200cnt/metus pajėgumo kiaulių fermos gamybinių procesų planavimas

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

200 CNT / M PAJĖGUMO KIAULIŲ FERMOS GAMYBINIŲ PROCESŲ PLANAVIMAS
Kursinis darbas

Autorius stud. Vidmantas Bagdonavičius

3 Žūn.

Vadovas Tamašauskienė

2005
MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

KIAULININKYSTĖS DALYKO
KURSINIO DARBO UŽDUOTIS

Žemės ūkio technologijos 3 Žūn grupei

Studentui: Vidmantas Bagdonavičius

Užduotis: Suplanuoti 200 centnerių per metus kiaulienos pajėgumo, uždaro ciklo, kiaulių fermos gamybinius procesus. Kiaules ūkininkas laikys trifaziu būdu, paršavedes šers varpinių grūdų mišiniais, žindukus kombinuotais pašarais, penimius varpinių ankštinių mišiniais.

Užduoties įteikimo data: 2004 11 23

Kursinio darbo pristatymo data: 2005 02 21

Kursinio darbo vadovas Tamašauskienė

Užduotį gavau: 2004 11 23

Vertinimas

TURINYS

1. Įvadas..............................1
2. Technologinė dalis.............................2
3. Organizacinė dalis............................14
4. Apibendrinimas..............................16
5. Literatūros sąrašas............................18
6. Priedai

ĮVADAS

Lietuvoje kiaulininkystė – viena pagrindinių gyvulininkystės šaakų. Bendroje mėsos gamyboje kiauliena sudaro apie 40 proc. Šios šakos vystymuisi palankios gamtinės sąlygos, yra susiklosčiusios senos gyvulių auginimo tradicijoms, sukaupta didelė patirtis. Šalyje pagamintos mėsos balanse kiauliena sudaro didžiausią dalį Kiaulienos suvartojimas , skaičiuojant vienam gyventojui , Lietuvoje išlieka beveik pastovus – apie 25 kg.

Padidėjus raumeningos kiaulienos paklausai, buvo būtina gerinti Lietuvos baltųjų veislės mėsingumo savybes. Daugelio kiaulienos kokybės rodikliai paveldėjimo koeficientai yra gana aukšti arba vidutinio didumo. Lietuvos kiaulininkystės ateitis priklauso nuo daugelio veiksnių , kurių svarbiausi – pačių sugebėjimas gaminti ne brangią, bet kookybišką ir saugią produkciją. Integruojantis į Europos Sąjungą, perspektyvą turės įvairaus dydžio modernūs kiaulininkystės ūkiai ir įmonės. Kuriant naujus ir modernius ūkius būtina veiksmingai panaudoti lėšas, taikyti ne tik efektyvias, bet ir saugias aplinkai bei užtikrinančias gyvulių gerovę auginimo technologijas. Kartu ne

egalima pamiršti, kad raumeningesnės, kiaulės yra ypač reiklios pilnaverčiam šėrimui bei laikymo sąlygom.

Stambiuose kiaulininkystės įmonėse ir moderniuose ūkiuose taikomos pažangios kiaulių auginimo technologijos, gaminama geros kokybės kiauliena. Šie kiaulių augintojai gali konkuruoti Europos Sąjungos ir kitose pasaulio rinkose.
Kiaulininkystės sektorius Lietuvoje – gana įdomus. Šalia stambių kompleksų šiandien respublikoje pramoniniu būdu kiaules augina keli šimtai žemės ūkio bendrovių ir privačių ūkių. Dar keli tūkstančiai ūkininkų augina bekonus savita technologija, kurios pramonine niekaip nepavadinsi. Laikoma nuo keliasdešimt iki kelių šimtų įvairiausių veislių paršelių, banda tai didinama , tai pajutus kainų nuosmukį – mažinama.

1
TECHOLOGINĖ DALIS

1.1 Motininė ir tėvinė veislė

Aš planuoju, kad motina- Lietuvos baltoji, tėvinė veislė – Suomijos jorkšyras
Motina pasižymi geromis reprodukcijos savybėmis, tėvas – geromis penėjimo ir mėsinėmis savybėmis
Lietuvos baltosios. Veislė patvirtinta 1967 metais .Jos išvedimui didžiausios įtakos tuurėjo jorkšyrų ( įvežtų iš Anglijos ir Švedijos) bei Vokietijos baltųjų trumpiausių ir ilgaausių veislių kiaulės Tai visli ( 10- 12 paršelių ), pieninga ( 50- 60kg ) , ne labai jautri stresams, tinkama stambioms kiaulininkystės įmonėms ir gerai prisitaikiusi prie vietinių sąlygų kiaulių veislė. 100 kg masę pasiekia vidutiniškai per 189 dienas, priaugdamos per parą po 738g ir kilogramui priesvorio sunaudoja 3,56 vnt. Taigi šios kiaulės neblogai penisi, ne reiklios pašarams .

Atliekant pramoninį kryžminimą , šios kiaulės naudojamos kaip motininė veislė. Priklausomai nuo veislių derinimo ( tėvinės veislės) raumenų išeiga mišrūnų skerdienoje sudaro 54

4,4 – 63,4 proc. Jos gerai prisitaikę prie vietos gamtinių , šėrimo ir laikymo sąlygų.

Suomijos jorkšyrai.. Veislė išvesta Suomijoje. Ją kuriant didžiausią įtaką turėjo Anglijos jorkšyrai. Į Lietuvą pirmą kartą įvežti 1986 metais. Paršavedės veda po 10 -11 paršelių. Lietuvoje iki 100 kg masės šios veislės kiaulės nupenimos per 178 dienas, per parą priauga po 814 g ir kilogramui priesvorio sunaudojama 3,34 paš vnt. Jų vidutinis nugaros lašinių storis 24 mm , kumpiai sveria po 11 kg, raumenų išeiga skerdienoje sudaro 55 proc, ir daugiau

Atliekant pramoninį mišrinimą, šios kiaulės gali būti naudojamos kaip motininė arba tėvinė veislė. Tyrimų duomenimis, Lietuvos baltųjų ir Suomijos jorkšyrų pirmos kartos mišrūnai per parą priaugo 14 proc. daugiau , raumenų išeiga jų skerdienoje buvo 5 proc didesnė, palyginti su grynaveislėmis Lietuvos baltosiomis.

Užaugintas kiaules parduosiu pagal skardenas. Skerdenų raumenigumas vertinamas ultragarsiniais matuokliais Ultra – From – 100 arba Fat – 0 – meater – 70. Gyvų gyvulių raumenų kiekis vertinamas ultragarso aparatu PIGLOG 105

2

Skerdenų klasifikacija pagal raumeningumą
Raumeningumo klasė Raumenų kiekis skerdienoje, proc
S 60 ir daugiau
E 55 – 59,9
U 50 – 54,9
R 45 – 49,9
O 40 – 44,9
P Mažiau nei 40

1.2 Kiaulių dauginimosi būdas
Užauginti 200 cnt / metus mėsos reikalinga 10 paršavedžių
Pažangiausias metodas yra sėklinimas , kuris dabar labai paplitęs . Veisiant šio metodu, galima greičiau patikrinti , juos pagal palikuonių brendimo greitį, pašarų sunaudojimą ir dukterų produktyvumą.
Kiaules sėklinsiu. Norint gauti gerus rezultatus apsėklinimo būtina atsiminti, kad:
Spermatozoidai įgauna apvaisinimo galią tik praėjus 7 val po sėklinimo
Spermatozoidai išlieka lytiškai gyvybingi 24 val
Subrendusių folikulų ovaliucija įvyksta pr

raėjus 16 44 val nuo rujos pradžios
Kiaušialąstė gali būti apvaisinta tik per 5 val po ovuliucijos

Kergiant vienam kuiliui skiriama 10 – 15 paršavedžių, sėklinant -100.
Rujos ir tinkamiausio laiko nustatymas
Paršavedės dauginimosi fiziologinis ciklas kartojasi reguliariai kas 17-24 dienos. Visą ciklą galima suskirstyti į 5 viena po kitos einančias fazes: priešrujį, rują, porujį geltonojo kūno susidarymo ir ramybės.

Priešrujis trunka vidutiniškai dvi dienas. Šiuo laikotarpiu kiaušidėse bręstanrys folikulai išskiria daug estrogeninio hormono, kuris patekęs į kraują, stmuliuoja pirmuosius fizinius rujos požymius: išbuksta makšties gleivinė, kiaulė darosi nerami, neėda, bando užšokti ant kitų garde esančių kiaulių.

Ruja yra svarbiausia lytinio ciklo fazė. Ji trunka vidutiniškai dvi dienas. Rujos metu kiaušinėliai visiškai subręsta ir maždaug antroje rujos pusėje prasideda ovoliucija – plyšta Grafo folikulai., kiaušinėliai patenka į kiaušintakius.Veikiant estrogeniniams hormonams, padidėja kiaulės dirglumas lytiniams veiksniams: ji labai reaguoja į kuilio išvaizdą, jo

3
skleidžiamus kvapus, garsus. Spaudžiant ranka paršavedės nugarą ties kryžmeniu, ji ramiai
stovi. Lytinės lūpos būna šiek tiek mažiau pabrinkusios negu priešrujo metu ir raudonos. Iš stovėjimo reflekso galima spręsti, kad tai tinkamiausias sėklinimo laikas.
Porujo fazėje visi buvę lytnio dirglumo požymiai išnyksta, taigi šnyksta stovėjimo refleksas, kiaulės neprisileidžia kuilių. Kiaušidėse pradeda formuotis geltonasis kūnas. Porujis trunka tik vieną dieną. Išvardytos trys lytinio ciklo fazės dažnai vadinamos vienu pavadinimu – ruja.
Geltonojo kūno susidarymo fazė trunka 7d. Praslinkus kelioms dienoms po ap

pvaisinimo , kiaušidėse susiformuoja geltonasis kūnas. Jis išskiria hormoną progesteroną,Jei kiaulė neapvaisina, tai ramybės fazėje , kuri trunka 9 dienas, geltonasis kūnas rezorbuojasi , ir pradeda vėl augti folikulai. Kiaulės organizmas vėl ruošiasi naujam dauginimosi ciklui.

1.3 Laikymo būdas
Laikysiu kiaules trifaziu būdu..
Pagal laikymo būdą gali būti vienfazis, dvifazis, trifazis . Vienfazis nuo gimimo iki realizavimo, dvifazis kai paršelis perkeliamas vieną kartą, trifazis kai paršelis perkeliamas tris kartus.
Trifazis kada paršeliai nuo gimimo iki penėjimo pabaigos pergrupuojami ir pervaromi į kitas patalpas 2 kartus 1,5 mėn. amžiaus nujunkyti paršeliai paliekami tame pačiame garde, o 2 mėnesių amžiaus nujunkyti paršeliai sugrupuojami ir pervaromi į auginimo tvartus. 4 mėn amžiaus paršeliai pervaromi į penėjimo tvartus. Šitas būdas nėra labai geras nes paršeliai pakeisdami gardus patiria stresą, po gyvulių išvarymo tvartus reikia dezinfekuoti tai trunka 4 – 7 dienos.
1.4 Gamybinės kiaulių grupės
200 centnerių per metus kiaulienos
200 *5 proc – 210 paršelių
Paršelių išsaugojimas 95 proc
Kiaulę kergsiu du kartus per metus
210 : 11:2 – 10 paršavedžių
Kiaulių gamybinė grupė Kiaulių skaičius vnt
Paršeliai 210
Paršavedės 10

4
1.5 Kiaulienos gamybos ritmas fermoje

1.5.1 Gamybinio ciklo trukmė
114 neštumas +25 žindymas + 7 – 146 dienos
365 : 146 – 2 kartus paršuosis

1.5.2 Paršavimosi turai

Paršavimosi turas Paršavedžių skaičius Paršavimosi data Nujunkymo data Sėklinimo data
I TURAS 10 01.10 02.08 03.04
II TURAS 10 06.27 07.25 08.15

1.5.3 Gamybos ritmas

Paršavimosi turas / data Nujunkymo data 2 mėn auginimo tvartas 4 mėn penėjimo tvartai Realizavimo data
01. 10 02. 08 03.10 05.10 08. 07
06.27 07. 25 08.27 10.27 01. 08

1.6 Gardų poreikis kiaulių grupėm

Kiaulių gamybinė grupė Reikia grindų ploto m2 Reikia lovio ilgio, m Gyvulių skaičius grupėje
Paršavedė su paršeliais 7 -9 0,45 1
Kergiama paršavedė 1,5 -2,5 0,35 1 -12
Penimiai 0,8 -1,6 0,30 Iki20

Paršavedė su paršeliais 10 gardų
Kergiama paršavedė 2 gardai
Penimiai 2 – 4 mėn. 6 gardų
Penimiai virš 4 mėn. 6 gardų

1.7 Kiaulių šėrimo organizavimas
Ūkininkas paršavedes šers varpinių grūdų mišiniais, žindukus kombinuotais pašarais, penimius varpinių ankštinių mišiniais.
Kiaules galima šerti įvairiais pašarais : sausais, drėkintais arba skystais. Nuo vieno pašaro
prie kito reikia prieiti pamažu, nes staigus pašarų pakeitimas gali sukelti viduriavimą,

sumažinti priesvorį. Kiaules reikia šerti laiku., tuomet susidaro sąlyginiai refleksiniai .
Šėrimo tipas priklauso nuo pašarų bazės, kiaulių fermos paskirties.. Paršavedes šeriant
varpinių grūdų mišiniais , reikėtų juos duoti pagal paskirtį , kergiamoms kiaulaitėms,
sukergtoms kiaulaitėms arba net I paršingumo pusės kiaulaitės, II paršingumo pusės kiaulaitės,

nes šie pašarai subalansuoti pagal paršavedžių fiziologinius būsenos poreikius.

Paršelius žindukus galima šerti ir sausu būdu: duodant tik kombinuotų pašarų ir vandens
atsigerti
. Pradinis šėrimas iki 8 -10 dienos dar nebūtinas , o vėliau paršeliai turi gauti kombinuotų pašarų ne
mažiau kaip 2 kartus per dieną.ne daugiau negu suėda . Pirmomis dienomis kombinuotų pašarų
paršeliai suėda labai nedaug , o 7 -8 kg paršeliai jo suėda apie 100 g , 12 kg – 400 – 500 g,

o 18 kg 700 – 750 g

Penimiai šeriami grūdų mišiniais rekomenduojama tokie ankštinių grūdų mišiniai saldieji
lubinai 15 – 20 proc, pašarinės pupos 15 – 20 proc, žirniai 15 – 20 proc., rapsų sėklos 10 proc.

rapsų išspaudos 5 – 8 proc. Šeriant varpinių grūdų mišiniais reikia duoti premiksų ar mineralinių
priedų

1.7.1 Metinė pašarų reikmė kiaulių fermai
Kiaulių išauginimui bet kokio tipo ūkyje reikia apskaičiuoti pašarų reikmę dienai, mėnesiui,
sezonui, metams ar vienai kiaulei išauginti. Apskaičiavimui gali būti naudojami įvairūs būdai:
Pagal AE / MJ reikmę kiaulėms išauginti ir kiaulienos gamybos apimtį struktūrą
Pagal realius racionus
Pagal laikomą vidutinių kiaulių skaičių ir pašaro reikmę vienai kiaulei per metus ar atskirus gamybinio
ciklo laikotarpius.
Skaičiuojant metinę pašarų reikmę pagal apykaitinės energijos poreikius kiaulienos

gamybos apimtis, reikia žinoti , kad vienai kiaulei išauginti iki 100 kg, įskaitant pašarus,
kuiliukams ir paršavedėms išlaikyti, sunaudojama vidutiniškai 6000AE /MJ, tai 200kg išauginti .

6000 * 200 – 1200000 AE

6

1.7.2 Racionai
Racionas 200kg sveriančiai paršavedei pirmojoje paršingumo pusėje. Šėrimas –
varpiniai grūdai
Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia
Ląst.(g) Reikia pašaro
visos k, per
parą Reikia pašaro
Visoms k,
per metus

Varpiniai

Grūdai
Miežiai 70
Kviečiai 30
BVMP
Iš viso

1,53
0,6
0,3
2,43

27,5

19,25
8,25
3,27
30,77 2,15

1,34
0,52
0,27
2,13 300

100
72,86
100
272,86 300

71,36
15,31
100,7
187,37

15,3
6
3

2570,4
1008
504

Racionas 200kg sveriančiai paršavedei antroje paršingumo pusėje. Šėrimas –
varpiniai grūdai

Pašaras Pašaro,

kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia
Ląst.(g) Reikia pašaro
visos k, per
parą Reikia pašaro
Visoms k,
per metus

Varpiniai

Grūdai
Miežiai 70
Kviečiai 30
BVMP
Iš viso

1,89
0,74
0,3
2,93 34,1

23,87
10,23
3,27
37,37 2,67

1,66
0,65
0,27
2,58 372

199,59
89,87
100
389,46

372

88,15
18,88
100,7
207,73

18,9
7,4
3

1134
444
180

7
Racionas 200kg sveriančiai žindančiai paršavedei. Šėrimas –
varpiniai grūdai

Pašaras Pašaro,

kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia
Ląst.(g) Reikia pašaro
visos k, per
parą Reikia pašaro
Visoms k,
per metus

Varpiniai

Grūdai
Miežiai 70
Kviečiai 30
BVMP
Iš viso

3,46
1,36
0,3
5,12 62,4

43,68
18,72
3,27
65,67 4,13

3,04
1,20
0,27
4,51 792

365,38
165,16
100
630,54

288

161,37
34,71
100,7
296,78

34,6
13,6
3

1937,6
761,6
180

Racionas paršeliams žindukams priešstarterinis –pašaras kombinuotas

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Lizinas,

g Reikia pašaro
visos k, per
parą Reikia pašaro
Visoms k,
per metus

Kombin
uotas pa-
šaras

0,47

5,2

11,13

0,4

89,75

4,9

Racionas paršeliams žindukams starterinis – pašaras kombinuotas

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Lizinas,

g Reikia pašaro
visos k, per
parą Reikia pašaro
Visoms k,
per metus

Kombin
uotas pa-
šaras

0,7

7,8

11,26

0,6

94,27

6,7

Racionas paršeliams nujunkintiems pašaras – kombinuotas

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Lizinas,

g Reikia pašaro
visos k, per
parą Reikia pašaro
Visoms k,
per metus

Kombin
uotas pa-
šaras

1,7

20,

11,8

1,7

262,08

14,9

9
Racionas penimoms kiaulėms 41 -60kg pašaras varpinių ankštinių grūdų mišiniais

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia ląst,

g Reikia pašaro
visos k, per
parą Reikia pašaro
Visoms k,
per metus

Kviečiai
50pros
Lubinai
15proc
pupos
15proc
Žirniai
15proc.
Rapsų
Sėklos
5proc
BVMP
Viso
1,02

0,33

0,34

0,4

0,08

0,3 28
14

4,2

4,2

4,2

1,4

3,27
31,27 1,93
0,9

0,29

0,29

0,35

0,07

0,27
2,17

347
123

15,84

100
548,84 134
26

48,5

26,9

23,77

5,56

100,7
231,4

60
6120

10
Racionas penimoms kiaulėms 61 -80kg pašaras varpinių ankštinių
grūdų mišiniais

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia ląast Reikia pašaro
visos k, per
parą Reikia pašaro
Visoms k,
per metus

Kviečiai
50pros
Lubinai
15proc
pupos
15prod
Žirniai
15proc.
Rapsų
Sėklos
5proc
BVMP
Viso
1,25

0,4

0,4

0,48

0,09

0,3 34,5
17,25

5,17

5,17

5,17

1,7

3,27
37,73 2,37
1,1

0,35

0,35

0,42

0,08

0,27
2,57

386
151,8

17,8

100
636,6 179
31,9

58,7

31,68

28,72

6,26

100,7
256,96

60
7500

Racionas penimoms kiaulėms 81 -100kg varpinių grūdų mišiniais

Pašaras Pašaro, kg AE, MJ s, m, kg ž, p.g Žalia ląst
(g) Reikia pašaro
visos k, per
parą Reikia pašaro
Visoms k,
per metus

Kviečiai
50pros
Lubinai
15proc
pupos
15prod
Žirniai
15proc.
Rapsų
Sėklos
5proc
BVMP
Viso
1,48

0,48

0,48

0,57

0,11

0,3 41
20,5

6,15

6,15

6,15

2,05

3,27
44,27 2,82
1,3

0,42

0,42

0,5

0,09

0,27
3

459
179,7

21,7

100
741,4 213
37,76

70,54

34,1

7,64

100,7
288,74

60
8880

12
1.7.3 Metinė pašarų reikmė kiaulių fermai pagal realius racionus

Pašaras Paršav
I Paršav
II Žindan Prieš
Starter. Starte-
rinis Nujun-
kytiems Penim
41- 60 Penim
61-80 Penm
81-100 Pašaro
metams Sukaupta
AE/MJ
Miežiai 2570,4 1134 1937,6 5642 62062
Kvie-
čiai 1008 444 761,6 61200 7500 8800 79713,6 876849,6
Kombi
nuotas 1974 3500 10200 15674 172414
Lubi-
nai 1980 2400 2880 7260 79860
Pupos 2040 2400 2880 7320 80520
Žir-
niai 2400 2880 3420 8700 95700
Rapsai 480 540 650 1670 18370
BVMPi 504 180 180 1800 1800 1800 6264 68904

13
ORGANIZACINĖ DALIS

2.1 Kiaulių priežiūros darbai
Fermoje darbas organizuojamas pagal tai, kokias kiaulių grupes reikia prižiūrėti, paruošti ir

Pristatyti pašarus, aptarnauti mašinas ir įrengimus. Turi būti darbo pasidalijimas ir kooperavimas
Kiaulidėms turi vadovauti žmogus turintis aukštąjį išsilavinimą, kiekvienam darbuotojui
paskirstytos pareigos

Darbo organizavimą kiaulių fermoje sudaro tokie elementai:
1. Gamybos struktūros
2. Darbuotojų skaičiaus ir gyvulių priskyrimo normų nustatymas
3. Darbo vietos organizavimas
4. Darbuotojų pareigybių nustatymas
5. Darbo ir poilsio nustatymas
6. Srovinės – ritminės gamybos struktūros
Specializavus darbą kiaulių fermoje, reikia nustatyti kiekvieną kiaulių grupę prižiūrinčių ir
kitų fermos darbuotojų pareigybes.
1. Šėrikai šeria paršavedes, valo gardus ir lovius.
2. Paršavimosi šėrikai ruošia paršavimuisi paršavedes ir gardus, priima ir prižiūri paršelius,

valo lovius ir gardus.
3. Paršelių auginimo ir penėjimo šėrikai. Valo tvarko gardus, tinkamai eksploatuoja inventorių

bei mechanizmus.
4. Pašarų ruošimo operatoriai ruošia pašarus
Fermos dienotvarkė glaudžiai susijusi su savaitės darbo ir poilsio rėžimu.. Savaitės , mėnesio

grafikai yra sudaromi taip, kad visi darbuotojai per mėnesį turėtų ne mažiau kaip 8 poilsio

dienas ir per savaitę ne daugiau kaip 41 val.

Visi darbai kiaulių fermoje visais metų laikais turi būti atlikti nuosekliai. Todėl kiaulių
fermoje turi būti sudaryta darbotvarkė

14
2.2 Zootechninės ir veterinarinės priemonės
Be zootechninės apskaitos neįmanoma kontroliuoti kiaulių bandos. Zootechnikas privalo rinkti
Duomenis apie kiekvieno gyvulį., jo kilmę, amžių išsivystymą, konstituciją. Būtina registruoti
paršavedės vardą arba numerį, kergimo, apsiveršiavimo, nujunkymo dienas, atvestų gyvų
negytų bei nujunkytų paršelių skaičių., taip pat vados svorį ir paršelių skaičių. Taip pat reikia žinoti
nupenėtų kiaulių pardavimo datą, skaičių ir svorius.

Veterinarinių priemonių planą sudaro tokie skyriai
1) bendroji profilaktika,

Bendroji profilaktika, priklauso sanitarinis rėžimas, patalpų mikroklimatas ir patalpų bei aplinkos

teritorijos sanitarija. Optimalus kiaulidžių mikroklimatas yra , kai oro temperatūra žiemą yra18 – 20C,
santykinė oro drėgmė 65 -75 proc oro apykaita 15 -20 m3 . Kiaulides geriausia apšviesti
liuminescencine lempomis LB – 40.

Bendroji profilaktika – tai aptariamas fermos ir aplinkos sanitarinis rėžimas, optimalaus
mikroklimato sudarymas ir jo kontrolė. Kiaulių fermoje vieną kartą per mėnesį organizuojama sanitarinė

diena. Tą dieną išvalomi ir išbaltinami gardai , nuplaunami langai, nuvalomos lempos ir šviestuvai,
sutvarkoma fermų teritorija bei poilsio kambariai.
2) Neužkrečiamų ligų profilaktika priklauso visos bendrosios profilaktikos priemonės ir pašarų kokybė,
bei pilnaverčio kiaulių šėrimo kontrolė. Pašarai tikrinami organoleptiškai ir laboratoriniais metodais.
Organoleptiškai nustatoma pašaro spalva, kvapas, skonis ir drėgnumas. Laboratorijoje nustatomas

tikslus pašarų drėgnumo procentas, kombinuotojų pašarų bendras rūgštingumas, smėlio priemaišos
jose, pelėsiai, kenkėjai, pašarų cheminė sudėtis.
3) infekcinių bei invazinių ligų profilaktika. Apsaugoti kiaulių fermas nuo infekcinių ir

invazinių ligų yra labai svarbus ir atsakingas veterinarijos specialistų uždavinys Be infekcinių
ir invazinių ligų kiaulės dažnai serga įvairiomis neužkrečiamosiomis ligomis

( kvėpavimo bei virškinimo organų, medžiagų apykaitos, apsinuodija).,
dažniausia dėl prastų pašarų, blogo kiaulidžių mikroklimato ir nuodingų medžiagų. Jos sudaro apie
95 – 98 proc. visų ligų.
. Kiaulių patalpų dezinfekcija – tai mechaninis jų valymas ir dezinfekavimas

cheminėmis medžiagomis. Profilaktinė dezinfekcija daroma du kartus per metus ( pavasarį ir rudenį),
taip pat gyvulių laikymo vietose ( parodų aikštelėse). Einamoji dezinfekcija daroma pradėjus gyvuliams
sirgti juodlige ir emfizeminiu karbunkulu. Galutinė dezinfekcija daroma prieš panaikinant karantiną.
Taip daroma mėšlo ir vandens dezinfekcija.

15
Apsaugoti kiaulių fermas nuo infekcinių ir invazinių ligų yra labai svarbus ir atsakingas

veterinarijos specialistų uždavinys Be infekcinių ir invazinių ligų kiaulės dažnai serga įvairiomis

neužkrečiamosiomis ligomis ( kvėpavimo bei virškinimo organų, medžiagų apykaitos, apsinuodija).,
dažniausia dėl prastų pašarų, blogo kiaulidžių mikroklimato ir nuodingų medžiagų. Jos sudaro apie
95 – 98 proc. visų ligų.

APIBENDRINIMAS

Kursinio darbo tema: Suplanuoti 200 centnerių per metus kiaulienos pajėgumo, uždaro ciklo, kiaulių fermos gamybinius procesus. Kiaules ūkininkas laikys trifaziu būdu, paršavedes šers varpinių grūdų mišiniais, žindukus kombinuotais pašarais, penimius varpinių ankštinių mišiniais.

Kiaules verta auginti dėl jų ūkinių ir biologinių savybių. Mėsa ir riebalai pasižymi geromis maistinėmis bei skoninėmis savybėmis. Geras kiaulienos virškinamumas 95 proc, lašinių 98 proc, Kiaulės yra vislios. Tinkamai laikomos ir šeriamos atveda 10 – 12 paršelių. Kiaulės anksti subręsta lytiškai . Paršingumo laikotarpis trumpas 114 dienų, todėl paršavedės veda du kartus per metus. Kiaulės gerai pasisavina gyvulinius ir augalinius pašarus.. Gerai prisitaiko prie klimato sąlygų. Kiaulienos išeiga priklausomai nuo svorio yra 70 – 83 proc,
Aš planuoju, kad motina- Lietuvos baltoji, tėvinė veislė – Suomijos jorkšyras
Motina pasižymi geromis reprodukcijos savybėmis, tėvas – geromis penėjimo ir mėsinėmis savybėmis
Laikysiu kiaules trifaziu būdu.

200 centnerių per metus kiaulienos
200 *5 proc – 210 paršelių
Paršelių išsaugojimas 95 proc
Kiaulę kergsiu du kartus per metus
210: 11:2 – 10 paršavedžių
Šėrimo tipas priklauso nuo pašarų bazės, kiaulių fermos paskirties.. Paršavedes šeriu varpinių
grūdų mišiniais, tai miežių 70 proc ir kviečių 30 pro, bei BVMP Paršelius žindukus galima šerti
ir sausu būdu: duodant tik kombinuotų pašarų ir vandens atsigerti.

Penimiai šeriami grūdų mišiniais rekomenduojama tokie ankštinių grūdų mišiniai saldieji
lubinai 15 – 20 proc, pašarinės pupos 15 – 20 proc, žirniai 15 – 20 proc., rapsų sėklos 10 proc.

rapsų išspaudos 5 – 8 proc. Šeriant varpinių grūdų mišiniais reikia duoti premiksų ar mineralinių
priedų
16
Skaičiuojant metinę pašarų reikmę pagal apykaitinės energijos poreikius kiaulienos

gamybos apimtis, reikia žinoti , kad vienai kiaulei išauginti iki 100 kg, įskaitant pašarus,
kuiliukams ir paršavedėms išlaikyti, sunaudojama vidutiniškai 6000AE /MJ, tai 200kg išauginti .
6000 * 200 – 1200000 AE

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Kukenys D, Kiaulininkystė , – Vilnius, 1979

2 Kulpys J. Kiaulininkystės ir kiaulienos gamybos technologija. – Vilnius , 1989
3. Parankinė knyga kiaulių augintojams / Sudarė A, Kersnauskas/, Dotnuva, 1996
3. Gyvulininkystės pagrindai / Sudarė P. Bendikas ir kt./, Vilnius ,1998
4. Ūkininko pradžiamokslis / Sudarė K. Kaluina/. Vilnius, 1993

Pasėlių struktūra ir gyvulių skaičius 100ha žemės ūkio naudmenų

1 lentelė

Lietuva Latvija Estija Lenkija
Pasėlių struktūra , proc
Javai
Bulvės
Pramoniniai augalai

65,7
5,8
8,2
51,7
6,1
2,9

46,1
2,9
4,8
77,0
7,5
7,1
Tenka 100-ui ha žemės ūkio naudmenų
Galvijų
Iš jų karvių
Kiaulių ( 100-ui ariamos)
Paukščių ( 100-ui ha grūdų pasėlių)

34,8
17,5
74
992
19,9
105
31
806
32,1
14,6
56
828
32,7
17,0
110
1176

Mėsos ir jos produktų eksportas iš Lietuvos 2002 metais tonomis

2 lentelė

Europos šalys NVS šalys Lenkija Latvija Kitos šalys
Jautiena 17 28 2887 91
Kiauliena 53 1806
Paukštiena 42 1984 49
Valgomieji subroduktai 65
Mėsos gaminiai 30 149 2 393 79
Dešros 20 2 161 4
Mėsos koncervai 1
Iš viso 30 281 32 7296 225
Gyvos kiaulės vnt 249 34030

Paršų racionų sudėtis ir maistingumas skirtingais penėjimo tarpsniais

3 lentelė
Rodikliai 15-35 35-70 70 ir daugiau
Avižos proc, 12,5 – –
Kviečiai proc,

27,4 26,0 17,0
Miežiai proc. 35,0 49,6 63,4
Sojų rupiniai proc. 12,0 10,7 9,0
Saulėgrąžų išspaudos proc – 1,1 –
Enegylac 0,3 1,2 –
Protilas 1,3 1,1 0,9
Protemix 100 Bacon 10,1 9,0 8,0
Premivit 100 1,0 0,5 0,1
Premivit 3 proc. 0,4 0,8 1,6
1kg pašaro SM yra: – – –
Apykaitinės energijos 14,09 13,95 13,9
Virškinamųjų prot. 180 173 162
Žaliųjų prot. 209 202 191
Žaliųjų riebalų 32 33 24
Žalios ląstelienos 32 27 33
Bendrojo lizino 11,3 11,0 10,6
Pasisavinamojo lizino 10,2 9,8 9,5
Pasisavinamojo meliono ircistino 6,6 6,3 6,1
Bendrojo treonino 8,5 8,1 7,7
Pasisavinamo treono 6,4 6,1 5,8
Bedrojo lizino bendruoju treonu 0,75 0,74 0,73
Pasisavinamo lizino pasisavinamo treono 0,63 0,62 0,61
1 cnt pašaro kaina.lt 76,60 64,78 59,23

Idealus amino rūgsčių santykis skirtingos masės kiaulėms
4 lentelė

Amino rūgštys proc. 5-20kg 20-50kg 50-100kg
Lizinas 100 100 100
Metioninas 30 30 30
Metioninas +cistinas 60 62,5 70
Treoninas 65 67 70
Triptofanas 18 19 20
Izoleucinas 60 60 60
Leucinas 100 100 100
Histidinas 32 32 32
Fenalaninas 48 48 48
Fenalaninas+tirozinas 95 95 95
Valinas 68 68 68
Arginimas 42 36 30

Leave a Comment