Kalbėjome apie tai, ką mąsto vyrai ir moterys. Apie tai, kaip plepa vieni ir kiti. O dabar paskaitykite apie tai, kaip vieni ir kiti susišneka.
Vyrai galvoja tyliai, o moterys – garsiai
Vyrai vystėsi kaip kariai, gynėjai ir problemų sprendėjai. Jie negalėjo savo priešams parodyti išgąsčio ar abejonių. Todėl kai vyro prašoma išspręsti problemą, dažnai jis sako: “Ar gali palikti ją man?” arba “Aš apie tai pagalvosiu”. Nei verbalinė, nei neverbalinė kalba neatskleidžia baimės.
Kaip tik tai jis ir daro – abejingu veidu tyliai apmąsto problemą. Tik radus išeitį pagyvėja jis pats ir jo kalba, tai rodo pasiruošimą pranešti sprendimą. Geras sprendimas suteikia dar daugiau pasitikėjimo. Dažniausiai vyrai kalba mintyse patys su savimi, nes neturi moteriško verbalinio sugebėjimo balsiai reikšti mintis žodžiais.
Vyro, sėdinčio ir spoksančio pro langą, smegenų skenografija rodo, kad jis kalbasi pats su savimi – mintyse. Tuo tarpu moteris mano, kad vyras nuobodžiauja ir tinginiauja, tad stengiasi jį pakalbinti ar duoda kokį darbelį. Sutrukdytas (!) vyras dažnai supyksta. Juk jis dirba. Tik tyliai.
Moteris, atvirkščiai, garsiai ir kaip pakliūva išsako aibę dalykų, išvardina visus pasirinkimus ir galimybes. Moters smegenys kalbą panaudoja kaip pagrindinę išraiškos formą.
Moterys galvojimą garsiai laiko draugiškumo ir žavumo ženklu, vyrams atrodo kitaip. Privačioje aplinkoje vyras mano, kad moteris jam pateikia aibę problemų, tikėdamasi, kad jis jas išspręs, todėl jis ima nerimauti, sumažina savo savivertę, desperatiškai ima ieškoti sprendimų.
Vyrams reikėtų suprasti, kad kai moteris kalba, ji nesitiki, kad jis siūlys jai išeitis. Moterys turėtų suprasti, kad jei vyras nekalba, tai visai nereiškia, kad kažkas ne taip. Skirtingos smegenys lemia skirtingą elgesį. Dėl to nekaltas nei vyras, nei moteris.
Vyrai kalba tiesiogiai, o moterys – netiesiogiai
Vyrai kalba konkrečia tema trumpais, tiesioginiais sakiniais, nukreiptais į sprendimą, pateikdamas vien tik faktus ir savo interpretaciją. Jie vartoja kiekinius žodžius, pavyzdžiui: “niekas”, “niekada” ir “visiškai”.
Tokia kalba padeda greitai ir veiksmingai sudarinėti verslo kontraktus ir tampa priemone parodyti savo valdžią kitiems. Taip kalbėdami draugiškoje aplinkoje vyrai atrodo šiurkštūs ir storžieviai. Tačiau bendradarbiavimas jiems ne toks svarbus, kaip konkurencija.
O štai moterys kalba netiesiogiai, prasmę perteikdamos subtiliai. Kai moteris taip kalba, galimas daiktas, kad ji išsisukinėja nuo nemalonios temos arba kažko labai nori, bet nedrįsta tai pasakyti tiesiogiai. Moterys netiesiogine kalba užmezga santykius su kitais žmonėmis, išvengiant įžūlumo, konfrontacijos ar konfliktų.
Moterų smegenys nukreiptos į vyksmą ir jos mėgaujasi pačiu bendravimu, jo procesu. Vyrus toks konstruktyvumo ir tikslingumo stygius labai trikdo ir jie kaltina moteris, neva jos pačios nežino ką kalbančios. Dažnas vyras atsiliepia apie moteris: “Jos pačios nežino ko nori”, nors iš tiesų vyrai tiesiog nesugeba suprasti, ko jos nori.
Verslo pasaulyje netiesioginė kalba moteris gali pražudyti, nes vyrai nepajėgia įsitraukti į daugiatemį netiesioginį pokalbį, ir viskas gali baigtis tuo, kad jie atmes jų pasiūlymus, pageidavimus bei idėjas.
Netiesioginėje kalboje paprastai apstu apibrėžiamųjų žodžių, kaip antai “iš dalies”, “lyg ir”, ir “šiek tiek”. Įsivaizduokite, jei Winstonas Churchillis būtų kalbėjęs netiesiogine kalba, ragindamas sąjungininkus pasipriešinti Hitleriui. “Mes juos iš dalies užpulsime pajūry, šiek tiek sumušime laukuose, niekada lyg ir nepasiduosime.” Šitaip sąjungininkai būtų pralaimėję karą.
Niekada nekyla nesusipratimų, kai moteris kalba netiesiogine kalba su kita moterimi – moterys jautriai pagauna tikrąją prasmę. Vis dėlto tokia kalba su vyrais gali baigtis blogai. Vyrai kalba tiesiogine kalba ir žodžius supranta tiesiogiai. Tačiau kantrybė ir praktika gali išmokyti vyrus ir moteris susikalbėti. Jei jie patys to labai nori, žinoma.
Vyrai kalba sausai, o moterys – emocionaliai
Moterų smegenyse žodyno sritis nėra labai aktyvi, todėl moteriai gali atrodyti, kad žodžių reikšmės nenusako pačios esmės. Tuomet ji pasinaudoja poetine žodžių laisve ir nevengia perdėjimų vien dėl efekto. Tuo tarpu vyrai kiekvieną jos pasakytą žodį supranta tiesiogiai ir atitinkamai į juos reaguoja.
Vyras turi suprasti, kad moteris vartoja žodžius, kurie nevisiškai atitinka jos mintis, todėl nereikėtų jų suprasti tiesiogiai ar kabinėtis prie jų prasmės.
Tarkim, jei moteris sako: “Numirčiau jei man reikėtų sėdėti su moterimi, kuri vilki tokią pačią suknelę kaip mano! Tikriausiai nieko baisesnio negali būti!”, tai ji neturi omeny, kad iš tikrųjų nieko baisesnio būti negali ar kad išties yra tikimybė numirti, bet vyro protas informaciją gali priimti pažodžiui: “Ne, tu nenumirsi, yra ir baisesnių dalykų!”, o tai moteriai skamba sarkastiškai ir įžūliai.
Kartu ir moteris turi suprasti, kad su vyru, jei ji nori laimėti, reikia diskutuoti logiškai ir vienu metu kalbėti tik apie vieną dalyką. Be to, moterims neapsimoka su vyrais šnekėti išsyk keliomis temomis, nes jų replikos niekad nepasieks tikslo.
Trečioje šio straipsnių ciklo dalyje apžvelgsime abiejų lyčių mintis, jausmus ir nuostatas, kuriomis jos vadovaujasi.
Diana Šimanskytė
