Tarptautinių vyriausybinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų skirtumai ir panašumai

Tarptautinių vyriausybinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų skirtumai ir panašumai

Tarptautinėje teisėje vis daugiau dėmesio yra skiriama tarptautinėms organizacijoms. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnis numato kiekvieno tiesę į taikių susirinkimų laisvę bei laisvę jungtis i asociacijas kartu su kitais, įskaitant tiesę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas. Panašus principas yra įtvirtintas ir kituose teises aktuose. Jo pagrindu gali būti kuriamos tarptautinės organizacijos, kurios yra skirstomos į tarptautines vyriausybines (toliau – TVO), kuriose tiesiogiai dalyvauja vyriausybės, ir tarptautines nevyriausybines organizacijas (toliau – TNO), juungiančias necionalines visuomenines organizacijas arba kelių valstybių asmenis. Toliau bus aptartos šios organizacijos atskyrai ir bus išskirti jų pagrindiniai skirtumai bei panašumai.

Tarptautinės vyriausybinės organizacijos

Tarptautinės vyriausybinės organizacijos yra pagal tarptautinę teisę įsteigti valstybių susivienijimai, vykdantys tarptautine sutartimi nustatytus tikslus ir turintys jiems įgyvendinti reikalingas teises bei pareigas ir atitinkamą organų sistemą .
TVO išsivystė iš dvišalių valstybių sąjungų, iš pradžių daugausia karinio pobūdžio, prie kurių, plečiantis valstybių ryšiams, prisijungdavo ir daugiau valstybių. Iš pradžių šios sąjungos buvo trumpalaikės, vėliau tapo pastovesnės. Prrimosios nuolatinės TVO atsirado tik XIX a. viduryje ir jos buvo nepolitinio pobūdžio, veikė kaip administracinės sąjungos. 1919 m. įsteigiama universali politinė TVO – Tautų sąjunga, kurios uždavinys buvo palaikyti taiką ir saugumą. Šiandien egzistuoja labai daug TVO, kurios veiksmingai padeda palaikyti ta

arptautinę taiką ir saugumą, vystyti tarp tautų draugiškus santykius, įgyvendinti tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant socialinio, kultūrinio ir humanitarinio pobūdžio problemas. Yra daugybė regioninių, lokalinių TVO, kurios dalyvauja vystant įvairių valstybių bendradarbiavimą.
Galima išskirti tokius pagrindinius TVO požymius:
1. paprastai TVO kurėjais laikomos 3 ar daugiau valstybių, nes tai yra viena iš daugiašalio bendradarbiavimo formų. Maksimalus valstybių skaičius nėra nurodomas.
2. TVO yra kuriamos tarptautinės sutarties pagrindu, kurioje numatoma TVO struktūra, tikslai, kompetencija, sprendimų priėmimų procedūra. Svarbu pažynėti, kad organizacijos tikslai neprieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams.
3. TVO turi įgyvendinti savo tikslus. Jeigu TVO neįgyvendina savo tikslų, atsiranda problema dėl jos egzistavimo, nes paprastai TVO nustoja egzistuoja, kai neįgyvendina tikslų. (Pvz., Savitarpio pagalbos sutarties organizacijos, Tautų Lygos žlugimas.)
4. kiekviena TVO turi institucijų sistemą.
5. kiekvienoje TVO turi būti numatyta institucijų kompetencija, spprendimų priėmimo tvarka bei sprendimų juridinė reikšmė. TVO priimamos rezoliucijos, išskyrus vidaus reikalus, gali būti tik rekomendacinio pobūdžio .
Taigi TVO galima apibūdinti kaip trijų ar daugiau valstybių susivienijimą, įkurtą remiantis tarptautine sutartimi, turintį suderintus tikslus, veiklos principus, pastoviai veikiančias institucijas, nustatytą sprendimų priėmimo tvarką ir procedūrą.
Apibūdinant TVO prigimtį, išskirtini šie momentai:
1. TVO įkuria valstybės. Valstybės, įkurdamos TVO, apibrėžia jos veiklos ribas, t.y. organizacija įkuriama daugiašalės tarptautinės sutarties pagrindu, kurią pasirašo valstybės.
2. valstybės, tapdamos TVO narėmis, tiek organizacijos viduje, tiek už jos ribų ne
epraranda suvereniteto. Svarbu pažymėti, kad TVO veikloje laikomasi suverenios lygybės principo.
3. TVO niekada negali kištis į valstybių vidaus reikalus. Pvz., JTO įstatų 2 str. 7 p. pabrėžiama, kad įstatai nesuteikia teisės jokiai organizacijai kištis į reikalus, kurie iš esmės priklauso valstybių vidaus kompetencijai.
4. TVO sprendimus įgyvendina pačios valstybės .

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos

Nevyriausybinės organizacijos yra privačios organizacijos (asociacijos, federacijos, draugijos, institutai, grupės ir pan.), kurios nėra įkurtos vyriausybių ar tarpvyriausybinio susitarimo pagrindu, tačiau jos dėl savo veiklos efektyvumo vaidina gana svarbų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose ir jų nariai turi savarankiškas (nepriklausomas) balsavimo teises .
Nevyriausybinių organizacijų terminas plačiausia prasme gali apimti netgi bažnytines (konfecines) organizacijas, profesines sąjungas, savišalpos kasas, kooperatyvus, nepriklausomas švietimo įstaigas, taip pat neformalius judėjimus .

TNO, pasak M. Salomono, yra:
1. institucionalizuotos;
2. privačios, t.y. institucine prasme atskirtos nuo vyriausybės (valdžios), net jei ir gauna jos paramą;
3. neskirstančios pelno, t.y. negali duoti nuosavybės grąžos;
4. savivaldžios, t.y. kontroliuojamos remiantis savo vidaus procedūromis, o ne valdomos iš išorės;
5. savanoriškos, t.y. neprivalomos .
Prof. Kūris išskiria tokius TNO požymius:
1. jos steigiamos nesiremiant tarptautiniu vyriausybiniu susitarimu;
2. savo veikla nesiekia pasipelnymo tikslų;
3. yra pripažintos nors vienos valstybės arba turi konsultacinį statusą TVO;
4. gauna piniginių lėšų daugiau kaip iš vienos valstybės .
Veikia politinės, socialinės, profsąjungų, jaunimo, sporto ir kt. nevyriausybinės organizacijos. Jos skiriasi savo tiklslais ir sudėtimi, idėjine orientacija, veiklos formomis ir metodais. Tačiau yra pabrėžiama, ka

ad jos būtinai turi atitikti šiuos 3 požymius:
1. jos yra tarptautinės;
2. nuolatinės;
3. nesiekančios pelno.

Tarptautinių vyriausybinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų panašumai

1. Pagrindinis TVO ir TNO panašumas yra tas, kad jos abi yra tarptautinio pobūdžio, t.y. jų veiklos teritorija neapsiriboja vienos valstybės sienomis. Jos yra sudaromos tarptautiniame lygmenyje ir veikia pasauliniu arba regioniniu mąstu.
2. Tiek TVO, tiek TNO veiklos sritys yra panašios. Jos veikia politikos, ekonomikos, mokslo ir technikos, kultūros, socialinių reikalų srityse.
3. Abiejų šių organizacijų tikslas yra skatinti tarptautinį bedradarbiavimą įvairiose srityse. Daugelis TNO glaudžiai bendradarbiauja ir su TVO.
4. TVO ir TNO yra nuolat veikiančios institucijos ir turi vidinę struktūrą.
5. Tiek TVO, tiek TNO yra valstybių finansuojamos.
6. Abi turi tam tikrą įtaką tarptautinei teisėkūrai. TVO rezoliucijos, nors ir yra rekomendacinio pobūdžio, bet daro įtaką kitų tarptautinės teisės institucijų priimamiems sprendimams. O TNO prisideda prie tarptautinės teisės normų įgyvendinimo kontrolės ir tyrimo sustiprinimo, kai reikia papildomo ekspertų vertinimo (pvz., žmogaus teisių srityje) .

Tarptautinių vyriausybinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų skirtumai

1. Pagrindinis skirtumas – tai valstybių vyriausybių vaidmuo šiose dviejose organizacijose. TVO vyriausybės dalyvauja tiesiogiai, yra jos nariais, išlaiko organizacijų kontrolę priimant sprendimus bei jas finansuojant. TNO yra nepriklausomos ir institucine prasme atskirtos nuo vyriausybės bei yra steigiamos nesiremiant tarptautiniu vyriausybiniu susitarimu.
2. TVO nariais gali būti trys ar daugiau valstybių. TNO na

ariais gali būti nacionalinės organizacijos, fiziniai asmenys bei nacionalinės organizacijos ir fiziniai asmenys . Nors kai kurioms TNO tam tikras funkcijas vykdyti patiki ir valstybės, pvz., Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui .
3. TVO steigiamos tarptautinių susitarimų pagrindu ir joms taikoma tarptautinė teisė, tačiau nėra jokių tarptautinių teisinių standartų, reguliuojančių TNO steigimą ir statusą. TNO yra taikoma nacionalinė teisė tos valstybės, kurioje ji yra įsikūrusi.
4. TVO yra tarptautinės teisės subjektas, o TNO – nacionalinės teisės subjektas. TVO gali susitarti dėl suteikimo TNO tam tikrą konsultacinį ar stebėtojo statusą, kartu joms suteikiant ir ribotą tarptautinį statusą, tačiau tai nepadaro TNO tarptautinės teisės subjektais .
5. Skiriasi šių dviejų tarptautinių organizacijų teisinis subjektiškumas. TVO turi teisinį subjektiškumą tik dėl tam tikrų tarptautinio pobūdžio teisių bei pareigų, t.y. ji gali naudotis privilegijomis ir imunitetais, gali būti tarptautinės atsakomybės ir žalos atlyginimo subjektu. TVO teisinio subjektiškumo turinys yra ribojamas sutartimis, kurias valstybės sudaro steigdamos šias organizacijas bei suteikdamos joms teises ir pareigas, kad šios galėtų įgyvendinti savo konkrečius uždavinius. TVO veikia ultra vires, jeigu savo veikloje viršija steigimo sutartimi jiems suteiktus įgaliojimus . O TNO kaip nacionalinės teisės subjektas, veikdama pagal savo įstatus, gali turėti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pasisakyti teisme ar arbitraže. Ji neturi tarptautinio pobūdžio teisių bei pareigų.

Išvados

Tarptautinės vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos veikdamos tarptautiniu lygmeniu skatina tarptauninį bendradarbiavimą sprendžiant politikos, ekonomikos, mokslo ir technikos, kultūros, socialinių reikalų ir kitokio pobūdžio problemas. Tai yra nuolat veikiančios valstybių finansuojamos institucijos, turinčios savo vidinę struktūrą ir institucijas. Tačiau kartu jos turi ir daug skirtumų. TVO veikoje tiesiogiai dalyvauja vyriausybės, yra jos nariais ir vaidina didelį vaidmenį priimant TVO sprendimus ir juos įgyvendinant. O TNO steigėjais nėra vyriausybės ir jos nėra įsteigtos susitarimais tarp vyriausybių. Jos nariai yra privatūs asmenys arba nacionalinės organizacijos. TVO yra tarptautinės teisės subjektas ir jai yra taikoma tarptautinė teisė, o TNO yra nacionalinės teisės subjektas, kuriam taikoma tos valsybės nacionalinė teisė, kurioje ji yra įsikūrusi. Tai įtakoja ir šių organizacijų subjektiškumą: TVO turi tam tikro tarptautinio pobūdžio teises ir pareigas, o TNO – tik nacionalinio pobudžio, kiek leidžia jos įstatai. Tačiau nepaisant jų skirtumų, tiek vyriausybinės, tiek ir nevyriausybinės organizacijos daro vis didesnę įtaką tarptautiniuose santykiuose sprendžiant aktualias tarptautines problemas ir skatinant valstybių bendradarbiavimą.

Literatūros sąrašas

1. M. Akehurst, P. Malanczuk. Šiuolaikinis tarptautinės teisės įvadas. Vilnius, 2000.
2. Encyclopedia of Public International Law. North-Holland.
3. P. Kūris, M. Požarskis. Tarptautinės teisės apybraižos. Vilnius, 1985.
4. V. Vadapalas, D. Jočienė. Nevyriausybinės organizacijos tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje. Vilnius, 2001.
5. V. Vadapalas. Tarptautinė teisė. Bendroji dalis. Vilnius, 1998.

Leave a Comment