APLINKOS MONITORINGAS IR FIZINĖ TARŠA KURSINIS PROJEKTAS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETAS

APLINKOS APSAUGOS KATEDRA

APLINKOS MONITORINGAS IR FIZINĖ TARŠA KURSINIS PROJEKTAS

Mažeikių savivaldybės aplinkos monitoringo programa

Atliko:

Priėmė: doc. dr. R.

Vilnius, 2016

TURINYS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS 1

APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETAS 1

APLINKOS APSAUGOS KATEDRA 1

Mažeikių savivaldybės aplinkos monitoringo programa 1

Atliko: 1

Pagrindiniai uždaviniai: 3

1.1.5 pav. Suminiai teršalų išmetimų į aplinkos orą kiekiai iš mobilių taršos šaltinių (Oro antropogeninė…2016) 8

1.2.2 pav. Vidutinė skendinčių medžiagų koncentracija upėse 2009-2012 (Paviršinių vandenų….2012) 16

2.Lietuvos valstybinio aplinkos oro monitoringo stebėjimų tinklas [ interaktyvus]. 2017. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internet: <https://aplinka.lt/lietuvos-valstybinio-aplinkos-oro-monitoringo-stebejimu-tinklas >.

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos Aplinkos monitoringo įstatymas 1997 m. lapkričio 20 d. Nr. VIII-529 nustatė monitoringo organizacinę struktūrą, kurioje įteisinti trys aplinkos monitoringo lygiai – valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas. Savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymo tvarką reglamentuojantys nuostatai – „Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai“, kurie buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004 m. rugpjūčio 16 d. Nr. D1-436. Juose nustatyta savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymo, monitoringo programų rengimo ir derinimo, duomenų kaupimo, saugojimo ir teikimo fiziniams bei juridiniams asmenims tvarka. Savivaldybės aplinkos monitoringą pagal specialiai paruoštas programas privalo vykdyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą. Pagrindinis specifinis savivaldybių monitoringo bruožas, lyginant jį su valstybiniu yra tas, kad vykdant savivaldybių lygmens monitoringą, siekiamas detalesnis teritorijos ištirtumas. Savivaldybių aplinkos monitoringas – aplinkos monitoringo sistemos dalis, apimanti savivaldybių lygiu joms priskirtose teritorijose vykdomus sistemingus gamtinės aplinkos bei jos komponentų būklės ir jų tarpusavio sąveikos stebėjimus, antropogeninio poveikio aplinkai vertinimą ir prognozes.

Mažeikių savivaldybės aplinkos monitoringo tikslas – Mažeikių savivaldybės teritorijoje vykdyti sistemingus pagrindinių gamtinės aplinkos komponentų būklės stebėjimus, siekiant gauti išsamią informaciją, kad būtų galima vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes. Ši informacija turi padėti planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę bei valdymą.

Pagrindiniai uždaviniai:

sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti gamtinės aplinkos būklę Mažeikių savivaldybės teritorijoje, sukuriant būklės duomenų rinkimo sistemą;

analizuoti ir vertinti turimus ūkio subjektų (Mažeikių savivaldybės teritorijoje) aplinkos monitoringo duomenis;

monitoringo duomenis ir išvadas panaudoti rengiant gamtinės aplinkos gerinimo programas, vertinant diegiamų aplinkosaugos priemonių efektyvumą;

teikti monitoringo rezultatus visuomenei ir visoms suinteresuotoms žinyboms, valstybės institucijoms.

MAŽEIKIŲ SAVIVALDYBĖS APLINKOS MONITORINGAS

Mažeikių rajono savivaldybės administruojama teritorija yra Telšių apskrityje,  savivaldybė šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie Ventos upės. Šiaurėje ribojasi su Latvija, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, vakaruose – su Skuodo rajono savivaldybėmis.

Mažeikių rajone yra 8 seniūnijos (1.1. pav.): Židikų, Reivyčių, Laižuvos, Viekšnių Tirkšlių, Šerkšnėnų, Sedos, Mažeikių. Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos didesnė dalis yra Ventos vidurupio lygumoje, vakarinė – Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje (altitudė iki 123 m, prie Petraičių), pietinė – Rytų Žemaičių plynaukštės pakraštyje (joje, prie Dagių, yra aukščiausia vieta – 146,9 m). Sausio vidutinė temperatūra – 4,5 °C, liepos 16,5 °C. Per metus iškrinta 630–740 mm kritulių. Savivaldybės teritorija teka Venta su intakais: Šerkšne, Varduva, Vadakstimi (Mažeikių rajono…2017).

Telkšo 6  Mažeikių rajono ežerai, 27 tvenkiniai, didžiausi – Varduvos tvenkinys, Renavo HE tvenkinys, Tulnikų tvenkinys.

Didžiausi miškai – Sedos giria, Žalgirio miškas, Balėnų miškas, Mažeikių miškas. Vyrauja eglynai, pušynai, beržynai. Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, smėlžemiai, ypač pietinėje ir vidurinėje dalyje, šiaurėje ir rytuose – išplautžemiai, Didžlaukių pelkėje – durpžemiai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras, smėlis, durpės. (Mažeikių rajono…2017).

1.1 pav. Mažeikių rajono savivaldybės žemėlapis (Mažeikių rajono…2017).

1.1 Aplinkos oro monitoringas

Lietuvoje aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtą valstybinio aplinkos oro monitoringo Lietuvoje tinklą sudaro 14 automatizuotų miestų oro kokybės tyrimo stočių, išdėstytų didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose, kuriose nuolat matuojama azoto oksidų, sieros dioksido, anglies monoksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), ozono, benzeno ir tolueno koncentracijas ore ir meteorologinius parametrus (oro temperatūra, atmosferos slėgis, drėgmė, vėjo greitis ir kryptis) (Aplinkos oro… 2006). Lietuvoje veikia 4 kaimo vietovėse įrengtos stotys, skirtos foniniam oro užterštumui stebėti (Lietuvos valstybinio..2017).

1.1.1 pav. Valstybinio monitoringo stotys Lietuvos teritorijoje (Lietuvos valstybinio..2017).

Valstybinio monitoringo stotys Lietuvos teritorijoje išdėstytos tokiu būdu (1.1.1 pav.):

4 Vilniuje, (1 atspindinčios transporto taršą, 2 – miesto foninį užterštumą ir 1 pramonės taršą);

2 Kaune, (1 atspindinti transporto taršą, 1 – atspindinti miesto foninį užterštumą);

2 Klaipėdoje (1 atspindinti transporto taršą, 1 – atspindinti pramonės taršą);

1 Panevėžyje – atspindinti transporto taršą;

1 Šiauliuose – atspindinti transporto taršą.;

Po 1 miesto foninę (Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje);

Foninę taršą atspindi kaimo vietovėse 4 stotys (Preiloje, Žemaitijoje,Aukštaitijoje, Dzūkijoje).

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje – Automatizuota stebėjimų stotis

Aplinkos oro kokybė stebėjimai Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje pradėti nuo 2004 m. Mažeikiuose yra viena automatizuota oro kokybės stebėjimo stotis (1.1.2 pav.). Matavimo stotelėje matuojami SO2, NO2, NO, O3, KD10 ir meteorologiniai parametrai – vėjo greitis, vėjo kryptis, oro temperatūra, drėgmė ir slėgis (Oro kokybės..2009).

1.1.2 pav. Oro kokybės tyrimų stotis Mažeikiai (Oro kokybės..2009).

Pateikti naujausi duomenys apie KD10 ir NO2 koncentracijas ore Mažeikių mieste lyginant su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais (1.1.3 pav.). Rezultatai rodo, kad KD10 koncentracija Mažeikiuose yra mažiausia, lyginant su Vilniumi, Kaunu, Šiauliais, Klaipėda, o NO2 koncentracija viena iš mažiausių. Mažeikiuose 2014 m. KD10 koncentracija neviršija 30 μg/m3, o NO2 – 10 μg/m3, kai leistina ribinė vertė 40 μg/m3.

1.1.3 pav. Vitutinės metinės KD10 ir NO2 koncentracijos Lietuvos miestų aplinkos ore 2014 m. (Aplinkos būklė 2014. Tik faktai)

1.1.4 pav. Dienų skaičius, kai buvo viršyta KD10 paros koncentracijos ribinė vertė (50 μg/m3), skaičius 2013-2014 m. (Aplinkos būklė 2014 m. Tik faktai)

Pateikti 2013-2014 m. duomenys apie dienų skaičių, kai buvo viršyta KD10 paros koncentracijos ribinė vertė (50 μg/m3) koncentracija (1.1.4 pav). Mažeikiai yra tarp kitų miestų, kuriuose dienų skaičius, kai viršyta KD10 koncentracija neviršija leistinų viršyti dienų skaičiaus (35 dienos), kurį nurodo ES direktyvų ir Lietuvos teisinių dokumentų reikalavimai.

Pateikti duomenys apie bendrą teršalų kiekį iš stacionariųjų taršos šaltinių (kontroliuojamų leidimais) Mažeikių rajone 2014-2015 metų laikotarpiu (1.1.5 pav.). Matyti, kad nuo 2014 metų bendras išmetamų teršalų kiekis nors ir nežymiai, bet didėja 2015 metais.

Mažeikių rajono sav. 2014 m. bendras išmetamas teršalų kiekis siekė 20099,161 t., tai sudarė 17,78 % visos Lietuvos teritorijoje išmetamų teršalų kiekį, o 2015 m. bendras išmetamas teršalų kiekis siekė 23847,5302 t., tai sudarė 18,08 % visos Lietuvos teritorijoje išmetamų teršalų kiekį. Duomenys rodo, kad vien Mažeikių r. sav. iš stacionariųjų taršos šaltinių išmetami teršalai sudaro apie 1/5 visų Lietuvos teritorijoje išmetamų teršalų kiekio.

1.1.5 pav. Suminiai teršalų išmetimų į aplinkos orą kiekiai iš mobilių taršos šaltinių (Oro antropogeninė…2016)

Aplinkos oro kokybė vertinama pagal Europos Sąjungos direktyvose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas normas – ribines vertes (metines, paros, 1 h, 8 h, 35 d./m.) su leistinais nukrypimo dydžiais, informavimo ir pavojaus slenksčiais nustatytais žmonių sveikatai. Aplinkos kokybės vertinimą Lietuvos miestuose atlieka Aplinkos apsaugos agentūra (LR AM Šiaulių… 2015).

Pagal turimus duomenis Šiaulių, Mažeikių, N. Akmenės OKTS 2015 m. nebuvo viršytos KD10, KD2,5 ir NO2 vidutinės metinės ribinės vertės. Neviršytas leistinas vidutinių paros kietųjų dalelių KD10 koncentracijų viršijimų skaičius 35 p./m. nė vienoje OKTS (Šiauliai 19, Mažeikiai 17, N. Akmenė 2). Aplinkos oro kokybė dažniausiai pablogėja šaltuoju metų laiku dėl intensyvaus kūrenimo energetikos įmonėse ir individualiuose namuose bei transporto taršos, pavasarį dėl pakeltosios taršos nuo neišvalytų teritorijų ir transporto taršos (LR AM Šiaulių… 2015).

Kiti oro kokybės vertinimo rodikliai (maksimali 1 valandos ozono, vidutinė metinė azoto dioksido, maksimali 1 valandos azoto dioksido, vidutinė metinė sieros dioksido, maksimali 1 valandos sieros dioksido, vidutinė metinė sieros dioksido, maksimali 8 valandų anglies monoksido, vidutinė metinė arseno, vidutinė metinė nikelio ir vidutinė metinė kadmio koncentracijos) neviršijo nustatytų ir siektinų verčių normų. Didžiausia 8 valandų periodo ozono koncentracija Mažeikiuose buvo viršyta 7 kartus per metus, kai siektina vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant 3 metų vidurkį (2015 m. statistiniai Šiaulių regiono oro kokybės tyrimų duomenys) (LR AM Šiaulių… 2006).

1.1.6 pav. 2015 m. statistiniai Šiaulių regiono oro kokybės tyrimų duomenys (LR AM Šiaulių… 2006).

Tyrimo metodika

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje NO2; SO2, lakiųjų organinių junginių (LOJ) (benzeno, tolueno, etilbenzeno, m/p-ksileno ir o-ksileno (BTEX)) koncentracijų matavimams aplinkos ore naudoti pasyvūs sorbentai paruošti akredituotoje laboratorijoje Gradko International Ltd. Pasyvusis sorbentas tai paprastai nedidelis difuzinis vamzdelis, kurio vienas galas yra užpildytas sorbentu gebančiu savyje kaupti teršalus iš aplinkos oro be papildomo aktyvaus oro siurbimo. Dvi savaites NO2; SO2, lakiųjų organinių junginių (LOJ) (benzeno, tolueno, etilbenzeno, m/p-ksileno ir o-ksileno (BTEX)) koncentracijų matavimams aplinkos ore skirti pasyvūs sorbentai kaupė teršalus. Praėjus nustatytam eksponavimo laikui, vamzdeliai buvo sandariai uždaromi ir siunčiami į Gradko International Ltd. laboratoriją cheminei analizei. Pasyvieji sorbentai buvo tvirtinami po specialiais gaubtais, siekiant, kad pasyvūs sorbentai būtų apsaugoti nuo galimų kritulių poveikio. Pasyvūs sorbentai buvo kabinami 3-4 metrų aukštyje. Pasirūpinta, kad pritvirtinti sorbentai nebūtų lengvai prieinami pašaliniams asmenims. Prieš eksponavimą ir po jo visi pasyvūs sorbentai buvo sandariai uždaromi ir laikomi vėsioje, tamsioje vietoje. Eksponuojant pasyvius sorbentus bei atliekant rezultatų vertinimą buvo atsižvelgta į nurodytus reikalavimus, kurie pateikiami kartu su pasyvių sorbentų techninėmis charakteristikomis (Mažeikių rajono…2016).

Meteorologinės sąlygos

Meteorologinės sąlygos daro pakankamai didelę įtaką Mažeikių rajono aplinkos oro kokybei. Aplinkos oro užterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso nuo daugelio faktorių: teršalų išmetimų kiekio, kaupimosi išmetimo vietose specifikos, išsisklaidymo į didesnę erdvę galimybių. Silpnas vėjas, rūkas, dulksna, temperatūros inversija, kuri dažniausiai stebima naktį esant ramiems, giedriems orams, sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis pažemio oro sluoksnyje ir oro užterštumas tokiais atvejais gali žymiai padidėti. Tokios sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, gūbrys, mažo gradiento slėgio laukas, vyrauja ramūs, be vėjo ir be kritulių orai. Be to, mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelę įtaką turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos link miesto. Žiemą nemažą įtaką oro kokybei turi oro temperatūra, nes spaudžiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant padidėja išmetimai į orą. Kai orus lemia žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai – vyrauja palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui dėl dažnos orų kaitos, stipresnio vėjo, gausesnio lietaus arba sniego, kurie greitai išsklaido arba išplauna, nusodina kenksmingus oro teršalus. Pasyvių sorbentų eksponavimo metu Mažeikių MS užfiksuota vidutinė oro temperatūra (°C), sant. oro drėgnumas (%), kritulių kiekis (mm), vid. vėjo greitis (m/s) saugomi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenų bazėse ir yra prienami visuomenei teisės aktų nustatyta tvarka (Mažeikių rajono…2016).

Įmonės „Mažeikių nafta“ įtaka.

Keturiolika kilometrų į šiaurės vakarus nuo Mažeikių miesto pastatyta didžiausia Pabaltijyje – Mažeikių naftos perdirbimo įmonė. Ši chemijos pramonės įmonė aplinkosauginiu požiūriu yra aktuali ne tik Mažeikių rajonui, bet ir kitiems regionams. Mažeikių rajono oro kokybė labai priklauso nuo stambaus teršėjo – AB „Mažeikių nafta“. Nepalankios sklaidos sąlygos susidaro pučiant šiaurės vakarų vėjui, nešančiam teršalus nuo įmonės miesto link.

Siūlomos oro taršos mažinimo priemonės

Didėjantis automobilių skaičius, transporto infrastruktūros plėtra yra pagrindinis faktorius, įtakojantis rajono aplinkos oro kokybės rodiklius. Mažeikių rajono bendrojo plano 27 susisiekimo dalies svarbiausias tikslas yra darnios tarpusavyje sąveikaujančios susisiekimo sistemos kūrimas mažinant transporto srautų poveikį aplinkai, tolygiai vystant vietinių kelių plėtrą, tobulinant ir plėtojant transporto infrastruktūrą. Minėtiems tikslams įgyvendinti svarbu išspręsti šiuos uždavinius:

rajono žvyrkelių asfaltavimo programos spartesnis įgyvendinimas;

rekonstruoti kelius jungiančius a, b ir c kategorijos gyvenvietes;

krašto keliuose atlikti dangos stiprinimą ir platinimą;

miesto ir priemiestinio viešojo transporto sistemos plėtra, transporto techninės būklės gerinimas;

dviračių ir pėsčiųjų takų tiesimas rajono miestuose bei gyvenvietėse ir už jų ribų;

degalinių tinklo plėtra;

Centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos plėtra, daugiabučių gyvenamųjų namų, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūrų įstaigų pastatų modernizavimas, energetinio efektyvumo, šiluminės varžos rodiklių gerinimas, centralizuotai tiekiamos šilumos nuostolių mažinimas. 3. Visuomenės ekologinio švietimo programų vykdymas, skatinant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą individualių gyvenamųjų namų apšildymui, karšto vandens ruošimui. Vykdyti visuomenės švietimo, lavinimo, informacinės sklaidos skatinimą, siekiant efektyvesnio visuomenės dalyvavimo Žemės dienos, Europos judriosios savaitės ir kituose ekologiniuose renginiuose (Mažeikių rajono…2016).

1.2 Paviršinių vandens telkinių monitoringas

Paviršinių vandens telkinių monitoringas – tai sudėtinė Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo dalis, vykdoma pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-21 sprendimu Nr. T1-319 patvirtintą aplinkos monitoringo programą 2008 – 2012 metams, parengtą vadovaujantis bendraisiais savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatais, kitais įstatyminiais ir norminiais dokumentais. Pagrindinis paviršinių vandens telkinių monitoringo tikslas – numatytuose vandens telkiniuose periodiškai vykdyti vandens kokybės tyrimus, sisteminti duomenis, įvertinti vandens kokybę, identifikuoti tyrimų laikotarpiu pastebėtų kitimų pobūdį, esant poreikiui – laiku išsiaiškinti galimus taršos šaltinius ir operatyviai informuoti užsakovą apie pastebėtus kritinius vandens kokybės pokyčius, informaciją apie aplinkos būklę teikti rajono bendruomenei, specialistams ir valstybinėms institucijoms bei naudoti ją grindžiant, planuojant ir įgyvendinant aplinkosaugos priemones (Paviršinių vandenų….2012).

Pagal Mažeikių rajono savivaldybės paviršinių vandens telkinių monitoringo programą, vandens mėginiai imami šiose vietose:

Ventos upėje aukščiau Mažeikių miesto ir žemiau Krakių kaimo;

Dubulio upėje žemiau AB „Orlen Lietuva“ nuotekų valymo įrenginių;

Skutulo upėje žemiau AB „Orlen Lietuva“ nuotekų valymo įrenginių (pasienyje ties keliu Nr.129);

Ašvos upėje ties Tulnikių kaimu;

Eglynupio upėje žemiau Juodeikių kaimo;

Kvistės upėje žemiau Ukrinų kaimo;

Šerkšnės upė žemiau Bugenių kaimo.

Upių vandens mėginių ėmimo vietos parinktos pagal nurodytas koordinates ir pažymėtos žemėlapiuose (2 priedas). Kiekvienoje numatytoje vietoje imami tyrimams trys vandens mėginiai per metus, ėmimo laikas parenkamas taip, kad tyrimų rezultatai leistų įvertinti sezoninių pokyčių įtaką vandens kokybei, ir suderinamas su Mažeikių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenes sveikatos skyriaus specialistais (Paviršinių vandenų….2012).

Upių vandens mėginių ėmimo vietos

Upė Venta išteka iš Žemaičių aukštumos ir įteka į Baltijos jūrą ties Ventspiliu. Ventos baseine yra beveik visa Mažeikių rajono teritorija (1173 km²). Pagal baseino plotą Venta yra trečioje vietoje (po Nemuno ir Mūšos – Nemunėlio), Lietuvos teritorijoje yra apie 44 % Ventos upės baseino ploto. Ventos vidutinis metinis debitas ties pasieniu – apie 38,5 m3/s, ilgis 350 km (Lietuvoje 167 km), vyraujantis vagos gylis 1-2 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-10 įsakymu Nr.362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“ (Žin. 2002 Nr. 81-3509, 2003 Nr.71-3304, 2005 Nr.89-3364) upė įtraukta į lašišinių vandens telkinių sąrašą. Ventos upėje mėginiai imti dviejose vietose: žemiau Krakių kaimo ir aukščiau Mažeikių miesto. Mėginių ėmimo vietose upė plati, lėtos tėkmės, teka negiliame slėnyje (Paviršinių vandenų….2012).

Upė Dubulis. Išteka iš miško ties Lūšės geležinkelio stotimi, įteka į Varduvos upę 14,7 km nuo jos žiočių. Užtvenkus Varduvą, Dubulio ir Gūžės upių santaka dabar yra tvenkinio dalis. Dubulio upėje mėginiai imti žemiau AB „Orlen Lietuva“ nuotekų valymo įrenginių (Paviršinių vandenų….2012).

Upė Skutulas. Tai kairysis Ventos upės intakas. Upės bendras ilgis yra 11,3 km, iš jų 2 km atkarpa lokalizuota Latvijos teritorijoje. Skutulas išteka iš Ritinės kaimo pelkių, Latvijoje įteka į Ventos upę 180,1 km atstumu nuo jos žiočių. Teritorija ties Skutulo upės atkarpa prie AB „Orlen Lietuva“ yra vertinga botaniniu požiūriu. Didžiamiškio medynų kvartale prie Skutulo upės Juodeikėlių I tvenkinio aptikta retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą įvairialapės usnies (Cirsium heterophyllum) augavietė, o dešinio kranto pievose – vyriškosios gegužraibės (Orchis mascula) augavietė.

Skutulo upėje mėginiai imti žemiau AB „Orlen Lietuva“ nuotekų valymo įrenginių (pasienyje ties keliu Nr.129 Bugeniai-Pikeliai), žemiau Juodeikėlių I tvenkinio.

Upė Ašva. Tai kairysis Vadaksties upės intakas. Upė prasideda Kamanų pelkėje, Akmenės rajone, bendras ilgis 32,2 km. Ašvos upėje mėginiai imti ties Tulnikių kaimu (3 pav.). Mėginių ėmimo vietoje upė siaura, sekli, srauni, dugnas apaugęs vandens augalais, teka Tulnikių kaimo pietiniu ir vakariniu pakraščiu.

Upė Eglynupis. Tai kairysis Varduvos upės intakas. Išteka iš miško ties Lūšės geležinkelio stotimi, įteka į Varduvos upę 9,3 km nuo jos žiočių. Upėje įrengti trys tvenkiniai Ritinės I, Ritinės II ir Juodeikėlių. Eglynupyje mėginiai imami žemiau Juodeikių kaimo. Mėginių ėmimo vietoje upė išplatėjusi dėl Varduvos užtvankos įtakos.

Upė Kvistė. Tai kairysis Varduvos upės intakas, ilgis 25,0 km. Prasideda Luobos apylinkėse, 10 km į šiaurės vakarus nuo Sedos miesto, įteka į Varduvos upę 16 km atstumu nuo jos žiočių, prie Kukių kaimo, 13 km į vakarus nuo Mažeikių. Vidutinis debitas žiotyse 0,97 m³/s. Kvistės upėje mėginiai imami žemiau Ukrinų kaimo.

Upė Šerkšnė. Kairysis Ventos upės intakas, ilgis 38,1 km Išteka iš Plinkšių ežero. Šerkšnės upėje mėginiai imami žemiau Bugenių kaimo, ties užtvanka (7 pav.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-10 įsakymu Nr.362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“, (Žin. 2002 Nr. 81-3509, 2003 Nr.71-3304, 2005 Nr.89-3364) Šerkšnė įtrauktą į upių, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą. Mėginių ėmimo vietoje Šerkšnės upė turi europinės reikšmės buveinių apsaugai svarbios ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ teritorijos (BAST) statusą. Saugoma teritorija LTMAZ0010 (Šerkšnės upė) skirta paprastųjų kūjagalvių (Cottus gobio) ir ūdrų (Lutra lutra) apsaugai (Paviršinių vandenų….2012).

Upių vandens tyrimų duomenys

Paviršinio vandens mėginiai Ventos, Šerkšnės, Dubulio, Eglynupio, Skutulo, Kvistės ir Ašvos upėse buvo imti 2009-2012 metais kovo-gegužės mėn., birželio-rugpjūčio ir rugsėjo-spalio mėn. Ėmimo laikas parinktas taip, kad tyrimų rezultatai leistų įvertinti sezoninių pokyčių įtaką vandens kokybei. Pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą 2008 – 2012 metų aplinkos monitoringo programą paviršiniuose vandens telkiniuose tiriami šie fizikiniai-cheminiai parametrai:

bendrieji vandens kokybę atspindintys parametrai: vandens temperatūra, vandens skaidrumas, aktyvi vandens reakcija pH, skendinčios medžiagos, biogeninės medžiagos (bendras azotas, nitratai, amonio azotas, bendras fosforas, fosfatai), organinės medžiagos (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras BDS7), prisotinimas deguonimi;

specifiniai teršalai (kontroliuojamos medžiagos, nurodytos Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje): naftos angliavandeniliai.

Vandens kokybę apibūdinančių fizikinių-cheminių parametrų matavimų/tyrimų metodų sąrašas pateiktas 1.2.1 pav. (Paviršinių vandenų….2012).

1.2.1 pav. Fizikinių-cheminių parametrų matavimų/tyrimų metodai (Paviršinių vandenų….2012).

Upių vandens kokybės įvertinimas

Tirtų upių vandens kokybę vertinome pagal 2009-2012 metais nustatytus vidutinius fizikinio-cheminio paviršinio vandens užterštumo duomenis; telkinių būklės įvertinimo kriterijai – paviršinių telkinių vandenį teršiančių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK) ir vandens kokybės rodiklių ribinės vertės, kurias turi atitikti lašišinių, karpinių, potencialiai lašišinių ir kitų vandens telkinių kokybė. Upių vandens kokybės pokytį 2009-2012 metų laikotarpiu įvertinome palygindami vidutinius ketverių metų vandens užterštumo tyrimų duomenis.

Tirtų upių ekologinė būklė įvertinta pagal nustatytus fizikinius-cheminius vandens kokybę lemiančius rodiklius: nitratinio azoto (NO3-N), amonio azoto (NH4-N), bendrojo azoto (Nb), fosfatinio fosforo (PO4-P), bendrojo fosforo (Pb) koncentraciją, biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) dydį ir ištirpusio deguonies kiekį vandenyje (O2). Pagal kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkiniai priskirti vienai iš penkių ekologinės būklės klasių. Apibendrinti įvertinimo rezultatai pateikti (1.2.10 pav.)

Gamtinio vandens rūgštingumas pH – labai svarbus rodiklis. Nuo pH dydžio priklauso įvairūs vandenyje vykstantys biologiniai ir biocheminiai procesai, vandens augalijos vystymasis, cheminių elementų migracijos formos, vandens aktyvumas daugelio medžiagų atžvilgiu ir kiti reiškiniai. Gamtiniame vandenyje pH dydį paprastai lemia laisvos angliarūgštės ir hidrokarbonatų koncentracijos santykis. pH dydžiui turi įtakos padidėjusi humusinių medžiagų, karbonatų ir hidroksidų, susidarančių dėl fotosintezės, koncentracija. Užterštuose paviršiniuose vandenyse, pH dydį gali nulemti patekę rūgštys ir šarmai. Visose tirtose upėse 2009-2012 metų laikotarpiu aktyvi vandens reakcija pH kito norminių verčių ribose.

Pateikti skendinčių medžiagų koncentracijos kitimo 2009-2012 metų laikotarpiu duomenys (1.2.2 pav.). Matome, kad vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija tirtų upių vandens mėginiuose kito nesiekdama ribinės vertės (Paviršinių vandenų….2012).

1.2.2 pav. Vidutinė skendinčių medžiagų koncentracija upėse 2009-2012 (Paviršinių vandenų….2012)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-10 įsakymu Nr.362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“ (Žin. 2002 Nr. 81-3509, 2003 Nr.71-3304, 2005 Nr.89-3364) Ventos upė įtraukta į lašišinių vandens telkinių sąrašą, Šerkšnės upė – į potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą. Kitos tirtos upės priklauso karpinių vandens telkinių grupei. Vertindami upių vandens kokybę pagal prisotinimo deguonimi, biocheminio deguonies sunaudojimo per 7 paras ir fosfatų koncentracijos rodiklius, lašišiniams ir karpiniams telkiniams taikėme skirtingas ribines šių rodiklių vertes.

2009-2012 metais upėse nustatyta vidutinė metinė deguonies koncentracija kito nuo 7,7 mgO2/l iki 13,3 mgO2/l. (1.2.3 pav.). Vandens prisotinimo deguonimi rodiklis priklauso nuo vandens temperatūros, kurią lemia oro temperatūra. Kintant oro temperatūrai, vanduo lėtai įšyla ar atvėsta. Ryškus vandens temperatūros kilimas būdingas vasaros laikotarpiui, žiemą vidutinė vandens temperatūra krinta. Tokie temperatūrų svyravimai lemia skirtingą ištirpusio deguonies kiekį vandenyje. Daugiausia deguonies patenka į vandenį iš atmosferos. Kitas deguonies šaltinis – vandenyje vykstantis fotosintezės procesas, kurios metu organizmai, turintys chlorofilo, šviesoje išskiria deguonį. Jo prisisotina vandens paviršiaus sluoksnis. Sluoksnio storis priklauso nuo vandens skaidrumo, apšvietimo intensyvumo ir gali būti nuo keleto centimetrų iki kelių metrų. Deguonis vandenyje yra vartojamas organinėms bei kai kurioms mineralinėms medžiagoms oksiduoti bei vandens organizmams kvėpuoti. Daugiau deguonies suvartojama kylant temperatūrai, kai gausėja bakterijų bei kitų vandens organizmų, didėja chemiškai bei biochemiškai skaidomų medžiagų koncentracija.

Visose tirtose upėse deguonies koncentracija atitiko vandens telkinių, kuriems priskiriamos tirtos upės, kategorijoms taikomas prisotinimo deguonimi ribines vertes. 2009-2012 metų duomenimis, pagal prisotinimo deguonimi rodiklio vidutines metines vertes visos tirtos upės klasifikuojamos kaip labai geros ekologinės būklės (Paviršinių vandenų….2012).

1.2.3 pav. Vidutinė metinė deguonies koncentracija upėse 2019-2012 (Paviršinių vandenų….2012)

Pagrindinis organinių medžiagų kiekį upių vandenyje nusakantis rodiklis – biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras (BDS7). Jis parodo ištirpusio deguonies kiekį, reikalingą vandenyje esančioms organinėms medžiagoms biochemiškai oksiduoti. Organinės medžiagos į upes gali patekti su gamybinėmis ir buitinėmis nuotekomis, gausūs šių medžiagų kiekiai susidaro eutrofikuotose upėse vandens augmenijos irimo procesų metu. Upės vandens teršimas organinėmis medžiagomis blogina cheminę, biologinę ir mikrobiologinę vandens kokybę ir neigiamai veikia vandens aplinkos biologinę įvairovę.

Lygindami 2009 – 2012 metų tyrimų duomenis, matome, kad vidutinės BDS7 rodiklio vertės 2010 ir 2011 metais nesiekė 2009 metais nustatytų verčių (1.2.4 pav.). 2012 metų tyrimų duomenimis Skutulo ir Dubulio upių vandens mėginiuose stebimas didžiausias vidutinis BDS7 rodiklis. 2009 metais nežymiai viršijanti ribines vertes organinių medžiagų koncentracija užfiksuota birželio 6 d. imtame Eglynupio upės mėginyje (1,29 karto) ir Ventos upėje žemiau Krakių kaimo imtame mėginyje (1,3 karto). 2010 metais, pagal BDS7 rodiklio vidutines metines vertes, Kvistės, Eglynupio, Dubulio, Ašvos, Šerkšnės, Ventos aukščiau Mažeikių miesto ir Ventos žemiau Krakių km. upės klasifikuojamos kaip labai geros ekologinės būklės, kaip geros ekologinės būklės – upė Skutulas. 2011 metų duomenimis, pagal BDS7 rodiklio vidutines metines vertes, visos tirtos upės klasifikuojamos kaip labai geros ekologinės būklės. 2012 metų tyrimų duomenimis, pagal BDS7 rodiklio vidutines metines vertes Kvistės, Eglynupio, Šerkšnės, Ventos aukščiau Mažeikių miesto ir Ventos žemiau Krakių km. upės klasifikuojamos kaip labai geros ekologinės būklės, kaip geros ekologinės būklės upės – vertinamos upės Ašva ir Dubulis, o upė Skutulas priskiriamas blogos ekologinės būklės upėms.

Visose upėse BDS7 rodiklio vidutinės metinės vertės atitiko vandens telkinių, kuriems priskiriamos tirtos upės, kategorijoms taikomus norminius dydžius (Paviršinių vandenų….2012).

1.2.4 pav. Vidutinė BDS7 rodiklio vertė upėse 2019-2012 (Paviršinių vandenų….2012)

Reikšmingi upių vandens kokybės indikatoriai pagal cheminius parametrus yra biogeninės medžiagos (bendrasis azotas ir fosforas, nitratai, amonio azotas, fosfatai). Fosforas ir azotas yra pagrindiniai gyvybiškai svarbūs elementai, nulemiantys augalų vegetaciją, tačiau dideli fosforo ir azoto junginių kiekiai, patekę į vandens telkinius, sukelia eutrofikaciją, galinčią sąlygoti deguonies trūkumą stovinčio vandens telkiniuose arba lėtos tėkmės upėse, taip pablogindami vandens telkinių ekologinę būklę. Didžiąją bendrojo azoto dalį sudaro nitratai, kitos sudedamosios dalys − nitritai ir amonio azotas, pastarasis yra toksiškas vandens gyvūnijai. Pagrindiniai upių vandens taršos biogeninėmis medžiagomis šaltiniai yra žemės ūkio pasklidoji tarša ir buitinės nuotekos. Šių medžiagų koncentracijos vandens telkinyje kaita priklauso nuo vandenyje vykstančių biologinių ir biocheminių procesų. Biogeninių medžiagų koncentracija gali kisti ir dėl sezoninių sąlygų: mažiausia koncentracija paprastai būna vegetacijos sezono metu, kai vyksta intensyvi fotosintezė, o didžiausia – šaltuoju metu, kai vyksta organinių medžiagų mineralizacija. Ryškūs biogeninių medžiagų kiekio sezoniniai pokyčiai – tai vandens telkinių ekosistemos atsakomoji reakcija į mineralinių ir organinių medžiagų perteklių.

Žemiau esančiose diagramose pateikiame tirtų Mažeikių rajono upių užterštumo biogeninėmis medžiagomis kitimo 2009-2012 metų laikotarpiu duomenis (1.2.5 ir 1.2.6 pav.).

1.2.5 pav. Bendro fosforo koncentracija (Paviršinių vandenų….2012)

1.2.6 pav. Fosfatų koncentracija (Paviršinių vandenų….2012)

2010-2012 metais Skutulo upėje žemiau AB „Orlen Lietuva“ imtuose vandens mėginiuose vidutinė bendro fosforo ir fosfatinio fosforo koncentracija nesiekė 2009 metais nustatytų verčių; kitose tirtose upėse fosforo junginių koncentracija 2009-2012 metų laikotarpiu kito nežymiai. Visose tirtose upėse fosfatinio fosforo koncentracija atitiko vandens telkinių, kuriems priskiriamos tirtos upės, kategorijoms taikomas fosfatų koncentracijos ribines vertes. 2011-2012 metų tyrimų duomenimis, pagal vidutinės metinės bendrojo fosforo ir fosfatinio fosforo koncentracijos vertes visos tirtos upės klasifikuojamos kaip labai geros ekologinės būklės, išskyrus Skutulo upę, kuri 2012 metų tyrimų duomenimis pagal vidutinę bendrojo fosforo koncentracijos vertę klasifikuojama, kaip blogos ekologinės būklės. Tikėtina, kad Skutulo upės vandens užterštumą fosforu sąlygoja AB „Orlen Lietuva“ išleidžiamos nuotekos.

1.2.7 pav. Bendro azoto koncentracija (Paviršinių vandenų….2012)

1.2.8 pav. Nitratų koncentracija (Paviršinių vandenų….2012)

1.2.9 pav. Amonio azoto koncentracija (Paviršinių vandenų….2012)

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1617 patvirtintoje „Ventos upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Ventos upių baseino rajone pasiekti programoje“ [2] Ašvos upė klasifikuojama kaip rizikos grupei dėl pasklidosios taršos (žemės ūkis) įtakos vandens kokybei ir galimo vagos ištiesinimo poveikio hidrologiniam režimui priskirtas paviršinis vandens telkinys. Tikėtina, kad padidintą Ašvos upės ties Tulnikiais vandens užterštumą azoto junginiais sąlygoja pasklidoji žemės ūkio tarša.

Visose tirtose upėse nustatyta amonio azoto koncentracija nesiekė lašišinėms ir karpinėms žuvims gyventi tinkamiems vandens telkiniams taikomos amonio azoto koncentracijos ribinės vertės.

2009-2012 metais imtuose upių vandens mėginiuose vidutinė metinė bendro azoto koncentracija kito nuo 0,28 mgN/l iki 5,1 mgN/l, nitratų azoto – nuo 0,093 mgN/l iki 3,05 mgN/l, amonio azoto – nuo 0,046mgN/l iki 0,26 mgN/l (1.2.7, 1.2.8 ir 1.2.9 pav.). Analizuojant 2009-2012 metų upių užterštumo biogeninėmis medžiagomis tyrimų rezultatus stebima bendro azoto, nitratų azoto ir amonio azoto koncentracijų mažėjimo tendencija.

2012 metų tyrimų duomenimis, pagal vidutines metines bendrojo azoto ir nitratinio azoto koncentracijų vertes visos upės priskiriamos labai geros ekologinės būklės kategorijai. Pagal vidutinę metinę amonio azoto koncentracijos vertę upės Skutulas, Šerkšnė ir Venta žemiau Krakių kaimo klasifikuojamos kaip labai geros ekologinės būklės, upės Kvistė, Eglynupis, Ašva, Venta aukščiau Mažeikių miesto – geros ekologinės būklės, upė Dubulis – vidutinės ekologinės būklės.

Bendra upių ekologinė būklė vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus („Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika“, Žin. 2007, Nr. 47-1814, 2010, Nr. 29-1363, 2011, Nr. 109-5146). Fizikiniai-cheminiai kokybės elementai – tai nitratinis azotas (NO3-N), amonio azotas (NH4-N), bendrasis azotas (Nb), fosfatinis fosforas (PO4-P), bendrasis fosforas (Pb), biocheminis deguonies suvartojimas per 7 dienas (BDS7) ir ištirpusio deguonies kiekis vandenyje (O2). Pagal kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkiniai priskirti vienai iš penkių ekologinės būklės klasių. Apibendrinti tirtų upių ekologinės būklės įvertinimo pagal 2012 metais nustatytus fizikinius-cheminius vandens kokybę lemiančius rodiklius duomenys pateikti 1.2.10 pav.

1.2.10 pav. Upių suskirstymas į ekologines būklės klases (Paviršinių vandenų….2012)

Mažeikių rajono upių vandens kokybės tyrimų duomenimis, vidutinė naftos angliavandenilių koncentracija 2009-2012 metų laikotarpiu neviršijo didžiausios leidžiamos koncentracijos vertės. 2012 metais, lyginant su 2011 metų tyrimų duomenimis, vidutinė naftos angliavandenilių koncentracija Kvistės, Skutulo, Eglynupio, Dubulio ir Ašvos upėse kito nežymiai, Šerkšnės upėje, Ventoje aukščiau Mažeikių miesto ir Ventoje žemiau Krakių km. stebimas naftos angliavandenilių koncentracijos sumažėjimas, atitinkamai – 2,44 karto, 1,9 karto ir 1,81 karto. Tikėtina, kad 2011 metų naftos angliavandenilių indekso padidėjimą sąlygojo atsitiktinis epizodinis naftos produktų nuotėkis (1.2.11 pav.).

1.2.11 pav. Vidutinė naftos angliavandenių indekso vertė upėse (Paviršinių vandenų….2012)

Lygindami 2009 metais atliktų upių vandens kokybės tyrimų rezultatus su vėlesnių (2010-2012 metų) duomenimis matome, kad ketverių metų laikotarpiu visose tirtose upėse padidėjo prisotinimas deguonimi. Skutulo upėje vidutinė metinė bendro fosforo koncentracija sumažėjo 2,57 karto, fosfatinio fosforo – 4,36 karto, kitose upėse bendro fosforo ir fosfatų koncentracija kito nežymiai. Tikėtina, kad teigiamų pokyčių tendenciją įtakojo 2008 metais pradėjusi veikti UAB „Mažeikių vandenys“ eksploatuojama Mažeikių miesto buitinių nuotekų valykla su joje įdiegta biologinio valymo sistema, kurios statybą finansavo Europos Sąjunga, Lietuvos Respublikos vyriausybė ir Mažeikių rajono savivaldybė, bei tolesnis nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Mažeikių rajone, o taip pat AB „Orlen Lietuva“ valymo įrenginių modernizavimo darbai.

2012 metais, kaip ir ankstesniais 2009-2010 metais, didžiausia bendro azoto ir nitratinio azoto koncentracija nustatyta Ašvos upėje ties Tulnikių kaimu ir Ventos upėje aukščiau Mažeikių miesto ir Ventos upėje žemiau Krakių kaimo. Tikėtina, kad tokią situaciją sąlygoja pasklidoji žemės ūkio tarša. Upių užterštumas amoniakiniu azotu tyrimo laikotarpiu kito nežymiai.

1.3 Triukšmo monitoringas

Tyrimais nustatyta, kad triukšmas yra kenksmingas sveikatai aplinkos faktorius, sukeliantis specifinius ir nespecifinius patologinius pokyčius įvairiose organizmo sistemose. Jis yra reikšmingas rizikos veiksnys klausos, nervų, širdies-kraujagyslių susirgimams išsivystyti.

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-75 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tyliųjų viešųjų zonų nustatymo“ yra nustatytos 2 tyliosios viešosios zonos – Juodpelkio parko tylioji viešoji zona (plotas – 5,3 ha) ir Sodų trikampio skvero (plotas – 2,0 ha) tylioji viešoji zona (Mažeikių r…2015).

Savivaldybė vykdo šių zonų triukšmo lygio stebėseną (monitoringą). 2015 m. triukšmo lygio matavimai buvo atlikti spalio mėn. dienos, vakaro ir nakties metu (1.3 lentelė) (Mažeikių r…2015).

1.3 lentelė. Viešųjų tyliųjų zonų triukšmo rodikliai Mažeikių rajono savivaldybėje 2015 m.(Mažeikių r…2015)

Matavimo rezultatai parodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės tyliosiose viešosiose zonose triukšmo lygis neviršijo Lietuvos higienos normoje  HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo. Tačiau nežymiai viršijo tyliosiose zonose rekomenduojamą triukšmo ribinę vertę. Juodpelkio parke šiek tiek viršijo dienos metu (aplinkos triukšmo šaltinis: gamtos garsai (medžių ošimas, paukščiai, šunų lojimas), iš parko lankytojų automobilių sklindanti muzika), o Sodų trikampio skvere – vakaro metu (aplinkos triukšmo šaltinis: varnos, praeiviai) (Mažeikių r…2015).

FIZINĖS TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ SKAIČIAVIMAS IR PARINKIMAS

Skaičiavimai;

Veikiant 5 triukšmo šaltiniams esantiems skirtingo garso intensyvumo, suma apskaičiuojama:

(2.1)

Čia:

Ld – didesnis iš 2 sumuojamu garso lygiu;

∆L – pataisa randama iš grafiko

Apskaičiuojama 5 triukšmo šaltinių lygis.

93, 91, 91, 91, 89.

∑1,2 = 93 + 2,5 = 95,5 dB

∑1,2,3 = 95,5 + 1,25 = 96,75 dB

∆L = 95, 5 – 91 = 4,5

∑1,2,3,4 = 96.75 + 1 = 97,75 dB

∆L = 96.75 – 91 = 5.75

∑1,5 = 97,75 + 0.5 = 98,25 dB

∆L = 97,75 – 89 = 8,75

Triukšmo lygis skaičiuojamame taške R nuo triukšmo šaltinio yra lygus:

(2.1)

Čia:

Lp – triukšmo šaltinio garso lygis, dB

R – atstumas, m

A – triukšmo lygio padidėjimas dėl atspindžio, jei garso banga atsispindi tik nuo žemės, tai A = 3.

K – triukšmo susilpnėjimas atmosferos ore

Cr – pastatų, augmenijos ir kt. paviršių poveikis triukšmo sklidimui, jei nėra trukdžių Cr = 0, kitais atvejais 2,5.

Dr – vėjo, temperatūros įtaka triukšmo sklidimui.

Jei r daugiau nei 500, tada skaičiuojamas Dr, kitais atvejais Dr = 0.

L = 98,25 – 11 – 20lg140 + 3 – 1,6 ∙ 140/1000 – 0 – 0 = 47,10 dB

Duotas dažnis 2000, tai K = 9,7 dB/km.

H1 = 5 m

H2 = 12 m

H = 6

L1 = 25

L2 = 25

D = (a + b) – c

47, 10 dB esamas triukšmas, o leidžiamas 40 dB.

C2 = 144 + 2500 = 2644

C = 51,41

B2= 625 + 144 = 1450

B = 27,73

A2 = 1 + 625 = 25.01

D = (25.01 + 27.73) – 51,41 = 1,33

Pagal grafiką A = 15,2 dB (efektyvumas). Iš 51,41 – 15,2 = 36,21 db,

Statyti triukšmo sienelę yra efektyvu tiek finansiniu atžvilgiu, tiek triukšmo mažėjimo galimybėm.

98,25 dB

Apskaičiuojamas bendras patalpą ribojančių konstrukcijų plotas:

S = (12 ∙20) ∙ 2 + (20∙15) ∙2 + (12 ∙ 35) ∙ 2 = 480 + 600 + 840 = 1920 m2

Apskaičiuojamos reikalingos apdailos plotas.

Nedengiam dviejų sienų

S = (12 ∙20) ∙ 2 = 480 m2

Apskaičiuojama patalpos pastovioji

B = B1000 ∙ µ

Čia:

B1000 – koeficientas priklausantis nuo patalpos tūrio 1,6.

µ – dažnis, Hz.

V = 20∙ 15 ∙ 12 = 3600 m3

B = 400 ∙1,6 = 640

Skaičiuojamas ekvivalentinis garso sugėriklių plotas

m2

Vidutinis garso sugertiems koeficientas

Ekvivalentinis nepadengtų atitvarinių konstrukcijų paviršių plotas:

Suminis garso sugertiems dydis: (suminis garso sugertiems dydis gaunamas dėl garsą sukeliančių medžiagų)

Čia:

– individuali medžiaga, kuri gerai sugeria garsą

Praktiškos, triukšmą slopinančios plokštės mažina triukšmo lygį, gerina patalpos akustiką bei sukuria jaukesnę darbo aplinką. Plokštes galite lengvai ir paprastai pritvirtinti prie sienos naudodami Velcro® lipnias juostas, prisegimus, nedidelius vinis ir netgi klijus. Šios skirtingų spalvų plokštės ne tik slopina triukšmą, tačiau yra ir stilingas, elegancijos biurui pridedantis, interjero elementas, kuris puikiai tiks tokiose patalpose kaip ofisas, valgykla, laukiamasis, priimamasis bei registratūra. Tai plokštės kurios tiks daugumoje erdvių, o jas galėsite sumontuoti taip – kaip patinka Jums. Triukšmą slopinančios plokštės pagamintos ir 100% perdirbamo PET(polietileno tereflatatas), kuris turi ypač daug privalumų: medžiaga – ne toksiška, nedegi, neperšlampama bei lengvai valoma. Šios plokštės puikiai tarnaus Jums ir kaip skelbimų lentos.A elemento – 1 medžiagos plotas (0,6×0,6)

N – elementų kiekis

∆A = 0,42 ∙480 + 0,36 ∙ 4000 = 201,6 + 1440 =1641,6

Vidutinis garso sugertiems koeficientas, padengtos patalpos:

Patalpos pastovioji po patalpų apdailos įrengimo:

Garso lygio sumažėjimas

98,25 – 7,81 = 90,44 dB

Išvados: remiantis darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų neapsimoka įrenginėti triukšmo mažinimo apdailą, nes triukšmas sumažėjo nežymiai 7,81 dB, o leidžiamas aukščiausias triukšmo lygis yra 87 dB.

IŠVADOS

Mažeikių savivaldybės aplinkos monitoringo tikslas – Mažeikių savivaldybės teritorijoje vykdyti sistemingus pagrindinių gamtinės aplinkos komponentų būklės stebėjimus, siekiant gauti išsamią informaciją, kad būtų galima vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes. Ši informacija turi padėti planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę bei valdymą.

Oro monitoring buvo stebimas ir vertinamas sieros dioksidas (SO2), kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO2) ir lakieji organiniai junginiai (LOJ). Aplinkos oro kokybė vertinama pagal Europos Sąjungos direktyvose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas normas – ribines vertes (metines, paros, 1 h, 8 h, 35 d./m.) su leistinais nukrypimo dydžiais, informavimo ir pavojaus slenksčiais nustatytais žmonių sveikatai. Paviršinio vandens monitoringas buvo atliekamas 7 vietose ir buvo atliekama mikrobiologiniai, cheminiai ir fizikiniai vandens tyrimai.

Triukšmo matavimo rezultatai parodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės tyliosiose viešosiose zonose triukšmo lygis neviršijo Lietuvos higienos normoje  HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo. Tačiau nežymiai viršijo tyliosiose zonose rekomenduojamą triukšmo ribinę vertę. Juodpelkio parke šiek tiek viršijo dienos metu (aplinkos triukšmo šaltinis: gamtos garsai (medžių ošimas, paukščiai, šunų lojimas), iš parko lankytojų automobilių sklindanti muzika), o Sodų trikampio skvere – vakaro metu (aplinkos triukšmo šaltinis: varnos, praeiviai).

Remiantis pateiktais duomenimis suprojektuota ir pasiūlyta triukšmo mažinimo priemonės darbo vietose bei triukšmo mažinimo priemonės artimiausioje gyvenamoje aplinkoje. Nenaudojant triukšmo slopinimo sienelės artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje esančio triukšmo dydis yra 51,41 dB. Taigi esant sienelei, kai sienelės aukštis h = 6 m, šis triukšmo lygis sumažėtų iki L1 = 51,41 – 15,2 = 36,21 dB. L1 < LTL = 40 dB

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos būklė 2014 m.Tik faktai. Vilnius. 29-33 p.

Lietuvos valstybinio aplinkos oro monitoringo stebėjimų tinklas [ interaktyvus]. 2017. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internet: <https://aplinka.lt/lietuvos-valstybinio-aplinkos-oro-monitoringo-stebejimu-tinklas >.

LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, aplinkos oro kokybė Šiauliš regiono miestuose 2015 m. [ interaktyvus]. 2017. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internetą: < http://srd.am.lt/VI//files/0.565991001455873753.pdf >.

Mažeikių rajono savivaldybė [ interaktyvus]. 2017. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internetą: <http://turizmogidas.lt/lt/lankytinos-vietos/mazeikiu-rajono-savivaldybe/>.

Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos oro monitoringo atskaita už 2016 m [ interaktyvus]. 2017. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internetą:

< http://www.mazeikiai.lt/media/6300/mazeikiu-oro-monitoringo-ataskaita-uz-2016-m-002.pdf>.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos atskaita už 2016 m [ interaktyvus]. 2017. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internetą: <http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/savivaldybiu_ataskaitos/2015%20m./Mazeikiai_2015.>.

Oro antropogeninė tarša [ interaktyvus]. 2016. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internetą: < http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=91e32574-8fa1-473e-b478-2d726cff16ed>.

Oro kokybės tyrimų stotis Mažeikiai 2009 [ interaktyvus]. 2017. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internetą: <http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=54ad16c3-1bd9-46d6-accd-746e2f23d425>.

Paviršinių vandens telkinių monitoringas 2012 m [ interaktyvus]. 2017. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internetą: <http://www.mazeikiai.lt/veikla/veiklos sritys/aplinkosapsauga/monitoringas/pavir%C5%A1ini%C5%B3-vandens-telkini%C5%B3-monitoringas/.>.