Visuotinės kokybės vadyba yra viena naujausių ir efektyviausių vadyboskoncepcijų, todėl yra aktuali Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kokybės kaštai– tai tokie kaštai, kurie atsiranda kai įmonė stengiasi patenkinti vidiniųir išorinių vartotojų poreikius. Kaštų skaičiavimas ir analizė yrapagrindinė įmonės kokybės darbo dalis. Stengiantis išvengti blogos kokybėskaštų, labai svarbu įmonės vadovybei sumažinti žinomus kaštus ir taippagerinti įmonės bendrą kokybę. Kursiniame darbe “UAB „Veldinga“ kokybės kaštų programa” nagrinėjamiaktualūs bendrovei klausimai kaip pasiekti didesnį konkurencingumą irveiklos efektyvumą, mažinant psichosocialinius streso veiksnius, kurieapima pagrindinius darbo organizavimo, jo turinio ir žmonių tarpusaviosantykių aspektus, įgyvendinant pažangiausias vadybos koncepcijas. Šiodarbo tikslas – atlikti streso analizę bendrovėje, galinčią turėti įtakosfinansinei įmonės būklei ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijasvisuotinės kokybės kaštų mažinimo programos įgyvendinimui. Darbo uždavinys– identifikuoti stresinius veiksnius, dėl kurių nukenčia darbo našumas irjo kokybė, bei kurį įgyvendinus, bendrovėje būtų sėkmingai įdiegiamasnuolatinio kokybės gerinimo mechanizmas. Tyrimo objektu pasirinkta UAB„Veldinga“, jos finansiniai skolų ir praradimų rodikliai, pasirengimasįdiegti visuotinę kokybės kaštų sistemą. Darbo pradžioje pateikiamaliteratūros apžvalga tiriama tema, išsikelti tikslai ir uždaviniaianalizuojami nagrinėjant problemą teoriniame lygmenyje. Teoriniuosesprendimuose pagrindžiama pasirinktų tyrimo metodų panaudojimo logika,aprašomi tyrimo instrumentai aptariama tyrimo eiga. Tyrimo rezultatų dalyjeaprašoma tyrimo eiga, pateikiami ir komentuojami jo rezultatai. Išvadų irrekomendacijų dalyje suformuluojamos pagrindinės tyrimo išvados –sėkmingam bendrovės vystymuisi didelę svarbą turi dirbančiojo padėtis irbendravimas su kitais žmonėmis. Įmonėje įgyvendinant kokybės kaštų mažinimoprogramą pirmiausia reiktų pakeisti vadovų požiūrį į darbuotojų sveikatosišsaugojimo būdus, nes tai vienas iš svarbiausių nuolatinio kokybėsgerinimo metodų, siekiant įmonės veiklos pagerinimo pokyčių.
Summary
The paper “Subjects to be changed in the “N” organization in a way toimplement total quality management” discusses the most important issues fororganization how to achieve the highest efficiency and competitive abilityby implementing most advanced management conceptions. The purpose of thispaper is to analyze the current situation in a particular organization andto make guidelines for the implementation of total quality management. Themain task of the paper is to make a list of subjects to be changed. Theexecution of this list would lead to successful implementation of totalquality management in the organization. As a subject of the survey theparticular organization and its attitude as well as readiness to implementtotally quality management are selected. In the beginning of this paper thereview of literature is made, subject matter is analyzed at the theoreticalbackground. The theoretical solution part describes the methodology and theprocess of this survey; the possible problems that could arise areanticipated. The survey results part set outs the process of the survey,the actual results are presented and commented. In the last part of thiswork the main conclusions are stated: organizational culture is veryimportant for successful implementation of total quality management, in theparticular organization the executives viewpoint to the total qualitymanagement and current employees motivation system should be changed firstof all.
Turinys
Santrauka Klaida! Žymelė neapibrėžta.Summary 1Įvadas 51. LITERATŪROS ANALIZĖ………………………………………………………………………….61.1. Kokybės valdymo evoliucija: svarbiausieji praėjusio šimtmečioįvykiai…………………………..6
1.2. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas organizacijoje 81.3. Nuolatinis kokybės gerinimas – veiklos principas 111.4. Kokybės kaštai 121.5. Kokybės kaštų klasifikacija………………………………………………………………………..13
1.6. Kokybės kaštų programos įgyvendinimas…………………………………………………………15
1.7. Kokybės kaštų sistemos nauda……………………………………………………………………15
2. TEORINIAI SPRENDIMAI 22.1. Stresą darbe sukeliančių veiksnių įvertinimas…………………………………………………….18
2.2. Tyrimo metodo parinkimas 163. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI Klaida! Žymelė neapibrėžta.3.1. Streso darbe įvertinimo anketa……………………………………………………………………18
3.2. Metodo naudojimas……………………………………………………………………………….22
3.3. Respondento atsakymams įtakos turintys veiksniai………………………………………………23
4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 23Naudotos literatūros sąrašas 25
Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas susidomėjimas visuotinėskokybės vadyba, jos nauda, teikiama organizacijai. Kokybę šiandienorganizacijos pirmiausia įsivaizduoja kaip konkurencinį pranašumą, galintįsąlygoti efektyvią veiklą ir jos rezultatus. Kokybės nuostatų įgyvendinimasdažniausiai suprantamas kaip ISO 9000 serijos standartų įdiegimas.Organizacijos, įdiegusios ankstesniąsias standarto redakcijas, neretaipalikdavo nuošalyje visuotinės kokybės įgyvendinimą, dabartinė standartoredakcija, kurioje išdėstytos pagrindinės visuotinės kokybės vadybosnuostatos, leidžia organizacijoms, įdiegiant standartą, pasinaudotivisuotinės kokybės vadybos principų teikiamais privalumais. Kaiporganizacija sugebės įgyvendinti visuotinės kokybės vadybos nuostatas,priklauso nuo jos tikslų, poreikių, organizacijos dydžio ir struktūros,gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų, naudojamų procesų. Kursinio darbo “Keistinų dalykų N organizacijoje, siekiant jojeįgyvendinti visuotinę kokybės vadybą, sąrašas” tikslas – atrasti irįvardinti tuos dalykus, kurios pašalinus arba pakeitus, organizacija galėtųsėkmingai įgyvendinti visuotinės kokybės vadybą. Tyrimo objektu pasirinktai
analizuojamai organizacijai šis darbas reikšmingas dėl keleto priežasčių:bus domimasi jos požiūriu į visuotinę kokybės vadybą, paliečiamiorganizacijos kultūros aspektai, veiklos gerinimui pateikiami argumentuotipasiūlymai. Darbo aktualumą padidina ir tai, kad organizacijoje sekančiaismetais ruošiamasi įdiegti kokybės valdymo ir užtikrinimo standartus.Atliekamas tyrimas parodys, ką organizacija gali nuveikti iki standartųįdiegimo, koks turi būti atliktas paruošiamasis darbas, kad būtų ne tikįdiegti standartai ir gautas sertifikatas, bet ir veiklos gerinimui beitobulinimui išnaudojamos visos visuotinės kokybės vadybos teikiamosgalimybės. Kursinio darbo metodologiniu pagrindu pasirinkta visuotinės kokybėsvadybos koncepcija, akcentuojanti nuolatinį organizacijos tobulėjimą irvisuotinį dalyvavimą užtikrinant vartotojų poreikius. Kaip pagrindinistyrimas metodas pasirinkta apklausa (interviu), taip pat naudojami loginėanalizė ir modeliavimas. Pasirinktieji tyrimo metodai leis įgyvendintipagrindinius darbo tikslus ir uždavinius, suformuluoti išvadas beirekomendacijas.1. LITERATŪROS ANALIZĖ
Sparčiai pasaulyje plintanti Visuotinės kokybės vadyba (VKV) yra įkokybę orientuotas vadovavimo organizacijai būdas, grindžiamas visuotiniujos narių dalyvavimu, siekiant ilgalaikės sėkmės organizacijai, josdarbuotojams bei visuomenei. Pagrindinė VKV koncepcijos dalis – kokybėssąvoka. Pagrindinis kokybės srities tikslas – įmonė bei išoriniai įmonėstiekėjai turi galvoti apie kokybę ir atsakomybę. Kokybė kainuoja, todėl kaštų skaičiavimas ir analizė yra pagrindinėįmonės kokybės darbo dalis. Yra priimta laikyti, kad kokybė nekainuoja, kadkainuoja bloga kokybė. Blogos kokybės kaštai paprastai neapima prevenciniųkaštų, todėl dažniau naudojama sąvoka kokybės kaštai.Tačiau kas yra kokybė? Kas yra „bloga kokybė“ ir kiek kainuoja prastakokybė? Kam organizacijai reikalingas kaštų skaičiavimas ir analizė? Kaipreikėtų išvengti blogos kokybės kaštų ir kaip pagerinti įmonės bendrąkokybę? Remiantis literatūros šaltiniais bei atlikta jų analize, šioje darbodalyje bus atsakoma į aukščiau paminėtus klausimus.
1.1. Kokybės valdymo evoliucija: svarbiausieji praėjusio šimtmečio įvykiai
Visos svarbiausios praėjusio šimtmečio datos susijusios su kokybėsgerinimu. Visi svarbiausi įvykiai, susieti su kokybės gerinimu ir valdymu,gimė JAV ir Japonijoje. Ten sukurtos metodikos greitai paplito visosešalyse, taip pat ir Lietuvoje. 1895 m. – kokybė užtikrinama darbuotojų meistriškumu. Daugelisproduktų, gaminių dar nebuvo masiškai gaminami. Darbininkai ir planavo, irdarė, ir tikrino. 1900 m. – F.Teiloras padarė permainą didinant darbo našumą dėlspecializavimo: inžinieriai planavo, darbininkai darė, inspektoriaitikrino. 1920-1930 m. –Valteris Ševhartas pritaikė gamybos procese tikimybių irpokyčių teorijas. Įmonėje “Vestrn elektrik” buvo sukurta, išbandyta irplačiai pritaikyta gamybos procesų statistinės kontrolės metodika. Toliauvystėsi darbo pasidalijimas, didėjo specializacija; gamybos statistinėkontrolė parodė, kad pradinę kokybę nesiorientuojant gamybos procese yrabergždžios, klaidingos ir neefektyvios. 1940-1945 m. – 2-as pasaulinis karas privertė įgyvendinti daugnaujovių, gerinančių karinių prekių gamybą. Tais metais į kokybės valdymąpradedami įtraukti darbininkai. 1945-1950 m. – po depresijos ir karo JAV patenkino vartotojų paklausąir tapo dominuojančia pasaulyje pagal gamybą. Tais metais Japonijojesuintensyvėjo produktų kokybės užtikrinimo pastangos. Japonija greitaiatstatinėjo atominio karo sugriautą pramonę, plačiai taikė daktaro E.Demingo idėjas kokybei gerinti. 1950-1954 m. – pritaikydama E. Demingo filosofiją, Japonija pradėjovisuotinį kokybės gerinimą. Technologinių procesų tobulinimas taposvarbesniu už gatavos produkcijos tikrinimą. E. Demingo filosofijos esmė:gaminių kokybė yra aukščiausios vadovybės veiklos objektas ir negali būtipavesta niekam kitam. E. Demingas atrado, kad statistinės kontrolės metodas jau nebegaligerinti kokybės dėl trūkumų vadyboje ir nurodė septynis tokius esminiustrūkumus: ✓ Pastovumo trūkumas, planuojant produktus ar paslaugas, kurie turėtų paklausą, palaikytų verslo organizavimą ir aprūpintų žmones darbu. ✓ Trumpalaikis pelno siekimas, trumpalaikis mąstymas, kurį sukelia baimė dėl neteisingo pareigų pasidalijimo. ✓ Suformulavus organizacijos tikslus ir uždavinius, išryškėja metodų trūkumas, kaip tuos tikslus pasiekti. Dėl to įsigali baimės jausmas, nedrąsa, kad pastangos žlugs. ✓ Vadovavimo nepastovumas, personalo nuostata dirbti tik pagal komandą. ✓ Vadovavimas, remiantis tik su matomais skaičiais, duomenimis. ✓ Pernelyg didelės medicininio aptarnavimo išlaidos darbingumui palaikyti. ✓ Per dideli įsipareigojimai. E. Demingo filosofija pirmiausia sėkmingai buvo panaudota Japonijoje.Ten akcentuojamos komandos, kaip individo, atskiro darbuotojo, vaidmuo irvertė. 1954 – 1962 m. pagrindinei Japonijos vadybos srovei Jozephas Juranaspritaikė ir įvyko reikšmingi pokyčiai bei kosmetiniai teigiami rezultatai.J. Juranas sukūrė projektą po projekto metodiką kokybei gerinti. Jis įrodė,kad kiekvienas kokybės pagerėjimas pasiekiamas tik projektas po projektobūdu, ir jokio kito kelio atgal nėra. 1962 – 1964 m. – nuolatinio tobulinimo filosofija plačiai pasklidoJaponijoje. Tuo metu buvo sukurti nauji kokybės kontrolės būdai. Japonijosspecialistas Ishikawa geriausiai žinomas kokybės vadyboje savo įnašais įJaponijos statistinę kokybės kontrolę. Jo nuopelnai – tai “žuvies kaulų”diagrama, statistinių kokybinių metodų klasifikacija, kokybės valdymas
organizacijos mastu (company vvide quality control –angl.) koncepcija,kokybės būreliai (quality circles arba QC – angl.). Šio VKV kūrėjopagrindinis tikslas buvo įtraukti kiekvieną darbuotoją į kokybės gerinimą. Ishikavva statistinius kokybės kontrolės metodus suklasifikavo taip:žemiausia klasė – septyni metodai, kuriuos organizacijoje gali kiekvienaslengvai išmokti ir įsisavinti (kontrolės grafikai, Pareto analizė,histogramos, priežasčių-pasekmių diagramos, sklaidos diagramos, sekosgrafikas, tendencijos diagramos).Vidurinė klasė – tai metodai, kuriuos naudoja vadovai ir kokybėsspecialistai, pvz. Hipotezių tikrinimas, imties metodai ir kt.Aukščiausia klasė – tai aukšto lygio statistinių problemų sprendimai,kuriuos vykdo kokybės specialistai ir konsultantai. Tai, pavyzdžiui,eksperimentiniai projektai, operacijų tyrimų metodai ir kt. Tai sudėtingiir specifiški matematiniai metodai, todėl jų naudojimas organizacijose yraribotas. Ishikawa indėlis į Japonijos kokybės raidą iš tiesų labai žymus. Savošalies staigiam, kokybės augimui paaiškinti jis pateikė šešis pagrindiniuskokybiško darbo bruožus: 1. Kokybės valdymo programa kompanijos mastu. 2. Aukščiausio lygio vadovai atlieka kokybės auditą. 3. Švietimas ir mokymas pramonės srityje. 4. Kokybės būrelių veikla. 5. Bendranacionalinė kokybės valdymo skatinimo veikla. 6. Statistinių metodų taikymas. 1964 – 1972 m. – Japonijoje visuotinio tobulinimo principai pritaikytinuolatinei visuotinės kokybės kontrolei. Visuotinės kokybės valdymas apimavisas ekonominės veiklos sritis. Šiai sistemai įgyvendinti reikiakvalifikuotų vadovų ir aukštos gamybos kultūros aplinkos. 1972 – 1973 m. – Japonijoje visuotinės kokybės kontrolės principai(VKKP) pritaikomi planavimui atskleidžiant kokybės funkcijas. 1973 1980 m. – arabų naftos krizė paskatino paslankią eksporto įJaponiją padvigubinti VKK gamyboje ir didesnį dėmesį skirti aptarnavimosektoriui. 1980 – 1990 m. – JAV paskelbė – jei Japonija gali, tai kodėl negalimmes. Prasidėjo kokybės atgimimas. E. Demingas ir J. Juranas įkvėpė JAVorganizacijas pasižadėti tobulėti, o prie Japonijos, kaip pagrindiniaivaržovai VKK vadybos srityje, prisijungė Pietų Korėja, Taivanis, Brazilijair kt. Šalys. E. Demingas, J. Juranas ir Krosbis įrodė, kad gaminti kokybiškąproduktą ar daryti kokybišką paslaugą yra pigiau. Kokybė kainuoja brangiai, o nekokybė – dar brangiau. Jie įrodė, kadužkirsti kelią kokybės problemoms yra lengviau ir geriau, negu jų ieškoti,aptikti ir ištaisyti. 1995 m. VKK vadyba sėkmingai vystoma visuose žemynuose, visoseekonominės veiklos srityse: gavyboje, gamyboje ir aptarnavime.1.2. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas organizacijoje
Kokiu būdu organizacijoje reikėtų įgyvendinti VKV, nėra standartizuota.Pastaruoju metu daugelis VKV tyrėjų pažymi, kad viena svarbiausių sąlygųVKV įdiegti yra tam tikros organizacinės kultūros pakeitimas ar sukūrimas[3, 3; 5, 67]. Organizacijos kultūrą būtų galima apibūdinti kaip visumą priimtų irstabilių vertybių, nuostatų, įsitikinimų, elgesio normų, tradicijų,egzistuojančių organizacijoje, veikiančių jos veiklą ir atsiskleidžiančiųper ją. R.Harrisonas kultūros vaidmenį organizacijoje apibūdino, teigdamas, kadorganizacijos kultūra atlieka septynias funkcijas [5,50]: ✓ lemia svarbiausius organizacijos siekius ir kriterijus, kuriais ji turėtų vertinti savo sėkmes ir nesėkmės, ✓ pataria, kaip turėtų būti naudojami organizacijos ištekliai, ✓ lemia, ko organizacija ir jos nariai gali vieni iš kitų tikėtis, ✓ lemia, kurie organizacijos nario elgesio kontrolės būdai yra priimtini, kurie – ne, ✓ nustato narių elgesio normas, baudimo ir apdovanojimo būdus, ✓ nustato organizacijos narių tarpusavio elgseną ir santykius su organizacijai nepriklausančiais individais, ✓ informuoja narius, kaip jiems elgtis su išorine aplinka: agresyviai, palankai, išnaudotojiškai, geranoriškai, atsakingai ar delsiančiai. Organizacijos kultūra nėra lengvai suvokiama ar išmatuojama, įvertinamaar keičiama. Paprastai stipri organizacijos kultūra kontroliuojaorganizacijos elgseną ir trukdo organizacijai keistis taip, kaip toreikalauja aplinkos sąlygos [3, 3]. Organizacija, norinti pereiti priekokybiškai naujų valdymo ir vadovavimo metodų, pirmiausia turi pasikeistisavo kultūrą. Organizacijos kultūros keitimas turi prasidėti nuosekliaisesamos kultūros tyrimais, kurių išvadomis remiantis galima sėkmingaiparengti kultūros pakeitimo strategiją ir metodikas bei įgyvendinti naująorganizacijos kultūrą – VKV. Ypač svarbu, kad organizacijos kultūros svarbą pajustų vadovai, nes nuojų požiūrio priklausys, ar organizacija bus suinteresuota savo elgsenospakitimais ir VKV įgyvendinimu. Tik tada, kai vadovai perpranta VKVfilosofiją ir metodus, tikslinga į procesą įtraukti specialistus, technikusir darbininkus. Priešingu atveju, vadovų abejingumas ir nesivadovavimas VKVprincipais neskatins jų pavaldinių domėtis VKV, ji bus sutinkamaskeptiškai. Vadovai turi sugebėti motyvuoti darbuotojus, parodyti, kaip VKVgali padėti patenkinti darbuotojų poreikius, kokia iš to bus nauda. VKVpavyksta įgyvendinti sėkmingai tik tuo atvejais, kai organizacijos nariaituri patys jaučia poreikį ir norą pasikeisti. VKV turėtų būti kaip dabartinių problemų sprendimo būdas, kurioįgyvendinimui verta skirti pastangas ir lėšas. Darbuotojams tai galimapademonstruoti panaudojant rezistencijos pasikeitimams modelį, kuomet išpradžių parodoma ir pabrėžiama, kokia situacija yra dabar, kuo ji bloga;sekančiu žingsniu parodoma, kaip VKV gali padėti išspręsti šias problemas.Paskutinis žingsnis yra įtikinti žmones, kad pasikeitimai vis tiek įvyks,
nors tai pareikalaus laiko ir pastangų ir jie nebus vienkartiniai. Organizacija kaip visuma ir kiekvienas jos narys atskirai turi spręstiapie VKV iš savo perspektyvos. Tai formuluoja ir WIIFM principas “Kas iš toyra man” (What’s in it for me?), kurį galima išreikšti lygybe, rodančia,kiek pasikeitimai bus naudingi visiems ir kiekvienam asmeniškai:[pic]čia,C – pasikeitimai,A – nepasitenkinimo dabartine situacija lygis,B – siūlomų pasikeitimų troškimas,D – pasikeitimo praktiškumas,X – pasikeitimo kaina. Įgyvendinant VKV organizacijoje, siūloma vadovautis šiomis nuostatomis[7, 80]: ✓ pagarba žmogui, jo teisėms ir orumui (darbuotojams suteikiamos galimybės plėtoti ir tinkamai panaudoti jų kūrybinius sugebėjimus; atlyginant už darbą ir keliant tarnyboje, vadovaujamasi nuopelnais įmonei, užtikrinama, kad įgyvendinus darbo gerinimo priemones, darbuotojas nebus atleidžiamas ir pan.), ✓ vadovas turi būti efektyvus sistemos organizatorius, bei šiais pagrindiniais principais [7, 16]: 1. vadovybės pasišventimas (įsipareigojimas nuolat siekti kokybės), 2. orientacija į vidinį ir išorinį vartotoją, 3. nuolatinis tobulinimas, 4. visuotinumas, įtraukimas, 5. švietimas ir praktinis mokymas, 6. komandinis darbas, 7. veiklos matavimas ir grįžtamojo ryšio užtikrinimas, 8. prevencija ir koregavimas. VKV įgyvendinimo organizacijoje galima siekti įvairiais būdais. Vienasiš žinomiausių ir labiausiai paplitusių būdų – įdiegti kokybės valdymo iružtikrinimo sistemą arba ISO 9000 serijos standartus. Lietuvosstandartizacijos departamentas nurodo šias svarbiausias priežastis, dėlkurių įmonės siekia gauti kokybės vadybos sistemų atitikties sertifikatus[11, 1]: ✓ gera kokybės vadybos sistema mažina kaštus ir didina veiklos efektyvumą, ✓ standartų atitiktis padeda gerinti produkcijos, organizacinės struktūros ir bendrą veiklos lygį, ✓ daugelyje šalių to reikalauja įstatymai, ✓ tuo suinteresuoti vartotojai, ✓ tuo suinteresuoti partneriai, ✓ tai svarbu investuotojams ir kreditoriams, ✓ tai praplečia eksporto galimybes, ✓ tai sustiprina konkurencines pozicijas vietinėje rinkoje, ISO 9000 standarto 2001 metų redakcijoje įteisinti pagrindiniai VKVvadybos principai. Nuolatinio tobulinimo mechanizmas šioje redakcijoje yrapagrįstas W.Shewharto kokybės ratu:
[pic]
1 pav. Kokybės vadybos sistemos modelis pagal ISO 9000:2001 [10,10]
ISO 9000:2001 kokybės vadybos principai iš esmės atitinka VKVpagrindinius teiginius: 1. Orientacija į klientą: organizacijos priklauso nuo klientų, todėl turi žinoti jų esamus ir būsimus poreikius bei siekti padidinti klientų pasitenkinimą. Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą: ✓ gaunamas didesnis pelnas ir įgyjamas didesnė rinkos dalis, ✓ padidėja organizacijos resursų naudojimo efektyvumas, ✓ padidėja klientų lojalumas ir ilgalaikio bendradarbiavimo galimybės. 2. Vadovavimas (lyderiavimas): vadovai nustato vieningą organizacijos tikslą ir kryptį, jie sukuria sąlygas, kad žmonės pilnai panaudotų savo sugebėjimas organizacijos tikslams pasiekti. Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą: ✓ darbuotojai supras ir bus motyvuoti siekti organizacijos tikslų, ✓ darbuotojų veikla vertinama, lyginama ir vykdoma remiantis vieningais principais, ✓ nesusipratimai tarp organizacijos lygmenų bus minimizuoti. 3. Žmonių įtraukimas: organizacijos pagrindas yra žmonės, todėl pilnas jų sugebėjimų panaudojimas suteikia naudą organizacijai. Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą: ✓ motyvuoti, pasišventę ir pilnai į darbą įtraukti darbuotojai, ✓ išradingumas ir kūrybingumas skiriamas firmos tikslams praplėsti, ✓ darbuotojų atskaitomybė savo pačių veikloje, ✓ darbuotojų norėjimas dalyvauti ir prisidėti prie nuolatinio tobulinimo. 4. Į procesus orientuotas požiūris: norimas rezultatas yra efektyviau pasiekiamas, kai veikla ir ištekliai yra valdomi kaip procesas. Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą: ✓ dėl efektyvaus išteklių panaudojimo sumažėja kainos ir sutrumpėja gamybos ciklas, ✓ tobulesni, brandesni ir labiau nuspėjami rezultatai, ✓ išryškinamos ir iškeliamos tobulinimo galimybės. 5. Sisteminis požiūris į vadybą: sistemingai nustatyti, suprasti irvaldyti organizacijos procesus – tai yra būdas rezultatyviai ir efektyviaipasiekti jos tikslus. Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą: ✓ procesų, kurie geriausiai padės pasiekti trokštamą rezultatą, integracija ir suderinimas, ✓ sugebėjimas sutelkti pastangas pagrindiniams procesams, ✓ pasitikėjimo užtikrinimas tarp suinteresuotų šalių vardan organizacijos efektyvumo. 6. Nuolatinis tobulinimas: nuolatinis tobulėjimas turi būti pastovus organizacijos tikslas. Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą: ✓ veiklos pranašumas, įgytas dėl patobulintų organizacijos galimybių, ✓ tobulinimo uždavinių paskirstymas organizacijos strateginių tikslų pasiekimui visuose ✓ organizacijos lygmenyse, ✓ lankstumas greitai reaguoti į naujas galimybes. 7. Faktais paremti sprendimai: rezultatyvūs sprendimai yra paremti duomenų ir informacijos analize. Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą: ✓ sprendimai, paremti objektyvia informacija, ✓ padidėjusi galimybė parodyti padarytų sprendimų efektyvumą, pasitelkiant duomenų įrašus, ✓ išaugusi galimybė apžvelgti, apsvarstyti ir pakeisti nuomones bei sprendimus. 8. Abipusiai naudingi ryšiai su tiekėjais: organizacijos ir tiekėjų abipusiai naudingi ryšiai padeda abiems pusėms sukurti papildomą vertę. Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą: ✓ padidėjus galimybė sukurti pridedamąją vertę abiems šalims, ✓ lankstumas ir greitis realizuojant bendrą atsakomybę prieš rinkos reikalavimus ir kliento poreikius bei lūkesčius, ✓ kaštų ir išteklių optimizavimas. Kaip jau minėta aukščiau, labiausiai yra paplitęs VKV įgyvendinimas perkokybės valdymo ir užtikrinimo sistemas. Pasaulyje šios sistemosorganizacijose diegiamos jau keletą dešimtmečių, Pristatydamas VKVįgyvendinimo Lietuvoje sąlygas, P.Vanagas teigia, kad nuo naujausių kokybėsvadybos metodų įgyvendinimo Lietuvos ūkio subjektuose, priklausys viso ūkioplėtros sėkmė [9, 489]. Tačiau VKV yra pakankamai sunku plėtotis Lietuvoje,
nes jaučiamas informacijos apie ją trūkumas, vadovai ir darbuotojai nelabaisupranta, kas tai yra, nejaučia poreikio diegti VKV ir patys nuolatinaitobulėti.1.3. Nuolatinis kokybės gerinimas – veiklos principas
Nuolatinis veiklos gerinimas yra plačiai suvokiamas kaip vienassvarbiausių efektyvaus įmonės valdymo principų. Europos verslo tobulumomodelis, kuris taikomas Lietuvos nacionalinio kokybės prizo (NKP)konkurse, skatina nuolatinį veiklos vertinimą ir gerinimą. RADAR principas(results, approach, deployment, assesment & review) taikomas vertinantįmonių veiklą reikalauja, kad taikomas požiūris ir siekiami rezultatai būtųnuolat vertinami, analizuojami ir tobulinami [13]. Per septynerius NKP konkurso organizavimo metus jame dalyvavo 42įmonės. Atlikus analizę nustatyta, kad paprastai daugiau nei pusė įmonių,dalyvaujančių NKP konkurse daro tai pirmą kartą. Tai leidžia daryti išvadą,kad konkurso organizatoriams pavyksta pritraukti naujus dalyvius. Tačiaubendras dalyvių skaičius, kuris vidutiniškai neviršija 10, leidžia tikėtisgeresnių rezultatų. Vienas iš tyrimo tikslų taip buvo nustatyti tokioaktyvumo priežastis. 1 lentelė. NKP konkurso dalyvių skaičius 1998 – 2004 metais.|Metai |Įmonių kategorijos |Viso dalyvavo NPK ||1999 |4 |2 |- |6 |3 ||2000 |2 |5 |2 |9 |7 ||2001 |2 |6 |2 |10 |3 ||2002 |2 |5 |4 |11 |6 ||2003 |3 |4 |3 |10 |5 ||2004 |2 |6 |2 |10 |6 ||n | |22 |8 ||Ar Jūsų viršininkas padeda ir paremia, | | | ||kai to reikia? |1 |15,9 |1,8 ||Labai |2 |2,3 |5,3 ||Dažniausiai labai |3 |36,4 |36,8 ||Ganėtinai |4 |25,0 |33,3 ||Mažai |5 |20,5 |22,8 ||Labai mažai | | | ||Ar Jūsų bendradarbiai gerai sugyvena | | | ||darbe? |1 |4,5 |1,8 ||Labai gerai |2 |27,3 |36,8 ||gerai |3 |18,2 |28,1 ||vidutiniškai |4 |40,9 |29,8 ||yra kai kurių problemų |5 |9,1 |3,5 ||blogai (įtampa, barniai) | | | ||Ar Jūs priverstas skubėti, kad | | | ||padarytumėte darbą? |1 |2,3 |8,8 ||Niekada |2 |11,4 |14,0 ||Retai |3 |31,8 |27,4 ||Retkarčiais |4 |45,5 |28,1 ||Dažnai |5 |9,1 |1,8 ||Nuolat | | | ||Ar Jūsų darbe būna labai sunkių | | | ||periodų? |1 |2,3 |1,8 ||Niekada |2 |4,5 |7,0 ||Retai |3 |25,0 |50,9 ||Retkarčiais |4 |50,0 |36,8 ||Dažnai |5 |18,2 |3,5 ||Nuolat | | | ||Ar dėl Jūsų patiriamo streso nukenčia | | | ||darbo kokybė? | | | ||niekada |1 |2,2 |3,3 ||retai |2 |8,9 |12,3 ||retkarčiais |3 |13,3 |40,0 ||dažnai |4 |37,8 |35,6 ||nuolat |5 |37,8 |8,9 | 3.3. Respondento atsakymams įtakos turintys veiksniai
Vertinant SDA gautus tyrimo rezultatus, reikėjo atsižvelgti įveiksnius, galinčius turėti įtakos respondento atsakymams. Labiausiai respondento atsakymus veikia darbo charakteristikos.Priklausomai nuo to, ką dirbą apklausiamasis, kokią įrangą ar metodusnaudoja, kaip organizuojamas darbas ir kokia yra socialinė darbo aplinka,atsakymai į anketos klausimus paprastai skiriasi. Darbo veiksnių svarbą dirbančiajam lemia dirbančiojo padėtis irbendravimas su kitais žmonėmis. Taigi darbo charakteristikų ir dirbančiojo pozicijos sąveika sąlygojadarbinės aplinkos modelį dirbančiojo sąmonėje. Šiam modeliui taip patįtakos turi užimamos pareigos, poreikiai, vertybės, žinios ir asmeninėpatirtis. Tad nereikėtų pamiršti, kad respondento atsakymų pasirinkimaspriklauso ne tik nuo darbinės aplinkos, bet ir nuo paties dirbančiojosavybių bei nuostatų.
2 lentelė. Negamybinių profesijų darbuotojų psichosocialinių darbo veiksnių subjektyvaus vertinimo indeksai (standartinis nukrypimas)|Psichosocialiniai darbo veiksniai |Administracijos |Buhalterijos || |darbuotojai |darbuotojai ||n |22 |8 ||Socialiniai santykiai |3,32 (1,29) |3,04 (1,06) ||Vadovo parama |3,23 (1,10) |2,44 (0,78) ||Bendradarbių santykiai | | ||Darbo pasiskirstymas |3,48 (0,90) |4,00 (1,04) ||Skubėjimas |3,77 (0,89) |3,38 (0,84) ||Sunkūs periodai darbe | | |
TYRIMO METODAI
Analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertintiesamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniamverslui. Jos informacija padeda patikrinti ar praeityje priimti sprendimaitikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Analizėsmetu nustatoma ir įvertinama esama situacija, priimtų valdymo sprendimų irbūsimų projektų prasmė ir efektyvumas. Taikant šį metodą siekiamaobjektyviai įvertinti analizuojamų duomenų būklę ir rezultatus, kad galimabūtų parengti ir priimti valdymo sprendimus. Tokia informacija padedapažinti ir įvertinti ūkinius procesus ir reiškinius, parengti lanksčiusvaldymo sprendimus. Rinkos ekonomikos šalyje finansinei analizei keliami uždaviniaidažniausiai siejami su vartotojų poreikiais. Finansinėje analizėje visąnaudojamą informaciją galima klasifikuoti pagal vartotojų kontingentą, nesne visiems vartotojams prieinama visa informacija, o kita vertus, nevisiems ji reikalinga. Tą reikalingumą apibrėžia vartotojo analizėstikslai, t.y. įmonių vadovus labiausiai domina įmonės plėtimosiperspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija , investitorius-įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis, bankus ir kreditorius dominaįmonių finansinis pastovumas, mokumas. Finansinės analizės vartotojai yrabeveik tie patys, kaip ir apskaitos informacijos vartotojai. Visus juosgalima suskirstyti į dvi dideles grupes- vidaus ir išorės vartotojus. Visifinansinės analizės vartotojai turi teisę gauti norimą informaciją. Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas.Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei supratimo jiklasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius, pateikiamus 3paveiksle . Šiame paveiksle finansų analizės rūšys jungiamos suuždaviniais, kurie dažniausiai yra specifiniai, tačiau glaudžiai susieti subendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo jos funkcijos,paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacijos šaltinių irdažnai susiję su investicijomis, veiklos finansavimo klausymais.[pic] 3 pav. Analizės rūšys ir uždaviniai 3Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimtitaktinius bei strateginius sprendimus, ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvinėanalizė kartais dar vadinama išankstinė, nes ji atliekama, nesibaigus visaisavaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama išanksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimtinaują veiksmų programą. Retrospektyvinė analizė- praeityje gautų finansiniųrezultatų įvertinimas. Dažniausiai minimos trys finansinės analizės rūšys- horizontalioji,
vertikalioji ir santykinė analizės. Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitądydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, onukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Šianalizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių,dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonėsbalanso, pelno(nuostolio) ataskaitų duomenis. Horizontaliosios analizėsatmaina yra Trendo analizė: analizuojant kelių metų finansinių ataskaitųduomenys, bei apskaičiuojami rodiklių pasikeitimai per keletą laikotarpiųir tokiu būdu atskleidžiamos ūkio subjektų finansinių rezultatų kitimotendencijos, dėsningumai. Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinėsataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu,o gautas dydis išreiškiamas procentas. Ši analizė dar vadinama struktūrinėanalizė. Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų,pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekant keleto metų finansinių rodikliųfinansinę analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis. Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientaiišreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavioryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumorodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių grupės.1. 1.2.Finansinių analizės šaltiniai ir jų ryšys. Ankščiau paminėtiems finansų analizės uždaviniams spręsti reikiasurinkti daug įvairios patikimos informacijos, kuri priklauso nuo vartotojoanalizės tikslų. Finansinės analizės šaltinius galima sugrupuoti taip: • įmonės buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentai; • šalies įstatymai, vyriausybės bei savivaldybių nutarimai, valstybės statistikos informacija; • neapyskaitiniai šaltiniai( atsiliepimai bei žinios iš masinės informacijos priemonių; informacija, surenkama tokias pirminio tyrimo metodais, kaip apklausa, stebėjimas). Įmonėje atliekant finansinę analizę, vienas svarbiausių šaltinių yrafinansinės atskaitomybės dokumentai. Finansinių ataskaitų tikslas –patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apieįmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Finansinėsataskaitos apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės finansinę veiklą.Finansinių ataskaitų kokybinės charakteristikos tokios kaip: suprantamumas,svarbumas, patikimumas, palyginamumas. Finansinių ataskaitų elementų grupėsyra dvi, tai finansinės būklės grupė ir veiklos rezultatų grupė. Dabartiniumetu Lietuvoje išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokiefinansinės atskaitomybės dokumentai4: ➢ balansas; ➢ pelno(nuostolio)ataskaita; ➢ nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita; ➢ piniginių srautų ataskaita; ➢ aiškinamasis raštas; Balanso elementai, pateikti 4 paveikslėlyje, turtas, įsipareigojimaiir nuosavas kapitalas- apibudina įmonės finansinę būklę. Turtas-materialiosios ir nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo irnaudoja ir( arba) disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gautiekonominės naudos.|Balanso sudėtis ||Aktyvas(turtas) |Pasyvas(nuosavas kapitalas ir || |įsipareigojimai) ||A. Ilgalaikis turtas |C. Nuosavas kapitalas ||B.Trumpalaikis turtas |D. Dotacijos, subsidijos || |E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai|
4 pav. Balanso struktūra. Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kuriaspardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Įsipareigojimai-prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, užkuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydįgalima objektyviai nustatyti.Nuosavas kapitalas- įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmusįsipareigojimus. Nuosavo kapitalo sudėtis- apmokėta įstatinio kapitalodalis, akcijų priedai, perkainojimo rezervas, rezervas savoms akcijomsįsigyti, kiti rezervai, nepaskirstytasis pelnas. Pavyzdinė balanso formapateikta priede Nr. 1. Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas.Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinįlaikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius,kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateiktipelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savoribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovųsugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami pagrindiniai elementai- pajamos irsąnaudos. Pajamos ir sąnaudos, pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiamiįvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitosstandartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yraatskiri nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai ,sprendžia pati įmonė. Pavyzdinė pelno( nuostolio) ataskaitos forma pateiktapriede Nr.2. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominėsnaudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį beikiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neparodyti pelno( nuostolio) ataskaitoje.Šioje ataskaitoje rodomi nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitiniolaikotarpio pradžioje ir pabaigoje, apskaitos politikos pakeitimorezultatai, klaidų taisymo rezultatai, ilgalaikio turto perkainojimorezultatai, savos akcijos, įstatinio kapitalo padidėjimas ar sumažėjimai irt.t. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos pavyzdinė forma pateikta priedeNr.3. Pinigai yra mobiliausias turto elementas. Pinigų apyvartos ciklas,kuris apima išteklių pavertimą pinigais ir tolesnį jų pavertimą kitaisaktyvais, yra būtinas siekiant palaikyti mokumą ir įmonės gyvavimoilgaamžiškumą. Todėl pinigai, jų judėjimas( pinigų srautai) turi būtinuolat kontroliuojami. Pinigų srautų ataskaita yra jungtis tarppelno(nuostolio) ataskaitos ir balanso, nes ji parodo, kiek piniginių lėšų
buvo gauta per metus ir kaip jos buvo naudojamos. Įmonės pagrindinėsveiklos piniginiai srautai parodo, kiek pagrindinė įmonės veikla, išskyrusfinansinę ir investicinę, gali kurti pinigų srautus. Šie pinigai yrapagrindinis finansavimo, šaltinis leidžiantis palaikyti ir plėtoti veiklą,grąžinti paskolas, išmokėti dividendus bei daryti naujas investicijas.Piniginių srautų, sudaromos tiesioginiu būdu, pavyzdinė ataskaitos formapateikta priede Nr.4. Aiškinamajame rašte įmonės pateikia papildomą informaciją, kuri geriaupaaiškina finansinės atskaitomybės rodiklius, t.y. apie įmonėje taikytaapskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybėsinformacijos vartotojų priimamiems sprendimas, pvz.: kokiais teisės aktaisir apskaitos standartais vadovaujantis parengta finansinė atskaitomybė,ilgalaikio ir materialaus turto apskaitos politika , investicijų apskaitosmetodai, turto perkainojimo metodai, pajamų ir sąnaudų pripažinimoprincipai, skolinimosi ir kitų panašių išlaidų apskaitos metodai, verslosujungimų apskaitos metodai, finansinės rizikos valdymo politika ir pan.Aiškinamojo raštopavyzdinė forma pateikiama priede Nr.5. Apibendrinant šį skyrių galima padaryti tokias išvadas: finansinėatskaitomybė sudaro informacinį pagrindą analizei. Finansinių analiziųduomenys skirtingiems tikslams naudoja įvairūs vartotojai( savininkai,valdytojai, investuotojai, kreditoriai, įmonės tarnautojai, valstybėsinstitucijos ir kt.), todėl finansinei atskaitomybei turi būti keliamigriežti reikalavimai- finansinių ataskaitų informatyvumas, pateikiamųduomenų teisingumas bei tikslumas. 1.3. Finansų analizės būdai. Skaitmeninės ir loginės informacijos apdorojimui naudojama analizės būdųsistema. Tokiu būdu išsiaiškinama ekonominių bei finansinių procesųveiksniai, įmonės vidinės veiklos galimybės. Finansų analitikui labaisvarbu žinoti analizės būdų esmę, jų taikymo galimybes, mokėti jaspasirinkti priklausomai nuo analizei keliamų uždavinių ir turimos pradinėsinformacijos. [pic] 5 pav. Analizės būdai.3Šiame darbe bus išskiriamos sekančios analizės būdų sistemos grupės: ❖ loginiai būdai, ❖ ekonometriniai būdai, ❖ psichologiniai būdai, ❖ grafiniai būdai. Loginių finansų analizės būduose plačiausiai taikoma lyginimo būdą.Taikant šį būdą, galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodikliųdydžių, materialinių, laiko, piniginių normų, įvertinti rodiklio augimotempus, dinamiką, tendencijas, galimybes bei kontroliuoti įmonės veiklą,numatyti jos perspektyvas. Analizei taikant lygimo būdą, svarbu nepažeistirodiklių palyginamumo, nes antraip neteisingai įvertintumėme realią padėtį.Lyginamus dydžius reikia įvertinti palyginamomis kainomis, tarifais, turibūti palyginami analizuojami periodai, taikoma vienoda rodikliųapskaičiavimo metodika, palyginama tiriamojo subjekto organizacinėstruktūra. Grupavimas yra analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupeibūdingus požymius. Grupavimo būdas padeda nustatyti ekonominių reiškiniųtarpusavio ryšius, atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams. Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetiniųįmonės finansinės veiklos bei su jais susijusios veiklos sričiųnagrinėjimas. Prioritetinės veiklos sritys dažniausiai susijusios su tyrimosistemoje vykstančiomis ar numatomomis disproporcijomis, pavyzdžiui, naujagamybos technologija ir nepakankama darbininkų kvalifikacija. Sudėtingi ekonominiai reiškiniai bei procesai nusakomi įvairiaisfinansiniais ir ekonominiais rodikliais. Apibendrinančių rodiklių skaidymasįvairiomis kryptimis į sudėtines dalis vadinamas detalizavimo būdu arba tamtikro reiškinio analize. Svarbiausiai detalizavimo tikslas yra nustatytitiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius. Detalizavimo metu galimaišsiaiškinti atsakingų asmenų bei atskirų skyrių indelį į galutinįrezultatą, nustatyti numatomų nuostolių vietą, laiką, veiklos produktofinansinį rezultatą įvairiais gyvavimo ciklo etapais ir pan. Apibendrinimas( sintezė) yra nagrinėjamų dalinių reiškinių sujungimas į tiriamą visumą irją atspindinčių rodiklių apibendrinimas. Tokiu būdu analizės ir sintezėsbūdai papildo vienas kitą. Taikant indeksų būdą, galima išaiškinti analizuojamo rodiklioveiksnius, išmatuoti jų poveikio dydį. Indeksai ura santykiniai dydžiai,apibūdinantys ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu. Juosgalima taikyti analizuojant pardavimų apimtį, susidariusiais išlaidas,pelningumą bei kitus ekonominius procesus. Grandininių pakeitimų būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas projektinisarba bazinis rodiklis iš eilės keičiamas faktiniu, kitus rodiklius imantnepakeistus. Rezultatas, gautas po kiekvieno pakeitimo, lyginamas surezultatu, gautu iki to rodiklio pakeitimo. Apskaičiuotas nukrypimas rodoatitinkamo veiksnio įtaką rodiklio pasikeitimui. Balansiniai sugretinimai padeda nustatyti atskirų ekonominių reiškiniųtarpusavio ryšį bei priklausomybę, išsiaiškinti įmonės materialinius,darbo, finansinius išteklius ir tikslinę jų naudojimo paskirtį. Balansiniaisugretinimai taikomi įmonės finansinei būklei analizuoti. Lyginamųjų svorių skaičiavimai yra identiški anksčiau aprašytos( 5lapas) vertikalios analizės būdui. Dinamikos eilutė yra eilė absoliutinių ar santykinių dydžių,apibūdinančių ekonominį reiškinį laiko pažiūriu. Kiekviena atskiradinamikos eilutės reikšmė vadinama rodiklio lygiu, o skirtumas tarp dviejųlygių vadinamas absoliutiniu prieaugiu( sumažėjimu). Dinamikos eilučiųanalizės būdas yra beveik tapatus horizontaliosios ( aprašytos 5 lape),analizės būdui. Ekonometrinių finansų analizės būdų esmę sudaro matematinių beistatistinių metodų ir kompiuterių panaudojimas ekonominių uždaviniųsprendimui. Jie spartina analizės atlikimo tempus, daro ją gilesnę,
veiksmingesnę. Šie būdai ypač efektyvūs analizuojant didelės visumos (asociacijos, sudėtingos struktūros įmonės ir pan.)finansinę būklę.Praktikoje taikomi įvairūs ekonometriniai analizės būdai. Labiausiaipaplitę būdai yra regresinė ir koreliacinė analizė, matematinisprognozavimas. Regresinė ir koreliacinė analizė naudojama tiriantatsitiktines priklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto funkciniocharakterio. Regresijos ir koreliacijos teorija, kaip viena svarbiausiųmatematinės statistikos mokslo sričių, teikia sekančias galimybes: ➢ kiekybiškai išreikšti ekonominių reiškinių ryšį bei jų formą; ➢ nustatyti tuo pačiu metu veikiančių daugelio veiksnių įtaką nagrinėjamam rodikliui.Ekonometriniai būdai plačiai dėstomi matematinėje statistikoje, tikimybiųteorijoje, matematiniame programavimas, aukštoji matematika. Psichologinių finansų analizės būdų pagrindą sudaro euristika, t.y.mokslas apie kūrybinį mąstymą. Taikant psichologinius finansų analizėsbūdus naudojamasi individualia asmens nuomone ir kolektyviniu ekspertiniuįvertinimu. Šie metodai yra pagrįsti specialistų patirtimi ir intuicija,kuri pasireiškia sprendžiant ekonominius uždavinius ir ypač prognozuojantekonomines situacijas. Grafiniai būdai aiškiau iliustruoja analizės rezultatus , leidžianustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominioreiškinio kitimą laike. Grafiniai būdų pavyzdžiai būtu įvairios diagramos,statistinės kreivės, lentelės ir t.t.1.6.Finansų rezultatų analizės uždaviniai. Svarbiausi bendri finansinių rezultatų analizės uždaviniai: ▪ Įvertinti įmonės finansinę būklę, jos pakitimus per analizuojamą periodą. ▪ Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką rezultatinių finansinių rodiklių pakitimams, apskaičiuoti finansinių rodiklių didinimo ar mažinimo galimybes. ▪ Išskirti neigiamus veiksnius, sąlygojančius finansinius rezultatus. ▪ Aiškinti bei nurodyti tai, kas gali kenkti įmonės veiklos tęstinumui. 1.7.Finansų rezultatų analizė ir atskirų veiksnių įtaka jų dydžiui bei dinamikai. Rinkos ekonomikos sąlygos skatina kiekvieną įmonę išsiaiškinti beipagrįsti ateities veiklos finansinius rezultatus, taip pat žinoti atskirųveiksnių įtaką jų susidarymui. Svarbiausieji veiksniai yra3: ➢ veiklos produkto apimties struktūros ir asortimento pasikeitimas; ➢ veiklos produkto kainų pasikeitimas; ➢ veiklos produkto visos sąnaudų apimties pasikeitimas. Kad geriau suprastume jų įtaką įmonės rezultatams , sekančiame skyriujeapskaičiuosime šių veiksnių pokyčius bei dinamiką.
FINANSINŲ NURAŠYMAI
Lentelė Nr. Atidėjimai klientų skoloms|Met| |Viso ||ai | | || |< 1 mėn.|< 2 |< 3 |< 4 |< 5 |< 6 |Tarp 6|> 1 | || | |mėn. |mėn. |mėn. |mėn. |mėn. |mėn. |metai | || | | | | | | |ir 1 | | || | | | | | | |metų | | ||200|16.647.0|2.459.2|674.59|615.53|91.665|56.573|417.25|12.761.0|33.722.9||2 |11,30 |24,67 |9,20 |4,78 |,98 |,02 |1,97 |93,96 |54,88 || |49,36% |7,29% |2,00% |1,83% |0,27% |0,17% |1,24% |37,84% |100,00% ||200|17.323.8|1.922.8|581.84|463.53|84.897|52.827|459.96|12.511.1|33.400.8||3 |50,35 |48,28 |6,21 |8,73 |,48 |,00 |0,17 |14,32 |82,54 || |51,87% |5,76% |1,74% |1,39% |0,25% |0,16% |1,38% |37,46% |100,00% ||200|18.221.7|921.059|297.57|242.19|597.81|170.43|743.79|13.085.5|34.280.1||4 |74,13 |,31 |8,66 |8,71 |4,51 |6,03 |0,65 |24,79 |76,79 || |53,16% |2,69% |0,87% |0,71% |1,74% |0,50% |2,17% |38,17% |100,00% |
|Metai |Pramonės|Žemės |Komercin|Viso || |įmonės |ūkio |ės | || | |įmonės|įmonės | ||2002 |1.516.62|54.181|135.925,|1.706.73|| |3,77 |,75 |00 |0,52 ||2003 |317.540,|1.357,|144.830,|463.728,|| |60 |75 |18 |53 |
4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Vadovaujantis atlikto tyrimo N įmonėje, kurio metu buvo analizuojamaįmonė ir jos pasirengimas įgyvendinti VKV, rezultatais, galima įvykdytidarbe suformuluotus uždavinius, t.y. sudaryti keistinų dalykųorganizacijoje sąrašą, kurį įgyvendinus, organizacijoje būtų sudaromosprielaidos ir sėkmingai įdiegiama visuotinės kokybės vadyba. Apibendrinusi gautus rezultatus, manyčiau, kad bet kokių pasikeitimųįgyvendinimui organizacijoje didžiausią reikšmę turi organizacijos kultūra,ji yra pagrindinė sąlyga VKV įgyvendinti organizacijoje. Šio tyrimo tikslasnebuvo išsamus organizacijos kultūros tyrimas, tačiau aiškinantis, kaiporganizacija galėtų įgyvendinti VKV, tyrimo dalyviams atsakant į klausimus,išryškėdavo visuotinai susiformavę įsitikinimai, nuostatos, tradicijos,kurių įmonėje yra laikomasi, nors jie ir oficialiai nėra įtvirtinti, t.y.organizacijos kultūra. Norint pereiti prie naujų valdymo ir vadovavimometodų, įmonėje pirmiausia turėtų būti keičiama organizacijos kultūra.Organizacijos kultūrą būtų galima keisti naudojant įvarius metodus: – keičiant vadovų darbuotojų įsitikinimus ir požiūrius (vadovų ir darbuotojų mokymas, grupinių užduočių, diskusijų panaudojimas ir pan.); – ugdant naujus darbuotojų sugebėjimus; – keičiant organizacijos struktūrą, nuopelnų įvertinimo ir skatinimo, darbo užmokesčio sistemas; – keičiant darbuotojus ir pan. Tyrimo metu nustatyta, kad situacija įmonėje neatitinka VKV nuostatų.N įmonei, siekiant joje įgyvendinti VKV, pirmiausia reikėtų atlikti“programą minimum”: 1. keisti vadovų požiūrį į VKV – vadovai turi plačiau tiek teoriškai, tiek praktiškai susipažinti su VKV nuostatomis. Tai reikalinga dėl dviejų priežasčių: VKV yra palyginus nauja, Lietuvoje plačiai nepaplitusi, vadybos koncepcija; įmonės vadovams, baigusiems institutus prieš daug metų, pagal specializaciją – techninio profilio specialistams, vadybos disciplina nebuvo dėstoma, o jaunieji vadovai, taip pat techninio profilio specialistai, vadybai daug dėmesio nėra skyrę. Šio tikslo įgyvendinimui, vadovai turėtų dalyvauti kursuose, seminaruose, aplankyti įmones, kurios turi įsidiegusios ISO 9000 standartus (pageidautina tas, kurioms sertifikatas nėra pagrindinis tikslas). 2. keisti įmonės darbuotojų motyvavimo sistemą – darbuotojai turi jausti, kad jie yra reikalingi įmonei, jų darbas yra reikšmingas, savo darbu jie prisideda prie įmonės augimo ir tobulėjimo, tuo pačiu jie patys auga ir tobulėja. Tikslo įgyvendinimui reikia sukurti nuopelnų pripažinimo ir darbuotojų skatinimo sistemą, plėtoti komandinį darbą. N įmonės atveju, “programa maximum” būtų ISO 9001 standarto, kuriameįtvirtintos pagrindinės VKV nuostatos, įdiegimas; todėl šiuo atveju
įmonėje keistini dalykai būtų tie, kurie neatitiks VKV ir standartonuostatų. Tik vadovybei pasišventus VKV įgyvendinimui, jai pačiai aktyviaidalyvaujant jos įgyvendinimo procese, patenkinus vidinius vartotojus,įmanomas sėkmingas VKV nuostatų įdiegimas.Naudotos literatūros sąrašas
1. Abramavičius Š. Ar standartai gerina kokybę? Kokybės vadyba Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese: respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas, Technologija, 2002, p. 13-17. 2. Abramavičius Š. ISO 9000 serijos standarto kokybės sistemų ir jų diegimo problemos visuotinės kokybės vadybos atžvilgiu. Ekonomika ir vadyba 2000. Kaunas, Technologija, 2000, p. 7 – 9. 3. Abramavičius Š. Organizacijos kultūros ir visuotinės kokybės vadybos santykis. – Ekonomika ir vadyba – 99. Kaunas, Technologija, 1999, p. 3 – 5. 4. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Kaunas, Judex, 2002, 398 p. 5. Paulauskaitė N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant visuotinės kokybės vadybą. – Kaunas, Technologija, 1998. – 107 p. 6. Sakalas A., Vanagas P., Martinkus B. ir kt. Pramonės įmonių vadyba. – Kaunas, Technologija, 2000, – 491 p. 7. Vanagas P., Abramavičius Š. Pagalbinė medžiaga Visuotinės kokybės vadybai studijuoti. Kaunas, KTU, Kokybės vadybos katedra, 2003. – 85 p. 8. Vanagas P., Abramavičius Š. Organizacijos kultūros tyrimo metodologija. – Ekonomika ir vadyba –98. Kaunas, Technologija, 1998, p. 434 – 438. 9. Vanagas P. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo Lietuvoje sąlygos. Ekonomika ir vadyba –2000. Kaunas, Technologija, 2000, p. 489 – 491. 10. Lietuvos standartas LST EN ISO 9000:2001 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibrėžimai (ISO 9000:2000).– Vilnius, Lietuvos standartizacijos departamentas, 2001. – 42 p. 11. Kokybės vadybos sistemų svarba. – Lietuvos standartizacijos departamentas. www.lsd.lt 12. Sertifikuotos sistemos. – Lietuvos standartizacijos departamentas. www.lsd.lt 13. Šaltinis: Kokybės vadybos poveikis šalies ūkiui, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, 2004 m. lapkričio 24-25 d., respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. 14. B.Pajarskienė, R.Jankauskas. Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirnačiojo reakcijas (metodinės rekomendacijos), V, 1998, p.24
———————– Vidiniai nesėkmės kaštai
Kokybės kaštai
Įvertinimo kaštai
Valdymo kaštai
Prevencijos kaštai
Nesėkmės kaštai
Išoriniai nesėkmės kaštai
Darbo aprašymas
Darbo vertinimas
Objektyvus Eksperto atliktas įvertinimas (stebėjimas)
Subjektyvus Paties dirbančiojo įvertinimas (anketa)
Išorinė aplinka
Asmens duomenys
Reguliuojami veiksniai
Suvokiama aplinka
Stresas ir pasitenkinimas
Darbo gerinimo ir paramos poreikis
Perspektyvinė
Operatyvinė
Retrospektyvinė
Pagal laiką
Kontrolei
Planavimui
Reguliavimui
Organizavimui
Aktyvumui
Pagal paskirtįanalizėsreikalinga
Įvertinimo
Diagnostinė
Paieškos
Analizės funkcijos
Analizės uždaviniai
Finansinės būklės rodiklių pasikeitimas
Analizės būdai
Loginiai
Ekonometriniai
Psichologiniai
Grafiniai
Specifiniai
Lyginimas
Grupavimas
Svarbiausių grandžių išskyrimas
Detalizavimas ir (sintezė)apibendrinimas
Indeksų būdai
Grandininių pakeitimų
Lyginamųjų svorių skaičiavimas
Dinamikos eilutės
Balansinis
Regresinė-koreliacinėanalizė
Dispersinėanalizė
Lošimųteorija
Matematinisprograma-vymas
Imitacinis irPatricinis modeliavimas
Masinioaptarnavimoteorija
Kiti
Analogijos ir asociacijos
Inversija
Smegenų „šturmas“
Sinektika
Kontroliniai klausymai
Kolektyvinis bloknotas
Morfologinė analizė
Septynių kortų paieška
Kiti
Diagramos
Linijiniaigrafikai
Kiti
Finansinių koeficientų analizė
SWOT analizė
Funkcinė- vertinėanalizė
Kiti