Visuotinės kokybės vadyba

Visuotinės kokybės vadyba yra viena naujausių ir efektyviausių vadybos koncepcijų, todėl yra aktuali Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kokybės kaštai

– tai tokie kaštai, kurie atsiranda kai įmonė stengiasi patenkinti vidinių ir išorinių vartotojų poreikius. Kaštų skaičiavimas ir analizė yra pagrindinė įmonės kokybės darbo dalis. Stengiantis išvengti blogos kokybės kaštų, labai svarbu įmonės vadovybei sumažinti žinomus kaštus ir taip pagerinti įmonės bendrą kokybę.

Kursiniame darbe “UAB „Veldinga“ kokybės kaštų programa” nagrinėjami aktualūs bendrovei klausimai kaip pasiekti didesnį konkurencingumą ir veiklos efektyvumą, mažinant psichosocialinius streso veiksnius, kurie apima pagrindinius darbo organizavimo, jo turinio ir žmonių tarpusavio santykių aspektus, įgyvendinant pažangiausias vadybos koncepcijas. Šio darbo tikslas – atlikti streso analizę bendrovėje, galinčią turėti įtakos finansinei įmonės būklei ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas visuotinės kokybės kaštų mažinimo programos įgyvendinimui. Darbo uždavinys

– identifikuoti stresinius veiksnius, dėl kurių nukenčia darbo našumas ir jo kokybė, bei kurį įgyvendinus, bendrovėje būtų sėkmingai įdiegiamas nuolatinio kokybės gerinimo mechanizmas. Tyrimo objektu pasirinkta UAB

„Veldinga“, jos finansiniai skolų ir praradimų rodikliai, pasirengimas įdiegti visuotinę kokybės kaštų sistemą. Darbo pradžioje pateikiama literatūros apžvalga tiriama tema, išsikelti tikslai ir uždaviniai analizuojami nagrinėjant problemą teoriniame lygmenyje. Teoriniuose sprendimuose pagrindžiama pasirinktų tyrimo metodų panaudojimo logika, aprašomi tyrimo instrumentai aptariama tyrimo eiga. Tyrimo rezultatų dalyje aprašoma tyrimo eiga, pateikiami ir komentuojami jo rezultatai. Išvadų ir rekomendacijų dalyje suformuluojamos pagrindinės tyrimo išvados –

sėkmingam bendrovės vystymuisi didelę svarbą turi dirbančiojo padėtis ir bendravimas su kitais žmonėmis. Įmonėje įgyvendinant kokybės kaštų mažinimo programą pirmiausia reiktų pakeisti vadovų požiūrį į darbuotojų sveikatos išsaugojimo būdus, nes tai vienas iš svarbiausių nuolatinio kokybės gerinimo metodų, siekiant įmonės veiklos pagerinimo pokyčių.

Summary

The paper “Subjects to be changed in the “N” organization in a way to implement total quality management” discusses the most important issues for organization how to achieve the highest efficiency and competitive ability by implementing most advanced management conceptions.

The purpose of this paper is to analyze the current situation in a particular organization and to make guidelines for the implementation of total quality management. The main task of the paper is to make a list of subjects to be changed. The execution of this list would lead to successful implementation of total quality management in the organization.

As a subject of the survey the particular organization and its attitude as well as readiness to implement totally quality management are selected. In the beginning of this paper the review of literature is made, subject matter is analyzed at the theoretical background.

The theoretical solution part describes the methodology and the process of this survey; the possible problems that could arise are anticipated. The survey results part set outs the process of the survey, the actual results are presented and commented.

In the last part of this work the main conclusions are stated: organizational culture is very important for successful implementation of total quality management, in the particular organization the executives viewpoint to the total quality management and current employees motivation system should be changed first of all.

Įvadas

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas susidomėjimas visuotinės kokybės vadyba, jos nauda, teikiama organizacijai. Kokybę šiandien organizacijos pirmiausia įsivaizduoja kaip konkurencinį pranašumą, galintį sąlygoti efektyvią veiklą ir jos rezultatus. Kokybės nuostatų įgyvendinimas dažniausiai suprantamas kaip ISO 9000 serijos standartų įdiegimas.

Organizacijos, įdiegusios ankstesniąsias standarto redakcijas, neretai palikdavo nuošalyje visuotinės kokybės įgyvendinimą, dabartinė standarto redakcija, kurioje išdėstytos pagrindinės visuotinės kokybės vadybos nuostatos, leidžia organizacijoms, įdiegiant standartą, pasinaudoti visuotinės kokybės vadybos principų teikiamais privalumais. Kaip organizacija sugebės įgyvendinti visuotinės kokybės vadybos nuostatas, priklauso nuo jos tikslų, poreikių, organizacijos dydžio ir struktūros, gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų, naudojamų procesų.

Kursinio darbo “Keistinų dalykų N organizacijoje, siekiant joje įgyvendinti visuotinę kokybės vadybą, sąrašas” tikslas – atrasti ir įvardinti tuos dalykus, kurios pašalinus arba pakeitus, organizacija galėtų sėkmingai įgyvendinti visuotinės kokybės vadybą. Tyrimo objektu pasirinktai analizuojamai organizacijai šis darbas reikšmingas dėl keleto priežasčių:

bus domimasi jos požiūriu į visuotinę kokybės vadybą, paliečiami organizacijos kultūros aspektai, veiklos gerinimui pateikiami argumentuoti pasiūlymai. Darbo aktualumą padidina ir tai, kad organizacijoje sekančiais metais ruošiamasi įdiegti kokybės valdymo ir užtikrinimo standartus.

Atliekamas tyrimas parodys, ką organizacija gali nuveikti iki standartų įdiegimo, koks turi būti atliktas paruošiamasis darbas, kad būtų ne tik įdiegti standartai ir gautas sertifikatas, bet ir veiklos gerinimui bei tobulinimui išnaudojamos visos visuotinės kokybės vadybos teikiamos galimybės.

Kursinio darbo metodologiniu pagrindu pasirinkta visuotinės kokybės vadybos koncepcija, akcentuojanti nuolatinį organizacijos tobulėjimą ir visuotinį dalyvavimą užtikrinant vartotojų poreikius. Kaip pagrindinis tyrimas metodas pasirinkta apklausa (interviu), taip pat naudojami loginė analizė ir modeliavimas. Pasirinktieji tyrimo metodai leis įgyvendinti pagrindinius darbo tikslus ir uždavinius, suformuluoti išvadas bei rekomendacijas.

1. Literatūros analizė

Sparčiai pasaulyje plintanti Visuotinės kokybės vadyba (VKV) yra į kokybę orientuotas vadovavimo organizacijai būdas, grindžiamas visuotiniu jos narių dalyvavimu, siekiant ilgalaikės sėkmės organizacijai, jos darbuotojams bei visuomenei. Pagrindinė VKV koncepcijos dalis – kokybės sąvoka. Pagrindinis kokybės srities tikslas – įmonė bei išoriniai įmonės tiekėjai turi galvoti apie kokybę ir atsakomybę.

Kokybė kainuoja, todėl kaštų skaičiavimas ir analizė yra pagrindinė įmonės kokybės darbo dalis. Yra priimta laikyti, kad kokybė nekainuoja, kad kainuoja bloga kokybė. Blogos kokybės kaštai paprastai neapima prevencinių kaštų, todėl dažniau naudojama sąvoka

Kokybės kaštai

Tačiau kas yra kokybė? Kas yra „bloga kokybė“ ir kiek kainuoja prasta kokybė?

Kam organizacijai reikalingas kaštų skaičiavimas ir analizė? Kaip reikėtų išvengti blogos kokybės kaštų ir kaip pagerinti įmonės bendrą kokybę?

Remiantis literatūros šaltiniais bei atlikta jų analize, šioje darbo dalyje bus atsakoma į aukščiau paminėtus klausimus.

1.1 Kokybės valdymo evoliucija: svarbiausieji praėjusio šimtmečio įvykiai

Visos svarbiausios praėjusio šimtmečio datos susijusios su kokybės gerinimu. Visi svarbiausi įvykiai, susieti su kokybės gerinimu ir valdymu, gimė JAV ir Japonijoje. Ten sukurtos metodikos greitai paplito visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

1895 m. – kokybė užtikrinama darbuotojų meistriškumu. Daugelis produktų, gaminių dar nebuvo masiškai gaminami. Darbininkai ir planavo, ir darė, ir tikrino.

1900 m. – F.Teiloras padarė permainą didinant darbo našumą dėl specializavimo: inžinieriai planavo, darbininkai darė, inspektoriai tikrino.

1920-1930 m. –Valteris Ševhartas pritaikė gamybos procese tikimybių ir pokyčių teorijas. Įmonėje “Vestrn elektrik” buvo sukurta, išbandyta ir plačiai pritaikyta gamybos procesų statistinės kontrolės metodika. Toliau vystėsi darbo pasidalijimas, didėjo specializacija; gamybos statistinė kontrolė parodė, kad pradinę kokybę nesiorientuojant gamybos procese yra bergždžios, klaidingos ir neefektyvios.

1940-1945 m. – 2-as pasaulinis karas privertė įgyvendinti daug naujovių, gerinančių karinių prekių gamybą. Tais metais į kokybės valdymą pradedami įtraukti darbininkai.

1945-1950 m. – po depresijos ir karo JAV patenkino vartotojų paklausą ir tapo dominuojančia pasaulyje pagal gamybą. Tais metais Japonijoje suintensyvėjo produktų kokybės užtikrinimo pastangos. Japonija greitai atstatinėjo atominio karo sugriautą pramonę, plačiai taikė daktaro E.

Demingo idėjas kokybei gerinti.

1950-1954 m. – pritaikydama E. Demingo filosofiją, Japonija pradėjo visuotinį kokybės gerinimą. Technologinių procesų tobulinimas tapo svarbesniu už gatavos produkcijos tikrinimą. E. Demingo filosofijos esmė:

gaminių kokybė yra aukščiausios vadovybės veiklos objektas ir negali būti pavesta niekam kitam.

E. Demingas atrado, kad statistinės kontrolės metodas jau nebegali gerinti kokybės dėl trūkumų vadyboje ir nurodė septynis tokius esminius trūkumus:

✓ Pastovumo trūkumas, planuojant produktus ar paslaugas, kurie turėtų paklausą, palaikytų verslo organizavimą ir aprūpintų žmones darbu.

✓ Trumpalaikis pelno siekimas, trumpalaikis mąstymas, kurį sukelia baimė dėl neteisingo pareigų pasidalijimo.

✓ Suformulavus organizacijos tikslus ir uždavinius, išryškėja metodų trūkumas, kaip tuos tikslus pasiekti. Dėl to įsigali baimės jausmas, nedrąsa, kad pastangos žlugs.

✓ Vadovavimo nepastovumas, personalo nuostata dirbti tik pagal komandą.

✓ Vadovavimas, remiantis tik su matomais skaičiais, duomenimis.

✓ Pernelyg didelės medicininio aptarnavimo išlaidos darbingumui palaikyti.

✓ Per dideli įsipareigojimai.

E. Demingo filosofija pirmiausia sėkmingai buvo panaudota Japonijoje.

Ten akcentuojamos komandos, kaip individo, atskiro darbuotojo, vaidmuo ir vertė.

1954 – 1962 m. pagrindinei Japonijos vadybos srovei Jozephas Juranas pritaikė ir įvyko reikšmingi pokyčiai bei kosmetiniai teigiami rezultatai.

J. Juranas sukūrė projektą po projekto metodiką kokybei gerinti. Jis įrodė, kad kiekvienas kokybės pagerėjimas pasiekiamas tik projektas po projekto būdu, ir jokio kito kelio atgal nėra.

1962 – 1964 m. – nuolatinio tobulinimo filosofija plačiai pasklido

Japonijoje. Tuo metu buvo sukurti nauji kokybės kontrolės būdai. Japonijos specialistas Ishikawa geriausiai žinomas kokybės vadyboje savo įnašais į

Japonijos statistinę kokybės kontrolę. Jo nuopelnai – tai “žuvies kaulų”

diagrama, statistinių kokybinių metodų klasifikacija, kokybės valdymas organizacijos mastu (company vvide quality control –angl.) koncepcija, kokybės būreliai (quality circles arba QC – angl.). Šio VKV kūrėjo pagrindinis tikslas buvo įtraukti kiekvieną darbuotoją į kokybės gerinimą.

Ishikavva statistinius kokybės kontrolės metodus suklasifikavo taip:

žemiausia klasė – septyni metodai, kuriuos organizacijoje gali kiekvienas lengvai išmokti ir įsisavinti (kontrolės grafikai, Pareto analizė, histogramos, priežasčių-pasekmių diagramos, sklaidos diagramos, sekos grafikas, tendencijos diagramos).

Vidurinė klasė – tai metodai, kuriuos naudoja vadovai ir kokybės specialistai, pvz. Hipotezių tikrinimas, imties metodai ir kt.

Aukščiausia klasė – tai aukšto lygio statistinių problemų sprendimai, kuriuos vykdo kokybės specialistai ir konsultantai. Tai, pavyzdžiui, eksperimentiniai projektai, operacijų tyrimų metodai ir kt. Tai sudėtingi ir specifiški matematiniai metodai, todėl jų naudojimas organizacijose yra ribotas.

Ishikawa indėlis į Japonijos kokybės raidą iš tiesų labai žymus. Savo šalies staigiam, kokybės augimui paaiškinti jis pateikė šešis pagrindinius kokybiško darbo bruožus:

1. Kokybės valdymo programa kompanijos mastu.

2. Aukščiausio lygio vadovai atlieka kokybės auditą.

3. Švietimas ir mokymas pramonės srityje.

4. Kokybės būrelių veikla.

5. Bendranacionalinė kokybės valdymo skatinimo veikla.

6. Statistinių metodų taikymas.

1964 – 1972 m. – Japonijoje visuotinio tobulinimo principai pritaikyti nuolatinei visuotinės kokybės kontrolei. Visuotinės kokybės valdymas apima visas ekonominės veiklos sritis. Šiai sistemai įgyvendinti reikia kvalifikuotų vadovų ir aukštos gamybos kultūros aplinkos.

1972 – 1973 m. – Japonijoje visuotinės kokybės kontrolės principai

(VKKP) pritaikomi planavimui atskleidžiant kokybės funkcijas.

1973 1980 m. – arabų naftos krizė paskatino paslankią eksporto į

Japoniją padvigubinti VKK gamyboje ir didesnį dėmesį skirti aptarnavimo sektoriui.

1980 – 1990 m. – JAV paskelbė – jei Japonija gali, tai kodėl negalim mes. Prasidėjo kokybės atgimimas. E. Demingas ir J. Juranas įkvėpė JAV

organizacijas pasižadėti tobulėti, o prie Japonijos, kaip pagrindiniai varžovai VKK vadybos srityje, prisijungė Pietų Korėja, Taivanis, Brazilija ir kt. Šalys.

E. Demingas, J. Juranas ir Krosbis įrodė, kad gaminti kokybišką produktą ar daryti kokybišką paslaugą yra pigiau.

Kokybė kainuoja brangiai, o nekokybė – dar brangiau. Jie įrodė, kad užkirsti kelią kokybės problemoms yra lengviau ir geriau, negu jų ieškoti, aptikti ir ištaisyti.

1995 m. VKK vadyba sėkmingai vystoma visuose žemynuose, visose ekonominės veiklos srityse: gavyboje, gamyboje ir aptarnavime.

1.2 Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas organizacijoje

Kokiu būdu organizacijoje reikėtų įgyvendinti VKV, nėra standartizuota.

Pastaruoju metu daugelis VKV tyrėjų pažymi, kad viena svarbiausių sąlygų

VKV įdiegti yra tam tikros organizacinės kultūros pakeitimas ar sukūrimas

[3, 3; 5, 67].

Organizacijos kultūrą būtų galima apibūdinti kaip visumą priimtų ir stabilių vertybių, nuostatų, įsitikinimų, elgesio normų, tradicijų, egzistuojančių organizacijoje, veikiančių jos veiklą ir atsiskleidžiančių per ją.

R.Harrisonas kultūros vaidmenį organizacijoje apibūdino, teigdamas, kad organizacijos kultūra atlieka septynias funkcijas [5,50]:

✓ lemia svarbiausius organizacijos siekius ir kriterijus, kuriais ji turėtų vertinti savo sėkmes ir nesėkmės,

✓ pataria, kaip turėtų būti naudojami organizacijos ištekliai,

✓ lemia, ko organizacija ir jos nariai gali vieni iš kitų tikėtis,

✓ lemia, kurie organizacijos nario elgesio kontrolės būdai yra priimtini, kurie – ne,

✓ nustato narių elgesio normas, baudimo ir apdovanojimo būdus,

✓ nustato organizacijos narių tarpusavio elgseną ir santykius su organizacijai nepriklausančiais individais,

✓ informuoja narius, kaip jiems elgtis su išorine aplinka: agresyviai, palankai, išnaudotojiškai, geranoriškai, atsakingai ar delsiančiai.

Organizacijos kultūra nėra lengvai suvokiama ar išmatuojama, įvertinama ar keičiama. Paprastai stipri organizacijos kultūra kontroliuoja organizacijos elgseną ir trukdo organizacijai keistis taip, kaip to reikalauja aplinkos sąlygos [3, 3]. Organizacija, norinti pereiti prie kokybiškai naujų valdymo ir vadovavimo metodų, pirmiausia turi pasikeisti savo kultūrą. Organizacijos kultūros keitimas turi prasidėti nuosekliais esamos kultūros tyrimais, kurių išvadomis remiantis galima sėkmingai parengti kultūros pakeitimo strategiją ir metodikas bei įgyvendinti naują organizacijos kultūrą – VKV.

Ypač svarbu, kad organizacijos kultūros svarbą pajustų vadovai, nes nuo jų požiūrio priklausys, ar organizacija bus suinteresuota savo elgsenos pakitimais ir VKV įgyvendinimu. Tik tada, kai vadovai perpranta VKV

filosofiją ir metodus, tikslinga į procesą įtraukti specialistus, technikus ir darbininkus. Priešingu atveju, vadovų abejingumas ir nesivadovavimas VKV

principais neskatins jų pavaldinių domėtis VKV, ji bus sutinkama skeptiškai. Vadovai turi sugebėti motyvuoti darbuotojus, parodyti, kaip VKV

gali padėti patenkinti darbuotojų poreikius, kokia iš to bus nauda. VKV

pavyksta įgyvendinti sėkmingai tik tuo atvejais, kai organizacijos nariai turi patys jaučia poreikį ir norą pasikeisti.

VKV turėtų būti kaip dabartinių problemų sprendimo būdas, kurio įgyvendinimui verta skirti pastangas ir lėšas. Darbuotojams tai galima pademonstruoti panaudojant rezistencijos pasikeitimams modelį, kuomet iš pradžių parodoma ir pabrėžiama, kokia situacija yra dabar, kuo ji bloga;

sekančiu žingsniu parodoma, kaip VKV gali padėti išspręsti šias problemas.

Paskutinis žingsnis yra įtikinti žmones, kad pasikeitimai vis tiek įvyks, nors tai pareikalaus laiko ir pastangų ir jie nebus vienkartiniai.

Organizacija kaip visuma ir kiekvienas jos narys atskirai turi spręsti apie VKV iš savo perspektyvos. Tai formuluoja ir WIIFM principas “Kas iš to yra man” (What’s in it for me?), kurį galima išreikšti lygybe, rodančia, kiek pasikeitimai bus naudingi visiems ir kiekvienam asmeniškai:

[pic]

čia,

C – pasikeitimai,

A – nepasitenkinimo dabartine situacija lygis,

B – siūlomų pasikeitimų troškimas,

D – pasikeitimo praktiškumas,

X – pasikeitimo kaina.

Įgyvendinant VKV organizacijoje, siūloma vadovautis šiomis nuostatomis

[7, 80]:

✓ pagarba žmogui, jo teisėms ir orumui (darbuotojams suteikiamos galimybės plėtoti ir tinkamai panaudoti jų kūrybinius sugebėjimus;

atlyginant už darbą ir keliant tarnyboje, vadovaujamasi nuopelnais įmonei, užtikrinama, kad įgyvendinus darbo gerinimo priemones, darbuotojas nebus atleidžiamas ir pan.),

✓ vadovas turi būti efektyvus sistemos organizatorius, bei šiais pagrindiniais principais [7, 16]:

1. vadovybės pasišventimas (įsipareigojimas nuolat siekti kokybės),

2. orientacija į vidinį ir išorinį vartotoją,

3. nuolatinis tobulinimas,

4. visuotinumas, įtraukimas,

5. švietimas ir praktinis mokymas,

6. komandinis darbas,

7. veiklos matavimas ir grįžtamojo ryšio užtikrinimas,

8. prevencija ir koregavimas.

VKV įgyvendinimo organizacijoje galima siekti įvairiais būdais. Vienas iš žinomiausių ir labiausiai paplitusių būdų – įdiegti kokybės valdymo ir užtikrinimo sistemą arba ISO 9000 serijos standartus. Lietuvos standartizacijos departamentas nurodo šias svarbiausias priežastis, dėl kurių įmonės siekia gauti kokybės vadybos sistemų atitikties sertifikatus

[11, 1]:

✓ gera kokybės vadybos sistema mažina kaštus ir didina veiklos efektyvumą,

✓ standartų atitiktis padeda gerinti produkcijos, organizacinės struktūros ir bendrą veiklos lygį,

✓ daugelyje šalių to reikalauja įstatymai,

✓ tuo suinteresuoti vartotojai,

✓ tuo suinteresuoti partneriai,

✓ tai svarbu investuotojams ir kreditoriams,

✓ tai praplečia eksporto galimybes,

✓ tai sustiprina konkurencines pozicijas vietinėje rinkoje,

ISO 9000 standarto 2001 metų redakcijoje įteisinti pagrindiniai VKV

vadybos principai. Nuolatinio tobulinimo mechanizmas šioje redakcijoje yra pagrįstas W.Shewharto kokybės ratu:

[pic]

1 pav. Kokybės vadybos sistemos modelis pagal ISO 9000:2001 [10,10]

ISO 9000:2001 kokybės vadybos principai iš esmės atitinka VKV

pagrindinius teiginius:

1. Orientacija į klientą: organizacijos priklauso nuo klientų, todėl turi žinoti jų esamus ir būsimus poreikius bei siekti padidinti klientų pasitenkinimą.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ gaunamas didesnis pelnas ir įgyjamas didesnė rinkos dalis,

✓ padidėja organizacijos resursų naudojimo efektyvumas,

✓ padidėja klientų lojalumas ir ilgalaikio bendradarbiavimo galimybės.

2. Vadovavimas (lyderiavimas): vadovai nustato vieningą organizacijos tikslą ir kryptį, jie sukuria sąlygas, kad žmonės pilnai panaudotų savo sugebėjimas organizacijos tikslams pasiekti.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ darbuotojai supras ir bus motyvuoti siekti organizacijos tikslų,

✓ darbuotojų veikla vertinama, lyginama ir vykdoma remiantis vieningais principais,

✓ nesusipratimai tarp organizacijos lygmenų bus minimizuoti.

3. Žmonių įtraukimas: organizacijos pagrindas yra žmonės, todėl pilnas jų sugebėjimų panaudojimas suteikia naudą organizacijai.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ motyvuoti, pasišventę ir pilnai į darbą įtraukti darbuotojai,

✓ išradingumas ir kūrybingumas skiriamas firmos tikslams praplėsti,

✓ darbuotojų atskaitomybė savo pačių veikloje,

✓ darbuotojų norėjimas dalyvauti ir prisidėti prie nuolatinio tobulinimo.

4. Į procesus orientuotas požiūris: norimas rezultatas yra efektyviau pasiekiamas, kai veikla ir ištekliai yra valdomi kaip procesas.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ dėl efektyvaus išteklių panaudojimo sumažėja kainos ir sutrumpėja gamybos ciklas,

✓ tobulesni, brandesni ir labiau nuspėjami rezultatai,

✓ išryškinamos ir iškeliamos tobulinimo galimybės.

5. Sisteminis požiūris į vadybą: sistemingai nustatyti, suprasti ir valdyti organizacijos procesus – tai yra būdas rezultatyviai ir efektyviai pasiekti jos tikslus.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ procesų, kurie geriausiai padės pasiekti trokštamą rezultatą, integracija ir suderinimas,

✓ sugebėjimas sutelkti pastangas pagrindiniams procesams,

✓ pasitikėjimo užtikrinimas tarp suinteresuotų šalių vardan organizacijos efektyvumo.

6. Nuolatinis tobulinimas: nuolatinis tobulėjimas turi būti pastovus organizacijos tikslas.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ veiklos pranašumas, įgytas dėl patobulintų organizacijos galimybių,

✓ tobulinimo uždavinių paskirstymas organizacijos strateginių tikslų pasiekimui visuose

✓ organizacijos lygmenyse,

✓ lankstumas greitai reaguoti į naujas galimybes.

7. Faktais paremti sprendimai: rezultatyvūs sprendimai yra paremti duomenų ir informacijos analize.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ sprendimai, paremti objektyvia informacija,

✓ padidėjusi galimybė parodyti padarytų sprendimų efektyvumą, pasitelkiant duomenų įrašus,

✓ išaugusi galimybė apžvelgti, apsvarstyti ir pakeisti nuomones bei sprendimus.

8. Abipusiai naudingi ryšiai su tiekėjais: organizacijos ir tiekėjų abipusiai naudingi ryšiai padeda abiems pusėms sukurti papildomą vertę.

Nauda, kurią galima gauti įgyvendinus šį principą:

✓ padidėjus galimybė sukurti pridedamąją vertę abiems šalims,

✓ lankstumas ir greitis realizuojant bendrą atsakomybę prieš rinkos reikalavimus ir kliento poreikius bei lūkesčius,

✓ kaštų ir išteklių optimizavimas.

Kaip jau minėta aukščiau, labiausiai yra paplitęs VKV įgyvendinimas per kokybės valdymo ir užtikrinimo sistemas. Pasaulyje šios sistemos organizacijose diegiamos jau keletą dešimtmečių, Pristatydamas VKV

įgyvendinimo Lietuvoje sąlygas, P.Vanagas teigia, kad nuo naujausių kokybės vadybos metodų įgyvendinimo Lietuvos ūkio subjektuose, priklausys viso ūkio plėtros sėkmė [9, 489]. Tačiau VKV yra pakankamai sunku plėtotis Lietuvoje, nes jaučiamas informacijos apie ją trūkumas, vadovai ir darbuotojai nelabai supranta, kas tai yra, nejaučia poreikio diegti VKV ir patys nuolatinai tobulėti.

1.3 Nuolatinis kokybės gerinimas – veiklos principas

Nuolatinis veiklos gerinimas yra plačiai suvokiamas kaip vienas svarbiausių efektyvaus įmonės valdymo principų. Europos verslo tobulumo modelis, kuris taikomas Lietuvos nacionalinio kokybės prizo (NKP)

konkurse, skatina nuolatinį veiklos vertinimą ir gerinimą. RADAR principas (results, approach, deployment, assesment & review) taikomas vertinant įmonių veiklą reikalauja, kad taikomas požiūris ir siekiami rezultatai būtų nuolat vertinami, analizuojami ir tobulinami [13].

Per septynerius NKP konkurso organizavimo metus jame dalyvavo 42

įmonės. Atlikus analizę nustatyta, kad paprastai daugiau nei pusė įmonių, dalyvaujančių NKP konkurse daro tai pirmą kartą. Tai leidžia daryti išvadą, kad konkurso organizatoriams pavyksta pritraukti naujus dalyvius. Tačiau bendras dalyvių skaičius, kuris vidutiniškai neviršija 10, leidžia tikėtis geresnių rezultatų. Vienas iš tyrimo tikslų taip buvo nustatyti tokio aktyvumo priežastis.

1 lentelė. NKP konkurso dalyvių skaičius 1998 – 2004 metais.

|Metai |Įmonių kategorijos |Viso dalyvavo NPK |

|1999 |4 |2 |- |6 |3 |

|2000 |2 |5 |2 |9 |7 |

|2001 |2 |6 |2 |10 |3 |

|2002 |2 |5 |4 |11 |6 |

|2003 |3 |4 |3 |10 |5 |

|2004 |2 |6 |2 |10 |6 |

|n | |22 |8 |

|Ar Jūsų viršininkas padeda ir paremia, | | | |

|kai to reikia? |1 |15,9 |1,8 |

|Labai |2 |2,3 |5,3 |

|Dažniausiai labai |3 |36,4 |36,8 |

|Ganėtinai |4 |25,0 |33,3 |

|Mažai |5 |20,5 |22,8 |

|Labai mažai | | | |

|Ar Jūsų bendradarbiai gerai sugyvena | | | |

|darbe? |1 |4,5 |1,8 |

|Labai gerai |2 |27,3 |36,8 |

|gerai |3 |18,2 |28,1 |

|vidutiniškai |4 |40,9 |29,8 |

|yra kai kurių problemų |5 |9,1 |3,5 |

|blogai (įtampa, barniai) | | | |

|Ar Jūs priverstas skubėti, kad | | | |

|padarytumėte darbą? |1 |2,3 |8,8 |

|Niekada |2 |11,4 |14,0 |

|Retai |3 |31,8 |27,4 |

|Retkarčiais |4 |45,5 |28,1 |

|Dažnai |5 |9,1 |1,8 |

|Nuolat | | | |

|Ar Jūsų darbe būna labai sunkių | | | |

|periodų? |1 |2,3 |1,8 |

|Niekada |2 |4,5 |7,0 |

|Retai |3 |25,0 |50,9 |

|Retkarčiais |4 |50,0 |36,8 |

|Dažnai |5 |18,2 |3,5 |

|Nuolat | | | |

|Ar dėl Jūsų patiriamo streso nukenčia | | | |

|darbo kokybė? | | | |

|niekada |1 |2,2 |3,3 |

|retai |2 |8,9 |12,3 |

|retkarčiais |3 |13,3 |40,0 |

|dažnai |4 |37,8 |35,6 |

|nuolat |5 |37,8 |8,9 |

3.3 Respondento atsakymams įtakos turintys veiksniai

Vertinant SDA gautus tyrimo rezultatus, reikėjo atsižvelgti į veiksnius, galinčius turėti įtakos respondento atsakymams.

Labiausiai respondento atsakymus veikia darbo charakteristikos.

Priklausomai nuo to, ką dirbą apklausiamasis, kokią įrangą ar metodus naudoja, kaip organizuojamas darbas ir kokia yra socialinė darbo aplinka, atsakymai į anketos klausimus paprastai skiriasi.

Darbo veiksnių svarbą dirbančiajam lemia dirbančiojo padėtis ir bendravimas su kitais žmonėmis.

Taigi darbo charakteristikų ir dirbančiojo pozicijos sąveika sąlygoja darbinės aplinkos modelį dirbančiojo sąmonėje. Šiam modeliui taip pat įtakos turi užimamos pareigos, poreikiai, vertybės, žinios ir asmeninė patirtis.

Tad nereikėtų pamiršti, kad respondento atsakymų pasirinkimas priklauso ne tik nuo darbinės aplinkos, bet ir nuo paties dirbančiojo savybių bei nuostatų.

2 lentelė. Negamybinių profesijų darbuotojų psichosocialinių darbo veiksnių subjektyvaus vertinimo indeksai (standartinis nukrypimas)

|Psichosocialiniai darbo veiksniai |Administracijos |Buhalterijos |

| |darbuotojai |darbuotojai |

|n |22 |8 |

|Socialiniai santykiai |3,32 (1,29) |3,04 (1,06) |

|Vadovo parama |3,23 (1,10) |2,44 (0,78) |

|Bendradarbių santykiai | | |

|Darbo pasiskirstymas |3,48 (0,90) |4,00 (1,04) |

|Skubėjimas |3,77 (0,89) |3,38 (0,84) |

|Sunkūs periodai darbe | | |

TYRIMO METODAI

Analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam verslui. Jos informacija padeda patikrinti ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Analizės metu nustatoma ir įvertinama esama situacija, priimtų valdymo sprendimų ir būsimų projektų prasmė ir efektyvumas. Taikant šį metodą siekiama objektyviai įvertinti analizuojamų duomenų būklę ir rezultatus, kad galima būtų parengti ir priimti valdymo sprendimus. Tokia informacija padeda pažinti ir įvertinti ūkinius procesus ir reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus.

Rinkos ekonomikos šalyje finansinei analizei keliami uždaviniai dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais. Finansinėje analizėje visą naudojamą informaciją galima klasifikuoti pagal vartotojų kontingentą, nes ne visiems vartotojams prieinama visa informacija, o kita vertus, ne visiems ji reikalinga. Tą reikalingumą apibrėžia vartotojo analizės tikslai, t.y. įmonių vadovus labiausiai domina įmonės plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija , investitorius-

įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis, bankus ir kreditorius domina įmonių finansinis pastovumas, mokumas. Finansinės analizės vartotojai yra beveik tie patys, kaip ir apskaitos informacijos vartotojai. Visus juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes- vidaus ir išorės vartotojus. Visi finansinės analizės vartotojai turi teisę gauti norimą informaciją.

Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas.

Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei supratimo ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius, pateikiamus 3

paveiksle . Šiame paveiksle finansų analizės rūšys jungiamos su uždaviniais, kurie dažniausiai yra specifiniai, tačiau glaudžiai susieti su bendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo jos funkcijos, paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacijos šaltinių ir dažnai susiję su investicijomis, veiklos finansavimo klausymais.

[pic]

3 pav. Analizės rūšys ir uždaviniai 3

Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginius sprendimus, ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvinė analizė kartais dar vadinama išankstinė, nes ji atliekama, nesibaigus visai savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš anksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimti naują veiksmų programą. Retrospektyvinė analizė- praeityje gautų finansinių rezultatų įvertinimas.

Dažniausiai minimos trys finansinės analizės rūšys- horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizės.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitą dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno(nuostolio) ataskaitų duomenis. Horizontaliosios analizės atmaina yra Trendo analizė: analizuojant kelių metų finansinių ataskaitų duomenys, bei apskaičiuojami rodiklių pasikeitimai per keletą laikotarpių ir tokiu būdu atskleidžiamos ūkio subjektų finansinių rezultatų kitimo tendencijos, dėsningumai.

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentas. Ši analizė dar vadinama struktūrinė analizė. Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių finansinę analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.

Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumo rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių grupės.

1. 1.2.Finansinių analizės šaltiniai ir jų ryšys.

Ankščiau paminėtiems finansų analizės uždaviniams spręsti reikia surinkti daug įvairios patikimos informacijos, kuri priklauso nuo vartotojo analizės tikslų. Finansinės analizės šaltinius galima sugrupuoti taip:

• įmonės buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentai;

• šalies įstatymai, vyriausybės bei savivaldybių nutarimai, valstybės statistikos informacija;

• neapyskaitiniai šaltiniai( atsiliepimai bei žinios iš masinės informacijos priemonių; informacija, surenkama tokias pirminio tyrimo metodais, kaip apklausa, stebėjimas).

Įmonėje atliekant finansinę analizę, vienas svarbiausių šaltinių yra finansinės atskaitomybės dokumentai. Finansinių ataskaitų tikslas –

patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Finansinės ataskaitos apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės finansinę veiklą.

Finansinių ataskaitų kokybinės charakteristikos tokios kaip: suprantamumas, svarbumas, patikimumas, palyginamumas. Finansinių ataskaitų elementų grupės yra dvi, tai finansinės būklės grupė ir veiklos rezultatų grupė. Dabartiniu metu Lietuvoje išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie finansinės atskaitomybės dokumentai4:

➢ balansas;

➢ pelno(nuostolio)ataskaita;

➢ nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita;

➢ piniginių srautų ataskaita;

➢ aiškinamasis raštas;

Balanso elementai, pateikti 4 paveikslėlyje, turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas- apibudina įmonės finansinę būklę. Turtas-

materialiosios ir nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir( arba) disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

|Balanso sudėtis |

|Aktyvas(turtas) |Pasyvas(nuosavas kapitalas ir |

| |įsipareigojimai) |

|A. Ilgalaikis turtas |C. Nuosavas kapitalas |

|B.Trumpalaikis turtas |D. Dotacijos, subsidijos |

| |E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai|

4 pav. Balanso struktūra.

Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Įsipareigojimai-

prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti.

Nuosavas kapitalas- įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Nuosavo kapitalo sudėtis- apmokėta įstatinio kapitalo dalis, akcijų priedai, perkainojimo rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti, kiti rezervai, nepaskirstytasis pelnas. Pavyzdinė balanso forma pateikta priede Nr. 1.

Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas.

Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateikti pelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. Pelno (

nuostolio) ataskaitoje pateikiami pagrindiniai elementai- pajamos ir sąnaudos. Pajamos ir sąnaudos, pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiami įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskiri nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai , sprendžia pati įmonė. Pavyzdinė pelno( nuostolio) ataskaitos forma pateikta priede Nr.2.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neparodyti pelno( nuostolio) ataskaitoje.

Šioje ataskaitoje rodomi nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, apskaitos politikos pakeitimo rezultatai, klaidų taisymo rezultatai, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatai, savos akcijos, įstatinio kapitalo padidėjimas ar sumažėjimai ir t.t. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos pavyzdinė forma pateikta priede

Nr.3.

Pinigai yra mobiliausias turto elementas. Pinigų apyvartos ciklas, kuris apima išteklių pavertimą pinigais ir tolesnį jų pavertimą kitais aktyvais, yra būtinas siekiant palaikyti mokumą ir įmonės gyvavimo ilgaamžiškumą. Todėl pinigai, jų judėjimas( pinigų srautai) turi būti nuolat kontroliuojami.

Pinigų srautų ataskaita yra jungtis tarp pelno(nuostolio) ataskaitos ir balanso, nes ji parodo, kiek piniginių lėšų buvo gauta per metus ir kaip jos buvo naudojamos. Įmonės pagrindinės veiklos piniginiai srautai parodo, kiek pagrindinė įmonės veikla, išskyrus finansinę ir investicinę, gali kurti pinigų srautus. Šie pinigai yra pagrindinis finansavimo, šaltinis leidžiantis palaikyti ir plėtoti veiklą, grąžinti paskolas, išmokėti dividendus bei daryti naujas investicijas.

Piniginių srautų, sudaromos tiesioginiu būdu, pavyzdinė ataskaitos forma pateikta priede Nr.4.

Aiškinamajame rašte įmonės pateikia papildomą informaciją, kuri geriau paaiškina finansinės atskaitomybės rodiklius, t.y. apie įmonėje taikyta apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimas, pvz.: kokiais teisės aktais ir apskaitos standartais vadovaujantis parengta finansinė atskaitomybė, ilgalaikio ir materialaus turto apskaitos politika , investicijų apskaitos metodai, turto perkainojimo metodai, pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai, skolinimosi ir kitų panašių išlaidų apskaitos metodai, verslo sujungimų apskaitos metodai, finansinės rizikos valdymo politika ir pan.

Aiškinamojo rašto pavyzdinė forma pateikiama priede Nr.5.

Apibendrinant šį skyrių galima padaryti tokias išvadas: finansinė atskaitomybė sudaro informacinį pagrindą analizei. Finansinių analizių duomenys skirtingiems tikslams naudoja įvairūs vartotojai( savininkai, valdytojai, investuotojai, kreditoriai, įmonės tarnautojai, valstybės institucijos ir kt.), todėl finansinei atskaitomybei turi būti keliami griežti reikalavimai- finansinių ataskaitų informatyvumas, pateikiamų duomenų teisingumas bei tikslumas.

1.3. Finansų analizės būdai.

Skaitmeninės ir loginės informacijos apdorojimui naudojama analizės būdų sistema. Tokiu būdu išsiaiškinama ekonominių bei finansinių procesų veiksniai, įmonės vidinės veiklos galimybės. Finansų analitikui labai svarbu žinoti analizės būdų esmę, jų taikymo galimybes, mokėti jas pasirinkti priklausomai nuo analizei keliamų uždavinių ir turimos pradinės informacijos.

[pic]

5 pav. Analizės būdai.3

Šiame darbe bus išskiriamos sekančios analizės būdų sistemos grupės:

❖ loginiai būdai,

❖ ekonometriniai būdai,

❖ psichologiniai būdai,

❖ grafiniai būdai.

Loginių finansų analizės būduose plačiausiai taikoma lyginimo būdą.

Taikant šį būdą, galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodiklių dydžių, materialinių, laiko, piniginių normų, įvertinti rodiklio augimo tempus, dinamiką, tendencijas, galimybes bei kontroliuoti įmonės veiklą, numatyti jos perspektyvas. Analizei taikant lygimo būdą, svarbu nepažeisti rodiklių palyginamumo, nes antraip neteisingai įvertintumėme realią padėtį.

Lyginamus dydžius reikia įvertinti palyginamomis kainomis, tarifais, turi būti palyginami analizuojami periodai, taikoma vienoda rodiklių apskaičiavimo metodika, palyginama tiriamojo subjekto organizacinė struktūra.

Grupavimas yra analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupei būdingus požymius. Grupavimo būdas padeda nustatyti ekonominių reiškinių tarpusavio ryšius, atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams.

Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetinių įmonės finansinės veiklos bei su jais susijusios veiklos sričių nagrinėjimas. Prioritetinės veiklos sritys dažniausiai susijusios su tyrimo sistemoje vykstančiomis ar numatomomis disproporcijomis, pavyzdžiui, nauja gamybos technologija ir nepakankama darbininkų kvalifikacija.

Sudėtingi ekonominiai reiškiniai bei procesai nusakomi įvairiais finansiniais ir ekonominiais rodikliais. Apibendrinančių rodiklių skaidymas įvairiomis kryptimis į sudėtines dalis vadinamas detalizavimo būdu arba tam tikro reiškinio analize. Svarbiausiai detalizavimo tikslas yra nustatyti tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius. Detalizavimo metu galima išsiaiškinti atsakingų asmenų bei atskirų skyrių indelį į galutinį rezultatą, nustatyti numatomų nuostolių vietą, laiką, veiklos produkto finansinį rezultatą įvairiais gyvavimo ciklo etapais ir pan. Apibendrinimas

( sintezė) yra nagrinėjamų dalinių reiškinių sujungimas į tiriamą visumą ir ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas. Tokiu būdu analizės ir sintezės būdai papildo vienas kitą.

Taikant indeksų būdą, galima išaiškinti analizuojamo rodiklio veiksnius, išmatuoti jų poveikio dydį. Indeksai ura santykiniai dydžiai, apibūdinantys ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu. Juos galima taikyti analizuojant pardavimų apimtį, susidariusiais išlaidas, pelningumą bei kitus ekonominius procesus.

Grandininių pakeitimų būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas projektinis arba bazinis rodiklis iš eilės keičiamas faktiniu, kitus rodiklius imant nepakeistus. Rezultatas, gautas po kiekvieno pakeitimo, lyginamas su rezultatu, gautu iki to rodiklio pakeitimo. Apskaičiuotas nukrypimas rodo atitinkamo veiksnio įtaką rodiklio pasikeitimui.

Balansiniai sugretinimai padeda nustatyti atskirų ekonominių reiškinių tarpusavio ryšį bei priklausomybę, išsiaiškinti įmonės materialinius, darbo, finansinius išteklius ir tikslinę jų naudojimo paskirtį. Balansiniai sugretinimai taikomi įmonės finansinei būklei analizuoti.

Lyginamųjų svorių skaičiavimai yra identiški anksčiau aprašytos( 5

lapas) vertikalios analizės būdui.

Dinamikos eilutė yra eilė absoliutinių ar santykinių dydžių, apibūdinančių ekonominį reiškinį laiko pažiūriu. Kiekviena atskira dinamikos eilutės reikšmė vadinama rodiklio lygiu, o skirtumas tarp dviejų lygių vadinamas absoliutiniu prieaugiu( sumažėjimu). Dinamikos eilučių analizės būdas yra beveik tapatus horizontaliosios ( aprašytos 5 lape), analizės būdui.

Ekonometrinių finansų analizės būdų esmę sudaro matematinių bei statistinių metodų ir kompiuterių panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui. Jie spartina analizės atlikimo tempus, daro ją gilesnę, veiksmingesnę. Šie būdai ypač efektyvūs analizuojant didelės visumos (

asociacijos, sudėtingos struktūros įmonės ir pan.)finansinę būklę.

Praktikoje taikomi įvairūs ekonometriniai analizės būdai. Labiausiai paplitę būdai yra regresinė ir koreliacinė analizė, matematinis prognozavimas. Regresinė ir koreliacinė analizė naudojama tiriant atsitiktines priklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio charakterio. Regresijos ir koreliacijos teorija, kaip viena svarbiausių matematinės statistikos mokslo sričių, teikia sekančias galimybes:

➢ kiekybiškai išreikšti ekonominių reiškinių ryšį bei jų formą;

➢ nustatyti tuo pačiu metu veikiančių daugelio veiksnių įtaką nagrinėjamam rodikliui.

Ekonometriniai būdai plačiai dėstomi matematinėje statistikoje, tikimybių teorijoje, matematiniame programavimas, aukštoji matematika.

Psichologinių finansų analizės būdų pagrindą sudaro euristika, t.y.

mokslas apie kūrybinį mąstymą. Taikant psichologinius finansų analizės būdus naudojamasi individualia asmens nuomone ir kolektyviniu ekspertiniu įvertinimu. Šie metodai yra pagrįsti specialistų patirtimi ir intuicija, kuri pasireiškia sprendžiant ekonominius uždavinius ir ypač prognozuojant ekonomines situacijas.

Grafiniai būdai aiškiau iliustruoja analizės rezultatus , leidžia nustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominio reiškinio kitimą laike. Grafiniai būdų pavyzdžiai būtu įvairios diagramos, statistinės kreivės, lentelės ir t.t.

1.6.Finansų rezultatų analizės uždaviniai.

Svarbiausi bendri finansinių rezultatų analizės uždaviniai:

▪ Įvertinti įmonės finansinę būklę, jos pakitimus per analizuojamą periodą.

▪ Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką rezultatinių finansinių rodiklių pakitimams, apskaičiuoti finansinių rodiklių didinimo ar mažinimo galimybes.

▪ Išskirti neigiamus veiksnius, sąlygojančius finansinius rezultatus.

▪ Aiškinti bei nurodyti tai, kas gali kenkti įmonės veiklos tęstinumui.

1.7.Finansų rezultatų analizė ir atskirų veiksnių įtaka jų dydžiui bei dinamikai.

Rinkos ekonomikos sąlygos skatina kiekvieną įmonę išsiaiškinti bei pagrįsti ateities veiklos finansinius rezultatus, taip pat žinoti atskirų veiksnių įtaką jų susidarymui. Svarbiausieji veiksniai yra3:

➢ veiklos produkto apimties struktūros ir asortimento pasikeitimas;

➢ veiklos produkto kainų pasikeitimas;

➢ veiklos produkto visos sąnaudų apimties pasikeitimas.

Kad geriau suprastume jų įtaką įmonės rezultatams , sekančiame skyriuje apskaičiuosime šių veiksnių pokyčius bei dinamiką.

FINANSINŲ NURAŠYMAI

Lentelė Nr.

Atidėjimai klientų skoloms

|Met| |Viso |

|ai | | |

| |< 1 mėn.|< 2 |< 3 |< 4 |< 5 |< 6 |Tarp 6|> 1 | |

| | |mėn. |mėn. |mėn. |mėn. |mėn. |mėn. |metai | |

| | | | | | | |ir 1 | | |

| | | | | | | |metų | | |

|200|16.647.0|2.459.2|674.59|615.53|91.665|56.573|417.25|12.761.0|33.722.9|

|2 |11,30 |24,67 |9,20 |4,78 |,98 |,02 |1,97 |93,96 |54,88 |

| |49,36% |7,29% |2,00% |1,83% |0,27% |0,17% |1,24% |37,84% |100,00% |

|200|17.323.8|1.922.8|581.84|463.53|84.897|52.827|459.96|12.511.1|33.400.8|

|3 |50,35 |48,28 |6,21 |8,73 |,48 |,00 |0,17 |14,32 |82,54 |

| |51,87% |5,76% |1,74% |1,39% |0,25% |0,16% |1,38% |37,46% |100,00% |

|200|18.221.7|921.059|297.57|242.19|597.81|170.43|743.79|13.085.5|34.280.1|

|4 |74,13 |,31 |8,66 |8,71 |4,51 |6,03 |0,65 |24,79 |76,79 |

| |53,16% |2,69% |0,87% |0,71% |1,74% |0,50% |2,17% |38,17% |100,00% |

|Metai |Pramonės|Žemės |Komercin|Viso |

| |įmonės |ūkio |ės | |

| | |įmonės|įmonės | |

|2002 |1.516.62|54.181|135.925,|1.706.73|

| |3,77 |,75 |00 |0,52 |

|2003 |317.540,|1.357,|144.830,|463.728,|

| |60 |75 |18 |53 |

4. Išvados ir rekomendacijos

Vadovaujantis atlikto tyrimo N įmonėje, kurio metu buvo analizuojama įmonė ir jos pasirengimas įgyvendinti VKV, rezultatais, galima įvykdyti darbe suformuluotus uždavinius, t.y. sudaryti keistinų dalykų organizacijoje sąrašą, kurį įgyvendinus, organizacijoje būtų sudaromos prielaidos ir sėkmingai įdiegiama visuotinės kokybės vadyba.

Apibendrinusi gautus rezultatus, manyčiau, kad bet kokių pasikeitimų įgyvendinimui organizacijoje didžiausią reikšmę turi organizacijos kultūra, ji yra pagrindinė sąlyga VKV įgyvendinti organizacijoje. Šio tyrimo tikslas nebuvo išsamus organizacijos kultūros tyrimas, tačiau aiškinantis, kaip organizacija galėtų įgyvendinti VKV, tyrimo dalyviams atsakant į klausimus, išryškėdavo visuotinai susiformavę įsitikinimai, nuostatos, tradicijos, kurių įmonėje yra laikomasi, nors jie ir oficialiai nėra įtvirtinti, t.y.

organizacijos kultūra. Norint pereiti prie naujų valdymo ir vadovavimo metodų, įmonėje pirmiausia turėtų būti keičiama organizacijos kultūra.

Organizacijos kultūrą būtų galima keisti naudojant įvarius metodus:

– keičiant vadovų darbuotojų įsitikinimus ir požiūrius (vadovų ir darbuotojų mokymas, grupinių užduočių, diskusijų panaudojimas ir pan.);

– ugdant naujus darbuotojų sugebėjimus;

– keičiant organizacijos struktūrą, nuopelnų įvertinimo ir skatinimo, darbo užmokesčio sistemas;

– keičiant darbuotojus ir pan.

Tyrimo metu nustatyta, kad situacija įmonėje neatitinka VKV nuostatų.

N įmonei, siekiant joje įgyvendinti VKV, pirmiausia reikėtų atlikti “programą minimum”:

1. keisti vadovų požiūrį į VKV – vadovai turi plačiau tiek teoriškai, tiek praktiškai susipažinti su VKV nuostatomis. Tai reikalinga dėl dviejų priežasčių: VKV yra palyginus nauja,

Lietuvoje plačiai nepaplitusi, vadybos koncepcija; įmonės vadovams, baigusiems institutus prieš daug metų, pagal specializaciją – techninio profilio specialistams, vadybos disciplina nebuvo dėstoma, o jaunieji vadovai, taip pat techninio profilio specialistai, vadybai daug dėmesio nėra skyrę. Šio tikslo įgyvendinimui, vadovai turėtų dalyvauti kursuose, seminaruose, aplankyti įmones, kurios turi įsidiegusios ISO 9000 standartus (pageidautina tas, kurioms sertifikatas nėra pagrindinis tikslas).

2. keisti įmonės darbuotojų motyvavimo sistemą – darbuotojai turi jausti, kad jie yra reikalingi įmonei, jų darbas yra reikšmingas, savo darbu jie prisideda prie įmonės augimo ir tobulėjimo, tuo pačiu jie patys auga ir tobulėja. Tikslo įgyvendinimui reikia sukurti nuopelnų pripažinimo ir darbuotojų skatinimo sistemą, plėtoti komandinį darbą.

N įmonės atveju, “programa maximum” būtų ISO 9001 standarto, kuriame įtvirtintos pagrindinės VKV nuostatos, įdiegimas; todėl šiuo atveju įmonėje keistini dalykai būtų tie, kurie neatitiks VKV ir standarto nuostatų.

Tik vadovybei pasišventus VKV įgyvendinimui, jai pačiai aktyviai dalyvaujant jos įgyvendinimo procese, patenkinus vidinius vartotojus, įmanomas sėkmingas VKV nuostatų įdiegimas.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Abramavičius Š. Ar standartai gerina kokybę? Kokybės vadyba Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese: respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas, Technologija, 2002, p. 13-17.

2. Abramavičius Š. ISO 9000 serijos standarto kokybės sistemų ir jų diegimo problemos visuotinės kokybės vadybos atžvilgiu. Ekonomika ir vadyba 2000. Kaunas, Technologija, 2000, p. 7 – 9.

3. Abramavičius Š. Organizacijos kultūros ir visuotinės kokybės vadybos santykis. – Ekonomika ir vadyba – 99. Kaunas, Technologija, 1999, p.

3 – 5.

4. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Kaunas, Judex,

2002, 398 p.

5. Paulauskaitė N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant visuotinės kokybės vadybą. – Kaunas, Technologija, 1998.

– 107 p.

6. Sakalas A., Vanagas P., Martinkus B. ir kt. Pramonės įmonių vadyba. –

Kaunas, Technologija, 2000, – 491 p.

7. Vanagas P., Abramavičius Š. Pagalbinė medžiaga Visuotinės kokybės vadybai studijuoti. Kaunas, KTU, Kokybės vadybos katedra, 2003. – 85

p.

8. Vanagas P., Abramavičius Š. Organizacijos kultūros tyrimo metodologija. – Ekonomika ir vadyba –98. Kaunas, Technologija, 1998, p. 434 – 438.

9. Vanagas P. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo Lietuvoje sąlygos.

Ekonomika ir vadyba –2000. Kaunas, Technologija, 2000, p. 489 – 491.

10. Lietuvos standartas LST EN ISO 9000:2001 Kokybės vadybos sistemos.

Pagrindai, terminai ir apibrėžimai (ISO 9000:2000).– Vilnius, Lietuvos standartizacijos departamentas, 2001. – 42 p.

11. Kokybės vadybos sistemų svarba. – Lietuvos standartizacijos departamentas. www.lsd.lt

12. Sertifikuotos sistemos. – Lietuvos standartizacijos departamentas.

www.lsd.lt

13. Šaltinis: Kokybės vadybos poveikis šalies ūkiui, Lietuvai įstojus į

Europos Sąjungą, 2004 m. lapkričio 24-25 d., respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga.

14. B.Pajarskienė, R.Jankauskas. Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirnačiojo reakcijas (metodinės rekomendacijos), V, 1998, p.24

Vidiniai nesėkmės kaštai

Kokybės kaštai

Įvertinimo kaštai

Valdymo kaštai

Prevencijos kaštai

Nesėkmės kaštai

Išoriniai nesėkmės kaštai

Darbo aprašymas

Darbo vertinimas

Objektyvus

Eksperto atliktas įvertinimas (stebėjimas)

Subjektyvus

Paties dirbančiojo įvertinimas (anketa)

Išorinė aplinka

Asmens duomenys

Reguliuojami veiksniai

Suvokiama aplinka

Stresas ir pasitenkinimas

Darbo gerinimo ir paramos poreikis

Perspektyvinė

Operatyvinė

Retrospektyvinė

Pagal laiką

Kontrolei

Planavimui

Reguliavimui

Organizavimui

Aktyvumui

Pagal paskirtį analizės reikalinga

Įvertinimo

Diagnostinė

Paieškos

Analizės funkcijos

Analizės uždaviniai

Finansinės būklės rodiklių pasikeitimas

Analizės būdai

Loginiai

Ekonometriniai

Psichologiniai

Grafiniai

Specifiniai

Lyginimas

Grupavimas

Svarbiausių grandžių išskyrimas

Detalizavimas ir (sintezė)

apibendrinimas

Indeksų būdai

Grandininių pakeitimų

Lyginamųjų svorių skaičiavimas

Dinamikos eilutės

Balansinis

Regresinė-

koreliacinė analizė

Dispersinė analizė

Lošimų teorija

Matematinis programa-vymas

Imitacinis ir

Patricinis modeliavimas

Masinio aptarnavimo teorija

Kiti

Analogijos ir asociacijos

Inversija

Smegenų „šturmas“

Sinektika

Kontroliniai klausymai

Kolektyvinis bloknotas

Morfologinė analizė

Septynių kortų paieška

Kiti

Diagramos

Linijiniai grafikai

Kiti

Finansinių koeficientų analizė

SWOT analizė

Funkcinė- vertinė analizė

Kiti