnies emisijų i aplinkos orą ir pažemio oro (1–3 km atstumu nuo taršos šaltinio) pavejineje nuo gamyklos pusėje tyrimai, produkcijos kokybine ir kiekybine analize, ištirtas jos toksiškumas. Eksperimentinio padangų deginimo metu emisijų ir pažemio oro pavejineje puseje tyrimai bei produkcijos analize buvo pakartoti. Remiantis matavimu rezultatais, atliktas teršalu ore sklaidos teorinis modeliavimas.
Eksperimento rezultatai. Krosnies emisijų tyrimai parodė, kad didžioji emisijų dalis – dulkės ir mazuto degimo produktai: SO2, NOx ir CO. Azoto oksidų ir anglies monoksido išsiskyrimas i aplinkos orą nežymiai sumažeja, o cemento dulkiu ir sieros dioksido – padideja. Nevisiško degimo produktų – polichlorbifenilų, furanų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų chlororganinių junginių – nerasta; cemento gamybos dulkiu, cemento ir klinkerio toksiškumo padidejimo irgi nenustatyta. Produkcijos analizes rezultatai parode, kad priemaišų kiekiai cemente, naudojant kurui padangų priedą, praktiškai nepakito, palyginti su priemaišu kiekiais, esančiais cemente, pagamintame, naudojant kurui vien tik mazutą. Klinkerio sukamosios krosnies i aplinkos orą išskiriamų teršalų matavimų, atliktų eksperimento metu kurui naudojant mazutą ir padangas.

Pažemio oro tyrimu pavejineje nuo gamyklos puseje rezultatas parode, kad sieros, azoto oksidų, chloro vandenilio ir kitų identifikuotų junginių koncentracijos ore tiek prieš padangu deginimą, tiek deginant padangas praktiškai nepakito, ir ne vieną jų neviršijo DLK. Teorinis matematinis modeliavimas rodo, kad ir nepalankiausiomis teršalų sklaidos meteorologinemis sąlygomis teršalų koncentracijos, deginant mazutą bei mazutą ir padangas, Naujosios Akmenės apylinkių pažemio ore neviršytų gyvenamosios aplinkos orą teršiančiu medžiagu DLK. Eksperimento metu, kartu su baziniu kuru (mazutu) naudojant padangas, krosnies emisijos neviršijo AB “Akmenes cementas” nustatytu didžiausios leistinos taršos normatyvu (DLT), tačiau šie tinka naudojant tik bazini kurą. Įmonei iš dalies pakeitus bazini kurą atliekomis (netinkamomis naudoti padangomis), bus taikomi atliekų deginimo reikalavimai bei emisijų normatyvai. Palyginus eksperimento emisijų rezultatus su LAND 19-99 reikalavimais, galima padaryti išvadas:
1. CO ir SO2 emisijose yra žymiai mažiau už normatyvo nustatytas ribines vertes;
2. cemento gamybos dulkes nežymiai viršija LAND’o normatyvus, tačiau šis padidejimas gali būti tik momentinis. Be to, dulkių kiekį išskiriamose dujose galima nesunkiai sumažinti, modernizuojant elektrostatinius filtrus.
3. į bazinį kurą dedant padangų, NOx sumažeja. Ši tendencija ryški visame pasaulyje. Tačiau Lietuvoje galiojantys atlieku deginimo NOx normatyvai yra beveik perpus mažesni nei realios klinkerio krosnies NOx emisijos, dalį kuro pakeitus atliekomis.
Naujoje Atliekų deginimo direktyvoje 2000/76/EC nustatytos ribines vertes cemento krosnims, kurui naudojančioms atliekas. Šios direktyvos reikalavimų perkelimas i Lietuvos teisinę bazę numatomas 2002 metu pabaigoje.

Išvados

Atliekų kiekis turi būti mažinamas užkertant kelią jų susidarymui. Todėl aukščiausias prioritetas turėtų būti teikiamas atliekų prevencijai, sustabdant atliekų kiekio augimą ir energijos švaistymą. Tai ilgas procesas, kurios rezultatus jusime ne tik po keleto metų, bet ir po ilgesnio laikotarpio.
Šiaulių mieste atliekų tvarkymo sistema nėra tobula. Susidariusioms problemoms spręsti, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2004 m. patvirtino didesnius komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo tarifus, kurie turėtų leisti plėtoti atliekų rūšiavimo sistemą mieste. Mieste bus įrengtos papildomos aikštelės antrinių žaliavų surinkimo konteineriams, o ten, kur šiuo metu konteinerių trūksta, bus sukomplektuotas privalomas trijų konteinerių (popieriui, stiklui, plastmasei) komplektas. Gaila, tačiau miesto gyventojai nesuvokia atliekų rūšiavimo privalūmų. Siekiant juos sudrausminti žadama įvesti mokėstį, kuris privertų gyventuojus rūšiuoti atliekas, nes kitu atveju mokestis už atliekų išvežimą būtų žymiai didesnis. Ateityje planuojama sureguliuoti atliekų vežėjų santykius, tikrinti, ar vykdomos nustatytos antrinių žaliavų surinkimo užduotys, pasirūpinti, kad visur būtų konteineriai popieriaus, stiklo ir plastmasės antrinėms žaliavoms rinkti, įgyvendinti ekonomines priemones, skatinančias atliekų rūšiavimą.
Siekiant efektyviau surinkti buitines pavojingas atliekas Šiaulių mieste yra įrengta stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo aikštelė ( Pramonės 6 a. ), kuri suteikia galimybę gyventojams NEMOKAMAI atsikratyti buitinėmis pavojingomis atliekomis.
Namie saugojami pasenę medikamentai turėtų būti gražinami i vaistines. Tačiau daugelis gyventojų šito nežinodami tiesiog išmeta juos kartu su buitinėmis atliekomis, kurios patenka į sąvartyną, o tai yra labai pavojinga. Daugelis kitų Europos šalių, kur farmacinių, medicinos atliekų surinkimo bei dorojimo procesas seniai reglamentuotas, atlikusius medikamentus gyventojai deda atskirai arba tiesiog patys nuneša į jas surenkančias įmones. Deja, pas mus dar nėra taip išvystyto kiekvieno piliečio sąmoningumo. Daugelis ne tik pasenusius vaistus, bet net nenukenksmintus ( su adatomis ) švirkštus išmeta į konteinerį ( arba – į pakrūmę ), nesusimąstydami, jog šie medikamentai, atsidūrę sąvartynuose, gali daugeliui pakenkti. Kadangi sąvartynų plotuose kapstuosi šimtai žmonių, kurie, radę tokį mūsų išmestus medikamentus gali bandyti jais „pasigyditi“. Ypač tai pavojinga vaikams, kurių ten taip pat apstu.
Direktyva dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų Gamintojo atsakomybė už surinkimą ir apdorojimą taip pat nustatoma Direktyvoje dėl EEĮ atliekų. Taigi, kai pateikiamas naujas gaminys, platintojai atsako už tai, kad senus gaminius būtų galima sugrąžinti tiekėjui, bent jau nemokamai vienas su vienu, jei įranga yra atitinkamos rūšies ir atliko tokias pat funkcijas kaip patiekta įranga. Iš gamintojų reikalaujama sistemų, kurios numatytų EEĮ apdorojimą. Tačiau kol kas mūsų šalyje daugelis įmonių į tai neatsižvelgia, o miestų gyventojai mažai informuoti. Tokiu atveju, jie priversti elektros ir elektroninę įrangą šalinti kartu su buitinėmis atliekomis.
Sąvartynas turi būti eksploatuojamas taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį gali sukelti išmetami teršalai, kvapai, dulkės ir vėjo nešiojamos atliekos, triukšmas, transportas, gyvūnai, susidarę aerozoliai bei gaisrai. Sąvartyne šalinamos atliekos turi būti kraunamos taip, kad atliekų masė bei sąvartyno konstrukcijos būtų stabilios ir nebūtų nuošliaužų. Turi būti parengtas sąvartyno atliekų šalinimo reglamentas pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Sąvartyno personalas turi būti supažindintas su atliekų šalinimo reglamentu ir griežtai laikytis jo reikalavimų. Sąvartyno filtrato ir dujų surinkimo sistemos turi efektyviai veikti ir būti periodiškai tikrinamos. Ne darbo metu sąvartyno vartai turi būti užrakinti. Sąvartyno operatorius privalo numatyti priemones, neleidžiančias neteisėtai sąvartyne šalinti atliekas, ir neteisėto jų šalinimo nustatymo būdus.
Kairių sąvartyno būklė yra patenkinta, tačiau yra keletas akivaizdžių trūkumų, kuriuos rekomenduojame taisyti.
Sanitarinė aplinkos apsaugos zona (SAZ) neatitinka keliamų reikalavimų, nes greta sąvartyno galima išvysti eksploatuojamus žemės laukus, ganyklas, gyvenamą namą ir ūkį šalia jo.
Sąvartyno teritorija, permažai apželdinta augalais, kurie galėtų sulaikyti lengvas atliekas nuo patekimo aplinkines teritorijas už sąvartyno ribų.
Į šiukšlyną turėtų būti verčiamos tik tokios atliekos, kurių nebeįmanoma apdoroti jokiais kitais metodais.Šiukšlynų būklė turėtų atitikti aukščiausius saugumo ir teisinius standartus. Kairių sąvartyne dažniausiai atliekos atvežamos ir išpilamos neišrūšiuotos. Tai yra didžiausia sąvartyno problema, kuri kenkia tiek dirvožemiui, tiek paviršiniams, gruntiniams vandenims. To pasekoje, teršiama mus supanti aplinka.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistema galės pilnai funkcionuoti tik pastačius naują regioninį sąvartyną Aukštrakiuose. Jo statyba bus baigta ne anksčiau kaip 2007 m. pradžioje. Pradėjus eksploatuoti regioninį Aukštrakių sąvartyną, Šiaulių apskrityje bus uždaryti visi šiuo metu veikiantys, Europos Sąjungos (ES) reikalavimų neatitinkantys sąvartynai – tarp jų bus uždarytas ir pagrindinis Šiaulių miesto sąvartynas Kairiuose.
Gana didelė gyventojų dalis teigia, kad nemato rūšiavimo prasmės ar ekonominės naudos, todėl aktyvesnis gyventojų švietimas šiais klausimais prisidėtų prie visuomenės elgesio kaitos.

Literatūros sąrašas
1. Šiaulių miesto atliekų tvarkymo planas, 2005m.
2. Šialių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių projektas, 2005m.
3. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro tinklalapis: http://www.sratc.lt
4. Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapis: http://www.sam.lt
5. Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapis: http://www.lrs.lt
6. Šiaulių miesto tinklalapis : http://www.siauliai.lt
7. Aplinkos ministerijos tinklalapis : http://am.lt
8. ES aplinkos apsaugos politika ir jos įgyvendinimas Lietuvoje 2002m
9. Šiaulių municipalinis aplinkos monitoringas, 2004
10. Prišmantienė V. Nesusirkime nuo to, kuo gydėmės: medicininių atliekų tvarkymas // Žaliasis pasaulis, 2004m.
11. R. Sipavičius, V. Januškevičius, A. Laiškonis, KMU klinika Darbo medecinos taryba, 2004m.

Įvadas

Atliekų tvarkymo problema tampa vis svarbesne aplinkos apsaugos sritimi, keliančia didelį susirūpinimą aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir ekonomikos specialistams. Visą šį procesą dar labiau spartina Europos Sąjunga (ES), keldama didelius reikalavimus aplinkosaugai.
Formuojant valstybinę buitinių (municipalinių) atliekų utilizacijos politiką, pasirenkamas vienas iš dviejų galimų variantų – atliekų deginimas specialiose įmonėse arba jų saugojimas tam tikslui įrengtuose sąvartynuose. Ir vienas, ir kitas šios daugialypės problemos sprendimo būdas reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų, nes yra susiję su bendrais aplinkosaugos klausimais, kuriuos dažniausiai tenka vertinti ne vien ekonomiškai. Antra vertus, abu būdai gali (ir turi) duoti ekonominę naudą, nes buitinės atliekos, kurių 50-70 proc. tūrio sudaro degios arba biologiškai yrančios medžiagos, gali būti pigus netradicinių energetinių išteklių šaltinis. Problema ta, kad dažniausiai sunku pasverti kiekvieno būdo privalumus ir trūkumus, ypač kai gamtosaugos problema vyrauja, kitaip sakant, rasti sprendimą, kad “ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika”. Sąvartynai ar atliekų deginimas – šiandien diskutuojamas klausimas ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vieni specialistai (technikai) mano, kad atliekų deginimas išsprendžia apie 80 proc. jų utilizavimo problemos, kiti (ekologai) – kad deginimas gamtosaugos kontekste yra išvis nepriimtinas sprendimas.
Lietuvoje yra daugiau kaip 800 eksploatuojamų ar jau uždarytų sąvartynų. Atliekos dabar vežamos maždaug į 300, o per metus jie, tie sąvartynai, pasipildo apie 3 mln. tonų atliekų. Iš jų apie pusę – nerūšiuotos komunalinės atliekos. Kartu su komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenka gana dideli kiekiai organinių atliekų bei antrinių žaliavų: popieriaus ir kartono, stiklo, plastmasės, metalo atliekų, kurios galėtų būti panaudotos efektyviai veikiant minėtų atliekų rūšiavimo, surinkimo ir naudojimo sistemai.

Mūsų darbo tikslas išanalizuoti atliekų tvarkymą Šiaulių mieste, užsibrėžiant šiuos uždavinius:
• ES atliekų tvarkymo politika ir jos įgyvendinimas Lietuvoje;
• teisės aktų reglamentuojančių atliekų tvarkymą apžvalga;
• Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo sistema (buitinės, komunalinės; pavojingos buitinės; pakuočių ir pakavimo; medicininės; pavojingos pramoninės; elektros ir elektroninės ir kitos atliekos );
• atliekų tvarkymo sistema ( sąvartyno filtratas, dirvožemis, paviršinis, gruntinis vanduo, sąvartyno dujos, biodegraduojančios atliekos );
• panaudotų padangų perdirbimo technologija.
Mūsų gvildenamos problemos yra viena opiausių, brangiai kainuojančių aplinkosaugos problemų pasaulyje. Siekiant jas spręsti, sukurtos įvairios atliekų tvarkymo sistemos, skiriamos didelės sumos spręsti atliekų susidarymą, utilizavimą ir šalinimą . Visą tai bandysime aptarti savo darbe.

Turinys

ĮVADAS
I. ES atliekų tvarkymo politika ir jos įgyvendinimas Lietuvoje..............
II. Atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai...................
III. Atliekų tvarkymo sistema Šiaulių miesto teritorijoje................
3.1 Buitinių komunalinių atliekų tvarkymo sistema.................
3.2 Pavojingos buitinės atliekos............................
3.3 Pakuočių ir pakavimo atliekų tvarkymas....................
3.4 Medicininės atliekos ir jų tvarkymas.......................
3.5 Pavojingos pramoninės atliekos....................
3.6 Elektros ir elektroninės įranga bei jos atliekos..................
3.7 Buitinių nuotekų valymo įrenginių dumblas....................
3.8 Kitos atliekos..............................
IV. Atliekų tvarkymo sąvartynai .............................

4.1 Kairių sąvartyno filtratas..............................

4.2 Dirvožemis, paviršinis, gruntinis vanduo Kairių sąvartyno aplinkoje.......

4.3 Kairių sąvartyno dujos.......................

4.4 Biodegraduojančios atliekos....................
V. Panaudotų padangų perdirbimas.....................

IŠVADOS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
PRIEDAS

Leave a Comment