Mokesciu sistema

ĮVADAS

Kiekviena valstybė atlieka daugybę įvairių funkcijų- apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno) ir administracines funkcijas.
Mokesčiai yra ūkio subjektų ir gyventojų privalomieji mokėjimai valstybei. Jie atsirado, kai tik susikūrė valstybė. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme pateiktas toks mokesčio apibrėžimas: “Mokestis-mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės(savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų nustatyta tvarka.”
Mokesčių raida parodo, jog mokesčius nustato aukščiausia valstybės arba administracinio teritorinio vieneto valdžia. Lietuvos respublikos Konstitucijoje(127str.) įrašyta: “ Mokesčius, kiitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai”.
Mokesčių esmė yra tai, kad valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius (ar natūrinius) išteklius savo veiklai, t.y. funkcijoms vykdyti. Mokesčių esmę apibūdina ir kiti jų bruožai. Valstybė jai būtinus išteklius kaupia įstatymų nustatyta tvarka prievarta imdama mokesčius iš mokėtojų: tam tikrų gyventojų sluoksnių, ūkio subjektų(net iš kitų valstybių). Mokesčių esmę taip pat atskleidžia: a) tikslai, kurių įgyvendinimui valstybė ima mokesčius; b) mokesčių turinį apibūdinantys elementai: subjektas (kas privalo mokėti mokestį), objektas (kas mookestinama), šaltinis, mokesčio tarifas, mokesčio lengvatos ir kiti bruožai.
Kiekviena valstybė atlieka daugybę įvairių funkcijų- apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno) ir administracines funkcijas. Valstybės funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių. Svarbiausias, iš esmės vienintelis tokių išteklių šaltinis, ži

inomas nuo seniausių laikų, yra mokesčiai. Jeigu valstybės išlaidoms padengti mokesčių nepakanka, valstybė yra priversta imti užsienio bei vidaus paskolas ir kartu atsiranda papildomų išlaidų palūkanoms mokėti. Kitas kelias-didinti mokesčius.
Taigi mokesčiai turi būti, nes jie yra kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas.

Mokesčių klausimus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas bei specialieji mokesčių įstatymai.

-2-

MOKESČIŲ SISTEMOS APIBŪDINIMAS IR ELEMENTAI

Mokesčių sistema yra apibrėžiama kiek skirtingai, tačiau visi apibrėžimai akcentuoja, jog mokesčių sistema apima visus mokesčius, kuriuos valstybė ima iš mokesčių mokėtojų į šalies bendravalstybinius fondus. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai-ūkio subjektai (įvairių rūšių įmonės) ir gyventojai-mokesčius moka į kelis bendravalstybinius fondus: į šalies nacionalinį biudžetą (valstybės ir savivaldybių biudžetus) ir į specialiuosius tikslinės paskirties fondus: Valstybinio socialinio draudimo foondo biudžetą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Ūkio subjektai Lietuvoje dar moka įmokas į Kelių fondą.
Bendrieji mokesčių elementai-tai mokesčio subjektas, objektas, šaltinis, apmokestinimo vienetas, tarifas (norma ar kvota), mokesčio suma ir mokesčio lengvatos.
Fizinis arba juridinis asmuo, mokantis valstybei arba savivaldybei atitinkamą mokestį, vadinamas mokesčio subjektu arba mokesčio mokėtoju. Ši sąvoka apibrėžiama šitaip: mokesčio mokėtojas-tai asmuo, kuriam mokesčio įstatyme nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių įstatymai paprastai išvardija asmenis, mokančius valstybės iždui mokesčius. Tokius mokėtojus vadiname įstatyminiais arba legaliais mokėtojais.
Mokesčių mokėtojai-tai mokesčių na

aštos nešėjai. Dažniausiai mokėtojas ir mokesčio subjektas yra tas pats asmuo. Tačiau gali būti ir priešingai. Mokesčio naštos nešėjas formaliai ir juridiškai nėra atsakingas už mokesčio mokėjimą, tačiau dėl įstatymiškai numatytos mokesčio perkėlimo sistemos jis yra tikrasis mokesčio mokėtojas. Tai pirmiausia pasakytina apie vartojimo mokesčius.
Mokesčio objektas yra visa tai, už ką (arba nuo ko) reikia mokėti mokestį: įvairių rūšių pajamos (pelnas), prekės ir paslaugos, įvairių rūšių turtas; darbinis veiksnumas, pajėgumas, pretenzijų dydis (ieškinio kaina). Dažnai ir mokesčio pavadinimas priklauso nuo objekto, pvz.: žemės mokestis, pajamų mokestis.
Mokesčio subjekto pajamos ar išlaidos (darbo užmokestis, pelnas, palūkanos, įplaukos, renta), gamybos, darbų, paslaugų savikaina ar cirkuliacijos kaštai, iš kurių mokamas mokestis, vadinamas mokesčio šaltiniu. Kai kurių mokesčių objektas ir šaltinis sutampa, pvz.: juridinių asmenų pelno mokesčio atveju.
Apmokestinimo vienetas-tai objekto matavimo vienetas, reikalingas mokesčio dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į mokesčio objektą jis gali būti išreikštas pinigine arba natūrine forma, pvz.: pajamų mokesčio-valstybės piniginis vienetas, žemės mokesčio-hektaras, aras.
Mokesčio tarifas-tai mokesčio už apmokestinamą vienetą dydis. Išreikštas procentais, jis vadinamas kvota. Mokesčio tarifas gali būti pastovus, išreikštas absoliučiu dydžiu pinigais (taikomas, kai apmokestinamais vienetas yra natūrinis) arba procentais (taikomas apmokestinamojo objekto vertei). Procentinis tarifas gali būti proporcinis, progresinis, degresinis ir regresinis.
Proporcinis tarifas mokesčio objektui numato bendrą (vieną) tarifo pr
rocentą, neatsižvelgiant į objekto dydį. Progresinis tarifas, priešingai, didėjant objektui, didėja. Degresinis tarifas-tai tvirtai nustatytas maksimalus dydis, kuris mažėjant objektui palaipsniui mažinamas. Regresinis tarifas yra priešingas progresiniam, nes didėjant objektui jis mažėja. Paprastai pagal regresinį tarifą apmokestinamos ar gavimo vadinamosios plačiai vartojamos prekės.
Mokesčio lengvatos-tai mokesčio mokėtojui nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, dėl kurių reikia mokėti mažesnį mokestį arba jo galima nemokėti. Lengvatos gali būti laikinos arba

-3-

suteiktos neribotam laikui, privalomos (teikiamos pagal įstatymą) arba galimos (teikiamos atskiru dekretu, nutarimu pagal mokėtojo prašymą).
Ryškiausia mokesčio lengvata yra neapmokestinamasis minimumas-mažiausia objekto dalis, visiškai atleista nuo mokesčio. Prie mokesčių lengvatų reikia priskirti ir mokestinį kreditą, t.y. mokėjimo laiko atidėjimą, bei mokestines atostogas-atleidimą nuo mokesčio tam tikram laikui. Mokesčių lengvatos įgyvendina reguliavimo (ekonominę) funkciją.
Lengvatos: Pagal tikslus:
1. Ekonominės- tai nustatoma turint tikslą spartinti atskirų ekonomikos šakų vystymą, pvz., žemės ūkį. Lengvatos taikomos užsienio investicijoms ir pan.
2. Socialinės- siekiama sumažinti mokesčių mokėjimo naštą socialiai remtiniems mokesčių mokėtojams. Tokią teisę į lengvatas turi invalidai, pensininkai ir pan.

Pagal mastą:

1. Visuotinės- teisę į šias lengvatas turi tie mokesčių mokėtojai, kurie atitinka įstatymo reikalavimus lengvatai taikyti, pvz. žemės ūkio įmonė.
2. Individualios- taikomos konkretaus mokesčių mokėtojo prašymu, priimant kompetetingos institucijos sprendimą. Teisę turi taikyti savivaldybių tarybos, mokesčių inspekcijos, išimtinais atvejais finansų ministras.

Mokesčių suma-tai suma, kurią sumoka subjektas už vieną objektą pe

er mokestinį laikotarpį.
Mokesčio ėmimo būdas gali būti tiesioginis, t.y. tiesiogiai iš pajamų, ir netiesiogiai-per kainų sistemą.
Išsivysčiusių šalių praktikoje yra taikomi trys mokesčių ėmimo (rinkimo) metodai:
1. kadastrinis-tai rejestras, kuriame pateikiamas tipiškų apmokestinamų objektų (žemės, pajamų ir t.t.), klasifikuojamų pagal išorinius požymius, sąrašas, nurodantis kiekvieno objekto vidutinį pajamingumą. Pvz.: žemės mokesčiui išoriniai požymiai yra sklypo dydis, galvijų skaičius, atstumas iki transporto magistralių ir rinkų;
2. prie pajamų šaltinio, kai mokesčio suma nustatoma ir imama pajamų susidarymo vietose. Šiuo atveju mokesčiai renkami anksčiau, negu savininkas iš savo darbo, veiklos ir turto gauna pajamų. Tai būdinga apmokestinant samdomojo darbo ir kitas daugiau ar mažiau fiksuotas pajamas. Mokestį skaičiuoja ir išskaito juridinio ar fizinio asmens, kuris išmoka pajamas mokesčio subjektui, pvz.: fizinių asmenų pajamų mokesčio atveju, buhalterija;
pagal deklaraciją, t.y. pagal apmokestinamojo subjekto pareiškimą dėl savo pajamų, turto dydžio. Šiuo atveju mokesčiai renkami savininkui jau gavus pajamas. Šis metodas taikomas apmokestinant daugiau ar mažiau nefiksuotas pajamas, taip pat esant daugeliui pajamų šaltinių. Pas mus taip pat apmokestinamos individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamos.

Apmokestinimo tvarka- visuma elementų, kurie sudaro mokesčių sistemą.

– 4 –

MOKESČIŲ REIKŠMĖ BEI FUNKCIJOS

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daugybę įvairiausių funkcijų: apsaugos, gamybinės ir komercijos veiklos, vystymo, administracines. Atlieka tokias funkcijas, kurių privatūs asmenys vargiai imtųsi. Šioms funkcijoms vykdyti ir užtikrinti reikalingi dideli finansiniai ištekliai, kurių svarbiausias mokesčiai.

Mokesčiai yra būtini, nes tai kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas.

Socialinis ekonominis mokesčių vaidmuo pasireiškia jų funkcijomis:
• Fiskalinė- ši funkcija apima krašto biudžetinės politikos dalį. Ji pasireiškia tuo, kad nacionalinio biudžeto pajamos iš esmės formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema.
• Perskirstomoji- susijusi su fiskaline funkcija ir pasireiškia tuo, kad gautos į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšos perskirstomos tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sričių.
• Reguliavimo- Priimdama atitinkamus mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti krašto ekonomikos spartesnį plėtojimą arba stagnaciją, smukimą, kovoti su infliacija, nedarbu ir panašiai. Tokiu atveju pasireiškia mokesčių reguliavimo funkcija.

-5-

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA

Šalies mokesčių sistemą, kaip ir kitose daugiau ar mažiau išsivysčiusiose šalyse, sudaro pajamų, pelno, socialinio draudimo, turto, prekybos ir sandorių bei kiti mokesčiai: tiesioginiai ar netiesioginiai, mokami tiek fizinių, tiek juridinių asmenų.

MOKESČIAI
VIETINIAI (savivaldybių) VALSTYBĖS
• Gyventojų pajamų mokestis
• Žemės mokestis
• Valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokestis
• Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis
• Vietinė rinkliava
• Prekyviečių mokestis
• Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis

• Gyventojų pajamų mokestis
• Pelno mokestis
• Pridėtinės vertės mokestis
• Akcizai
• Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai
• Valstybės rinkliava
• Konsulinis mokestis
• Mokestis už valstybinius gamtos turtus
• Naftos ir dujų išteklių mokestis
• Mokestis už gamtos teršimą
• Transporto priemonių mokestis
• Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą
• Įmokos į sveikatos draudimo fondą
• Įmokos į gamtinį fondą
• Azartinių lošimų mokestis
• Prekių apyvartos mokestis
• Cukraus mokestis
• Baltojo cukraus virškvočio mokestis
• Mokesčiai už PNO registravimą

Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą sudaro 24 įstatymais reglamentuojami mokesčiai, iš kurių 18 renkami į valstybės biudžetą, o 7- į savivaldybių biudžetus. Mokesčiai į vietinius ir valstybės skirstomi sąlyginai. Lietuvos savivaldybių biudžetuose beveik nėra savų lėšų, savivaldybių mokesčių nustatymo teisės labai ribotos.

Kiekvieno mokesčio svarbiausi elementai yra apmokestinimo objektas ir tarifai. Siekiant geriau pažinti Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą galima mokesčius suklasifikuoti pagal apmokestinimo objektus ir tarifus bei mokesčių apskaičiavimo būdą.

-6-

Lietuvos respublikos mokesčių klasifikacija pagal mokesčių objektus

MOKESČIAI Pajamų ir pelno Gyventojų pajamų mokestis

Pelno mokestis

Azartinių lošimų mokestis

Turto Žemės mokestis

Nekilnojamojo turto mokestis

Paveldimo arba dovanojamo turto mokestis

Vidaus prekių ir paslaugų Pridėtinės vertės mokestis

Akcizai

Cukraus ir jo virškvočio mokesčiai

Prekybos ir prekybos sandorių Prekyviečių mokestis

Muitai

Prekių apyvartos mokestis

Valstybinio, socialinio ir sveikatos draudimo įmokos Socialinis draudimas

Sveikatos draudimas

Garantinis fondas

Už naudojimąsi šalies ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis Konsulinis mokestis

Rinkliavos

Naftos ir dujų išteklių mokestis

Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

Mokestis už aplinkos teršimą

Žemės nuomos mokestis

Transporto priemonių mokestis

PNO registravimo mokesčiai

-7-

Lietuvos Respublikos mokesčių klasifikacija pagal mokesčių tarifus ir jų apskaičiavimo būdą

TARIFAI
Mišrūs Progresiniai Proporciniai Vienetiniai
• Akcizai

• Mokestis už aplinkos teršimą

• Gyventojų pajamų mokestis
• Pelno mokestis
• Įmokos socialiniam draudimui
• Įmokos sveikatos draudimui
• Žemės mokestis
• Žemės nuomos mokestis
• Nekilnojamojo turto mokestis
• Transporto priemonių mokestis
• Muitai
• Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis
• Naftos ir dujų išteklių mokestis
• PVM
• Prekių apyvartos mokestis
• Įmokos į garantinį fondą • Patetai
• Rinkliavos
• Konsulinis mokestis
• Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
• Prekyviečių mokestis
• Azartinių lošimų mokestis
• Mokesčiai už PNO
• Cukraus mokestis
• Baltojo cukraus virškvočio mokestis

Toliau darbe bus bandoma šiek tiek giliau panagrinėti svarbiausius bei didžiausią įtaką turinčius mokesčius.

-8-

GYVETOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS

Šis mokestis iki 2003 m. sausio 1 dienos mokėtas pagal Lietuvos Respublikos (LR) fizinių asmenų pajamų mokesčio (FAPM) laikinąjį įstatymą, priimtą 1990 m. spalio 5 d. (Žinios, 1990, Nr. 31), ir vėlesnius jo pakeitimus.

Kas moka fizinių asmenų pajamų mokestį (FAPM) Lietuvoje? Išskiriamos keturios asmenų grupės:
1. Asmenys, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas (šalies ir užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės).
2. Asmenys, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų Lietuvos teritorijoje bei užsienyje, taip pat gaunantys pajamas iš šalies ir užsienio gyventojų bei iš komercinės ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Šie asmenys gali būti šalies ir užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės.
3. Juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės ir bendrijos.
4. Užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buvainė yra užsienio valstybėje.

Pajamų mokestis 2002 m. neišskaitytas iš šių asmenų:
• pensininkams iš pensijų;
• iš biudžeto finansuojamų mokymo įstaigų studentams bei moksleiviams iš stipendijų, pašalpų bei kitų išmokų;
• religinių bandruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkams, religinių pareigų patarnautojams ir aptarnaujančiajam personalui iš tikinčiųjų surinktų pajamų;
• profesinių sąjungų, draugijų, kitų visuomeninių organizacijų, politinių partijų nariams iš pašalpų, kurios išmokėtos iš nario mokesčio lėšų.

Kas moka GPM Lietuvoje? Pajamų mokesčio mokėtojai (MM) yra pajamas gavę gyventojai; jie skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius gyventojus.
Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.

Nuolatinio gyventojo:
• pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje;
• pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje.

Nenuolatinio gyventojo:
• per nuolatinę bazę gautos individualios veiklos pajamos, kurių šaltinis Lietuvoje ir užsienio valstybėje;
• ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje;
• palūkanos;
• pajamos iš paskirstytojo pelno;
• nekilnojamojo turto nuomos pajamos, su darbo santykiais (juos atitinkančios) susijusios pajamos;
• sporto veiklos pajamos;
• atlikėjų veiklos pajamos;
• nekilnojamojo daikto ar kilnojamojo daikto, turinčio teisinę registraciją, pardavimo (kitokiu būdu perleisto) pajamos;
• honoraras, įskaitant ir kompiuterinių programų perleidimą.
-9-

Nuolatinė bazė – nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos (komercinės, gamybinės, profesinės, kūrybinės), išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą Lietuvoje, išraiška; nuolat vykdoma veikla paties ar per priklausomą atsovą (agentą). Veiklos nuolatinumo kriterijus nustato Vyriausybė.
Sporto veikla – sportininko rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla.
Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto ir t.t.) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. Asmenys, nedalyvaujantys viešame pasirodyme, nepriskiriami.
Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, frančize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-hof), taip pat kompensaciją už autorių ar gretutinių teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog kompiuterinės programos perleidžiamos ne kaip autorių teise apsaugotas daiktas, o pagal kompiuterio programoje suteikiamas teises (daryti programos kopijas, viešai jas demostruoti, rengti išvestines programas). Pajamų mokesčio objektui priskiriamos pozityviosios ir pajamos natūra.
Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto (nuolatinio gyventojho ar vieneto), įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančio asmens pajamas proporcingai jo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.
Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (mažesne nei rinkos) konkrečiam gyventojui gautas nuosavybėn arba naudoti be nuosavybės teisės turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda, kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška būtų priskiriamas pajamoms.

Pajamų mokesčio tarifai. Vietoj pagal FAPM įstatymą įvairiais laikotarpiais taikomų tarifų (2002 m. galiojo 8), GPM įstatyme reglamentuoti tik 2 tarifai – 15% ir 33%.

Pajamų mokesčio tarifai:

15 % tarifas taikomas:
1. pajamoms iš paskirstytojo pelno ir palūkanoms;
2. jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms;
3. sportininkų pajamoms;
4. atlikėjų pajamoms;
5. honoraria;
6. gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos;
7. pajamoms, gautoms iš turto nuomos, jei tai nėra gyventojo verslas;
8. neindividualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;
9. pensijų išmokoms iš Pensijų fondų tam tikromis sąlygomis;
10. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į Pensijų fondą tam tikromis sąlygomis;
11. išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartį tam tikromis sąlygomis;
12. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms įmokoms pagal nutraukto gyvybės draudimo sutartį tam tikromis sąlygomis;
13. pajamoms, gautoms iš 3-7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš pajamų neatimti leidžiami atskaitymai.
33% tarifas taikomas:
Visos kitos pajamos, kurioms netaikomas 15% tarifas.

-10-

Apmokestinamųjų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimas, jo mokėjimas ir deklaravimas. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, GPM įstatyme numatyta nemažai atvejų, kai jas galima sumažinti, t.y. galima iš pajamų atimti:
1) neapmokestinamąsias pajamas;
2) pajamas, gautas iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;
3) leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu;
4) neindividualios veiklos veiklos, turto įsigijimo kainą ir su šio turto pardavimu (kitokiu perleidimu) nuosavybėn susijusias išlaidas;
5) pagrindinį ir papildomąjį neapmokestinamą pajamų dydį (NPD);
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtas išlaidas.

NPD dažniausiai taikomas apmokestinti pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, kurios iki 2003 m. skirtingai pamokestinamos pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėje.
Pagrindinė darbovietė mokesčiams išskaityti laikoma ta, kurią pasirenka darbuotojas ir nurodo darbo sutartyje arba laisvos formos prašyme. Iš pajamų atimamas NPD, ir skirtumas apmokestinamas tuo metu galiojančiu tarifu.
Nepagrindinėje darbovietėje pajamos apmokestinamos pagal progresinį tarifą ir NPD netaikomas (šios pajamos pagal GPM įstatymą 33%).
Be to, Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems 1 ar 2 vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) taikomas papildomas NPD, kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.

-11-

PELNO MOKESTIS

Juridinių asmenų pelno mokestį reglamentavo 1990 m. liepos 31 d. priimtas LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žinios, 1990, Nr 24) ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai, taip pat iš dalies LR mažųjų įmonių įstatymas (Valstybės žinios, 1995, Nr. 35).
Kone labiausiai kritikuojamas Lietuvoje yra pelno mokestis. Pelno mokestis yra įprastas ir patikimiausias valdžios įrankis, leidžiantis daryti intervencijas į ekonomikos procesus, juo nuolat ir nepaliaujamai kišamasi į ūkio subjektų veiklą. Nors ir įmanoma įsivaizduoti vieningai, visuotinai ir proporcingai taikomą pelno mokestį, jo įtaka ekonomikos procesams ir subjektų sprendimams visvien būtų didelė. Taip yra todėl, kad pati pelno apmokestinimo idėja verčia valdžią kontroliuoti pelno skaičiavimą, ribojant iš pajamų išskaičiuotinas išlaidas. Pelno mokesčiu apmokestinama bazė beveik visuomet yra ginčytina, nes pajamų ir sąnaudų pripažinimo taisyklės negali aprašyti visos įmonių gyvenimo įvykių ir aplinkybių įvairovės. Pelno mokesčiu valdžia ne tik riboja, bet ir skatina prioritetinius verslus, mažas įmones, konkrečius gamintojus. Pelno mokesčio administravimas yra brangus. Mokesčių apskaičiavimo mokėjimo ir administravimo kaštai yra neadekvatūs šio mokesčio įplaukoms į biudžetą. Lietuvoje pelno mokesčiu surenkamų pajamų dalis nacionaliniame biudžete yra menka ir nuolat mažėja: 1994 metais sudariusi 13,7 procento nacionalinio biudžeto pajamų, 1995 metais ji sumažėjo iki ,6 procento, o 1998 metais pelno mokesčiu surinkta tik 6,8 procento biudžeto.
Šio mokesčio mokėtojai yra:
1. juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja LR įmonių įstatymas,
2. juridiniai asmenys, vykdantys nekomercinę veiklą, bet gavę pajamų iš komercinės ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos banką ir biudžetines įstaigas (nebiudžetinių lėšų atžvilgiu),
3. užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje.

Pelno mokesčio, įsigaliojusio 2002 m. sausio 1 d. instrumentarijus

Mokesčių subjektas Lietuvos apmokestinamasis vienetas

Užsienio apmokestinamasis vienetas
Mokesčio objektas Pajamos
Mokesčio šaltinis Sutampa su mokesčio objektu
Apmokestinimo vienetas Piniginis
Mokesčio tarifas Procentinis- proporcinis
Apmokestinimo lengvatos Mokesčio tarifo ir paties mokesčio sumažiimas

Eapmokestiamosios pajamos
Mokesčio ėmimo būdas Tiesiogiis
Mokesčio nustatymo metodas Pelo mokesčio deklaracijos

Pelno mokečio mokėtojai (subjektai) yra Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai (toliau – Lietuvos ir užsienio vienetai).
Lietuvos vienetas yra juridinis asmuo, įregistruotas LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Užsienio vienetas yra juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie užsienyje įsteigti, įkurti ar kitaip organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus.

-12-

Tikslinė teritorija – užsienio valstybė, kuri įtraukta į finansų ministro Tkslinių teritorijų sąrašą, o jos mokesčio tarifas mažesnis nei 75%, (15 x 0,75 = 11,25), teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija, nėra finansinio-administracinio skaidrumo ir kita.
Lietuvoje pelno mokesčio nemoka biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos, valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas ir pelno nesiekiantys vienetai (veiklos tikslas nėra pelno siekimas, gauto pelno neturi teisės skirstyti steigėjams ir dalyviams).

PM įstatymo reglamentuojama mokesčio bazė. Vadovaujantis PM įstatymu, veikla- tai bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, kuria siekiama gauti (uždirbti) pajamų ar kitos ekonominės naudos.

Pajamos yra iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos (gautos ) visų rūšių pajamos pinigais.

Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:
1. užsienio vienetų gautos pajamos ne per nuolatines buveines LR teritorijoje;
2. pajamos iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;
3. pajamos iš veiklos Lietuvoje;
4. 50 procentų transportavimo, kuris prasideda Lietuvoje ir baigiasi užsienyje ( arba atvirkščiai ) pajamų, uždirbtų per nuolatinę buveinę;
5. tarptautinių telekomunikacijų pajamos, uždirbtos per nuolatinę buveinę Lietuvoje (nuo 2003m.sausio 1d.).

Nuolatinė buveinė- užsienio vieneto veiklos Lietuvoje išraiška (nuolat vykdo pats arba per priklausomą atstovą; naudoja statybos teritoriją; statybos, surinkimo ar įrangos objektą; gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją; įskaitant naudojamus gręžinius arba laivus). Nuolatinumą apibrėžia, atstovo (agento) priklausomumo (nepriklausomumo) kriterijus nustato vyriausybė.

Kokie taikomi pelno mokesčio tarifai? Pelno mokesčio tarifai yra proporciniai:

13% – vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500000,- litų (netaikoma, kai dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai; dalyvis valdo daugiau kaip 50% akcijų (dalių, pajų)).

10% – užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis Lietuvoje ir jos gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje.

15% – Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas; pajamos iš paskirstytojo pelno.

Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas, jo mokėjimas ir deklaravimas.
Pelno mokesčiu neapmokestinamos kai kurios Lietuvos vieneto ir užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ar gautos pajamos:
1. gauta parama (labdaros ir paramos įstatymo tvarka);
2. gautos draudimo išmokos, neviršijančios patirtų nuostolių vertės;
3. pensijų fondų gautos pensijų įmokos bei šių fondų investicinės pajamos;
4. praėjusių mokestinių laikotarpių leidžiamų klaidų ir netikslumų taisymai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str.);
5. kitos neapmokestinamosios pajamos (plačiau apie tai galima pasiskaityti PM įstatymo 12 str.).
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiami atskaitymai gali būti neribojamų ir ribojamų dydžių. Neribojamų dydžių leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos ir dokumentais patvirtintos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar
-13-

ekonominei naudai gauti. Tai žaliavų ir medžiagų, darbo apmokėjimo sąnaudos, soc.draudimo sąnaudos, palūkanos, perparduoto turto (prekių) įsigijimo kaina, perleistų vertybinių popierių bei išvestinių finansinių priemonių įsigijimo kaina ir pan.

-14-

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS

Mokesčių subjektas LR apmokestinamasis asmuo

Užsienio apmokestinamasis asmuo
Mokesčio objektas Prekių, paslaugų tiekimas, prekių importas
Mokesčio šaltinis Sutampa su mokesčio objektu
Apmokestinimo vienetas Piiginis
Mokesčio tarifas Procentinis-proporcinis
Apmokestinimo lengvatos Mokesčio tarifo ir paties mokesčio sumažinimas

Neapmokestinamas prekių, paslaugų tiekimas, prekių importas
Mokesčio ėmimo bųdas Netiesioginis
Mokesčio nustatymo metodas PVM deklaracijos

Iš visų veikiančių mokesčių PVM lengviausiai gali būti pertvarkytas taip, kad atitiktų proliberalios mokesčių sistemos principus: jis yra automatiškai veikiantis ir sunkiai pritaikomas ekonomikai reguliuoti. PVM veikiantis kartu su tiesioginiais pajamų mokesčiais pakartotinai apmokestina tą pačią pajamų bazę. Iš PVM gaunamos pajamos, nežiūrint daug mažesnio tarifo, negu tiesioginių pajamų mokesčių, sudaro daug didesnę biudžeto pajamų dalį. Lietuvoje PVM pagalba surenkama 43 procentai nacionalinio biudžeto. Todėl, tinkamai sutvarkius PVM, galima jį palikti pagrindiniu biudžeto lėšų surinkimo įrankiu.

PVM mokėtojas – apmokestinamasis asmuo (AA), mokesčių administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju. AA gali būti tik tas, kuris vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą. Ekonominė veikla – tai veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar siekiama gauto pelno). Į šią veiklą įskaitoma gamyba, prekyba, paslaugų tiekimas, žemės ūkio veikla, žuvininkystė, kasyba, profesinė veikla, naudojimasis turtu ir turtinių teisių turėjimas.
PVM objektas. (Valstybės žinios,1998m.06 mėn. 19d., p.8-9) Apmokestinamasis objektas yra apmokestinamojo asmens, vykdančio ekonominę veiklą, prekių ir paslaugų teikimas už atlygį šakies teritorijoje ir už importuojamas prekes.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pertvarkytas apyvartos mokestis. Jį panaikinus, įvestas bendrasis akcizas, o šis pakeistas pridėtinės vertės mokesčiu (1993 12 22 įstatymas Nr. I-345) Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigalioja naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio nuostatos suderintos su pagrindiniu Europos Sąjungos norminiu dokumentu PVM srityje – Tarybos Šeštąja direktyva 77/388. Naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, atitinkantys tris būtinas sąlygas: 1) prekių tiekimas ir paslaugų teikimas turi vykti už atlygį; 2) prekių tiekimas ir paslaugų teikimas turi vykti šalies teritorijoje; 3) prekes tiekti ar paslaugas teikti turi apmokestinamasis asmuo.
Praktiškai visos valstybės savo nacionaliniuose įstatymuose PVM objektu įvardija prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, nes būtent prekių tiekimas ar paslaugų teikimas kiekvienoje grandinėje iki pat galutinio suvartojimo yra apmokestinami PVM. Tokią pačią nuostatą įtvirtina ir pagrindinis ES norminis dokumentas PVM srityje – Tarybos direktyva 77/388, dar vadinama Šeštąja direktyva, kuria paremtas visas naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. PVM mechanizmas, kiek prieštaraudamas pačiai pridėtinės vertės sampratai, veikia taip, kad prekių
-15-

tiekimas yra apmokestinamas visuose gamybos, paskirstymo ir pardavimo galutiniam vartotojui etapuose, neatsižvelgiant į konkrečios operacijos pelningumą.
PVM objektu išlieka prekių importas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal naująjį įstatymą PVM bus taikomas ir užsienio asmenų veiklai Lietuvoje, PVM objektu taip pat taps veikla, kuri kartais vadinama paslaugų importu.
Prielaidos PVM objektui atsirasti. Tiek Šeštoji direktyva, tiek naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, atitinkantys tris sąlygas:
• prekių tiekimas ir paslaugų teikimas turi vykti už atlygį (jis kartais gali būti menamas). Tam, kad būtų sukurtas PVM objektas, viena vertus, turi būti pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos, kita vertus, turi būti sumokėtas atlygis už tas prekes ar paslaugas (ar turi atsirasti prievolė jį sumokėti). Atlygio forma neturi reikšmės – tai gali būti pinigai, daiktai, paslaugos, prievolių įskaitymas, tačiau ryšys tarp pateiktų prekių ar suteiktų paslaugų ir gauto (ar gautino) atlygio turi būti aiškus.
• prekių tiekimas ar paslaugų teikimas turi vykti šalies teritorijoje. Galiojančio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo teritorija nėra apibrėžta, t.y. nenurodyta, kokią sandorio dalį iš visos jų visumos šis įstatymas apima. Šiuo metu Lietuvos Respublika nėra ES narė ir apie tarptautinius sandorius įprastai kalbama importo ir eksporto kategorijomis, tačiau ES mastu, ypač atsižvelgiant į bendros rinkos be sienų koncepciją (t.y. jokio importo ir eksporto sandoriams ES viduje), suvokimas, kur PVM požiūriu laikomas įvykusiu vienas ar kitas sandoris, yra esminis. Teritorijos principas lemia mūsų subjektų ir užsienio asmenų mokesčių prievoles Lietuvos biudžetui. Jis lems ir Lietuvos asmenų prievoles kitų ES valstybių biudžetams, prievoles registruotis PVM mokėtojais atitinkamoje ES valstybėje ir pan.
Įstatymas numato, kad prekių tiekimas ar paslaugų teikimas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti laikomas Lietuvos PVM objektu.
• prekes tiekti ar paslaugas teikti turi apmokestinamasis asmuo. Fiziniai asmenys, jei jie vykdo ekonominę veiklą, dėl savo vykdomos ekonominės veiklos įgyja tas pačias prievoles registruotis PVM mokėtojais, kaip ir juridiniai asmenys. Tačiau fizinis asmuo, kuris yra PVM mokėtojas, gali sudaryti ir tokius sandorius, kurie niekaip nėra susiję su vykdoma ekonomine veikla (pvz., asmeninio turto, t.y. turto, nenaudoto ekonominėje veikloje, pardavimo sandoriai).

PVM mokėjimo
kriterijus

Neskaičiuojama ir
nemokama PVM

PVM mokėtojas,jeigu
pats pagaidauja
PVM
mokėtojas

Metinės pajamos per
Pastaruosius 12 mėn.,
Lt

Mažiau kaip 10 000

10 000-100 000
Daugiau kaip

100 000

Apmokestinimo momentas

Apmokestinimo momentas atsiranda, kai:

• išrašoma PVM sąskaita- faktūra arba kitas prekių ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas;
• pateikus prekes ar suteikus paslaugas (dokumentas dar neišrašytas);
• gaunamas atlygis;
• avansiniai mokėjimai;
-16-

• atvejai, kai apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo prekės (paslaugos) pirkėjas;
• atsiranda importo skola muitinei (importo PVM);
• pasigamintas turtas pradedamas naudoti.

PVM apmokestinamoji vertė

Apmokestinamoji vertė = už prekes ar paslaugas gaunamas (gautinas) atlygis;

perduoto (sunaudoto) nuosavybės objekto nenudėvėta

vertė apmokestinimo momentu;

ilgalaikio turto pasigaminimo savikaina;

pakuotės vertė,negrąžinus jos per 12 mėnesių;

gautas (gautinas) atlygis už atstovavimą (tarpininko

komisiniai);

muitinė vertė + papildomos išlaidos iki paskirties vietos.

PVM tarifai

PVM suma sąskaitoje- faktūroje bei deklaracijoje ir kituose dokumentuose nustatoma, taikant reikiamus šio mokesčio tarifus. PVM įstatyme reglamentuojamas standartinis (18%), du lengvatiniai (5% ir 9%) ir nulinis tarifas:
18% – prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais + importuojamoms prekėms.
9% – gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, šiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tiltų statybos bei teritorjų tvarkymo paslaugoms.
5% – keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais ir keleiviniais traukiniais paslaugoms; knygoms, laikraščiams, žurnalams pagal sąrašą (nuo 2003 01 01); vaistams ir medicinos prekėms pagal sąrašą (nuo 2004 01 01); viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms (turizmo veikla) (nuo 2003 01 01); ekologiškai švariems maisto produktams (nuo 2006 01 01); šviežiai, atšaldytai mėsai, bei užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiesiems produktams (nuo 2003 01 01)
0% – prekiu eksportui ir su juo susijusioms draudimo bei finansinėms paslaugoms; keleivių išgabenamoms prekėms; aukso tiekimo į Lietuvos banką; diplomatinėms atstovybėms bei įstaigoms skirtoms prekėms ir paslaugoms; kilnojamųjų daiktų aptarnavimui; attovavimui šalies sandoriuose ir sandoriuose už Lietuvos ribų; prekėms tiekiamoms paramos gavėjams, kt.

PVM neapmokestinamos prekės ir paslaugos

Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas:
• švietimo bei mokymo ir kultūros bei sporto paslaugos;
• socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugos ir prekės;
• radio ir televizijos, pašto paslaugos;
• finansinės ir draudimo paslaugos;
• pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla;
• pašto mokos ženklai;
• azartiniai lošimai ir loterisji;
• nekilnojamų daiktų nuoma;
• nekilnojamų daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas, praėjus 2 metams po jo užbaigimo arba esminio pagerinimo.

-17-

Importuojamos prekės:
• prekės pagal Muitinės kodeksą;
• diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų bei tarptautinių organizacijų personalui ir jo šeimos nariams skirtos prakės;
• keleivių atgabenamos prekės;
• Lietuvos banko importuojamas auksas;
• prekės, įsigytos iš techninės pagalbos lėšų;
• kiti ypatingi atvejai (parama, paveldėti daiktai, turizmo informacinė literatūra ir kt.).

PVM mokesčio apskaičiavimas, mokėjimas ir deklaravimas

PVM apskaičiavimo metodai
Metodai Atimties Sudėties
Tiesioginis t(O – I) t(W + P)
Netiesioginis t(O) – t(I) t(W) + t(P)

O – įplaukos už parduotas prekes ir paslaugas;
I – sąnaudos žaliavoms ir panašioms prekėms bei paslaugoms;
W – išmokėtas darbo užmokestis;
P – gautas pelnas;
t – mokesčio tarifas.

Pardavimo PVM – PVM suma, kuri PVM įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas.
Pirkimo PVM – PVM suma, sumokėta (sumokėtina) už įgytas prekes arba paslaugas, taip pat PVM suma, apskaičiuota už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turta.
Importo PVM – PVM suma, apskaičiuota už importuojamas prekes, dėl kurių atsiranda importo skola muitinėj.

PVM atskaita

PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą. PVM atskaita yra pirkimo arba importo PVM dalis, atskaitoma įstatymo nustatyta tvarka.
Jei PVM apmokestinamas prekes perduoda ne PVM mokėtojai, jie neturi teisės atsiskaityti prekių ir paslaugų pirkimo ar importo PVM, kurį sumokėjo tiekėjui, taip pat negali imti pagal nustatytą PVM tarifą apskaičiuotos PVM sumos iš pirkėjo, išskyrus įstatyme numatytus atskirus atvejus:
1. bet kokiai ekonominei apmokestinamai veiklai;
2. veiklai, vykdomai už šalies ribų, jeigu ji būtų apmokestinama šalyje, išskyrus draudimą ir finansines paslaugas;
3. PVM atskaita už fizinio asmens įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą (turtas ar jo dalis, susijusi su ekonominės veiklos vykdymu).

-18-

AKCIZŲ MOKESTIS

Akcizo mokestis, istoriškai taikytas kaip mokestis prabangos prekėms, šiandien tapo tiesiog fiskaliniu įrankiu ir pažeidžia bene visus mokesčiams keliamus reikalavimus. Akcizas neskatina taupymo, racionalaus išteklių naudojimo ir nepanaikina įpročių, kuriems norima užkirsti kelią. Akcizas yra žymi paskata kontrabandai bei nelegaliai prekybai. Kuo jis didesnis, tuo daugiau pelno galima gauti jo išvengus, tuo patraukliau užsiimti nelegalia veikla. Akcizai importuotoms prekėms nustatomi pagal muitinę prekių vertę, įskaitant muitą, o vietinėje rinkoje pagamintoms prekėms- pagal pardavimo kainą be PVM. Tokiu būdu akcizo taikymas dar labiau iškreipia kainų disproporcijas, susidariusias dėl muitų taikymo.

Akcizų įstatymas įteisina naujas normas, kurių reikia įgyvendinti ES teisės aktus akcizais apmokestinamų prekių saugojimo, judėjimo ir kontrolės srityje. Įstatymas įteisina akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, laikino akcizų mokėjimo atidėjimo režimo, akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registro ir kitas sąvokas, naujusapmokestinamų prekių sandėlio, laikino akcizų mokėjimo atidėjimo režimo, akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registro ir kitas sąvokas, naujus akcizų etilo alkoholiui, tabakui ir mineraliniam kurui apskaičiavimo principus, leidžia nustatyti papildomus reikalavimus apskaitai, įveda naujus matavimo vienetus, įteisina laidavimo panaudojimą nesumokėjus akcizų, nustato prekių judėjimo, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, mechanizmą, jo kontrolės būdus ir kitas naujoves.
Viena iš pagrindinių naujovių akcizo įstatyme yra tai, kad tie, kurie gamina akcizo mokesčiu apmokestinamas prekes, verčiasi jų perdirbimu, maišymu, pagal šį įstatymą privalo įsteigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Vyriausybės nustatyta tvarka leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduos ir panaikins centrinis mokesčio administratorius. Leidimas bus išduodamas neribotam laikui. Sandėlio savininkui reikės tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje su akcizais apmokestintomis prekėmis, apskaitą.

Akcizų mokesčio instrumentarijus

Mokesčių subjektas Akcizinių prekių sandėlių savininkai

Akcizinių prekių importuotojai

Kiti asmenys importavę ar panaudoję akcizines prekes
Mokesčio objektas Etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; apdorotas tabakas; kuras
Mokesčio šaltinis Sutampa su mokesčio objektu
Apmokestinimo vienetas Natūrinis
Mokesčio tarifas Absoliuti mokesčio suma natūriniam vienetui+ cigaretėms vertybinis elementas
Apmokestinimo lengvatos Įvairios mokesčių objektų neapmokestinimo sąlygos arba apmokestinimas mažesniu tarifu
Mokesčio ėmimo būdas Netiesioginis
Mokesčio nustatymo metodas Akcizų deklaracija

-19-

Akcizų mokėtojai yra apmokestinamųjų prekių sandėlių savininkai ir šių prekių importuotojai, taip pat bet kurie asmenys, pagaminę, įsigiję ar importavę akcizais apmokestinamas prekes.

Akcizų objektas:
• etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;
• apdorotas tabakas;
• kuras.

Akcizų mokesčio tarifai:
Akcizų įstatyme apmokestinimo vienetai yra beveik tik natūriniai, išskyrus cigaretėms taikomą kombinuotą akcizų tarifą, kurio vienas iš elementų yra vertybinis. Akcizų mokesčio tarifų dydžiai yra individualūs kiekvienai prekių rūšiai ir nustatomi absoliučia suma prekės kiekiui arba svorio bei tūrio vienetui (pvz: cigaretėms specifinis tarifo elementas yra 30,2 Lt tūkstančiui cigarečių; žibalui 720 Lt už toną; vynui iš šviežių vynuogių – 150 Lt už produkto hektolitrą) (akcizų tarifai, 1998, balandžio 8 , p. 35-38; LR akcizų įstatymas, 2001, lapkričio 23, p.10-13).

Neapmokestinami akcizų objektai:
• eksportuotos prekės;
• prekės, skirtos užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių veiklai;
• atgabenamos prekės keleivių asmenuniame bagaže;
• importuojamos prekės, neapmokestintos importo mokesčiais;
• tiekiamos prekės kaip atsargos laivams, oralaiviams, gabenantiems keleivius ir krovinius tarptaitiniais maršrutais;
• užsienio valstybių kariuomenių vienetų įvežamos prekės karinėms prekyboms ir kitiems renginiams.

Neapmokestinami akcizų objektai Lietuvos sąlygomis
Akcizų deklaracijos yra 5, o kai kurioms jų dar turi būti pateikiamos papildomų duomenų formos (Valstybės žinios, 2002, birželio 20 d.):
a) apdoroto tabako akcizų deklaracija (FR 0344).
b) Kuro akcizų deklaracija (FR 0346).
c) Naftos dujų akcizų deklaracija (FR 0348).
d) Alaus akcizų deklaracija (FR 0349).
e) Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų deklaracija (FR 0350).

-20-

MUITAI

Įvairių gamintojų grupių protekcionizmas paprastai neapsiriboja vidaus rinka. Protekcionizmo tikslas- atvirai reiškiamas arba paslėptas- apsaugoti vietos gamintojus nuo užsienio konkurentų. Tačiau dėl muito įkalkuliavimo į kainą nukenčia visi- ir vartotojai, ir gamintojai. Kuo mažesnė šalis, tuo labiau jos žmonėms ir įmonėms svarbu laisvai prekiauti, įsivežti pačias pigiausias žaliavas ir prekes. Importo muitai atima šią teisę, priversdami mokėti brangiau, t.y. švaistyti išteklius. Saugomoms įmonėms tokia politika jokiu būdu nėra išsigelbėjimas- atribotos nuo tarptautinės konkurencijos įmonės merdi ir galiausiai pralošia. Eksporto muitais siekiama apsaugoti gamintoją arba vartotoją, o ištiesų iškraipomos konkurencijos sąlygos bei gamintojų orientyrai. Neįmanoma neutralizuoti muitų- nes jų prigimtis yra reguliuoti ir įtakoti.

Muitai yra tokie mokesčiai, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės ar asmeninio vartojimo daiktai. Tai netiesioginiai mokesčiai; jie labiau užgula vargingesnius gyventojų sluoksnius, nes šie, pirkdami būtinas vartojimo prekes, dėl muitų valstybei moka didesnę savo pajamų dalį. Be to, muitai-viena seniausių mokesčių rūšių.
Kiekvienoje šalyje svarbiausią reikšmę turi įvežamieji muitai. Jie atlieka šias funkcijas:
1. fiskalinę (valstybė siekia gauti kuo daugiau biudžetinių pajamų);
2. socialinę ekonominę (valstybė per muitus siekia tenkinti socialinius bei ekonominius interesus).
Lietuvos muitų politiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas, LR muitų tarifų įstatymas ir vėlesni jų pakeitimai bei papildymai, taip pat gausybė norminių aktų muitų klausimais, kurie dažnai kaitaliojasi.
Muitas yra mokestis (piniginė prievolė valstybei) už importuojamas prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba eksportuojamas prekes iš šios teritorijos.
Muito mokesčio subjektai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, o mokesčio objektai-per LR sieną įvežamos ar išvežamos prekės, išskyrus nuo importo ar eksporto muitų atleidžiamas prekes. Pvz.: neapmokestinamos nedidelės vertės siuntos, vedybų atveju importuojami daiktai, užsienio ir Lietuvos valiuta bei vertybiniai popieriai ir daugelis kitų prekių.
LR muitų teritorijoje taikomos muitų rūšys:

MUITAI Bendrieji

Specialieji

Antidempingo

Kompensaciniai

Protekciniai

Taikant bendruosius muitus, siekiama reguliuoti užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą. Specialieji muitai gali būti kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Antidempingo muitai taikomi importuojamoms prekėms, kurių kainos eksportuojančioje valstybėje yra didesnės nei Lietuvoje prašomos, ir patiriama materialinė žala bei kyla grėsmė Lietuvos vietinei pramonei. Kompensaciniai muitai uždedami ir importuojamoms prekėms, kurių gamybai ar eksportui naudota užsienio valstybės subsidija ir gali būti padaryta žala šalies interesams. Šis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Protekciniai muitai taikomi importuojamoms prekėms, kurių gamybą norima plėsti vietoje, bet dėl importo vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančių užsienio įmonių konkurenciją.
-21-

Esant Pasaulio prekybos organizacijos nare ir įstojus į Europos Sąjungą, realiai galės būti taikomi tik protekciniai (apsaugos) muitai ir kompensaciniai muitai. Pastarieji būtų nukreipti prieš ES šalis, kurios subsidijuoja savo eksportą (dažniausiai žemės ūkio produkciją).

Siekiant sustabdyti importą, muitai gali būti bet kokio dydžio, įvedami 4 metams, o prireikus pratęsiami tokiam pačiam laikotarpiui.

Pagal muitų taikymo pobūdį išskiriamos šios muitų grupės:

1. nuolatiniai muitai-mokami už importuojamas ar eksportuojamas prekes, jų muitų normos nepriklauso nuo metų laikotarpio;
2. sezoniniai muitai-mokami už importuojamas ar eksportuojamas prekes per tam tikrą metų laikotarpį. Sezoninei muitų grupei gali būti taikomi tik bendrieji ir specialieji muitai.

Kiekvienos valstybės muitų politikoje svarbus šio mokesčio elementas-muitų tarifas. Muitų tarifas-susistemintas bendrųjų muitų importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms normų rinkinys. Pažymėtina, kad galiojantys Lietuvoje tarifai sudaryti, laikantis tarptautinėje praktikoje taikomų muitų tarifų sudarymo principų bei normų. Muitų tarifus tvirtina, keičia ar panaikina Vyriausybė.

Lietuvoje išskiriama tokia muitų tarifų struktūra ir integruoto tarifo struktūra:

Apmokestinamų prekių muitas apskaičiuojamas, muito tarifą padauginus iš prekinės muitinės vertės, kuri nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso nuostatomis.

Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė-pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui į LR muitų teritoriją.

Muitinėje atskirai reglamentuojamas Muito režimas keleiviams, vykstantiems per LR valstybės sieną. Paprastai nurodoma, kokių daiktų (prekių) ir kiek jų leidžiama be leidimo įvežti į šalį.

Muitų našumas priklauso nuo penkių veiksnių: importuojamų prekių apimties, muitų tarifų, gyventojų įpročių, muitų administravimo ir krašto geografinės padėties.

-22-

ĮMONIŲ PELNO MOKESTIS

Nuo 2002 m. Sausio 1d. Įsigaliojęs naujasis LR pelno mokesčio įstatymas smulkiems verslo subjektams numato lengvatinį 13% pelno mokesčio tarifą. Šis įstatymas apibrėžia kriterijus, kuriuos atitinkanti įmonė gali taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, nustato specialias sąlygas, kada verslo subjektai negalės pasinaudoti šia pelno mokesčio lengvata.
LR smulkaus ir vidutinio verslo pelno mokesčioNuo 2002 m. Sausio 1d. Įsigaliojęs naujasis LR pelno mokesčio įstatymas smulkiems verslo subjektams numato lengvatinį 13% pelno mokesčio tarifą. Šis įstatymas apibrėžia kriterijus, kuriuos atitinkanti įmonė gali taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, nustato specialias sąlygas, kada verslo subjektai negalės pasinaudoti šia pelno mokesčio lengvata.
LR smulkaus ir vidutinio verslo pelno mokesčio įstatymas smulkiems verslo subjektams priskiria įmones, kuriose vidutinis metinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius yra ne didesnis nei 9, o vidutinio verslo subjektams priskiriamos įmonės, kuriose vidutinis metinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius yra ne didesnis nei 49, t.y. smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusas visiškai nesiejamas su įmonės gaunamomis pajamomis.
Iki 2002 m. Sausio 1 d. Juridiniai asmenys, kurių bendrosios pajamos per mėnesinį laikotarpį neviršijo 1 mln. Litų ir vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršijo 50 žmonių, apmokestinamajam pelnui taikė 15% pelno mokesčio tarifą vietoj kitiems juridiniams asmenims taikyto 24% pelno mokesčio tarifo. Ši lengvata negalėjo būti taikoma juridiniams asmenims, kurie vertėsi alkoholinių gėrimų arba tabako gaminių prekyba, didmenine arba mažmenine naftos produktų prekyba. Nuo 2002 m. Sausio 1 d. Įsigaliojus LR pelno mokesčio įstatymui, pelno mokesčio lengvatos paliktos tik smulkiam verslui. Šiame įstatyme nustatyta, kad vienetų (juridinių asmenų) kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13% mokesčio tarifą, vietoj kitiems juridiniams asmenims taikomo 15% pelno mokesčio tarifo.
LR pelno mokesčio įstatyme nebeliko ribojimų įmonėms, besiverčiančioms vadinamąja neskatintina veikla.

-23-

NEKILNOJAMO TURTO MOKESTIS

Nekilnojamo turto mokestis yra vienas iš aiškiausių, jei taip galima pasakyti, mokesčių, kurį beveik kiekviena Lietuvos įmonė privalo mokėti į savivaldybių biudžetą, jei turi nekilnojamojo turto.
Mokesčio objektas – tai užregistruotas Registro įmonėje nekilnojamasis turtas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikoje registruotai įmonei ar organizacijai. Taigi turto priskyrimo apmokestinamajam kriterijų yra keletas:l
• Nuolatinė turto buvimo vieta
• Nuosavybės teisės į turtą egzistavimas
• Turto registravimas Registre

Šie trys kriterijai um a glaudžiai susiję. Turto nuosavybės teisė atsiranda jį užregistravus. Turtas turi būti užregistruotas per tris mėnesius nuo jo įsigijimo.
Šio mokesčio mokėtoju tampama, kai įmonė turi turto, atitinkančio aptartus kriterijus, ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje. Užsienio įmonė turi skaičiuoti šį mokestį tik tais atvejais, kai ji turi Lietuvoje registruotų filialų ar atstovybių bei kai pati yra registruota Lietuvos Respublikoje. Jei įmonė registruota užsienyje ir Lietuvoje neturi filialų ar atstovybių, bet yra įsigijusi Lietuvoje nekilnojamojo turto, ji nėra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoja.
Užregistravus turtą registro įmonėje, nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, o perleidus turtą ar kitaip jį praradus mokestis nebeskaičiuojamas irgi nuo kito mėnesio po šio turto teisinės registracijos pakeitimo. Statant turtą, mokestis neskaičiuojamas, kol jis nebus teisiškai įregistruotas. Nekilnojamojo turto mokestis neskaičiuojamas už tą turtą, kurio nereikia registruoti Registre ir kuris naudojamas patikėjimo teise arba pagal panaudos ar nuomos sutartį.
Mokestis skaičiuojamas nuo turo mokestinės vertės. Mokestinė turto vertė yra turto atstatomoji vertė, padauginta iš vietovės pataisos koeficiento. Bet įmonėms nederėtų rūpintis šiais sudėtingais skaičiavimais, um air yra patvirtinta nekilnojamojo turto vertinimo metodika. Įmonė turėtų kreiptis į kompetentingą įstaigą, tiksliai – į Respublikinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą.Čia turtas bus įvertintas ir išduotas pažymėjimas, kuriame bus nurodyta keletas verčių, tarp jų ir turto mokestinė vertė. Ši um air įrašoma į deklaraciją ir apmokestinama 1% nekilnojamo turto mokesčiu.
Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant mėnesiu, einančiu po mėnesio, kurį nekilnojamas turtas buvo įsigytas nuosavybės teise.
Mokestis pervedamas tos apskrities mokesčių inspekcijai, kurioje tas turtas registruojamas.

-24-

VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS

Nuo 1991 m. birželio 21 d. galioja LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Nr. I-1336). Minėtame įstatyme nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ir jų dydžiai atskiroms draudimo rūšims.
Draudėjai darbdavio ir apdraustojo privalomąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka nuo to dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą, nepaisydami draudėjų įregistravimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose datos. Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė, kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga.
Apdraustieji, kurie gauna atlyginimą už darbą, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo jiems priskaičiuoto atlyginimo. Šias įmokas iš jų atlyginimo atskaito ir sumoka į VSDF biudžetą darbdavys.
Tarifai: draudėjų privalomasis valstybinis socialinis draudimas (31%) ir apdraustųjų privalomasis valstybinis socialinis draudimas (3%). Draudėjų privalomąjį valstybinį socialinį draudimą sudaro:
• bendra pensijų, ligos ir motinystės (tėvystės) ir draudimo nuo nedarbo įmokų suma – 27%;
• nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų suma – 1%;
• sveikatos draudimo įmokų suma – 3%;

Individualių (personalinių) įmonių savininkai, TŪB ir KŪB nariai, notarai, advokatai bei jų padėjėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys nuo įmonės įregistravimo įmonių rejestre dienos įrašymo į atitinkamus sąrašus dienos visai valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti. Nuo 2002 m,. sausio 1 d. šie asmenys įmokas moka bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai.

-25-

PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMAS

Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą reglamentuoja 1996 05 21 LR sveikatos draudimo įstatymas Nr. I-1343 (toliau – SDĮ). Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja šio įstatymo redakcija(2002 12 03 Nr. IX-1219) Jau nuo 1996 m. sausio 1 d. SDĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad individualių įmonių, ūkinių bendrijų ir įsigijusių patentus fizinių asmenų mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma per mėnesį turi būti ne mažesnė už nustatytą dydį.
Nuo 2000 m. lapkričio 1 d. ūkinės bendrijos už savo narius, individualios įmonės už įmonės savininkus moka privalomojo socialinio draudimo įmokas, kurios sudaro 30% apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų sumos, bet ne mažiau nei 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (VBĮ) einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį. Įmokų dydis už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis kasmet tvirtinamas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.
LR 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (2001 12 31 Nr. IX-643) nustatyta, kad 2002 metais VBĮ į privalomojo sveikatos draudimo fondą bus 187,20 Lt. už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. Taigi, vienam mėnesiui tenkanti 1/12 VBĮ sumos dalis bus 15,6 Lt.
Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, apdraustais laikomi nuo momento, kai už juos pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Apdraustais jie laikomi dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti nustatyto dydžio įmokas, jei jos prieš tai be pertraukos buvo mokamos ne trumpiau kaip tris mėnesius.

-26-

KELIŲ MOKESTIS

LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas nustato tris pagrindinius programos finansavimo šaltinius: (1) atskaitymus nuo pajamų, (2) mokestį už naudojimąsi keliais, (3) kitas pajamas, kurias sudaro dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir suskystintas dujas, mokesčiai už leidimus darbams kelių ruože.
Atskaitymus nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą mokės juridiniai asmenys, išskyrus pelno nesiekiančius.
Pastebėta, kad įstatyme įteisinti maksimalūs atskaitymų nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą dydžiai:
• juridiniams asmenims, besiverčiantiems prekybos veikla, – iki 0,3% dydžio atskaitymai nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą;
• juridiniams asmenims, besiverčiantiems suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu, – iki 0,1% dydžio atskaitymai nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą;
• kredito įstaigoms, išskyrus Lietuvos banką, – iki 1% dydžio atskaitymai nuo pajamų, gautų iš maržos ir už kitas paslaugas;
• visiems kitiems mišria veikla besiverčiantiems juridiniams asmenims – iki 0,5% dydžio atskaitymai nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą.

Tačiau Vyriausybė 2002 01 25 nutarimu Nr. 108 mišria veikla besiverčiantiems juridiniams asmenims patvirtino mažesnį nei maksimalų atskaitymų nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą tarifą – 0,48% pajamų.
Įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad nuo pajamų atskaitymų į Programos finansavimo sąskaitą mokėjimo atleidžiami šie juridiniai asmenys:
• žemės ūkio subjektai;
• kūrybinės sąjungos, jų įmonės ir organizacijos;
• įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50% riboto darbingumo darbuotojų ir kurių pajamos gaunamos tik už jų pačių pagamintą produkciją;
• biudžetinės įstaigos, valstybių ir savivaldybių institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;
• daugiabučių namų savininkų bendrijos;
• laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotos ir veikiančios įmonės;
• valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosios įstaigos;
• socialinės globos viešosios įstaigos;
• ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

Nuo 2002 m. balandžio 26d. įsigaliojusios kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisos iš esmės naujai išdėstė kelių mokesčio bazę. Jos taikomos atskaitymams į Programos finansavimo sąskaitą apskaičiuoti nuo 2002 m. balandžio mėnesio.
Palyginę kelių mokesčio bazę, galiojusią 2002 m. sausio – kovo mėnesiais, su kelių mokesčio baze, taikoma nuo 2002 m. balandžio mėnesio, pastebėsime, kad nuo 2002 m. antrojo ketvirčio kelių mokesčio atskaitymai iš esmės daromi tik nuo turto, vertybinių popierių, išvestinių finansinių priemonių pardavimo (perleidimo), paslaugų suteikimo ir palūkanų pajamų. Visos kitos įmonės veikloje susidarančios pajamos nelaikomos kelių mokesčio objektu.

-27-

APLINKOS TERŠIMO MOKESTIS

Įmonės, teršiančios gamtą, atmosferą ir vandenį, privalo mokėti mokesčius už aplinkos teršimą. Šių mokesčių mokėjimą reglamentuoja 1999 m. gegužės 13 d. priimtas naujos redakcijos LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Nr. VIII-1183, kuris įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d.
Mokesčio objektas yra išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ar cheminiai teršalai.
Skiriami du taršos šaltiniai: stacionarus taršos šaltinis, esantis nekintamoje vietoje, ir orma s taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus.
Astatine teigiama, kad:
• mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys asmenys, kuriems LR Vyriausybės orma sir tvarka privaloma turtėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais;
• mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei-komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veikla besiverčiančių asmenų transportą.

Šis mokestis aktualus beveik visoms įmonėms, nes dabar sunku rasti tokią, kad nenaudotų automobilio savo veikloje. Tad svarbu, kad mokestis būtų teisingai suskaičiuotas ir deklaruotas.
Mokestį už aplinkos teršimą, mokesčių mokėtojai, kuriems privalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas, apskaičiuoja ir moka kas ketvirtį, jei planuojama metinė mokesčio už aplinkos teršimą suma sudaro ne daugiau kaip 10 tūkst. Lt. Kiti mokesčio mokėtojai mokestį gali mokėti kas pusę metų.
Mokestis deklaruojamas ir sumokamas per 30 dienų nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Mokesčių mokėtojai mokesčio už aplinkos teršimą apyskaitas užpildo pagal tam tikras orma sir per 30 dienų nuo ataskaitinio laikotarpio vieną egzempliorių pateikia Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apaugos departamentui, kitą – Valstybinei teritorinei mokesčių inspekcijai. Kai teršiama iš stacionarių taršos šaltinių, apyskaita pateikiam pagal gamtos išteklių naudojimo leidimo išdavimo vietą. Kai teršiama iš mobilių taršos šaltinių – pagal įmonės ar jos padalinio, eksploatuojančio transporto priemones, įregistravimo ar buvimo vietą.
Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsniu, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai teršalams ir teršalų grupėms nustatomi pagal jų kenksmingumą aplinkai. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai yra nustatomi vienai teršalų tonai ir pateikiami įstatymo 1 priedėlyje.
2002 m. sausio 22 d. įstatymu Nr. IX-720 paskelbta nauja LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.
Bene didžiausios šio įstatymo naujovės yra tai, kad pagal jo nuostatas bus mokamas mokestis už aplinkos teršimą tam tikrais gaminiais, kurių sąrašas pateiktas įstatymo 3 priede, ir už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nurodytomis įstatymo 4 priede.
Prie apmokestinamų mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių priskiriama: įvairios padangos, tiek naudotos, tiek restauruotos, gyvsidabrio lempos, galvaniniai elementai, automobilių hidrauliniai amortizatoriai, akumuliatoriai, vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir oro įsiurbimo filtrai.
Mokesčiu už aplinkos teršimą apmokestinama praktiškai visa gamintojų naudojama pakuotė, skirta įvairiems produktams pakuoti. Mokestis už aplinkos teršimą gaminiais ir pakuotės atliekomis bus mokamas pagal pagamintų ar importuotų gaminių ir pakuotės kiekį įstatymo priedėliuose nustatytais tarifais.

-28-

CUKRAUS MOKESTIS

Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos cukraus mokesčio įstatymas. Jis galios iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Šiuo įstatymu nustatytas cukraus mokestis pakeitė iki tol galiojusį cukraus akcizą.
Cukraus mokesčio objektas yra Lietuvoje pagamintas ar importuotas cukrus, įskaitant cukrų, esantį Lietuvos Respublikoje pagamintuose ar importuotuose produktuose (pagal LR Vyriausybės patvirtintą sąrašą). LR Vyriausybė 2002 06 07 nutarimu Nr. 851 patvirtino Lietuvos Respublikoje pagamintų ar importuotų cukraus ar produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašą, kuriame nurodyti produktų pavadinimai, jų kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą ir cukraus kiekis procentais kilograme produkto. Pagal minėtą sąrašą cukraus mokesčio, kaip ir cukraus akcizo, objektas yra tokie gaminiai kaip, pavyzdžiui, konditerijos gaminiai, saldainiai, šokoladas, kai kurie pieno gaminiai, sausainiai, vafliai, ledai ir kiti produktai, kurių sudėtyje yra nustatytas cukraus kiekis procentais.
Cukraus mokestį moka Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys į Lietuvą ir Lietuvoje gaminantys cukrų ir produktus, kuriuose esantis cukrus pagal šį įstatymą yra cukraus mokesčio objektas.
Už pagamintą cukrų ir produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, cukraus mokestis apskaičiuojamas, kai cukraus mokesčio mokėtojas (minėtų prekių gamintojas) perduoda nuosavybės teisę į šias prekes.
Cukraus mokestis sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose gali būti nurodomas LR Vyriausybės ustatyti tvarka. Cukraus mokesčio tarifas – 0,01 lito už 1 procentą cukraus kilograme produkto. Kaip minėta, LR Vyriausybė 2002 06 07 nutarimu Nr. 851 patvirtintame sąraše nustatė atitinkamiems cukraus mokesčiu apmokestinamiems produktams cukraus kiekį (procentais) nuo kurio už tą konkretų sąraše nurodytą produktą apskaičiuojamas cukraus mokestis pagal nustatytą mokesčio tarifą. Cukraus mokesčiu neapmokestinami gamintojų eksportuoti produktai, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas.
Cukraus mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus mokėtojai iki kito mėnesio 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti cukraus mokesčio deklaraciją. Cukraus mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito mėnesio 30 dienos.

-29-

KITI MOKESČIAI

Mokesčio pavadinimas Mokesčio mokėtojai Mokesčio objektas Pagrindiniai mokesčio tarifai Mokesčio lengvatos Mokėjimo terminas
1 2 3 4 5 6
1. Trans-porto prie-monių mo-kestis Juridinio asmens teises turinčios įmonės Pajamos
(įplaukos) a)0,5%pajamų(išsky-
rus kredito įstaigų prekybos veiklą, su-
skystintų dujų reali-
zavimą);
b)0,3%-prekybos veikla;
c)0,1%-suskystintų dujų pajamų;
d)iki1%kredito įstai-
gų pajamų,gautų iš maržos ir už kitas paslaugas;
f)tarifai galioja nuo 2002 04 01.

Mokesčio nemoka:
1.žemės ūkio subjektai
2.kūrybinės sąjungos, kurios ne mažiau kaip 50%pelno sunaudoja savo poreikiams.
3.įmonės,kuriose dirba ne mažiau kaip 50%riboto darbingumo žmonių ir jeigu gaunamos pajamos tik už jų pačių paga-
mintą produkciją.
4.biudžetinės įstaigos,valstybės ir savi-
valdybių institucijos,įstaigos,tarnybos ar organizacijos.
5.daugiabučių namų savininkų bendrijos.
6.laisvose ekonominėse zonose įregis-
truotos ir veikiančios įmonės.
7.valstybės ir savivaldybių sveikatos prie-
žiūros viešosios įstaigos.
8.socialinės globos viešosios įstaigos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

Mokėtojai atsiskaitymus į Kelių finansavimo programą moka kas mėnesį iki kito mėnesio 25d.
2. Rinkliavos Juridiniai ir fiziniai asmenys Valstybės institucijų atliekami veiksmai ar išduodami juridinę galią turintys dokumentai Rinkliavų dydžiai įvairūs,juos nustato LR Vyriausybė ir savivaldybės Mokesčio nemoka:
1.už civilinės būklės aktų registravimą, pakeitimą bei papildymą tam tikromis sąlygomis.
2.už išduodamus dokumentus dėl piliety-
bės,išvykimo į užsienį ar atvykimo į LR tam tikromis sąlygomis. Mokestis mokamas prieš atliekant veiksmus ar išduodant dokumentus
3.Konsulinis
mokestis LR ar už-
sienio juridiniai ir fiziniai asmenys, LR pilie-
čiai ir asmenys be pilie-
tybės Konsuli-
nės paslaugos, notariniai veksmai,išduodami juridinę galią tu-
rintys do-
kumentai Mokesčio tarifai:
Įvairūs,juos nustato LR Vyriausybė Mokestis neimamas už:LR diplomatinių pasų išdavimą užsieniečiams,vykstan-
tiems į oficialius susitikimus,lankyti ser-
gančius šeimos narius ar jų kapus bei į jų laidotuves;vizų išdavimą vaikams iki 16
metų;norinčių imigruoti asmenų iki 18m. per teisėtus atstovus įforminimą; konsu-
lines paslaugas aptarnaujant LR žvejų ir prekybos laivus,lėktuvus ir pan. Mokestis mokamas prieš atlie-
kant kon-
sulines paslaugas ar notari-
nius veiksmus
4. Paveldimo turto mokestis LR ir kitų valstybių fiziniai asmenys, LR paveldėję turtą Paveldims
Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas,ver-
tybiniai popieriai, pinigai Paveldimą turtą nuo ap-
mokestinamosios vertės(AV),kai:
a)AV iki 0,5mln.Lt-5%;
b)AV viršija 0,5mln.Lt-10%. Šiuo mokesčiu neapmokestinama:
1.paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 10000Lt
2.vaikų(įvaikių),tėvų(įtėvių),globėjų,glo-
botinių,senelių,vaikaičių,brolių,seserų pa-
veldėtas turtas.
3.sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldėtas turtas.
4.savivaldybės taryba gali atidėti mokestį ne ilgiau kaip 1metus,mažinti arba visai atleisti. Mokestis mokamas išduodant prieš paveldė-jimo teisės dokument

6.Prekyvie-čių mokestis Juridiniai asmenys,
eksplotuojantys pre-
kyvietes Prekyvie-tės plotas(m2)
įrengtos prekybos vietos,kioskų ir auto-
mob.stovėjimo vie-tos,skirtos prekiauti ne žemės ūkio pro-dukcija ir ne maisto prekėmis Įvairūs mokesčio tarifai įstatyme nurodomi atskiriems miestams ir miesto tipo gyvenie-
tėms už 1m2prekyvietės ploto ir už prekystalio vietą ar įrengto kiosko ir automobilio stovėji-
mo vietą mėnesiui Miestų ir rajonų valdybos,atsižvelgdamos į prekyviečių darbo laiką,prekių struktūrą, prekybos intensyvumą bei kitus veiksnius gali mokesčio tarifą didinti ar mažinti iki 70%. Mokėtojas mėn.mo-kesčio apyskaitą pateikia mokesčių inspekci-jai iki kito mėn.10d.
ir sumoka ne vėliau kaip per 20d.mėne-siui pasibaigus
7.Žemės mokestis Privačios žemės sa-vininkai Privati žemė Metinis tarifas-1,5% žemės kainos(miško že-mės kainos be medynų vertės).Savivaldybių ta-rybos savo biudžeto sąskaita turi teisę suma-žinti žemės mokestį arba visai nuo jo at-leisti. Neapmokestinama:
1.bendronaudojimo keliai;
2.žemės sklypai,nuosavybės teise priklau-santys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms;
3.miško, istorijos ir kultųros paminklų žemė;
4.nuo žemės mokesčio atleidžiami I ir IIgr.invalidai,senatvės pensininkai ir ne-pilnamečiai vaikai,kai šeimose nėra dar-bingų asmenų ir žemės sklypo dydis ne-viršija savivaldybių nustatytų neapmo-kestinmųjų dydžių.

Mokėjimo terminą nustato savival-dybės.Mo-kestis įskaitomas į mokėtojo veiklos sąnaudas
8.Žemės nuo-mos mokestis Juridiniai asmenys Nuomuojamos valstybi-
nės žemės ar priva-čios že-mės skly-pas,van-dens telki-niai

Metinis tarifas-6% valstybinės žemės ir valstybinio vandens tel-kinio kainos.Atlygini-mo už privačios žemės nuomą dydis nustato-mas nuomuotojo ir nuo-mininko susitarimu.Sa-vivaldybių tarrybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti že-mės nuomos mokestį arba visai nuo jo at-leisti. Neapmokestinama valstybinės žemės nuoma:
1.biudžetinių įstaigų,mokslo ir mokymo reikalams bei sporto aikštynams,bazėms ir pan.naudojama žemė
2.I ir IIgr. Invalidams,senatvės pensinin-kams ir nepilnamečiams vaikams, jei šei-mose nėra darbingų asmenų,išnuomuota žemė tam tikromis sąlygomis.
3.laisvųjų ekonominiųzonų valdymo bendrovės moka 50%mažesnį nuomos mokestį.
4.už žemės sklypus,kuriuose leista steigti ūkininko ūkį(susigrąžinantiems žemę), sklypus prie daugiabučių gyvenamųjų na-mų ir kitais atvejais iki sutarties įregis-travimo taikomas lengvatinis 1,5%tarifas. Mokėjimo terminas priklauso nuo nuomos sutarties sudarymo aplinkybių.Mokestis įskaitomas į mokėtojo veiklos sąnaudas
9.Mokestis už valsty-binius gam-tos išteklius Juridiniai ir fiziniai asmenys,
įstatymų nustatyta tvarka išgaunan-tys LR valstybi-nius gamtinius išteklius Valstybi-niai gam-tos ištek-liai Nustato vyriausybė kiekvienam ištekliui litais už natūrinį matavimo vienetą Nuo mokesčio atleidžiami žemės nau-dotojai,ūkiniams reikalams(ne pardavi-mui)naudojantys statybinių žaliavų me-džiagas ir vandenį,esančius jiems suteik-tame sklype Mokamas avansu lygiomis metinės sumos dalimis iki kito ket-virčio pirmojo mėn.15d.Mokestis įskaitomas į gamybos kaštus
10.Naftos ir dujų išteklių mokestis Juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatyta tvarka iš-gaunantys naftą ir dujas LR teritorijoje ir jos eko-nominėje zonoje Baltijos jūroje iš-gaunama nafta ir dujos a)bazinis mokesčio ta-rifas-20%naftos ir dujų pardavimo kainos,bet ne mažesnės neiLR Vy-riausybės nustatyta kontrolinė kaina;
b)tarifas didinamas 9 punktais,kai nafta ir du-jos išgaunamos valsty-bės lėšomis surastuose ir išžvalgytuose telki-niuose – Taip pat kaip ir 9 punkte

12. Įmokos į garantį fon-dą Visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai ir kredito unijos Darbo užmokes-tis,nuo kurio skai-čiuojamos privalomojo VSD įmokos 0,2% priskaičiuoto dar-buotojams darbo užmo-kesčio – Mokėtojai įmokas į Garantinį fondą moka kas mėnesį iki 15d.
13.Azartinių lošimų mo-kestis Azartinių lošimų bendrovės Gautos įp-laukos mi-nus išmo-kėtos su-mos;loši-mo įren-ginių skai-čius a)už A ir B kategorijos lošimo automatus ati-tinkamai 1800 ir 600Lt per mokestinį laikotar-pį;
b)už ruletės,kortų ar kauliukų stalą-12000Lt per mokestinį laikotar-pį;
c)15%nuo skirtumo (įplaukos-išmokos) – Mokestis mokamas kas ket-virtį iki kito mė-nesio 15d
14.Prekių apyvartos mokestis Prekių gamintojai ir trans-portuoto-jai Lengvieji automobiliai (LA), erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidiniai (ES),par-fumerijos,kosmeti-kos (PK) prekės LA-15% vertės, virši-jančios 100tūkst.Lt; ES-75%vertės; PK-10Lt už litrą Neapmokestinamos prekės:
1.eksportuotos;
2.prekės,įvežamos kaip parama, užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovy-bių veiklai,taip pat fizinių asmenų įveža-mos prekės nustatytų kiekių;
3.prekės neapmokestinamos importo mo-kesčiais Mokamas kas mėn. iki kito mėn. paskutinės dienos.

16.Baltojo cukraus virš-kvočio mo-kestis LR cuk-raus ga-mintojai, realizavę cukrų vi-daus rin-koje Baltasis cukrus, realizuo-tas vidaus rinkoje Cukraus mokesčio dy-džio ir maksimalios bendrojo cukraus im-porto muito tarifo su-ma(nustatoma 1 baltojo cukraus tonai) – Mokestis sumoka-mas ka-lendori-niams me-tams pasi-baigus iki-vasario 1d
17. Mokestis už PNO, re-gistravimą Fiziniai ir juridiniai asmenys Pramonės nuosavy-bės objek-tai (PNO) Už kiekvieną operacijų bei dokumento išdavi-mą įvairūs tarifai Fiziniams asmenims,savo vardu patentuo-jantiems išradimus bei registruojantiems pramoninį dizainą ,už paraiškos padavimą mokesčių dydis mažinamas 50% Mokesčiai mokami prieš re-gistruojant PNO ir išduodant dokumen-tus

PLANAS:

• ĮVADAS
• Mokesčių sistemos apibūdinimas ir elementai
• Mokesčių reikšmė bei funkcijos
• Lietuvos Respublikos mokesčių sistema
1. Gyventojų pajamų mokestis
2. Pelno mokestis
3. Pridėtinės vertės mokestis
4. Akcizų mokestis
5. Muitai
6. Įmonių pelno mokestis
7. Nekilnojamojo turto mokestis
8. Valstybinis socialinis draudimas
9. Privalomasis sveikatos draudimas
10. Kelių mokestis
11. Aplinkos teršimo mokestis
12. Cukraus mokestis
13. Kiti mokesčiai
• IŠVADOS

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Eugenija Buškevičiūtė “Mokesčių sistema”
2. I. Čepienė, V. Meidūnas, P. Puzinauskas “Dabartinė Lietuvos mokesčių sistema”
3. Lietuvos statistikos metraštis V., 1998. P. 147, 550, 551.
4. Lietuvos statistikos metraštis V., 1999. P. 540, 576, 577.

IŠVADOS

• Šalies biudžeto pajamas iš esmės sudaro netiesioginių mokesčių įmokos. Antra vieta tenka gyventojų pajamų mokesčiui, trečių – kitiems mokesčiams ir įmokoms, ketvirta – įmonių pelno mokesčiui. Taigi iš netiesioginių mokesčių gausiausias – pridėtinės vertės mokestis, iš tiesioginių – gyventojų pajamų mokestis. Vadinasi, mūsų šalyje vyrauja vartojimo mokesčių įplaukos.
• Netiesioginiai mokesčiai yra vartojimo mokesčiai, todėl tikrieji jų mokėtojai yra prekių ir paslaugų vartotojai, daugiausia gyventojai. Vartojimo mokesčių našta auga labai sparčiai, todėl didėja ir gyventojams tenkantis mokesčių krūvis.
• Sunkiausia tiesioginių mokesčių našta tenka gyventojams. Jų mokamo pajamų mokesčio suma yra didžiausia. Kartu didėja ir ūkio subjektų mokami (įmonių pelno, nekilnojamo turto, žemės ir vandens telkinių nuomos, už valstybinius gamtos išteklius) mokesčiai.
• Mokesčio krūvis gyventojams – labai opi problema. 2000 metais atlikti skaičiavimai parodė, kad gyventojų sumokėti mokesčiai sudaro pernelyg didelę dalį jų pajamų. Antai bendros gyventojų sumokėtos sumos lyginamoji dalis 1996 m. sudarė 47,3%, o 1997 m. – 52,2% visų gyventojų pajamų. O iš dirbančiųjų mokesčių sumos lyginamoji dalis 1996 m. sudarė 50,0%, o 1997 m. – 55,1% pajamų. Toks šalies gyventojams tenkantis mokesčių krūvis yra labai didelis. Nenormalu, kad mokesčiams tenka pusė ar daugiau visų gyventojų pajamų.

Lietuvos mokesčių politika nukreipta į besąlygišką didėjančio biudžeto formavimą, griežtinant mokesčių administravimą. Visdėlto taikomi mokesčių tarifai nėra dideli, palyginti su daugelio kitų šalių analogiškų mokesčių tarifais, tačiau labai išplėsta mokesčių bazė, neaiškios ir dažnai keičiamos mokesčių bazės apskaičiavimo taisyklės, kurias labai dažnai nustato ne įstatymų leidėjas, o Finansų ministerijos ar net Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai.
Didžiausias mokesčių krūvis tenka darbo užmokesčiui, kadangi jis pakliūna į kelių mokesčių bazę. Dėl šios priežasties verslininkai, norėdami sumažinti bendrą mokesčių naštą, yra linkę slėpti realų darbo užmokestį, atsiskaitydami su darbuotojais įvairiomis kitomis formomis.

Taigi ekonomistai ir verslininkai neturi bendros nuomonės apie mokesčius: vieni mano, kad iš esmės turi racionalizuoti netolygų pajamų pasiskirstymą, kiti gina teiginį, kad, nors mokesčiams būdinga nacionalinių pajamų perskirstymo funkcija, jai realizuoti būtina radikali mokesčių reforma.

Leave a Comment