200cnt/metus pajėgumo kiaulių fermos gamybinių procesų planavimas

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAVERSLO IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETASTECHNOLOGIJŲ KATEDRA

200 CNT / M PAJĖGUMO KIAULIŲ FERMOS GAMYBINIŲ PROCESŲ PLANAVIMASKursinis darbas

Autorius stud. Vidmantas Bagdonavičius 3 Žūn. Vadovas Tamašauskienė

2005MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAVERSLO IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETASTECHNOLOGIJŲ KATEDRA

KIAULININKYSTĖS DALYKOKURSINIO DARBO UŽDUOTIS

Žemės ūkio technologijos 3 Žūn grupei

Studentui: Vidmantas Bagdonavičius

Užduotis: Suplanuoti 200 centnerių per metus kiaulienos pajėgumo, uždaro ciklo, kiaulių fermos gamybinius procesus. Kiaules ūkininkas laikys trifaziu būdu, paršavedes šers varpinių grūdų mišiniais, žindukus kombinuotais pašarais, penimius varpinių ankštinių mišiniais.

Užduoties įteikimo data: 2004 11 23

Kursinio darbo pristatymo data: 2005 02 21

Kursinio darbo vadovas Tamašauskienė

Užduotį gavau: 2004 11 23

Vertinimas

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………………………………………12. Technologinė dalis………………………………………………………………………….23. Organizacinė dalis…………………………………………………………………………144. Apibendrinimas…………………………………………………………………………….165. Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………186. Priedai

ĮVADAS

Lietuvoje kiaulininkystė – viena pagrindinių gyvulininkystės šakų. Bendroje mėsos gamyboje kiauliena sudaro apie 40 proc. Šios šakos vystymuisi palankios gamtinės sąlygos, yra susiklosčiusios senos gyvulių auginimo tradicijoms, sukaupta didelė patirtis. Šalyje pagamintos mėsos balanse kiauliena sudaro didžiausią dalį Kiaulienos suvartojimas , skaičiuojant vienam gyventojui , Lietuvoje išlieka beveik pastovus – apie 25 kg. Padidėjus raumeningos kiaulienos paklausai, buvo būtina gerinti Lietuvos baltųjų veislės mėsingumo savybes. Daugelio kiaulienos kokybės rodikliai paveldėjimo koeficientai yra gana aukšti arba vidutinio didumo. Lietuvos kiaulininkystės ateitis priklauso nuo daugelio veiksnių , kurių svarbiausi – pačių sugebėjimas gaminti ne brangią, bet kokybišką ir saugią produkciją. Integruojantis į Europos Sąjungą, perspektyvą turės įvairaus dydžio modernūs kiaulininkystės ūkiai ir įmonės. Kuriant naujus ir modernius ūkius būtina veiksmingai panaudoti lėšas, taikyti ne tik efektyvias, bet ir saugias aplinkai bei užtikrinančias gyvulių gerovę auginimo technologijas. Kartu negalima pamiršti, kad raumeningesnės, kiaulės yra ypač reiklios pilnaverčiam šėrimui bei laikymo sąlygom.

Stambiuose kiaulininkystės įmonėse ir moderniuose ūkiuose taikomos pažangios kiaulių auginimo technologijos, gaminama geros kokybės kiauliena. Šie kiaulių augintojai gali konkuruoti Europos Sąjungos ir kitose pasaulio rinkose.Kiaulininkystės sektorius Lietuvoje – gana įdomus. Šalia stambių kompleksų šiandien respublikoje pramoniniu būdu kiaules augina keli šimtai žemės ūkio bendrovių ir privačių ūkių. Dar keli tūkstančiai ūkininkų augina bekonus savita technologija, kurios pramonine niekaip nepavadinsi. Laikoma nuo keliasdešimt iki kelių šimtų įvairiausių veislių paršelių, banda tai didinama , tai pajutus kainų nuosmukį – mažinama.

1TECHOLOGINĖ DALIS

1.1 Motininė ir tėvinė veislė Aš planuoju, kad motina- Lietuvos baltoji, tėvinė veislė – Suomijos jorkšyrasMotina pasižymi geromis reprodukcijos savybėmis, tėvas – geromis penėjimo ir mėsinėmis savybėmisLietuvos baltosios. Veislė patvirtinta 1967 metais .Jos išvedimui didžiausios įtakos turėjo jorkšyrų ( įvežtų iš Anglijos ir Švedijos) bei Vokietijos baltųjų trumpiausių ir ilgaausių veislių kiaulės Tai visli ( 10- 12 paršelių ), pieninga ( 50- 60kg ) , ne labai jautri stresams, tinkama stambioms kiaulininkystės įmonėms ir gerai prisitaikiusi prie vietinių sąlygų kiaulių veislė. 100 kg masę pasiekia vidutiniškai per 189 dienas, priaugdamos per parą po 738g ir kilogramui priesvorio sunaudoja 3,56 vnt. Taigi šios kiaulės neblogai penisi, ne reiklios pašarams . Atliekant pramoninį kryžminimą , šios kiaulės naudojamos kaip motininė veislė. Priklausomai nuo veislių derinimo ( tėvinės veislės) raumenų išeiga mišrūnų skerdienoje sudaro 54,4 – 63,4 proc. Jos gerai prisitaikę prie vietos gamtinių , šėrimo ir laikymo sąlygų. Suomijos jorkšyrai.. Veislė išvesta Suomijoje. Ją kuriant didžiausią įtaką turėjo Anglijos jorkšyrai. Į Lietuvą pirmą kartą įvežti 1986 metais. Paršavedės veda po 10 -11 paršelių. Lietuvoje iki 100 kg masės šios veislės kiaulės nupenimos per 178 dienas, per parą priauga po 814 g ir kilogramui priesvorio sunaudojama 3,34 paš vnt. Jų vidutinis nugaros lašinių storis 24 mm , kumpiai sveria po 11 kg, raumenų išeiga skerdienoje sudaro 55 proc, ir daugiau

Atliekant pramoninį mišrinimą, šios kiaulės gali būti naudojamos kaip motininė arba tėvinė veislė. Tyrimų duomenimis, Lietuvos baltųjų ir Suomijos jorkšyrų pirmos kartos mišrūnai per parą priaugo 14 proc. daugiau , raumenų išeiga jų skerdienoje buvo 5 proc didesnė, palyginti su grynaveislėmis Lietuvos baltosiomis. Užaugintas kiaules parduosiu pagal skardenas. Skerdenų raumenigumas vertinamas ultragarsiniais matuokliais Ultra – From – 100 arba Fat – 0 – meater – 70. Gyvų gyvulių raumenų kiekis vertinamas ultragarso aparatu PIGLOG 105

2 Skerdenų klasifikacija pagal raumeningumąRaumeningumo klasė Raumenų kiekis skerdienoje, procS 60 ir daugiauE 55 – 59,9U 50 – 54,9R 45 – 49,9O 40 – 44,9P Mažiau nei 40

1.2 Kiaulių dauginimosi būdasUžauginti 200 cnt / metus mėsos reikalinga 10 paršavedžiųPažangiausias metodas yra sėklinimas , kuris dabar labai paplitęs . Veisiant šio metodu, galima greičiau patikrinti , juos pagal palikuonių brendimo greitį, pašarų sunaudojimą ir dukterų produktyvumą.Kiaules sėklinsiu. Norint gauti gerus rezultatus apsėklinimo būtina atsiminti, kad:Spermatozoidai įgauna apvaisinimo galią tik praėjus 7 val po sėklinimoSpermatozoidai išlieka lytiškai gyvybingi 24 valSubrendusių folikulų ovaliucija įvyksta praėjus 16 44 val nuo rujos pradžiosKiaušialąstė gali būti apvaisinta tik per 5 val po ovuliucijos Kergiant vienam kuiliui skiriama 10 – 15 paršavedžių, sėklinant -100. Rujos ir tinkamiausio laiko nustatymasParšavedės dauginimosi fiziologinis ciklas kartojasi reguliariai kas 17-24 dienos. Visą ciklą galima suskirstyti į 5 viena po kitos einančias fazes: priešrujį, rują, porujį geltonojo kūno susidarymo ir ramybės. Priešrujis trunka vidutiniškai dvi dienas. Šiuo laikotarpiu kiaušidėse bręstanrys folikulai išskiria daug estrogeninio hormono, kuris patekęs į kraują, stmuliuoja pirmuosius fizinius rujos požymius: išbuksta makšties gleivinė, kiaulė darosi nerami, neėda, bando užšokti ant kitų garde esančių kiaulių. Ruja yra svarbiausia lytinio ciklo fazė. Ji trunka vidutiniškai dvi dienas. Rujos metu kiaušinėliai visiškai subręsta ir maždaug antroje rujos pusėje prasideda ovoliucija – plyšta Grafo folikulai., kiaušinėliai patenka į kiaušintakius.Veikiant estrogeniniams hormonams, padidėja kiaulės dirglumas lytiniams veiksniams: ji labai reaguoja į kuilio išvaizdą, jo

3skleidžiamus kvapus, garsus. Spaudžiant ranka paršavedės nugarą ties kryžmeniu, ji ramiai stovi. Lytinės lūpos būna šiek tiek mažiau pabrinkusios negu priešrujo metu ir raudonos. Iš stovėjimo reflekso galima spręsti, kad tai tinkamiausias sėklinimo laikas.Porujo fazėje visi buvę lytnio dirglumo požymiai išnyksta, taigi šnyksta stovėjimo refleksas, kiaulės neprisileidžia kuilių. Kiaušidėse pradeda formuotis geltonasis kūnas. Porujis trunka tik vieną dieną. Išvardytos trys lytinio ciklo fazės dažnai vadinamos vienu pavadinimu – ruja.Geltonojo kūno susidarymo fazė trunka 7d. Praslinkus kelioms dienoms po apvaisinimo , kiaušidėse susiformuoja geltonasis kūnas. Jis išskiria hormoną progesteroną,Jei kiaulė neapvaisina, tai ramybės fazėje , kuri trunka 9 dienas, geltonasis kūnas rezorbuojasi , ir pradeda vėl augti folikulai. Kiaulės organizmas vėl ruošiasi naujam dauginimosi ciklui. 1.3 Laikymo būdasLaikysiu kiaules trifaziu būdu..Pagal laikymo būdą gali būti vienfazis, dvifazis, trifazis . Vienfazis nuo gimimo iki realizavimo, dvifazis kai paršelis perkeliamas vieną kartą, trifazis kai paršelis perkeliamas tris kartus.Trifazis kada paršeliai nuo gimimo iki penėjimo pabaigos pergrupuojami ir pervaromi į kitas patalpas 2 kartus 1,5 mėn. amžiaus nujunkyti paršeliai paliekami tame pačiame garde, o 2 mėnesių amžiaus nujunkyti paršeliai sugrupuojami ir pervaromi į auginimo tvartus. 4 mėn amžiaus paršeliai pervaromi į penėjimo tvartus. Šitas būdas nėra labai geras nes paršeliai pakeisdami gardus patiria stresą, po gyvulių išvarymo tvartus reikia dezinfekuoti tai trunka 4 – 7 dienos. 1.4 Gamybinės kiaulių grupės 200 centnerių per metus kiaulienos 200 *5 proc – 210 paršeliųParšelių išsaugojimas 95 procKiaulę kergsiu du kartus per metus210 : 11:2 – 10 paršavedžiųKiaulių gamybinė grupė Kiaulių skaičius vntParšeliai 210Paršavedės 10

41.5 Kiaulienos gamybos ritmas fermoje

1.5.1 Gamybinio ciklo trukmė114 neštumas +25 žindymas + 7 – 146 dienos365 : 146 – 2 kartus paršuosis

1.5.2 Paršavimosi turai

Paršavimosi turas Paršavedžių skaičius Paršavimosi data Nujunkymo data Sėklinimo dataI TURAS 10 01.10 02.08 03.04II TURAS 10 06.27 07.25 08.15

1.5.3 Gamybos ritmas

Paršavimosi turas / data Nujunkymo data 2 mėn auginimo tvartas 4 mėn penėjimo tvartai Realizavimo data01. 10 02. 08 03.10 05.10 08. 0706.27 07. 25 08.27 10.27 01. 08

1.6 Gardų poreikis kiaulių grupėm

Kiaulių gamybinė grupė Reikia grindų ploto m2 Reikia lovio ilgio, m Gyvulių skaičius grupėjeParšavedė su paršeliais 7 -9 0,45 1Kergiama paršavedė 1,5 -2,5 0,35 1 -12Penimiai 0,8 -1,6 0,30 Iki20

Paršavedė su paršeliais 10 gardųKergiama paršavedė 2 gardaiPenimiai 2 – 4 mėn. 6 gardųPenimiai virš 4 mėn. 6 gardų

1.7 Kiaulių šėrimo organizavimas Ūkininkas paršavedes šers varpinių grūdų mišiniais, žindukus kombinuotais pašarais, penimius varpinių ankštinių mišiniais.Kiaules galima šerti įvairiais pašarais : sausais, drėkintais arba skystais. Nuo vieno pašaro prie kito reikia prieiti pamažu, nes staigus pašarų pakeitimas gali sukelti viduriavimą, sumažinti priesvorį. Kiaules reikia šerti laiku., tuomet susidaro sąlyginiai refleksiniai .Šėrimo tipas priklauso nuo pašarų bazės, kiaulių fermos paskirties.. Paršavedes šeriantvarpinių grūdų mišiniais , reikėtų juos duoti pagal paskirtį , kergiamoms kiaulaitėms, sukergtoms kiaulaitėms arba net I paršingumo pusės kiaulaitės, II paršingumo pusės kiaulaitės, nes šie pašarai subalansuoti pagal paršavedžių fiziologinius būsenos poreikius. Paršelius žindukus galima šerti ir sausu būdu: duodant tik kombinuotų pašarų ir vandens atsigerti. Pradinis šėrimas iki 8 -10 dienos dar nebūtinas , o vėliau paršeliai turi gauti kombinuotų pašarų nemažiau kaip 2 kartus per dieną.ne daugiau negu suėda . Pirmomis dienomis kombinuotų pašarų paršeliai suėda labai nedaug , o 7 -8 kg paršeliai jo suėda apie 100 g , 12 kg – 400 – 500 g, o 18 kg 700 – 750 g

Penimiai šeriami grūdų mišiniais rekomenduojama tokie ankštinių grūdų mišiniai saldieji lubinai 15 – 20 proc, pašarinės pupos 15 – 20 proc, žirniai 15 – 20 proc., rapsų sėklos 10 proc. rapsų išspaudos 5 – 8 proc. Šeriant varpinių grūdų mišiniais reikia duoti premiksų ar mineralinių priedų

1.7.1 Metinė pašarų reikmė kiaulių fermaiKiaulių išauginimui bet kokio tipo ūkyje reikia apskaičiuoti pašarų reikmę dienai, mėnesiui, sezonui, metams ar vienai kiaulei išauginti. Apskaičiavimui gali būti naudojami įvairūs būdai:Pagal AE / MJ reikmę kiaulėms išauginti ir kiaulienos gamybos apimtį struktūrąPagal realius racionusPagal laikomą vidutinių kiaulių skaičių ir pašaro reikmę vienai kiaulei per metus ar atskirus gamybiniociklo laikotarpius.Skaičiuojant metinę pašarų reikmę pagal apykaitinės energijos poreikius kiaulienos gamybos apimtis, reikia žinoti , kad vienai kiaulei išauginti iki 100 kg, įskaitant pašarus, kuiliukams ir paršavedėms išlaikyti, sunaudojama vidutiniškai 6000AE /MJ, tai 200kg išauginti . 6000 * 200 – 1200000 AE

6 1.7.2 RacionaiRacionas 200kg sveriančiai paršavedei pirmojoje paršingumo pusėje. Šėrimas – varpiniai grūdaiPašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g ŽaliaLąst.(g) Reikia pašaro visos k, perparą Reikia pašaroVisoms k, per metus

Varpiniai GrūdaiMiežiai 70Kviečiai 30BVMPIš viso

1,530,60,32,43 27,5

19,258,253,2730,77 2,15

1,340,520,272,13 300

10072,86100272,86 300

71,3615,31100,7187,37

15,363

2570,41008504

Racionas 200kg sveriančiai paršavedei antroje paršingumo pusėje. Šėrimas – varpiniai grūdai

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia Ląst.(g) Reikia pašaro visos k, perparą Reikia pašaroVisoms k, per metus

Varpiniai GrūdaiMiežiai 70Kviečiai 30BVMPIš viso

1,890,740,32,93 34,1

23,8710,233,2737,37 2,67

1,660,650,272,58 372

199,5989,87100389,46 372

88,1518,88100,7207,73

18,97,43

1134444180

7Racionas 200kg sveriančiai žindančiai paršavedei. Šėrimas – varpiniai grūdai

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia Ląst.(g) Reikia pašaro

visos k, perparą Reikia pašaroVisoms k, per metus

Varpiniai GrūdaiMiežiai 70Kviečiai 30BVMPIš viso

3,461,360,35,12 62,4

43,6818,723,2765,67 4,13

3,041,200,274,51 792

365,38165,16100630,54 288

161,3734,71100,7296,78

34,613,63

1937,6761,6180

Racionas paršeliams žindukams priešstarterinis –pašaras kombinuotas

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Lizinas, g Reikia pašaro visos k, perparą Reikia pašaroVisoms k, per metus

Kombinuotas pa-šaras

0,47 5,2

11,13

0,4

89,75

4,9

1974

Racionas paršeliams žindukams starterinis – pašaras kombinuotas

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Lizinas, g Reikia pašaro visos k, perparą Reikia pašaroVisoms k, per metus

Kombinuotas pa-šaras

0,7 7,8

11,26

0,6

94,27

6,7

140

3500

Racionas paršeliams nujunkintiems pašaras – kombinuotas

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Lizinas, g Reikia pašaro visos k, perparą Reikia pašaroVisoms k, per metus

Kombinuotas pa-šaras

1,7 20,

11,8

1,7

262,08

14,9

340

10200

9Racionas penimoms kiaulėms 41 -60kg pašaras varpinių ankštinių grūdų mišiniais

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia ląst, g Reikia pašaro visos k, perparą Reikia pašaroVisoms k, per metus

Kviečiai50prosLubinai15procpupos15procŽirniai15proc.Rapsų Sėklos5procBVMPViso 1,02

0,33

0,34

0,4

0,08

0,3 2814

4,2

1,4

3,2731,27 1,930,9

0,29

0,35

0,07

0,272,17

347123

130

15,84

100548,84 13426

48,5

26,9

23,77

5,56

100,7231,4

204

60 6120

1980

2040

2400

480

1800

10Racionas penimoms kiaulėms 61 -80kg pašaras varpinių ankštinių grūdų mišiniais

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia ląast Reikia pašaro visos k, perparą Reikia pašaroVisoms k, per metus

Kviečiai50prosLubinai15procpupos15prodŽirniai15proc.Rapsų Sėklos5procBVMPViso 1,25

0,4

0,48

0,09

0,3 34,517,25

5,17

1,7

3,2737,73 2,371,1

0,35

0,42

0,08

0,272,57

386151,8

154

105

108

17,8

100636,6 17931,9

58,7

31,68

28,72

6,26

100,7256,96

2505

60 7500

2400

2880

540

1800

Racionas penimoms kiaulėms 81 -100kg varpinių grūdų mišiniais

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia ląst(g) Reikia pašaro visos k, perparą Reikia pašaroVisoms k, per metus

Kviečiai50prosLubinai15procpupos15prodŽirniai15proc.Rapsų Sėklos5procBVMPViso 1,48

0,48

0,57

0,11

0,3 4120,5

6,15

2,05

3,2744,27 2,821,3

0,42

0,5

0,09

0,273

459179,7

185

126

129

21,7

100741,4 21337,76

70,54

34,1

7,64

100,7288,74

296

114

60 8880

2880

3420

660

1800

121.7.3 Metinė pašarų reikmė kiaulių fermai pagal realius racionus

Pašaras ParšavI ParšavII Žindan PriešStarter. Starte-rinis Nujun-kytiems Penim41- 60 Penim61-80 Penm81-100 Pašarometams SukauptaAE/MJMiežiai 2570,4 1134 1937,6 5642 62062Kvie-čiai 1008 444 761,6 61200 7500 8800 79713,6 876849,6Kombinuotas 1974 3500 10200 15674 172414Lubi-nai 1980 2400 2880 7260 79860Pupos 2040 2400 2880 7320 80520Žir-niai 2400 2880 3420 8700 95700Rapsai 480 540 650 1670 18370BVMPi 504 180 180 1800 1800 1800 6264 68904

13ORGANIZACINĖ DALIS

2.1 Kiaulių priežiūros darbaiFermoje darbas organizuojamas pagal tai, kokias kiaulių grupes reikia prižiūrėti, paruošti ir Pristatyti pašarus, aptarnauti mašinas ir įrengimus. Turi būti darbo pasidalijimas ir kooperavimasKiaulidėms turi vadovauti žmogus turintis aukštąjį išsilavinimą, kiekvienam darbuotojui paskirstytos pareigos Darbo organizavimą kiaulių fermoje sudaro tokie elementai:1. Gamybos struktūros2. Darbuotojų skaičiaus ir gyvulių priskyrimo normų nustatymas3. Darbo vietos organizavimas4. Darbuotojų pareigybių nustatymas5. Darbo ir poilsio nustatymas6. Srovinės – ritminės gamybos struktūrosSpecializavus darbą kiaulių fermoje, reikia nustatyti kiekvieną kiaulių grupę prižiūrinčių ir kitų fermos darbuotojų pareigybes.1. Šėrikai šeria paršavedes, valo gardus ir lovius.2. Paršavimosi šėrikai ruošia paršavimuisi paršavedes ir gardus, priima ir prižiūri paršelius, valo lovius ir gardus.3. Paršelių auginimo ir penėjimo šėrikai. Valo tvarko gardus, tinkamai eksploatuoja inventorių bei mechanizmus.4. Pašarų ruošimo operatoriai ruošia pašarus Fermos dienotvarkė glaudžiai susijusi su savaitės darbo ir poilsio rėžimu.. Savaitės , mėnesio grafikai yra sudaromi taip, kad visi darbuotojai per mėnesį turėtų ne mažiau kaip 8 poilsio dienas ir per savaitę ne daugiau kaip 41 val. Visi darbai kiaulių fermoje visais metų laikais turi būti atlikti nuosekliai. Todėl kiaulių fermoje turi būti sudaryta darbotvarkė

142.2 Zootechninės ir veterinarinės priemonėsBe zootechninės apskaitos neįmanoma kontroliuoti kiaulių bandos. Zootechnikas privalo rinkti

Duomenis apie kiekvieno gyvulį., jo kilmę, amžių išsivystymą, konstituciją. Būtina registruoti paršavedės vardą arba numerį, kergimo, apsiveršiavimo, nujunkymo dienas, atvestų gyvų negytų bei nujunkytų paršelių skaičių., taip pat vados svorį ir paršelių skaičių. Taip pat reikia žinoti nupenėtų kiaulių pardavimo datą, skaičių ir svorius. Veterinarinių priemonių planą sudaro tokie skyriai 1) bendroji profilaktika, Bendroji profilaktika, priklauso sanitarinis rėžimas, patalpų mikroklimatas ir patalpų bei aplinkos teritorijos sanitarija. Optimalus kiaulidžių mikroklimatas yra , kai oro temperatūra žiemą yra18 – 20C,santykinė oro drėgmė 65 -75 proc oro apykaita 15 -20 m3 . Kiaulides geriausia apšviesti liuminescencine lempomis LB – 40. Bendroji profilaktika – tai aptariamas fermos ir aplinkos sanitarinis rėžimas, optimalaus mikroklimato sudarymas ir jo kontrolė. Kiaulių fermoje vieną kartą per mėnesį organizuojama sanitarinė diena. Tą dieną išvalomi ir išbaltinami gardai , nuplaunami langai, nuvalomos lempos ir šviestuvai, sutvarkoma fermų teritorija bei poilsio kambariai.2) Neužkrečiamų ligų profilaktika priklauso visos bendrosios profilaktikos priemonės ir pašarų kokybė,bei pilnaverčio kiaulių šėrimo kontrolė. Pašarai tikrinami organoleptiškai ir laboratoriniais metodais.Organoleptiškai nustatoma pašaro spalva, kvapas, skonis ir drėgnumas. Laboratorijoje nustatomas tikslus pašarų drėgnumo procentas, kombinuotojų pašarų bendras rūgštingumas, smėlio priemaišos jose, pelėsiai, kenkėjai, pašarų cheminė sudėtis.3) infekcinių bei invazinių ligų profilaktika. Apsaugoti kiaulių fermas nuo infekcinių ir invazinių ligų yra labai svarbus ir atsakingas veterinarijos specialistų uždavinys Be infekcinių ir invazinių ligų kiaulės dažnai serga įvairiomis neužkrečiamosiomis ligomis ( kvėpavimo bei virškinimo organų, medžiagų apykaitos, apsinuodija)., dažniausia dėl prastų pašarų, blogo kiaulidžių mikroklimato ir nuodingų medžiagų. Jos sudaro apie 95 – 98 proc. visų ligų.. Kiaulių patalpų dezinfekcija – tai mechaninis jų valymas ir dezinfekavimas cheminėmis medžiagomis. Profilaktinė dezinfekcija daroma du kartus per metus ( pavasarį ir rudenį),

taip pat gyvulių laikymo vietose ( parodų aikštelėse). Einamoji dezinfekcija daroma pradėjus gyvuliams sirgti juodlige ir emfizeminiu karbunkulu. Galutinė dezinfekcija daroma prieš panaikinant karantiną.Taip daroma mėšlo ir vandens dezinfekcija.

15Apsaugoti kiaulių fermas nuo infekcinių ir invazinių ligų yra labai svarbus ir atsakingas veterinarijos specialistų uždavinys Be infekcinių ir invazinių ligų kiaulės dažnai serga įvairiomis neužkrečiamosiomis ligomis ( kvėpavimo bei virškinimo organų, medžiagų apykaitos, apsinuodija)., dažniausia dėl prastų pašarų, blogo kiaulidžių mikroklimato ir nuodingų medžiagų. Jos sudaro apie 95 – 98 proc. visų ligų.

APIBENDRINIMAS

Kursinio darbo tema: Suplanuoti 200 centnerių per metus kiaulienos pajėgumo, uždaro ciklo, kiaulių fermos gamybinius procesus. Kiaules ūkininkas laikys trifaziu būdu, paršavedes šers varpinių grūdų mišiniais, žindukus kombinuotais pašarais, penimius varpinių ankštinių mišiniais. Kiaules verta auginti dėl jų ūkinių ir biologinių savybių. Mėsa ir riebalai pasižymi geromis maistinėmis bei skoninėmis savybėmis. Geras kiaulienos virškinamumas 95 proc, lašinių 98 proc, Kiaulės yra vislios. Tinkamai laikomos ir šeriamos atveda 10 – 12 paršelių. Kiaulės anksti subręsta lytiškai . Paršingumo laikotarpis trumpas 114 dienų, todėl paršavedės veda du kartus per metus. Kiaulės gerai pasisavina gyvulinius ir augalinius pašarus.. Gerai prisitaiko prie klimato sąlygų. Kiaulienos išeiga priklausomai nuo svorio yra 70 – 83 proc,Aš planuoju, kad motina- Lietuvos baltoji, tėvinė veislė – Suomijos jorkšyrasMotina pasižymi geromis reprodukcijos savybėmis, tėvas – geromis penėjimo ir mėsinėmis savybėmis Laikysiu kiaules trifaziu būdu. 200 centnerių per metus kiaulienos 200 *5 proc – 210 paršeliųParšelių išsaugojimas 95 procKiaulę kergsiu du kartus per metus210: 11:2 – 10 paršavedžiųŠėrimo tipas priklauso nuo pašarų bazės, kiaulių fermos paskirties.. Paršavedes šeriu varpinių grūdų mišiniais, tai miežių 70 proc ir kviečių 30 pro, bei BVMP Paršelius žindukus galima šerti

ir sausu būdu: duodant tik kombinuotų pašarų ir vandens atsigerti. Penimiai šeriami grūdų mišiniais rekomenduojama tokie ankštinių grūdų mišiniai saldieji lubinai 15 – 20 proc, pašarinės pupos 15 – 20 proc, žirniai 15 – 20 proc., rapsų sėklos 10 proc. rapsų išspaudos 5 – 8 proc. Šeriant varpinių grūdų mišiniais reikia duoti premiksų ar mineralinių priedų16Skaičiuojant metinę pašarų reikmę pagal apykaitinės energijos poreikius kiaulienos gamybos apimtis, reikia žinoti , kad vienai kiaulei išauginti iki 100 kg, įskaitant pašarus, kuiliukams ir paršavedėms išlaikyti, sunaudojama vidutiniškai 6000AE /MJ, tai 200kg išauginti .6000 * 200 – 1200000 AE

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Kukenys D, Kiaulininkystė , – Vilnius, 1979 2 Kulpys J. Kiaulininkystės ir kiaulienos gamybos technologija. – Vilnius , 19893. Parankinė knyga kiaulių augintojams / Sudarė A, Kersnauskas/, Dotnuva, 19963. Gyvulininkystės pagrindai / Sudarė P. Bendikas ir kt./, Vilnius ,19984. Ūkininko pradžiamokslis / Sudarė K. Kaluina/. Vilnius, 1993

Pasėlių struktūra ir gyvulių skaičius 100ha žemės ūkio naudmenų 1 lentelė Lietuva Latvija Estija LenkijaPasėlių struktūra , procJavaiBulvėsPramoniniai augalai

65,75,88,2 51,76,12,9

46,12,94,8 77,07,57,1Tenka 100-ui ha žemės ūkio naudmenųGalvijųIš jų karviųKiaulių ( 100-ui ariamos)Paukščių ( 100-ui ha grūdų pasėlių)

34,817,574992 19,910531806 32,114,656828 32,717,01101176

Mėsos ir jos produktų eksportas iš Lietuvos 2002 metais tonomis 2 lentelė Europos šalys NVS šalys Lenkija Latvija Kitos šalysJautiena 17 28 2887 91Kiauliena 53 1806 Paukštiena 42 1984 49Valgomieji subroduktai 65 Mėsos gaminiai 30 149 2 393 79Dešros 20 2 161 4Mėsos koncervai 1Iš viso 30 281 32 7296 225Gyvos kiaulės vnt 249 34030

Paršų racionų sudėtis ir maistingumas skirtingais penėjimo tarpsniais 3 lentelėRodikliai 15-35 35-70 70 ir daugiauAvižos proc, 12,5 – –Kviečiai proc, 27,4 26,0 17,0Miežiai proc. 35,0 49,6 63,4Sojų rupiniai proc. 12,0 10,7 9,0Saulėgrąžų išspaudos proc – 1,1 –Enegylac 0,3 1,2 –Protilas 1,3 1,1 0,9Protemix 100 Bacon 10,1 9,0 8,0Premivit 100 1,0 0,5 0,1Premivit 3 proc. 0,4 0,8 1,61kg pašaro SM yra: – – –Apykaitinės energijos 14,09 13,95 13,9Virškinamųjų prot. 180 173 162Žaliųjų prot. 209 202 191Žaliųjų riebalų 32 33 24Žalios ląstelienos 32 27 33Bendrojo lizino 11,3 11,0 10,6Pasisavinamojo lizino 10,2 9,8 9,5Pasisavinamojo meliono ircistino 6,6 6,3 6,1Bendrojo treonino 8,5 8,1 7,7Pasisavinamo treono 6,4 6,1 5,8

Bedrojo lizino bendruoju treonu 0,75 0,74 0,73Pasisavinamo lizino pasisavinamo treono 0,63 0,62 0,611 cnt pašaro kaina.lt 76,60 64,78 59,23

Idealus amino rūgsčių santykis skirtingos masės kiaulėms4 lentelė

Amino rūgštys proc. 5-20kg 20-50kg 50-100kgLizinas 100 100 100Metioninas 30 30 30Metioninas +cistinas 60 62,5 70Treoninas 65 67 70Triptofanas 18 19 20Izoleucinas 60 60 60Leucinas 100 100 100Histidinas 32 32 32Fenalaninas 48 48 48Fenalaninas+tirozinas 95 95 95Valinas 68 68 68Arginimas 42 36 30