Įvadas
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Lietuva pradėjo orientuotis į Vakarus. Žengiant sparčiu žingsniu į rinką, Lietuvoje pradėjo kurtis vakarietiško tipo įmonės bei organizacijos. 1993 m. įsikūrė Lietuvos Nacionalinę Vertybinių Popierių Birža (toliau NVPB). Pradėjus iš lėto veikti dabar ji pamažu įsisiūbavo ir pradeda priminti vakarietiškas vertybinių popierių biržas. NVPB leidžia privatiems asmenims ar organizacijoms investuoti laisvas savo pinigines lėšas, ir jeigu pasiseka dar uždirbti šiek tiek pinigų. Iš kitos pusės, organizacijoms, parduodančioms savo vertybinius popierius (toliau VP), yra galimybė sukaupti papildomų lėšų savo veiklos plėtimui ar kitokiems reikalams.Šiame darbe pabandysime trumpai nužvelgti NVPB, jos struktūrą, valdymą, prekybos, listingo, akcijų kainos skaičiavimo tvarką, NVPB vystimasi bei vertybinių popierių rinkos raidą.
Istorija
Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923-1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei Vyriausybės VP. Vilniuje VP birža veikė 1926-1936 m. Pokario metais Lietuvos VP rinka nebuvo plėtojama.Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., pradėjus vykdyti ekonomikos reformą, paremtą masine privatizacija, labai svarbu buvo paruošti bazę efektyviai struktūrai, kuri suteiktų akcininkams galimybes sudaryti sandorius savo akcijomis. Taigi VP rinkos atkūrimą Lietuvoje lėmė ekonominės reformos, ypač masinė privatizacija. 1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstatymą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Šio proceso metu buvo išleistas didelis kiekis VP – daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centralizuotą VP rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų VP rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Atsižvelgdama į egzistuojančią VP rinką, kurioje nebuvo popierinių VP ir sertifikatų, o vieninteliam akcininko nuosavybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko pažymėjimai, Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti nematerialios VP rinkos modelį.1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta NVPB. Steigiamasis akcininkų susirinkimas įvyko 1993 m. balandžio 20 d., kurio metu buvo išrinkta 15 asmenų Biržos Taryba. Birža įregistruota VP komisijoje (toliau VPK) 1993 m. gegužės 11 d. Pirmoji Biržos prekybos sesija įvyko 1993 metų rugsėjo 14 d. Jos metu prekybos sąraše buvo 19 emitentų 22 VP, įregistruota 19 finansų maklerio įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1630,5 Lt.NVPB modelis, kuris buvo įdiegtas bendradarbiaujant su SBF-Bourse de Paris ir SICOVAM (Prancūzijos depozitoriumu), atitinka tarptautinius standartus ir G30 rekomendacijas.Nuo 1995 m. NVPB yra Europos VP biržų federacijos (FESE) Europos biržų forumo narė. 1998 m. rugpjūčio mėnesį NVPB tapo Tarptautinės biržų federacijos nare korespondente. 1998 m. NVPB iš ne pelno organizacijos tapo akcine bendrove, rugsėjo mėnesį paminėjo penkerių metų sukaktį, 1999 m. vasario 2 d. įvyko 1000 Biržos prekybos sesija.
VP biržos paskirtis
VP birža yra Lietuvos Respublikoje įregistruota tik VP biržos veikla besiverčianti akcinė bendrovė. Jos veiklai reglamentuoti taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Jos paskirtis: koncentruoti VP paklausą bei pasiūlą; organizuoti pirminę viešąją apyvartą bei prekybą VP, jų įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą bei atsiskaitymus; skatinti sąžiningą prekybą VP ir užkirsti kelią manipuliavimui kaina bei kitiems nesąžiningiems veiksmams; skleisti unifikuotą informaciją, leidžiančią įvertinti biržoje kotiruojamus vertybinius popierius, bei leisti oficialų biuletenį, kuriame kartu su biržos kainomis pateikiama informacija apie emitentus, kurių VP yra prekybos sąrašuose; vykdyti apibendrintus VP rinkos tyrimus ir skelbti jų rezultatus.VP sąvoką paaiškina Lietuvos Respublikos VP apyvartos įstatymas. VP – serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teisę ar pareigą pirkti (parduoti) šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taip pat yra VP.
Šiame įstatyme VP nelaikomi ir šio įstatymo nereglamentuojami: komercinių bankų, kredito unijų ir kitų kredito įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, įsipareigojimai, susiję su indėlių priėmimu ar kitokiu terminuotu finansavimu, jeigu jie atsiranda tiesiogiai, be tarpininkų, teikiant paslaugas klientams ir nėra viešosios apyvartos objektai; draudimo organizacijų, veikiančių pagal Draudimo įstatymą, sudarytos draudimo sutartys, pagal kurias draudimo organizacija įsipareigoja mokėti fiksuotą pinigų sumą (vienąkart ar periodiškai) su sąlyga, kad šios sutartys neturėtų draudimo poveikio vykdant kito asmens įsipareigojimus, atsirandančius dėl jo turimų VP.Taip pat šio įstatymo nuostatos netaikomos VP, kurie išleidžiami pagal Čekių įstatymą ar Vekselių įstatymą arba išleidžiami į apyvartą pagal įstatymą, nustatantį, jog šis įstatymas jiems netaikomas.Prekybos ir atsiskaitymų sistema
NVPB gali būti sudaromi dviejų rūšių sandoriai: centrinės rinkos sandoriai tiesioginiai sandoriai.Akcijų pirkėjas ir/arba pardavėjas gali dalyvauti biržos prekyboje tik per Biržos narį – finansų maklerio įmonę arba banką, kurie turi būti biržos akcininkais ir Prekybos taisyklių nustatyta tvarka gauti Biržos valdybos leidimą dalyvauti Biržos prekyboje.
Centrinė rinka
Pagrindinė Biržos centrinės rinkos užduotis yra sudaryti Biržos nariams (Biržos akcininkams, įsigijusiems teisę dalyvauti Biržos prekyboje) galimybę pateikti viešą pavedimą pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius. Tokiu būdu sudaroma galimybė netiesiogiai susitikti pirkėjui su pardavėju arba viešai paskelbti savo ketinimą pirkti arba parduoti vertybinius popierius.Centrinei rinkai gali būti pateikti tik limituoti pavedimai. Tai reiškia, kad pirkimo atveju ši kaina yra aukščiausia, kurią pirkėjas sutinka mokėti, o pardavimo – žemiausia, kurią pardavėjas sutinka gauti.Prekybos centrinėje rinkoje procedūros taikomos visiems VP, įtrauktiems į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašą. Biržos valdybos sprendimu, prekybos centrinėje rinkoje procedūros gali būti taikomos ir kai kuriems Nelistinguojamų VP sąrašo VP.Prekyba VP centrinėje rinkoje skiriama į du etapus: prekybos sesijos atidarymas nepertraukiama prekyba.Jeigu tam tikriems VP laikinai panaikinti kainos arba pajamingumo kitimo apribojimai ir šiems VP prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kursas nenustatomas – nepertraukiamos prekybos etapas pakeičiamas prekyba papildomais pavedimais.Prekybos sesijos pabaigoje paskaičiuojama vidutinė svertinė kiekvienos emisijos akcijų kaina, o skolos VP – vidutinis svertinis pajamingumas, nuo kurių vėlesnėse prekybos sesijose bus skaičiuojamos kainų arba pajamingumo kitimo ribos. Skaičiuojant vidutinę svertinę kainą arba pajamingumą, įvertinami visi centrinės rinkos sandoriai.
Prekybos sesijos atidarymas
Prekybos sesijos atidarymo metu visi sandoriai sudaromi vienu kursu. Iki nustatyto laiko visi Biržos nariai gali pateikti pavedimus pirkti ir/arba parduoti VP, taip pat juos koreguoti bei anuliuoti. Biržos nariams pateikiant pavedimus, informacija apie kitų Biržos narių pateiktus pavedimus neatskleidžiama.
Nustatytu laiku pavedimų pateikimas nutraukiamas. Nuo šio momento pavedimų koregavimas bei jų anuliavimas neleidžiamas ir informacija apie gautus pavedimus atskleidžiama visiems Biržos nariams. Pasibaigus pavedimų priėmimui, VP nustatomas rinkos kursas. Visi prekybos sesijai gauti pavedimai turi vienodą įtaką kurso nustatymui. Pagrindinis kurso nustatymo kriterijus – maksimalus galimų nupirkti (tuo pačiu ir parduoti) VP skaičius. Prekybos sesijos atidarymo metu sandoriai gali būti sudaromi akcijomis ir pasirašymo teisėmis.VP taikomos 5% arba 0,01 Lt kurso kitimo ribos. Jeigu paskutinė vidutinė svertinė kaina krenta žemiau 0,20 Lt, kursas prekybos sesijos atidarymo metu gali keisti 0,01 Lt ribose.Jei VP kursas nustatytas kurso kitimo ribose (natūralus rinkos kursas), sudarant sandorius pirmiausia tenkinami pavedimai pirkti aukštesne ir parduoti žemesne kaina nei nustatytas kursas. Pavedimai nustatytu kursu tenkinami proporcingai.Kai pagal gautus pavedimus rinkos kursas nepatenka į kurso kitimo ribas – tvirtinamas minimalus arba maksimalus leistinas kursas (ribinis rinkos kursas), o jei pavedimų tenkinimo koeficientas mažesnis nei 5%, sandoriai neregistruojami.
Po sandorių registravimo prekybos sesijos atidarymo metu iki nepertraukiamos prekybos pradžios Biržos nariai gali anuliuoti savo pateiktų pavedimų neįvykdytą dalį.Nepertraukiama prekyba
Nepertraukiamos prekybos pagrindinis bruožas yra tas, kad prekybos sistema, gavusi naują pavedimą, iš karto patikrina ar yra kita jį atitinkanti sandorio šalis tarp anksčiau gautų pavedimų. Jei tokia sandorio šalis randama, pavedimas vykdomas iš karto, jei ne, pavedimas įrašomas tarp laukiančių. Apie įvykdytą pavedimą ir įregistruotą sandorį nedelsiant informuojami visi Biržos nariai, dalyvaujantys prekyboje.Nepertraukiamoje prekyboje sandoriai gali būti sudaromi visais VP: akcijomis, pasirašymo teisėmis, skolos VP.Nepertraukiamos prekybos metu akcijų ir pasirašymo teisių kaina gali svyruoti 10% ribose nuo prekybos sesijos atidarymo metu nustatyto kurso, o jei šis kursas nustatytas nebuvo – nuo paskutinės vidutinės svertinės kainos. Kai kursas arba paskutinė vidutinė svertinė kaina nukrenta žemiau 0,20 Lt, galimos kainos svyravimo ribos yra 0,01 Lt.Prekybos sesijos atidarymo metu gautų pavedimų neįvykdyta dalis perkeliama į nepertraukiamą prekybą, jei juose nurodytas kainos limitas patenka į kainos kitimo ribas. Jei prekybos sesijos atidarymo metu sandoriai akcijomis ir pasirašymo teisėmis nebuvo įregistruoti dėl per didelio kurso svyravimo (įregistruotas ribinis kursas), pavedimai šioms akcijoms į nepertraukiamą prekybą neperkeliami.Pavedimai vykdomi laikantis kainos ir laiko prioriteto. Tai reiškia, kad pirmiausia vykdomi pavedimai pirkti aukščiausia ir parduoti žemiausia kainomis. Jei yra keletas vienos rūšies pavedimų vienodomis kainomis, pirmiausia vykdomas anksčiausiai gautas pavedimas.Pavedimai gali būti vykdomi pilnai arba dalimi. Pavedimo neįvykdyta dalis lieka prekybos sistemoje laukimo režime iki jo visiško įvykdymo. Biržos nariai savo pateiktų pavedimų neįvykdytą dalį gali koreguoti arba anuliuoti.Pavedimai skolos VP su atkarpomis gali būti pateikiami iki nepertraukiamos prekybos pradžios ir galioja iki jų pilno įvykdymo arba datos nurodytos pavedime. Skolos VP be atkarpų pavedimai gali būti pateikiami tik nepertraukiamos prekybos metu ir galioja tik tą prekybos sesiją, kuriai jie buvo pateikti. Visiems skolos VP kaina pavedimuose nurodoma pajamingumo procentu. Vienos prekybos sesijos metu skolos VP pajamingumas gali keistis 10% ribose nuo paskutinio įregistruoto vidutinio svertinio pajamingumo, o jei pastarasis nebuvo nustatytas – nuo emisijos išplatinimo vidutinio svertinio pajamingumo.Pavedimai vykdomi laikantis kainos ir laiko prioriteto. Tai reiškia, kad pirmiausia vykdomi pavedimai pirkti žemiausiu ir parduoti aukščiausiu pajamingumu. Jei yra keletas vienos rūšies pavedimų vienodais pajamingumais, pirmiausia vykdomas anksčiausiai gautas pavedimas.
Papildomi pavedimai
Pagrindinė papildomų pavedimų paskirtis – nustatyti akcijų ir pasirašymo teisių rinkos kursą.Papildomi pavedimai priimami po prekybos sesijos atidarymo toms akcijoms ir pasirašymo teisėms, kurios kotiruojamos pirmą kartą arba kurioms, dėl esminių įvykių, buvo laikinai panaikintos kurso kitimo ribos bei abiem šiais atvejais rinkos kursas prekybos sesijos atidarymo metu nebuvo nustatytas.Papildomi pavedimai priimami tik fiksuota kaina, nustatoma skelbiant papildomus pavedimus. Registruojant sandorius prekybos sesijos atidarymo metu gauti pavedimai vykdomi jų gavimo tvarka pirmąja eile. Visi sandoriai šiame prekybos etape sudaromi fiksuota kaina, kuri gali skirtis nuo skelbtosios, tačiau ji nebus aukštesnė perkant akcijas ir pasirašymo teises arba žemesnė jas parduodant papildomais pavedimais nei buvo skelbta.
Tiesioginiai sandoriai
Tiesioginiai sandoriai – tai VP pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaromi Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus pirkti ir/arba parduoti ne mažesnį nei minimalų nustatytą VP kiekį pavedime nurodyta kaina.Savo ketinimą pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius tiesioginiu sandoriu Biržos nariai gali paskelbti Biržos elektroninėje skelbimų lentoje.Tiesioginiai sandoriai gali būti sudaromi visais VP, įtrauktais į Oficialųjį, Einamąjį ir Nelistinguojamų VP sąrašus.Tiesioginio sandorio dydžiui ir kainai gali būti taikomi apribojimai. Jeigu tiesioginį sandorį sudaro Biržos narys su savo klientu ir šiais VP prekiaujama centrinėje rinkoje, tai jų kaina negali skirtis daugiau kaip 35% nuo paskutinės vidutinės svertinės kainos. Tiesioginių sandorių, sudaromų Oficialiojo sąrašo VP, minimalus dydis – 40000 litų.
Sandorio šalims sutarus, sandoriai gali būti atšaukiami. Jei tiesioginis sandoris atšaukiamas iki prekybos sesijos, kurioje jis buvo įregistruotas, pabaigos, Biržos narys anuliuoja pavedimus sudaryti šiam sandoriui. Jei tiesioginis sandoris atšaukiamas iki atsiskaitymo dienos, Birža apie tai paskelbia viešai. Atsiskaitymo dieną, o taip pat po jos tiesioginis sandoris negali būti atšauktas.Atsiskaitymai
Atsiskaitymai pinigais už sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje, vykdomi per Kliringo banką (institucija, kurios paskirtis – organizuoti ir vykdyti piniginius atsiskaitymus pagal Biržoje sudarytus sandorius). Kliringo banko funkcijas atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų centras. Atsiskaitymai už tiesioginius sandorius gali būti vykdomi per Kliringo banką arba, sandorio šalims tarpusavyje susitarus, tiesiogiai.Atsiskaitymai už centrinės rinkos sandorius vykdomi pagal suvestines pozicijas. Už sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje akcijomis ir pasirašymo teisėmis, atsiskaitoma T+3 dieną, laikant, kad sandorio sudarymo diena yra T. Už sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje Vyriausybės VP, atsiskaitoma T+1 dieną.Jei Biržos narys negali pateikti VP atsiskaityti už centrinės rinkos sandorius, jam suteikiama teisė per tris artimiausias prekybos sesijas juos surasti. Jei tai padaryti nepavyksta, Birža organizuoja specialų aukcioną. Nepavykus nupirkti ir tokiu būdu, VP pritrūkęs Biržos narys privalo nukentėjusiai sandorio šaliai sumokėti kompensaciją.Jei Biržos narys nesukaupia pakankamo pinigų kiekio Kliringo banke centrinės rinkos sandoriams apmokėti, birža sandorius apmoka Garantinio fondo lėšomis, o nuosavybės teisė už tokiu būdu apmokėtus vertybinius popierius pereina Garantiniam fondui.Garantinio fondo pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad Biržoje sudaryti sandoriai būtų vykdomi pilnai. Garantinis fondas susideda iš visų Biržoje turinčių teisę prekiauti Biržos narių įnašų. Garantinis fondas draudžia tik centrinėje rinkoje sudarytus sandorius.Atsiskaitymų ciklas už tiesioginiais sandoriais įsigytus vertybinius popierius gali būti nuo T+1 iki T+5 dienos. Jeigu sandorį sudaro du vieno Biržos nario klientai, atsiskaitymai gali įvykti ir sandorio sudarymo dieną. Už kiekvieną tiesioginį sandorį atsiskaitoma atskirai. Jei sudarant tiesioginį sandorį jo šalys numatė, kad atsiskaitymai vyks per Kliringo banką, ne vėliau kaip nurodytą atsiskaitymo dieną jie privalo sukaupti atitinkamą pinigų kiekį Kliringo banke. Jei sudarant tiesioginį sandorį buvo numatyta, kad sandorio šalys atsiskaitys tiesiogiai, Biržos nariai, tarpininkavę sandorio šalims, privalo ne vėliau atsiskaitymo dienos pristatyti biržai rašytinį patvirtinimą apie atsiskaitymus.Nesukaupus pakankamo pinigų kiekio Kliringo banke atsiskaityti už tiesioginius sandorius arba nepristačius rašytinio patvirtinimo apie atsiskaitymus, tiesioginio sandorio vykdymas sustabdomas.
Oficialus pasiūlymas
Asmenys, ketinantys įsigyti emitento VP paketą, gali tai padaryti oficialaus pasiūlymo būdu. Oficialus pasiūlymas – tai fizinio ar juridinio asmens ketinimo įsigyti dalį ar visus emitento vertybinius popierius paskelbimo procedūra. Oficialūs pasiūlymai įgyvendinami per biržą.Oficialus pasiūlymas gali būti privalomas arba savanoriškas. Privalomą oficialų pasiūlymą privalo teikti asmuo arba asmenų grupė, įsigijusi daugiau kaip 50% Lietuvos Respublikoje įregistruoto emitento balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Privalomu pasiūlymu turi būti superkami visų atsiliepusių investitorių VP. VPK yra nustačiusi išimtis, kada privalomas oficialus pasiūlymas neturi būti teikiamas.Savanorišką oficialų pasiūlymą gali teikti asmuo arba asmenų grupė, ketinanti įsigyti emitento vertybinius popierius. Siūlytojas neprivalo supirkti daugiau VP, nei buvo numatęs pasiūlyme. Taip pat siūlytojas gali numatyti ir minimalų superkamų VP skaičių, kurio atsiliepusiems investitoriams nepasiūlius, pasiūlymas nevykdomas. Jeigu savanoriško oficialaus pasiūlymo metu parduodama daugiau VP nei siūlytojas buvo numatęs, atsiliepusių investitorių pavedimai vykdomi proporcingai jų dydžiui. Biržos nariai, tarpininkaujantys atsiliepusiems investitoriams, gali pateikti pavedimus parduoti akcijas kiekvieną darbo dieną prekybos sesijos metu. Pateikti pavedimai gali būti anuliuojami iki oficialaus pasiūlymo galiojimo pabaigos. Informacija apie pateiktus ir anuliuotus pavedimus nedelsiant atskleidžiama visiems Biržos nariams.
Atsiskaitymai už oficialius pasiūlymus vykdomi trečią dieną po paskutinės oficialaus pasiūlymo vykdymo dienos. Nuosavybės teisė į supirktus vertybinius popierius pereina atsiskaitymo dieną. Jeigu Biržos narys nesukaupia pakankamo kiekio pinigų oficialaus pasiūlymo rezultatams apmokėti, pasiūlymo vykdymas nutraukiamas.Viešas pardavimas
Viešo pardavimo paskirtis – sudaryti sąlygas parduoti valstybei ir savivaldybėms priklausančias akcijas bei suteikti galimybę visiems Biržos nariams susipažinti su pardavimo sąlygomis ir esančia paklausa.Viešas pardavimas gali būti vykdomas skirtingais būdais: laikantis vieningos (fiksuotos kainos) kainos prioriteto būdu parduodant akcijas centrinėje rinkoje.Akcijų pardavimo būdas nurodomas Biržos nario, tarpininkaujančio Valstybės turto fondui, pavedime.Parduodant akcijas vieningos (fiksuotos) kainos būdu sandoriai registruojami vieninga kaina. Pagrindinis kriterijus nustatant kainą – maksimalus parduodamų akcijų skaičius. Pavedimai, kuriuose kainos limitas aukštesnis už nustatytą įvykdomi visiškai, pavedimai, kuriuose kainos limitas sutampa su nustatytu gali būti įvykdyti visiškai, įvykdyti dalimi arba neįvykdyti.Parduodant akcijas kainos prioriteto būdu pirmiausia tenkinami pavedimai, kuriuose nurodytas kainos limitas aukščiausias. Jei gauti keli pavedimai ta pačia kaina, jie vykdomi pateikimo tvarka.Akcijų pardavimas centrinėje rinkoje turi būti suderintas su Biržos valdyba. Šiuo atveju viešo pardavimo pavedimas dalyvauja prekyboje centrinėje rinkoje lygiomis teisėmis su kitais tai prekybos sesijai gautais pavedimais.Atsiskaitymai už viešo pardavimo rezultatus vykdomi trečią dieną po prekybos sesijos per Kliringo banką ir Lietuvos Centrinį VP depozitoriumą.Jei Biržos narys, tarpininkaujantis pirkėjui, nesukaupia pakankamai lėšų, atsiskaitymai už sandorius sustabdomi.
VP biržos valdymas
1998 m. rugpjūčio mėnesį Birža iš ne pelno siekiančios organizacijos tapo akcine bendrove. VP biržos valdymas organizuojamas pagal Akcinių bendrovių įstatymą, atsižvelgiant į šiame įstatyme numatytus ypatumus.VP biržoje privalo būti sudarytos stebėtojų taryba ir valdyba. Stebėtojų tarybos funkcijas VP biržoje atlieka biržos taryba. Biržos taryba sudaroma laikantis šių proporcijų: 1/3 – emitentų, investitorių, jų susivienijimų (asociacijų, konfederacijų ir pan.) pasiūlyti asmenys, neturintys nuosavybės ar darbo santykių su VP biržos nariais; ne mažiau kaip 1/3 – biržos narių pasiūlyti asmenys.VPK įgaliotas atstovas turi teisę dalyvauti biržos tarybos ir valdybos posėdžiuose su patariamuoju balsu.Siekiant užtikrinti maksimalų žmogiškųjų išteklių panaudojimo efektyvumą, 1998 m. pakeista Biržos organizacinė struktūra. Šiuo metu veikia 7 departamentai, Konsultavimo ir mokymo centras, Juridinė tarnyba bei Sekretoriatas ir personalo skyrius. Biržoje dirba 50 darbuotojų, iš jų 9 – administracija, 23 – specialistai ir 18 – aptarnaujantis personalas.
Finansų maklerio įmonės
Finansų maklerio įmonė gali būti bet kurios Įmonių įstatyme nustatytos rūšies įmonė, VP viešosios apyvartos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka gavusi licenciją verstis tarpininkavimo viešojoje VP apyvartoje veikla. Finansų maklerio įmonės išleidžiamos akcijos gali būti tik vardinės.Finansų maklerio įmonės gali verstis šia veikla: tarpininkauti VP viešojoje apyvartoje: pirkdamos ar parduodamos vertybinius popierius savo ar klientų vardu klientų sąskaita; pagal susitarimą su emitentu platindamos jo vertybinius popierius, taip pat garantuodamos išplatinti šių VP emisiją; pirkti ar parduoti vertybinius popierius savo vardu ir savo sąskaita; konsultuoti investavimo į vertybinius popierius klausimais, išskyrus investicinių bendrovių ir pensijų fondų VP portfelio valdymą, taip pat konsultuoti emitentus VP emisijos ir investicijų pritraukimo klausimais; saugoti savo klientų vertybinius popierius ir valdyti savo klientų pinigines lėšas, skirtas operacijoms su VP; tvarkyti emitentų ir investitorių VP apskaitą, taip pat savo vardu įsigytų VP apskaitą; pagal VPK patvirtintas taisykles skolinti klientams vertybinius popierius bei savo lėšas VP įsigyti ir skolintis iš klientų vertybinius popierius.Finansų maklerio įmonės turi teisę steigti dukterines įmones. Finansų maklerio įmonių dukterinės įmonės turi teisę užsiimti tik investicinių bendrovių ir pensijų fondų VP portfelių valdymu arba tik veikla, nurodyta šio straipsnio antrojoje dalyje, išskyrus VP pirkimą-pardavimą savo ar klientų vardu klientų sąskaita. Finansų maklerio įmonėms draudžiama steigti dukterines įmones, kurios verstųsi abiem šioje dalyje nurodytomis veiklos rūšimis arba kita šioje dalyje nenurodyta veikla.
Finansų maklerio įmonės pareigos
Finansų maklerio įmonės privalo atskirai apskaityti savo ir kiekvieno kliento vertybinius popierius bei pinigines lėšas. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei VP pirkti, ir klientų piniginės lėšos, esančios finansų maklerio įmonėje pardavus klientui priklausančius vertybinius popierius, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas.Visos sutartys tarp finansų maklerio įmonių ir jų klientų turi būti sudarytos raštu pagal VPK patvirtintas taisykles.Jeigu finansų maklerio įmonė negali atlikti visų klientų pavedimų, pirmiausia ji turi atlikti pavedimus parduoti mažiausia kaina ir pavedimus pirkti didžiausia kaina. Kai keli klientai pasiūlo vienodą kainą, pirmenybė teikiama ankstesniems pavedimams, jei VP biržos, kuriai pateiktas pavedimas, prekybos taisyklės nenumato ko kita.Finansų maklerio įmonė gali vykdyti sandorius dėl VP savo lėšomis, tik įvykdžiusi visų klientų pavedimus atlikti šią operaciją arba pasiūliusi geresnes negu kliento sąlygas: didesnę kainą, turėdama pavedimą pirkti vertybinius popierius, arba mažesnę kainą, turėdama pavedimą juos parduoti, jeigu VP biržos, kuriai pateiktas pavedimas, prekybos taisyklės nenumato ko kita.Finansų maklerio įmonei draudžiama teikti klientui žinomai klaidingas rekomendacijas bei informaciją.Finansų maklerio įmonės turi laikytis VPK patvirtintų kapitalo pakankamumo reikalavimų, taip pat pagal šios komisijos patvirtintas taisykles tvarkyti apskaitos ir kitus dokumentus, pateikti savo klientams VP sandorius patvirtinančius dokumentus, išrašus iš sąskaitų, ataskaitas apie jų finansinę būklę, saugoti klientų vertybinius popierius, rengti metų bei periodines ataskaitas apie savo veiklą bei finansinę būklę, taip pat vykdyti kitus jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus.Perkant ir parduodant vertybinius popierius, konsultuojant investavimo į vertybinius popierius klausimais, teikiant klientams VP portfelio valdymo paslaugas, taip pat vykdant kitą VPK nustatytą veiklą, finansų maklerio įmonei atstovauja jos darbuotojas, turintis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą maklerio licenciją ar kitokį VPK pripažintą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.Finansų maklerio įmonė privalo saugoti klientų konfidencialią informaciją. Įmonė turi pasitvirtinti konfidencialios informacijos saugojimo taisykles, taikomas jos makleriams, valdymo organų nariams ir kitiems darbuotojams.
Listingo tvarka
Nuo 1998 m. birželio 1 d. NVPB yra sudaromi Oficialusis, Einamasis ir Nelistinguojamų VP prekybos sąrašai.
Oficialusis prekybos sąrašas
Oficialusis prekybos sąrašas yra pagrindinis NVPB sąrašas, kuriame kotiruojami perspektyvių, pelningai ir stabiliai dirbančių įmonių VP. VP yra įtraukiami į Oficialųjį prekybos sąrašą tik pačiam emitentui (jo įgaliotam Biržos nariui) raštiškai paprašius.Emitentas, pageidaujantis, kad jo VP būtų įtraukti į Oficialųjį sąrašą, tiesiogiai arba per jo įgaliotą Biržos narį privalo pateikti Biržai paraišką Biržos valdybos vardu.Lietuvos Respublikos VVP į NVPB Oficialųjį prekybos sąrašus įtraukiami pagal LR Finansų ministerijos pateiktą paraišką iš karto po jų apmokėjimo ir vienkartinės kotiravimo įmokos sumokėjimo. Į Biržos Oficialųjį prekybos sąrašą gali būti įtraukti tik tie VVP, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei vieneri metai.Emitentai, kurių VP kotiruojami Oficialiajame prekybos sąraše, moka Biržai metinę kotiravimo Oficialiajame prekybos sąraše įmoką.
Einamasis prekybos sąrašas
Emitento išleisti VP gali būti įtraukti į NVPB Einamąjį prekybos sąrašą Biržos valdybos sprendimu, jeigu: VP yra viešosios apyvartos objektas, įregistruoti VPK bei jiems atidaryta bendroji sąskaita Lietuvos centriniame VP depozitoriume; VP, kuriais vykdoma antrinė apyvarta, yra visiškai apmokėti; šių VP emitento įstatinis ne mažesnis kaip 4 mln. Lt; skolos VP emisijos nominali vertė ne mažesnė kaip 400 tūkst. litų; ne mažiau kaip 25 % arba 1 mln. Lt nominalia verte akcijų emisijos arba 100 tūkst. Lt nominalia verte skolos VP emisijos, traukiamos į Einamąjį prekybos sąrašą, buvo išplatinta viešai, ir šios emisijos VP savininkų skaičius yra ne mažesnis už 100;
VP apskaitomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų keliamus reikalavimus sąskaitų tvarkytojams; konvertuojamos obligacijos yra susietos su akcijomis, kurios jau yra įtrauktos į Einamąjį prekybos sąrašą arba traukiamos tuo pačiu metu.Nelistinguojamų VP sąrašas
VP yra įtraukiami į Nelistinguojamų VP sąrašą, jeigu: VP yra viešosios apyvartos objektas, įregistruoti VPK bei jiems atidaryta bendroji sąskaita Lietuvos centriniame VP depozitoriume; VP, kuriais vykdoma antrinė apyvarta, yra visiškai apmokėti; VP apskaitomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų keliamus reikalavimus sąskaitų tvarkytojams.VP yra įtraukiami į Nelistinguojamų VP sąrašą Listingo departamento direktoriaus sprendimu.
NVPB indeksų LITIN skaičiavimas
NVPB indekso skaičiavimo metodika parinkta naudojantis Tarptautinės Finansų Korporacijos (IFC) metodologija, pritaikyta indeksų sudarymui kylančiose VP rinkose. Tai yra kainos tipo indeksas, kuris atspindi dominuojančių VP kainų pasikeitimų antrinėje rinkoje kryptį bei dydį ir išreiškia jų dinamiką per tam tikrą laiko tarpą. Jo pagrindinis skirtumas, palyginus su kai kuriais kitais indeksais, yra tas, kad jis neatspindi VP apyvartos pokyčių ir jokie su dividendais susiję pakeitimai jame nėra atliekami. Į indekso bazę neįtraukiami investicinių akcinių bendrovių VP.
Akcijų indeksai
Indeksas, skaičiuojamas antrinei akcijų rinkai, atsižvelgia į išleistų VP skaičių, t.y. bet kuri emisija, įtraukta į indekso skaičiavimo bazę, turi nustatytą svorį, proporcingą jos rinkos kapitalizacijai (kapitalizacija – emisijos dydžio vienetais sandauga su tos emisijos akcijos rinkos kaina). Pats indeksas išreiškia santykį tarp akcijų kapitalizacijų sumos tam tikru laiko momentu ir tų pačių akcijų kapitalizacijų sumos pradiniu indekso skaičiavimo momentu, t.y. bazinės kapitalizacijos. Indeksas išreiškiamas punktais. Pradiniu indekso skaičiavimo momentu indekso vertė yra prilyginama 1000.
Skaičiavimas
Akcijų indeksui skaičiuoti yra naudojama formulė:
Mo – emitentų, įtrauktų į indekso skaičiavimo bazę, emisijų kapitalizacija pradiniu indekso skaičiavimo momentu; Mt – emitentų, įtrauktų į indekso skaičiavimo bazę, emisijų kapitalizacija laiko momentu t; Kt – reguliavimo koeficientas, užtikrinantis indekso skaičiavimo nepertraukiamumą.
Pakeitimai
Į indekso skaičiavimo bazę gali būti įtrauktos tik paprastos vardinės akcijos. Nei privilegijuotos akcijos, nei investicinių akcinių bendrovių emisijos, nei teisės į indekso bazę neįtraukiamos. Vieno emitento skirtingos emisijos į indeksą įtraukiamos kaip skirtingos akcijos. Pakeitimai šio indekso sudėtyje atliekami šiais atvejais: padidėjus arba sumažėjus indekse esančios emisijos akcijų skaičiui (emisijos skaidymas, emisijų asimiliacija); Biržos valdybos sprendimu pakeitus emisijas indekso sudėtyje. VP, esantiems Oficialiame sąraše yra skaičiuojamas indeksas LITIN. Šis sąrašas sudarytas 1997 m. balandžio 7 d., nuo tos dienos yra skaičiuojamas ir indeksas. Pradiniu jo skaičiavimo momentu LITIN bazėje buvo keturi VP. Nuo 1999 m. birželio mėn. indekso bazę sudaro: AB bankas Hermis (10057), AB Vilniaus bankas (10134), Biržų akcinė pieno bendrovė (10923), AB Kalnapilis (10545), AB Rokiškio sūris (10037), AB Snaigė (10927) ir AB Utenos trikotažas (10932). Indeksas skaičiuojamas kiekvieną prekybos sesiją. Į LITIN-A indekso bazę įtraukiami Einamojo prekybos sąrašo emitentų VP. Indeksas skaičiuojamas nuo 1996 m. sausio 2 d. 1996 m. pabaigoje šio indekso bazėje buvo 34 emitentų VP, 1997 m. pabaigoje – 48 VP, 1998 m. birželį indeksą sudarė 56 bendrovių VP, 1998 pabaigoje šis skaičius sumažėjo iki 53. 1999 birželio 1 d. indekso bazę sudarė 50 emisijų, o rugpjūčio 1 d. – 48. Indeksas skaičiuojamas kiekvieną prekybos sesiją. Pagal tą pačią metodiką nuo 1996 m. sausio 2 d. yra skaičiuojamas indeksas LITIN-G visiems Biržoje kotiruojamiems VP (VP, įtrauktiems į Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašus, bei 14 nelistinguojamų VP). 1996 m. pabaigoje šio indekso bazėje buvo 86 VP, 1997 m. pabaigoje – 179, o 1998 m. birželio 1 d. – 66, 1998 m. pabaigoje – 63, 1999 rugpjūčio 1 d. – 69 VP. Anksčiau indeksas buvo skaičiuojamas du kartus per savaitę, o nuo 1998 m. liepos 1 d. – kiekvieną prekybos dieną.
Akcijų TOP-10 indekso LITIN-10 skaičiavimo metododika
Indeksas LITIN-10 yra kainų tipo indeksas, kurį skaičiuojant nėra įvertinami: akcijų apyvartos, emisijos dydžiai, kapitalizacijos, su dividendais susiję pakeitimai. Akcijų įtraukimas į indekso bazę yra administruojamas Biržos valdybos sprendimu kas ketvirtį. Indekso bazė sudaroma iš 10-ties aktyviausiai prekiaujamų Biržoje akcijų. Bet kurios emisijos akcijų, įtrauktų į indekso skaičiavimo bazę, skaičius nustatomas sekančiu būdu: kiek tos emisijos akcijų galima įsigyti indekso bazės sudarymo dieną už tos dienos rinkos kainą. Vienos emisijos akcijų įsigijimo suma lygi 1000 Lt. LITIN -10(t) = [ Sum(Pti • Qbi) / Sum(Pbi • Qbi)] • 1000 Šioje formulėje: Qbi = 1000 / Pbi – į indekso bazę įtrauktų vienos (i) emisijos akcijų skaičius; Pbi – akcijos rinkos kaina indekso skaičiavimo pradiniu momentu; Pti – akcijos rinkos kaina indekso skaičiavimo momentu t. Akcijų kainų indeksas LITIN-10 skaičiuojamas nepertraukiamos prekybos Biržoje metu, o jo paskutinė dienos reikšmė skaitoma bendra dienos reikšme. Tokiu būdu yra formuojamos dvi indekso istorinės duomenų bazės: nepertraukiamos prekybos metu ir prekybos dienos paskutinių sandorių rinkos kainomis paskaičiuoto indekso reikšmių. Skaičiavimo periodas – 20 minučių. Pradiniu indekso skaičiavimo momentu (99 01 04) jo reikšmė prilyginta 1000. Į indekso LITIN-10 bazę įtrauktos akcijos: AB Vilniaus bankas, AB Bankas Hermis, AB Biržų akcinė pieno bendrovė, AB Kalnapilis, AB Rokiškio sūris, AB Snaigė, AB Lietuvos energija, AB Mažeikų nafta, AB Lietuvos jūrų laivininkystė, AB Ūkio bankas.
Akcijų kurso nustatymas
Prekybos sesijos atidarymo akcijų kursą nustato Biržos darbuotojai – kotiruotojai, remdamiesi pavedimų lapais. Pavedimų lapas sudaromas pagal Biržos narių pavedimus, pateiktus prekybos sesijos atidarymui. Sudarant pavedimų lapą, laikomasi nuostatos, kad pirkėjas sutinka įsigyti akcijas ir žemesne kaina, o pardavėjas sutinka parduoti akcijas ir aukštesne kaina, nei nurodyta pavedime.Nustatydami prekybos sesijos atidarymo akcijų kursą, kotiruotojai vadovaujasi 5 taisyklėmis, kurios taikomos viena po kitos paeiliui, jeigu, remiantis ankstesne, akcijų kursas nebuvo nustatytas: atidarymo kursu tvirtinama kaina, kuriai esant gaunamas maksimalus parduodamų akcijų skaičius (persidengimas); atidarymo kursu tvirtinama kaina, kuriai esant gaunamas minimalus skirtumas tarp siūlomų pirkti ir parduoti akcijų skaičiaus (skirtumas); tvirtinamas aukštesnis akcijų kursas, jei pavedimų lape kelioms akcijų kainoms perkamų akcijų skaičius viršija parduodamų; ir atvirkščiai – tvirtinamas žemesnis akcijų kursas, jei pavedimų lape kelioms akcijų kainoms parduodamų akcijų skaičius viršija perkamų; tvirtinamas kursas mažiausiai nutolęs nuo paskutinio nustatyto; tvirtinamas paskutinis nustatytas kursas.Akcijų kurso svyravimai tarp prekybos sesijų yra ribojami. Akcijų kursai gali skirtis nuo paskutinio nustatyto kurso ne daugiau kaip: 5% nuo paskutinio nustatyto akcijų kurso, jeigu pastarasis yra ne mažesnis už 0,2 lito; 0,01 lito nuo paskutinio nustatyto akcijų kurso, jeigu pastarasis yra mažesnis už 0,2 lito.Priklausomai nuo gautų pavedimų rinkos pobūdis kiekvienos emisijos akcijoms gali būti:Subalansuota rinka – kai sesijoje nustatytas natūralus akcijų kursas ir šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis sutampa su šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekiu;Nesubalansuotos pasiūlos rinka – kai sesijoje nustatytas natūralus akcijų kursas ir šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų skaičius yra didesnis nei šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekis;Nesubalansuotos paklausos rinka – kai sesijoje nustatytas natūralus akcijų kursas ir šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų skaičius yra didesnis nei šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis;Redukuota pasiūlos rinka – kai nustatytas ribinis akcijų kursas ir šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis didesnis nei šiuo ir aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra ne mažesnis kaip 5%;Redukuota paklausos rinka – kai nustatytas ribinis akcijų kursas ir šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekis viršija šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra ne mažesnis kaip 5%;
Pasiūlos rinka – kai akcijoms yra nustatytos kurso kitimo ribos, sesijai gauti pavedimai tik parduoti akcijas ir bent viename pavedime nurodytas kainos limitas žemesnis nei minimalus leistinas sesijos kursas, arba kai sesijoje nustatytas ribinis akcijų kursas, šiuo ir žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis viršija šiuo ir aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra mažesnis kaip 5%;Paklausos rinka – kai akcijoms yra nustatytos kurso kitimo ribos, sesijai gauti pavedimai tik pirkti akcijas ir bent viename pavedime nurodytas kainos limitas aukštesnis nei maksimalus leistinas sesijos kursas, arba kai sesijoje nustatytas ribinis akcijų kursas, šiuo ir žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis mažesnis už šiuo ir aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra mažesnis kaip 5%;Nėra kotiravimo – kai pirkimo pavedimuose nurodytas aukščiausias kainos limitas yra mažesnis nei pardavimo pavedimų žemiausias kainos limitas, arba kai gauti pavedimai tik pirkti arba tik parduoti ir visuose pirkimo pavedimuose nurodyti kainos limitai yra ne aukštesni už maksimalų leistiną, o pardavimo pavedimuose – ne žemesni už minimalų leistiną sesijos kursą.NVPB vystymasis ir VP rinkos raida
Pastaruosius penkerius metus NVPB’a plėtojosi ir augo kartu su Lietuvos kapitalo rinka. Per šį laikotarpį buvo sukurtas teisinis pagrindas organizuotai, valstybės reguliuojamai, profesionaliai VP rinkai funkcionuoti, išaugo rinkos dalyvių bei jos organizatorių patyrimas. Nuolatinis dėmesys NVPB prekybos sistemos tobulinimui ir materialinės -techninės bazės plėtrai, prekybos sąrašų formavimui leido laiku reaguoti į vykstančius VP rinkos pokyčius. Per biržos veiklos metus buvo nuosekliai pereita nuo vienos prekybos sesijos per savaitę prie kasdieninės prekybos VP; nuo fiksuoto kotiravimo su viena akcijų dienos kaina prie nepertraukiamos prekybos kintama kaina; nuo “popierinių” pavedimų pateikimo prie maklerių prekybos tiesiogiai iš savo darbo vietų. Nuo 1999 m. vasario mėnesio įsigaliojo naujos NVPB Prekybos taisyklės.Sparčiai augo emitentų skaičius Biržos prekybos sąrašuose. Per penkerius metus nuo kiekybės, sudarant prekybos sąrašus, buvo pereita prie kokybės. Likvidžiausių VP pagrindu suformuoti Oficialusis ir Einamasis prekybos sąrašai, sudarytos galimybės prekiauti nelistinguojamais VP. Kiekvienam prekybos sąrašui skaičiuojami atitinkami kainų indeksai.Jeigu per 1993-1996 m. laikotarpį bendra Biržos apyvarta siekė 1088 mln. litų, tai tik 1997 metų apyvarta jau – 1463 mln. litų, o 1998 m. – 1488 mln. litų. Augant prekybos apimtims, augo ir VP biržos kapitalizacija : nuo 40 mln. litų 1993 m. iki 13 mlrd. litų. 1998 m. Biržos kapitalizacija sudaro trečdalį šalies BVP. Pastarųjų ketverių metų prekybos Biržoje rezultatai rodo susiklosčiusio dvimečio ciklo tendenciją. Po ženklaus apyvartos augimo 1995 m. (6,4 karto), 1996 metų apyvarta padidėjo vos 1,9%. 1997 m. apyvarta, lyginant su paėjusiais metais, išaugo 2,9 karto, o 1998 m. – tik 1,7%. Tačiau tokio cikliškumo priežastys visai skirtingos. Jei VP rinkos apyvartos augimą 1996 metais stabdė vidiniai veiksniai – šalies bankų krizė bei jos pasekmės, tai 1998 m. apyvartos augimą ribojo, kaip jau buvo minėta, daugiau išoriniai veiksniai, kurie metų eigoje retkarčiais buvo paįvairinami situacijos VP rinkoje pokyčiais: AB Vilniaus banko pageidavimu įsigyti AB bankas Hermis kontrolinį akcijų paketą, kelių akcinių bendrovių apsisprendimu susijungti į vieną bendrovę, didinti akcinį kapitalą, oficialių pasiūlymų paskelbimu, bendrovių veiklos rezultatų operatyviu išviešinimu ir t.t. Išorinių ir vidinių veiksnių įtaka prekybos rezultatams 1998 m. taip pat buvo skirtinga. Jei išoriniai veiksniai sąlygojo akcijų kainų lygio kritimą, stabdė apyvartos augimą, tai vidiniai veiksniai, iššaukti ketinimų arba esminių įvykių emitento veikloje, dažniausiai sušvelnindavo akcijų kainų kritimą, kuriam laikui pagyvindavo prekybą Biržoje.
Išvados
Per visą savo gyvavimo laiką NVPB tobulėjo stengdamasi kuo geriau įvykdyti savo misiją. Pradžioje NVPB tikslas buvo sukurti centralizuotą VP rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų VP rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Po masinės privatizacijos VP birža buvo būtinybė. Šiuo metu jau stengiamasi sudaryti palankiausias sąlygas Lietuvos įmonėms didinti kapitalą ir finansuoti savo plėtrą, o vietiniams ir užsienio investuotojams saugiai investuoti Lietuvos VP rinkoje. Biržos valdyba stengiasi prisidėti prie VP teisinės bazės tobulinimo. 1998 m. kovo 19 d. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos VP viešosios apyvartos įstatymo pataisas. Teisinį reguliavimą stengiamasi suderinti su Europos Sąjungos standartais. NVPB užsiima rinkos dalyvių mokymu ir visuomenės švietimu, nes po 1991 metais priimto Pirminio privatizavimo įstatymo, ir antroje 1991 metų pusėje prasidėjusi masinė privatizacija daugumai žmonių paliko nemalonius atsiminimus, o ir visuomenės ekonominis išprusimas nėra labai didelis. Birža sieks būti aktyviu akcijų, obligacijų ir kitų finansinių instrumentų prekybos centru ir tuo būdu išlaikyti ir pritraukti į Biržą vertybinius popierius, išleistus Lietuvoje.