Kasdieniame bendravime paprasčiausia pasikliauti intuicija. Jei kuris nors vyras Jums atrodo itin vyriškai patrauklus, tai veikiausiai jo savybės gerai dera su Jūsų, o jis pats atitinka gal dar vaikystėje bei paauglystėje išsiugdytą vyriškumo idealą.
Tačiau yra ir keletas mokslinių principų, tad galime su jais šiek tiek susipažinti.
Pats paprasčiausias – statistinis. Užduokime bet kokius klausimus dideliam skaičiui Lietuvos vyrų ir moterų. Paklauskime, pavyzdžiui, ką atsakinėjantysis/atsakinėjančioji labiau mėgsta — pyragaitį ar alų, kokias TV laidas dažniau žiūri — sporto ar madų, kas jam/jai svarbiau — geri santykiai su bendradarbiais ar karjera. Po to teliks paskaičiuoti, kaip į klausimus atsakinėjo vyrai ir moterys. Jei, pavyzdžiui, devyni vyrai iš dešimties atsako, jog mieliau rinksis bokalą alaus, o ne Napoleono torto gabalėlį, tai ir turime vieną patikimą klausimą vyriškumui bei moteriškumui matuoti skirtam testui. Parengę dar keliasdešimt tokių klausimų, turėsime ir visą testą. Tačiau ar jis tiks Kinijoje? Veikiausiai ne. Arba teks jį specialiai pritaikyti kinams ir kinėms. Gal teks klausimą apie tortą keisti klausimu apie sezamo blynelius. Be to, ir Lietuvoje testą reikėtų nuolat atnaujinti, tikrinti, ar nepasikeitė vyrų ir moterų požiūriai.
Kitas, be abejo, įdomesnis, būdas įvertinti vyriškumą ir moteriškumą – tyrinėti vyrų ir moterų pasąmonę, ją atspindinčius sapnus, mitus, fantazijas ir pan. Yra psichologijos teorijų, teigiančių, kad daugelis senovės mitų — tai tikslus mūsų psichikos atspindys. Žvelgdami į mitų herojus kaip į mūsų vidinių savybių simbolius, galime geriau suprasti save ir savo sapnus bei fantazijas, kuriuose irgi veikia paslaptingos, pasakiškos, bet drauge realios, kartais gąsdinančios, o kartais draugiškos jėgos. Psichoanalitikas Robertas Johnsonas mano, kad antikos mite apie Psichę ir Erotą savitai užšifruotas moteriškumo tapsmas.
Šis mitas prasideda taip pat, kaip ir daugelis kitų: karalius ir karalienė turėjo tris dukteris. Dvi buvo paprastos princesės, o trečioji — žmogaus dvasios įsikūnijimas, tai liudijo net jos vardas Psichė („psyche” graikiškai reiškia sielą). Ši princesė buvo tokia patraukli, kad žmonės ėmė kalbėti, esą ji užims meilės deivės Afroditės vietą.
Tiek Afroditė, tiek Psichė, pretenduojančios į labiausiai garbinamus moteriškumo simbolius, išreiškia skirtingus moteriškumo aspektus. Afroditė gimė iš jūros ir yra tokia pat nesuvaldoma bei stipri kaip jūra. Šiuolaikinė moteris sutrinka, aptikusi savyje Afroditės esmę, jos aikštingumą ir nepakantumą tam, ko nemyli. Psichės dvasingumas ir subtilumas skirtas suvaldyti Afroditės instinktus.
Pirmieji mito sakiniai nusako jo veikėjų ir būsimų konfliktų esmę. Vėliau prasideda veiksmas: Psichė tokia skaisti, nežemiška ir dvasinga, kad ja galima tik žavėtis. Ji kartoja kone visoms merginoms būdingus žodžius: „Manęs niekas nesupranta”. Mažiau įstabios jos seserys išteka, o Psichės rankos niekas neprašo, nes kasdieninis gyvenimas su tokia savyje ir savo jausmuose paskendusia mergina nėra patrauklus.