Taip, ir vėl pasikartosime – gyvenimas pilnas paradoksų. Ypač, kai viešai pripažintos normos ima ir apsiverčia trigubu salto, atskleisdamos naujas tiesas. Ramybė – viena iš didžiųjų gyvenimo vertybių, kuri yra viešai pripažinta. Linkime jos vieni kitiems, kad viskas gyvenime plauktų ramiai, o kai ramiai, tai ir gražiai, net jeigu šiek tiek nuobodžiai. Bet kas nuobodu vieniems, tas kitiems – visai nenuobodu. Tai priklauso nuo charakterio ir dar, pasirodo, nuo lyties.
Faktų faktas, gyvenimo teorema, įrodinėjama nuo Adomo ir Ievos egzistencijos pradžios – vyrai ir moterys tai „padarai“, gyvenantys skirtingose laiko, erdvės ir kitų išmatavimų dimensijose. Patvirtiname ir užtvirtiname – viešai pripažinta vertybė ramybė, o tiksliau – jos nebuvimas vyrus ir moteris skirtingai veikia.
Kas nutinka, kai nerimas apninka…
Nerimas dažnai apninka, kai patiriame stresą. Kitaip tariant – kai ramybės nėra ir nelabai nusimato. Blogiausia, kad nerimo būsena gali trukti ilgai ar net visą gyvenimą, „išlįsdama“ nerviniais tikais, dusuliais ir nevaldomai prakaituojančiais delnais.
Nerimo simptomai būna dviejų rūšių:
- psichologiniai ( grėsmės ir baimės jausmas, padidėjęs dirglumas, panika, bloga nuojauta, siaubo jausmas, nerimastis dėl smulkmenų, sumažėjusi koncentracija, nesugebėjimas atsipalaiduoti);
- somatiniai (galvos skausmas ir svaigimas, pasunkėjęs mąstymas, svaigulys, smaugimo jausmas, burnos sausumas, „gumulo” jausmas gerklėje, dusulys, krūtinės skausmas, tachikardija, padažnėjęs šlapinimasis, įtempti raumenys, drebulys, virpulys, padidėjęs prakaitavimas ir t.t.).
Nerimas yra vienas iš svarbių neurozinių sutrikimų simptomų. 1895 m. žymus austrų gydytojas psichiatras Sigmundas Freudas pavartojo terminą nerimo neurozė. Jis pastebėjo, kad nerimo neurozės atveju egzistuoja ryšys tarp libido energijos raiškos blokavimo ir pacientų nerimo atsiradimo. Jis teigė, kad nerimas atsiranda dėl vidinių konfliktų išstūmimo į pasąmonę. Pasak K. D. Horney, žmogaus psichodinamika paremta pamatinio nerimo sąvoka: išstumtas priešiškumas perkeliamas į santykius su kitais žmonėmis ir transformuojamas į pamatinį nerimą – labai intensyvų saugumo stokos patyrimą. Žmogus jaučiasi mažas, bejėgis ir nereikšmingas priešiškame pasaulyje.
Būna ir taip, kad net nueiti į artimiausią prekybos centrą tampa žygdarbiu. Kai užvaldo, tarkim, žmonių baimė. Tarsi visą gyvenimą praleidęs džiunglių gilumose, vienumoje, staiga esi išmetamas į Rio de Žaneiro karnavalo vidurį. Kai širdis ima plakti dažniau nei griaudėja į afrikietišką ritmą entuziastingai mušami būgnai. Ir toks, be aiškios priežasties užplūstantis nerimas jau turi savo įmantrųjį pavadinimą – patologinis, o kai būsena patologiška – patarimas logiškas: išsitirk ir išsigydyk.
Bet mes ne apie tai. Mes, ko gero, net ne apie nerimą. Mes apie paradoksus. Apie amžiną Ievos ir Adomo skirtingų konfigūracijų temą, kai vieni – iš Marso, kiti – iš Veneros ir nesvarbu, kurie iš kur, svarbu, kad NE IŠ TEN PAT, nes net ir nerimo būsena, pasirodo, mus skirtingai veikia.
Adomas ir Ieva nerimauja kitaip?
Moterys, kamuojamos nerimo, gyvena ilgiau, nei tos, kurios tarpsta ramybėje. O štai vyrams nerimas daro visai priešingą poveikį. Tokią išvadą priėjo amerikiečių mokslininkai, praneša „HewlthDay News“.
Tyrėjų grupė iš Klivlendo klinikos ir „Case Western Reserve“ universiteto penkiolika metų tyrė tūkstančio vyrų ir moterų, gyvenusių trijose senelių prieglaudose Floridos valstijoje, gyvenimo trukmę. Tyrimas parodė, kad moterys, kurios tyrimo pradžioje juto gana didelį nerimą, gyveno ilgiau nei kiti. Tuo tarpu nerimo laipsnio pokyčiai per ilgą laiką įtakos jų gyvenimo trukmei neturėjo. Vyrams nustatytas priešingas dėsningumas: tie, kurie tyrimo pradžioje juto pernelyg didelį nerimą, mirė anksčiau nei visi kiti.
„Mūsų tyrimas rodo, kad nerimo jausmas gali atlikti saugiklio funkciją moterims, galbūt paskatindamas jas dažniau lankytis pas gydytojus, būti aktyvesnes ir dėmesingesnes savo sveikatai,“ – teigia Klivlendo klinikos specialistai. – „Mes nesame įsitikinę absoliučiu ryšiu tarp nerimo jausmo ir mirtingumo, tačiau gauti duomenys rodo, kad nerimo jausmas lytims daro skirtingą poveikį“.
Ir vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad norint geriau suprasti, kaip veikia nerimo jausmo mechanizmas vyrų ir moterų sveikatai, būtini papildomi tyrimai. Mes, moterys, galime tik palinguoti galvomis. Dėl ko esame visiškai, šimtu procentų tikros: nerimas, gimęs iš flirto, naujos romantiškos pažinties ar pavasarinio svaigulio – labai sveika. Kai veide šviečia šypsena, net jeigu kinkos dreba, kai labai norisi, net jeigu šiek tiek baisu, kai labai įdomu, net jeigu negalima, kai labai jaudina, kad net prakaitas muša, kai žodžiai svaigina, kad net širdies ritmas iš permušimų pereina į plazdėjimus, kai akyse užsidega žalia šviesa visiems neramiems nukrypimams po ilgai užsitęsusio žiemos ramybės periodo.
O tyrinėtojai – tegul sau tiria.
