VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio formavimas

ANOTACIJA

Autorius: Aistė Paulauskaitė
Baigiamojo darbo pavadinimas: VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio formavimas

Diplominiame (baigiamajame) darbe pateiktos skirtingos įvaizdžio sąvokos, pagrindiniai įvaizdžio požymiai. Daug dėmesio skiriama pagrindiniams organizacijos įvaizdžio kūrimo modeliams. Pažymima įvaizdžio svarba švietimo įstaigoms. Atlikta Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogų bei gimnazistų anketinė apklausa, kuri padėjo išsiaiškinti respondentų nuomonę apie gimnazijos sukurtą įvaizdį. Patvirtinta autorės suformuluota hipotezė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl moksleiviai stos į vieną ar kitą švietimo instituciją, yra geresnė mokymo kokybė.

ABSTRACT

Author: Aistė Paulauskaitė
Title of final work: Creating Immage at the Public Institution Klaipėda Vytautas Didysis Gymnasium

There are presented different concepts of image, the most important aspects of image in this final work. Much attention is devoted to the models of the creating the image. The importance of image to educational institutions is marked too. There was given a questionnaire to the teachers and students at the gymnasium and it helped to find out the respondents opinion about the image of their gymnasium. The answers confirmed the hypothesis off the author – that majority of students will go to one or other educational institution if there is a higher education level.

TURINYS

ĮVADAS 6
1. ORGANIZACIJOS ĮVAIZDŽIO FORMNAVIMO TEORINIAI ASPEKTAI 8
1.1. Organizacijos įvaizdžio esmė 8
1.2. Organizacijos identiteto kūrimo priemonės 10
1.3. Pagrindiniai organizacijos įvaizdžio kūrimo modeliai 13
1.4. Švietimo institucija kaip organizacija 19
1.5. Organizacijos įvaizdžio kūrimo ir

r valdymo strategija 26
2. VšĮ KLAIPĖDOS VYTATUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS 29
2.1. VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija 29
2.2. VDG įvaizdžio tyrimo rezultatų analizė 31
2.3. Gimnazijos įvaizdžio aktualumas 33
2.4. Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdis. Pedagogų vertinimas 42
2.5. Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdis. Gimnazistų vertinimas 45
2.6. Vytauto Didžiojo gimnazijos strategija bei strateginis valdymas 48
3. VšĮ KLAIPĖDOS VYTAUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS ĮVAIZDŽIO TOBULINIMO GALIMYBĖS 52
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 57
ŽODYNAS 59
LITERATŪRA 61
PRIEDAI 64

ĮVADAS

Nė viena organizacija negali išsilaikyti rinkoje nekurdama savo organizacijos įvaizdžio. Nuo to, kaip įmonė bus pristatyta klientams bei tiekėjams ar partneriams, priklauso jos ateitis. Jei organizacija yra suformavusi palankų ir savitą įvaizdį vartotojų sąmonėje, konkurencija organizacijos atžvilgiu susilpnėja.
Formuoti teigiamą įvaizdį svarbu ne tik pelno siekiančioms organizacijoms, bet ir švietimo institucijoms (mokykloms, kolegijoms, universitetams ir kt.). Tai įvyko po to, kai Lietuvoje buvo įvesta švietimo sistemos reforma. Paklausios būna tos organizacijos, kurios yra stipriausios bei geriausios. Didėjant švietimo innstitucijų pasirinkimui, tiek moksleiviai, tiek studentai įgyja didelę pasirinkimo laisvę. Dėl šios priežasties visos švietimo paslaugas teikiančios organizacijos turėtų vieną iš pagrindinių tikslų iškelti teigiamo bei patrauklaus įvaizdžio formavimo būtinybę.
Visos paslaugas teikiančios įmonės, norėdamos būti viena iš stipriausių savo srityje, turi įvairiais būdais formuoti kompanijos įvaizdį, kurti savitą palankų organizacijos stilių. Problema – 2005 metų įvykdyti „TNS Gallup“ tyrimai įrodo, kad Lietuvoje vis dar didelis procentas organizacijų savo įmonės įvaizdžio formavimo klausimą patiki ne specialistams.
Darbo objektas – VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdis.
Darbo ti

ikslas – išanalizuoti VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio valdymo ypatumus. Siekiant šio tikslo, suformuluoti tokie uždaviniai:
• Išnagrinėti organizacijos įvaizdžio esmę;
• Nustatyti gimnazijos įvaizdžio būklę;
• Atskleisti tobulintinas VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio sritis;
• Pateikti pasiūlymus VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio formavimui bei jo gerinimui.
Šio darbo tyrimo metodai:
• Mokslinės literatūros analizė;
• Anketinės apklausos analizė;
• VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos dokumentų analizė.
Baigiamojo darbo hipotezė – jei gimnazija ar kita švietimo institucija visuomenėje garsėja geresne mokymo kokybe nei kitose įstaigose, tai šis veiksnys bus viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių moksleiviai pasirenka būtent tą švietimo įstaigą.
Diplominio darbo struktūra. Darbas suskirstytas į tris dalis:
• Pirmojoje dalyje nagrinėjama Lietuvos ir užsienio mokslininkų literatūra;
• Antra dalis skirta anketinės apklausos analizei. Pateikiami Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogų bei moksleivių apklausos rezultatai;
• Trečioje dalyje pateikiami Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos tobulintini įvaizdžio formavimo aspektai bei rekomendacijos.

1. ORGANIZACIJOS ĮVAIZDŽIO FORMNAVIMO TEORINIAI ASPEKTAI

1.1. Organizacijos įvaizdžio esmė

Vienas pagrindinių šiuolaikinės organizacijos tikslų yra vartotojų pritraukimas bei išlaikymas suteikiant ar parduodant jiems vienokias ar kitokias paslaugas/prekes. Norėdama pritraukti kuo daugiau klientų, organizacija turi pasirūpinti savo įvaizdžio formavimu.
Mokslinėje literatūroje yra pateikta labai daug įvaizdžio bei svarbiausių jo formavimo ypatybių apibrėžimų. Vieni jų yra labai panašūs kiti skiriasi. Vieni autoriai įvaizdį suvokia kaip visuomenės požiūrį apie vieną ar kitą organizaciją, kitiems įvaizdis asocijuojasi su tam tikrais vaizdiniais.
S. Karauskaitė (2004) organizacijos įv

vaizdį apibūdina kaip bendrą ir vientisą įvairių visuomenės grupių suvokimą apie organizaciją ir jos veiklą. Tai žmonių nuomonių, vaizdinių bei požiūrių apie įmonę visuma.
Anot autorės, šiuolaikinėje visuomenėje nuolat augant įmonių konkurencijai bei privataus ūkio sektoriui, vis daugiau dėmesio yra skiriama stipraus bei stabilaus organizacijų įvaizdžio formavimui. Organizacijų įvaizdis turi lemiamos įtakos toms įmonėms, kurios siekia ilgalaikės ekonominės sėkmės bei stabilumo. Nuolatinis įvaizdžio formavimas suteikia tam tikrą jėgą rinkoje, kuri didina bei užtikrina jų patikimumą, pranašumą konkurencinės kovos metu. Teigiamas organizacijos įvaizdis garantuoja visuomenei siūlomų paslaugų kokybę bei saugo įmonę nuo konkurencijos.
Šiai autorei pritaria ir G. Drūteikienė (2003). Ji teigia, kad įvaizdis padeda pritraukti naujus partnerius bei klientus, padeda pritraukti ir išlaikyti gerus bei talentingus darbuotojus. Padidina jos galimybes pasinaudoti išoriniais finansavimo šaltiniais, jai būtinais ištekliais ir taip lemia jos plėtrą. Kiekviena organizacija privalo suvokti sąveikos svarbą su išorine aplinka bei kitomis organizacijomis, nes nuo to, kaip ji komunikuos, priklauso įvaizdžio vystymasis.
R. Kuprio (1997) nuomone, įmonės įvaizdis reprezentuoja organizaciją už jos ribų bei suteikia informacijos apie jos veiklą. Svarbiausias dalykas yra tas, kad įvaizdis apibūdina organizaciją, ją įvertina ir iš anksto nuteikia vartotoją vienaip ar kitaip reaguoti į organizacijos vykdomą veiklą. Dėl to žmogus organizacijos atžvilgiu elgiasi palankiai arba nepalankiai.
J. Maščinskienė, R. Kuvykaitė (2
2004) pabrėžia, kad įvaizdis yra unikalių asociacijų rinkinys, kuris tam tikru momentu susiformuoja vartotojų sąmonėje. Šios asociacijos parodo tai, ko esamas ar būsimas vartotojas gali tikėtis iš šios organizacijos, jos teikiamų paslaugų.
Anot M. Čeikauskienės (1997), įvaizdis – tai tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri atspindi tam tikrą objektą žmonių sąmonėje. Kitaip tariant, įvaizdis – tai visuma požiūrių ir vaizdinių apie tam tikrą objektą. Įvaizdžio sukūrimui reikalingos ne tik lėšos, bet ir laikas. Įvaizdis negali būti kartą sukurtas ir daugiau nebekintantis. Jis yra dinamiškas reiškinys, kintantis priklausomai nuo objekto arba žmonių grupės sąmonės pokyčių.
Šios autorės apibrėžimas parodo, kad įvaizdis nėra stabilus, jis gali kisti priklausomai nuo tam tikrų situacijų.
B. Čereška (2004) įvaizdį apibūdina kaip emocinį prekės ar paslaugos suvokimą. Šio autoriaus nuomone, įvaizdžiui lemiamos įtakos turi socialinis – psichologinis suvokimas, taip pat gausybė psichofiziologinių charakteristikų, kurios lemia ir įvaizdžio formavimo efektyvumą, ir jo išsilaikymo pastovumą.
Šio autoriaus nuomonei pritaria ir M. Čeikauskienė (1997). Ji teigia, kad socialinis – psichologinis fenomenas paliečia kiekvienos organizacijos gyvenimą. Tačiau vadovai ne visada turi aiškų supratimą apie šio fenomeno prigimtį ir būdus jį valdyti.
Paprastai įvaizdis aprėpia tokius savarankiškus požymius – atributus, kurie būdingi konkrečiam objektui. Šie požymiai gali egzistuoti objektyviai arba būti priskirti žmonių. Be to, įvaizdis pagal savo esmę gali būti ir aktyvus. Jis gali veikti tiek atskirų žmonių, tiek tikslinių gyventojų grupių sąmonę, emocijas, veiklą ir poelgius. Todėl žmonės teikia pirmenybę tik toms ir ne kitoms prekėms, bankams, paslaugų įmonėms ir panašiai (M. Čeikauskienė 1997).
Pasak G. Drūteikienės (2003), organizacijos įvaizdžio apibrėžimus tikslinga būtų skirstyti į dvi grupes:
1. Įvaizdis yra kognityvinio proceso rezultatas, t.y. jis yra siejamas su žmogaus pojūčiais organizacijos atžvilgiu. Į šią sąvoką įeina vertinimai, jausmai, nuostatos;
2. Įvaizdis yra komunikacinio proceso rezultatas.
V. Pranulis ir A. Pajuodis ir kt. (2000) teigia, kad įmonės įvaizdžio formavimo ir keitimo veiksmai apima visas marketingo priemones, kuriomis siekiama įmonei, prekei ar prekės ženklui (vardui, simboliui) suteikti tam tikrą įvaizdį arba pakeisti jau esantį. Prie jų priskiriamos priemonės, susijusios su pozicionavimu, prekių apipavidalinimu, kainų politika, reklama, ryšiais su visuomene, taip pat paskirstymo kanalų pasirinkimu. Egzistuoja abipusis ryšys: keičiant atskirų prekių grupių ar prekių ženklų įvaizdį, keičiasi bendras įmonės įvaizdis, ir atvirkščiai, keičiant bendrą įmonės įvaizdį atitinkamai keičiasi ir jos prekių įvaizdis.
Anot J. Burns (2007), pirmiausia organizacijos įvaizdį formuoja tos organizacijos nematerialusis turtas – darbuotojai, gebėjimas valdyti, o paskui tik tos organizacijos sąskaitoje esantys pinigai.
Apibendrinus visų autorių apibrėžimus galima teigti, kad organizacijos įvaizdis – tai žmonių, vartotojų nuomonių, vaizdinių, jausmų, tikėjimo visuma. Jis nėra pastovus, jis nuolat kinta dėl įvairiausių priežasčių. Kiekvienai organizacijai turėtų būti aktualu formuoti teigiamą savo įvaizdį (nors tai atsieina ir nepigiai) vartotojų atžvilgiu, nes palankaus įvaizdžio sukūrimas ir palaikymas organizacijai suteikia pranašumo prieš konkurentus, padeda sėkmingai plėtoti organizacijos veiklą.
Kadangi organizacijos identitetas yra glaudžiai susijęs su organizacijos įvaizdžiu, jis bus nagrinėjamas kitame poskyryje.

1.2. Organizacijos identiteto kūrimo priemonės

Organizacijos įvaizdis yra valdomas per organizacijos identitetą. Šios dvi sąvokos („įvaizdis“ bei „identitetas“) nėra sinonimai, nors dažnai jei nėra laikomos identiškos, tai bent yra painiojamos.
A. Pajuodis (2002) įmonės identitetą apibūdina kaip organizacijos pasirinktą būdą parodyti save išorinei aplinkai. Šis būdas atspindi įmonės filosofiją bei pabrėžia tuos bruožus, su kuriais ji nori būti siejama.
Anot N. Markwick, C. Fill (1997) organizacijos identitetas yra organizacijos asmenybės pristatymas kontaktinėms auditorijoms, kuris yra paremtas strategija.
S. Mamedaitytė (2003) mano, kad bendriausia įmonės identiteto kūrimo mintis yra, kiek galima aiškiau, vieningiau ir patraukliau save apibūdinti.
Pasak R. Gudausko (2006), kuo verslo konkurencija agresyvesnė, tuo svarbesnį vaidmenį atlieka organizacijos identitetas ir jo komunikacija: tiek viduje motyvuojant darbuotojus, tiek ir išorėje diferencijuojant bei kuriant pridėtinę vertę organizacijai.
I. Venckutė (2005) organizacijos identitetą apibūdina kaip organizacijos matomųjų ypatybių, pagal kurias žmonės gali atpažinti organizaciją, formavimas. Organizacijos identitetas plačiausia prasme suprantamas kaip organizacijos individualumas.
Taigi organizacija savo identitetu išorinei auditorijai atskleidžia savo geriausias savybes, kurios skiria ją nuo kitų organizacijų. Galima teigti, kad organizacija sukuria personažą, kurį stengiasi pristatyti visuomenei iš geriausios pusės.
Anot V. Pranulio, A. Pajuodžio ir kt. (2000), organizacijos identitetas įgauna išoriškai pastebimas formas per:
• Įmonės stilių;
• Komunikavimą su aplinka;
• Organizacinę elgseną.
Šie autoriai teigia, kad kiekviena iš šių įmonės identiteto politikos dalių įgyvendinama tam tikrais konkrečiais veiksmais (1 pav.)

1 pav. Įmonės identiteto išraiškos formos
Šaltinis: Pranulis, V., Pajuodis, A ir kt. 2000. Marketingas. The Baltic Press.

V. Pranulis, A. Pajuodis ir kt. (2000) organizacijos stilių, organizacijos elgseną bei komunikavimą apibūdina taip: „Įmonės stilių organizacija kuria vizualiomis išraiškos priemonėmis: firmos vardu (logotipu, firmos ženklu ir t.t.), pastatų dizainu, spalvomis bei formomis. Įmonės organizacinė elgsena atskleidžia tiek jos veiksmais organizacijos viduje (vadovavimo metodais, vadovų ir pavaldinių bendravimo stiliumi, materialinio ir moralinio skatinimo sistema ir pan.), tiek už jos ribų – bendraujant su verslo partneriais bei žiniasklaida ir kt. Organizacijos komunikavimas – tai visi įmonės veiksmai, kuriais, bendraujant su vidinėmis ir išorinėmis visuomenės grupėmis, siekiama atkreipti dėmesį į organizacijos savitumus“.
R. Urbanskienė ir R. Viržintas (1997) organizacijos stilių vadina ypatinga „kalba“, kurią sudaro firminiai prekės ženklai, aukšta gaminių kokybė bei pavyzdinga tvarka ir nepriekaištingas aptarnavimas.
Р. Айзенберг (1993) įmonės stilių suvokia kaip vieningą bei pastovų meninių ir tekstinių elementų atspindį visoje įmonės reklaminėje veikloje. Tačiau šio autoriaus apibrėžimas yra per siauras, nes organizacijos stiliaus samprata nėra apribojamas tik reklaminiais lankstinukais ar brošiūromis.
M. Čeikauskienė (1997) turbūt vienintelė autorė, kuri pateikė plačiausią įmonės stiliaus sampratą. Ši mokslininkė organizacijos stilių suvokia kaip spalvų, grafikos, žodžių, tipografijos, dizaino, nuolatinių elementų (konstantų) rinkinį, kuris užtikrina vizualią ir prasminę (dalykinę) prekių (paslaugų), visos iš firmos išeinančios informacijos vienybę. Taip pat jos vidinį ir išorinį apiforminimą bei firmos ir jos gaminių konkurentams pristatymą.
Taigi į įmonės stilių įeina visa tai, kas yra matoma, t.y. organizacijos interjeras bei eksterjeras, kitaip tariant, visa tai, kas sudaro jos išvaizdą.
Antra be galo svarbi įmonės identiteto išraiškos forma – organizacinė elgsena.
Organizacinė elgsena, pasak G. Dubausko (2006), tai kiekvienos organizacijos viduje esanti tam tikra sistema, kuri veikia tos organizacijos narių elgesį.

D. R. Clark (2000) mano, kad organizacinė elgsena – tai žinojimas, kaip žmonės, asmenys ar grupės elgiasi organizacijoje.
Organizacinė elgsena parodo žmonių veiksmus ir nuostatas, kurias jie demonstruoja organizacijoje bendraudami, kritikuodami, vertindami vieni kitus, spręsdami konfliktus ir kt.
Paskutinė svarbi sudedamoji identiteto dalis – komunikacija.
Anot K. Grigaliūno (2006), komunikacija – tai žmonių ryšys, bendravimas.
V. Ratkevičienė (2000) komunikaciją apibūdina kaip vieną iš žmonių bendravimo sričių, kurią kiekvienas lyg ir gerai supranta, bet labai sunkiai gali apibrėžti ir paaiškinti. Pasak šios autorės, žmogus negali egzistuoti be pastovaus ryšio su supančiu pasauliu, todėl nuolatos vyksta keitimasis informacija. Tai iš vienos pusės lemia asmenybės kaitą, o iš kitos – žmogaus atsakomybę už savo veiklą ir jos pasekmes. Komunikacija (lot. communicatio – pranešimas): bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais. Komunikuoti reiškia padaryti bendru (common). Komunikacija yra pranešimų siuntimo, gavimo ir interpretavimo procesas, kuris žmones susieja vieną su kitu bei su platesniu pasauliu.
J. Guščinskienė (2000) komunikaciją apibūdina kaip procesą, kurio metu kažkokia idėja yra perduodama iš šaltinio (siuntėjo) gavėjui, norint pakeisti jo elgesį. Informacija yra perduodama simboliais, kurie gali būti žodiniai (pasakyti ar parašyti) arba gali būti nežodiniai (piešiniai, mimika, gestai). Komunikacijos modelį sudaro keturi pagrindiniai elementai:
1. Siuntėjas – pranešimo kūrėjas;
2. Pranešimas – pati informacija;
3. Kanalas – priemonė pranešimui perduoti;
4. Gavėjas – tas, kam informacija yra siunčiama.
M. Ellis, C. Johanson (1994) pabrėžia, kad organizacijoje turi vyrauti skaidri komunikacija, t.y. informacija turi būti perduodama su mažiausia rizikos galimybe, kad ji bus nesuprasta ir, be abejo, ji turi būti trumpa.
Manytina, kad organizacijos identitetas svarbus tuo, kad įmonė jį formuodama padeda vartotojams ją atpažinti ir išskirti iš kitų organizacijų. Įmonės identitetas yra sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: organizacijos stiliaus, organizacinės elgsenos bei komunikavimo. Savo stiliumi įmonė parodo savo išorinę išvaizdą, organizacine elgsena – organizacijos viduje vyraujančias nuostatas tarp darbuotojų, komunikavimu – tiek patys darbuotojai yra geriau supažindinami su organizacija, jos veikla, tikslais, tiek vartotojai su jos gaminama produkcija, išskirtiniais bruožais ir pan.
Kiekvienai organizacijai turėtų rūpėti teigiamo jos įvaizdžio kūrimas. Dėl šios priežasties kitas poskyris yra skirtas pagrindiniams organizacijos įvaizdžio kūrimo modeliams.

1.3. Pagrindiniai organizacijos įvaizdžio kūrimo modeliai

Per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulio mokslinėje literatūroje buvo pristatyta keletas įvaizdžio kūrimo modelių. Jais buvo bandoma pademonstruoti, kaip organizacijos įvaizdis galėtų būti kuriamas bei valdomas.
Šiame darbe pristatysiu penkis įvaizdžio kūrimo modelius, kuriuos pateikia G. Drūteikienė (2004) ir K. Parachomikienė (2005):
1. S. Kennedy (1977) įvaizdžio kūrimo modelis;
2. G. Dowlingo (1986) įvaizdžio kūrimo modelis;
3. R. Abratto (1989) įvaizdžio kūrimo modelis;
4. H. Stuart (1994) įvaizdžio kūrimo modelis;
5. N. Ind (1997) įvaizdžio kūrimo modelis.
Pirmąjį įvaizdžio kūrimo modelį sukūrė S. Kennedy (1977).
Pasak G. Drūteikienės (2004), S. Kennedy teigė, kad rengiant organizacijos įvaizdžio programą dažnai dvejojama, ar įvaizdis būtinai turi atspindėti realybę, ar jis gali būti tiesiog sukurtas. Dėl šios priežasties įvaizdis privalo būti pagrįstas konkrečiais faktais, kitaip tariant, jis turi būti sukurtas taikant bendrą organizacijos politiką. Jei visa tai yra atliekama, organizacijos įvaizdį yra daug lengviau kurti.
Pagrindinis šios autorės tikslas buvo atskleisti, kaip yra kuriama įvaizdžio programa. Šis modelis yra pateikiamas 2 paveiksle.

2 pav. S. Kennedy organizacijos įvaizdžio kūrimo modelis
Šaltinis: Drūteikienė, G. 2004. Organizacijos įvaizdžio kūrimas: apibendrinto modelio link. www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/22/str11.html

Anot G. Drūteikienės (2004), S. Kennedy pagrindinis įnašas buvo tas, kad ji suformulavo efektyvaus organizacijos įvaizdžio sukūrimo sąlygą – įvaizdis turi parodyti realią organizacijos veiklą.
Šios autorės nuomonei pritaria ir K. Parachomikienė (2005), kuri dar pabrėžia, kad S. Kennedy darbas išsiskyrė tuo, kad kitų mokslininkų darbuose organizacijos darbuotojai ne visuomet buvo laikomi svarbiausiu įvaizdžio kūrimo elementu.
Antrąjį modelį sukūrė G. Dowlingas 1986 metais.
Pasak K. Parachomikienės (2005), G. Drowlingo įvaizdžio kūrimo modelis labai panašus į S. Kennedy modelį. Pagrindinis skirtumas tas, kad S. Drowlingo modelyje daug dėmesio skiriama organizacijos komunikacijai. Autorius išskyrė organizacijos vidinę komunikaciją, tarpasmeninę komunikaciją (vidinę ir išorinę) bei marketingo komunikaciją. G. Dowlingas teigė, kad tarpasmeninė komunikacija atskleidžia tuos įvaizdžius, kuriuos turi atskiros grupės, o masinės informavimo priemonės parodo, kaip organizacija pati suvokia save. Jis tikėjo, kad tik kontroliuojami ir valdomi elementai labiausiai veiks organizacijos įvaizdį. Prie jų priskiriami ir tie elementai, kurie susiję su darbo aplinka bei organizacijos vieta rinkoje, o ne su vadovų vizijomis (3 pav.).

3 pav. G. Dowlingo (1986) organizacijos įvaizdžio kūrimo modelis
Šaltinis: Drūteikienė, G. 2004. Organizacijos įvaizdžio kūrimas: apibendrinto modelio link. www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/22/str11.html

Trečiąjį įvaizdžio kūrimo modelį pristatė R. Abrattas 1989 metais.
G. Drūteikienės (2004) nuomone, šis modelis labai skyrėsi nuo ankstesnių: tiek S. Kennedy, tiek G. Dowlingo. Tai buvo lyg ir naujas požiūris į įvaizdžio kūrimą, tačiau kartu mėginta ir paaiškinti ankstesnių mokslininkų koncepcijas. R. Abrattas įtraukė organizacijos individualumo sąvoką. Tačiau, kaip pasirodė vėliau, šios sąvokos vartojimas nebuvo labai platus. A. Abrattas teigė, kad vadovai turi ištirti organizacijos individualumą ir jo pagrindu plėtoti organizacijos filosofiją, kuri apimtų pagrindines organizacijos vertybes. Tai jis pavadino organizacijos kultūra. Organizacijos identitetas, šio mokslininko nuomone, yra pagrindinis organizacijos komunikacijos mechanizmas. Organizacijos identitetą apibrėžė kaip rinkinį vaizdinių, elgsenos ir kitų elementų, kuriais remiantis galima išskirti šią organizaciją iš kitų (4 pav.).
Anot K. Parachomikienės (2005), R. Abrattas pripažino, kad organizacijos įvaizdis ir identitetas dažnai vartojami kaip sinonimai ir savo modelyje bando skirti šias sąveikas įvesdamas organizacijos įvaizdžio ir identiteto „interfeiso“ sąvoką, kuri reiškia perėjimą iš organizacijos vidinės aplinkos į išorinę. Tai tartum linija tarp vidaus ir išorės.

4 pav. R. Abratto organizacijos įvaizdžio kūrimo modelis
Šaltinis: Drūteikienė, G. 2004. Organizacijos įvaizdžio kūrimas: apibendrinto modelio link. www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/22/str11.html

1994 m. australų mokslininkė H. Stuart peržiūrėjo ir patobulino R. Abratto (1989) modelį.
Anot Drūteikienės (2004), pagrindiniai pakeitimai buvo padaryti įtraukiant organizacijos kultūrą ir organizacijos simbolius į vieną erdvę su organizacijos identitetu. Šis modelis atskleidė vidinius ir išorinius organizacijos ryšius.
K. Parachomikienė (2005) pabrėžia, kad H. Stuart (1994) metų modelyje ypač svarbu tai, kad tarp organizacijos individualumo ir organizacijos identiteto buvo įterpta organizacijos strategija parodant, kad organizacijos identitetas – tai sąmoningas organizacijos individualumo, kaip organizacijos strateginio sprendimo, pristatymas.
1999 m. pati autorė (H. Stuart) pripažino, kad jos modelis neaprėpė organizacijos teikiamų paslaugų ar prekių, kurios taip pat rodo bendrą organizacijos identitetą (5 pav.).

5 pav. H. Stuart (1998) organizacijos įvaizdžio modelis
Šaltinis: Drūteikienė, G. 2004. Organizacijos įvaizdžio kūrimas: apibendrinto modelio link. www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/22/str11.html

1997 metais mokslininkė N. Ind patobulino R. Abratto įvaizdžio kūrimo modelį.
Pasak G. Drūteikienės (2004), N. Ind manė, kad R. Abratto modelis yra geras, tačiau jame nėra svarbaus organizacijos įvaizdį lemiančio elemento – produktų ar paslaugų, todėl šiek tiek pakoregavusi 1997 metais pateikė jį mokslo visuomenei.
K. Parachomikienė (2005) teigia, kad N. Ind modelyje yra aiškus ryšys tarp organizacijos produktų bei jos identiteto: produktų pobūdis veikia organizacijos kultūrą ir identitetą, o organizacijos identitetas – produktų pobūdį. N. Ind kaip pirmąjį elementą pasirinko organizacijos identitetą. Jos nuomone, organizacijos identitetas yra ne kas kitas kaip tos organizacijos individualumas, nes jį formuoja organizacijos istorija, filosofija, technologijos pobūdis ir kokybė. Identitetą taip pat formuoja ir nuosavybė, žmonės, lyderiai, etinės ir kultūrinės vertybės, organizacijos strategija, patikimumas, pelningumas ir apyvarta, struktūros ir sistemos bei jų orientacija ir t.t. Ji pabrėžė, kad kiekvienos organizacijos identitetas yra unikalus, pagrįstas individualia patirtimi. Marketingo komunikacijos strategija taip pat unikali, nes remiasi vertybėmis, priklausančiomis identitetui. Ši strategija susijusi su organizacijos komunikacijos tikslais ir apibrėžia komunikacijos priemonių vaidmenį. Darbuotojų požiūrį į organizacijos identitetą nulemia organizacinė kultūra – organizacijos vertybės, kurias perteikia kolektyvinis elgesys, požiūris ir vidinės komunikacijos procesas. Produktai ir paslaugos, kuriuos parduoda organizacija, yra paskutinis komunikacijos proceso elementas (6 pav.).

6 pav. N. Ind (1997) patobulintas R. Abratto (1989) organizacijos įvaizdžio modelis
Šaltinis: Drūteikienė, G. 2004. Organizacijos įvaizdžio kūrimas: apibendrinto modelio link. www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/22/str11.html

Teigtina, kad pateikti organizacijos įvaizdžio formavimo modeliai parodo, kaip būtų galima valdyti organizacijos įvaizdį, suformavus organizacijos identitetą skirtingomis, įvairiomis komunikacijos priemonėmis. Šie visi modeliai yra reikšmingi tuo, kad jų dėka yra atskleidžiamas procesas, kuris yra ne tik sudėtingas, bet ir sunkiai identifikuojamas. Dėl šios priežasties įvaizdžio valdymo problemos dažnai yra sprendžiamos neadekvačiai. Nuo to laiko, kai jie pirmą kartą buvo pristatyti visuomenei, šie modeliai buvo išnagrinėti ne vieną kartą. Dėl to buvo pastebėta nemažai jų trūkumų. Pagrindiniai trūkumai būtų tokie: neskiriama pakankamai dėmesio organizacijos kultūros klausimams, o jei ir skiriama, tai požiūris į šią sritį yra labai naivus; neatsižvelgiama į išorinės aplinkos elementus ir jų įtaką; pamirštama paminėti, kad organizacijos įvaizdis gali būti sukurtas ir neigiamas bei nepageidaujamas.
Sukurti teigiamą įvaizdį yra svarbu ne tik pelno siekiančioms organizacijoms, bet ir švietimo institucijoms. Kitame poskyryje bus nagrinėjami pagrindiniai veiksniai, lemiantys švietimo institucijų įvaizdį.

1.4. Švietimo institucija kaip organizacija

Ne tik verslo organizacijoms yra svarbu formuoti teigiamą įvaizdį, tai svarbu ir švietimo institucijoms. Požiūris į šias įstaigas priklauso nuo to, kaip ir iš kurio taško į jas bus žiūrima. Kartais jose dirbančių darbuotojų (mokytojų, dėstytojų ir pan.) bei mokinių/studentų nuomonės apie tą įstaigą sutampa, kartais – ne. Taip pat gali nutikti ir už švietimo įstaigų durų esančių tėvų, valdžios atstovų bei visuomenės.
L. Egerovi, D. Egerovi (2003) pateikia tokį mokyklos įvaizdžio apibūdinimą: „Mokyklos įvaizdžio pagrindiniai elementai yra pastovus, teigiamas ir aukštas, profesionalus mokyklos darbuotojų darbo atlikimas, teigiamas klimatas, profesionalus vadovavimas, demonstruojant savitus mokyklos bruožus ir bendraujant tiek su vidaus, tiek su išorės vartotojais“.
Anot A. Žekevičienės (2003), egzistuoja labai daug veiksnių, kurie gali paveikti aukštą švietimo įstaigos įvaizdį: švietimo įstaigos darbuotojai (mokytojai/dėstytojai); elgesio normos; studentų rezultatai; tėvų, verslo žmonių, visuomenės parama; skirstomų lėšų kiekis; naujų technologijų pritaikymas; sąžininga lyderystė; rūpestis studentais bei mokiniais; suklasifikuotos studijų programos.
Visų pirma ko turi imtis mokykla, kurdama teigiamą įvaizdį, tai išsiaiškinti bendruomenės reikalavimus, poreikius, nes kitaip pastangos nueis perniek (L. Egerovi, D. Egerovi 2003).
P. Dalinas, H., G. Rolffas, B. Kleekampas (1999) mokyklą suvokią kaip organizaciją, kurioje glaudžiai susiję penki kintamieji: aplinka, vertybės, struktūra, žmonių santykiai, strategija (3 priedas).
Aplinka svarbi visoms mokykloms. Žodis „aplinka“ čia reiškia administracinius ryšius su mokyklų valdžia, taip pat daug neoficialių santykių su organizacijomis, institucijomis ir t.t. Aplinka dar vaidina unikalų vaidmenį apibrėždama mokymo kokybę. Ji visada turi atsižvelgti į naujus kontrolės institucijų reikalavimus, bet turėti savo viziją ir pašaukimą (P. Dalinas, H., G. Rolffas, B. Kleekampas 1999):
1. Vertybės yra be galo svarbios, nes jos yra apibūdinamos ideologijose, mokymosi ir auklėjimo teritorijose, oficialiuose tiksluose, be to, jos gali būti suprantamos kaip kasdienės normos. Vertybes pateikia žmonės: personalas, vadovai ir moksleiviai (P. Dalinas, H., G. Rolffas, B. Kleekampas 1999).
2. Struktūra yra matmuo, susijęs su tuo, kaip mokykla organizuota, kaip skirstomos užduotys ir formalios sprendimų priėmimo struktūros (P. Dalinas, H., G. Rolffas, B. Kleekampas 1999).
3. Santykiai reiškia vidinius žmonių santykius mokykloje: tarp moksleivių, mokytojų ir vadovų klasėse, žaidimų aikštelėje, mokytojų kambaryje. Organizacijos kokybę ir teigiamo įvaizdžio formavimą dažnai parodo žmonių santykiai: tarp grupių, tarp vadovų ir tų kuriems vadovaujama. Mokomasi per dialogą. Svarbus mokyklų tikslas – kurti gerus, žmoniškus santykius (P. Dalinas, H., G. Rolffas, B. Kleekampas 1999).
4. Strategija apibūdina lėšų skirstymo būdus, taip pat bendrą mokyklos programą bei mokymo pakraipas. Į ją, be to, įeina planavimas, vadovavimas, problemų sprendimas, žmonių išgalių plėtra, sprendimų priėmimas ir kokybės kontrolė (P. Dalinas, H., G. Rolffas, B. Kleekampas 1999).
Pasak L. Kraujutaitytės (2002), institucijos reputacija, prestižas ir socialinis statusas yra ne tik užsidirbamas bei politiškai sumodeliuojamas, bet dar ir paveldimas. Paveldėtos vertybės formuoja uždarą statuso savireprodukcijos ratą, kai aukštas institucijos statusas garantuoja vertybes, kurios užtikrina jos aukštą reputaciją ir prestižą.
Kaip teigia A. Arbačiauskas (1996), švietimo organizacija norėdama kurti teigiamą įvaizdį visų pirmą turėtų būti besimokanti organizacija, nes besimokanti organizacija nuolat skatina savo narius mokytis ir tobulėti bei nuolat visą save pertvarko, siekdama aukštesnės kokybės.
Šis autorius išskiria tokius besimokančios organizacijos požymius: visuotinė mokymosi strategija, t.y. vadovų sprendimai yra eksperimentiniai, o ne galutiniai nutarimai; visų dalyvavimas formuojant politiką; informacinių technologijų panaudojimas; ataskaitos orientuotos padėčiai tobulinti, o ne asmeniui vertinti; vidiniai mainai (vidiniai organizacijos paslaugų vartotojai bei tiekėjai); atlyginimo lankstumas (alternatyvių sistemų naudojimas); nuolatinis išorinės padėties stebėjimas; tarpinstitucinis mokymais, naudojant įvairias bendradarbiavimo formas; teigiamas mokymosi klimatas (laikas eksperimentuoti, analizuoti ir pasimokyti); savęs tobulinimas (teisė ir pareiga).
Anot P. Dalino, H., G. Rolffo, B. Kleekampo (1999), veiksmingoji mokykla, kuri yra sukūrusi teigiamą įvaizdį, pasižymi tokiomis ypatybėmis:
1. Turi mokyklos vadovą su lyderio ypatybėmis, kuris ypač domisi vadovavimu mokymui;
2. Tarp svarbiausių sampratų pirmenybę teikia mokymui, bet mažiau rūpinasi kitomis mokyklos veiklos rūšimis;
3. Turi išskirtinę į mokymąsi orientuotą atmosferą, skatinančią kiekvieną individą pasitempti;
4. Turi mokytojų, kurie reikalauja iš kiekvieno moksleivio kuo labiau stengtis patenkinti bent minimumą reikalavimų;
5. Sukuria klimatą, kur mokymasis pripažįstamas ir reguliuojamas.
Galima teigti, kad besimokančios bei veiksmingos organizacijos principu turėtų vadovautis tos švietimo institucijos, kurios nemano, kad galima pasitenkinti tuo, kas yra pasiekta. Jos siekia tobulybės, nors kartais ir neišvengia kliūčių bei klaidų. Šis požiūris sąlygoja paslaugų kokybės didėjimą bei pranašumą prieš konkurentus (kitas švietimo įstaigas).
Klasėje tiek mokytojai, tiek ir mokiniai atlieka ir kalbėtojo, ir klausytojo vaidmenis. Dėl to formuojant įvaizdį yra be galo svarbus komunikacijos procesas tam, kad klasėje būtų užtikrintas komunikavimas ir mokymasis. Visi dalyviai turi turėti žinių, gebėjimų ir nuostatų, tinkamų mokykloje, ir kalbėtis, ir klausytis. Tai negali būti numanoma, nes jei nors viena pusė nesistengs suprasti kitą pusę, t.y. vyraus nesusikalbėjimas, tai gali padaryti didelę žalą tiek mokymo, tiek mokymosi procesui. O dėl šios priežasties švietimo institucijos įvaizdis gali smukti.
A. Pollardas, J. Collins ir kt. (2002) pabrėžia, kad komunikacija yra sudėtingas dalykas, tad nekeista, kad dažnai nepasiseka. Sparčiuose užkodavimo ir atkodavimo procesuose slypi begalė nesusipratimo galimybių.
Šių autorių manymu, veiksmingai komunikuoti padeda paraverbalinės (balso tonas, tempas, aukštis ir t.t.) ir neverbalinės (žvilgsnis, gestai, judesiai ir pan.) sakytinės kalbos ypatybės.
Anot V. J. Černiaus (2006), komunikacija egzistuoja kiekvienoje organizacijoje. Ši sistema turėtų būti kuo atviresnė, nes jei ji yra uždara, tai joje vyrauja daug paslapčių. Paslaptys yra be galo pavojingos, nes jos dažnai kyla iš neteisingų prielaidų, kurių negalima patikrinti. Dėl šios priežasties sprendimai bei veiksmai gali neatitikti realios situacijos ir būti klaidingi.
A. Pollardas, J. Collins ir kt. (2002) pateikia D. Barneso parengtą kaip komunikavimo stiliaus bei požiūrio į mokymąsi ir žinias ryšio hipotezę (4 priedas). Anot šių mokslininkų, jeigu mokytojas žinias supranta kaip turinį (kaip privalomą mokomąjį dalyką, kurį mokiniai turi perimti), tada komunikacija iš esmės yra perdavimas, ir vyrauja vertinimas. Vadinasi, mokinių kalbėjimas bus pristatomojo pobūdžio, o galimybių patikslinti arba parengti kitą variantą – mažai. Rezultatas – išmoktos „mokyklinės žinios“, kurios reikalingos atsakyti į mokytojo klausimus, bet gali būti greitai pamirštos ir menkai paveikti ar išvis nepaveikti mokinio asmeninio supratimo ir gyvenimo už mokyklos. Tačiau jeigu mokytojas žinojimą suvokia kaip mokinio gebėjimą interpretuoti, komunikacija bus interaktyvi, ir vyks mokytojo žinojimo ir mokinio žinojimo derybos. Kalbėjimas ir rašymas taps bendradarbiavimu ir aiškinimusi ir skatins suprasti, nes naujos žinios siejamos su mokinio „žinojimu, kaip veikti“.
Kaip teigia R. Adamonienė, S. Daukilas ir kt. (2001), kiekvienas žmogus (taip pat ir mokytojas bei mokinys) turėtų naudotis devyniomis taisyklėmis, padėsiančiomis bendrauti tarpusavyje bei su aplinkiniais:
1. Mokėti žvelgti pašnekovui į akis;
2. Mokėti klausytis;
3. Mokėti klausinėti;
4. Rodyti pasitikėjimą savimi;
5. Demonstruoti humoro jausmą;
6. Būti garbingam;
7. Mylėti ir gerbti žmones;
8. Būti geranoriškam;
9. Būti patraukliam.
Jei kiekvienoje švietimo institucijoje būtų naudojamasi šiomis taisyklėmis, iškiltų mažiau rūpesčių bei nesutarimų tarp mokytojų/dėstytojų bei mokinių/studentų. Tada daugiau dėmesio organizacija galėtų skirti kitoms problemoms.
V. J. Černius (2006) mano, kad dar be komunikacijos teigiamą švietimo įstaigų įvaizdį padeda suformuoti: klimatas (kiekvieną klasę/auditoriją veikia bendra mokyklos/universiteto/kolegijos organizacija, joje susiformavusi kultūra. Visos švietimo įstaigos turėtų pasižymėti lankstumu, besikeičiančiais grupavimais, mokytojų bendravimu, naujovių įvedimu, o ne būti pastovioms, paprastoms, tokioms pat, kaip prieš dešimt ar šešiasdešimt metų); normos (kiekvienos organizacijos nariai vadovaujasi į organizaciją atsineštomis bei joje jau susiformavusiomis normomis: ką ir kaip daryti, ko nedaryti, kaip elgtis).
Anot A. R. Cohen, S. L. Fink ir kt. (1988), normos – tai nerašytos taisyklės, įsitikinimai, kuriuos žino didžioji dalis grupės narių. Tie įsitikinimai bei taisyklės parodo, koks elgesys yra deramas norint būti geru tos grupės nariu.
Dar vienas labai svarbus dalykas formuojant įvaizdį yra organizacijos kultūra. Ji svarbi visoms organizacijoms. Tai pažymi ir R. Rekašiūtė – Balsienė (2006). Jos nuomone, organizacinė kultūra remiasi gilumine organizacijos sandara, kurią lemia organizacijos narių turimos sąlyginai pastovios vertybės, įsitikinimai ir prielaidos.
P. Jucevičienės, A. Poškienės ir kt. (2000) nuomone, universiteto organizacijos kultūra laikytina specifinių, akcentuojančių mokslo žinių kūrimo ir studijų veikla, ne pelno siekiančios edukacinės organizacijos esminių vertybių sistema, kuria ši organizacija vadovaujasi.
Šios autorės teigia, kad norint geriau suvokti kai kuriuos procesus, vykstančius šiuolaikiniuose universitetuose, pasitelkiama įvairių organizacijų tipų veiklos analizė. Šiuolaikinio universiteto struktūroje ir jos veiklos padaliniuose galima aptikti net keturių skirtingų organizacijų: kolegijos, biurokratinės organizacijos, korporacijos, įmonės veiklos bruožų (universiteto organizacijos kultūros modeliai ir jų bruožai pavaizduoti 5 priede).
Kolegijai būdingiausias bruožas – laisvė. Universitetui tai reiškia plačias perspektyvas: institucijos laisvę nuo išorinės kontrolės, t.y. šalies valdžios kontrolės. Kolegijos tipo organizacijoje daugelis sprendimų priimama padaliniuose, kuriuose didelis autoritetas yra mokslininkai. Jų ekspertinis autoritetas yra neginčijamas, tačiau, antra vertus, iškyla grėsmė atsirasti subjektyvumui, konservatyvumui, o tai ypač gali pasireikšti didelėse organizacijose (P. Jucevičienė, A. Poškienė ir kiti 2000).
Universitete, kuriame vyrauja biurokratinis veiklos stilius, didelis dėmesys skiriamas taisyklėms, instrukcijoms, įvairioms normoms. Nors tai naudinga organizacijai: visi darbai atliekami pagal instrukcijas, todėl galima tikėtis, jog organizacijoje vyrauja tvarka, tikslumas, o tai naudinga bet kokio tipo organizacijos veikloje. Tačiau aklas taisyklių laikymasis veda prie standartizacijos, kuri nors ir yra stabilumo pagrindas, tačiau trukdo racionaliems sprendimams bei naujovių įdiegimui (P. Jucevičienė, A. Poškienė ir kiti 2000).
Korporacijos tipo organizacijoje svarbią vietą užima darbuotojų hierarchija ir valdžia. Tokia organizacijos struktūra nėra ideali universitetui. Ji tinka tik kritiniais atvejais (P. Jucevičienė, A. Poškienė ir kiti 2000).
Universitete, kuriame vyrauja įmonės tipo kultūra, didžiausias dėmesys skiriamas klientui, t.y. studentui (P. Jucevičienė, A. Poškienė ir kiti 2000).
P. Dalino, H., G. Rolffo, B. Kleekampo (1999) manymu, mokyklos kultūra yra sudėtingas reiškinys, kuris turėtų būti skiriamas į tris skirtingus lygmenis:
1. Transracionalusis lygmuo – vertybės suvokiamos kaip metafizinės ir pagrįstos tikėjimais, etikos kodeksu bei moralinėmis idėjomis.
2. Racionalusis lygmuo – vertybės suprantamos ir grindžiamos tam tikrame normų, papročių, lūkesčių bei standartų kontekste ir priklauso nuo kolektyvo patvirtinimo.
3. Subracionalusis lygmuo – vertybės suvokiamos kaip asmeninės simpatijos ir jausmai; jos glūdi emocijose, jos labai svarbios, tiesioginės, afektinės ir bihioveristinės. Iš esmės jos asocialios ir amoralios.
Reta mokykla žino savo transracionaliojo lygmens vertybes, mažai jų šiame lygmenyje turi aiškių duomenų. Tačiau racionaliojo lygmens aiškias vertybes dauguma mokyklų atskleidžia savo suformuluotuose tiksluose, normose, taisyklėse, mokyklos programoje, kasdienėje praktikoje, papročiuose ir ceremonijose. Na, o subracionalusis lygmuo daugelyje mokyklų vaidina labai svarbų vaidmenį, ypač todėl, kad mokykla nėra įpratusi reikštis racionaliuoju lygmeniu ir dėl valdžios, kurią turi tam tikri mokytojai (dėl didelės autonomijos). Asmeninės simpatijos turi tendenciją dominuoti (P. Dalinas, H., G. Rolffas, B. Kleekampas 1999).
Kultūros apibrėžimai parodo, kad individai ir jų santykiai yra svarbūs švietimo institucijos kultūros veiksniai. Mokyklos kultūra daro didelę įtaką toms galimybėms, kurias kiekvienam vaikui teikia mokykla/universitetas/kolegija.
O. Krepštienė (2004) konkrečiai analizuoja kolegijos įvaizdžio kūrimą. Pagrindinį kriterijų, kuriant kolegijos įvaizdį, ji išskiria tinkamai pateiktos misijos būtinumą (išskiriant jos išskirtinumą).
Jos nuomone:
• Kolegijos įvaizdis turi būti planuojamas ir kontroliuojamas kaip ir kiti strateginiai veiksmai;
• Organizacijos įvaizdžio kūrimui didelę įtaką daro asmeninės vadovo savybės, vadovavimo stilius, darbuotojų motyvavimas, teigiamas darbuotojų tarpusavio santykių palaikymas, žmonių ir materialiųjų išteklių racionalus valdymas, komunikacijos bei dalyvavimo kokybė ir bendradarbiavimas;
• Organizacijos įvaizdžio kūrimas remiasi jos vizija, misija, filosofija;
• Organizacijos kultūra yra viena iš kokybių, sąlygojančių įvaizdžio kūrimo galimybes;
• Apibūdindama savo identitetą ir pranešdama apie jį įvairioms visuomenės grupėms, organizacija kuria savo įvaizdį.
O. Krepštienės teiginiui, kad įvaizdžio kūrimas remiasi organizacijos vizija, misija bei filosofija, pritaria daugelis autorių, kurie pabrėžia jų svarbą bei naudą organizacijoje.
Anot A. Varec (2003), vizija – tai koncepcinis trokštamos ateities vaizdas, o jos formuluotė turėtų būti: trumpa, bet įsimintina; įkvepianti; apibūdinanti idealią poziciją; apeliuojanti į darbuotojus; apibūdinanti ateities paslaugų teikimo lygį.
V. Beresnevičiūtė, G. Kadziauskas, R. Diržys (2002), teigia, kad vizija – tai apibrėžimas, parodantis, kur organizacija nori būti ateityje ar, kitaip sakant, kokia ji nori būti ateityje.
Šie autoriai išskiria keletą labai svarbių kriterijų, kuriais pasižymi organizacijos vizija:
1. Aiškumas. Organizacijos atstovai turi aiškiai suprasti, ko siekia. Jos kūrime turi dalyvauti visi organizacijos atstovai.
2. Motyvacinė vertė. Vizijoje turi būti kažkas, ką pasiekę visi organizacijos atstovai galėtų didžiuotis, ir siekiant jos įgyvendinimo darbuotojams reikėtų prisiimti iššūkį.
3. Galimybė vystytis. Dažnai organizacijų vizijos būna taip suformuluotos, kad visai lieka neaišku, ką jos turi pasiekti. O tai yra būtina geros vizijos sąlyga.
4. Pasiekiamumas. Yra tokių siekiamybių, kurios negali būti pasiektos. Vizija reikia formuoti taip, kad darbuotojai galėtų bent iš dalies jausti pasitenkinimą dėl savo pastangų ir matytų savo darbo rezultatą.
Geros vizijos sukūrimui labai trukdo nusistovėję organizacijos vidinės tradicijos, absurdiškumo baimė, organizacijos atstovų stereotipai, pervargę lyderiai, trumparegiškumas ar dalyvaujančiųjų negatyvizmas (V. Beresnevičiūtė, G. Kadziauskas, R. Diržys 2002).

Misijos formuluotė, pasak A. Varec (2003), tampa neatsiejama organizacijos kultūros ir strategavimo dalimi. Jos manymu, misija turi būti glaustas, lengvai suprantamas, informatyvus organizacijos paskirties įvardinimas.
A. Hargreavesas (1999) pažymi, kad vadovaujant švietimo institucijai, siekiant, kad ji būtų veiksminga, o jos darbuotojai tobulėtų, pageidautina, jog ji turėtų savo misiją ar suvoktų jos svarbą. Misija švelnina mokymo netikrumų keliamą kaltę, mokytojų bendruomenėje puoselėdama bendrus įsitikinimus ir tikslus. Misija taip pat leidžia mokytojams jausti darbo efektyvumą, tikėti, jog gali pagerinti moksleivio pažangą. Misija motyvuoja mokytojų elgesį ir suteikia jam prasmę. Ji ypač svarbi tobulumo siekiantiems mokytojams.
A. Seilius (1994) teigia, kad organizacijos misija turi didžiulę reikšmę, nes jos pagrindu formuojami tikslai, kurie tampa valdymo sprendimų priėmimo kriterijais. Jeigu organizacija neturėtų misijos, tai įstaigos vadovas orientuotųsi tik savo individualioms vertybėms, o jos visada gali gerokai skirtis nuo organizacijos paskirties. Misijos dėka detalizuojamas organizacijos statusas ir užtikrinama orientacija formuojant tikslus ir strategiją.
V. Beresnevičiūtė, G. Kadziauskas, R. Diržys (2002) misiją apibūdina kaip vieną sakinį, kuris atsako į keletą klausimų:
1. Dėl ko mes egzistuojame?
2. Ką mes veikiame?
3. Kaip mes tai darome?
4. Kam mes tai darome?
5. Kuo ši organizacija skiriasi nuo kitų?
Anot šių autorių, gerai įvardinta misija pasižymi tokiomis savybėmis: yra aiški ir trumpa; aiškiai nurodo veiklos kryptį, nedetalizuojant konkrečių darbų; jei tam yra reikalinga, apibrėžiama, kam organizacija tarnauja; priimtina visiems organizacijos nariams; suprantama žmonėms už organizacijos ribų; apibrėžia organizacijos unikalumą. Tai yra labai svarbu, nes parodo, kuo organizacija išsiskiria iš savo konkurentų.
Šiomis savybėmis pasižymi ir tolimesniame darbe nagrinėjama Vytauto Didžiojo gimnazija (toliau VDG).
O. Krepštiūenė (2004) organizacijos filosofiją apibūdina kaip švietimo institucijos elgesio standartą, dalykinį credo. Ji nusako pagrindines vertybes, lūkesčius ir veiklos principus, kuriais vadovaujasi švietimo įstaiga, siekdama savo tikslų.
Pasak šios autorės, filosofijos įdiegimo sėkmė priklauso nuo tokių sąlygų: individo asmeninio reikšmingumo pripažinimo; darbuotojų kompetencijos ugdymo; darbuotojų asmeninės iniciatyvos skatinimo.
P. Jucevičienė, A. Poškienė ir kiti (2000) pažymi, kad organizacijos filosofija apima tiek realų dabartinį jos gyvenimą, tiek ateities vizijos numatymą.
Ko dar nereikėtų pamiršti, kuriant teigiamą švietimo institucijos įvaizdį – tai mokytojo/dėstytojo kompetencija, kuri yra ypač svarbi. Firminis organizacijos ženklas yra kompetentingas, sau labai reiklus personalas. Svarbu tai, kad mokytojas nuolat siektų mokytis ir asmeniškai tobulėti. Mokytojo išprusimas tampa problemas sprendžiančios mokyklos šerdimi (P. Dalinas, H., G. Rolffas, B. Kleekampas 1999).
Manytina, kad visų pirma švietimo institucija turėtų suformuoti misiją, viziją bei savo filosofiją, kuriomis vadovautųsi bei siektų užsibrėžtų tikslų, nes jos padeda ne tik organizacijos darbuotojams, bet ir visuomenei geriau suprasti, ko siekia ta institucija. Taip pat kurdama įvaizdį, turėtų nepamiršti vertybių bei normų, organizacijos kultūros, komunikacijos.
Kuriant organizacijos įvaizdį būtina nepamiršti strategijos, kuri bus nagrinėjama kitame poskyryje.

1.5. Organizacijos įvaizdžio kūrimo ir valdymo strategija

Organizacija, kuri yra apsisprendusi kurti savo įvaizdį, turi sudaryti kūrimo ir valdymo strategiją, padėsiančią siekti užsibrėžto tikslo. Įvairūs mokslininkai savo knygose skirtingai apibūdina strategiją bei jos paskirtį organizacijoje.
Anot E. Paulavičienės (2002), strategiją reikėtų laikyti kryptinga ilgalaike organizacijos veiklos programa, kurios nuolatinis koregavimas neišvengiamas, vykstant veiklos ir socialinės aplinkos pokyčiams.
V. Kučinskas, R. Kučinskienė (2002) teigia, kad strategija – tai svarbiausia organizacijos veiksmų programa, kuri nurodo ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiama prognozių pagrindu. Todėl strategija tiksliai nenurodo, kaip įmonė sieks savo tikslų. Ji tik suformuluoja pagrindinius tikslus ir numato politiką jiems pasiekti, kad organizacijos veikla būtų nukreipta viena kryptimi. Strategiją rengia aukščiausio lygio vadovybė, o ją įgyvendinant dalyvauja visų lygių vadovai.
Su pastarųjų autorių nuomone, kad į strategijos realizavimą turi būti įtraukiami visi valdymo lygiai, sutinka ir S. Stoškus ir D. Beržinskienė (2005).
Pasak V. Kučinsko, R. Kučinskienės (2002), socialinėms organizacijoms geriausiai tinka paprasta strategija, kurios plane būtini šie elementai:
• Ilgalaikis tikslas, kuris turi būti suvokiamas kiekvienam darbuotojui, skatinantis veikti ir stimuliuojantis energiją;
• Sugebėjimai, formuojantys strategijos pagrindus, kurių dėka galima konkuruoti su panašiomis organizacijomis;
• Vertybės, prie kurių vadovai ir darbuotojai turi derinti savo ketinimus ir veiksmus;
• Veiksniai, kurių dėka artėjama prie tikslo;
• Struktūros formavimas, neįtraukiant nereikalingų pareigybių ir nereikalingų darbuotojų;
• Tikslai;
• Kontrolės sistema, padedanti įvertinti riziką ir taip koreguoti tikslus bei planus;
• Terminai, kurie rodo iki kada būtina pasiekti tikslą.
Šio tipo strategija vadovaujasi ir tolimesniame darbe nagrinėjama Vytauto Didžiojo gimnazija.
Paprasta strategija būdinga veikiančiai organizacijai. Strateginis planas bus patikimas, jei bus atsižvelgta į išorinius veiksnius: politinius, ekonominius, sociokultūrinius, technikos ir technologijos, rinkos. Bei vidinius: žmonės, organizacinės kultūros, materialinius ir finansinius išteklius (V. Kučinskas, R. Kučinskienė, 2002).
Anot L. Egerovi, D. Egerovi (2003), egzistuoja 4 pagrindinės strategijos, kurios gali padėti gerinti mokyklos įvaizdį:
• Kai apie mokyklą žino nedaug žmonių, tačiau jie visi yra geros nuomonės apie ją – tada reikia didinti bendravimą savo rajone.
• Daug žmonių žino apie šią mokyklą ir visi yra geros nuomonės apie ją – tokiu atveju būtina išlaikyti gerą mokyklos įvaizdį ir teigiamą suvokimą apie ją.
• Nedaug žmonių žino apie šią mokyklą, bet tie, kurie žino, yra blogos nuomonės apie ją – būtina išanalizuoti neigiamus vertinimus, paruošti planą, minimizuoti neigiamus faktorius, sukurti teigiamą suvokimą apie mokyklą.
• Daug žmonių žino apie šią mokyklą, bet tie, kurie žino, yra blogos nuomonės apie ją – išanalizuoti neigiamus vertinimus, pašalinti neigiamus faktorius, sukurti planą teigiamo įvaizdžio kūrimui, realizuoti šį planą.
Sudarant strategiją reikia vadovautis keturiomis vadybos funkcijomis, t.y. planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole.
Planavimo etapas. R. Jucevičius (1998) teigia, kad pagrindinis strateginio valdymo elementas yra strateginė analizė. Dėl jos ugdymo įstaiga yra siejama su savo mikro bei makro aplinkomis, čia vyraujančiomis grėsmėmis bei galimybėmis.
Pasak F. S. Butkaus (2006), organizavimo etapas vykdomas tada, kai yra išanalizuota esama padėtis, nustatyti konkretūs tikslai bei priemonės jiems pasiekti, švietimo institucija gali pradėti veikti. Atlikusi išsamią analizę ir nustačiusi savo privalumus bei trūkumus, mokykla jau žino, kuria linkme eiti, todėl gali organizuoti konkrečią veiklą.
Reikia nepamiršti, kad įvaizdžio kūrimas būtų vykdomas nuosekliai bei planingai, turi būti vykdomas atsakingas vadovavimas. Vadovas turi prižiūrėti, kaip įvaizdžio kūrimo bei valdymo strategija yra įgyvendinama, t.y. nuolat kontroliuoti. Pastebėjus trūkumus ar nukrypimus būtina grįžti į pradinį planavimo etapą (F. S. Butkus 2006).
Apibendrinus visų autorių strategijos apibrėžimus, būtų galima daryti prielaidą, kad strategiją sudaro detali, išsami, kompleksinė programa pasirinktiems tikslams ir misijai atlikti. Būtina prisiminti, kad šią programą vysto aukščiausia valdžia, o jos realizavime turi būti numatytas visų valdymo lygių dalyvavimas. Dar vienas labai svarbus dalykas yra tas, kad sudarant strategiją būtina vadovautis vadybos funkcijomis: planavimu, organizavimu, vadovavimu bei kontrole.
Kadangi organizacijos įvaizdžio formavimo teoriniai aspektai išanalizuoti, kitame skyriuje bus nagrinėjama VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija bei jos įvaizdžio formavimas.

2. VšĮ KLAIPĖDOS VYTATUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS

2.1. VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija

Vytauto Didžiojo gimnazija (VDG) išsiskiria iš kitų Klaipėdos gimnazijų ne tik garbinga savo praeitimi, turtinga istorija, bet ir savitu dabarties veidu.
1922 m. sausio 28 d. gautas leidimas iš tuometinės valdžios steigti lietuvių gimnaziją. Tų pačių metų balandžio 20 d. „Sandoros“ salėje įvyko Klaipėdos lietuvių gimnazijos atidarymas.
Nors pradžia buvo labai sunki, gelbėjo lietuvių inteligentų patriotiškumas ir pasiaukojimas. Svetimose patalpose, kamuojami lėšų stygiaus ir įtemptų santykių su vietine valdžia, pirmosios lietuvių gimnazijos vadovai bei mokytojai žingsnis po žingsnio stiprino savo „alma mater“: didino mokinių skaičių, kūrė mokymo programas, ieškojo naujų patalpų, rūpinosi viso Klaipėdos krašto lietuvių švietimo reikalais.
1930 metais jai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1955 metais seniausiai uostamiesčio mokyklai suteikiamas Kristijono Donelaičio vardas.
1995 metais Kristijono Donelaičio vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas, po metų grąžintas Vytauto Didžiojo vardas.
1999 m. lapkričio 12 d., ruošiantis gimnazijų judėjimo Lietuvoje dešimtmečiui, sukurta gimnazijos vėliava, kurioje įkomponuota gimnazijoje dirbusio dailės mokytojo A. Brako 1934 m. sumanyta emblema.
Šios bendruomenės principas:
• Atskleisti įsižiebiantį talentą;
• Pastebėti besiformuojančią asmenybę;
• Būti atviriems, demokratiškiems bei laisviems žmonėms.
VDG yra savarankiška keturmetė švietimo įstaiga, apimanti III ir IV ugdymo turinio koncentrus (I – IV gimnazinės klasės). Tai humanitarinė gimnazija, tačiau čia gimnazistai gali pasirinkti ir realinį profilį.
VDG – moderni, humanizmo principais savo veiklą grindžianti gimnazija, naujausių technologijų ir aktyvų ugdymo metodų dėka pasiekia optimalias sąlygas ugdytiniams tobulėti:
• Turi laisvai prieinamas informacines technologijas;
• Disponuoja šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis.
Papildomo ugdymo sistema formuoja laisvą, sugebantį prisitaikyti prie pokyčių Lietuvos pilietį.
Kadangi gimnazija – humanitarinė, tai daugiausiai moksleiviai dalyvauja tokiose projektuose, kurie yra susiję su užsienio kalbomis („Public speaking“, debatai anglų, vokiečių kalbomis ir kt.). Dažnai jie iš įvairių konkursų grįžta užėmę aukštas vietas ar net tapę laureatais.
Baigę šią gimnaziją 2/3 moksleivių įstoja į geriausius tiek Lietuvos, tiek užsienio universitetus bei gauna nemokamas ar dalinai mokamas vietas.
Pagrindiniai teisiniai dokumentai, kuriais vadovaujasi VDG, yra šie: Detali tolesnio darbo, siekiant įgyvendinti Europos švietimo ir mokymo sistemų tikslus, programa (2002 m. vasario 20 d., Europos Sąjungos Viršūnių Taryba); Nacionalinis susitarimas, siekiant ekonominės ir socialinės pažangos (2002 m. gruodžio 3 d., Vilnius); Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa; Valstybinės Švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos (LRS 2003 m. liepos 4 d. d .nutarimas Nr. IX -1700); Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2003m. birželio 17d. Nr. IX-1630); Mokyklų tobulinimo programa (LR švietimo ir mokslo ministro 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 1999); Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (LR Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 209); valstybės ilgalaikės raidos strategija (LR Seimo 2002 lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187); Bendrosiomis gimnazijų nuostatomis; VDG nuostatomis.
Gimnazijoje yra dvi kompiuterių klasės po 12 vietų, metodiniai centrai – 9 kompiuterizuotos vietos bei užsienio kalbų skaitykla – 5 kompiuterizuotos vietos. Ugdymo procese 1 kompiuteris tenka 20 moksleivių.
Visa ši technologija yra naudojama moksleivių švietimui. Naudojant šią technologiją yra stengiamasi pasiekti aukščiausią ugdymo lygį. Visos technologijos yra prieinamos visiems gimnazijos moksleiviams, mokytojams bei kitiems darbuotojams pamokų ir popamokinių valandų metu.
VDG – dirba aukščiausios kvalifikacijos, kompetentingi pedagogai, pasiruošę nuolat tobulėti. Jie puoselėja tautos ir krašto kultūrą. Taip pat šviečia moksleivius ir visą gimnazijos bendruomenę ugdydami jos humanistines vertybes, pilietiškumą, patriotiškumą ir tautinę savimonę. Mokytojai nuolat rūpinasi kvalifikacijos kėlimu. Visi darbuotojai yra parenkami kruopščios atrankos būdu, kurios metu dėmesys yra kreipiamas į: darbuotojų kvalifikaciją; darbo patirtį; darbo viziją; pokalbio rezultatus; raštvedybinius sugebėjimus. Jei pretendentai atitinka visus reikalavimus su jais yra pasirašoma neterminuota darbo sutartis.
Taip pat didelė reikšmė šioje gimnazijoje yra skiriama darbuotojų motyvacijai:
• Kasmet mokytojai yra siunčiami į kvalifikacijos kėlimo kursus, kuriuos baigę jie turi išlaikyti kvalifikacijos patikrinimo egzaminus.
• Už gerą ir aktyvų darbą darbuotojai yra atlyginami: pagyrimais (žodžiu, raštu); teikiamos piniginės premijos; suteikiamos geresnės darbo sąlygos t.y. geresni kabinetai; kasmet renkamas „Metų mokytojas“, kuris yra apdovanojamas simboline statulėle bei sertifikatu.

VDG 98 darbuotojų turi kompiuterinio raštingumo technologinės dalies pažymėjimus, bei dalyvavo “Interneto pradmenys” mokymo kursuose.
Siekiant išsiaiškinti respondentų požiūrį į Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio kūrimą bei jo būtinumą buvo atlikta anketinė apklausa, kurios duomenys pateikti kituose poskyriuose.

2.2. VDG įvaizdžio tyrimo rezultatų analizė

Šio tyrimo metu buvo apklausti 126 respondentai, t.y. 25 mokytojai (iš jų 23 moterys bei 2 vyrai) bei 101 gimnazistas (33 vaikinai bei 68 merginos). Šie rezultatai parodo, kad vis dėlto didžiąją dalį tiek tarp mokytojų, tiek tarp mokinių užima moteriškos lyties atstovės.
Anketinė apklausa buvo anoniminė. Sudarytos dvi skirtingos anketos. Vienos buvo skirtos mokiniams, kitos – mokytojams. Kai kurie klausimai sutapo, kai kurie iš esmės skyrėsi. Apklausos metu buvo fiksuojamos kai kurios sociodemografinės charakteristikos. Tai – lytis, amžius, darbo stažas. Mokytojai ir mokiniai pasirinkti atsitiktinai.
Mokytojų darbo stažas šioje gimnazijoje siekia:
• 4 – 10 metų – 32 ;
• 11 – 15 metų – 28 ;
• 16 – 20 metų – 12 ;
• 21 – 35 metų – 28 .
Bendras pedagoginio darbo stažas siekia:
• 7 – 10 metų – 8 ;
• 11 – 20 metų – 28 ;
• 21 – 30 metų – 52 ;
• 31 – 40 metų – 12 .
Šie rezultatai parodo, kad šioje švietimo įstaigoje nėra darbuotojų kaitos. Pedagogai išlieka lojalūs šiai gimnazijai ir dirba iki pensinio amžiaus. Tik 8  respondentų buvo priimti į darbą be darbo patirties, visi kiti – turėjo ne mažesnę kaip 11 metų patirtį, įgytą kitose švietimo įstaigose. Tai parodo, kad gimnazijos vadovybė prieš priimdama į darbą naują darbuotoją didelį dėmesį kreipia į pedagogo darbo stažą bei įgytą patirtį.

Apklausoje dalyvavusių mokinių amžius nuo 15 iki 19 metų (7 pav.).

7 pav. Mokinių dalyvavusių apklausoje amžius
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

7 paveiksle pavaizduoti duomenys rodo, kad aktyviausiai apklausoje dalyvavo šešiolikmečiai.
74 % respondentų šioje gimnazijoje mokosi daugiau nei 4 metus, 25 % – nuo 3 metų iki 4 metų ir tik 5 % nuo 1 metų iki 2 metų (8 pav.)

8 pav. Gimnazistų mokimosi trukmė VDG
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

8 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad gimnazistai nėra linkę keisti šios gimnazijos ir išeiti mokytis kitur. Daugelis mokinių yra likę iš tų laikų, kai gimnazijoje buvo dar ir vidurinė mokykla (nuo penktos iki aštuntos klasės).
Kad būtų nustatytas moksleivių pažangumas, jaunųjų respondentų buvo prašoma apibūdinti pažymių vidurkį (labai geras, geras, vidutinis, patenkinamas, blogas). Rezultatai pateikti 9 paveiksle.

9 pav. Gimnazistų pažymių vidurkis
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Beveik pusę respondentų mokosi gerai, 28 % – vidutiniškai, o 19 % – labai gerai. Tik 8 % jaunuolių mokosi patenkinamai ir blogai. Tai parodo, kad nuo pirmos gimnazijos klasės gimnazistai yra suinteresuoti siekti kuo aukščiausių rezultatų, yra motyvuoti bei galvoja apie ateitį, jų laukiančias studijas.
Kadangi anketinės apklausos pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, kaip yra formuojamas gimnazijos įvaizdis, kitame poskyryje bus nagrinėjami pagrindiniai veiksniai bei priežastys, lemiantys moksleivių apsisprendimą lankyti šią gimnaziją.

2.3. Gimnazijos įvaizdžio aktualumas

Šiuo metu Lietuvai jungiantis Į Europos Sąjungos ekonomines ir socialines struktūras, artėjant laisvai darbo jėgos judėjimo perspektyvai, didėjant tarptautinei ir vidinei konkurencijai ne tik tarp aukštųjų mokyklų, bet ir tarp vidurinių ir gimnazijų, įvaizdžio kūrimas tampa viena iš pagrindinių sėkmingos veiklos prielaidų.
Visų pirma siekiant išsiaiškinti, kaip gimnazijos įvaizdį suvokia respondentai, buvo pateikti tokie teiginiai:
1. Gimnazijos įvaizdis – tai gimnazijos išvaizda;
2. Gimnazijos įvaizdis – tai vientisas įvairių visuomenės grupių suvokimas apie gimnaziją ir jos veiklą;
3. Gimnazijos įvaizdis – tai gimnazijos komunikacinio (bendravimo) proceso rezultatas.
Rezultatai parodė, kad respondentai gana teisingai suvokia gimnazijos įvaizdžio esmę. Rezultatai pateikti 10 ir 11 paveiksluose.

10 pav. Mokinių įvaizdžio suvokimas
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

11 pav. Mokytojų įvaizdžio suvokimas
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

76 % mokytojų bei 70% mokinių atsakė teisingai. Tuo tarpu tiek pedagogus, tiek gimnazistus suklaidino 3 teiginys, apibūdinantis vieną iš sudedamųjų įvaizdžio dalių – komunikacijos proceso rezultatą. Šį teiginį išskyrė 16 % mokytojų ir 26 % mokinių. Na, o pirmąjį teiginį pažymėjo 8 % pedagogų, 4 % gimnazistų.
Baigus dešimt klasių neretai šeimose yra aptariamas tolimesnis jaunuolio likimas, t.y. kur stoti toliau mokytis: ar likti ir tęsti mokslus vidurinėje, ar stoti į profesinę mokyklą ir įgyti profesinį išsilavinimą, ar vis dėlto pasirinkti vieną ar kitą gimnaziją. Respondentams buvo pateiktas klausimas, norint išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jaunuoliai pasirenka tęsti mokslus ne kokioje nors kitoje įstaigoje ar gimnazijoje, o būtent Vytauto Didžiojo gimnazijoje bei kokie veiksniai ir priežastys skatina juos taip elgtis. Rezultatai pateikti 1 ir 2 lentelėse.
1 lentelė
Priežastys lėmusios gimnazistus pasirinkti VDG

Eil. Nr. Priežastys Santykinis vidurkis Rangas
1. Tėvai pasirinko šią gimnazija 3,28 II
2. Geresnė mokymosi kokybė nei kitose gimnazijose 3,46 I
3. Prestižas 2,62 V
4. Užsienio kalbų paruošimas geresnis nei kitose gimnazijose 3,2 III
5. Draugai stojo į šią gimnaziją 2,49 VI
6. Gyvenamoji vieta netoli gimnazijos 2,68 IV
7. Kita 2,16 VII
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Gauti duomenys parodė, kad jaunimui renkantis švietimo įstaigą didžiausią įtaką daro aukštesnė mokymo kokybė. Respondentams yra svarbu, kokie pedagogai čia dirba bei kaip jie dirba. Šie rezultatai įrodo hipotezę, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių jų apsisprendimą stoti į šią gimnaziją, yra geresnė mokymo kokybė. Taip pat didelę įtaką jų apsisprendimui daro tėvai, kurie, kaip rodo duomenys, patys dažnai išrenką gimnaziją, kurioje jų atžalos turės įgyti žinias bei siekti kuo aukštesnių rezultatų. Taip pat svarbus veiksnys yra ir geresnis užsienio kalbų paruošimas. Ne veltui gimnazija garsėja įvairiais laimėjimais šioje srityje ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ketvirtoje ir penktoje vietose lieka tokie faktoriai, kaip gyvenamoji vieta netoli šios gimnazijos (geografinė padėtis) bei prestižas. Paskutinėse vietose gimnazistai pažymi, kad stojo į šią gimnaziją, nes jų draugai stojo bei dėl įvairių kitų priežasčių.
Mokytojų nuomonė šiuo klausimu iš esmės skiriasi. Jie pirmas dvi vietas atiduoda geografinei padėčiai bei kitoms priežastims (viena iš priežasčių yra tokia, kad anksčiau gimnazija pasirašydavo sutartis su pradinėmis mokyklomis, kurias baigę vaikai iš karto pradėdavo lankyti šią gimnaziją). Anot pedagogų, geresnė mokymo kokybė bei prestižas daro vienodą įtaką pasirenkant šią mokymo įstaigą ir yra trečioje bei ketvirtoje vietose (nors mokinių nuomonė yra visiškai skirtinga). Tėvų pasirinkimas atsiranda tik penktoje vietoje, o užsienio kalbų paruošimas atsiduria paskutinėje.

2 lentelė
Mokytojų požiūris į priežastis lėmusios pasirinkti gimnazistus VDG

Eil. Nr. Priežastys Santykinis vidurkis Rangas
1. Tėvai pasirinko šią gimnazija 2,8 V
2. Geresnė mokymo kokybė nei kitose gimnazijose 3,24 III
3. Prestižas 3,24 IV
4. Užsienio kalbų paruošimas geresnis nei kitose gimnazijose 2,72 VII
5. Draugai stojo į šią gimnaziją 2,76 VI
6. Gyvenamoji vieta netoli gimnazijos 3,76 I
7. Kita 3,76 II
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Analizuojant mokinių bei mokytojų atsakymus pastebėtas nuomonių įvairialypiškumas. Tai parodo, kad respondentai gimnazijos pasirinkimo priežastis vertina skirtingai bei išskiria skirtingus prioritetus.
Respondentų taip pat buvo klausiama, kaip jie galvoja, kokią reikšmę renkantis VDG moksleiviams turėjo gimnazijos vardas, vadovybė, interjeras bei eksterjeras ir kiti veiksniai pavaizduoti 3 ir 4 lentelėse.
3 lentelė
Švietimo institucijos pasirinkimą lemiantys veiksniai: mokytojų požiūris

Eil. Nr. Gimnaziją vertina Santykinis vidurkis Rangas
1. Gimnazijos vardas 4,4 III
2. Gimnazijos vadovybė 3,04 IX
3. Mokymo kokybė 4,76 I
4. Gimnazijos interjeras 3,24 VII
5. Gimnazijos eksterjeras 3,24 VIII
6. Geras maitinimas 2,52 X
7. Geri santykiai tarp pedagogų ir gimnazistų 4,16 IV
8. Žinomi ir kompetentingi pedagogai 4,48 II
9. Gandai 3,44 VI
10. Aktyvi gimnazijos veikla 3,92 V
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Pasak mokytojų, svarbiausias veiksnys yra mokymo kokybė, čia galime įžvelgti tam tikrą neatitikimą, nes 2 lentelėje pateiktuose duomenyse mokytojai mokymo kokybei skyrė tik trečią vietą. Taip pat, kaip labai svarbų veiksnį, mokytojai pažymi ir žinomus bei kompetentingus pedagogus, kurie visokeriopai stengiasi suteikti moksleiviams kuo daugiau žinių, įtraukti į popamokinę veiklą bei paruošti baigiamiesiems valstybiniams, mokykliniams egzaminams. Nuo jų mažai atsilieka ir gimnazijos vardas. Į penketuką patenka geri santykiai tarp pedagogų ir gimnazistų bei aktyvi gimnazijos veikla. Likusios penkios vietos atitenka tokiems, respondentų nuomone, ne itin svarbiems veiksniams kaip: gandai, gimnazijos interjeras bei eksterjeras, gimnazijos vadovybė bei geras maitinimas.
4 lentelė
Švietimo institucijos pasirinkimą lemiantys veiksniai: gimnazistų požiūris

Eil. Nr. Gimnaziją vertina Santykinis vidurkis Rangas
1. Gimnazijos vardas 4,05 IV
2. Gimnazijos vadovybė 3,91 V
3. Mokymo kokybė 4,56 I
4. Gimnazijos interjeras 2,97 IX
5. Gimnazijos eksterjeras 2,82 X
6. Geras maitinimas 3,02 VIII
7. Geri santykiai tarp pedagogų ir gimnazistų 4,13 III
8. Žinomi ir kompetentingi pedagogai 4,23 II
9. Gandai 3,05 VII
10. Aktyvi gimnazijos veikla 3,59 VI
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Kaip rodo rezultatai, šiuo klausimu mokytojų ir mokinių nuomonės labiau sutapo. Gimnazistai, taip pat kaip ir pedagogai, kaip svarbiausią kriterijų pažymėjo mokymo kokybę. Tai rodo, kad į gimnaziją stoja motyvuoti jaunuoliai, turintys gyvenime tikslą, kurio siekia. Antroje vietoje atsiduria žinomi ir kompetentingi pedagogai. Trečioje vietoje atsiduria geri santykiai tarp pedagogų ir gimnazistų, ketvirtoje – gimnazijos vardas. Tai parodo, kad jauniesiems respondentams daug svarbiau geri santykiai su mokytojais nei gimnazijos vardas. Penktoje vietoje yra gimnazijos vadovybė, nes moksleiviams rūpi, kas ir kaip vadovauja jų pasirinktai gimnazijai. Šiek tiek žemesnėje pozicijoje nei mokytojų atsiduria aktyvi gimnazijos veikla bei gandai. O mažiausiai įtaką daro gimnazistų pasirinkimui geras maitinimas ir gimnazijos išvaizda.
Kadangi palankų organizacijos įvaizdį būtina formuoti tiek organizacijos viduje, tiek ir jos išorėje, būtina prieš pradedant nuoseklų ir planingą pageidaujamo įvaizdžio kūrimą organizacijai ištirti, ar darbuotojai (pedagogai) ir vartotojai (moksleiviai) teisingai suvokia pagrindinius teigiamą įvaizdį ir reputaciją sąlygojančius veiksnius.
Tiek ir moksleivių, tiek ir pedagogų anketose buvo prašoma nurodyti įvairių veiksnių įtaką vidiniam (5, 6 lentelės) bei išoriniam gimnazijos įvaizdžiui.

5 lentelė
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vidiniam gimnazijos įvaizdžiui: pedagogų požiūris

Eil. Nr. Vidiniam įvaizdžiui įtaką daro Santykinis vidurkis Rangas
1. Gimnazijos vadovybė 4,52 II
2. Gimnazijos pedagogai 4,76 I
3. Gimnazistai 4,32 III
4. Gimnazijos vardas 3,96 VII
5. Gimnazijos išvaizda (ženkle, interjere, eksterjere) 3,88 VIII
6. Bendravimas tarp mokytojų ir mokinių 4,24 IV
7. Gimnazijos kultūra (vertybių ir normų egzistavimas tarp organizacijos darbuotojų) 4,2 V
8. Gimnazijos misija, vizija, filosofija 3,6 IX
9. Gimnazijos strateginis planas 4 VI
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Pedagogų nuomone, svarbiausią įtaką vidiniam įvaizdžiui daro visų pirma jie patys, nes nuo jų darbo priklausys moksleivių pasiekimai bei rezultatai. Po to – gimnazijos vadovybė, kuri prižiūri, kad tiek moksleiviai, tiek mokytojai būtų patenkinti vieni kitais bei aplinka, kurioje jie dirba. Respondentai pripažįsta ir labai reikšmingą mokinių vaidmenį formuojant vidinį gimnazijos įvaizdį. Gimnazistai patenka į pagrindinį įvaizdį lemiančių veiksnių penketuką.
Ketvirtoje vietoje atsiduria bendravimas tarp mokytojų ir mokinių, nes jei šios grupės sugeba tarpusavyje susišnekėti, tai reiškia, kad bendravimą galima apibūdinti kaip sėkmingą organizacijos veikimo pagrindą. Jei tarp mokytojų ir mokinių bus geri santykiai, tai bus galima pasiekti geresnių rezultatų nei tuo atveju, jei jie nemokės kultūringai bendrauti, vieni kitus suprasti.
Penktoje vietoje atsidūrė gimnazijos kultūra – neapčiuopiama žmonių santykių, lūkesčių, mąstymo būdų visuminė išraiška. Kaip teigė O. Krepštienė (2004), tai viena iš fundamentaliausių kokybių, sąlygojančių teigiamo įvaizdžio kūrimą. Visi pedagogai turėtų suvokti jos reikšmę formuojant gimnazijos įvaizdį ir į šį kontekstą žiūrėti rimtai, o ne pro pirštus, nes nuo to, kokia gimnazijoje bus vertybių sistema, priklauso gimnazistų tolimesnė raida, baigus šią gimnaziją bei pasirinktas kelias, kuriuo jie žengs.
Žemesnėse vietose atsiduria gimnazijos strategija (ji bus plačiau nagrinėjama atskirame poskyryje), gimnazijos vardas, gimnazijos išvaizda (eksterjeras, interjeras ir kt.), tačiau respondentai suvokia jų prasmę bei svarbą formuojant įvaizdį.
Tačiau gimnazijos misija, vizija ir filosofija atsiduria tik paskutinėje vietoje. Nors, kaip pažymėjo Hargreavesas (1999), siekiant, kad švietimo institucija veiktų veiksmingai, darbuotojai turėtų žinoti ir suvokti misijos svarbą. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie viziją bei organizacijos filosofiją, nes jei pedagogai nesuvokia savo organizacijos paskirties bei ko ji siekia, tai tada jie negali efektyviai siekti tos įstaigos tikslų. Dėl šios priežasties mokytojai turėtų rimčiau žiūrėti į šias formuluotes, kurios yra skirtos gimnazijos paskirties įvardinimui, nes kaip parodė tyrimas, mokytojai nelabai suvokia gimnazijos misijos, vizijos bei filosofijos svarbos.
6 lentelėje pavaizduota mokinių nuomonė, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką vidiniam VDG įvaizdžiui.
6 lentelė
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vidiniam gimnazijos įvaizdžiui: moksleivių požiūris

Eil. Nr. Vidiniam įvaizdžiui įtaką daro Santykinis vidurkis Rangas
1. Gimnazijos vadovybė 4,08 III
2. Gimnazijos pedagogai 4,16 II
3. Gimnazistai 4,04 IV
4. Gimnazijos vardas 3,44 VIII
5. Gimnazijos išvaizda (ženkle, interjere, eksterjere) 3,24 IX
6. Bendravimas tarp mokytojų ir mokinių 4,28 I
7. Gimnazijos kultūra (vertybių ir normų egzistavimas tarp organizacijos darbuotojų) 3,97 V
8. Gimnazijos misija, vizija, filosofija 3,46 VII
9. Gimnazijos strateginis planas 3,59 VI
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Tyrimo rezultatai rodo, kad teigiamam vidiniam įvaizdžiui sukurti ir palaikyti, moksleivių nuomone, itin svarbus yra bendravimas tarp mokytojų ir mokinių. Šis veiksnys atsiduria pirmoje vietoje. Tai rodo, kad gerų santykių palaikymas su mokytojais tarp moksleivių yra didžiausias siekis.
Gimnazistų nuomonė nuo mokytojų truputi skiriasi, nes gimnazijos pedagogų, vadovybės ir jų pačių svarba atsiduria antroje, trečioje ir ketvirtoje vietose.
Jaunieji respondentai, taip pat kaip ir pedagogai, suvokia gimnazijos kultūros svarbą, jai skirdami penktąją vietą.
Mažiau svarbus gimnazistams atrodo gimnazijos strateginis planas, tačiau skirtingai nei mokytojai, moksleiviai suvokia, kad gimnazijos vizija, misija, filosofija yra svarbios vidiniam organizacijos įvaizdžiui. Daugelis iš jų net paklaustas gatvėje galėtų atsakyti, kad:
• VDG misija yra teikti bendrąjį profilinį vidurinį išsilavinimą visiems jo siekiantiems moksleiviams ir atverti jiems platų pasirinkimo galimybių spektrą;
• Vizija – teikti kokybiškas švietimo paslaugas saugioje šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje aplinkoje;
• Gimnazijos šiuolaikiška būties filosofija remiasi tokiu teiginiu, kad gyvenimas reikalauja asmenybių – mąstančių, kuriančių, savitai priimančių pasaulį ir keičiančių jį.
Gimnazijos vardas bei išvaizda, respondentų nuomone, yra mažiausiai svarbūs, kuriant įvaizdį, nes svarbiau ne kiekybė, o kokybė.
Išoriniam įvaizdžiui įtaką darantys veiksniai pavaizduoti 7 ir 8 lentelėse.
7 lentelė
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką išoriniam gimnazijos įvaizdžiui: pedagogų požiūris

Eil. Nr. Išoriniam įvaizdžiui įtaką daro Santykinis vidurkis Rangas
1. Gimnazijos vadovybė 4,24 III
2. Gimnazijos pedagogai 4,44 II
3. Gimnazistai 4,64 I
4. Gimnazijos vardas 4,12 IV
5. Gimnazijos išvaizda (ženkle, interjere, eksterjere) 3,84 VII
6. Bendravimas tarp mokytojų ir mokinių 3,96 VI
7. Gimnazijos kultūra (vertybių ir normų egzistavimas tarp organizacijos darbuotojų) 4,12 V
8. Gimnazijos misija, vizija, filosofija 3,72 VIII
9. Gimnazijos strateginis planas 3,4 IX
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Atliktas tyrimas rodo, kad mokytojų nuomone, labiausiai pagerinti ar pabloginti įvaizdį gali gimnazistai, po to pedagogai bei gimnazijos vadovybė.
Kaip svarbius veiksnius pažymi gimnazijos vardą (jei švietimo įstaigos yra geras vardas, tai visuomenei ši institucija yra sukūrusi teigiamą įvaizdį) bei gimnazijos kultūrą.
Respondentai mano, kad bendravimas tarp moksleivių ir pedagogų nedaro didelės įtakos išoriniam įvaizdžiui, nors įvykus kokiam nors konfliktui, apie kurį sužino visuomenė, gali greitai pasikeisti visuomenės nuomonė apie tą įstaigą.
Gimnazijos išvaizda atsiduria septintoje pozicijoje. Ir vėl nėra įvertinama gimnazijos misija, vizija bei filosofija, nors šie veiksniai yra svarbūs ir išoriniam įvaizdžiui. Ne tik gimnazijoje dirbantys žmonės turi suprasti tos institucijos vietą bei siekius, bet ir visuomenė, esanti už šios įstaigos durų.
Paskutinėje vietoje atsiduria gimnazijos strateginis planas.
8 lentelėje pavaizduota, mokinių nuomone, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką Vytauto Didžiojo gimnazijos išoriniam įvaizdžiui.

8 lentelė
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką išoriniam gimnazijos įvaizdžiui: gimnazistų požiūris

Eil. Nr. Išoriniam įvaizdžiui įtaką daro Santykinis vidurkis Rangas
1. Gimnazijos vadovybė 3,56 VI
2. Gimnazijos pedagogai 3,74 IV
3. Gimnazistai 4,24 I
4. Gimnazijos vardas 4,24 II
5. Gimnazijos išvaizda (ženkle, interjere, eksterjere) 3,82 III
6. Bendravimas tarp mokytojų ir mokinių 3,39 VIII
7. Gimnazijos kultūra (vertybių ir normų egzistavimas tarp organizacijos darbuotojų) 3,65 V
8. Gimnazijos misija, vizija, filosofija 3,55 VII
9. Gimnazijos strateginis planas 3,38 IX
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

VDG gimnazistai mano, kad išoriniam įvaizdžiui didžiausią įtaką daro jie patys ir gimnazijos vardas. Taip pat jiems atrodo, kad gimnazijos išvaizda, gimnazijos pedagogai bei gimnazijos kultūra gali labiausiai paveikti išorinį įvaizdį.
Gimnazijos vadovybė bei gimnazijos filosofija, vizija ir misija, gimnazistų manymu, ne itin gali paveikti gimnazijos išorinį įvaizdį. Nors kaip buvo minėta anksčiau, ji yra labai svarbi tiek išoriniam, tiek ir vidiniam įvaizdžiui.
Respondentų nuomone, tiek bendravimas tarp pedagogų ir moksleivių, tiek strateginis planas yra mažiausiai įtaką darantys veiksniai.
Galima daryti tokias išvadas: gimnazija yra suinteresuota, kad ji visuomenėje būtų pristatoma kaip stipri gimnazija, nes pagrindinė priežastis dėl kurios jaunuoliai pasirinko šią gimnaziją buvo būtent mokymo kokybė, nors šiuo klausimu pedagogų nuomonė ir skyrėsi. Tyrimo rezultatai rodo, kad pedagogų ir moksleivių nuomonės apie vidiniam ir išoriniam įvaizdžiui įtaką darančius veiksnius šiek tiek skiriasi. Moksleiviai labiau negu pedagogai suvokia gimnazijos misijos, vizijos bei filosofijos prasmę, o taip neturėtų būti.
Kadangi vienas iš veiksnių, formuojančių gimnazijos įvaizdį, yra pedagogai, kitame poskyryje bus pateikti duomenys, kaip jie vertina gimnazijos įvaizdį bei koks yra jų indelis į įvaizdžio formavimą.

2.4. Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdis. Pedagogų vertinimas

Vytauto Didžiojo gimnazija yra žinoma taip pat kaip ir įstaiga, kurioje dirba daug talentingų pedagogų, puikių savo darbo žinovų ir entuziastų. Jų indelis į gimnazijos įvaizdžio formavimą yra be galo didelis. Dėl šios priežasties buvo pedagogų teiraujamasi, kas daro didžiausią įtaką formuojant gimnazijos įvaizdį (9 lentelė).
9 lentelė
Gimnazijos įvaizdžio formavimui įtaką darantys veiksniai

Eil. Nr. Įtaką daro Santykinis vidurkis Rangas
1. Gimnazijos vadovybė 4,2 III
2. Gimnazijos mokytojai 4,8 I
3. Gimnazijos mokiniai 4,48 II
4. Kiti gimnazijos darbuotojai 3,16 IV
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Jų nuomone, didžiausią įtaką daro mokytojai, t.y. jie patys, kurie bando išlaikyti gimnazijos gerą vardą (teigiamą įvaizdį) ne tik dėstydami moksleiviams įvairias disciplinas, bet ir dalyvaudami įvairiuose mokyklos, tarpmokykliniuose, regioniniuose, tarptautiniuose projektuose, įvairiuose seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose. Antroje vietoje – mokiniai. Kurie save reprezentuoja ir gimnazijoje (įvairiuose mokyklos renginiuose, projektuose, pamokose) ir už jos ribų (savo poelgiais, darbais, pasiekimais). Gimnazijos vadovybė užima trečią vietą, o likusieji darbuotojai, kurie prižiūri švarą bei tvarką gimnazijoje – ketvirtą.
Taip pat buvo stengiamasi išsiaiškinti pagrindines tikslines grupes, kuriose pedagogams yra svarbiausia sukurti teigiamą įvaizdį. Gauti duomenys pavaizduoti 12 paveiksle.
12 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogams visų pirma svarbu suformuoti teigiamą įvaizdį tarp moksleivių ir jų tėvų, kurie nuolatos domisi gimnazijos veikla bei patys aktyviai joje dalyvauja. Trečioje vietoje atsiduria visuomenė, kurioje gimnazija stengiasi išlaikyti gerą vardą, nes nuo to, kaip ją vertins ši tikslinė grupė, priklausys tolimesnis jos gyvavimas. Jei visuomenėje pradės sklisti blogos kalbos apie šią gimnaziją ar joje besimokančius moksleivius, dirbančius pedagogus, kitais mokslo metais gali smarkiai sumažėti norinčiųjų stoti į šią švietimo instituciją skaičius. 40 % respondentų taip pat yra svarbu pasirodyti gerai prieš kontrolės institucijas bei kitas gimnazijas.

12 pav. Tikslinės grupės
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Šioje gimnazijoje yra atliekami tyrimai, kurių metu yra stengiamasi išsiaiškinti, ką apie šią gimnaziją galvoja ir kaip ją vertina: mokiniai, pedagogai, tėvai bei kiti darbuotojai. Vadovybė moksleivius apklausia 2 kartus per metus, mokytojus, tėvus bei kitus darbuotojus – kartą per metus. Anketoje buvo pateiktas klausimas, kur buvo stengiamasi išsiaiškinti, ar mokytojai žino apie šiuos tyrimus.
Moksleivių apklausos:
• 48 % respondentų – nežinojo ar yra apklausiami gimnazistai;
• 24 % – žinojo, kad jie yra apklausiami 2 kartus per metus;
• 20 % – teigė, kad kartą per metus;
• 4 % – kartą per dvejus metus;
• 4 % – kartą per penkerius metus.
Pedagogų apklausos:
• 4 % – nežinojo, ar yra apklausiami pedagogai;
• 96 % – atsakė teisingai, t.y., kad apklausos yra vykdomos kartą per metus.
Tėvų apklausos:
• 64 % – nežinojo, kad yra apklausiami tėvai;
• 24 % – atsakė teisingai, kad yra apklausiami vieną kartą per metus;
• 8 % – manė, kad iš viso tokių tyrimų niekas nedaro;
• 4 % – teigė, kad jie yra apklausiami kartą per penkerius metus.
Kitų darbuotojų apklausos:
• 76 % – nežinojo, ar yra apklausiami kiti gimnazijos darbuotojai;
• 4 % – manė, kad jie yra apklausiami kelis kartus per metus;
• 4 % – atsakė teisingai, kad tyrimai yra vykdomi kartą per metus;
• 4 % – teigė, kad darbuotojai apklausiami kartą per dvejus metus;
• 4 % – tvirtino, kad kartą per penkerius metus;
• 8 % – teigė, kad tokie tyrimai yra neatliekami.
Rezultatai nėra labai džiuginantys. Jie parodo, kad mokytojai apatiški ir nelabai domisi, ką apie gimnaziją, jų darbą galvoja mokiniai, tėvai bei kiti darbuotojai. Dirbdami švietimo įstaigoje jie patys turėtų atlikti tokius tyrimus, kad suvoktų, ką reikia keisti tiek jų pačių darbe, tiek aplinkoje, kurioje jie dirba.
Kadangi Vytauto Didžiojo gimnazija yra žinoma ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Taip pat yra žinoma visuomenėje nuo senų laikų, ne tik kaip seniausia gimnazija Klaipėdoje, bet kaip ir stipri švietimo institucija, kurioje gimnazistai yra gerai paruošiami, o tai įrodyti jie gali įvairių konkursų bei projektų metu dėl šios priežasties buvo teiraujamasi respondentų, koks yra jų indelis į gimnazijos įvaizdžio formavimą. Gauti duomenys parodė, kad egzistuoja trys pagrindiniai dalykai, kuriais respondentai stengiasi išlaikyti, pagerinti VDG įvaizdį – tai:
1. Aktyvus dalyvavimas gimnazijos veikloje (gimnazijoje – dalyvavimas šventėse, projektuose, įvairiuose renginiuose; už gimnazijos ribų – dalyvavimas konkursuose, projektuose, festivaliuose, olimpiadose, dainų šventėse) – 48 %;
2. Gimnazijos kultūros puoselėjimas – 26 %;
3. Sąžiningas, kūrybiškas, profesionalus darbo atlikimas – 26 %.
Rezultatai parodo, kad gimnazijos pedagogams svarbiausia yra aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose bei gerai pasirodyti įvairių konkursų metu. Šių konkursų metu ne tik yra populiarinama VDG, bet ir padeda patiems pedagogams išgarsėti, tapti žinomiems Lietuvos mastu.
Organizacinės kultūros puoselėjimas taip pat yra labai svarbus faktorius, sustiprinantis VDG patrauklumą visuomenės akyse. Kaip teigė R. Rekašiūtė – Balsienė (2006), organizacinė kultūra remiasi gilumine organizacijos sandara, kurią lemia organizacijos narių turimos sąlyginai pastovios vertybės, įsitikinimai ir prielaidos. Gimnazijoje dirbantis personalas būtent ir stengiasi puoselėti tokias vertybes kaip: pilietiškumas, demokratiškumas, pakantumas sau ir kitiems, užsibrėžto tikslo siekimas, nuolatinis tobulėjimas.
Taip pat respondentai stengiasi garsinti šią švietimo įstaigą sąžiningu, kūrybišku, profesionaliu darbu, įdiegdami kuo daugiau naujovių mokymo procese. Taip pat parodyti kelią gimnazistams, kuriuo reikia eiti, norint pasiekti geriausių rezultatų ne tik dabar, bet ir ateityje.
Galima teigti, kad gimnazijos pedagogai yra suinteresuoti sukurti palankų gimnazijos įvaizdį ir tam skiria nemažai dėmesio, nors kai kuriais atvejais jie yra apatiški. Jie supranta savo svarbą šios gimnazijos veikloje ir stengiasi padaryti viską, kad tik būtų pasiekti geriausi rezultatai, tik kai kuriais atvejais jie turėtų pasistengti dar labiau.
Kuriant gimnazijos įvaizdį svarbu sukurti jį palankų moksleiviams. Todėl kitame skirsnyje bus analizuojama moksleivių nuomonė apie šią gimnaziją.

2.5. Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdis. Gimnazistų vertinimas

Atliekant anketinę apklausą buvo taip pat stengiamasi išsiaiškinti, kaip gimnazistai vertina savo gimnaziją, t.y. kokia yra jų nuomonė apie sudarytą Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdį. Respondentų buvo prašoma apibūdinti įvaizdį – kaip gerą, blogą ar nei gerą, nei blogą – bei paaiškinti savo nuomonę. Gauti duomenys pavaizduoti 13 paveiksle.
13 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad 77 % moksleivių mano, kad gimnazijos įvaizdis yra geras. Kaip pagrindinę priežastį kodėl jie mano, kad ši mokykla yra sukūrusi gerą įvaizdį, pažymėjo, puikų abiturientų paruošimą būsimiems egzaminams. Šiai nuomonei pritarė 18 % respondentų. 16 % moksleivių teigė, kad šioje gimnazijoje yra aukštesnis mokymo lygis negu kitose mokymo įstaigose. 14 % gimnazistų pabrėžė, kad šioje mokykloje jiems yra sudaromos geros mokymo sąlygos, gera bei šilta atmosfera, kurioje dirba patikimi, geri bei kompetentingi specialistai, išmanantys savo darbą. 12 % mano, kad VDG yra sukurtas geras įvaizdis, nes ši gimnazija visuomenėje yra laikoma prestižine mokykla nuo senų laikų. Kaip ir teigė L. Kraujutaitytė (2002), institucijos prestižą galima ne tik užsidirbti bei politiškai sumodeliuoti, bet dar ir paveldėti, kaip šiuo atveju, nes ši gimnazija aukšta mokymo kokybe garsėja nuo senų laikų. 8 % pažymėjo tokius priorėtus, kaip aktyvi popamokinė veikla bei įvairiuose konkursuose užimamos prizinės vietos taip pat mokinių pastangos siekti aukščiausių rezultatų bei įgyti kuo daugiau žinių (7 %). Taip pat mokiniai pažymėjo ir tai:
• Kad apie šią gimnaziją žino ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų (4 %);
• Kad šioje gimnazijoje moksleiviai turi didesni krūvį (3 %);
• Kad VDG egzistuoja tam tikros taisyklės, tvarka bei drausmė, moksleiviai turi dėvėti uniformas (3 %);
• Moksleiviai yra vieningi (3 %);
• Sustiprintos lietuvių bei užsienio kalbų mokymas (3 %);
• Pabaigus šią gimnaziją yra daug lengviau studijuoti universitete (vyresnių draugų nuomonė) (3 %);
• Kasmet atsiranda vis daugiau norinčiųjų į ją įstoti (3 %);
• Yra demokratiška mokykla (3 %).

13 pav. Moksleivių VDG įvaizdžio įvertinimas
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Pagrindinės priežastys, kodėl Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdis yra blogas, buvo tokios:
• Net 40 % respondentų nuomone, įvaizdis kasmet blogėja, nes iš miesto priimami mokiniai, kurie nesistengia mokytis bei ateina į šią gimnaziją su minimaliomis žiniomis, o dėl to smunka visos gimnazijos mokymo lygis;
• 30 % pažymėjo, kad vis dar gimnazijoje dirba kai kurie pedagogai, kurie skirsto savo auklėtinius į „mylimus“ ir „nemylimus“ vaikus. Taip pat vyrauja blogos atmosferos tarp tam tikrų mokinių ir mokytojų, nes moksleiviai yra kritikuojami dėl asmeninių savybių, o tai atsiliepia visiems moksleiviams, sumažėja klasės darbo produktyvumas. Be to, visuomenei pateikiamas įvaizdis neatitinka tikrovės: gimnazijoje dirba nekomunikabilūs bei nenuoširdūs darbuotojai, atsiranda vis daugiau moksleivių, kurie nedėvi uniformos bei yra nekultūringi;
• 20 % pabrėžė tai, kad visuomenėje vyrauja kalbos apie mokytojų kyšininkavimą. Nors tai, anot respondentų, yra netiesa, be to, kad į VDG eina mokytis tik tie moksleiviai, kurie turi turtingus ir įtakingus tėvelius;
• 10 % pabrėžė pačios gimnazijos pastato kritinę būklę.
Likusieji 13 moksleivių, kurie atsakė, kad gimnazijos įvaizdis yra nei geras, nei blogas, pagrindinę priežastį išskyrė tą, kad ši gimnazija neišsiskiria niekuo iš kitų gimnazijų, nes, kaip ir visose mokymo įstaigose, yra daug pliusų bei minusų.
Gimnazistų taip pat buvo teiraujamasi, ar jie norėtų išeiti iš šios gimnazijos į kokią nors kitą mokslo įstaigą. 76 % moksleivių atsakė, kad nenorėtų, o 24 % teigė, kad norėtų. Duomenys pavaizduoti 14 paveiksle.

14 pav. Ar gimnazistai norėtų išeiti į kitą švietimo įstaigą
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis anketos duomenimis

Respondentai nenorėtų išeit iš šios gimnazijos dėl tokių priežasčių:
• Nes yra pripratę prie šios aplinkos ir jiems čia patinka mokytis (46 %);
• 12 % mano, kad Vytauto Didžiojo gimnazijoje vyrauja šilta aplinka, moksleiviai mokosi draugiškose klasėse, be to, šioje gimnazijoje aukšta mokymo kokybė;
• 8 % moksleivių tvirtina, kad geresnės gimnazijos už VDG Klaipėdoje nėra ir dėl šios priežasties jie tikrai neitų mokytis niekur kitur;
• 8 % moksleivių teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl ko nepaliktų šios gimnazijos, tai, kad nenorėtų palikti savo draugų bei mokytojų;
• 8 % teigia, kad jų poreikiai bei lūkesčiai šioje gimnazijoje yra visiškai patenkinami;
• 6 % respondentų mano, kad neverta keisti mokyklos, nes šioje gimnazijoje yra keliami aukšti reikalavimai, kurių pasekmė – aukšti moksleivių rezultatai per egzaminus;
• Likusieji 12 % išvardino tokias priežastis: dirba kompetentingi pedagogai; visose mokyklose yra pliusų ir minusų, todėl nežinia, ar kitur būtų geriau; nes moksleiviams ši gimnazija yra tapusi antraisiais namais; nes nėra nė vienos tokios mielos bei patrauklios širdžiai gimnazijos kaip VDG; kitose mokyklose yra žymiai sunkiau mokytis ir sutarti su mokytojais; nes nėra daug mokyklų, kurios taip gerai paruošia.
24 % likusių respondentų gimnaziją norėtų pakeisti dėl šių priežasčių:
• 33 % išeitų kitur mokytis, nes šioje gimnazijoje nėra tvarkos, direktoriui trūksta kompetencijos, taip pat nėra organizuotumo. Mokytojai nemoka organizuoti nei savo darbo, nei savo laiko;
• 22 % – nes netenkina tam tikrų mokomųjų dalykų mokymo lygis;
• 22 % respondentų teigia, kad norėtų pakeisti šią įstaigą, nes yra mokytojų, kurie vertina žmones pagal asmenines simpatijas;
• 12 % išeitų su mielu noru tam, kad pasikeltų savo pažymių vidurkį;
• 11 % teigia, kad šioje švietimo įstaigoje trūksta demokratiškumo, dėl šios priežasties jie ir eitų mokytis į kitą įstaigą.
Galima daryti išvadas, kad didžioji dalis gimnazistų mano, kad gimnazija yra sukūrusi palankų įvaizdį, tačiau yra ir tokių, kurie mano priešingai. Gimnazijos vadovybė turėtų atkreipti į tai dėmesį ir turėtų imtis kokių nors priemonių, kad ši padėtis būtų bent kažkiek pagerinta, nes jei bus nieko nedaroma, pasekmės gali būti itin skaudžios.
Kiekviena įstaiga turi sudariusi strateginį planą, kuris padeda tai organizacijai siekti užsibrėžtų tikslų. VDG strategija yra analizuojama kitame poskyryje.

2.6. Vytauto Didžiojo gimnazijos strategija bei strateginis valdymas

Kaip teigė M. Arimavičiūtė (2005), strateginis valdymas, kaip procesas, įvertina esamą padėtį, numato norimą ateities viziją ir nustato vizijos įgyvendinimo iniciatyvas. Jis taip pat gali būti susijęs su dabartinių sprendimų „ateitimi“, kai po tam tikro laikotarpio nagrinėjami priimto arba ketinamo priimti sprendimo padariniai. Strateginis valdymas nagrinėja alternatyvias veiksmų kryptis, galimas ateityje, renkasi vieną iš jų, o pasirinkimas tampa pagrindu dabartiniams sprendimams priimti. Jis nustato galimybes, grėsmes ar apribojimus dabar ir ateityje, kad darytų įtaką strateginiams sprendimams. Šis valdymas niekada nekuria planų, kurių ateityje yra neįmanoma pakeisti ar pakoreguoti.
Vytauto Didžiojo gimnazijos strategija yra nustatoma metodinės tarybos metu (kiekvienais einamaisiais metais gimnazijoje susirenka metodinė taryba, kurios metu yra sprendžiami įvairūs klausimai). Kiekvienais einamaisiais metais ši veiksmų programa yra peržiūrima. Jei yra atrandama kokių nors nukrypimų, tai jiems pašalinti yra pasitelkiami koregavimo veiksmai.
Vytauto Didžiojo gimnazijos strateginis planas yra kuriamas V. Kučinsko, R. Kučinskienės (2002) pateiktu paprastos strategijos modeliu (tikslas yra aiškiai suvokiamas ne tik gimnazijos direktoriui, bet ir darbuotojams; nustatytas konkretus terminas (2006 – 2009 m.), vykdoma nuolatinė kontrolė ir t.t.).
VDG strateginis planas sudarytas iš dviejų dalių:
Pirmoje dalyje yra pateikta VDG SWOT analizė. O. Krepštienė (2004) teigia, kad SWOT analizė – tai vidinės ir išorinės viešosios įstaigos situacijos analizė, įgalinanti identifikuoti: privalumus, trūkumus, galimybes, pavojus.
Autorė teigia, kad vertinant vidinę situaciją, kuriant organizacijos įvaizdį, reiktų atkreipti dėmesį į tokius veiksnius:
• Mokslo kokybę;
• Pedagogų profesinę kompetenciją;
• Išteklių valdymą;
• Vizualinius įstaigos elementus ir komunikaciją.
Vertinant išorinę situaciją, kuriant organizacijos įvaizdį, būtina atsižvelgti į šiuos veiksnius: ekonominius; socialinius; politinius; technologinius; konkurentų įvaizdį (O. Krepštienė 2004).
Vytauto Didžiojo gimnazijos SWOT analizė pavaizduota 6 priede.
Kiekviena organizacija norėdama kurti palankų savo įvaizdį bei norėdama nustatyti savo galimybes ir pavojus visų pirma turėtų atlikti aplinkos analizę. Ši analizė padėtų nustatyti jai įtaką darančius tiek vidinius, tiek išorinius veiksnius. VDG aplinkos analizė taip pat kaip ir SWOT analizė yra pateikta strateginio plano pirmoje dalyje.
Prie išorinės aplinkos VDG įtaką darančių veiksnių priskiriami:
• Politiniai – teisiniai veiksniai;
• Socialiniai veiksniai;
• Technologiniai veiksniai.
Prie vidinės aplinkos:
• Darbuotojai;
• Struktūra.
Antroje strateginio plano dalyje pateikta:
• VDG strateginio tikslo pavadinimas – socialinės aplinkos gerinimas, teikiant kokybiškas švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir kitas socialines paslaugas.
• Strateginio tikslo aprašymas – kokybišką vaikų ir jaunimo ugdymą galima užtikrinti, gerinant švietimo kokybės vadybą, mokyklos materialinę – techninę bazę. Gerinant ugdymo kokybę sėkmės rodikliu bus ne tik brandos egzaminų rezultatai, bet ir pedagogų sugebėjimas suteikti reikiamą dalykinę, socialinę pagalbą bei kitas socialines paslaugas.
• Įgyvendinant šį strateginį tikslą yra vykdoma – Ugdymo kokybės užtikrinimo programa, kuri turi 6 tikslus: pagrindinis tikslas – užtikrinti ugdymo programų įvairovę; įgyvendinti įstaigos ugdymo sąlygų gerinimo programą 2005 – 2007 metais; užtikrinti įstaigos ir ugdytinių saugumą; vienodų sąlygų naudotis informacinėmis komunikacijomis sudarymas gimnazijoje; vykdyti priemones, netiesiogiai įtakojančias kokybišką ugdymo procesą; renovuoti bendrojo lavinimo mokyklų pastatus, kitaip tariant, pagerinti gimnazijos pastatų būklę bei higienines sąlygas.
Šis strateginis planas (programa) finansuojamas iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto, Valstybės specialiosios tikslinės dotacijos, tėvų ir įstaigų labdaros lėšų bei lėšų už patalpų nuomą.
Ši programa laiduoja valstybės ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos švietimo politikos įgyvendinimą, ugdymo kokybę. Taip pat užtikrina išsilavinimo standartus atitinkantį išsilavinimą, tėvų pedagoginį švietimą, vaikų socialinį ir psichologinį saugumą. Programa numato kokybišką švietimo paslaugų tiekimą, pagalbą mokiniui, mokytojui bei ugdymo sąlygų, atitinkančių higienos normas ir mokyklų aprūpinimo standartus, užtikrinimą.
Programa padeda stiprinti įstaigos materialinius ir intelektualinius išteklius, tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Ši programa sudaro pedagogams įsisavinti naujus darbo metodus, informacines ir komunikacines technologijas, susipažinti su švietimo naujovėmis.
Anketinės apklausos metu buvo stengiamasi sužinoti, ar respondentai žino ką nors apie gimnazijos strategiją. Rezultatai buvo tokie:
1. 80 % apklaustųjų teigė, kad jie dalyvauja strateginio plano rengime, tai parodo, kad gimnazijos pedagogai yra aktyviai skatinami prisidėti kuriant šios švietimo įstaigos ateitį. Gimnazijos vadovybė yra suinteresuota įtraukti kuo daugiau darbuotojų į gimnazijos valdymą, o tai savo ruožtu kelia pačių pedagogų pasitikėjimą ir pasitenkinimą gimnazija;
2. 100 % pedagogų dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos kėlimo seminaruose bei kursuose;
3. Taip pat 80 % apklausoje dalyvavusių pedagogų galėjo pasakyti pagrindinius gimnazijos tikslus bei vertybes, puoselėjamas šioje institucijoje. Tačiau tik 32 % respondentų žino gimnazijos misiją, viziją bei filosofiją. Tai parodo, kad šioje organizacijoje nėra vykdoma visapusiška vidinė komunikaciją, tai gali turėti labai daug neigiamų padarinių tolimesnėje veikoje, nes gali atsirasti sunkumų siekiant pagrindinių VDG tikslų bei siekių;
4. 72 % apklaustųjų teigė, kad jie aktyviai dalyvauja gerinant gimnazijos aplinką. Tai parodo, kad šios įstaigos darbuotojams yra svarbu ne tik suteikti žinias, bet ir sukurti jaukią aplinką, kurioje jie dirba, tiek sau, tiek ir moksleiviams.
Vytauto Didžiojo gimnazijos strategija, kaip rodo tyrimo rezultatai, visiems gimnazijos darbuotojams yra lengvai prieinama, tačiau gimnazijoje nėra vykdoma visapusiška vidinė komunikacija, pedagogai nėra linkę artimai bendrauti su visais gimnazijoje dirbančiais kolegomis. Ateityje dėl to gali atsirasti didelių sunkumų siekiant pagrindinių tikslų.
Kadangi Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio formavimas yra išanalizuotas, kitame skyriuje bus analizuojami VDG tobulintini įvaizdžio kūrimo aspektai.

3. VšĮ KLAIPĖDOS VYTAUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS ĮVAIZDŽIO TOBULINIMO GALIMYBĖS

Visame pasaulyje nėra nė vienos vienodos organizacijos – kiekviena iš jų yra skirtinga, t.y. unikali savo struktūra, tradicijomis, valdymo stiliumi, taip pat nėra tokios, kuri būtų tobula. Visos organizacijos turi privalumų ir trūkumų. Vytauto Didžiojo gimnazija ne išimtis. Nors ji gyvuoja jau ne vienerius metus, tačiau, priimant įvairias naujoves, bandant prisitaikyti prie kaskart kintančių reikalavimų, yra sunku nepadaryti klaidų. Pagrindiniai tobulintini VDG aspektai yra šie:
1. Anksčiau, kai VDG buvo ir vidurinė mokykla (5 – 8 klasės) ne tik gimnazija, norint į ją įstoti iš kitos mokyklos ar gimnazijos reikėdavo turėti atitinkamą pažymių vidurkį, t.y. ne mažiau kaip 7,5 metinio vidurkio. Taip pat išlaikyti atitinkamus egzaminus (lietuvių kalbos, anglų kalbos bei matematikos), kurie parodydavo, ar norinčiųjų įstoti lygis atitinka gimnazijos lygį. VDG vidurinės moksleiviams pakakdavo turėti 7,5 vidurkį. Dabar į gimnaziją įstoja visi, kas nori, visi ankstesnieji apribojimai yra panaikinti. Dėl to kasmet ateina vis daugiau mokinių, kurie yra silpni. Tiek mokytojai, tiek likusieji moksleiviai yra nepatenkinti, kadangi krinta mokymo lygis. Silpnieji reikalauja daugiau dėmesio negu gabesni gimnazistai. Dėl šios priežasties vis daugiau atsiranda manančių, kad „Ąžuolyno“ gimnazija yra patrauklesnė. Į šią problemą turėtų atsižvelgti vadovybė, nes jei nebus imtasi jokių priemonių, gimnazijos vardas nebeteks vertės;
2. Kaip tyrimai parodė, mokytojai ne visada domisi tuo, kas vyksta gimnazijoje. Jiems yra aktualu dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose, bet ne pačios gimnazijos veikloje. Net 68 % respondentų negalėtų pasakyti, kokia yra gimnazijos, kurioje jie dirba, misija, vizija bei filosofija, be to, jie nesuvokia jų svarbos;
3. Taip pat gimnazijoje labai trūksta organizuotumo, dažnai jos veikloje yra pastebimas chaosas. Įvairūs darbai bei užduotys yra atliekami paskutinę minutę;
4. Gimnazijoje vis dar atsiranda tokių atvejų, kai pedagogai skirsto moksleivius į „mylimus“ ir „nemylimus“ vaikus. Su pastaraisiais daug konfliktuoja ir juos vertina ne pagal jų sugebėjimus, o pagal asmenines savybes. Tai neigiamai veikia visą klasę ir kenkia mokymosi rezultatams;
5. Gimnazijos direktorius nėra gimnazijos lyderis. Siekiant, kad organizacijos veikla būtų sėkminga ir nekiltų daug nereikalingų problemų, vadovauti organizacijai turėtų asmuo, kuris yra lyderis. Lyderis – tai esminis vadovavimo faktorius, pasireiškiantis per vadovo asmenybę, įgimtus bei įgytus bruožus, jo motyvus. Gimnazijos direktorius nėra tas žmogus, kuris turėtų šiai švietimo įstaigai vadovauti. Jis nėra gimnazijoje autoritetas nei mokytojams, nei moksleiviams. Kai kurie darbuotojai piktnaudžiauja jo būdu, kad būtų pasiekti jų norai. Jis neturi vadovavimui reikalingų bruožų.
6. Taip pat gimnazijoje yra blogai paskirstomi darbai bei užduotys. Kai kuriems darbuotojams yra priskiriama be galo daug įvairiausių užduočių, su kuriomis jie nespėja susitvarkyti, o kitiems nieko nebelieka;
7. Vytauto Didžiojo gimnazijos strategijoje išanalizuota bei aprašyta organizacijos aplinka. Išorinei aplinkai priskirti tik technologiniai, socialiniai bei politiniai – teisiniai veiksniai, o vidinei – darbuotojai ir struktūra. Kai tuo tarpu ją veikia dar ir tokie tiesioginio poveikio veiksniai kaip:
• Įstatymai ir valstybės įstaigos (tai vienas svarbiausių šios organizacijos išorinės aplinkos analizės objektų). Visi VDG veiksmai, taip pat, kaip ir kitų viešųjų bei verslo įmonių, yra reguliuojami įstatymų;
• Vartotojai. Tai Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai. I – IV klasės gimnazistai;
• Pagrindiniai VDG konkurentai – Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija, Klaipėdos „Eduardo Balsio“ menų gimnazija;
• Interesų grupės. Čia būtų galima priskirti komisijas (pedagogines – psichologines, prevencinio darbo). Jos atlieka ir įvertina asmens specialiuosius ugdymo poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu aspektais įvairiose išsilavinimo įstaigose. Sprendžia mokyklos nelankymo problemas, inicijuoja metodinę ir konsultacinę paramą prevenciniam darbui organizuoti mokyklose bei kvalifikacijos tobulinimą mokytojams, taip pat gimnazistų tėvus, kurie nuolat domisi gimnazijos bei vaikų veikla;
• Tiekėjai. Šiai grupei būtų galima priskirti maisto produktų tiekėjus, kurie pristato produktus į gimnazijos valgyklą.
Ir netiesioginio poveikio – ekonominiai. Šie veiksniai yra svarbūs dėl to, kad jei šalies ekonomika būtų bloga ir ji nuolat smuktų, šalies vyriausybė surinktų mažiau mokesčių. Jei mažiau mokesčių gautų, tai mažiau lėšų galėtų skirti švietimui. Kuo mažesnės lėšos, tuo blogesnės ugdymo sąlygos;
Vidinę aplinką dar veikia ir tokie veiksniai kaip:
• Tikslai (2006 – 2007 metinės veiklos tikslai: užtikrinti kokybišką ugdymą, atitinkantį moksleivių poreikius, galimybes ir siekius; parengti ugdymosi sąlygas, padedančias sukurti saugią ir jaukią aplinką; ugdyti moksleivius karjerai.);
• Užduotys (VDG metinės veiklos užduotys: tikslingai vykdyti ugdymo planą, tirti ir analizuoti veiklos rezultatus; rūpintis ugdytinių saviraiškos poreikiais, modernizuoti materialinę bazę, taikyti šiuolaikines technologijas ugdymo procese; sukurti profesinio orientavimo sistemą.);
• Technologija (elektroninis dienynas, internetas, multimedia; kompiuterinės programos).
8. Taip pat gimnazijos strateginiame plane pasigendama moksleivių adaptacijos klausimo sprendimo. Kadangi moksleiviai gimnazijoje pradeda mokytis nuo 9 klasės, jaunam žmogui yra gana sunku ateiti į nežinomą aplinką nieko nepažįstant.
Vytauto Didžiojo gimnazijai siūloma:
1. Įvesti gimnazijoje stojamuosius egzaminus, kad moksleiviai, kurie įstotų į šią gimnaziją, galėtų pakelti visą jiems teikiamą krūvį. Tiek pedagogai, tiek moksleiviai taptų labiau patenkinti gimnazija;
2. Kad visi mokytojai būtų labiau įtraukti į gimnazijos bendruomenės gyvenimą, reikėtų rengti visuotinį mokytojų susirinkimą, kas savaitę per ilgąją pertrauką būtų apžvelgti pagrindiniai tos savaites įvykiai. Mokytojai galėtų diskutuoti vienu ar kitu klausimu, taip pat galėtų priimti visai gimnazijai rūpimus sprendimus kartu su vadovybe. Šie susirinkimai padėtų mokytojams pasijusti svarbesniems, o tai didintų jų motyvaciją.
3. Kad darbuotojai būtų suinteresuoti dirbti dar geriau, gimnazija turėtų vykdyti karjeros planavimą, t.y. ne tik siųsti darbuotojus į įvairius kvalifikacijos kėlimo seminarus, bet ir leisti jiems sudaryti savo individualų karjeros planą. Pasaulinė praktika rodo, kad efektyviai veikiančios organizacijos yra suinteresuotos visų savo darbuotojų profesiniu augimu, rūpinasi jų karjera bei siūlo įvairias jos planavimo programas. Ir tai duoda apčiuopiamą naudą tiek darbuotojams, tiek ir pačiai organizacijai, nes individualus karjeros planavimas leidžia susieti darbuotojų profesinio augimo planus su organizacijos uždaviniais. Kai atskirų darbuotojų karjera tiesiogiai susijusi su organizacija, jie aktyviau domisi iškilusiomis problemomis, dalyvauja jas sprendžiant, yra suinteresuoti visos organizacijos sėkme. Šiuo atveju darbuotojams patiems rūpi jų kvalifikacijos kėlimas, profesinių žinių gilinimas ir atnaujinimas, didesnis savo galimybių panaudojimas. Patenkinti darbuotojų potencialo sėkmingos karjeros planavimą organizacijoje padeda:
• Užtikrinti pastovų kvalifikuotų specialistų skaičiaus didėjimą;
• Suformuoti vidinį profesinio ugdymo ir profesinio augimo poreikius;
• Efektyviai panaudoti darbuotojų galimybes;
• Padidinti darbuotojų pasitikėjimą savo jėgomis;
• Atsirasti pagarbiems santykiams tarp organizacijos vadovybės ir pavaldinių.
Planavimas yra sudarytas iš penkių etapų: pirmame etape darbuotojas, t.y. pedagogas, pats save įvertina. Šio etapo tikslas – pažinti save, objektyviai įvertinti savo polinkius, motyvus, sugebėjimus bei asmeninio gyvenimo ir darbo siekius. Siekiant padėti darbuotojams tai atlikti kokybiškai, patariama gimnazijai turėti standartines savęs įvertinimo formas, suformuluoti klausimai palengvintų šį darbą. Antra, mokytojai turėtų numatyti savo galimybes. Šio etapo tikslas – darbuotojų sugebėjimus, interesus, vertybes, poreikius susieti su karjeros galimybėmis. Trečia, jie turėtų numatyti savo karjeros tikslus. Pagrįstų ir motyvuojančių tikslų nustatymas yra vienas svarbiausių efektyvaus karjeros planavimo elementų, tačiau savaime tai dar negarantuoja sėkmingo jų įgyvendinimo. Tikslai yra tarsi orientyrai, nurodantys pedagogams, ko jie nori pasiekti. Ketvirta, mokytojai parengtų savo planus, o penkta, tuos planus pristatytų specialiai gimnazijos vadovybės surengtame susirinkime. Šie susirinkimai galėtų būti vykdomi kiekvienų mokslo metų pradžioje.
Individualiame karjeros plane (7 priedas) turi atsispindėti keletas svarbių momentų:
• Trumpalaikiai ir ilgalaikiai darbuotojo tikslai;
• Tolesnis profesinio tobulėjimo etapas;
• Naujos žinios, kvalifikacija, patirtis;
• Pagrindinės priemonės, kurios leistų pasiekti užsibrėžtus tikslus (pvz., neakivaizdinis mokymasis, mokymasis po darbo);
• Gimnazijos įsipareigojimai, padedantys darbuotojui pasirengti kitam karjeros etapui.
4. Gimnazijos vadovybė turėtų rimčiau vertinti moksleivių skundus dėl atitinkamų mokytojų. Vykdyti tyrimus, kurių metu būtu išsiaiškinama, kuri pusė yra teisi bei imtis atitinkamų veiksnių, kad problemų ir konfliktų daugiau nekiltų (ar klasę priskirti kitam mokytojui, ar mokytoją įspėti, kad moksleiviai visi turi būti lygūs, jei jo poelgiai nepasikeičia, reikalauti, kad pakeistų darbo vietą);
5. Norėdama išspręsti gimnazistų adaptacijos klausimą, gimnazijos vadovybė galėtų sukurti programą, kuri padėtų geriau adaptuotis naujoje aplinkoje. Tai galėtų būti bendras naujokų projektas ar susipažinimo vakarėlis, kurio metu moksleiviai žaistų bendrus psichologinius bendravimo žaidimus;
6. Direktorius gimnazijoje turėtų įvesti griežtesnę tvarką: už neatliktas užduotis – griežtai bausti, o darbus paskirstyti vienodai ir nenuolaidžiauti vieniems ar kitiems darbuotojams;
7. Taip pat gimnazijos bendruomenė turėtų iš naujo išanalizuoti gimnaziją veikiančias aplinkas, nes gerinant ar keičiant įvaizdį šį procesą gali lemti įvairūs vidinės aplinkos pokyčiai (natūralūs, planuoti ar netikėti pasikeitimai pačioje įstaigoje) ir pokyčiai išorinėje aplinkoje (prognozuoti ir netikėti pasikeitimai ekonominėje, socialinėje – kultūrinėje ir t.t. aplinkoje), kurie verčia instituciją taikytis prie naujovių ir keisti savo įvaizdį. Šią analizę turėtų vykdyti tiek gimnazijos vadovybė, tiek ir gimnazijos pedagogai;
8. Nors VDG yra vykdomos apklausos, kurių metu yra išsiaiškinamos gimnazistų, mokytojų bei kitų darbuotojų nuomonė apie gimnaziją, taip pat gimnazija galėtų vykdyti ir išorinės situacijos analizę. Šios analizės metu būtų įmanoma nustatyti, kaip informacija, kurią skleidžia VDG konkurentai, veikia jos įvaizdį. Atliekant šį vertinimą gimnazija galės įvertinti tas sritis, kurios yra silpnesnės ar pranašesnės negu konkuruojančių gimnazijų;
9. Taip pat gimnazija galėtų atlikti įvaizdžio nesutapimo analizę, t.y. palyginti esamą gimnazijos įvaizdį su pageidaujamu. Tai padėtų taip pat išsiaiškinti, kurias sritis reikia stiprinti, gerinti.
10. Kadangi gimnazijos vadovybė baiminasi, kad dėl gimstamumo mažėjimo gali sumažėti moksleivių skaičius gimnazijoje, galėtų su moksleiviais vykdyti projektą. Šio projekto metu gimnazijos vyresnių klasių gimnazistai važiuotų į įvairias vidurines mokyklas, mokiniams pasakotų apie šios gimnazijos privalumus, taip pritrauktų kuo daugiau jaunuolių, baigusius dešimtą klasę pratęsti mokslus VDG.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Analizuojant mokslinę literatūrą bei Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio kūrimo procesą padarytos tokios išvados:
Organizacijos įvaizdis tai vartotojų, žmonių nuomonių, jausmų, vaizdinių ir tikėjimo visuma. Jis dėl įvairių priežasčių nuolat kinta. Palankiai vartotojų atžvilgiu suformavus įvaizdį yra daug paprasčiau konkuruoti su esamais konkurentais.
Organizacijos įvaizdis negali būti valdomas tiesiogiai. Jis valdomas per organizacijos identitetą, kurio pagrindinės dalys yra: vizualus identitetas, komunikacija bei kultūra.
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija žinoma kaip stipriai paruošianti mokinius švietimo įstaigą. Nors didžioji dalis respondentų teigė, kad, jų nuomone, gimnazija yra sukūrusi gerą įvaizdį, tačiau atsirado manančiųjų, kad kasmet VDG įvaizdis vis silpnėja. Pagrindinės priežastys: įvaizdis blogėja, nes į gimnaziją yra priimami visi norintieji dėl to kasmet daugėja tų, kurie nesistengia mokytis bei ateina į šią gimnaziją su minimaliomis žiniomis, o tai smukdo gimnazijos mokymo lygį; gimnazijoje dirba mokytojų, kurie skirsto moksleivius į „mylimus“ ir „nemylimus“ vaikus, taip pat kai kurie mokytojai kritikuoja savo auklėtinius dėl jų asmeninių savybių, o dėl to kyla konfliktai; taip pat respondentai teigė, kad visuomenėje pateikiamas gimnazijos įvaizdis neatitinka tikrovės, nes gimnazijoje dirba nemažai nekomunikabilių, nenuoširdžių pedagogų, daugėja nekultūringų moksleivių. Tai parodo, kad nors ir išorinis įvaizdis visuomenėje yra sukurtas palankiai, tačiau atsiranda gimnazijos bendruomenėje žmonių, kurių nuomone, įvaizdis kasmet vis blogėja.
VDG nėra tobula įstaiga, jai dar daug ko reikia išmokti. Pagrindiniai trūkumai būtų tokie: į šią gimnaziją gali įstoti visi, kas nori. Dėl to čia kasmet įstoja vis daugiau moksleivių, kurie nepajėgūs pakelti šios gimnazijos mokymo krūvį, o tai neigiamai veikia sukurtą stiprios gimnazijos vardą; mokytojai ne visada domisi tuo, kas vyksta gimnazijoje, tik keletas jų galėtų pasakyti gimnazijos misiją, viziją bei filosofiją, o ką jau kalbėti apie jų reikšmę gimnazijos veiklai; VDG trūksta organizuotumo, dėl to gimnazijos veikloje dažnai pastebimas chaosas; gimnazijoje dirba pedagogų, kurie moksleivius skirsto pagal jų asmenines savybes, į tuos, kurie yra verti jų dėmesio ir pagarbos, ir į tuos, kurie nėra verti; gimnazijos direktorius nėra gimnazijos lyderis bei autoritetas kitiems šios įstaigos darbuotojams; gimnazijoje yra netolygiai paskirstomi darbai bei užduotys: vieni gauna per daug darbo, kiti per mažai; gimnazijos strategijoje nevisiškai išanalizuota bei aprašyta šią gimnaziją veikianti išorinė bei vidinė aplinka; taip pat šiame plane pasigendama moksleivių adaptacijos klausimo sprendimo, kuris padėtų moksleiviams įsilieti į naują aplinką.
Pasiūlymai būtų tokie: gimnazijoje vėl įvesti stojamuosius egzaminus, kad į šią įstaigą įstotų tie moksleiviai, kurie gali pakelti jiems teikiamą krūvį; gimnazijoje reikėtų pradėti kas savaitę rengti visuotinį mokytojų susirinkimą, tai padėtų įtraukti visus mokytojus į gimnazijos bendruomenės gyvenimą; kad gimnazijos pedagogai būtų suinteresuoti dirbti dar geriau, gimnazija turėtų vykdyti karjeros planavimą, kurio metu pedagogai ne tik būtų siunčiami dalyvauti į įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus, bet ir leistų jiems sudaryti savo individualius karjeros planus. Tada būtų išsiaiškinami tolimesni mokytojų siekiai bei lūkesčiai; gimnazijos vadovybė taip pat turėtų imtis atitinkamų veiksmų sprendžiant konfliktus, kylančius tarp moksleivių ir pedagogų. Turėtų vykdyti tyrimus, kurie padėtų išsiaiškinti esamą padėtį ir imtis priemonių šiems konfliktams išspręsti (klasę paskirti kitam mokytojui arba įspėti pedagogą, kad moksleiviai visi turi būti lygūs, jei jo poelgiai nepasikeičia, reikalauti, kad pakeistų darbo vietą); norėdama išspręsti adaptacijos klausimą, gimnazijos vadovybė galėtų sukurti programą, kuri padėtų moksleiviams integruotis į naują aplinką (tai galėtų būti po pamokų vykdomi įvairūs susipažinimo vakarėliai); direktorius turėtų gimnazijoje įvesti griežtesnę tvarką bei turėtų nesileisti įvairioms manipuliacijomis; gimnazijos vadovybė taip pat turėtų iš naujo vykdyti aplinkos analizę, kad galėtų tiksliai numatyti jos veiklai keliančius grėsmę veiksnius; VDG galėtų vykdyti išorinės situacijos analizę, kurios metu išsiaiškintų, kaip informacija, kurią skleidžia VDG konkurentai, veikia jos įvaizdį. Atliekant šį vertinimą gimnazija turėtų galimybę įvertinti tas sritis, kurios yra silpnesnės ar pranašesnės nei konkuruojančių gimnazijų; VDG galėtų vykdyti ir įvaizdžio nesutapimo analizę, kuri taip pat padėtų išsiaiškinti, kokias sritis gimnazijai reikėtų stiprinti; taip pat gimnazijoje būtų galima vykdyti projektą, kuris padėtų pritraukti moksleivius į VDG. Šio projekto metu gimnazijos moksleiviai važiuotų į įvairias vidurines mokyklas, mokiniams pasakotų apie šios gimnazijos privalumus.
Atlikta anketinė apklausa hipotezę patvirtino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių jaunuoliai stoja į šią gimnaziją, yra geresnė mokymo kokybė negu kitose gimnazijose.

ŽODYNAS

B
Besimokanti organizacija – tokia organizacija, kuri sukuria darbuotojams tinkamą aplinką, aprūpina veikla ir galimybėmis, gerinančiomis savarankišką ir grupinį mokymąsi bei kuri nuolat keičiasi, sujungdama mokymąsi, galimybes ir organizacinę plėtrą;
Biurokratija – sociologinė sąvoka nusakanti vyriausybės ir jos institucijų organizacinę struktūrą, kuriai būdingos formalizuotos procedūros, atsakomybės pasiskirstymas, hierarchija ir neasmeniniai santykiai;
Į
Įmonės stilius – įmonės veidas (logotipas, firminis prekės ženklas ir kt.);
K
Kompetencija – gebėjimai atlikti tam tikrus veiksmus, tam tikro dalyko įvaldymas, kokios nors srities išmanymas, dalykiniai (su)gebėjimai;
Komunikacija – glaudus žmonių ryšys, bendravimas;
Konkurencija – gamintojų, paslaugų tiekėjų vartotojų varžymasis dėl rinkų, prekių ir kitų išteklių;
Kontrolė – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad reali veikla atitiktų planuojamą, tai viena sudedamųjų vadybos funkcijų;
Korporacija – stambi, didelė, tarptautinė organizacija;
M
Motyvacija – organizacijos egzistavimo paskirtis, tikslas, prasmė;
N
Normos – taisyklės, nuostatos;
O
Organizacijos filosofija – nusako pagrindines vertybes, lūkesčius ir veiklos principus, kuriais vadovaujasi švietimo įstaiga, siekdama savo tikslų;
Organizacijos identitetas – organizacijos būdas save parodyti išorinei aplinkai, išorinėms auditorijoms;
Organizacijos įvaizdis – tai suvokimų, jausmų, įsivaizdavimų ir nuomonės, kurią asmuo ar asmenų grupė turi apie produktus, paslaugas ar pačią organizaciją, visuma;
Organizacijos klimatas – organizacijos narių patiriamas vidinės aplinkos poveikis jų elgesiui;
Organizacijos kultūra – nusistovėjusios tradicijos ir elgesio tendencijos, kuriomis vadovaujasi organizacija ir kurias pripažįsta organizacijos nariai;
Organizacijos misija – organizacijos egzistavimo paskirtis, tikslas ir prasmė;
Organizacijos vizija – parodo, kokia organizacija nori būti ateityje;
Organizacinė elgsena – yra sisteminiai veiksmų ir nuostatų, kurias žmonės demonstruoja organizacijose visuma;
Organizacinė struktūra – reiškia organizacijos veiklų padalijimo, sugrupavimo bei santykių tarp vadovų ir darbuotojų koordinavimo būdą;
Organizavimas – darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia pasiekti organizacijos tikslus. Jis taip pat yra vienas iš sudedamųjų vadybos funkcijos dalių;
P
Planavimas – vienas iš sudedamųjų vadybos funkcijos dalių, tai kiek įmanoma sisteminis procesas, kurio paskirtis – nustatyti siektinus tikslus bei veiksmus;
Prestižas – geras vardas;
R
Reputacija – viešoji nuomonė apie kieno nors ypatybes;
S
Socialinis statusas – tai asmenybės ar organizacijos, atliekančios tam tikrą socialinį vaidmenį, prestižas visuomenėje;
Strategija – ilgalaikis planas, sukurtas siekiant tam tikro užsibrėžto tikslo;
V
Vadovavimas – gebėjimas paveikti (motyvuoti) žmones, kad jie noriai ir iniciatyviai įgyvendintų organizacijos misiją, tikslus ir strategiją;
Vertybės – žmogaus poreikių, troškimų ir siekių, teigiamų vertinimų ir nuostatų objektas.
.

LITERATŪRA

1. Arbatauskas, A. 1996. Atestacija. Vadyba. Ugdymo filosofija. Bendrojo ugdymo įstaigų vadovams. Vilnius: Leidybos centras, p. 68.
2. Arimavičiūtė, M. 2005. Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas. Vilnius: Mykolo Romerio Universitetas, p. 17.
3. Beresnevičiūtė, V., Kadziauskas, G., Diržys, R. 2002. Žalingų įpročių prevencijos ir sveikos gyvensenos skatinimo tarp paauglių strategijos kūrimas. Medžiaga seminarų ciklui. http://209.85.129.104/search?q=cache:Yz9uaES8a08J:www.mkc.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/kelias.doc+organizacijos+misija&hl=lt&ct=clnk&cd=8.
4. Burns, J. 2007. Studying the Role of Organization‘s Image. http://ezinearticles.com/?Studying-the-Role-of-Organizations-Image&id=457246.
5. Butkus, F., S. 2006. Darbas, vadyba, gyvenimas. Vilnius: Eugrimas, p.147 – 149.
6. Clark, D., R. 2000. http://www.nwlink.com/~donclark/leader/leadob.html.
7. Cohen, A., R., Fink, S., L., Gadon, H., Willits, R., D. 1988. Efective Behavior in Organizations. Four edition. Illinois: Homewood, p. 73.
8. Čeikauskienė, M. 1997. Reklama ir firmos įvaizdis. Vilnius, p. 51 – 54.
9. Čereška, B. 2004. Reklama: teorija ir praktika. Vilnius: HOMO LIBER, p. 118.
10. Černius, V., J. 2006. Žmogaus vystymosi kelias nuo vaikystės iki brandos. Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, p. 68, 69, 72.
11. Dalinas, P., Rolffas, H., G., Kleekampas, B. 1999. Mokyklos kultūros kaita. Vilnius: Tyto alba, p. 21 – 25, 40, 141.
12. Drūteikienė, G. 2004. Organizacijos įvaizdžio kūrimas: apibendrinto modelio link. www.leidyk la.vu.lt/inetleid/inf-mok/22/str11.html
13. Drūteikienė, G. 2003. Organizacijos įvaizdžio ekonominė funkcija // Ekonomika. Nr. 62, p. 55, 56, 57.
14. Dubauskas, G. 2006. http://209.85.129.104/search?q=cache:hhbXIL83qbIJ:beta.lka.lt/~serveris /biblioteka/KNYGOS/Dubausko_Organizacijos_elgsena.pdf+organizacin%C4%97+elgsena&hl=lt&ct=clnk&cd=1
15. Egerovi, L., Egerovi, D. 2003. Creating the Plan to Preserve or to Improve School Image. http://www.fek.zcu.cz/cz/katedry/cecev/mes_mat/imangl/im_plan.htm.
16. Ellis, M., Johnson, C. 1994. Teaching Business English. Oxford University Press, p. 9.
17. Jucevičius, R. 1998. Strateginis organizacijų vystymas. Kaunas, p. 54.
18. Grigaliūnas, K. 2006. http://www.ipc.lt/wg/php/wg.php?zs=3&zn=89.
19. Gudauskas, R. 2006. SUN TZU: Lyderystės principai ir organizacijų konkurencinis pranašumas. kvalifikacija.viko.lt/files/I_seminaras.ppt.
20. Guščinskienė, J. 2000. Organizacijų sociologija. Kaunas, p. 81 – 83.
21. Hargreavesas, A. 1999. Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai. Mokytojų darbas ir kultūra postmoderniajame amžiuje. Vilnius: Tyto Alba, p. 219.
22. Jucevičienė, P., Poškienė, A. ir kiti. 2000. Universiteto kultūra ir jos tyrimas. Kaunas: Technologija, p. 39 – 40, 54 – 58.
23. Karauskaitė, S. 2004. Įmonės įvaizdžio modelis // Reklamos ir marketingo idėjos. Nr. 1, p, 68 – 70.
24. Kraujutaitytė, L. 2002. Aukštojo mokslo demokratiškumo pagrindai. Vilnius: LTU, p. 222.
25. Krepštienė, O. 2004. Kolegijos įvaizdžio kūrimas // Švietimo organizacijų valdymo ypatumai eurointegracijos kontekste. Klaipėda: KU, p. 86, 87, 90, 91, 94.
26. Kučinskas, V., Kučinskienė, R. 2002. Vadybos įvadas. Klaipėda: KU, p. 33 – 37.
27. Kuprys, R. 1997. Proga prisiminti apie save // Vadovo pasaulis. Nr. 10, p. 41.
28. Mamedaitytė, S. 2003. Ryšiai su visuomene. www.egov.lt/files/att/rsv.doc.
29. Markwick, N., Fill, C. 1997. Towards a Framework for Managing Corporate Identity // European Journal of Marketing, vol. 31, no. 5/6, p. 396 – 409.
30. Maščinskienė, J., Kuvykaitė, R. 2004. Markės svarba formuojant prekės įvaizdį // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 30, p. 125.
31. Pajuodis, A. 2002. Prekybos marketingas. Vilnius: Eugrimas, p. 314 – 315.
32. Parachomikienė, K. 2005. Įvaizdžio kūrimo teorijų lyginamoji analizė. http://ev.lzuu.lt/mokveik la/SMK_2004/Pletra/Parachomikiene_Kristina.html.
33. Paulavičienė, E. 2002.Organizacijos strategijos optimizavimas visuotinės kokybės vadyboje // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr.24. Kaunas: VDU, p. 115.
34. Pollardas, A., Collins, J. ir kt. 2002. Reflektyvus mokymas. Veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika. Vilnius: Garnelis, p. 264 – 266.
35. Pranulis, V., Pajuodis, A. 2000. Marketingas. Vilnius: The Baltic Press, p.359 – 361.
36. Ratkevičienė, V. 2000. Komunikacija – svarbus vadybos elementas // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 16. www.vdu.lt/Leidiniai/OrganizacijuVadyba/16Ratkeviciene.html.
37. Rekašiūtė – Balsienė, R. 2006. Tikslinga organizacijos klimato kaita ir jos įvertinimas // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 37. Kaunas: VDU, p. 129.
38. Sakalas, A. 1998. Personalo vadyba. Vilnius: Margi raštai, p. 49.
39. Seilius, A. 1994. Firmos kūrimas ir valdymas. Klaipėda: Rytas, p. 185.
40. Stoškus, S., Beržinskienė, D. 2005. Vadyba. Kaunas: Technologija, p. 116 – 118, 126.
41. Urbanskienė, R., Viržintas, R. 1997. Demonstracinė reklama: mugių ir parodų organizavimas. Vilnius, p. 11.
42. Varec, A. 2003. D. Varec personalinės įmonės žinių vadybos projektas. http://209.85.129.104/search?q=cache:0pQrY05csKoJ:www.kf.vu.lt/~public/ivs1/agnieska/vadyba.doc+organizacijos+misija&hl=lt&ct=clnk&cd=2.
43. Venckutė, I. 2005. Organizacijos įvaizdis ir jo formavimosi veiksniai (remiantis VPU atveju). http://209.85.129.104/search?q=cache:vqBNz4y0vNwJ:submit.library.lt/ETD-afiles/VPU/etdL ABT20050527-01032730149/unrestricted/VenckuteInga.pdf+organizacijos+identitetas&hl=lt& ct=clnk&cd=13.
44. 2005. Vytauto Didžiojo gimnazijos strategija 2006 – 2009 metams.
45. 2005. Vytauto Didžiojo gimnazijos Veiklos Programa 2006 – 2007 metams.
46. 2005. Vytauto Didžiojo gimnazijos Ugdymo Planas 2006 – 2007 metams.
47. Žekevičienė, A. 2003. Total quality managment at the university // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 28. Kaunas: VDU, p. 244 – 255.
48. Айзенберг, Р. 1993. Mенеджмент рекламы. Москва, с. 10.

PRIEDAI

1 priedas. Anketa (skirta gimnazistams) 63
2 priedas. Anketa (skirta pedagogams) 66
3 priedas. Mokykla kaip organizacija 70
4 priedas. Žinių, komunikacijos ir mokymosi sąsajos 71
5 priedas. Universiteto organizacijos kultūros modeliai ir jų bruožai 72
6 priedas. VDG SWOT analizė 73
7 priedas. Individualus karjeros planas 74

Leave a Comment