TURINYS
Įvadas…………………………………………..21. Darbo jėgos rinka………………………………3 1.1. Darbuotojų kvalifikacija……………………3 1.2. Lietuvos darbo jėgos rinka………………….5Išvados………………………………………….7Literatūra……………………………………….8
ĮVADAS
Darbas kuria prekes arba paslaugas. Vienu metu tik darbas, sunaudotas prekėms pagaminti, buvo laikomas gamybiniu, o darbas, kuriuo buvo teikiamos paslaugos, buvo traktuojamas, kaip negamybinis.Taigi, įmonei labai svarbu turėti aukšta kvalifikacija pasižyminčių darbuotojų. Kai kurios įmonės, besistengiančios tapti rinkos lyderėmis, tokią darbuotojų kvalifikaciją yra priverstos kelti pačios, kadangi aukštosiose mokyklose įgytos teorinės žinios ne visada padeda kokybiškai atlikti darbą.Daugiausiai galimybių įsidarbinti turi žmonės, kurie yra įgiję išsilavinimą, profesiją. Kvalifikuotos darbo jėgos paklausa vis didėja. Šiuolaikinėje visuomenėje jau iškyla problemų aprūpinant darbdavius reikiama darbo jėga. Be kvalifikacijos darbdaviai dar kelia ir kitus reikalavimus: pageidaujama, kad darbuotojas turėtų tam tikrų žmogiškų savybių – būtų iniciatyvus, turėtų atsakomybės jausmą, taip pat mokėtų užsienio kalbas, gebėtų dirbti kompiuteriu. Daugiausiai laisvų darbo vietų yra paslaugų sektoriuje ir pramonėje. Per 60 proc. laisvų darbo vietų skirtos darbuotojams, turintiems profesinį pasirengimą, ir tik vos daugiau nei 20 proc. nekvalifikuotiems.
1. DARBO JĖGOS RINKA
1.1. DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA
Didėjanti konkurencija darbo rinkose bei augantis vidaus ūkis bendroves priverčia atkreipti dėmesį į darbuotojų kvalifikaciją. Įmonės vis daugiau laiko ir lėšų skiria darbuotojų mokymui. Bendrovių lėšomis besimokančių specialistų skaičiaus didėjimas rodo, jog verslininkai ima suvokti, kad investicijos į mokymąsi – vienas svarbiausių įmonių išlikimo ir sėkmingo gyvavimo garantų. Ne vienas įmonės vadovas jau pastebėjo, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose įgyto išsilavinimo specialistams nepakanka, jei bendrovė turi ambicingų planų įsitvirtinti rinkoje ir net tapti lydere. Investuoti į darbuotojų mokymąsi skatina ir numatomi pokyčiai darbo jėgos rinkoje. Kasmet aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų paklausa išauga. 2003 metais taipogi prognozuojamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikio augimas. Tai daugiausia verslo administravimo ir vadybos, apskaitos, socialinio darbo, informatikos specialistai. Pasak darbo biržų specialistų, rinkoje atsiras darbdavių aprūpinimo kvalifikuota darbo jėga problema, dėl to padidės bedarbių kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo poreikis. Pastebėtina, kad darbuotojų kvalifikacijos kėlimu labiausiai rūpinasi prekybos ir paslaugų sektoriaus įmonės, pramonė – mažiau aktyvi. Statistiniais duomenimis, 47% besimokančiųjų atstovauja paslaugų sektoriui, 33% – prekybai ir tik 20% iš pramonės bendrovių.
Žinių labiausiai siekia informacinių technologijų bei komunikacijų, farmacijos verslo atstovai, taip pat bankų ir didmeninės prekybos įmonių darbuotojai. Įmonių vadovai domisi, kaip konkreti mokymo programa bus pritaikyta jų specifikai. Auga poreikis spręsti įmonių specifines problemas, o ne klausyti bendriausių tiesų. Todėl mokymų rinka auga, nepaisant didėjančių mokymo paslaugų kainų – lemiančiu veiksniu tampa kokybė, o ne kaina. Vidurio bei Rytų Europos šalyse buvo atlikta išsami vadybos mokymo poreikių analizė. Atlikus įmonių vadovų apklausą paaiškėjo, kad šio regiono pramonės bendrovių vadovai mano, jog sunkiausias laikas jų verslui jau praėjo, svarbiausios rinkos iškovotos, ateitis aiški. Todėl natūraliai susiklostė suvokimas, kad pramonės darbuotojų žinios – pakankamos. Tuo tarpu prekybos ir paslaugų sektoriams reikia daug didesnio lankstumo, mokėjimo taikytis prie nuolat besikeičiančios situacijos. Todėl šių sričių įmonės daugiau skiria lėšų darbuotojų mokymui. Sėkmingai dirbančių Lietuvos pramonės įmonių darbuotojai nuolatos dalyvauja mokymuose. Tokios įmonės bendrauja su užsienio kompanijomis, kurios tikrai nesikalbėtų su beraščiais. Todėl ir pramonė privalo nuolat atnaujinti žinias. Pvz. sėkmingai Lietuvos ir užsienio rinkose dirbanti bendrovė “Utenos trikotažas” kitais metais darbuotojams mokyti skirs 250 tūkst. litų. Pramonės įmonėse, kurios privalo nuolat kautis dėl naujų rinkų, negalioja patarlė, kad mokytis – niekada nevėlu. “Utenos trikotažas” mokytis nuolat siunčia vadovaujančio personalo atstovus, darbininkus moko savo jėgomis. Modernių technologijų įmonių vadovai suvokia, jog pasaulyje plintantis teiginys “mokymasis visą gyvenimą” nėra iš piršto laužtas: informacija nuolat keičiasi, todėl prisitaikyti prie pokyčių būtina ir vadovams ir paprastiems darbuotojams. Kuriant žinių ekonomiką darbuotojų išsilavinimas yra esminis veiksnys, lemiantis bendrovių konkurencingumą. Siekiant gerinti darbuotojų kvalifikaciją būtina pakeisti dabartinę aukštojo mokslo sistemą, kuri visiškai netenkina modernių technologijų įmonių. Galima būtų teigti, jog šiuo metu yra susidariusi paradoksali situacija – visuomenė neturi teisės spręsti, kaip naudoti jos skiriamas lėšas universitetams. Vienintelė išeitis (pvz. Lietuvoje) yra pakeisti universitetų finansavimo principą ir siekti mokslo darbų komercializavimo. Nedidelei šaliai, turinčiai mažas finansavimo galimybes, sudėtinga to siekti, bet egzistuoja įvairūs užsienio fondai, dėl kurių lėšų ir turėtų varžytis šalies profesoriai. Kyla grėsmė, kad deklaruojamas prioritetas – žiniomis besiremianti šalies ekonomika – taip ir liks tik deklaracija.1.2. Lietuvos darbo jėgos rinka
Ekspertų teigimu, nors Lietuvos darbo jėgos rinka yra palyginti aukštos kvalifikacijos, kai kuriose ūkio šakose jau dabar juntamas kvalifikuotos darbo jėgos stygius, jos drausmės lygis, mobilumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių nėra patenkinami. Kita vertus, tikimasi, jog politinės valios keičiant dabartinę švietimo sistemą vis dėlto nepristigs, todėl po keliolikos metų situacija darbo rinkoje turėtų gerokai pasikeisti. Mokslininkų manymu, po 15 metų į privatų ir viešojo administravimo sektorius ateis daug jaunų specialistų, baigusių ekonomikos ir vadybos mokslus Lietuvos ir užsienio universitetuose. Bus išplėtotos verslo konsultavimo paslaugos. Pozityvesnės taps visuomenės nuostatos verslo atžvilgiu. Visa tai smarkiai padidins šalies verslumo resursus. Pasak strategijos autorių, svarbiausia, kad darbo jėgos išsilavinimo lygis bus aukštesnis, patobulinus švietimo sistemą ir įdiegus kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą. Darbo jėgos rinkoje dominuos kvalifikuotų, mokančių naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis specialistų poreikis. Statistikos departamento duomenimis, 2001 – 2002 mokslo metų pradžioje pirmą kartą Lietuvos istorijoje aukštųjų mokyklų studentų skaičius viršijo 100 tūkstančių ribą ir pasiekė 117.3 tūkstančio. Gerokai padaugėjo studijuojančių savo lėšomis skaičius. 2001 m. net 41% priimtų į magistratūrą ir jai prilygstančias studijas už mokslą mokėjo patys (užpernai – 30%). Pasak specialistų, bendrovių investicijos į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą daugiausia ir nulėmė studijuojančiųjų savo lėšomis skaičiaus didėjimą. Kasmet studijuoti ateina vis daugiau aukštojo mokslo diplomus turinčių asmenų. Šiais mokslo metais antrojo aukštojo mokslo diplomo siekė 1131 asmuo. Be to, tęsti mokslo sugrįžta vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, didėja Lietuvos studento amžiaus vidurkis, kuris jau siekia 23 metus.
IŠVADOS
1. Lietuvos darbo rinką reglamentuoja daug įstatymų, tarp kurių yra įstatymai dėl darbo draudimo, dėl pardavėjų statuso, darbo aplinkos ir darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus.
2. Lietuvoje mokesčius nuo atlyginimo moka ir darbdaviai, ir darbuotojai.
3. Įmonėms labai svarbu turėti kvalifikuotų darbuotojų, kadangi tik taip jos gali kokybiškai patenktinti savo klientų poreikius.
LITERATŪRA
1. S. ivlinas Tomas, Ekonomikos teorija, V- Mintis, 1991;2. Theodore W. Schults, Investavimas į žmones, V- Eugrimas, 1998;3. Paieškos sistema http://www.google.com