Visuotinės kokybės vadyba

Visuotinės kokybės vadyba yra viena naujausių ir efektyviausių vadybos
koncepcijų, todėl yra aktuali Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kokybės kaštai
– tai tokie kaštai, kurie atsiranda kai įmonė stengiasi patenkinti vidinių
ir išorinių vartotojų poreikius. Kaštų skaičiavimas ir analizė yra
pagrindinė įmonės kokybės darbo dalis. Stengiantis išvengti blogos kokybės
kaštų, labai svarbu įmonės vadovybei sumažinti žinomus kaštus ir taip
pagerinti įmonės bendrą kokybę.

Kursiniame darbe “UAB „Veldinga“ kokybės kaštų programa” nagrinėjami
aktualūs bendrovei klausimai kaip pasiekti didesnį konkurencingumą ir
veiklos efektyvumą, mažinant psichosocialinius streso veiksnius, kurie
apima pagrindinius darbo organizavimo, jo turinio iir žmonių tarpusavio
santykių aspektus, įgyvendinant pažangiausias vadybos koncepcijas. Šio
darbo tikslas – atlikti streso analizę bendrovėje, galinčią turėti įtakos
finansinei įmonės būklei ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas
visuotinės kokybės kaštų mažinimo programos įgyvendinimui. Darbo uždavinys
– identifikuoti stresinius veiksnius, dėl kurių nukenčia darbo našumas ir
jo kokybė, bei kurį įgyvendinus, bendrovėje būtų sėkmingai įdiegiamas
nuolatinio kokybės gerinimo mechanizmas. Tyrimo objektu pasirinkta UAB
„Veldinga“, jos finansiniai skolų ir praradimų rodikliai, pasirengimas
įdiegti visuotinę kokybės kaštų sistemą. Darbo pradžioje pateikiama
literatūros apžvalga tiriama tema, išsikelti tikslai ir uždaviniai
analizuojami nagrinėjant problemą teoriniame lygmenyje. Teoriniuose
sprendimuose ppagrindžiama pasirinktų tyrimo metodų panaudojimo logika,
aprašomi tyrimo instrumentai aptariama tyrimo eiga. Tyrimo rezultatų dalyje
aprašoma tyrimo eiga, pateikiami ir komentuojami jo rezultatai. Išvadų ir
rekomendacijų dalyje suformuluojamos pagrindinės tyrimo išvados –
sėkmingam bendrovės vystymuisi didelę svarbą turi dirbančiojo padėtis ir
bendravimas su kitais žmonėmis. Įm

monėje įgyvendinant kokybės kaštų mažinimo
programą pirmiausia reiktų pakeisti vadovų požiūrį į darbuotojų sveikatos
išsaugojimo būdus, nes tai vienas iš svarbiausių nuolatinio kokybės
gerinimo metodų, siekiant įmonės veiklos pagerinimo pokyčių.

Summary

The paper “Subjects to be changed in the “N” organization in a way to
implement total quality management” discusses the most important issues for
organization how to achieve the highest efficiency and competitive ability
by implementing most advanced management conceptions. The purpose of this
paper is to analyze the current situation in a particular organization and
to make guidelines for the implementation of total quality management. The
main task of the paper is to make a list of subjects to be changed. The
execution of this list would lead to successful implementation of total
quality management in the organization. As a subject of tthe survey the
particular organization and its attitude as well as readiness to implement
totally quality management are selected. In the beginning of this paper the
review of literature is made, subject matter is analyzed at the theoretical
background. The theoretical solution part describes the methodology and the
process of this survey; the possible problems that could arise are
anticipated. The survey results part set outs the process of the survey,
the actual results are presented and commented. In the last part of this
work the main conclusions a

are stated: organizational culture is very
important for successful implementation of total quality management, in the
particular organization the executives viewpoint to the total quality
management and current employees motivation system should be changed first
of all.

Turinys

Santrauka Klaida! Žymelė neapibrėžta.
Summary 1
Įvadas 5
1. LITERATŪROS ANALIZĖ.............................6
1.1. Kokybės valdymo evoliucija: svarbiausieji praėjusio šimtmečio
įvykiai............6

1.2. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas organizacijoje 8
1.3. Nuolatinis kokybės gerinimas – veiklos principas 11
1.4. Kokybės kaštai 12
1.5. Kokybės kaštų klasifikacija.............................13

1.6. Kokybės kaštų programos įgyvendinimas......................15

1.7. Kokybės kaštų sistemos nauda..........................15

2. TEORINIAI SPRENDIMAI 2
2.1. Stresą darbe sukeliančių veiksnių įvertinimas.....................18

2.2. Tyrimo metodo parinkimas 16
3. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI Klaida! Žymelė neapibrėžta.
3.1. Streso darbe įvertinimo anketa..........................18

3.2. Metodo naudojimas..............................22

3.3. Respondento atsakymams įtakos turintys veiksniai..................23

4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 23
Naudotos literatūros sąrašas 25

Įvadas

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas susidomėjimas visuotinės
kokybės vadyba, jos nauda, teikiama organizacijai. Kokybę šiandien
organizacijos pirmiausia įsivaizduoja kaip konkurencinį pranašumą, galintį
sąlygoti efektyvią veiklą ir jos rezultatus. Kokybės nuostatų įgyvendinimas
dažniausiai suprantamas kaip ISO 9000 serijos standartų įdiegimas.
Organizacijos, įdiegusios ankstesniąsias standarto redakcijas, neretai
palikdavo nuošalyje visuotinės kokybės įgyvendinimą, dabartinė standarto
redakcija, kurioje išdėstytos pagrindinės visuotinės kokybės vadybos
nuostatos, leidžia organizacijoms, įdiegiant standartą, pasinaudoti
visuotinės kokybės vadybos principų teikiamais privalumais. Kaip
organizacija sugebės įgyvendinti visuotinės kokybės vadybos nuostatas,
priklauso nuo jos tikslų, poreikių, organizacijos dydžio ir struktūros,
gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų, naudojamų procesų.

Kursinio darbo “Keistinų dalykų N organizacijoje, siekiant joje
įgyvendinti visuotinę kokybės vadybą, sąrašas” tikslas – atrasti ir
įvardinti tuos dalykus, kurios pašalinus arba pakeitus, organizacija galėtų
sėkmingai įgyvendinti visuotinės kokybės vadybą. Tyrimo ob

bjektu pasirinktai
analizuojamai organizacijai šis darbas reikšmingas dėl keleto priežasčių:
bus domimasi jos požiūriu į visuotinę kokybės vadybą, paliečiami
organizacijos kultūros aspektai, veiklos gerinimui pateikiami argumentuoti
pasiūlymai. Darbo aktualumą padidina ir tai, kad organizacijoje sekančiais
metais ruošiamasi įdiegti kokybės valdymo ir užtikrinimo standartus.
Atliekamas tyrimas parodys, ką organizacija gali nuveikti iki standartų
įdiegimo, koks turi būti atliktas paruošiamasis darbas, kad būtų ne tik
įdiegti standartai ir gautas sertifikatas, bet ir veiklos gerinimui bei
tobulinimui išnaudojamos visos visuotinės kokybės vadybos teikiamos
galimybės.

Kursinio darbo metodologiniu pagrindu pasirinkta visuotinės kokybės
vadybos koncepcija, akcentuojanti nuolatinį organizacijos tobulėjimą ir
visuotinį dalyvavimą užtikrinant vartotojų poreikius. Kaip pagrindinis
tyrimas metodas pasirinkta apklausa (interviu), taip pat naudojami loginė
analizė ir modeliavimas. Pasirinktieji tyrimo metodai leis įgyvendinti
pagrindinius darbo tikslus ir uždavinius, suformuluoti išvadas bei
rekomendacijas.

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

Sparčiai pasaulyje plintanti Visuotinės kokybės vadyba (VKV) yra į
kokybę orientuotas vadovavimo organizacijai būdas, grindžiamas visuotiniu
jos narių dalyvavimu, siekiant ilgalaikės sėkmės organizacijai, jos
darbuotojams bei visuomenei. Pagrindinė VKV koncepcijos dalis – kokybės
sąvoka. Pagrindinis kokybės srities tikslas – įmonė bei išoriniai įmonės
tiekėjai turi galvoti apie kokybę ir atsakomybę.

Kokybė kainuoja, todėl kaštų skaičiavimas ir analizė yra pagrindinė
įmonės kokybės darbo dalis. Yra priimta laikyti, kad kokybė nekainuoja, kad
kainuoja bloga kokybė. Blogos kokybės kaštai paprastai neapima prevencinių
kaštų, todėl dažniau naudojama sąvoka kokybės kaštai.
Tačiau kas yra kokybė? Kas yra „bloga kokybė“ ir kiek kainuoja prasta
kokybė?

Kam organizacijai reikalingas kaštų skaičiavimas ir

r analizė? Kaip
reikėtų išvengti blogos kokybės kaštų ir kaip pagerinti įmonės bendrą
kokybę?

Remiantis literatūros šaltiniais bei atlikta jų analize, šioje darbo
dalyje bus atsakoma į aukščiau paminėtus klausimus.

1.1. Kokybės valdymo evoliucija: svarbiausieji praėjusio šimtmečio

įvykiai

Visos svarbiausios praėjusio šimtmečio datos susijusios su kokybės
gerinimu. Visi svarbiausi įvykiai, susieti su kokybės gerinimu ir valdymu,
gimė JAV ir Japonijoje. Ten sukurtos metodikos greitai paplito visose
šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

1895 m. – kokybė užtikrinama darbuotojų meistriškumu. Daugelis
produktų, gaminių dar nebuvo masiškai gaminami. Darbininkai ir planavo, ir
darė, ir tikrino.

1900 m. – F.Teiloras padarė permainą didinant darbo našumą dėl
specializavimo: inžinieriai planavo, darbininkai darė, inspektoriai
tikrino.

1920-1930 m. –Valteris Ševhartas pritaikė gamybos procese tikimybių ir
pokyčių teorijas. Įmonėje “Vestrn elektrik” buvo sukurta, išbandyta ir
plačiai pritaikyta gamybos procesų statistinės kontrolės metodika. Toliau
vystėsi darbo pasidalijimas, didėjo specializacija; gamybos statistinė
kontrolė parodė, kad pradinę kokybę nesiorientuojant gamybos procese yra
bergždžios, klaidingos ir neefektyvios.

1940-1945 m. – 2-as pasaulinis karas privertė įgyvendinti daug
naujovių, gerinančių karinių prekių gamybą. Tais metais į kokybės valdymą
pradedami įtraukti darbininkai.

1945-1950 m. – po depresijos ir karo JAV patenkino vartotojų paklausą
ir tapo dominuojančia pasaulyje pagal gamybą. Tais metais Japonijoje
suintensyvėjo produktų kokybės užtikrinimo pastangos. Japonija greitai
atstatinėjo atominio karo sugriautą pramonę, plačiai taikė daktaro E.
Demingo idėjas kokybei gerinti.

1950-1954 m. – pritaikydama E. Demingo filosofiją, Japonija pradėjo
visuotinį kokybės gerinimą. Technologinių procesų tobulinimas tapo
svarbesniu už gatavos produkcijos tikrinimą. E. Demingo filosofijos esmė:
gaminių kokybė yra aukščiausios vadovybės veiklos objektas ir negali būti
pavesta niekam kitam.

E. Demingas atrado, kad statistinės kontrolės metodas jau nebegali
gerinti kokybės dėl trūkumų vadyboje ir nurodė septynis tokius esminius
trūkumus:

✓ Pastovumo trūkumas, planuojant produktus ar paslaugas, kurie

turėtų paklausą, palaikytų verslo organizavimą ir aprūpintų

žmones darbu.

✓ Trumpalaikis pelno siekimas, trumpalaikis mąstymas, kurį

sukelia baimė dėl neteisingo pareigų pasidalijimo.

✓ Suformulavus organizacijos tikslus ir uždavinius, išryškėja

metodų trūkumas, kaip tuos tikslus pasiekti. Dėl to įsigali

baimės jausmas, nedrąsa, kad pastangos žlugs.

✓ Vadovavimo nepastovumas, personalo nuostata dirbti tik pagal

komandą.

✓ Vadovavimas, remiantis tik su matomais skaičiais, duomenimis.

✓ Pernelyg didelės medicininio aptarnavimo išlaidos darbingumui

palaikyti.

✓ Per dideli įsipareigojimai.

E. Demingo filosofija pirmiausia sėkmingai buvo panaudota Japonijoje.
Ten akcentuojamos komandos, kaip individo, atskiro darbuotojo, vaidmuo ir
vertė.

1954 – 1962 m. pagrindinei Japonijos vadybos srovei Jozephas Juranas
pritaikė ir įvyko reikšmingi pokyčiai bei kosmetiniai teigiami rezultatai.
J. Juranas sukūrė projektą po projekto metodiką kokybei gerinti. Jis įrodė,
kad kiekvienas kokybės pagerėjimas pasiekiamas tik projektas po projekto
būdu, ir jokio kito kelio atgal nėra.

1962 – 1964 m. – nuolatinio tobulinimo filosofija plačiai pasklido
Japonijoje. Tuo metu buvo sukurti nauji kokybės kontrolės būdai. Japonijos
specialistas Ishikawa geriausiai žinomas kokybės vadyboje savo įnašais į
Japonijos statistinę kokybės kontrolę. Jo nuopelnai – tai “žuvies kaulų”
diagrama, statistinių kokybinių metodų klasifikacija, kokybės valdymas
organizacijos mastu (company vvide quality control –angl.) koncepcija,
kokybės būreliai (quality circles arba QC – angl.). Šio VKV kūrėjo
pagrindinis tikslas buvo įtraukti kiekvieną darbuotoją į kokybės gerinimą.

Ishikavva statistinius kokybės kontrolės metodus suklasifikavo taip:
žemiausia klasė – septyni metodai, kuriuos organizacijoje gali kiekvienas
lengvai išmokti ir įsisavinti (kontrolės grafikai, Pareto analizė,
histogramos, priežasčių-pasekmių diagramos, sklaidos diagramos, sekos
grafikas, tendencijos diagramos).
Vidurinė klasė – tai metodai, kuriuos naudoja vadovai ir kokybės
specialistai, pvz. Hipotezių tikrinimas, imties metodai ir kt.
Aukščiausia klasė – tai aukšto lygio statistinių problemų sprendimai,
kuriuos vykdo kokybės specialistai ir konsultantai. Tai, pavyzdžiui,
eksperimentiniai projektai, operacijų tyrimų metodai ir kt. Tai sudėtingi
ir specifiški matematiniai metodai, todėl jų naudojimas organizacijose yra
ribotas.

Ishikawa indėlis į Japonijos kokybės raidą iš tiesų labai žymus. Savo
šalies staigiam, kokybės augimui paaiškinti jis pateikė šešis pagrindinius
kokybiško darbo bruožus:

1. Kokybės valdymo programa kompanijos mastu.

2. Aukščiausio lygio vadovai atlieka kokybės auditą.

3. Švietimas ir mokymas pramonės srityje.

4. Kokybės būrelių veikla.

5. Bendranacionalinė kokybės valdymo skatinimo veikla.

6. Statistinių metodų taikymas.

1964 – 1972 m. – Japonijoje visuotinio tobulinimo principai pritaikyti
nuolatinei visuotinės kokybės kontrolei. Visuotinės kokybės valdymas apima
visas ekonominės veiklos sritis. Šiai sistemai įgyvendinti reikia
kvalifikuotų vadovų ir aukštos gamybos kultūros aplinkos.

1972 – 1973 m. – Japonijoje visuotinės kokybės kontrolės principai
(VKKP) pritaikomi planavimui atskleidžiant kokybės funkcijas.

1973 1980 m. – arabų naftos krizė paskatino paslankią eksporto į
Japoniją padvigubinti VKK gamyboje ir didesnį dėmesį skirti aptarnavimo
sektoriui.

1980 – 1990 m. – JAV paskelbė – jei Japonija gali, tai kodėl negalim
mes. Prasidėjo kokybės atgimimas. E. Demingas ir J. Juranas įkvėpė JAV
organizacijas pasižadėti tobulėti, o prie Japonijos, kaip pagrindiniai
varžovai VKK vadybos srityje, prisijungė Pietų Korėja, Taivanis, Brazilija
ir kt. Šalys.

E. Demingas, J. Juranas ir Krosbis įrodė, kad gaminti kokybišką
produktą ar daryti kokybišką paslaugą yra pigiau.

Kokybė kainuoja brangiai, o nekokybė – dar brangiau. Jie įrodė, kad
užkirsti kelią kokybės problemoms yra lengviau ir geriau, negu jų ieškoti,
aptikti ir ištaisyti.

1995 m. VKK vadyba sėkmingai vystoma visuose žemynuose, visose
ekonominės veiklos srityse: gavyboje, gamyboje ir aptarnavime.

1.2. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas organizacijoje

Kokiu būdu organizacijoje reikėtų įgyvendinti VKV, nėra standartizuota.
Pastaruoju metu daugelis VKV tyrėjų pažymi, kad viena svarbiausių sąlygų
VKV įdiegti yra tam tikros organizacinės kultūros pakeitimas ar sukūrimas
[3, 3; 5, 67].

Organizacijos kultūrą būtų galima apibūdinti kaip visumą priimtų ir
stabilių vertybių, nuostatų, įsitikinimų, elgesio normų, tradicijų,
egzistuojančių organizacijoje, veikiančių jos veiklą ir atsiskleidžiančių
per ją.

R.Harrisonas kultūros vaidmenį organizacijoje apibūdino, teigdamas, kad
organizacijos kultūra atlieka septynias funkcijas [5,50]:

✓ lemia svarbiausius organizacijos siekius ir kriterijus, kuriais ji

turėtų vertinti savo sėkmes ir nesėkmės,

✓ pataria, kaip turėtų būti naudojami organizacijos ištekliai,

✓ lemia, ko organizacija ir jos nariai gali vieni iš kitų tikėtis,

✓ lemia, kurie organizacijos nario elgesio kontrolės būdai yra

priimtini, kurie – ne,

✓ nustato narių elgesio normas, baudimo ir apdovanojimo būdus,

✓ nustato organizacijos narių tarpusavio elgseną ir santykius su

organizacijai nepriklausančiais individais,

✓ informuoja narius, kaip jiems elgtis su išorine aplinka: agresyviai,

palankai, išnaudotojiškai, geranoriškai, atsakingai ar delsiančiai.

Organizacijos kultūra nėra lengvai suvokiama ar išmatuojama, įvertinama
ar keičiama. Paprastai stipri organizacijos kultūra kontroliuoja
organizacijos elgseną ir trukdo organizacijai keistis taip, kaip to
reikalauja aplinkos sąlygos [3, 3]. Organizacija, norinti pereiti prie
kokybiškai naujų valdymo ir vadovavimo metodų, pirmiausia turi pasikeisti
savo kultūrą. Organizacijos kultūros keitimas turi prasidėti nuosekliais
esamos kultūros tyrimais, kurių išvadomis remiantis galima sėkmingai
parengti kultūros pakeitimo strategiją ir metodikas bei įgyvendinti naują
organizacijos kultūrą – VKV.

Ypač svarbu, kad organizacijos kultūros svarbą pajustų vadovai, nes nuo
jų požiūrio priklausys, ar organizacija bus suinteresuota savo elgsenos
pakitimais ir VKV įgyvendinimu. Tik tada, kai vadovai perpranta VKV
filosofiją ir metodus, tikslinga į procesą įtraukti specialistus, technikus
ir darbininkus. Priešingu atveju, vadovų abejingumas ir nesivadovavimas VKV
principais neskatins jų pavaldinių domėtis VKV, ji bus sutinkama
skeptiškai. Vadovai turi sugebėti motyvuoti darbuotojus, parodyti, kaip VKV
gali padėti patenkinti darbuotojų poreikius, kokia iš to bus nauda. VKV
pavyksta įgyvendinti sėkmingai tik tuo atvejais, kai organizacijos nariai
turi patys jaučia poreikį ir norą pasikeisti.

VKV turėtų būti kaip dabartinių problemų sprendimo būdas, kurio
įgyvendinimui verta skirti pastangas ir lėšas. Darbuotojams tai galima
pademonstruoti panaudojant rezistencijos pasikeitimams modelį, kuomet iš
pradžių parodoma ir pabrėžiama, kokia situacija yra dabar, kuo ji bloga;
sekančiu žingsniu parodoma, kaip VKV gali padėti išspręsti šias problemas.
Paskutinis žingsnis yra įtikinti žmones, kad pasikeitimai vis tiek įvyks,
nors tai pareikalaus laiko ir pastangų ir jie nebus vienkartiniai.

Organizacija kaip visuma ir kiekvienas jos narys atskirai turi spręsti
apie VKV iš savo perspektyvos. Tai formuluoja ir WIIFM principas “Kas iš to
yra man” (What’s in it for me?), kurį galima išreikšti lygybe, rodančia,
kiek pasikeitimai bus naudingi visiems ir kiekvienam asmeniškai:

[pic]
čia,
C – pasikeitimai,
A – nepasitenkinimo dabartine situacija lygis,
B – siūlomų pasikeitimų troškimas,
D – pasikeitimo praktiškumas,
X – pasikeitimo kaina.

Įgyvendinant VKV organizacijoje, siūloma vadovautis šiomis nuostatomis
[7, 80]:

✓ pagarba žmogui, jo teisėms ir orumui (darbuotojams suteikiamos

galimybės plėtoti ir tinkamai panaudoti jų kūrybinius sugebėjimus;

atlyginant už darbą ir keliant tarnyboje, vadovaujamasi nuopelnais

įmonei, užtikrinama, kad įgyvendinus darbo gerinimo priemones,

darbuotojas nebus atleidžiamas ir pan.),

✓ vadovas turi būti efektyvus sistemos organizatorius,

bei šiais pagrindiniais principais [7, 16]:

1. vadovybės pasišventimas (įsipareigojimas nuolat siekti kokybės),

2. orientacija į vidinį ir išorinį vartotoją,

3. nuolatinis tobulinimas,

4. visuotinumas, įtraukimas,

5. švietimas ir praktinis mokymas,

6. komandinis darbas,

7. veiklos matavimas ir grįžtamojo ryšio užtikrinimas,

8. prevencija ir koregavimas.

VKV įgyvendinimo organizacijoje galima siekti įvairiais būdais. Vienas
iš žinomiausių ir labiausiai paplitusių būdų – įdiegti kokybės valdymo ir
užtikrinimo sistemą arba ISO 9000 serijos standartus. Lietuvos
standartizacijos departamentas nurodo šias svarbiausias priežastis, dėl
kurių įmonės siekia gauti kokybės vadybos sistemų atitikties sertifikatus
[11, 1]:

✓ gera kokybės vadybos sistema mažina kaštus ir didina

veiklos efektyvumą,

✓ standartų atitiktis padeda gerinti produkcijos,

organizacinės struktūros ir bendrą veiklos lygį,

✓ daugelyje šalių to reikalauja įstatymai,

✓ tuo suinteresuoti vartotojai,

✓ tuo suinteresuoti partneriai,

✓ tai svarbu investuotojams ir kreditoriams,

✓ tai praplečia eksporto galimybes,

✓ tai sustiprina konkurencines pozicijas vietinėje

rinkoje,

ISO 9000 standarto 2001 metų redakcijoje įteisinti pagrindiniai VKV
vadybos principai. Nuolatinio tobulinimo mechanizmas šioje redakcijoje yra
pagrįstas W.Shewharto kokybės ratu:

[pic]

1 pav. Kokybės vadybos sistemos modelis pagal ISO 9000:2001 [10,10]

ISO 9000:2001 kokybės vadybos principai iš esmės atitinka VKV
pagrindinius teiginius:

1. Orientacija į klientą: organizacijos priklauso nuo klientų, todėl

turi žinoti jų esamus ir būsimus poreikius bei siekti padidinti klientų

pasitenkinimą.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ gaunamas didesnis pelnas ir įgyjamas didesnė rinkos dalis,

✓ padidėja organizacijos resursų naudojimo efektyvumas,

✓ padidėja klientų lojalumas ir ilgalaikio bendradarbiavimo galimybės.

2. Vadovavimas (lyderiavimas): vadovai nustato vieningą organizacijos

tikslą ir kryptį, jie sukuria sąlygas, kad žmonės pilnai panaudotų savo

sugebėjimas organizacijos tikslams pasiekti.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ darbuotojai supras ir bus motyvuoti siekti organizacijos tikslų,

✓ darbuotojų veikla vertinama, lyginama ir vykdoma remiantis

vieningais principais,

✓ nesusipratimai tarp organizacijos lygmenų bus minimizuoti.

3. Žmonių įtraukimas: organizacijos pagrindas yra žmonės, todėl

pilnas jų sugebėjimų panaudojimas suteikia naudą organizacijai.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ motyvuoti, pasišventę ir pilnai į darbą įtraukti darbuotojai,

✓ išradingumas ir kūrybingumas skiriamas firmos tikslams praplėsti,

✓ darbuotojų atskaitomybė savo pačių veikloje,

✓ darbuotojų norėjimas dalyvauti ir prisidėti prie nuolatinio

tobulinimo.

4. Į procesus orientuotas požiūris: norimas rezultatas yra efektyviau

pasiekiamas, kai veikla ir ištekliai yra valdomi kaip procesas.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ dėl efektyvaus išteklių panaudojimo sumažėja kainos ir sutrumpėja

gamybos ciklas,

✓ tobulesni, brandesni ir labiau nuspėjami rezultatai,

✓ išryškinamos ir iškeliamos tobulinimo galimybės.

5. Sisteminis požiūris į vadybą: sistemingai nustatyti, suprasti ir
valdyti organizacijos procesus – tai yra būdas rezultatyviai ir efektyviai
pasiekti jos tikslus.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ procesų, kurie geriausiai padės pasiekti trokštamą rezultatą,

integracija ir suderinimas,

✓ sugebėjimas sutelkti pastangas pagrindiniams procesams,

✓ pasitikėjimo užtikrinimas tarp suinteresuotų šalių vardan

organizacijos efektyvumo.

6. Nuolatinis tobulinimas: nuolatinis tobulėjimas turi būti pastovus

organizacijos tikslas.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ veiklos pranašumas, įgytas dėl patobulintų organizacijos galimybių,

✓ tobulinimo uždavinių paskirstymas organizacijos strateginių tikslų

pasiekimui visuose

✓ organizacijos lygmenyse,

✓ lankstumas greitai reaguoti į naujas galimybes.

7. Faktais paremti sprendimai: rezultatyvūs sprendimai yra paremti

duomenų ir informacijos analize.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ sprendimai, paremti objektyvia informacija,

✓ padidėjusi galimybė parodyti padarytų sprendimų efektyvumą,

pasitelkiant duomenų įrašus,

✓ išaugusi galimybė apžvelgti, apsvarstyti ir pakeisti nuomones bei

sprendimus.

8. Abipusiai naudingi ryšiai su tiekėjais: organizacijos ir tiekėjų

abipusiai naudingi ryšiai padeda abiems pusėms sukurti papildomą vertę.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ padidėjus galimybė sukurti pridedamąją vertę abiems šalims,

✓ lankstumas ir greitis realizuojant bendrą atsakomybę prieš rinkos

reikalavimus ir kliento poreikius bei lūkesčius,

✓ kaštų ir išteklių optimizavimas.

Kaip jau minėta aukščiau, labiausiai yra paplitęs VKV įgyvendinimas per
kokybės valdymo ir užtikrinimo sistemas. Pasaulyje šios sistemos
organizacijose diegiamos jau keletą dešimtmečių, Pristatydamas VKV
įgyvendinimo Lietuvoje sąlygas, P.Vanagas teigia, kad nuo naujausių kokybės
vadybos metodų įgyvendinimo Lietuvos ūkio subjektuose, priklausys viso ūkio
plėtros sėkmė [9, 489]. Tačiau VKV yra pakankamai sunku plėtotis Lietuvoje,
nes jaučiamas informacijos apie ją trūkumas, vadovai ir darbuotojai nelabai
supranta, kas tai yra, nejaučia poreikio diegti VKV ir patys nuolatinai
tobulėti.

1.3. Nuolatinis kokybės gerinimas – veiklos principas

Nuolatinis veiklos gerinimas yra plačiai suvokiamas kaip vienas
svarbiausių efektyvaus įmonės valdymo principų. Europos verslo tobulumo
modelis, kuris taikomas Lietuvos nacionalinio kokybės prizo (NKP)
konkurse, skatina nuolatinį veiklos vertinimą ir gerinimą. RADAR principas
(results, approach, deployment, assesment & review) taikomas vertinant
įmonių veiklą reikalauja, kad taikomas požiūris ir siekiami rezultatai būtų
nuolat vertinami, analizuojami ir tobulinami [13].

Per septynerius NKP konkurso organizavimo metus jame dalyvavo 42
įmonės. Atlikus analizę nustatyta, kad paprastai daugiau nei pusė įmonių,
dalyvaujančių NKP konkurse daro tai pirmą kartą. Tai leidžia daryti išvadą,
kad konkurso organizatoriams pavyksta pritraukti naujus dalyvius. Tačiau
bendras dalyvių skaičius, kuris vidutiniškai neviršija 10, leidžia tikėtis
geresnių rezultatų. Vienas iš tyrimo tikslų taip buvo nustatyti tokio
aktyvumo priežastis.
 
1 lentelė. NKP konkurso dalyvių skaičius 1998 – 2004 metais.
|Metai |Įmonių kategorijos |Viso dalyvavo NPK |
|1999 |4 |2 |- |6 |3 |
|2000 |2 |5 |2 |9 |7 |
|2001 |2 |6 |2 |10 |3 |
|2002 |2 |5 |4 |11 |6 |
|2003 |3 |4 |3 |10 |5 |
|2004 |2 |6 |2 |10 |6 |
|n | |22 |8 |
|Ar Jūsų viršininkas padeda ir paremia, | | | |
|kai to reikia? |1 |15,9 |1,8 |
|Labai |2 |2,3 |5,3 |
|Dažniausiai labai |3 |36,4 |36,8 |
|Ganėtinai |4 |25,0 |33,3 |
|Mažai |5 |20,5 |22,8 |
|Labai mažai | | | |
|Ar Jūsų bendradarbiai gerai sugyvena | | | |
|darbe? |1 |4,5 |1,8 |
|Labai gerai |2 |27,3 |36,8 |
|gerai |3 |18,2 |28,1 |
|vidutiniškai |4 |40,9 |29,8 |
|yra kai kurių problemų |5 |9,1 |3,5 |
|blogai (įtampa, barniai) | | | |
|Ar Jūs priverstas skubėti, kad | | | |
|padarytumėte darbą? |1 |2,3 |8,8 |
|Niekada |2 |11,4 |14,0 |
|Retai |3 |31,8 |27,4 |
|Retkarčiais |4 |45,5 |28,1 |
|Dažnai |5 |9,1 |1,8 |
|Nuolat | | | |
|Ar Jūsų darbe būna labai sunkių | | | |
|periodų? |1 |2,3 |1,8 |
|Niekada |2 |4,5 |7,0 |
|Retai |3 |25,0 |50,9 |
|Retkarčiais |4 |50,0 |36,8 |
|Dažnai |5 |18,2 |3,5 |
|Nuolat | | | |
|Ar dėl Jūsų patiriamo streso nukenčia | | | |
|darbo kokybė? | | | |
|niekada |1 |2,2 |3,3 |
|retai |2 |8,9 |12,3 |
|retkarčiais |3 |13,3 |40,0 |
|dažnai |4 |37,8 |35,6 |
|nuolat |5 |37,8 |8,9 |

3.3. Respondento atsakymams įtakos turintys veiksniai

Vertinant SDA gautus tyrimo rezultatus, reikėjo atsižvelgti į
veiksnius, galinčius turėti įtakos respondento atsakymams.

Labiausiai respondento atsakymus veikia darbo charakteristikos.
Priklausomai nuo to, ką dirbą apklausiamasis, kokią įrangą ar metodus
naudoja, kaip organizuojamas darbas ir kokia yra socialinė darbo aplinka,
atsakymai į anketos klausimus paprastai skiriasi.

Darbo veiksnių svarbą dirbančiajam lemia dirbančiojo padėtis ir
bendravimas su kitais žmonėmis.

Taigi darbo charakteristikų ir dirbančiojo pozicijos sąveika sąlygoja
darbinės aplinkos modelį dirbančiojo sąmonėje. Šiam modeliui taip pat
įtakos turi užimamos pareigos, poreikiai, vertybės, žinios ir asmeninė
patirtis.

Tad nereikėtų pamiršti, kad respondento atsakymų pasirinkimas
priklauso ne tik nuo darbinės aplinkos, bet ir nuo paties dirbančiojo
savybių bei nuostatų.

2 lentelė. Negamybinių profesijų darbuotojų psichosocialinių darbo

veiksnių subjektyvaus vertinimo indeksai (standartinis nukrypimas)
|Psichosocialiniai darbo veiksniai |Administracijos |Buhalterijos |
| |darbuotojai |darbuotojai |
|n |22 |8 |
|Socialiniai santykiai |3,32 (1,29) |3,04 (1,06) |
|Vadovo parama |3,23 (1,10) |2,44 (0,78) |
|Bendradarbių santykiai | | |
|Darbo pasiskirstymas |3,48 (0,90) |4,00 (1,04) |
|Skubėjimas |3,77 (0,89) |3,38 (0,84) |
|Sunkūs periodai darbe | | |

TYRIMO METODAI

Analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti
esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam
verslui. Jos informacija padeda patikrinti ar praeityje priimti sprendimai
tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Analizės
metu nustatoma ir įvertinama esama situacija, priimtų valdymo sprendimų ir
būsimų projektų prasmė ir efektyvumas. Taikant šį metodą siekiama
objektyviai įvertinti analizuojamų duomenų būklę ir rezultatus, kad galima
būtų parengti ir priimti valdymo sprendimus. Tokia informacija padeda
pažinti ir įvertinti ūkinius procesus ir reiškinius, parengti lanksčius
valdymo sprendimus.

Rinkos ekonomikos šalyje finansinei analizei keliami uždaviniai
dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais. Finansinėje analizėje visą
naudojamą informaciją galima klasifikuoti pagal vartotojų kontingentą, nes
ne visiems vartotojams prieinama visa informacija, o kita vertus, ne
visiems ji reikalinga. Tą reikalingumą apibrėžia vartotojo analizės
tikslai, t.y. įmonių vadovus labiausiai domina įmonės plėtimosi
perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija , investitorius-
įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis, bankus ir kreditorius domina
įmonių finansinis pastovumas, mokumas. Finansinės analizės vartotojai yra
beveik tie patys, kaip ir apskaitos informacijos vartotojai. Visus juos
galima suskirstyti į dvi dideles grupes- vidaus ir išorės vartotojus. Visi
finansinės analizės vartotojai turi teisę gauti norimą informaciją.

Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas.
Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei supratimo ji
klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius, pateikiamus 3
paveiksle . Šiame paveiksle finansų analizės rūšys jungiamos su
uždaviniais, kurie dažniausiai yra specifiniai, tačiau glaudžiai susieti su
bendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo jos funkcijos,
paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacijos šaltinių ir
dažnai susiję su investicijomis, veiklos finansavimo klausymais.
[pic]

3 pav. Analizės rūšys ir uždaviniai 3
Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti
taktinius bei strateginius sprendimus, ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvinė
analizė kartais dar vadinama išankstinė, nes ji atliekama, nesibaigus visai
savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš
anksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimti
naują veiksmų programą. Retrospektyvinė analizė- praeityje gautų finansinių
rezultatų įvertinimas.

Dažniausiai minimos trys finansinės analizės rūšys- horizontalioji,
vertikalioji ir santykinė analizės.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitą
dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o
nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši
analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių,
dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės
balanso, pelno(nuostolio) ataskaitų duomenis. Horizontaliosios analizės
atmaina yra Trendo analizė: analizuojant kelių metų finansinių ataskaitų
duomenys, bei apskaičiuojami rodiklių pasikeitimai per keletą laikotarpių
ir tokiu būdu atskleidžiamos ūkio subjektų finansinių rezultatų kitimo
tendencijos, dėsningumai.

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės
ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu,
o gautas dydis išreiškiamas procentas. Ši analizė dar vadinama struktūrinė
analizė. Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų,
pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių
finansinę analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.

Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientai
išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio
ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumo
rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių grupės.

1. 1.2.Finansinių analizės šaltiniai ir jų ryšys.

Ankščiau paminėtiems finansų analizės uždaviniams spręsti reikia
surinkti daug įvairios patikimos informacijos, kuri priklauso nuo vartotojo
analizės tikslų. Finansinės analizės šaltinius galima sugrupuoti taip:

• įmonės buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentai;

• šalies įstatymai, vyriausybės bei savivaldybių nutarimai, valstybės

statistikos informacija;

• neapyskaitiniai šaltiniai( atsiliepimai bei žinios iš masinės

informacijos priemonių; informacija, surenkama tokias pirminio

tyrimo metodais, kaip apklausa, stebėjimas).

Įmonėje atliekant finansinę analizę, vienas svarbiausių šaltinių yra
finansinės atskaitomybės dokumentai. Finansinių ataskaitų tikslas –
patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie
įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Finansinės
ataskaitos apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės finansinę veiklą.
Finansinių ataskaitų kokybinės charakteristikos tokios kaip: suprantamumas,
svarbumas, patikimumas, palyginamumas. Finansinių ataskaitų elementų grupės
yra dvi, tai finansinės būklės grupė ir veiklos rezultatų grupė. Dabartiniu
metu Lietuvoje išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie
finansinės atskaitomybės dokumentai4:

➢ balansas;

➢ pelno(nuostolio)ataskaita;

➢ nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita;

➢ piniginių srautų ataskaita;

➢ aiškinamasis raštas;

Balanso elementai, pateikti 4 paveikslėlyje, turtas, įsipareigojimai
ir nuosavas kapitalas- apibudina įmonės finansinę būklę. Turtas-
materialiosios ir nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir
naudoja ir( arba) disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti
ekonominės naudos.
|Balanso sudėtis |
|Aktyvas(turtas) |Pasyvas(nuosavas kapitalas ir |
| |įsipareigojimai) |
|A. Ilgalaikis turtas |C. Nuosavas kapitalas |
|B.Trumpalaikis turtas |D. Dotacijos, subsidijos |
| |E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai|

4 pav. Balanso struktūra.

Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias
pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Įsipareigojimai-
prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už
kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį
galima objektyviai nustatyti.
Nuosavas kapitalas- įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus
įsipareigojimus. Nuosavo kapitalo sudėtis- apmokėta įstatinio kapitalo
dalis, akcijų priedai, perkainojimo rezervas, rezervas savoms akcijoms
įsigyti, kiti rezervai, nepaskirstytasis pelnas. Pavyzdinė balanso forma
pateikta priede Nr. 1.

Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas.
Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį
laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius,
kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateikti
pelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo
ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų
sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. Pelno (
nuostolio) ataskaitoje pateikiami pagrindiniai elementai- pajamos ir
sąnaudos. Pajamos ir sąnaudos, pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiami
įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos
standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra
atskiri nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai ,
sprendžia pati įmonė. Pavyzdinė pelno( nuostolio) ataskaitos forma pateikta
priede Nr.2.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės
naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei
kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neparodyti pelno( nuostolio) ataskaitoje.
Šioje ataskaitoje rodomi nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio
laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, apskaitos politikos pakeitimo
rezultatai, klaidų taisymo rezultatai, ilgalaikio turto perkainojimo
rezultatai, savos akcijos, įstatinio kapitalo padidėjimas ar sumažėjimai ir
t.t. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos pavyzdinė forma pateikta priede
Nr.3.

Pinigai yra mobiliausias turto elementas. Pinigų apyvartos ciklas,
kuris apima išteklių pavertimą pinigais ir tolesnį jų pavertimą kitais
aktyvais, yra būtinas siekiant palaikyti mokumą ir įmonės gyvavimo
ilgaamžiškumą. Todėl pinigai, jų judėjimas( pinigų srautai) turi būti
nuolat kontroliuojami. Pinigų srautų ataskaita yra jungtis tarp
pelno(nuostolio) ataskaitos ir balanso, nes ji parodo, kiek piniginių lėšų
buvo gauta per metus ir kaip jos buvo naudojamos. Įmonės pagrindinės
veiklos piniginiai srautai parodo, kiek pagrindinė įmonės veikla, išskyrus
finansinę ir investicinę, gali kurti pinigų srautus. Šie pinigai yra
pagrindinis finansavimo, šaltinis leidžiantis palaikyti ir plėtoti veiklą,
grąžinti paskolas, išmokėti dividendus bei daryti naujas investicijas.
Piniginių srautų, sudaromos tiesioginiu būdu, pavyzdinė ataskaitos forma
pateikta priede Nr.4.

Aiškinamajame rašte įmonės pateikia papildomą informaciją, kuri geriau
paaiškina finansinės atskaitomybės rodiklius, t.y. apie įmonėje taikyta
apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės
informacijos vartotojų priimamiems sprendimas, pvz.: kokiais teisės aktais
ir apskaitos standartais vadovaujantis parengta finansinė atskaitomybė,
ilgalaikio ir materialaus turto apskaitos politika , investicijų apskaitos
metodai, turto perkainojimo metodai, pajamų ir sąnaudų pripažinimo
principai, skolinimosi ir kitų panašių išlaidų apskaitos metodai, verslo
sujungimų apskaitos metodai, finansinės rizikos valdymo politika ir pan.
Aiškinamojo rašto
pavyzdinė forma pateikiama priede Nr.5.

Apibendrinant šį skyrių galima padaryti tokias išvadas: finansinė
atskaitomybė sudaro informacinį pagrindą analizei. Finansinių analizių
duomenys skirtingiems tikslams naudoja įvairūs vartotojai( savininkai,
valdytojai, investuotojai, kreditoriai, įmonės tarnautojai, valstybės
institucijos ir kt.), todėl finansinei atskaitomybei turi būti keliami
griežti reikalavimai- finansinių ataskaitų informatyvumas, pateikiamų
duomenų teisingumas bei tikslumas.

1.3. Finansų analizės būdai.

Skaitmeninės ir loginės informacijos apdorojimui naudojama analizės būdų
sistema. Tokiu būdu išsiaiškinama ekonominių bei finansinių procesų
veiksniai, įmonės vidinės veiklos galimybės. Finansų analitikui labai
svarbu žinoti analizės būdų esmę, jų taikymo galimybes, mokėti jas
pasirinkti priklausomai nuo analizei keliamų uždavinių ir turimos pradinės
informacijos.

[pic]

5 pav. Analizės būdai.3

Šiame darbe bus išskiriamos sekančios analizės būdų sistemos grupės:

❖ loginiai būdai,

❖ ekonometriniai būdai,

❖ psichologiniai būdai,

❖ grafiniai būdai.

Loginių finansų analizės būduose plačiausiai taikoma lyginimo būdą.
Taikant šį būdą, galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodiklių
dydžių, materialinių, laiko, piniginių normų, įvertinti rodiklio augimo
tempus, dinamiką, tendencijas, galimybes bei kontroliuoti įmonės veiklą,
numatyti jos perspektyvas. Analizei taikant lygimo būdą, svarbu nepažeisti
rodiklių palyginamumo, nes antraip neteisingai įvertintumėme realią padėtį.
Lyginamus dydžius reikia įvertinti palyginamomis kainomis, tarifais, turi
būti palyginami analizuojami periodai, taikoma vienoda rodiklių
apskaičiavimo metodika, palyginama tiriamojo subjekto organizacinė
struktūra.

Grupavimas yra analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupei
būdingus požymius. Grupavimo būdas padeda nustatyti ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšius, atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams.

Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetinių
įmonės finansinės veiklos bei su jais susijusios veiklos sričių
nagrinėjimas. Prioritetinės veiklos sritys dažniausiai susijusios su tyrimo
sistemoje vykstančiomis ar numatomomis disproporcijomis, pavyzdžiui, nauja
gamybos technologija ir nepakankama darbininkų kvalifikacija.

Sudėtingi ekonominiai reiškiniai bei procesai nusakomi įvairiais
finansiniais ir ekonominiais rodikliais. Apibendrinančių rodiklių skaidymas
įvairiomis kryptimis į sudėtines dalis vadinamas detalizavimo būdu arba tam
tikro reiškinio analize. Svarbiausiai detalizavimo tikslas yra nustatyti
tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius. Detalizavimo metu galima
išsiaiškinti atsakingų asmenų bei atskirų skyrių indelį į galutinį
rezultatą, nustatyti numatomų nuostolių vietą, laiką, veiklos produkto
finansinį rezultatą įvairiais gyvavimo ciklo etapais ir pan. Apibendrinimas
( sintezė) yra nagrinėjamų dalinių reiškinių sujungimas į tiriamą visumą ir
ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas. Tokiu būdu analizės ir sintezės
būdai papildo vienas kitą.

Taikant indeksų būdą, galima išaiškinti analizuojamo rodiklio
veiksnius, išmatuoti jų poveikio dydį. Indeksai ura santykiniai dydžiai,
apibūdinantys ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu. Juos
galima taikyti analizuojant pardavimų apimtį, susidariusiais išlaidas,
pelningumą bei kitus ekonominius procesus.

Grandininių pakeitimų būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas projektinis
arba bazinis rodiklis iš eilės keičiamas faktiniu, kitus rodiklius imant
nepakeistus. Rezultatas, gautas po kiekvieno pakeitimo, lyginamas su
rezultatu, gautu iki to rodiklio pakeitimo. Apskaičiuotas nukrypimas rodo
atitinkamo veiksnio įtaką rodiklio pasikeitimui.

Balansiniai sugretinimai padeda nustatyti atskirų ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšį bei priklausomybę, išsiaiškinti įmonės materialinius,
darbo, finansinius išteklius ir tikslinę jų naudojimo paskirtį. Balansiniai
sugretinimai taikomi įmonės finansinei būklei analizuoti.

Lyginamųjų svorių skaičiavimai yra identiški anksčiau aprašytos( 5
lapas) vertikalios analizės būdui.

Dinamikos eilutė yra eilė absoliutinių ar santykinių dydžių,
apibūdinančių ekonominį reiškinį laiko pažiūriu. Kiekviena atskira
dinamikos eilutės reikšmė vadinama rodiklio lygiu, o skirtumas tarp dviejų
lygių vadinamas absoliutiniu prieaugiu( sumažėjimu). Dinamikos eilučių
analizės būdas yra beveik tapatus horizontaliosios ( aprašytos 5 lape),
analizės būdui.

Ekonometrinių finansų analizės būdų esmę sudaro matematinių bei
statistinių metodų ir kompiuterių panaudojimas ekonominių uždavinių
sprendimui. Jie spartina analizės atlikimo tempus, daro ją gilesnę,
veiksmingesnę. Šie būdai ypač efektyvūs analizuojant didelės visumos (
asociacijos, sudėtingos struktūros įmonės ir pan.)finansinę būklę.
Praktikoje taikomi įvairūs ekonometriniai analizės būdai. Labiausiai
paplitę būdai yra regresinė ir koreliacinė analizė, matematinis
prognozavimas. Regresinė ir koreliacinė analizė naudojama tiriant
atsitiktines priklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio
charakterio. Regresijos ir koreliacijos teorija, kaip viena svarbiausių
matematinės statistikos mokslo sričių, teikia sekančias galimybes:

➢ kiekybiškai išreikšti ekonominių reiškinių ryšį bei jų formą;

➢ nustatyti tuo pačiu metu veikiančių daugelio veiksnių įtaką

nagrinėjamam rodikliui.
Ekonometriniai būdai plačiai dėstomi matematinėje statistikoje, tikimybių
teorijoje, matematiniame programavimas, aukštoji matematika.

Psichologinių finansų analizės būdų pagrindą sudaro euristika, t.y.
mokslas apie kūrybinį mąstymą. Taikant psichologinius finansų analizės
būdus naudojamasi individualia asmens nuomone ir kolektyviniu ekspertiniu
įvertinimu. Šie metodai yra pagrįsti specialistų patirtimi ir intuicija,
kuri pasireiškia sprendžiant ekonominius uždavinius ir ypač prognozuojant
ekonomines situacijas.

Grafiniai būdai aiškiau iliustruoja analizės rezultatus , leidžia
nustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominio
reiškinio kitimą laike. Grafiniai būdų pavyzdžiai būtu įvairios diagramos,
statistinės kreivės, lentelės ir t.t.

1.6.Finansų rezultatų analizės uždaviniai.

Svarbiausi bendri finansinių rezultatų analizės uždaviniai:

▪ Įvertinti įmonės finansinę būklę, jos pakitimus per analizuojamą

periodą.

▪ Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką rezultatinių

finansinių rodiklių pakitimams, apskaičiuoti finansinių rodiklių

didinimo ar mažinimo galimybes.

▪ Išskirti neigiamus veiksnius, sąlygojančius finansinius

rezultatus.

▪ Aiškinti bei nurodyti tai, kas gali kenkti įmonės veiklos

tęstinumui.

1.7.Finansų rezultatų analizė ir atskirų veiksnių įtaka jų dydžiui bei

dinamikai.

Rinkos ekonomikos sąlygos skatina kiekvieną įmonę išsiaiškinti bei
pagrįsti ateities veiklos finansinius rezultatus, taip pat žinoti atskirų
veiksnių įtaką jų susidarymui. Svarbiausieji veiksniai yra3:

➢ veiklos produkto apimties struktūros ir asortimento pasikeitimas;

➢ veiklos produkto kainų pasikeitimas;

➢ veiklos produkto visos sąnaudų apimties pasikeitimas.

Kad geriau suprastume jų įtaką įmonės rezultatams , sekančiame skyriuje
apskaičiuosime šių veiksnių pokyčius bei dinamiką.

FINANSINŲ NURAŠYMAI

Lentelė Nr.

Atidėjimai klientų skoloms
|Met|  |Viso |
|ai | | |
| |< 1 mėn.|< 2 |< 3 |< 4 |< 5 |< 6 |Tarp 6|> 1 | |
| | |mėn. |mėn. |mėn. |mėn. |mėn. |mėn. |metai | |
| | | | | | | |ir 1 | | |
| | | | | | | |metų | | |
|200|16.647.0|2.459.2|674.59|615.53|91.665|56.573|417.25|12.761.0|33.722.9|
|2 |11,30 |24,67 |9,20 |4,78 |,98 |,02 |1,97 |93,96 |54,88 |
|  |49,36% |7,29% |2,00% |1,83% |0,27% |0,17% |1,24% |37,84% |100,00% |
|200|17.323.8|1.922.8|581.84|463.53|84.897|52.827|459.96|12.511.1|33.400.8|
|3 |50,35 |48,28 |6,21 |8,73 |,48 |,00 |0,17 |14,32 |82,54 |
|  |51,87% |5,76% |1,74% |1,39% |0,25% |0,16% |1,38% |37,46% |100,00% |
|200|18.221.7|921.059|297.57|242.19|597.81|170.43|743.79|13.085.5|34.280.1|
|4 |74,13 |,31 |8,66 |8,71 |4,51 |6,03 |0,65 |24,79 |76,79 |
|  |53,16% |2,69% |0,87% |0,71% |1,74% |0,50% |2,17% |38,17% |100,00% |

|Metai |Pramonės|Žemės |Komercin|Viso |
| |įmonės |ūkio |ės | |
| | |įmonės|įmonės | |
|2002 |1.516.62|54.181|135.925,|1.706.73|
| |3,77 |,75 |00 |0,52 |
|2003 |317.540,|1.357,|144.830,|463.728,|
| |60 |75 |18 |53 |

4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Vadovaujantis atlikto tyrimo N įmonėje, kurio metu buvo analizuojama
įmonė ir jos pasirengimas įgyvendinti VKV, rezultatais, galima įvykdyti
darbe suformuluotus uždavinius, t.y. sudaryti keistinų dalykų
organizacijoje sąrašą, kurį įgyvendinus, organizacijoje būtų sudaromos
prielaidos ir sėkmingai įdiegiama visuotinės kokybės vadyba.

Apibendrinusi gautus rezultatus, manyčiau, kad bet kokių pasikeitimų
įgyvendinimui organizacijoje didžiausią reikšmę turi organizacijos kultūra,
ji yra pagrindinė sąlyga VKV įgyvendinti organizacijoje. Šio tyrimo tikslas
nebuvo išsamus organizacijos kultūros tyrimas, tačiau aiškinantis, kaip
organizacija galėtų įgyvendinti VKV, tyrimo dalyviams atsakant į klausimus,
išryškėdavo visuotinai susiformavę įsitikinimai, nuostatos, tradicijos,
kurių įmonėje yra laikomasi, nors jie ir oficialiai nėra įtvirtinti, t.y.
organizacijos kultūra. Norint pereiti prie naujų valdymo ir vadovavimo
metodų, įmonėje pirmiausia turėtų būti keičiama organizacijos kultūra.
Organizacijos kultūrą būtų galima keisti naudojant įvarius metodus:

– keičiant vadovų darbuotojų įsitikinimus ir požiūrius (vadovų ir

darbuotojų mokymas, grupinių užduočių, diskusijų panaudojimas ir

pan.);

– ugdant naujus darbuotojų sugebėjimus;

– keičiant organizacijos struktūrą, nuopelnų įvertinimo ir

skatinimo, darbo užmokesčio sistemas;

– keičiant darbuotojus ir pan.

Tyrimo metu nustatyta, kad situacija įmonėje neatitinka VKV nuostatų.
N įmonei, siekiant joje įgyvendinti VKV, pirmiausia reikėtų atlikti
“programą minimum”:

1. keisti vadovų požiūrį į VKV – vadovai turi plačiau tiek

teoriškai, tiek praktiškai susipažinti su VKV nuostatomis. Tai

reikalinga dėl dviejų priežasčių: VKV yra palyginus nauja,

Lietuvoje plačiai nepaplitusi, vadybos koncepcija; įmonės

vadovams, baigusiems institutus prieš daug metų, pagal

specializaciją – techninio profilio specialistams, vadybos

disciplina nebuvo dėstoma, o jaunieji vadovai, taip pat techninio

profilio specialistai, vadybai daug dėmesio nėra skyrę. Šio tikslo

įgyvendinimui, vadovai turėtų dalyvauti kursuose, seminaruose,

aplankyti įmones, kurios turi įsidiegusios ISO 9000 standartus

(pageidautina tas, kurioms sertifikatas nėra pagrindinis tikslas).

2. keisti įmonės darbuotojų motyvavimo sistemą – darbuotojai turi

jausti, kad jie yra reikalingi įmonei, jų darbas yra reikšmingas,

savo darbu jie prisideda prie įmonės augimo ir tobulėjimo, tuo

pačiu jie patys auga ir tobulėja. Tikslo įgyvendinimui reikia

sukurti nuopelnų pripažinimo ir darbuotojų skatinimo sistemą,

plėtoti komandinį darbą.

N įmonės atveju, “programa maximum” būtų ISO 9001 standarto, kuriame
įtvirtintos pagrindinės VKV nuostatos, įdiegimas; todėl šiuo atveju
įmonėje keistini dalykai būtų tie, kurie neatitiks VKV ir standarto
nuostatų.

Tik vadovybei pasišventus VKV įgyvendinimui, jai pačiai aktyviai
dalyvaujant jos įgyvendinimo procese, patenkinus vidinius vartotojus,
įmanomas sėkmingas VKV nuostatų įdiegimas.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Abramavičius Š. Ar standartai gerina kokybę? Kokybės vadyba Lietuvos

integracijos į Europos Sąjungą procese: respublikinės konferencijos

pranešimų medžiaga. – Kaunas, Technologija, 2002, p. 13-17.

2. Abramavičius Š. ISO 9000 serijos standarto kokybės sistemų ir jų

diegimo problemos visuotinės kokybės vadybos atžvilgiu. Ekonomika ir

vadyba 2000. Kaunas, Technologija, 2000, p. 7 – 9.

3. Abramavičius Š. Organizacijos kultūros ir visuotinės kokybės vadybos

santykis. – Ekonomika ir vadyba – 99. Kaunas, Technologija, 1999, p.

3 – 5.

4. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Kaunas, Judex,

2002, 398 p.

5. Paulauskaitė N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas

įgyvendinant visuotinės kokybės vadybą. – Kaunas, Technologija, 1998.

– 107 p.

6. Sakalas A., Vanagas P., Martinkus B. ir kt. Pramonės įmonių vadyba. –

Kaunas, Technologija, 2000, – 491 p.

7. Vanagas P., Abramavičius Š. Pagalbinė medžiaga Visuotinės kokybės

vadybai studijuoti. Kaunas, KTU, Kokybės vadybos katedra, 2003. – 85

p.

8. Vanagas P., Abramavičius Š. Organizacijos kultūros tyrimo

metodologija. – Ekonomika ir vadyba –98. Kaunas, Technologija, 1998,

p. 434 – 438.

9. Vanagas P. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo Lietuvoje sąlygos.

Ekonomika ir vadyba –2000. Kaunas, Technologija, 2000, p. 489 – 491.

10. Lietuvos standartas LST EN ISO 9000:2001 Kokybės vadybos sistemos.

Pagrindai, terminai ir apibrėžimai (ISO 9000:2000).– Vilnius, Lietuvos

standartizacijos departamentas, 2001. – 42 p.

11. Kokybės vadybos sistemų svarba. – Lietuvos standartizacijos

departamentas. www.lsd.lt

12. Sertifikuotos sistemos. – Lietuvos standartizacijos departamentas.

www.lsd.lt

13. Šaltinis: Kokybės vadybos poveikis šalies ūkiui, Lietuvai įstojus į

Europos Sąjungą, 2004 m. lapkričio 24-25 d., respublikinės

konferencijos pranešimų medžiaga.

14. B.Pajarskienė, R.Jankauskas. Streso darbe įvertinimas pagal

psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirnačiojo reakcijas

(metodinės rekomendacijos), V, 1998, p.24

———————–

Vidiniai nesėkmės

kaštai

Kokybės

kaštai

Įvertinimo

kaštai

Valdymo

kaštai

Prevencijos

kaštai

Nesėkmės

kaštai

Išoriniai nesėkmės

kaštai

Darbo aprašymas

Darbo vertinimas

Objektyvus

Eksperto atliktas įvertinimas

(stebėjimas)

Subjektyvus

Paties dirbančiojo įvertinimas

(anketa)

Išorinė aplinka

Asmens duomenys

Reguliuojami veiksniai

Suvokiama aplinka

Stresas ir pasitenkinimas

Darbo gerinimo ir paramos poreikis

Perspektyvinė

Operatyvinė

Retrospektyvinė

Pagal laiką

Kontrolei

Planavimui

Reguliavimui

Organizavimui

Aktyvumui

Pagal paskirtį
analizės
reikalinga

Įvertinimo

Diagnostinė

Paieškos

Analizės funkcijos

Analizės uždaviniai

Finansinės būklės rodiklių pasikeitimas

Analizės būdai

Loginiai

Ekonometriniai

Psichologiniai

Grafiniai

Specifiniai

Lyginimas

Grupavimas

Svarbiausių grandžių išskyrimas

Detalizavimas ir (sintezė)
apibendrinimas

Indeksų būdai

Grandininių pakeitimų

Lyginamųjų svorių skaičiavimas

Dinamikos eilutės

Balansinis

Regresinė-
koreliacinė
analizė

Dispersinė
analizė

Lošimų
teorija

Matematinis
programa-vymas

Imitacinis ir
Patricinis modeliavimas

Masinio
aptarnavimo
teorija

Kiti

Analogijos ir asociacijos

Inversija

Smegenų „šturmas“

Sinektika

Kontroliniai klausymai

Kolektyvinis bloknotas

Morfologinė analizė

Septynių kortų paieška

Kiti

Diagramos

Linijiniai
grafikai

Kiti

Finansinių koeficientų analizė

SWOT analizė

Funkcinė- vertinė
analizė

Kiti

Leave a Comment