Kuo paaiškinama paslaugos apibrėžimų gausa: surasti universalų paslaugos apibrėž. trukdo tretinės veiklos įvairovė. Paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos kaip produkto sudėtinės dalies. Formuojant paslaugos apibrėž. visuomet atsiras reiškinių, kurie visuotinai pripažįstami paslaugomis, tačiau netelpa į tą apibrėžimą, t.y.apibrėžimas yra vienaip ar kitaip ribotas. Kuo skiriasi paslauga nuo tretinės veiklos: tretinė veikla apibūdina bet kokią veiklą, kurios rezultatas neturi daiktinės materialios išraiškos. Paslauga yra tretinės veiklos forma, bet ne bet kokia tretinė veikla virsta paslauga. Paslauga atsiranda tik ten kur yra atsiskyrę teikėjas ir vartotojas, o tretinė veikla virsta paslauga kai ji atliekama kito fizinio ar juridinio asmens poreikiams patenkinti. Paslauga sau neįmanoma, ji virsta savitarna arba vidinės tretinės veiklos forma. Teikėjo ir vartotojo atskirumas bei ekonominis savarankiškumas yra prielaida paslaugai atsirasti.Ką reiškia paslaugos heterogeniškumas ir kokios jo priežastys: Heterogeniškumas (nevienalytiškumas) atsiranda iš to, kad paslaugą kuria ir teikėjas ir klientas, o ji pati yra kūrimo proceso išdava. Vienam vartotojui paslauga nėra tiksliai tokia pat kaip ir kitam viena iš priežasčių yra susidarę santykiai tarp kliento ir paslaugos tiekėjo.Paslaugos apibrėžimas: tai veikla ar veiklos procesas, neturintis materialaus apčiuopiamo rezultato, ir skirtas tenkinti kito asmens (fizinio ar juridinio) poreikius.Svarbiausios paslaugų savybės: neapčiuopiamumas; hetrogeniškumas (nevienalytiškumas), gamybos ir vartojimo vienovė (neatskyriamumas); kliento dalyvavimas; neįmanomas kaupimas ir sandėliavimas, nėra nuosavybės perdavimo.Kokios paslaugų savybių laikomos esminėmis, sisteminėmis ir kodėl: neapčiuopiamumas, heterogeniškumas, gamybos ir vartojimo vienalaikiškumas. Šios savybės apsprendžia kitas savybes, todėl laikomos esminėmis, sisteminėmis.Kokias problemas vadybai ir marketingui sukelia paslaugos neapčiuopiamumas: 1. paslaugos negalima iš anksto pademonstruoti klientui (iškyla klausimas ar klientas supras kas jam siūloma). Komunikacijos problema (kokiomis priemonėmis (įvaizdžiais, simboliais) pristatyti savo veiklą ir galimybes). 2. Sunku kontroliuoti teikiamos paslaugos kokybę (paslauga neišreiškiama matuojamais kiekybiniais parametrais).3. Sunku apsiginti nuo konkurentų patentais ir licenzijomis (pvz. Intelektualinė nuosavybė).Paslaugų gamybos ir vartojimo vienybės pasekmės vadybai ir marketingui: Tos pačios rūšies paslaugos yra nevienodos, skirtingai nuo pramonės įmonių, kur gaminami produktai gali būti visiškai identiški, vienodi pagal tam tikrus standartus Paslaugų neapčiuopiamumas apsunkina griežtų standartų taikymą, kuriuos kartais taikyti galim tik atskirose paslaugos proceso fazėse. Paslaugos tiekimo procese dalyvaujantis klientas įneša tam tikrą neapibrėžtumo dozę, kiekviena paslauga priklauso nuo personalo, kuris tiesiogiai bendrauja ir kontaktuoja su klientu. Klientui yra padidėjusi rizika ir abejonės ar paslauga atitiks jo lūkesčius, paslaugose išryškėjo kliento lojalumo tiekėjui tendencija, paslaugų įmonei labai svarbus personalas tiesiogiai kontaktuojantis su klientu. Nuo to kaip šie darbuotojai įvertins kliento poreikį. Paslaugų įmonės sėkmė priklauso didesne dalimi nuo to kaip išspręsti vidiniai vadybos klausimai ir pačios paslaugos atlikimo kokybės.Su kokia paslaugų savybe siejamas paslaugos kaštų nepastovumas: Paslaugų heterogeniškumas neretai sudaro papildomus kaštus tiekėjui. Ypač kaštai didėja tuomet kai įmonė linkusi labiau personalizuoti savo teikiamas paslaugas, ir skirtingiems klientams tos pačios paslaugos savikaina tampa nevienoda. Tai gana keblus momentas įmonių vadovams apsispręsti iki kokio laipsnio toleruoti susidarančius nukrypimus.Kodėl personalo vadyba paslaugų atveju užima išskirtinę vietą: Kadangi paslaugų įmonėje personalas tiesiogiai kontaktuoja su klientu. Nuo personalo priklauso kaip nevienoda klientų paklausa bus suderinta su tiekiama paslauga. Nuo personalo priklauso kliento požiūris į paslaugą, t.y kaip šie darbuotojai įvertins konkretaus kliento poreikį, sugebės sukurti tarpusavio pasitikėjimo atmosferą, numatyti paslaugos pritaikymo kiekvienam klientui galimybes.Kokias vadybos problemas sukelia kliento artumas fizine ir geografine prasme: kliento artumas fizine prasme apsunkina paslaugų firmos veiklą, kai kuriose paslaugose (restoranas, parduotuvė) ji virsta fiziniu dalyvavimu. Geografinis artumas palengvina paslaugos prieinamumą ir sumažina jos kaštus (prekių transportas). Todėl paslaugų įmonės orientuotos dažniausiai į ribotą rinkos kliento pasiekiamumo ribose. Plėsdamosios geografine prasme firmos turi įkurti savo reprezentacinių punktų tinklą, kad palengvintų kontaktą su nutolusiais klientais. Tokia įmonės struktūra susiduria su šių punktų valdymo problemomis, tačiau šio tipo įmonės turi žymius pastovius kaštus.
Kuo skiriasi ekonominio proceso logika paslaugų ir materialiųjų prekių atveju: Kitokia vartojimo pozicija: materialiųjų pr. Atveju yra baigiamoji proceso grandis, o paslaugų pr. Atveju sutampa su gamybos procesu. (gamybos procesas tampa neatskiriamu nuo paslaugos vartojimo proceso formų ir logikos). Materialiųjų produktų ekonominio proceso logika: Produkto koncepcija→ gamybos procesas→ pardavimas→vartojimas. Paslaugų ekonominio proceso logika: Paslaugos koncepcija→ gamybos procesas ir vartojimo procesas (sutampa) →piniginiai atsiskaitymo santykiai.Kas sudaro paslaugų vadybos ir marketingo kompleksą Paslaugų vadybos kompleksą sudaro: sąveika tarp kliento ir įmonės darbuotojų bei jos materialinių išteklių; sąveika tarp tiekėjo ir kliento, personalas, paslaugos produktas, įvaizdis, tiekimo sistema, klientai; verslo paskirtis ir misija.Dėl ko diskutuojama nustatant paslaugų sektoriaus ribas: skirtingos atskirų šalių apskaitos tradicijos; Komplikuota ūkinių vienetų veikla, kai rezultatas yra ne tik prekės bet ir paslaugos, ir priešingai.; informacinės veiklos ir jos rezultatų priklausomybė; marksistinio požiūrio į ūkio struktūrą palikimas; neformalios tretinės veiklos, ypač šešėlinių paslaugų, įvertinimas.Kokie ūkio sektoriai skiriami atliekant ūkio analizę trys sektorai: agrarinis, pramonė ir statyba, paslaugos.Kuo pasireiškia ribų tarp ūkio sektorių nykimas Kad įmonės gamina ir produktus ir paslaugas. Viena iš problemų dar yra dėl gilėjančio darbo pasidalijimo ir tuo pat metu neišvengiamo poreikio kooperuotis. Kuo paremtos paprastosios paslaugų klasifikavimo schemos: jos paremtos kontrasto principu- išskiriant kontrastuojančias sudedamąsias paslaugų sferos dalis pagal kokį nors vieną kriterijų arba to kriterijaus pasireiškimo intensyvumą, dažniausiai jos naudojamos tiriant atskirų paslaugų grupių vadybos ir marketingo ypatybes.Kokios klasifikavimo schemos laikomos sudėtingomis: jos sudaromos naudojant komplikuotą kriterijų arba kelis kriterijus. Dažniausiai pagrindu imamas darbo pasidalijimo principas arba vartojimo vieta gamybos – cirkuliacijos – vartojimo grandinėje.Kuriam Lietuvos ūkio sektoriui priskiriama statyba, viešasis transportas, prekybos įmonių veikla: Statyba –F sekcija (, viešasis transportas – I sekcija, prekyba – G sekcija. Statyba- pramonė ir statyba; viešasis transportas, prek.įm.veikla- paslaugos.Kuo pasižymi I paslaugų grupė pagal rezultato pobūdį: šiai grupei priskiriamos paslaugos, turinčios izoliuota ir apibrėžtą veiklos pagrindą. Tai paslaugos susijusios su materialinių gėrybių pritaikymu arba jų naudingų savybių modifikavimu bei atstatymu. Jos artimos daiktų gamybai, daug kuo į jas panašios. Tai pat paslaugos susijusios su turtiniais santykiais dėl materialinių gėrybių, užtikrinant jų mainus, nuosavybės pakeitimą, nuomą, disponavimą, nekeičiant šių gerybių savybių. Šio pogrupio paslaugos daugiau liečia nuosavybės teises, negu pačius objektus. Paslaugos asmenims arba namų ūkiui, teikiamos personaliai ar kolektyviai (kirpyklos, masažas, susisiekimo paslaugos). Pervežtų klientų sk. Galima dauginti iš nuvažiuoto atstumo, galima nustatyti aptarnautų kirpykloje klientų sk. Ir panš.Kokios paslaugos priskiriamos II grupei: tai paslaugos susijusios su gamybos organizavimu, tačiau neturinčios tiesioginio ryšio su materialinėmis gėrybėmis, jos apsprendžia gamybos sąlygas, organizavimą ir valdymą (inžinierinės, konsultacinės ekspertų, juridinės, bankinės, finansinės, reklamos, logistikos, draudimo paslaugos.Kokiais rodikliais išreiškiamos I grupės paslaugų rezultatas: I gr. Rezultatas turi tam tikrą materialumo laipsnį, kurį atspindi pagrindo pakeitimas, todėl galima naudoti rodiklius, parodančius pagrindo pakeitimus: pervežtų gėrybių apimtis tonomis, suremontuotų gėrybių kiekis pagal remonto sudėtingumą, aptarnautų asmenų skaičius. Rodikliai pasirenkami priklausomai nuo tikslo, gali būti atsižvelgiama į paslaugos sudėtingumą (įvykdytų sandorių sk., pardavimų (sandorių) apimtis: kiekis x kaina).Kuo pasižymi mišrieji paslaugų rezultato rodikliai: Taikomi toms paslaugoms kur negalima to rezultato tiesiogiai pamatuoti. Šie rodikliai išreiškia tiekėjo darbą, vartojimo sąlygas ir efektyvumą vartojančiai publikai. Jie atspindi bandymus surasti paslaugos pritaikymo efektus (pvz. Gydyme – mirtingumų sk., sėkmingai išlaikytų egz. %). Tai yra paslaugos rezultato rodikliai, atspindys socialinius efektus, aktyviai vartojant paslaugas. Tiesioginis tokių paslaugų rezultatas gali būti jų rinkos kaina (konsultacijos, dėstymo valandos apmokėjimas).Kokios priežastys nulemia II, III, IV grupės paslaugų rezultato skaičiavimo sunkumus: Šių paslaugų pagrindas neturi materialaus apibrėžtumo. Rezultatas pasireiškia kaip sąveika tarp tiekėjo ir paslaugos vartotojo. Taigi nėra aiškios materialaus pagrindo transformacijos, apibrėžto betarpiško paslaugos efekto. Sunku izoliuoti specifinį teikėjo rezultatą dėl didelio sąveikos laipsnio tarp teikėjo ir naudotojo. Kas trukdo tiksliai išreikšti paslaugų veiklos našumą? Pati paslaugos prigimtis trukdo tikslai apibrėžti šios veiklos rezultatus. Našumo esmę sudaro kiekybinis santykis tarp rezultato ir priemonių tam rezultatui pasiekti. Tai priemonė vidiniam ekonominio proceso efektyvumui išreikšti. Paslaugos, kitaip negu materialinės gėrybės, pratęsia savo rezultato susidarymo momentą už tiesioginio paslaugos teikimo ribų, įgalindamos vienokią ar kitokią sistemą pagerinti savo būseną bei palaikyti tam tikras funkcionavimo sąlygas. Daugeliui paslaugų rezultato sąvoka persikelia iš paslaugos tiesioginio teikimo į kliento lygmenį vietos ir laiko atžvilgiu. Ji atsispindi sistemos rezultatų pokyčiuose.Kurios grupės paslaugos santykinai palankios našumui išreikšti? Našumas lengviau sprendžiamas tokiose paslaugose, kurios remiasi standartizuotais procesais. Tai remonto, transporto, ryšių ir kai kurios kitos I grupės paslaugos, kurių našumas g.b. matuojamas kaip santykis tarp atliktų standartizuotų veiksmų ir tam tikslui sunaudotų gamybos veiksnių: darbo bei kapitalo. Kuo labiau paslaugos procesas priartėja prie materialinių prekių gamybos sąlygų su techniniais ir technologiniais standartais, reprodukuojamais veiksmais ir procesais, tuo lengviau galima taikyti ir naudoti našumo matavimo tradicinius būdus ir jo gerinimo priemones.Ką reiškia tiesioginis paslaugų veiklos efektyvumas? Tiesioginis efektyvumas dar vadinamas operatyviniu efektyvumu. Tiesiog. efektyvumo matavimai t.b. pajungti bendrajam kompleksiniam paslaugos efektyvumui gerinti. Visos tiesioginio efektyvumo didinimo priemonės paslaugų firmose turėtų būti iš anksto įvertintos paslaugos bendrųjų rezultatų kiekio ir kokybės požiūriu.Ką parodo bendrasis paslaugų veiklos efektyvumas? Bendrasis paslaugos efektyvumas turėtų būti kriterijumi nustatant tiesioginio efektyvumo matavimo zonas, pasirenkant matavimo techniką ir rodiklius atliekant įv. f-jų efektyvumo vertinimus. Paslaugos vartotojo problemų sprendimas yra esminis atskaitos taškas didinant paslaugų našumą arba jų efektyvumą.Koks santykis tarp tiesioginio ir bendrojo paslaugų veiklos efektyvumo? Matuojant paslaugų našumą egzistuoja 2 lygmenys:1) tai bendrasis paslaugos efektyvumas išreiškiamas kompleksiniais rodikliais, apibūdinančiais aptarnaujamos sistemos funkcionavimą, 2) tiesioginio efektyvumo lygmuo, išreiškiamas įprastiniais industriniais veiklos efektyvumo matavimo metodais ir rodikliais. Jų sąveikoje dominuoja bendrasis efektyvumas, tiesioginiam efektyvumui atliekant pagalbinį vaidmenį.Kas riboja industrializacijos plėtrą paslaugų sektoriuje? Paslaugose plinta mechanizuoti ir automatizuoti procesai bei operacijos, naudojama sudėtinga elektroninė aparatūra. Techninės priemonės paprastai sujungiamos į vieningą kompiuterizuotą sistemą, įgalinančią patobulinti paslaugos teikimą bei pakeičiančią žmonių darbą. Naujos duomenų perdavimo, kaupimo ir apdorojimo priemonės atveria galimybes tobulinti teikėjo ir kliento sąveiką, įveikti paslaugoms būdingas atstumo ir laiko kliūtis. Kadangi paslaugų veikla labai nevienoda, heterogeniška, naujųjų technologijų taikymas kiekvienoje šakoje yra pasiekęs skirtingą lygį. Ne visos paslaugos vienodai palankios šioms technologijoms, todėl jų įdiegimas yra netolygus, praeinantis atskirus etapus kiekvienoje šakoje pagal jos individualią vystymosi logiką.Kokias fazes pereina paslaugos techninio pertvarkymo išdavoje? Dauguma paslaugų išlaiko tam tikrą raidos nuoseklumą. Jose paprastai pereinama nuo amatininkiškosios raidos pakopos, paremtos teikėjų individualiu darbu, prie techninių sistemų mechanizuojant ir automatizuojant pasikartojančius veiksmus bei procesus ir gaunant masto ekonomiką. Išdavoje sukuriamas savitas rezultatas-paslauga, įgijusi materialaus produkto savybių, kuriam būdinga ribota teikėjo intervencija. Keturios kai kurių paslaugų pertvarkymo fazės: I- Tradicinės ikiindustrinės paslaugos, II-kvazi-industriniai masiniai “ produktai-paslaugos”III- “kvaziproduktai” sąveikoje su komercija ir marketingu, IV- papildomų paslaugų prioritetinis kūrimas.Aktyvūs ir reklūs klientai.Kokios charakteristikos apibūdina paslaugos kokybę vartotojo požiūriu? Charakteristrikos: 1) Patikimumas- reiškia firmos sugebėjimą teisingai atlikti paslaugą, 2)Atsakomybė-tai pasiruošimas tuoj pat padėti klientui ir suteikti tinkamą paslaugą, kai klientui jos reikia, neverčiant jo laukti, kol darbuotojas užsiėmęs savo reikalais. 3) Užtikrintumas- ši savybė apima firmos darbuotojų profesinę kompetenciją paslaugai atlikti.4) Įsijautimas ir palankumas-sąvoka, apimanti aplinką, palengvinančią paslaugos kontaktus, komunikaciją, kliento poreikių supratimą, dėmesį jam.5) Apčiuopiamumas –apima paslaugos akivaizdumo apraiškas.Jas sudaro paslaugos teikimo fizinės priemonės, esantis personalas, jo išvaizda, firmos veiklos pristatymo priemonės, suteiktą paslaugą patvirtinantys dok-tai.Ką reiškia techninė paslaugos kokybė? Techninė kokybė yra tai, ką klientas gauna teikiant paslaugą. Tai išorinės paslaugos akivaizdumo apraiškos. Dažnai g.b. vartotojo išmatuotos, jų pobūdis priklauso nuo pritaikyto techninio sprendimo. Techninė kokybė paprastai susijusi su paslaugos teikimo fizinėmis priemonėmis bei technologijomis, kurių savybės nustatomos įprastiniais prekių kokybės vertinimo metodais. Jų buvimas ir būklė g.b. pademonstruoti klientui prieš suteikiant paslaugą.Ką reiškia funkcinė paslaugos kokybė? Kliento nuomonę apie gautos paslaugos kokybę formuoja ne tik išoriniai objektyvūs jos požymiai. Svarbią reikšmę įgyja paslaugos suteikimo būdas, teikėjo elgsena ir kitos aplinkybės, kuriomis suteikiama paslauga, tarp jų paminėtinas ir poveikis, kuris gali turėti ir teigiamos ir neigiamos įtakos. Klientas yra veikiamas ne tik to, ką gauna, bet ir to, kaip jis paslaugą gauna, kaip ir kokią patirtų jis įgyja apie paslaugos gamybos ir vartojimo procesą. Būtent paslaugos suteikimo būdas sudaro funkcinės kokybės esmę.Kaip susiformuoja patirta kokybė? Techninė ir funkcinė kokybė, pereidama kliento įvaizdį apie paslaugą ir jos teikimą suformuoja kliento patirtą kokybę ir jos vertinimus.Kokia sąvoka išreiškia santykį tarp patirtos ir laukiamos kokybės? Du kokybės aspektai-kas pateikiama ir kaip pateikiama-apibūdina kliento patirtą kokybę. Tačiau jie neišsemia bendrosios kokybės sampratos, kuri yra ir platesnė ir sudėtingesnė neru patirta kokybė. Kliento patirta kokybė t.b. papildyta vartotojo laukiama kokybės sąvoka. Jei klientas turi nerealius lūkesčius, bendroji suvokta kokybė bus palaikyta žema net tuo atveju, jei objektyviai vertinant patirta kokybė nūtų visai tinkama.Kokie veiksniai suformuoja kliento laukiamą kokybę? Laukiama kokybė formuojasi kaip keleto veiksnių f-ja: firmos marketinginis bendravimas (komunikacija), kuris pasireiškia įv.formomis. Tai -skelbimai, paštas. Gyvojo žodžio veiksnys-kontaktai tarp klientų. Kliento poreikiai. Ankstesnė patirtis.Ką reiškia “tiesos momentas” paslaugų kokybės kontekste? “Tiesos momentas” yra kiekviena sąveika tarp kliento ir firmos personalo ar fizinių išteklių paslaugos teikimo metu. Šioje zonoje iškyla tiek techninės tiek funkcinės kokybės aspektas.Išvardinkite kokybės valdymo sistemas. 1) Viena iš kokybės valdymo sitemos yra paremta” tiesos momentų” valdymu, 2) kritinių zonų valdymas, 3) SERQUAL kokybės valdymo sistema, 4) kokybės lyginamasis vertinimas.Nurodykite pagrindines paslaugų vartojimo kryptis.1) kitų produktų arba paslaugų gamybai, 2) namų ūkio arba neprekinio ekonomikos sektoriaus vartojimui, 3) eksportas į kitas šalis.Kaip galima pagrįsti priklausomybę tarp paslaugų raidos ir vartojimo struktūros šalies ūkyje? Priklausomybę parodo lygtis: Ys=(q/1-q)*Yp, kur Ys-paslaugų sferos produkcija, Yp- kitų gamybos sektorių produkcija, q-vartotojiškos išlaidos paslaugoms įsigyti. Kokios yra bendosios paslaugų paklausos prielaidos? Tokios, kurios suformuoja ilgalaikes paslaugų paklasuos augimo tendencijas. Jas galima suskirtyti: 1) bendraekonomines, 2) demografines ir sociologines, 3) mokslo bei techninės pažangos veiksniai.Tiesioginiai veiksniai darantys poveikį paslaugų paklausos augimui yra tokie, kurie formuoja paslaugų paklausą trumpo laikotarpio eigoje: 1 poreikiai (lygis ir struktūra), 2 piniginės lėšos ir vartotojų perkamoji galia, 3 paslaugų kainos, 4 paslaugų prieinamumas.Bendrosios ekonominės paslaugų paklausos augimo prielaidos: 1) visuomenės turto didėjimas, 2) darbo našumo kilimas, 3) situacija darbo rinkoje-šiam prielaidų tipui priskirtina ūkio vystymo strategija ir taktika, visuomenės ekonominio gyvenimo organizavimo būdas.Demografinės ir socialinės paslaugų paklausos augimo prielaidos: 1)didėjantis laisvalaikis, 2)didėjantis moterų užimtumas, 3) didėjanti gyvenimo trukmė ir visuomenės demografinė struktūra, 4)sudėtingesnis socialinis gyvenimas, 5)gyventojų išsilavinimo lygis, 6) urbanizacija ir kt.Mokslo ir techninės pažangos prielaidos: 1)augantys ekologiniai apribojimai ir išteklių stoka, 2) augantis naujų produktų skaičius, 3) didėjantis produktų sudėtingumas, 4) darbo pasidalinimas ir gamybos internalizacija.Iš ko susideda ekonominis namų ūkio potencialas? Susidaro iš: 1)tam tikro darbo išteklių kiekio, turinčio atitinkamą kokybę bei sudėtį, 2) vartojamo turto-buto, kitų ilgalaikio bei vienkartinio naudojimo daiktų apimties bei kokybės, 3) žemės sklypų, naudojamų šeimos ūkinei veiklai bei rekreacijai ir pan., 4)piniginių išteklių, vertybinių popierių, einamųjų piniginių pajamų bei santaupų, o atskirais atvejais-brangenybių, konvertuojamos valiutos.Kokie namų ūkio veiklos padaliniai priskiriami tretinei veiklai? Antrasis apima veiklą, susijusią su vartojamų produktų priežiūra ir pritaikymu. Trečiasis apima veiklą, tiesiogiai nukreiptą į šeimos narių dvasinių ir materialinių poreikių tenkinimą. Ketvirtasis tai namų ūkio organizavimas ir koordinavimas. Didžioji namų ūkio veiklos dalis turi požymius, būdingus tretinei veiklai arba paslaugoms. Tik pirmasis padalinys yra daiktų gamyba, bet ir čia galima aptikti tretinės veiklos formų.Kokią veiklą apima namų ūkio veiklos organizavimas ir koordinavimas ir kaip kinta jos mastai šiuolaikinėje visuomenėje? Ši veikla suvokiama, kaip sprendimai panaudojant šeimos darbo ir materialinius išteklius.tai finansinės nuosavybės apskaita bei valdymas, santykiai su išoriniais ūkio subjektais dėl darbo išteklių panaudojimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, šeimos kapitalo, nekilnojamo turo panaidojimo veikla. Atsiranda paslaugų firmos, galinčios perimti iš namų ūkio dalį veiklos koordinuojant namų ūkį tvarkant nekilnojamą turtą, mažinant riziką. Kiekvienas namų ūkio padalinys gali turėti platesnį ar siauresnį veiklos atitikmenį paslaugų firmoje arba kolektyvinių paslaugų sferoje. Kaip veikia namų ūkio paklausą paslaugoms ilgalaikio naudojimo daiktų vartojimas? Ilgal. naudojimo daiktų naudojimas ne tik mažina, bet tuo pat metu ir padidina paklausą kai kurioms paslaugų rūšims. Plečiasi įrengimo, priežiūros, remonto, pirkinių apiforminimo, transportavimo, ir pan. paslaugos. Kaip veikia paslaugų paklausą didėjančios šeimų pajamos ? Plečiasi paklausa tokioms paslaugoms, kaip remontas, buto priežiūra, aprangos daiktų priežiūra, kt, buitinės paslaugos, prekybinės paslaugos ir pan. Šalia bendros jos didėjimo tendencijos galima pastebėti ir priešingų reiškinių. Išaugę pajamos didina paklausą ilgal. naudojimo daiktams, kurie tampa atskirų paslaugų substitutais. Pvz. nuosavas automobilis sumažina paklausą viešojo transporto paslaugoms ir pan.Išvardinkite veksnius skatinančius ir rbojančius paslaugų paklausą namų ūkiuose. Skatina: didėjančios šeimų pajamos, didesnė laisvalaikio trukmė, moterų užimtumas, didėjantis paslaugų prieinamumas, poreikis veiklai, kurios negali atstoti savitarna, šeimos dydis ir struktūra, valstybės politiniai sprendimai. Riboja: sumažėję šeimos pajamos, pakitusi šeimos struktūra, ilgal. naudojimo priemonių paplitimas buityje, prieinami kiti paslaugų substitutai, apsunkintas paslaugų prieinamumas, valstybės politika.Ką reiškia gamybos terciarizavimasTerciarizavimo tendencija pasireiškia didėjančiu tretinės veiklos sąnaudų svoriu ir vaidmeniu. Didėja dalis darbuotojų, kurie tiesiogiai nedalyvauja gamybos procese. Jie užsiima tretine veikla, susieta su gamybos proceso aptarnavimu.Kaip keičiasi gamybos struktūra gamybos terciarizavimo išdavojeRyškus darbuotojų, tiesiogiai nedalyvaujančių gamybos procese, lyginamojo svorio augimas. Didėja aukščiausio rango administracinių kadrų lyginamasis svoris. Didėja komercinę funkciją atliekančių darbuotojų skaičius. Santykinai mažėja sekretorių bei buhalterių. Linkę mažėti transportu užsiimančių darbuotojų skaičius, bet daugėja darbuotojų informacijos skleidimo ir gaminimo srityje.Kokios priežastys skatina tretinės veiklos plitimą ūkiniuose vienetuose1 funkcinio darbo pasidalijimo raida, 2 gamybos globalizavimas ir būtinumas išsikovoti vietą naujose rinkose, pateikiant naujus, techniškai tobulesnius produktus. Didėja finansinių bei komercinių funkcijų reikšmė.Kas skatina tretinės veiklos eksternalizavimąKai kurios funkcijos, tokios kaip gamybos organizavimas, kadrų telkimas ir apmokymas, dažnai vystomos įmonių viduje. Tačiau kartais šių funkcijų plėtimas sukelia tokį didelį kaštų didėjimą sekančiu laikotarpiu, kad tai pradeda riboti įmonės augimo tempus. Todėl įmonėms tenka šias paslaugas išskirti ir eksternalizuoti.Kokie veiksniai skatina gamybinių vienetų paklausą paslaugoms1 didesnis gaunamų paslaugų lankstumas 2 galimybė įsigyti auksto profesinio lygio žinias 3 rizikos sumažinimas ir kokybės garantijos 4 išorinių gamybos veiksnių panaudojimo galimybė 5 galimybė išvengti valstybinio reguliavimo bei reglamentavimo, taikomo kai kurioms veiklos rūšimsKokie veiksniai skatina ūkinius vienetus plėtoti vidinę tretinę veiklą1 būtinumas sukurti tik šiai firmai būdingą gamybos technologiją 2 galimybė kontroliuoti tretinės veiklos kokybę, kai ji atliekama savo sąskaita 3 sinergetinis efektas derinant tiesioginės gamybos ir tretinės veiklos procesą 4 galimybė analizuoti ir tobulinti tretinę veiklą pačioje įmonėje 5 galimybė kontroliuoti informacijos slaptumąKokį poveikį paslaugų paklausai turi įmonės dydis, produkto gamybos mastai, įm socialinė aplinkaĮmonės didėjimas paprastai mažina apklausą tokioms išorinėms paslaugoms kaip, valdymo informatika, reklama, bendroji apskaita. Šias funkcijas didesnėse įmonėse perima vidiniai padaliniai. Tuo tarpu tokioms išorinėms paslaugoms kaip maitinimas, apsauga, kadrų telkimas,, valymas, paklausa didesnė didelėse įmonėse. Kai kurioms paslaugoms būdingas paklausos augimas iki tam tikro dydžio, vėliau prasideda paklausos mažėjimas. Paklausa priklauso ir nuo soc veiksnių. Turi reikšmės kolektyvinės sutartys ir jų sąlygos. Savo vaidmenį atlieka darbo rinkos segmentacija.. Komplimentarios paslaugo- tai paslaugos, kurių veikla auga didėjant pagrindinio produkto gamybai ir realizavimui. : marketingo, pervežimo bei logistikos, prekybos, mokslinių tyrimų, konsultavimo, juridinės…Paaiškinti, kodėl paslaugų rinkose palyginti reti monopolijos ir monopsonijos atvejaiTodėl, kad paklausa paslaugų rinkoje daugumoje atvejų yra labai susiskaldžiusi, atomizuota. Paslaugų klientų ir vartotojų skaičius yra gausus, tarp savęs jie mažai tesusiję. Palyginti reti atvejai, kai atskiri paslaugos vartotojai sudaro žymią rinkos dalį. Tai dažniau pasitaiko tik kai kuriose komplimentariose paslaugose, kai paslaugų firma aptarnaują stambų užsakovą. Susiskaldę klientai retai tegali veikti kartu ir diktuoti savo sąlygas paslaugų tiekėjui. Panaši situacija klostosi pasiūlos pusėje. Paslaugų tiekėjų skaičius paprastai yra gausus. Firmos paprastai nepasižymi dideliais mastais bei gamybos apimtimi.Kokios kliūtys trukdo laisvajai konkurencijai paslaugų rinkose įsigalėti1) kliūtys susijusios su paslaugų produkto netransportabilumu. 2) industriniai ir reglamentiniai paslaugų veiklos apribojimai 3) informacijos stoka arba neskaidri rinkaKuo pasireiškia vietinis (lokalini) monopolis paslaugų rinkose ir kas jį skatina.Tipiška paslaugų rinka paprastai apsiriboja nedidele teritorija, miesto ar rajono ribomis, kartais net atskiru kvartalu, kur gyvena ir dirba pagrindinė klientūros dalis kuriai paslaugos teikimo vieta yra palyginti lengvai pasiekiama. Vietinį monopolį skatina įtemptas šiuolaikinio gyvenimo ritmas, augančios gyventojų pajamos dažnai koreguoja vartotojo prioritetus pasirenkant tarp sugaišto laiko kaštų ir paslaugos kaštų. Taip pat didėjanti laisvalaikio vertė skatina atiduoti pirmenybę pastarajam.Kuo pasireiškia paslaugų rinkos neskaidrumasKiekviena paslauga yra savita ir nereprodukuojama. Todėl dėl didžiulio savo kokybės diferencijuotumo labai sunku palyginti tos pačios rūšies paslaugas ir susieti jų kainą ir kokybę. Paslaugos tiekėjas kokybės pretekstu gali laviruoti savo paslaugų kainomis. Remdamasis tam tikru kokybės įvaizdžiu jis gali didinti paslaugos kainą, kadangi klientas išankstinės jos kontrolės neatlieka. Ši savybė yra specifinis paslaugų rinkos netobulumo šaltinis, turinti ypatingą reikšmę firmų veiklai ir kainų susidarymui. Kuo pasireiškia paslaugų rinkos reguliavimas1) bendrasis ūkio reguliavimas- pasireiškia priimant tam tikrus įstatymus, reguliuojančius ūkinių subjektų veuklą bet kurioje ūkinės veiklos srityje. 2) techninis reglamentavimas. Jis apima asmenis teikiančius tam tikras paslaugų rūšis. (reikalingas specialus parengimas, būtinas atitinkamo išsilavinimo diplomas). 3)įėjimo į rinka reglamentavimas. (pvz. nustatomas paslaugų teikiančių subjekt. skaičius rinkoje). 4) administracinė kainų kontrolė. Dažniausiai ribojama viršutinė kainos riba.Koks kainodaros metodas dažniausiai taikomas paslaugosePasiūlos- paklausos metodas, kai paslaugos kainą diktuoja klientas arba vartotojas.Išvardinti paslaugų kainodaros ypatumus1) dominuoja pasiūlos –paklausos metodas arba vartotojo naudos principas. 2) didelė tos pačios rūšies paslaugų kainų įvairovė 3) dažnas paslaugų kainodaros paradoksas 4) kainodaros strategijos pasirenkamos taip, kad išryškintų kliento naudą.Į ką paprastai orientuojamos paslaugų kainodaros strategijosKainodaros sistemos naudojamos kliento naudai išryškinti. Visi strategijos variantai nukreipti į tai, kad paslaugos neapibrėžtumas būtų sumažintas ir klientas įtikintas, jog paslaugos savybės yra vertos kainos, kad jo gauta nauda verta sumokėtos sumos. Kuo pasireiškia paslaugų kainodaros paradoksasPadidinta paslaugos kaina suvokiama kaip kokybės bei prestižo sinonimas. Taip pasireiškia pasl kain paradoksas , kuris stebimas tuomet, kai didėjantis tiekėjų skaičius ir jų tarpusavio konkurencija nesumažina, bet gali net padidinti tam tikros rūšies paslaugų kainas. Kodėl sudėtinga tiksliai įvertinti paslaugų ir materialiųjų prekių substitucijos tendencijasKadangi turi remtis išsamia galutinės ir tarpinės (gamybinės) paklausos analize konkrečių rinkos tyrimų pagrindu įvertinant ilgalaikius paklausos struktūros poslinkius ir atmetant trumpalaikius konjunktūros svyravimus.Kokia substitucijos tendenciją pabrėžia neindustrinis požiūrisPaslaugų paklausa mažėja, užleisdama vietą ilgalaikio vartojimo prekėms ir savitarnai.Kokie faktai prieštarauja neindustriniam požiūriuiIškyla klausimas, kaip matuoti paslaugų vartojimą ir paklausą. Tiriant šeimų galutinį vartojimą šeimos poreikių kai kurios funkcijos gali būti tenkinamos dvejopai. Iškyla konkurencija tarp gėrybių ir paslaugų ir jų substitucijos galimybė.Kuo pasireiškia paslaugų ir materialiųjų prekių komplimentarumasVartotojai įsigydami tam tikras gėrybes, kartu perka susijusių gėrybių bei paslaugų komplektą- komplimentarias prekes.Ką reiškia tiesioginis komplimentarumas, vartojimo komplimentarumas ir dinaminis.Tiesioginis kai paslaugos ir gėrybės vartojamos tuo pat metu. Vartojimo –paslaugos poreikis atsiranda vartojant prekę arba priešingai, vartojant paslaugą prireikia fizinių prekių. Dinaminis- vartojant prekes atsiranda poreikis naujos prigimties paslaugoms arba naudojant paslaugą prireikia visai naujų prekių, galinčių patenkinti besiformuojantį poreikį.Komplimentarumo pvz.Perkant automobilį perkamas draudimas, techninis aptarnavimas, ir kitos gėrybės. Naudojantis mokymo paslaugomis įsigyjamos knygos, rašymo priemonės. Kelionių agentūrų paslaugos ir viešbučių paslaugos, prekybos paslaugos ir bankų paslaugos.Kokios kliūtys gali trukdyti vartotojo laisvam pasirinkimui tarp prekių ir paslaugųĮvairios techninės, ekonominės, socialinės ar institucinės kliūtys. Kai yra reali substitucijos galimybė pakeisti tam tikrą paslaugą preke, labai daug struktūrinių, institucinių ir kultūrinių veiksnių apriboja pasirinkimą. Sprendimo laisvės ribos yra sąlygotos įvairios prigimties kliūčių: kliūčių susidarančių dėl kolektyvinio paslaugų pobūdžio, kliūčių kylančių dėl teisinių ir institucinių tam tikrų veiklos rūšių ribojimo, dėl ribotų vidinių techninių ir intelektinių pajėgumų, dėl susiklėsčiusios organizacinė struktūros, valdymo būdų, tradicijų.Kas nekomercinės paslaugosJas sudaro darbo produktas tų veiklos sferų, kurių tiesioginės veiklos tikslas nėra komercija bei pelnas, o šiuolaikinės visuomenės kai kurių didelės svarbos poreikių patenkinimas. Nekomercinių paslaugų teikimu užsiima viešosios ir privačios nepelno organizacijos.Kuo skiriasi valstybinės ir privačios nekomercinės organizacijosViešosioms organizacijoms priskiriamos įvairaus lygmens valstybinės institucijos. Jas formuoja ir valdo respublikinės ar vietinės valdžios institucijos naudodamosi iš esmės biudžetiniu finansavimu, kurį atskirais atvejais papildo mokėjimai bei rinkliavos už paslaugas. Daugelis jų turi monopolinį statusą (neturi konkurentų). Privačios nepelno organizacijos kuriamos remiantis privačia iniciatyva, tačiau, skirtingai nuo privataus sektoriaus įmonių, jų tikslas nėra pelnas, o tam tikrų visuomenės ar atskirų jos grupių poreikių, tokių kaip socialinės rūpybos, kultūros, religinių ir kt. patenkinimas. jos laikosi iš rėmėjų skiriamų lėšų arba nario mokesčio.Su kuo siejamas nekomercinių paslaugų buvimas rinkos ekonomikojeBuvimą ir plitimą sąlygoja daugelis priežasčių, kurios atsiranda dėl rinkos reguliavimo ribotumo. 1) šiuolaikinė rinkos ekonomika negali funkcionuoti neturėdama tam tikrų ekonominės veiklos taisyklių, normų bei jų įgyvendinimą užtikrinančių institucijų.-žymi dalis nekomercinių paslaugų susidaro kaip valstybinių institucijų ekonominės ir socialinės veiklos pasekmė. 2) susiformuoja sprendžiant informacijos asimetrijos problemą. 3)rinka taip pat negali išspręsti visuomeninių prekių naudojimo ir išorinių pasekmių pasiskirstymo problemų. 4) socialinės pagalbos ir solidarumo problema.Kuo pasireiškia informacijos asimetrija paslaugų rinkoseSudėtingėjant gamybai, į rinką patenka masė naujų produktų, naujų scheminių medžiagų, vaistų ir pan. jų naudojimo saugumo ekspertizei nepakanka vien vartotojo kompetencijos. Todėl šį trukumą turi kompensuoti valstybinės ar visuomeninės institucijos, pasinaudodamos kvalifikuotų specialistų paslaugomis. Informacijos asimetrijos poveikis gali atnešti didelę žalą sveikatos apsaugoje, švietime, jei šie klausimai paliekami tik tiekėjo ir vartotojo nuožiūrai. Kaip visuomeninių prekių naudojimas susijęs su paslaugomisVisuomeninėmis prekėmis yra laikomos tokios gėrybės, kurias gaminant ir paliečiami ne tik paties naudotojo, bet ir kitų ūkio subjektų interesai. Tokios yra šalies gaminamos teisėtvarkos infrastruktūros, sanitarinės priežiūros infras.ir kt. paslaugos. Pvz. padidėjus taršos ir triukšmo , avarijų pasekmės ir kaštai atitenka ne tik kelio naudotojams, bet ir aplinkiniams. Šių problemų sprendime paprastai dalyvauja administraciniai organai. Jie visiškai arba iš dalies apmoka paslaugas susijusias su šalie saugumu, gyventojų apsauga, gamtos apsauga. Paskui šios paslaugos paskirstomos vadovaujantis ne piniginiai, o kitai kriterijais.Kaip įvertinama nekomercinių paslaugų apimtisApimtį paprastai skaičiuoja pagal faktinių kaštų lygį. Didžiausią kaštų dalį daugelyje šių paslaugų sudaro išlaido darbui apmokėti. Tačiau kai kuriose paslaugose (mokslo tyrimai, saugumas, gynyba) reikšmingą dalį gali sudaryti ir materialinės sąnaudos. Tam tikra darbo dalis nekomercinėse paslaugose apskritai lieka neapmokėtos, o atliekama visuomeniniais pagrindais.Kokios nekomercinių paslaugų kitimo tendencijos būdingos išsivysčiusių šalių ekonomikoms.Išsivysčiusiose pasaulio valstybėse, įeinančiose į OESD nekomercinių paslaugų dalis BVP per ketvirtį amžiaus padidėjo dvigubai ir dabar apie 20 proc BVP. Nekomercinės paslaugos atlieka didžiulį vaidmenį didinant gamybos efektyvumą. Štai išlaidos moksliniams tyrimams finansuojamos valstybės iš esmės reiškia gamybos subsidijavimą, kadangi daugelis šių tyrimų rezultatų pritaikomi gamyboje. Tą patį galima pasakyti apie švietimą, kurio paslaugos užtikrina darbuotojų paruošimą. Ypač šis vaidmuo pasireiškia moderniausiuose pramonės nekomercinių paslaugų vartotojais. JAV ekonomikos tyrimai 9-ajame dešimtmetyje parodė, kad nekomercinių mokslo tyrimų ir švietimo paslaugų dalis lyginant su gautu pelnu didžiausia yra aerokosminėje pramonėje, transporte ir ryšiuose, statyboje, verslo paslaugose.Kokiomis ypatybėmis pasižymi kapitalo investicijos paslaugų sektoriuje1) Investicinio proceso nestabilumas ir menka priklausomybė nuo ekonominio ciklo eigos. 2) techninių ir organizacinių pertvarkymų kompleksiškumas. 3) dominuojanti intensyvi plėtra. 4) santykinai menkesnis jų poveikis produktyvumo rodikliams.Kokios paslaugų šakos tiesiogiai susijusios su ūkio konjunktūros pokyčiaisYpač jautrus paklausos pasikeitimams yra paslaugų kompleksas, susijęs su visų rūšių prekyba. Tiek didmeninė, tiek mažmeninė prekyba pirmiausia reaguoja į blogėjančią ūkio būklę. Jautrūs konjunktūros svyravimams turizmas ir rekreacija, viešbučių ūkis, butų remonto, autoserviso, pervežimų ir kitos paslaugos. Mažiau jautrios trumpalaikiams konjunktūros svyravimams yra investicijos į finansų- kredito, draudimo sferą.Nurodyti paslaugų veiklas, neturinčias tiesioginio ryšio su ūkio konjunktūros pokyčiaisŠvietimas, socialinė rūpyba, sveikatos apsauga, komunalinės paslaugos, susisiekimo infrastruktūra, medicina ir kt.Kuo paaiškinamas investicinio proceso netolygumas paslaugų sektoriuje1) Skirtinga atskirų paslaugų investicinio proceso sąveika su cikliniais ekonomikos svyravimais. 2) valstybės ekonominė politika ir specifiniai investavimo kriterijai nekomercinėse paslaugose. 3) naujų technologijų diegimas techninės revoliucijos išdavoje.Kuo pasireiškia inform-nių tech-jų poveikis paslaugų veiklai? 1).IT.- sujungia materialių produktų ir paslaugų gamybos procesą. Šiuolaikinė automatizuota gamyba naudoja santykinai mažiau darbo ir medžiagų. 2).Rinkoje kaip prekė vis dažniau pateikiamas produkto-paslaugos paketas. Tai reiškia, kad IT įgalina kartu su preke pateikti paslaugų komplektą, aptarnaujant šio produkto naudojimą per visą jo gyvavimo ciklą nuo pardavimo iki atliekų perdirbimo. Klasikiniu produkto-paslaugos paketo pavyzdžių yra tapęs kompiuteris. 3).IT jų raida pateikia naujas paslaugų rūšis. Įvairesnės tampa draudimo paslaugos, plečiasi bankinių paslaugų asortimentas, atsiranda naujos konstravimo, konsultavimo paslaugų rūšys, naujos prekybos formos. 4).IT keičia teikėjo darbo pobūdį, vietoje fizinio darbo įsigali intelektuali veikla, susijusi su info rinkimu, įvedimu, kodavimu. Paslaugos kokybiškai kinta, atsiranda galimybės palengvinti vartotojui jų prieinamumą. 5).IT padeda taupyti kai kurių paslaugų teikimo kaštus (kopijavimas, perdavimas telekomunikacijų kanalais). 6).IT daro poveikį pačiai paslaugų sampratai, modifikuodamos kai kurias jų savybes.Daugelis paslaugų įgyja transportabilumo požymių, tai turizmas, draudimas, bankų ir kt. finansinės paslaugos,reklama.Kurias paslaugų savybes labiausiai paveikia IT taikymas? Informacijos perdavimo dėka didėja paslaugų eksporto galimybės, tarptautinė paslaugų prekyba tapo svarbiausia pajamų pozicija daugelio šalių užsienio prekybos balanse; IT sumažino įėjimus į rinką barjerus; keičiasi net darbo vietos samprata; IT sudaro galimybę kai kuriose paslaugose gauti masto ekonomija, kuri susidaro sukuriant paslaugų punktų-terminalų tinklą, reguliuojant jo veikimą iš centro komunikacijos priemonėmis.Kuo skiriasi produkto ir proceso inovacijos ir kuris tipas dominuoja paslaugų sektoriuje? Produkto inovacijos- suprantamos kaip techniniai bei technologiniai gamybos patobulinimai, kurie įgalina gauti didesnį rezultatą tam pačiam sąnaudų kiekiui. Jos yra aiškiai materialiai išreikštos, skaičiuojamos, kodifikuojamos. Proceso inovacijos –apima tokius procesus kaip organizavimo formos, rinkos paieškos, veikla ir žinios įsisavinant naujus žaliavų šaltinius ar prekės pardavimo formas. Šios inovacijos skiriasi nuo produkto inovacijų tuo, kad jos sunkiai teišreiškiamos kiekybiškai. Būtent šio tipo inovacijos įgyja ypatinga reikšmę paslaugų firmų veikloje, kurių vystymasis , konkurencinis pajėgumas bei vieta rinkoje priklauso nuo proceso inovacijų.Ką reiškia du paslaugų inovacijų aspektai? Paslaugų inovacija turi du aspektus: 1).inovacinis procesas intensyviai vyksta pačiose paslaugose; jis remiasi ne vien industrinės technikos ir technologijos taikymu, bet didžiąja dalimi pasireiškia per teikimo organizavimą arba proceso inovacijas. 2).paslaugos tampa inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo iniciatoriais ir dalyviais kituose ūkio sektoriuose, užtikrindamos jų tolesnę raidą.Išvardinkite svarbiausias paslaugų užimtumo ypatybes. T.y.:Darbo sudėtingumo ir darbo apmokėjimo poliarizacija; išplitęs dalinis darbuotojų užimtumas; darbų vietų feminizacija; išplitę uždaros profesionalų grupės, sudarančios savarankiškus rinkos segmentus; viešųjų paslaugų ypatingas darbo statusas; išplitęs šešėlinis užimtumas.Kokie rodikliai atskleidžia paslaugų užimtumo poliarizaciją? Poliarizaciją patvirtina ir darbo užmokesčio skirtumai, darbo sudėtingumo bei profesinės kvalifikacijos skirtumai. Viena vertus čia susikaupęs didelis skaičius aukštai kvalifikuotų darbuotojų, specialistų ir administracinio personalo. Kita vertus, daugelyje paslaugų pastebimas didėjantis aptarnaujančio personalo skaičius, kurio darbas nėra labai sudėtingas.Kuo paaiškinamas dalinio užimtumo paplitimas paslaugų sektoriuje? Pagr. paslaugų sektoriaus privalumas darbo rinkoje pritraukiant papildomus darbuotojus- jo lankstumas darbo laiko atžvilgiu. Skaičiumi pirmauja profesijos, susijusios su darbu namų ūkyje, kasininkai, pardavėjai, padavėjai ir t.t.Moterys sudaro dauguma darbuotojų, dirbančių ne visą darbo diena, dalinis užimtumas joms tampa savotišku papildymu prie pareigų namų ūkyje. Svarbi ši forma ir pensininkams, palengvinti adaptaciją prie naujų gyvenimo sąlygų. Taip pat naudojasi ir jaunimas-studentai bei vyresniųjų klasių moksleiviai, negalintys dirbti visos darbo dienos. Ši užimtumo forma kai kuriems asmenims gali būti išeitimi negaunant darbo visam darbo laikui arba ieškantis papildomų pajamų, esant dvigubam užimtumui. Ši užimtumo forma padeda išspręsti taip vadinamų neprestižinių paslaugų problemą. Firmų požiūriu: išplečiamos pasiūlos galimybės, padidėjus paklausai, išvengiama kongestijos bei laukimo eilės; atkrenta reikalas priimti pastoviam darbui darbuotojus įvairiems laikiniems darbams; pagerėja įrengimų panaudojimo rodikliai, pasiekiama kaštų ekonomija.Kas sudaro paslaugų įmonės kintamuosius darbo išteklius? Sudaro trečioji grupė-darbuotojai, užimti dalinio užimtumo sąlygomis, neturintys realios perspektyvos tolimesnei karjerai. Jie sudaro segmentą, pasižymintį dideliu lankstumu darbo laiko, darbo apmokėjimo bei veiklos turinio požiūriu. Ketvirtoji grupė-darbuotojai pagal kontraktą ribotam darbo laikui. Jie papildo vidinius firmos darbo išteklius iš šalis tokiu laipsniu, kiek šis personalas yra tiesiogiai firmos samdomas ir valdomas. Penktoji gr.-laikini darbuotojai, atliekantys laikinus specifinius firmai iškilusius uždavinius. Ši kategorija užima vietą tarp vidinių ir išorinių firmos darbo išteklių. Šeštoji gr.- darbuotojai dirbantys aptarnaujančiose bei rangovinėse firmose, kurios teikia periodiškai reikalingas paslaugas (apsauga, priežiūra, auditas)Kokie darbuotojų segmentai sudaro paslaugų įmonės branduolį? Pirmąją branduolio grupę sudaro specialistai, technikai, inžinieriai ir aukšto lygio paslaugų profesionalai, atliekantys funkcijas, tiesiogiai susijusias su paslaugų firmos profiliu. Jie atlieka ypatingą vaidmenį ne tik pagal savo tiesioginę kompetenciją, bet ir užtikrindami sąveiką tarp įmonės atsakingų vykdytojų bei aukščiausio lygio išorinius kontaktus, palaiko šios sąveikos kokybinį lygį, jų užimtumas pasižymi pastovumu. Antroji grupė- tai aukščiausios pakopos vadovai ir vidurinės grandies darbuotojai, atliekantys firmoje palyginti plataus profilio uždavinius. Ją sudaro: firmos ir padalinių vadovai bei tarnautojai, organizuojantys vykdomąją veiklą bei ją koordinuojantys. Ši grupė užtikrina firmoje žinių ir profesinį tęstinumą.Kokie veiksniai nulemia paslaugų sektoriaus užimtumo ypatybes? 1).Techninių gamybos procesų įvairumas-šiam tikslui naudojamos kapitalo apimties vienam darbuotojui rodiklis, kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų santykis. Techniniai paslaugų veiklos skirtumai paveikia užimtumo pobūdį ir darbo išteklių valdymo formas. 2).Poveikį paslaugų užimtumo ypatumams turi gamybos koncentravimo veiksnys. Šios paslaugų charakteristikos turi įtakos atitinkamam darbo rinkos susiskaidymui, jos fragmentiškumui. Firmos daugeliu atveju orientuojasi į palyginti neplačią teritoriją, klientui prieinamose ribose. 3).Organizacinių formų gausa(privatūs ekspertizės, konsultacijų biurai, viešųjų paslaugų teikimo organizacijos). Ši formų gausa diversifikuoja užimtumo sistemas paslaugose, prisideda prie jų įvairovės ir skaitlingumo. 4).Nevienoda ekonominė bei institucinė paslaugų veiklos logika. Nuo jos priklauso darbo išteklių valdymo kriterijai, paslaugų teikimo procesas ir reikalavimai darbuotojams, pagal kuriuos susiformuoja vienokia ar kitokia užimtumo sistema.Kuo ypatingas buvo 7-tasis dešimt. išsivysčiusių šalių ekonomikos struktūrai? Pirma, akivaizdus pirminio arba agrarinio sektoriaus sumažėjimas visose šalyse. Žemės ūkio dalis visur nesulaikomai traukėsi. Antra, matomas trečiojo sektoriaus visuotinas nuoseklos lyginamojo svorio didėjimas nepriklausomai nuo socialinės santvarkos ar kitų šalies ypatybių. Trečia, tretinio sektoriaus augimas šiame laikotarpyje nebuvo tolygus. Industrinėse šalyse jis ypač paspartėjo po 1960 m. Sužlugus socialistinei sistemai, postkomunistinių valstybių ūkio struktūra keičiasi toliau, šių pokyčių pirmieji rezultatai rodo pirmaeilį paslaugų sektoriaus didėjimą visos ūkio struktūros radikalių persitvarkymų fone.Apytikriai nurodykite III-ojo sektoriaus dalį išsivysčiusių šalių ekonomikoje. Išsivysčiusių šalių III-asis sektorius parodo visuotiną nuoseklų lyginamojo svorio didėjimą nepriklausomai nuo socialinės santvarkos ar kitų šalies ypatumų. Industrinėse šalyse jo dalis 1930 m. svyravo nuo 20.7% Suomijoje iki 48.0%-Didžiojoje Britanijoje. Po 60 m. šiame sektoriuje jau dirba nuo 58.7% iki 70.7% darbuotojų, t.y. daugiau kaip pusė. Vėlgi ryškų kontrastą sudaro buvę socialinės šalys, kur šis sektorius nors ir padidino savo svorį, bet jo dalis tebebuvo gerokai mažesnė, tesudaranti 36.0-45.3%, t.y. dar nesiekianti pusės visų darbuotojų. Nepaisant to, ir čia šio sektoriaus augimas akivaizdus.Kokiomis ypatybėmis pasižymi III-ojo sektoriaus raida besivystančiose šalyse? Didžiuliai paslaugų sektoriaus lyginamosios dalies skirtumai atskirose šalyse; Priklausomybė nuo bendrojo šalies ūkio išvystymo lygio; daugumoje šalių peršokta industrinio vystymosi fazė; trečiojo sektoriaus didėjimas “kempinės efekto” įtakoje, išvešėjusio biurokratinio užimtumo poveikis neracionaliam užimtumo didėjimui paslaugų sektoriuje.Kokie neigiami ypatumai būdini besivystančių šalių III-ojo sektoriaus plėtrai? Prieštaringa tretinio sektoriais raida, kai užimtumas jame auga, o produkcijos dalis mažėja, rodo jog jame formuojasi neefektyvus užimtumas, šis sektorius tampa prieglobsčiu perteklinei darbo jėgai.Kokią dalį sudaro paslaugų sektorius Lietuvos ūkio struktūroje? Lyginant vien tik su trečiojo sektoriaus darbuotojų skaičiumi prekybos darbuotojų dalis Lietuvoje svyravo apie penktadalį, kai tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse ji viršijo trečdalį paslaugų bendrojo užimtumo. Atgavus nepriklausomybę ji plėtėsi paspartintai ir 2000 m. pasiekė beveik 30% viso paslaugų užimtumo.Kokios Lietuvos paslaugų sektoriaus plėtros perspektyvos? 1).Plėtoti tik tas ekonomines veiklos kryptis, kuriose galima pasiekti geriausio efekto su turimais darbo ir materialiniais ištekliais. Neturinti didelės vidaus rinkos, stokojanti daugelio žaliavų Lietuva negali tikėtis sukurti visapusiško ūkio. Palanki verslo aplinka padėtų išvengti kapitalo neefektyvaus panaudojimo pasirenkant investicijų kryptis.2).Paslaugos dėl savo ypatingos prigimties turi didesnes galimybes išvengti konkurencijos, kuri materialių prekių gamyboje yra itin atkakli. Tuo tarpu įsitvirtinti prekių rinkose joms sunku dėl didžiulio tarptautinės konkurencijos spaudimo. 3).Daugumoje paslaugų darbo ir žmogiškojo kapitalo vaidmuo žymiai svarbesnis už finansinio ir fizinio kapitalo investicijas, kurių paprastai stokoja naujai į pasaulinę rinką patekusios šalys. Pakankamai kvalifikuota darbo jėga, palyginti aukštas bendrojo išsilavinimo lygis Lietuvoje sudaro prielaidas paslaugoms plėtotis. Panaudodama savo geografinę padėtį, intelektualinį potencialą Lietuva galėtų priartėti prie šiuolaikinės išvystytų šalių ūkio struktūros. Optimalios paslaugų struktūros tobulėjimas yra ilgalaikė perspektyva Lietuvos ūkio raidoje.