Anglijoje išleistos knygos „Moterys nemoka parkuotis, o vyrai − rinktis“ autorius Jeffas Rollzas realybėje patikrino labiausiai papliusius stereotipus apie moteris.
Pirmas stereotipas: Visos mergaitės mėgsta rožinę spalvą.
Žydra ir mėlyna tradiciškai laikomos „berniukiškomis“ spalvomis, o rožinė ir raudona − „mergaitiškomis“. Tačiau taip buvo nevisada: XX amžiaus pradžioje vienas populiariausių žurnalų moterims „Lady Houm Journal“ rašė, kad rožinė − stipresnė, vyriškesnė spalva, todėl labiau tinka berniukams. Tuo tarpu žydra − švelni ir moteriška, todėl geriau tiks mergaitei. Taigi rožinė ir raudona buvo laikomos vyriškais tonais iki praėjusio amžiaus 30−ųjų metų.
Beje, kai kurie mokslininkai tvirtina, kad šį spalvinį stereotipą suformavo ne tik mada ir rinkodara. 2007 metais britų antropologai iškėlė hipotezę, kad tai, kuriai spalvai teikiame pirmenybę, formavosi ilgus amžius, o pagrindinis to veiksnys buvo evoliucijos dėsniai. Senaisiais laikais moterys buvo atsakingos už vaisių ir uogų rinkimą, o raudona ir rožinė − sunokusių vaisių spalva.
Antras stereotipas: visos bibliotekininkės − senmergės
Pagyvenusi žila moteris su akiniais, pasižyminti griežtu charakteriu − toks bibliotekininkės įvaizdis yra įsitvirtinęs. Sugriauti šį stereotipą ėmėsi Australijos mokslininkai. Atlikę bibliotekos darbuotojų apklausą jie nustatė:
82 proc. bibliotekos darbuotojų − moterys, jų vidutinis amžius − 48 metai; 84 proc. iš jų nešioja akinius; tie patys 84 proc. yra ištekėjusios ar turi gyvenimo partnerį; tik 21 proc. yra pražilusios; 11 proc. bibliotekininkių pasidarę tatuiruotes.
Beje, apklausę bibliotekininkių pažįstamus ir bendradarbius mokslininkai atrado, kad dažniausiai šios profesijos atstovės charakterizuojamos kaip linksmos, bendraujančios, draugiškos, protingos, išradingos asmenybės, ir tikrai nėra nepasižymi prastu charakteriu.
Trečias stereotipas: „Man skauda galvą“ reiškia − „Ne, brangusis, aš noriu miego“.
Dauguma vyrų įsitikinę, kad mylimos moters ištarta frazė „brangusis, man skauda galvą“ reiškia ne ką kitą kaip „Tik ne šiandien“. Šis mažas, bet akivaizdus melas esą padeda atsisakyti neužgaunant vyriškos savimeilės.
Vis dėlto šios frazės stereotipinė reikšmė smarkiai perdedama. Statistikos duomenimis, moterims galvą skauda tris kartus dažniau nei vyrams. O migrena yra skausmingesnė ir trunka ilgiau. Gydytojai teigia, kad tai lemia moteriški hormonai. taigi, jeigu jūsų mylima moteris pasakė, kad jai skauda galvą, didelė tikimybė, kad taip ir yra.
Ketvirtas stereotipas: moterys patologiškai nemoka “parkuotis”
Moteris už vairo − mėgstamas vyrų pašaipų objektas. Ir nors statistiniai duomenys nepatvirtina, kad moterys − blogesnės vairuotojos, mokslininkai įrodė, kad šis stereotipas turi pagrindą.
Britanijos mokslininkai įrodė, kad moterys iš esmės nesugeba pasisatyti mašinos, ypač lygiagrečiai. Moterų gamta neapdovanojo tam tikrais mąstymo ypatumais, kurie vyrams padeda priimti ir interpretuoti konkrečius vizualinius duomenis. Per tūkstančius metus vystėsi vyrų smegenų gebėjimas orientuotis erdvėje, kai jie išvykdavo į medžioklę ar į karą, tuo tarpu moterims tokie gebėjimai nebuvo reikalingi. Dėl šios priežasties tai, kas vyrams nekelia jokių sunkumų, iš metrų reikalauja didelių pastangų.
Tyrimas, kuriame dalyvavo tūkstantis savanorių, parodė, kad 85 proc. moterų siekiant susiorientuoti erdvėje reikiamos smegenų sritys išlieka pasyvios. Tai taipogi paaiškina, kodėl moterims sunkiau surasti kelią, nustatyti greitį ir atstumą iki tam tikro objekto.
Penktas stereotipas: lieknos moterys − seksualesnės
Tipiška modelio figūra − plokščias pilvukas ir krūtinė, siauručiai klubai. Tokie grožio dėsniai mados pasaulyje galioja jau ne pirmą dešimtmetį. Tačiau vyrų grožio suvokimą formuoja ne podiumai ar madų žurnalai, o standartai, kurių „autorius“ vėlgi − ta pati evoliucija. Ir hormonai.
Pagal neseniai atliktą tyrimą, esminis parametras, lemiantis moters patrauklumą, yra talijos ir klubų apmities santykis. Tai yra, kuo plonesnė talija ir platesni klubai − tuo moteris vyrui yra patrauklesnė. Idealus santykis būtų 0,7. Jį turėjo ir garsioji Marilyn Monroe, kuri toli gražu nebuvo lieknutė.
Mokslininkai tokį grožio suvokimą aiškina tuo, kad vyrams platūs klubai ir apvalios formos asocijuojasi su vaisingumu. Prieš natūralų norą pratęsti giminę bejėgiai bet kokie stereotipai, todėl aišku, kodėl vyraų „kaulų vyniotiniai“ nevilioja.
Kita mokslininkų grupė bandė nustatyti moters patrauklumo ir kūno masės indekso (KMI) ryšį. Atlikę keletą testų jie nustatė, kad vyrams patraukliausios moterys, kurių KMI yra 20,85. Tokį KMI turinčios moterys tikrai nėra pačios liesiausios. Žemiausia normalaus KMI riba laikoma 18,5.
Šeštas stereotipas: rusvi plaukai − „ugningo“ temperamento požymis.
Rusvaplaukės laikomos agresyvesnėmis ir aktyvesnėmis − tiek gyvenime, tiek lovoje. Šis stereotipas − savaime suprantamas, nes rusva tradiciškai asocijuojasi su ugnimi, raudona − su aistra. O dėl korida ir plevėsuojantis raudonas matadorų audinys šias spalvai suteikia dar ir agresijos atspalvį.
Ir nors iš tiesų buliai raudonai spalvai yra abejingi (spalvų jie apskirtai neskiria), žmonės ji daro tam tikrą poveikį. Mokslininkai, pavyzdžiui, yra nustatę, kad raudona spalva pakelia kraujospūdį.
Tačiau ar pačioms rusvaplaukėms jų plaukų spalva daro kažkokią įtaką? Kalbant apie fiziologiją, tokio tipo moterų oda yra jautresnė ultravioletiniams spinduliams. Jos taip pat yra jautresnės skausmui − medicininių procedūrų metu joms reikia 20 proc. daugiau anestetikų nei įprastai. Tačiau seksualinis jų gyvenimas taip yra intensyvesnis.
Vokiečių seksologo Vernerio Habermelio tyrimo duomenimis, rusvaplaukės per savo gyvenimą turi daugiau seksualinių partnerių, nei blondinės ar brunetės. Tačiau, kas tai lemia, nėra aišku. Galbūt dėl to „kaltas“ tas pats stereotipas, dėl kurio rusvaplaukės ir sulaukia daugiau vyrų dėmesio.
Tyrimas, kuriame dalyvavo tūkstantis savanorių, parodė, kad 85 proc. moterų siekiant susiorientuoti erdvėje reikiamos smegenų sritys išlieka pasyvios. Tai taipogi paaiškina, kodėl moterims sunkiau surasti kelią, nustatyti greitį ir atstumą iki tam tikro objekto.
Straipsnis parašytas remiantis užsienio šaltiniais.
