Viešbučio „Beržas“ marketingo makroaplinkos analizė

TURINYS
ĮVADAS..............................
1. ĮMONĖS „BERŽAS“ VEIKLOS CHARAKTERISTIKA..........
2. ĮMONĖS MARKETINGO APLINKA.....................
2.1 Mikroaplinka..............................
2.2 Makroaplinka..............................
3. MAKROAPLINKOS DARANČIOS ĮTAKA VIEŠBUČIUI “BERŽAS ” VEIKLAI..

3.1 Ekonominė aplinka..............................

3.2 Socialinė – kultūrinė aplinka...........................

3.3 Politinė – teisinė aplinka..............................

3.4 Mokslinė – technologinė aplinka........................

3.5 Gamtinė aplinka..............................
IŠVADOS..............................

ĮVADAS

Verslas paprastai parsideda nuo idėjos užsiimti tam tikra veikla ( gamyba prekyba, paslaugomis, tarpininkavimu). Kokia bebūtų originali ar patraukli verslo idėja, pirmiausia reikia įsitikinti, ar ji reali, perspektyvi, pelninga. Kadangi pokyčiai versle dažnas reiškinys, todėl įmonėms atsirado būtinybė nustatyti savo tikslus bei suformuoti planus jiems įgyvendinti. Tai kiekvienoje įmonėje tapo besitęsiančiu procesu. Tam, kad įmonė sėkmingai plėtotų verslą būtina įvertinti esamą padėtį, atlikti tyyrimus. Tai aktualu bet kurios specializacijos įmonei. Kadangi šio darbo objektas – įmonė „Beržas“, kurios veiklos kryptis – paslaugų pardavimas, tai šie sėkmingo įmonės funkcionavimo kriterijai nagrinėjamai įmonei taip pat labai reikšmingi.

Šio darbo tikslas išanalizuoti viešbučio „ Beržas „ marketingo makroaplinką.
Darbo objektas – viešbučio „Beržas“ marketingo makroaplinkos analizė.
Darbo tikslas – išanalizuoti viešbučio „Beržas“ marketingo makroaplinkos analizę.
Darbo uždaviniai:
1. Susipažinti su įmonės veikla.
2. Išsiaiškinti marketingo aplinkas.
3. Paanalizuoti makroaplinkos darančios įtaką „Beržas“ įmonės veiklai.

Darbo metodai : mokslinės literatūros analizė

1. ĮMONĖS „BERŽAS“ VEIKLOS CHARAKTERISTIKA

Viešbutis “Beržas” Plungės miesto centre įsikūrė prieš aštuonerius metus. Tai privatus šeeimyninis viešbutis. Trijų aukštų pastato antrame ir trečiame aukštuose įrengti ir ką tik atnaujinti vienviečiai, dviviečiai ir liukso klasės kambariai. Viešbutis pasirengęs priimti svečius ištisus metus. Plungė – ramus, gražus Žemaitijos miestas, rajono centras. Svečiams ranka pasiekiami visi reikalingiausi objektai: bankai, pa

arduotuvės, paštas, kultūros namai, sveikatingumo centras, treniruočių salė, kavinės, barai, turgus, Oginskio rūmai ir gražus parkas. Patogus susisiekimas atvykstantiems turistams autobusu arba traukiniu, nes netoliese yra autobusų ir traukinių stotis. Papildomos paslaugos kurias teikia šis viešbutis yra:
• Automobilių stovėjimo aikštelė;
• Televizija;
• automobilių nuoma;
• telefonas;
• internetas;
• renginių organizavimas;
• konferencijų salė;
• užsieniečiams ir miesto svečiams organizuojamos ekskursijos.

Viešbutyje ‚Beržas „dirba 26 žmonės. Tai kūrybingas, jaunas, ambicingas kolektyvas, kuris visada pasiruošęs klientui pasiūlyti geriausią variantą.
Firma egzistuoja ekonominiame, socialiniame ir politiniame kontekste.

2. ĮMONĖS MARKETINGO APLINKA

Marketingo koncepcija remiasi įmonės aplinkos analize, kuri būtina siekiant nustatyti veiklos kryptį ir sėkmingai veikti. Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.

Marketingo aplinkos pažinimas – tai nuolatinis informacinis rinkimas ir analizė, siekiant aptikti ir įvertinti svvarbius pokyčius ir tendencijas, kurios gali paveikti įmonės marketingo ar ir visą verslo strategiją.

Marketingo aplinką sudaro mikro ir makro aplinka. Mikroaplinkos komponentai, kaip ir marko aplinkos, įtakoja įmonės marketingo veiklą, tačiau jų įtaka yra tiesioginė, gana aiškiai apčiuopiama ir suvokiama, labiau „ operatyvinio „pobūdžio, kai tuo tarpu makro aplinkos komponentų kaita formuoja ilgalaikes verslo, vartojimo tendencijas, o jų sąlygoti pokyčiai formuoja naujus verslo būdus, vartojimo įpročius, jų įtaka yra ilgalaikė ir strategiškai svarbi. Jei įmonė ir pati gali gana sėkmingai daryti įt

taką marketingo tikro aplinkos elementams, tai makro aplinkos įtakoti praktiškai neįmanoma, jei įmonė pasiūlo rinkai iš esmės naujų produktų ar poveikių tenkinimo būdų.
( Virvilaitė ,1994 )

2.1 Mikroaplinka

Marketingo mikroaplinka – tai visuma jėgų, tiesiogiai darančių įtaką įmonės marketingo veiklai. Marketingo mikroaplinkos elementai yra šie :
• tiekėjai
• marketingo tarpininkai
• konkurentai
• vartotojai
• kontaktinės auditorijos

Tiekėjai – tai įmonės ir pavieniai asmenys iš kurių perkamos atsargos bei gamybos priemonės. Įmonės specialistai turi atrinkti tokius tiekėjus, kurie palankiomis kainomis ir sutartu laiku užtikrintų jos aprūpinimą reikiamos kokybės priemonėmis.

Tarpininkai – tai ekonominiu ir juridiniu atžvilgiu savarankiški ūkio subjektai, savo vardu ir rizika perkantys prekes, kad jas parduotų.Tačiau pardavimo tarpininkai nėra aktualūs viešbučiui, kadangi jie savo paslaugas parduoda tiesioginiam klientui.

Konkurentai – rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes. Konkurentų viešbutis turi gana daug, nes šiuo metu šis verslas labai patrauklus, kadangi Lietuva traukia užsienio klientus, o šiems reikia kažkur apsistoti. Konkurentus reikia nuolat stebėti ir analizuoti. Tai sunku ir sudėtinga, nes ne viską jie nori atskleisti ir ne visą informaciją apie juos galima gauti.Įmonė planuodama marketingo veiksmus, turi įvertinti ir konkurencinę aplinka.
Konkurencinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų galimų tipų konkurencijos poveikį marketingui. Skiriami trys konkurencijos tipai: rūšinė, funkcinė, ir komercinė konkurencija.
Rūšinė konkurencija – tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių, tenkinančių tą pa

atį poreikį ir jų gamintojų.
Funkcinė konkurencija tai konkurencija tarp skirtingų rūšių prekių, tenkinančių tą patį poreikį.
Komercinė konkurencija – tai konkurencija tarp visų rūšių pardavėjų, siekiančių patraukti kuo daugiau vartotojų.
Dažniausiai reiškiasi visų tipų konkurencija kartu. Todėl marketingo sistema turi numatyti konkurencijos intensyvumą ir tipą. Viešbučio “Beržas” konkurentai – tai visos firmos, organizacijos, įmonės, kurios atlieka panašias kaip šis viešbutis paslaugas.
Vartotojai – pagrindiniai firmos vartotojai vidutinio amžiaus žmonės, gaunantys pastovias pajamas. Tai nėra jautrus kainai segmentas, nes didžiausią vartotojų dalį sudaro įvairių sričių specialistai ir vadovai gaunantys vidutines pajamas. Taip pat nemažiau yra svarbūs studentai ir jauni žmonės, kurių užimama socialinė padėtis, sąlygoja žemesnes pajamas. Tai neturintis pastovių pajamų klientų segmentas, kuris yra jautrus kainai. Todėl jiems yra aktualios įvairios nuolaidos ir specialūs pasiūlymai.

Pirkėjus galima skirstyti į penkias grupes:
• Privatūs namų ūkiai
• Gamintojai
• Perpardavėjai
• Valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos
• Užsienio pirkėjai.
„Beržas“ viešbučiui palankios šios pirkėjų grupės:
• Privatūs namų ūkiai – tai yra pavieniai asmenys, kurie noriai naudojasi šio viešbučio paslaugomis
• Užsienio pirkėjai – tai visi užsienio klientai, kurių šiems viešbučiams netrūksta.

Kontaktinės auditorijos – bet kuri grupė, kuri rodo realų ar potencialų susidomėjimą ir daro poveikį įmonės tikslų realizavimui. Tai gali būti finansiniai sluoksniai (bankai, draudimo kompanijos, investicinės kompanijos), masinės informacijos priemonės (laikraščiai, žurnalai, radijas, televizija ir kt.), valstybinės įstaigos, įgyvendinančios valstybės politiką, klientai, visuomenė, įmonės darbuotojai. Kontaktinė au

uditorija gali padėti arba trukdyti pasiekti įmonės tikslus. Todėl įmonės turi imtis konkrečių veiksmų, kad palaikytų glaudžius ir naudingus ryšius su kontaktinėmis auditorijomis.

Įmonė turi tirti savo mikroaplinką ir, atsižvelgdama į jos situaciją bei joje vykstančius procesus, priimti ir įgyvendinti marketingo sprendimus.

2.2 Makroaplinka

Marketingo makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos. Yra išskiriami penki makroaplinkos elementai:
• Ekonominė aplinka,
• socialinė ir kultūrinė aplinka,
• politinė ir teisinė aplinka,
• mokslinė ir technologinė aplinka,
• gamtinė aplinka.

Šie elementai sąlygoja vadinamuosius nekontroliuojamus veiksnius, kurie turi įtakos įmonės veiklai, tačiau jų įmonė ir jos marketingo tarnyba negali valdyti. Toliau pagal šiuos išorės veiksnius analizuosime makroaplinka viešbutyje “Beržas”.

2. MAKROAPLINKOS DARANČIOS ĮTAKA VIEŠBUČIUI “BERŽAS ” VEIKLAI

2.1 Ekonominė aplinka

Pastaraisiais metais didelis dėmesys yra kreipiamas į įmonės makroaplinką, bei stengiamasi prie jos prisitaikyti, siekdamos kuo geriau atitikti vis labiau kylančius konkurencinius reikalavimus. Dažni aplinkos pokyčiai turi tiesioginės įtakos marketingo specialistams, bei jų planams.
Kiekvienos įmonės veiklai didelį poveikį turi tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos plėtros lygis. ( .A Žvirblis, Vilnius, 2000 )
Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtaką marke¬tingo sprendimams ir veiksmams.
Marketingo ekonominę aplinką apibūdina tokie svarbiausi rodikliai:
 šalies bendrasis vidaus produktas, pirkėjų pajamos
 kaupimo lygis
 prekių kainų lygis
 kredito gavimo galimybės

Jie yra savotiški indikatoriai, leidžiantys geriau pagrįsti marketingo sprendimus. Minėtų rodiklių pokyčius nulemia tam tikri ekonomikos plėtros dėsningumai bei reiš¬kiniai. Iš jų pirmiausia paminėtini:
 ekonomikos plėtros cikliškumas,
 infliacija,
 nedarbas. (Pranulis ir kt., 2000).
Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas iš didžiausių tarp ES šalių.
Viešbučio „Beržas“ klientai yra juridiniai bei fiziniai asmenys, o tai reiškia, kad ji orientuojasi ne į vieną vartotojų segmentą. Viešbutis turi pagrindinius pastovius klientus – tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Fiziniai asmenys rečiau naudojasi viešbučio paslaugomis. Jie dažniausiai čia praleidžia savaitgalius. Taip pat fizinių asmenų paklausa paslaugoms yra gerokai mažesnė negu juridinių (bent jau Lietuvos vartotojų tarpe). Tą nulemia tokie ekonominės aplinkos veiksniai kaip infliacija ar nedarbas. Viešbučių verslas šiandiena klesti. Šis verslas yra patrauklus tiems žmonėms, kurių pajamos yra didelės.

Kiekvienos firmos marketingo veiksmai priklauso nuo to, kokioje gyvavimo ciklo stadijoje yra produktas. Viešbutis yra augimo stadijoje. Paskutiniu metu paslaugų realizacija yra didėjanti. Paslaugų kaina yra vidutinė. Pelnas gaunamas, todėl perspektyva, kad investicijos atsipirks yra reali. Pirkėjai nebėra tie, kurie ateina tik išbandyti paslaugas, o priima visą paslaugų paketą. Konkurentų daugėja ir jų dėka paslaugos yra tobulinamos.

2.2 Socialinė – kultūrinė aplinka

Kiekviena visuomenės raidos pakopa reiškiasi žmogaus poelgį sąlygojančiomis jos kultūros tam tikromis socialinių bei materialinių vertybių sistemomis. Tautų kultūros raidos lygis kinta lėtai, tačiau vis dažniau pastebimos naujos žmonių idėjos, norai bei nauji elgesio modeliai. Tai turi įtakos ir marketingo sprendimams.

Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Socialinę ir kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai. Jų tyrimas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų (vartotojų) skaičių, jų sudėtį pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, profesijas, tautybę ir kt. Įmonei tai labai svarbūs rodikliai, ir ypač svarbi jų dinamika. (Pranulis ir kt., 2000).

Socialinės ir kultūrinės aplinkos aspektų vertinimas yra, ko gero, pats sudėtingiausias ir reikalaujantis daugiausia įžvalgumo, ilgalaikio informacijos kaupimo bei jos analizės procesas.
Socialinėje aplinkoje galbūt paprasčiau: galima gauti kai kurių duomenų apie įmonės paslaugų potencialius vartotojus, kai naudojamasi statistinėmis suvestinėmis.
Didžiausias užimtumas viešbutyje yra pastebimas įvairių švenčių bei renginių Plungės mieste metu. Tačiau įmonė turi ir nuolatinius savo klientus, kurie jos paslaugomis naudojasi nuolat.

Viešbučio paslaugomis besinaudojantys klientai pagal lytį neskirstomi, t.y. įmonės paslaugomis naudojasi tiek vyrai, tiek ir moterys.
Pastebėta, kad pagrindiniai viešbučio lankytojai yra viduriniosios klasės atstovai ir pasiturintys asmenys. Jų amžius svyruoja nuo 30 m. iki 60 m. Iš užsienio šalių atvažiuoja daugiau vyresnio amžiaus žmonės. Tą sąlygoja tai, kad vyresni žmonės gauna didesnes pajamas, naudojasi daugiau viešbučio teikiamų paslaugų. Jaunesni žmonės gauna mažesnes pajamas, taigi ir naudojasi tik dalimi siūlomų paslaugų, bei trumpesnį laiką. Taip pat ne sezono metu viešbutyje vyksta įvairiausios konferencijos, seminarai ir valstybinio lygio susitikimai.
Taip pat yra ir su jų išsilavinimu, profesijomis, tautybe, gyvenamąja vieta. Potencialūs lankytojai dažniausiai yra išsilavinę žmonės, turintys geras profesijas, dažnai tai ne Lietuvos gyventojai, lankytojai iš užsienio. Taip yra dar ir todėl, kad šio viešbučio paslaugomis naudojasi ir juridiniai asmenys.
Pagrindinės įmonės kultūrinės vertybės pasireiškia per žmonių požiūrį į save, žmonių tarpusavio santykius bei santykius su gamta.
Vartotojo veiksmus, jo poelgius lemia siekimas patenkinti savo norus ir poreikius. Daugelis iš viešbučio klientų ieško pramogų, įvairovės, nori atitrukti nuo kasdienybės ir buitinių rūpesčių, taip pat siekia gerinti sveikatą, besinaudodami viešbučio teikiamomis paslaugomis.
Nesiremdamos tinkama aplinkos analize, įmonės gali pažeisti socialinius ir kultūrinius reikalavimus ir prarasti pirmumą konkurentinėje kovoje. Užsienio šalių įmonių praktika rodo, kad įmonės, nuolatos nesekančios aplinkos pasikeitimų, sunkiai prisitaiko prie kintančių rinkossituacijų.

2.3 Politinė – teisinė aplinka

Kiekvienoje šalyje veikiančios politinės jėgos (partijos) suformuoja valdžios ir val¬dymo struktūras (parlamentą, vyriausybę), kurios savo sprendimais priima tam tikrus teisės aktus (įstatymus, nutarimus, taisykles). Jais savo praktinėje veikloje privalo vadovautis įmonės. (Pranulis ir kiti 2000).

Visus juridinius aktus, į kuriuos marketingo sistema atsižvelgia, galima suskirstyti į tirs grupes:
• Aktai, apibrėžiantys konkurencijos sąlygas. Tai – antimonopoliniai įstatymai, atskirų ekonomikos šakų veiklą reguliuojantys aktai bei draudžiamus konkurencijos būdus apibrėžiantys įstatymai.
• Aktai, reguliuojantys konkurentų veiksmus. Tai aktai, reguliuojantys prekybos taisykles bei kainų mechanizmą.
• Aktai, reguliuojantys atskirus marketingo veiksmus. Tai aktai, reguliuojantys reklamos taisykles, įpakavimo reikalavimus bei prekių kokybę.

Šioje įmonėje yra taikomi teisės aktai, nustatantys įmonių registravimo ir perregistravimo, reorganizavimo ir likvidumo tvarką, licenzijuojamas veiklos rūšis ir licenzijų išdavimo tvarką. Taip pat teisės aktai, turintys tiesioginį ryšį su įmonės marketingu, reglamentuojantys santykius su visais jos elementais. Jie nustato konkurencijos sąlygas, paslaugų vartotojų teises ir jų įgyvendinimo mechanizmą, paslaugų teikimo gyventojams taisykles ir t.t. Be to svarbūs yra ir atskiras marketingo sritis, jo komplekso elementus reguliuojantys teisės aktai. Iš jų šioje įmonėje paminėtini paslaugų kokybę, jų saugą, kainų nustatymą ir reklaminę veiklą reglamentuojantys dokumentai. Šių dokumentų svarba aiškinama keliomis priežastimis: siekimu išsaugoti ir skatinti konkurenciją, kaip būtiną rinkos ekonomikos sąlygą, turėti teisiškai ginamą savo ženklą bei įmonės vardą.( Armstrong G. ir kiti, Kaunas )

Politinė – teisinė aplinka visada yra reglamentuojama atitinkamais įstatymais, Vyriausybės bei ministerijų nutarimais ir potvarkiais. Norminių aktų visuma, reglamentuojanti ūkinę-komercinę veiklą, vadinama teisine verslo aplinka. Ir tai ne tik mokesčiai, kuriuos privaloma mokėti. Veiklos teisėtai negalima pradėti be higienistų, gamtosaugininkų, priešgaisrinės apsaugos, energetikų ir dar begalės kitų institucijų leidimų. Verslininkas, kaip darbdavys, privalo tinkamai įforminti samdomų darbuotojų darbo sutartis, rūpintis darbo sauga, laikytis raštvedybos, lauko reklamos ir net valstybinės kalbos naudojimo reikalavimų. Be to, pažymėtina ir tai, kad tik teisės normos sudaro sąlygas egzistuoti šiuolaiki¬niam marketingui.

2.4 Mokslinė – technologinė aplinka

Marketingo požiūriu yra svarbi mokslo ir technologijos raida, jos lygis, rezultatų pritaikymas. Mokslo pasiekimai veikia marketingo programą kaip vienas iš aplinkos komponentų, vadinamų technologine aplinka.
Technologinė aplinka – ta marketingo aplinkos komponentas, apimantis mokslo žinių poveikį marketingui.
Technologinės aplinkos poveikis marketingui reiškiasi :
• Naujų prekių ar paslaugų kūrimu;
• Esamų prekių tobulinimu;
• Naujų medžiagų ir technologijų kūrimu;
• Naujų ekonomikos šakų kūrimu ar kitų žlugimu.

Viešbutis „Beržas „ savo klientams gali pasiūlyti pačias naujausias technologijas. Šiame viešbutyje galima rasti kambarius, specialiai pritaikytus žmonėms su negalia, specialiai jiems pritaikytas technikos naujovės. Tai šiems viešučiams leidžia būti paklausesniems nei kitiems jų konkurentams. Taip pat mokslo ir technikos pažanga tiesiogiai susijusi su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas. Viešbutyje yra galimybė atsiskaityti už paslaugas banko kortelėmis. Paplitus kompiuteriams ir kitai elektroninei technikai, yra galimybė ekrane pateikti vaizdinę ir kitą informaciją. Todėl viešbutis gali teikti ir papildomas paslaugas, t.y. konferencijos, seminarai ir t.t. Akivaizdus techninės pažangos poveikis yra ir reklamai. Naujos masinės informavimo priemonės ir reklamos gamybai naudojamos technologijos leidžia kurti įdomesnę ir veiksmingesnę, labiau vartotojo dėmesį pritraukiančią viešbučio reklamą.

Neribotos naujovių galimybės leidžia viešbučiui būti kur kas arčiau savo klientų. Yra specialus interneto puslapis www.hotel-berzas.lt , kuriame galima rasti visą norimą informaciją apie viešbučius ir jų teikiamas paslaugas. Šiuo puslapių gali naudotis ir užsienio klientai, kadangi jis yra parengtas net keletu užsienio kalbų.

Galima daryti išvadą, jog gerėjant technikos kokybei, įmonė sutaupo kliento ir savo laiką, kuria patikimą įvaizdį savo vartotojui.

Nors dauguma mokslinių tyrimų atliekama slaptai, tyrimų raida ir bendrosios fundamentaliųjų mokslo raidos tendencijos yra prognozuojamos ir žinomos. Todėl įmonėms svarbu sekti mokslo vystymosi kryptis ir laiku pritaikyti jo pasiekimus praktikoje.

2.5 Gamtinė aplinka

Kiekviena įmonė, planuodama marketingo veiksmus, turi atsižvelgti į gamtos aplinka. Gamtos aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų gamtinių išteklių poveikį.
Įmonių vadovai ir specialistai turi atsižvelgti į didėjantį visuomenės ekologinį išprusimą ir marketingo gamtinės aplinkos kitimą. Reikia atkreipti dėmesį į keturias pavojų keliančias, tačiau ir galimybes teikiančias tendencijas:
• gamtinių išteklių stoka;
• energetinių išteklių kainų svyravimas;
• aplinkos taršos didėjimas.( Monika Kriaučionienė ir kiti )

Gamtos aplinkos poveikis marketingui daugiausia reiškiasi galimybę apsirūpinti gamtiniais ištekliais: žaliavomis, energija kuru ir kt. Jau šiuo metu opia problema tampa naftos, akmens anglies, geležies ir kitų rūdų mažėjimas arba visiškas sunikimas. Marketingo sprendimai turi remtis tuo, kad aplinkos apsauga griežtai valstybės ir visuomeninių organizacijų. Įmonės turi ne priešintis gamtos apsaugos reguliavimo priemonėms,o kartu su atsakingomis institucijomis ieškoti sprendimų, kaip apsirūpinti ištekliais ir energija.
Tai gamtos turtai ir materialiniai ištekliai. Gamtos turtai visada buvo lemiamas veiksnys, pasirenkant poilsio vieta.
Žemaitijos kraštas gali patraukti turistus savo nuostabia gamta. Lietuvos gamtinės ir klimatinės sąlygos palankios rekreaciniam turizmui, poilsiui – švelnus klimatas, industrijos nenuniokoti, pirmykštę formą išlaikę natūralūs gamtos ištekliai ( miškai, vandens telkiniai, turistinės trasos),kraštovaizdžio estetinis grožis (kalvotas reljefas, upių vingiai, sausi miškai su savita flora ir fauna).
Vis dažniau reikšmingesni turizmo industrijoje tampa oro grynumas, švara, vandens kokybė, sanitarinės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje šalių pastebimas didėjantis valstybės institucijų dėmesys aplinkosaugai. Tai pasireiškia specialių teisės aktų priėmimu, jų priežiūros institucijų sukūrimu bei jau veikiančių reorganizavimu. Aplinkosaugos sistemoje labai svarbios ekonominio pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama, kad įmonės ir piliečiai saugotų gamtą, elgtųsi su ja atsargiai ir rūpestingai.
Įmonių vadovai ir specialistai ateityje daugiau dėmesio turės skirti aplinkosaugos problemoms, susijusioms tiek su apsirūpinimu reikiamomis žaliavomis, tiek ir tuo, kaip užkirsti kelią aplinkos žalojimui. Reikia tikėtis, kad ateityje bus griežtesnė valstybės ir visuomeninių organizacijų kontrolė.

IŠVADOS

1. Makroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kuriomis ji tiesiogiai negali daryti įtakos.
2. Ekonominė aplinka įmonės veiklai daro didelį poveikį. Tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos išsivystymo lygis. Nuo jų daugiau ar mažiau priklauso gyventojų perkamoji galia, jų elgesys rinkoje, prekių paklausa ir jų pardavimas. Visa tai labai svarbu marketingo veiklai.
3. Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei. Pastebėta, kad pagrindiniai šio viešbučio lankytojai yra viduriniosios klasės atstovai ir pasiturintys asmenys, kurių pajamos yra stabilios. Potencialūs lankytojai dažniausiai yra išsilavinę žmonės, turintys geras profesijas.
4. Politinė ir teisinė aplinka – tai komponentas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veiklą ir teisės aktus. Jais privalo vadovautis įmonės vykdydamos savo veiklą. Politinėje teisinėje aplinkoje įmonė turi laikytis tam tikrų numatytų įstatymų ir normų kurios reglamentuoja jos veiklą, statusą.
5. Mokslinė ir technologinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir technologijų įtaką marketingui. Ši aplinka apima ir reiškiasi naujų prekių kūrimu, įsigyjant naujus įrengimus, medžiagas, diegiant naujus metodus. Neribotos naujovių galimybės leidžia viešbučiui „Beržas“ labiau įgyvendinti savo klientų norus.
6. Gamtinė aplinka – tai komponentas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką. Plungė ir jos apylinkės pasižymi didele kraštovaizdžio įvairove. Kaip įmanoma įmonė stengiasi kuo mažiau žaloti aplinką, kelionių metu atstovai informuoja turistus parko apsaugą, rūpinasi autobusų technine būkle, kad kuo mažiau kenksmingų medžiagų būtų išmetama į orą. Šio viešbučio lankytojams tai labai patinka.
7. Įmonės gali laikyti aplinką nekontroliuojama stichija, prie kurios, vengdamos grėsmių ir naudodamosi atsiradusiomis galimybėmis, jos privalo prisitaikyti. Tačiau, užuot pasyviai reagavusios į aplinką, įmonės gali ją valdyti ir aktyviai keisti.

LITERATŪRA

1. Monika Kriaučionienė, Rūta Urbonskienė, Rimgailė Vaitkienė „Marketingo valdymas“
2. Pranulis V. Ir kt. Marketingas. V.: The Baltic Press, 2000.
3. Virvilaitė R. “Marketingas”(paskaitų konspektas) Kaunas 1994
4. Interneto svetainė www.berzas.service.lt
5. Žvirblis A., “Marketingas: kursas menedžeriui” Vilnius. 1992.
6. Bagdonienė L., Haponienė R. Paslaugų marketingas ir vadyba. K.: Technologija, 2004.
7. Armstrong G., Katler P., Saunder J., Wong V., 2003. Rinkodaros principai. Kaunas.
8. Žvirblis A., 2000. Modernusis marketingas. Vilnius.

Leave a Comment