Virtualių įmonių pranašumai

TURINYS
ĮVADAS 3
1. VIRTUALIOS ĮMONĖS VERSLO IR ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS SĄVOKŲ ANALIZĖ 4
2.VIRTUALIOS ĮMONĖS VERSLO IŠTAKOS 5
3.ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS IR TRADICINIO VERSLO ANALIZĖ 7
4.VIRTUALIOS ĮMONĖS VERSLO ANALIZĖ 10
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14

Įvadas
Pasaulio raidos tendencijos rodo, kad nuo agrarinės, industrinės visuomenės sparčiai ir vienareikšmiškai žengiama į informacijos visuomenę. Tai reiškia, kad vis mažiau žmonių reikia žemės ūkiui ir industrijai. Daugėja žmonių, dirbančių paslaugų ir informacinio aprūpinimo srityje. Lietuvai, neturinčiai žaliavų ir nedisponuojančiai kokiais nors kitais strateginės svarbos ištekliais, informacijos visuomenės kūrimo kelias yra gyvybiškai svarbus. Kartu tai išties unikali galimybė būti lygiaverčiais kitų šalių partneriais irr stipriais konkurentais.
Tolydžio intensyvėjant informacinės sąveikos procesams, atsiranda globali visuomenė, kurios pagrindiniu bruožu tampa informacija. Globalizacijos sąlygomis transformuojasi nacionalinės valstybės, kuriasi internacionalinės institucijos, formuojasi jų tinklai. Labiausiai industriniu požiūriu išsivysčiusiose valstybėse realiai modeliuojamas kitas pasaulio raidos etapo tikslas – žinių, kompetencijos ir išminties visuomenė. Kiekviena stipri valstybė, pasitelkusi modernią informacijos vadybą, siekia suformuoti savo strateginę poziciją bei sukurti kritinį strateginį pranašumą – savo sėkmės garantą.
Darbo objektas – tradicinės ir virtualios įmonės verslo palyginimas.
Darbo tikslas – virtualios įmonės verslo privalumus bei trūkumus.
Darbo metodai – teorinės literatūros annalizės, sisteminės ir loginės analizė.

1. Virtualios įmonės verslo ir elektroninės komercijos sąvokų analizė

Pramoninio amžiaus konkurencingumo atributų – pigios aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, gausių žaliavos išteklių, transporto infrastruktūros – nebepakanka, kad tarptautinis verslas ateitų į Lietuvą. Nuotolis – jau nebe kliūtis prekybai su tolimais pasaulio taškais. At

tsirado nauji informacijos amžiaus konkurencingumo atributai: veiksminga ir daugialypė informacinė infrastruktūra ir darbo jėga, gebanti išnaudoti jos potencialą. Tokia terpė, skatinanti vidaus prekybą ir spartų tarptautinių rinkų plėtojimą – esminis augimo veiksnys, kadangi eksporto rinka ateityje daugeliui valstybių bus didžiausias atskiras bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo šaltinis.
Prasmingo tikslo siekiančios valstybės modelio formavimas yra svarbus žingsnis kuriant Lietuvos valstybės ateities viziją. Mums reikalinga valstybės idėja, galinti sutelkti dabarties ir ateities kartas. Tokia idėja dabartiniame etape gali tapti informacijos visuomenės, t.y. naujos kokybės visuomenės, kūrimas, kur valstybės, organizacijų, kiekvieno asmens informacinė kompetencija lems jų veiklos efektyvumą. Pasirengimas dirbti ir gyventi informacijos visuomenės aplinkoje tampa esmine prielaida ir bendradarbiaujant su Europos Sąjunga.
Siekiant ištirti ir nustatyti Virtualios įmonės verslo socialinius ir ekonominius efektus, svarbu apibrėžti, kąą reiškia sąvoka “Virtuali įmonė verslas”. Įvairūs literatūros šaltiniai pateikia skirtingus Virtualios įmonės verslo ir elektroninės ko¬mercijos apibrėžimus. Kai kurie Virtualios įmonės verslo api¬brėžimai (VVemerfelt. 1984; Davis and Sotkin, 1991) apima finansines ir komercines transakcijas, vykstančias elektroninėje terpėje, įskaitant elektroninį pasikeitimą duomenimis (electronic data interchange – EDi, angį.), elektroninius fondu pervedimus (electronic tunds transfer -EFT. angt.) ir operacijas, susijusias su kreditinėmis-debetinėmis banko kortelėmis.

2.Virtualios įmonės verslo ištakos

XX a. septintais dešimtmetis, kai pradėtos vykdyti verslo operacijos tarp finansinių institucijų ir korporacijų. Ši Virtualios įmonės ve

erslo sistema žinoma palyginti seniai. Joje vykstančių transakcijų apyvartos siekia milijardus piniginių vienetų kasdien. Kiti autoriai (Aston, and Schwarz, 1992: Cronin, 1994). apibūdindami nagrinėja¬ma, terminą, apsiriboja teiginiu, kad Virtuali įmonė verslas – tai mažmeninės prekybos operacijos, kuriose sandoriai sudaromi tinkluose, tokiuose kaip internetas. Taigi, nors kom¬piuteriu ir elektroniniu įrenginių naudingumas verslui plačiai pripažįstamas. Tačiau jų ekonominiai povei¬kiai nepakankamai apgręžti, ir juos sunku įvertinti ofi¬cialioje statistikoje.
1 pav. tradicinio ir Virtualios įmonės verslo palyginimas

Pasak Craig sąvokos “Virtuali įmonė verslas” ir “elektroninė komercija” iš esmės skiriasi. Elektronine ko¬mercija yra Virtualios įmonės verslo dalis. Tai procesų ir veiksmų rinkinys, leidžiantis vartotojui įsigyti paslaugas ar pre¬kes iŠ jų tiekėjo, naudojant programas ir tinklus transakci¬joms vykdyti. Virtuali įmonė verslas apima ne vien pirkimą ir pardavimą.. Pavyzdžiui, Virtuali įmonė verslas, gali apimti produkto kūrimą, gamybą, dizainą, taip pat savitarną, ap¬tarnavimą po pardavimo, užklausas ir analizę, kurios leidžia pirkėjui analizuoti ir modifikuoti pirkimo procesą.
Taikant elektroninį verslą firmoje, pirmiausia reikia at¬sižvelgti į du dalykus: programinę įrangą (informacijos apdorojimo priemones) ir duomenis. Programinė įranga parenkama pagal įmonės tikslus, verslo specifiką ir verslo modelio struktūrą.
Pagal verslo procese naudojamų duomenų pavidalus parenkama infrastruktūra, reikalinga efektyviam Virtualios įmonės verslo modeliui. Pavyzdžiui, jei siekiama įdiegti ryšių su vartotojais valdymo (customer relationship management – CRM) sistemą, reikia sukurti efektyvu duomenų pr

rista¬tymo (paskirstymo) modelį (būdą) į visus taškus, pasie¬kiamus vartotojui (intemeto tinklapius, telefono linijas, Virtualios įmonės pašto korespondenciją, faksą ir t.t.). Duome¬nys gali būti saugomi įvairiais pavidalais, o įvairiose verslo proceso stadijose (užsakymų priėmimo, apskaitos ir trans¬portavimo) šie pavidalai gali kisti. Dėl to reikia parinkti naudojamos informacijos (duomenų) pavidalą, suderinamą su programine įranga (informacijos arba duomenų apdoro¬jimo priemonėmis). Dėl šios priežasties pirmiausia būtina parinkti reikiamus duomenis, o po to sukurti arba pasirinkti priemones (infrastruktūrą), kuriomis šie duomenys bus saugomi ir apdorojami. Duomenų dviprasmiškumą žmogus gali suprasti teisingai, o mašina juos supranta viena¬reikšmiškai, dėl to duomenų daugiaprasmiškumą būtina eliminuoti (Craig, 2000).
1999 metais Teksaso centro universitete (University of Texas Centre) atliktas vienas išsamiausių elektroninės ko¬mercijos tyrimų (Barua ir kt., 1999). Remiantis Šio tyrimo duomenimis, Barua ir kt. (1999) pasiūlė keturių dedamųjų sistemą, pagal kurią teoriniais metodais galima išmatuoti ir įvertinti internete ekonomiką. Šią sistemą sudaro:
1. Inteneto infrastruktūra,
2. Internete priemonės – programinė įranga,
3. Intenetinio ryšio tiekėjai,
4. Internete (elektronine) komercija.
Internetu infrastruktūra apima visą tinkline ryšio infra¬struktūra, reikalingą verslo operacijoms vykdyti. Ją prižiūri telekomunikacijos įmonės ir kiti kompiuteriu bei tinklines įrangos gamintojai. Interneto priemonių dėmuo susideda iš programinės įrangos, kuri naudojama komercinėms opera¬cijoms vykdyti. Intenetinio ryšio tiekėjų dėmuo susideda iš įvairių aptarnaujančių firmų, kurios įvairiais būdais da¬lyvauja vartotojo poreikių tenkinimo procese. Interneto komercijos dėmuo apima fi
irmas, plėtojančias verslą visu minėtu trijų dėmenų terpėje (Mahadevan. 2000). Dauguma tyrėjų pastebi, jog, atliekant statistinius apskaičiavimus, sunku atskirti elektroninės komercijos transakcijas ir išvengei skaičių dubliavimo, kadangi daugelis firmų veikia durniau negu vienoje ar dviejose iš išvardytu sričių.
Elektroninė komercija” neapima organizacijų pristatančių internete savo tinklapius jų informacija apie jų gaminamus produktus, kuriuos jos parduoda materialiame pasaulyje. Elektroninėje komercijoje dalyvauja tik firmos, vykdančios komercinius sandorius internete, ir tai riboja sąvokos “elektroninė komercija” turinį (Maha¬devan, 2000).
3.Elektroninės komercijos ir tradicinio verslo analizė

Elektroninė komercija keičia prekybos tradicijas. Pa¬sak Varian, (1999), elektroninė komercija – tai vienas pa¬grindinių naujos tinklinės ekonomikos elementų. Elektro¬ninę komerciją plėtojančio organizacijos pasižymi kom¬pleksiškumu, o tai skatina tyrinėti reiškinius ir dėsnius, susijusius su elektronine komercija, tarpdisciplininiu po¬žiūriu. Vis dėlto didžioji dalis pradinės mokslinės literatū¬ros apie elektroninę komerciją buvo labai spekuliatyvi (Davis and Botkin, 1991; Aston and Schwarz, 1992; Taps-cott and Caston, 1993).
Elektroninės komercijos mąstu didėjimas paskatino atlikti nuodugnesnius elektronines komercijos naudojimo tarp organizacijų tyrimus (Cronin, 1994; Tapscott, 1995; Lloyd and Boyle, 1998). Apskritai literatūroje, nagrinėjančioje elektroninę komerciją plėto¬jančių organizacijų veiklą, ryškus entuziazmas dėl elektro¬nines komercijos teikiamos naudos ir verslo augimo per¬spektyvų, tačiau pasigendama tikslesnių empirinių tyrimų apie elektroninės komercijos teikiama naudą ir jos mastus.
Fraser (2000) teigimu, elektronine komercija yra vie¬nas iš naujų komunikacijos būdų. Jo atsiradimą sąlygojo sparti interneto plėtra. Elektroninę komerciją galima api¬brėžti kaip interneto naudojimą vertę teikiančios informa¬cijos pasikeitimui, užsakymams ir apmokėjimams tarp įmonių, taip pat tarp firmų ir galutinių vartotojų- Elektro¬ninė komercija, pasak Fraser (2000), apibūdinama kaip informacinių technologijų vykdoma saugi prekyba prekė¬mis, informacija ir paslaugomis.
Elektroninė komercija ekonominiu-vadybiniu požiūriu patraukli tuo, kad sudaro sąlygas įmonei įgyti pagrindinius keturis konkurencinius pranašumus:
1. Sumažinti produkto kaštus galutiniam vartotojui, išvengus prekybinių tarpininku – tai leidžia padi¬dinti įmonės pelną,.
2. Sumažinti bendruosius kaštus, sutaupius laiko, at¬liekant pirkimo, tiekimo ir logistikos operacijas.
3. Patobulinti informacijos rinkimą ir apdorojimą – tai sudaro sąlygas tobulinti tiekimo grandinės valdymą.
4. Išplėsti rinkas ir atrasti naujas rinkas mažesniais kaštais, surenkant ir apdorojant informaciją apie eg¬zistuojančiu ir potencialių vartotojų poreikius – tai sudaro galimybe geriau pažinti vartotojus ir atitin¬kamai tobulinti produktus.
Elektroninės komercijos paskirtis – pakeisti tradicini prekybos mechanizmą, padaryti jį lankstesnį ir kokybiškai turtingesni, suteikti rinkos dalyviams galimybę keistis in¬formacija jierns patogioje vietoje, priimtinu laiku ir interak¬tyvioje aplinkoje. Elektronine komercija galima traktuoti kaip nauju išteklių panaudojimą siekiant geresnių veiklos rezultatų nei konkurentai, todėl i elektroninės komercijos teikiamą naudą galima žiūrėti iš ištekliu panaudojimo fir¬moje efektyvumo pozicijų (Yemertclt, 1984: Bamey. 1991: Peterai, 1993). Šis požiūris plačiai paplitęs ir mokslinėje literatūroje (Tapscott, 1995).
Elektronine komercija apibrėžia kaip organizaciniu sistemų kombinacija (suderinimą tarpusavyje), kuri sukuria terpe elektroninei prekybai materialiais ir nematerialiais produktais. Šių sistemų kombinacija pagrįsta kooperacija tarp atskirų firmų- pardavėjų (Lewis šią kooperaciją vadina “hierarchija”), logistikos įmonių ir rinkos (pirkėjų).
Elektroninės komercijos plėtra paskatino elektroninės rinkos atsiradimą. Elektronine prekyba susijusi su informa¬cijos srautais, todėl dauguma firmų jungiasi į strategines sąjungas (arba “elektronines hierarchijas”) kartu su logisti¬kos įmonėmis. Pastarosios vaido fizinius prekių srautus. kurie yra mainų, vykstančių elektroninėje terpėje taip pir¬kėjo ir pardavėjo, pasekmė (Lewis. 2001).
Kiti autoriai (Coppel, 2000; Ah-Wong, 2001; Heffes, 2001) elektroninę komerciją apibrėžia gan abstrakčiai, ta¬čiau jų įvardyti šios sąvokos bruožai gali būti logiškai tar¬pusavyje susieti. Pavyzdžiui, anot Coppef (2000), elektro¬ninė komercija – tai prekyba internete prekėmis ir paslau¬gomis, kurios gali būti pristatomos fiziškai (offline) arba jos gali būti “suskaitmenintos” ir pristatomos interneto tinklu (online), Ah-Wong (2001) elektroninė komercija apibūdina kaip metodą arba būdą, kurį galima panaudoti elektroniniame versle reklamai, pirkimui, pardavimui, pa¬skirstymui, informavimui ir pristatymui prekių ir paslaugų tiek vietiniams, tiek globaliems pirkėjams ir rinkoms.
Pa¬sak Heffes (2001) elektronine komercija apibrėžiama kaip interneto panaudojimas Įmonės kuriamos vertės didinimui įmonės verslo proceso pagrindimams dalyviams (tiekė¬jams, darbuotojams, vartotojams, akcininkams ir kt.). In¬ternetas – globalinis komunikacijos mechanizmas. Vertes didinimas čia suprantamas kaip kaštų mažinimas ir paslau¬gos (produkto) kokybės tobulinimas.
Verslo procesų atžvilgiu elektroninė komercija apibūdinama kaip elektroninių tinklų naudojimas siekiant supaprastinti ir pagreitinti visus verslo procesų etapus: nuo pro¬dukto pateikimo iki pardavimo ir pristatymo.

4.Virtualios įmonės verslo analizė

Organizacijos požiūriu elektroninė komercija aprėpia visas interneto ir kitų interaktyvių informavimo priemonių transakcijoms vykdyti, o Virtuali įmonė verslas tapati¬namas su vertę teikiančiu informacijos srautų pasikeitimu tarp atskirų verslo vienetu (organizacijų ir fizinių asmenų). Vadinasi, galima daryti išvada, kad Virtuali įmonė verslas – tai ta terpė, kurioje veikia ir plėtojasi elektroninė komercija – tokia nuostata bus vadovaujamasi šiame darbe.
Virtualios įmonės verslo sąvoką padeda suprasti ros išskaidymas i tris esminius komponentus (Parker, 2000);
1. Virtualios įmonės verslo infrastruktūra;
2. Virtualios įmonės veršio procesus;
3. Elektronines komercijos transakcijas – pirkimą ir pardavimą).
Svarbus bendras Virtualios įmonės verslo procesų ir elektro¬ninės komercijos transakcijų bruožas – abiejų priklauso¬mumas nuo kompiuterinių tinklų naudojimo mastų u- inten¬syvumo. Kita vertus, kompiuterinių tinklu naudojimas kontraktams sudaryti – tai pagrindinis Virtualios įmonės ir kitu rūšių verslo skiriamasis bruožas.
Virtualios įmonės veršio infrastruktūra – tai dalis infrastruktūros, kurioje vyksta Virtualios įmonės verslo procesai ir atliekamos elektroninės komercijos transakcijos. Tai apima kompiuterius, maršrutizatorius ir kita kompiute¬rine įrangą, palydovinės, kabelinės ; optines komunikacijos techniką, tinklų kanalus, bei sistemine ir programine įrangą. Čia taip pat priskiriamos išlaidos rėmimo paslau¬goms, tokioms kaip iternetinio tinklapio kūrimas, kon¬sultacijos, Virtuali įmonė apmokėjimas, žmogiškasis kapitalas (pavyzdžiui, programuotojai).

Virtualios įmonės verslo procesas apibrėžiamas kaip bet koks procesas, kuriame verslo organizacija dalyvauja naudodamasi kompiuteriniais tinklais. Virtualios įmonės verslo proceso pavyzdžiai – pirkimai, pardavimai, sandėliavi¬mas, gamybos valdymas, logistika, taip pat komunikaci¬jos ir paslaugos, tokios kaip distancinis mokymas ir per¬sonalo atranka.

Elektroninė komercija – tai bet kokia transakcija, atlikta kompiuteriniame tinkle, kuri apima nuosavybės arba teisių naudotis prekėmis ar paslaugomis perdavimą. Tran¬sakcijos prasideda ir vyksta Virtualios įmonės verslo procesuose (pavyzdžiui, pardavimuose) ir baigiasi pardavėjo ir pirkėjo
susitarimu (sutartimi, kontraktu). Elektronine sutartis, o ne apmokėjimas yra lemiamas veiksnys elektroninės komer¬cijos transakcijoje. Elektronines komercijos transakcijų pavyzdžiai – internetu parduodamos knygos ir kompakti¬nės plokštelės, gamybinių padalinių prekių pardavimai kitiems padaliniams toje pačioje įmonėje per internetą, arba gamintojo produkcijos pardavimai mažmenininkui per EDI tinklą.
Virtualios įmonės verslo ir elektroninės komercijos api¬brėžimai susiję. Virtuali įmonė verslas ir elektroninė komercija vyksta elektroniniuose tinkluose, kurie apibrėžiami kaip elektroninėmis jungtimis sujungti įrenginiai, interaktyviai bendraujantys tarpusavyje per tinklo kanalus, į tinklą galima sujungti įvairius elektroninius prietaisus, tokius kaip kom¬piuteriai, mobilieji telefonai, televizoriai ir pan. Tokių sąsajų veikimas reikalauja minimalios žmogaus intervencijos (Par¬ker, 2000). Anot Evans (2001), Virtuali įmonė verstas – tai visų veršio operacijų integracija elektroninėje terpėje, kur tarpu¬savyje susiejami vartotojai, tiekėjai, partneriai ir darbuotojai. Apibrėžimas, be minėtų komponentų, taip pat apima marke¬tingą, užsakymų priėmimą, prekių gabenimą, atsargų kiekio nustatymą, užsakymo įvykdymą, paskirstymą ir rėmimą.
Pasak Dugan (2000). Virtuali įmonė verslas yra efektyvus tinklo teikiamu galimybių panaudojimas organizacijoje komercinėms transakcijoms vykdyti. Virtuali įmonė verslas suteikia galimybę įmonei dinamiškai sąveikauti su tinklo dalyviais (gamintojais, pirkėjais, tiekėjais, įvairiomis aptarnaujančiomis firmomis ir pan.). Kai vartotojas vykdo transakciją, grupė verslo procese dalyvaujančiu subjektų šuo momentu prisideda prie transakcijos. Visi verslo proce¬so elementai įmonėje – informacinės technologijos įrengi¬nių funkcijos, logistikos operacijos, apmokėjimo ir pristatymo formos – priderinami prie konkrečios pardavimo-įsigijimo procedūros. Virtualios įmonės verslo efektyvumas pasireiškia firmos ekonominiu – vadybiniu pasiekti ir suburti vartotojus, patiriant mažiausias laiko sąnaudas.

Išvados

1. Elektroninė komercija – tai internetinio tinklo nau¬dojimas vertę teikiančios informacijos pasikeitimui ir mai¬nų transakcijoms, apimančioms nuosavybės arba teisių naudotis prekėmis ar paslaugomis perdavimą, t.y. prekybą materialiais ir nematerialiais produktais. Elektroninės ko¬mercijos transakcijos vyksta Virtualios įmonės verslo procesuose ir baigiasi pardavėjo ir pirkėjo sandorio sudarymu.
Elektroninės komercijos tikslas – interneto panaudoji¬mas įmonės kuriamos vertės didinimui verslo proceso pa¬grindiniams dalyviams, siekiant tobulinti ir spartinti visos verslo procesų etapus: nuo produkto pateikimo iki parda¬vimo ir pristatymo.
Elektroninės komercijos proceso rezultatas – prekybi¬nių sandorių sudarymas internete – elektroninėje rinkoje.
Virtuali įmonė – tai efektyvus tinklo ir infrastruktūros teikiamų galimybių panaudojimas visų verslo operacijų, apimančių gamybą, vadybą, marketingą, logisti¬ką ir komercija, integracijai elektroninėje terpėje, kurioje tarpusavyje susiejami tinklo dalyviai: gamintojai, tiekėjai,
partneriai ir vartotojai.
Virtualios įmonės veršio tikslas – maksimizuoti įmonės gaunamą pelną, sudaryti sąlygas efektyviai ir betarpiškai sąveikauti su kitais tinklo nariais verslo proceso dalyviais -interaktyvioje aplinkoje. Idealiame Virtualios įmonės verslo modelyje vieno komer¬cinio sandorio įvykdymo kastai lygūs neriboto skaičiaus sandorių įvykdymo kaštams, t.y. ribiniai sandorio sudary¬mo kastai lygūs nuliui.
Elektroninį komercija – tai Virtualios įmonės verslo komponentas. Elektroninės komercijos procesuose atliekamos prekių ir paslaugų pirkimo, pardavimo, rėkiamos, paskirstymo, informavimo ir pristatymo operacijos tiek vietinėse, tiek globaliose rinkose.
Elektroninėje komercijoje dalyvauja tik firmos, vykdančios komercinius sandorius internete. Elek¬troninė sutartis, o ne apmokėjimas yra lemiamas veiksmas elektroninės komercijos transakcijoje.
Elektroniniame versle pagrindine techninė proble¬ma – duomenų, naudojamą įvairiose verslo proceso stadijose (užsakymų priėmimo, apskaitos ir trans¬portavimo), pavidalo nepastovumas. Duomenų dviprasmiškumą žmogus gali suprasti teisingai, kita vertus, mašina (kompiuteris) juos supranta vienareikšmiškai, dėl to elektroniniame versle būtinas duomenų daugiaprasmiškūmo eliminavimas, pateikiant duomenis standartizuotu pavidalu.

Literatūra

2. Ah-Wong, J.. E-commerce progresą. Enablers, inhibitors and ihe shortienn future // European Business Journal. Lon

Leave a Comment