verslo plano rengimas

Verslo plano esmė ir reikšmė

Verslo planas yra dokumentas, leidžiantis pagrįsti verslo idėją,
atsižvelgiant į vykstančias aplinkoje permainas; tai projektavimo ir
pagrindimo priemonė, sauganti įmonę nuo neefektyvios veiklos.

Verslo planas – tai smulkus, aiškiai struktūrizuotas ir
rūpestingai paruoštas dokumentas, aprašantis, ko siekia įmonė, kaip ji
ketina pasiekti užsibrėžtų tikslų ir kaip ji atrodys pasiekusi šiuos
tikslus. Verslo planas yra didelis technologinių bei finansinių dokumentų,
analizių bei skaičiavimų sąvadas, kuriuo įgyvendinama verslo idėja ir
strategija. Tai patogi, plačiai paplitusi potencialių investitorių
supažindinimo su projektu, kuriame jiems siūloma dalyvauti, forma.

Kuo naudingas verslo planas verslininkams?

1. Būsimąsias veeiklos klaidas ir trūkumus geriau pastebėti rašant
negu patirti praktiškai.

2. Pradėdamas veiklą, verslininkas jausis daug tvirčiau, jei pats
sudarys savo verslo planą.

3. Verslo planas tiksliai parodys, kiek, kam, kada ir kuriam
laikotarpiui reikia pinigų.

4. Verslo planas padės greitai ir suprantamai paaiškinti
ketinimus bankininkams, investitoriams, partneriams.

5. Be verslo plano verslininkas negaus jokios paskolos, nebent iš
savo giminaičių ar gerų draugų.

Vadovams verslo planas padeda geriau suvokti idėją,
sudaryti kvalifikuotą komandą idėjai realizuoti, pagrįsti ir gauti
pinigines paskolas ir pan. Turto savininkams verslo planas padeda įvertinti
paties verslo gyvybingumą ir perspektyvumą, apskaičiuoti reikalingas lėšas
priimtiems sprendimams įggyvendinti ir pan. Finansuotojui parodo sumanymo
pajėgumą padengti paskolą ir duoti pelną, supažindina su kritiškomis
sumanymo pusėmis ir leidžia išvengti netikėtų problemų, leidžia įvertinti
individualius verslininko sugebėjimus planuoti ir valdyti ir pan.

Parengti verslo planai atspindi įmonės veiklą tam tikru
laikotarpiu. Tačiau jie yra trumpalaikiai, gr

reitai besikeičiantys. Daugelis
kompanijų užsienyje verslo planus rengia vieneriems metams. Kai įmonės
veikla netolygi, sezoninė, priklauso nuo žaliavų, gaminamų produktų ar
vartotojų specifiškumo, verslo planas detalizuojamas visiems 12 mėnesių.
Kitos įmonės rengia detalius pirmųjų metų planus, o kitus 3 – 4 metus
mažiau konkretizuoja. Retais atvejais verslo planai rengiami 5 ir daugiau
metų. Užsienio firmų patirtis rodo, kad verslo planų rengimas – tai
procesas, kuris niekada nenutrūksta, t.y. nuolat atnaujinami duomenys.

Verslui, reikalaujančiam didelių investicinių sąnaudų, visų
turimų išteklių, bei sudėtingų technologinių sprendimų, rengiamas
vadinamasis investicinis projektas. Tokio verslo sąnaudos paprastai
padengiamos per ilgesnį laiką. Jo esmė tokia pat kaip ir verslo plano,
tačiau ir struktūra, ir sudėtingumas bus kiti.

Verslo plano nauda

Verslo plano nauda pačiam verslininkui. Jau parašytas verslo
planas bei pats plano rašymo procesas turi keleriopą naudą. Viskas gerai,
kai yra geras sumanymas ir galima pradėti rašyti verslo planą. TTačiau
idėjos gali ir nebūti, arba ji gali būti neaiškiai suformuluota. Idėją
galima nusipirkti, “pasiskolinti”. Gali būti ne viena, o kelios idėjos.
Vienas iš verslo plano privalumų yra tas, kad įmanoma ekonomiškai pagrįsti
arba iš vis atmesti sumanymą. Lėšos, laikas ir darbas, paaukoti verslo
plano ruošimui, naudos teiks daugiau, negu bandymas įgyvendinti
nepatikrintą, nors ir patrauklią, idėją, ar sumanymo keitimas pradėjus
veikti.

Paruoštas planas – tai darbo priemonė, padedanti valdyti veiklą
ir siekti pageidaujamų rezultatų. Jis gali būti skirtas įvertinti esamos ar
tik planuojamos įkurti įmonės veiklos perspektyvas, pavyzdžiui: prekės
paklausą, konkurentus, fi

inansines galimybes. Verslo planą skaito žmonės,
kurie skolina pinigus, nori būti partneriais, o gali pirkti įmonės akcijas.
Todėl labai svarbu tiek jo apipavidalinimas, tiek ir turinys.

Žvelgiant iš būsimojo verslininko pozicijų, jau pati plano rašymo
eiga leidžia ne tik įvertinti individualius verslininko sugebėjimus
planuoti ir valdyti, bet ir kritiškai pažvelgti į būsimą veiklą iš įvairių
pusių. Pats planavimo procesas padeda įveikti tam tikrus sunkumus, kai
verslininkas:

1) neturi konkretaus tikslo, ar laiko tikslui suformuluoti;

2) nenori matyti būsimųjų problemų ar galimų verslo plano
trūkumų;

3) paklausą produktui grindžia vien savo asmenine nuomone,
nepateikdamas objektyvių argumentų, neatlikęs tyrimų;

Verslo plano nauda investitoriams. Įvairių ekonominių
finansinių rodiklių, skolintų lėšų atsipirkimo laiko, lūžio taško bei kiti
planuose pateikiami apskaičiavimai leidžia įvertinti investicijų
rizikingumą.

Investitorių domins būsimojo skolininko požiūris į potencialius
vartotojus ir konkurentus, t.y. kiek realiai pagrįstos pardavimų prognozės
ir numatomos įplaukos.

Skaitydamas verslo planą, investitorius gali matyti, ar
pakankamai įvertintos visos sąnaudos. Gal verslininkas per daug
optimistiškai žiūri į įmonės planuojamą pelningumą, neatsižvelgia į
numatomą medžiagų ar energetinių išteklių pabrangimą, o gal lėšų poreikis,
tarkim technologinei įrangai įsigyti, labai padidintas, siekiant gauti kuo
didesnę paskolą.

Verslo plano nauda tiekėjams. Verslo planas gali būti įrodymas,
kad verslininkas sugebės laiku atsiskaityti už visas žaliavas ir medžiagas.
Tiekėjai patikimam klientui gali teikti įvairias nuolaidas, suteikti
kreditą ir informaciją apie naujas, geresnes ir pigesnes žaliavas. Čia
verslo planas padeda įgyti tarpusavio pasitikėjimą.

Verslo plano nauda partneriams. Verslo planas sukelia
susidomėjimą, suteikia informaciją apie esamą į
įmonės padėtį, būsimuosius
veiklos tikslus ir perspektyvas. Aišku, kad partnerį kaip ir investitorių,
domins verslo rizikingumas, pelningumas, grynųjų pinigų srautų ataskaita ir
kiti dokumentai.

Verslo plano nauda akcininkams. Dažnai įmonės vadovas
(generalinis direktorius) nebūtinai yra įmonės akcininkas, jis gali būti ir
samdomas žmogus. Kadangi vadovas geriau žino kokia situacija įmonėje, tai
verslo planas gali padėti supažindinti akcininkus, stebėtojų tarybą ar
valdybą apie įmonės reorganizaciją ar kitus naujus sumanymus.

Verslo plano nauda įmonės darbuotojams. Verslo planą gali ruošti
pats savininkas, profesionalūs konsultantai, jį gali ruošti ir įmonės
darbuotojai: ekonomistai, finansininkai, gamybininkai, marketingo
specialistai. Jei verslo planas bus naudojamas kaip darbinė priemonė įmonės
reikmėms, tai galima naudoti savo darbuotojų potencialą. Įmonės
specialistai daug geriau žino veiklos specifiką, gali perduoti patyrimą ir
sukauptas žinias.

Kartu su vadovybe paruoštas verslo planas padės siekti bendro
tikslo, jis taps visiems žinomas. Prisidėję prie plano ruošimo darbuotojai
nesakys, kad tai administracijos ar konsultantų reikalas, jie sakys, kad
tai mūsų bendras reikalas. Bendras tikslas ir plano ruošimo procesas gali
suvienyti kolektyvą, ypač įmonės veiklos pradžioje.

Verslo plano tikslai

Tikslų nustatymas — vienas svarbiausių verslo planavimo proceso
etapų. Tikslai dėl kurių rašomi verslo planai gali būti labai įvairūs.
Tikslai turi būti realūs, suderinti laiko atžvilgiu, užtikrinta tikslų
vykdymo kontrolė.

|Išoriniai |Vidiniai |
|Pagrįsti ir gauti pinigines |Pagrįsti ir patikrinti naują idėją |
|paskolas | |
|Surasti partnerius |Palyginti prognozuojamus ir faktiškus |
| |rezultatus |
|Informuoti apie įmonės veiklą |Apskaičiuoti lėšų poreikį priimtiems

|
|šalies visuomenę, tarptautines |sprendimams įgyvendinti |
|organizacijas | |
|Pateikti informaciją apie |Įvertinti verslo perspektyvas ir |
|dalykinį ir finansinį verslo |gyvybingumą |
|įvertinimą | |
| |Įvertinti riziką skolinantis pinigus |

Šis skirstymas yra sąlyginis, planas ruošiamas ne vienam kuriam
nors tikslui. Verslininko tikslas gali būti gauti banko paskolą ir kartu
patikrinti naujos idėjos realumą, arba tik suskaičiuoti lėšų poreikį
idėjos įgyvendinimui.

Verslo plano tikslai nusako ir jo paskirtį.

Verslo planui reikalinga informacija

Verslo planui parengti reikia surinkti, išanalizuoti ir
koncentruotai bei suprantamai pateikti daug informacijos. Dalį reikalingos
informacijos galima gauti iš tiekėjų, su kuriais palaikomi ryšiai; dalį
(pavyzdžiui, apie energetinių išteklių pabrangimą ar įstatymo projektus
apie mokesčių tarifų, apmokestinimo sąlygų pakeitimą) — iš masinės
informacijos priemonių. Planavimo proceso metu atrenkama svarbiausia ir
aktualiausia, o atmetama neesminė informacija.

Verslo planui parengti reikia labai įvairios informacijos
apie:

1) ekonominę aplinką – gyventojų pajamų lygį, darbo jėgos
pasiūlą, kapitalo, medžiagų rinkų, kainų stabilumą;

2) socialinę kultūrinę aplinką – demografinius procesus, madą,
sveiko gyvenimo būdo propagavimą, nacionalines tradicijas, laisvalaikio
naudojimą;

3) politinę teisinę aplinką – apie įstatymus ir jų projektus,
mokesčius, prekybos taisykles, konkurenciją, įmonių rejestrą, buhalterinę
apskaitą, prekių ir paslaugų ženklus, ir kt.;

4) ekologinę aplinką – gamtosaugos reikalavimus, įpakavimo bei
utilizacijos perspektyvas, Žaliųjų partijos judėjimą;

5) technologinę aplinką – naujovių (angl. know how) “žinau
kaip” atsiradimo tikimybę, įmonės galimybes šias technologijas įsigyti,
technologijų pakeičiamumą.

Išsami įmonės aplinkos analizė leidžia sumažinti riziką bei
įmonės sąnaudas (pavyzdžiui, sunku prognozuoti, kada ta ar kita žaliava,
medžiaga taps deficitine). Siekiant užtikrinti tiekimą, galima numatyti
alternatyvius žaliavų gavimo šaltinius.

Verslo planui keliami reikalavimai ir jo rengimo etapai

Verslo plano struktūra priklauso nuo aplinkybių. Tačiau yra
bendri reikalavimai, kurie padeda paruošti geresnį verslo planą.

Plane verslo sumanymas ir jo pagrindimas turi būti išdėstyti
aiškiai, nuosekliai ir logiškai. Jis turi būti patrauklus, bet ne pernelyg
ilgas (20 – 40 puslapių). Per didelės apimties planas gali būti suprastas
kaip skaitytojo ar partnerio laiko netausojimas arba nepakankamai
nuosekliai išgvildentas sumanymas.

Verslo planas neturi būti pernelyg prabangiai apipavidalintas,
įrištas. Tai gali būti suprasta kaip verslininko išlaidumas. Tačiau verslo
planas turi būti gerai įformintas. Nerekomenduojama jo pateikti rašyto
ranka, nors rašysena ir labai aiški bei gerai įskaitoma. Geriausiai
naudotis kompiuteriu. Taip prireikus galima lengvai pakoreguoti tekstą,
pasirinkti įvairius šriftus, raidžių dydį, teksto išdėstymą lape.
Intervalas tarp eilučių turėtų būti 1,5 arba 2. Verslo planą pagyvina
grafikai, ypač spalvoti. Taip pat reikėtų įdėti prekės nuotrauką, brėžinį
ar piešinuką. Jie turi būti geros kokybės ir aiškūs.

Spausdinimui reikia pasirinkti gerą popierių. Viršelis gali būti
ir ryškios spalvos, kad skirtųsi nuo kitų, gulinčių ant stalo, ir būtinai
arba kietesnis nei vidiniai lapai, arba su skaidria plėvele viršuje ir
kietesniu pagrindu apačioje. Verslo planą geriausiai įrišti plastikiniu
specialiu įrišimu. Jis patogus todėl, kad planą lengva vartyti pasidėjus
ant stalo, puslapiai neužsiverčia patys.

Trumpiau tariant, patraukli išvaizda, reikiama apimtis, įtaigus
apibendrinimas, tikslus turinio sąrašas, taisyklinga kalba, tvarkingas
spausdinimas ir solidus viršelis – visa tai labai svarbu rengiant ir
pateikiant verslo planą.

Verslo plano pristatymas turi būti trumpas, koncentruotas ir
efektyvus. Finansuojama ne idėja, o žmogus ar grupė, kuriai kilo ši idėja.
Todėl per pokalbį bus analizuojamas ir projektas, ir jį pristatantis
žmogus. Jo energija, kūrybiškumas ir organizaciniai sugebėjimai turėtų
nulemti sėkmę. Kartais svarbu ir jumoro jausmas – dažnai jis padeda
išsisukti iš sudėtingų padėčių. Pirmasis pokalbis maždaug trunka
pusvalandį, todėl per šį laiką reikia apibūdinti verslo ypatumus, to verslo
aplinką, konkurentus. Svarbu apibrėžti stipriąsias įmonės ypatybes, kuo šis
verslas išsiskiria iš kitų ir kodėl jis turėtų pasisekti. Reikia paminėti
ir silpnąsias vietas vien dėl to, kad klausytojas suprastų, jog
pristatytojas žino jas. Būtinai reikia pabrėžti, kuo siūloma prekė ar
paslauga išsiskiria iš kitų. Galima pasinaudoti pačiomis įvairiausiomis
vizualinėmis priemonėmis: skaidrėmis, kompiuterio galimybėmis ar net
videosiužetu. Taip pat galima paruošti nuotraukų ir grafikų paketą, kurį
per pokalbį galima duoti klausytojams. Vis dėlto svarbiausias tikslas –
supažindinti klausytojus su idėja ir skaičiais, todėl nereikia
persistengti. Nedaryti iš projekto spektaklio.

Į užduodamus klausimus reikia atsakyti trumpai ir aiškiai. Jei
sunku atsakyti į kokį nors klausimą, tada geriau pažadėti surinkti
papildomos informacijos, išsiaiškinti ir atsakyti per kitą susitikimą.
Nesileisti į smulkmenas, o susikoncentruoti prie verslo esmės, geros
vadybos ir įmonės pranašumų.

Verslo plano titulinis lapas

Titulinis lapas – tai pirmoji galimybė atkreipti dėmesį į verslo
planą. Todėl jame turi būti nurodyta:

1) projekto pavadinimas;

2) pilnas įmonės pavadinimas (jei yra įmonės ženklas, pridėti
jį), nuosavybės forma;

3) įmonės adresas;

4) telefonas, faksas;

5) atsakingo už finansų paiešką asmens vardas, pavardė,
pareigos ir telefono numeris;

6) konsultantai (jei jie yra);

7) paskutinio koregavimo data.

Kai kurie verslo plano rengėjai tituliniame lape dar nurodo
bendrą projekto vertę ir pateikia nuorodą apie projekto slaptumą.Taip pat
dar galima papildomai nurodyti verslo plano kopijos numerį ir kam skirtas
verslo planas (pavyzdžiui, banko pavadinimą).

Kartais viršelyje pateikiama tik svarbiausioji informacija, o
papildomai pridedamas antraštinis lapas, kuriame kartojama tituliniame lape
minėtoji ir visa kita informacija.

Verslo plano santrauka

Verslo plano santrauka yra pati svarbiausia dalis. Ji sudaro
pirmą įspūdį ir labiausiai paveikia plano skaitytoją. Norint jį sudominti,
šią dalį reikia pateikti dalykiškai, bet kartu ir emocionaliai. Santrauka
neturėtų būti ilga. Geriausiai viską aprašyti 3 – 5 puslapiuose. Reziumė
rašoma darbo pabaigoje, kai parengti visi verslo plano skyriai.

Informaciją galima pateikti įvairiais būdais. Vienas iš
efektyviausių būdų – atskleisti kiekvieno skyriaus esminius ir ryškiausius
momentus. Galimos tokios reziumė dalys:

1. Įmonė. Čia reikia pateikti tikslų įmonės pavadinimą, adresą
ir telefoną.

2. Atsakingas asmuo. Nurodyti atsakingo asmens vardą, pavardę
ir telefoną iš karto po įmonės koordinačių.

3. Projekto tikslai. Trumpai pateikti tikslus ir būtinai
paminėti finansuotojo gaunamą iš šio projekto naudą.

4. Verslo sritis. Be verslo srities dar nurodyti ir verslo
stadiją (kūrimosi stadija ar veiklos plėtimas).

5. Verslo aprašymas. Glaustai aprašyti įmonės istoriją: ką ji
veikia ir ko žada imtis. Paminėti visas stipriąsias įmonės ypatybes.

6. Vadyba. Trumpai paminėti dviejų trijų pirmųjų žmonių verslo
patirtį ir kvalifikaciją.

7. Produktas ar paslauga ir konkurencija. Trumpai aprašyti
produktą (paslaugą), nurodyti, kuo jis išsiskiria iš kitų. Glaustai
apibūdinti konkurenciją šioje verslo srityje, į kokius pirkėjus bus
orientuota veikla ir kiek jų bus.

8. Reikiamos lėšos ir finansavimo sąlygos. Paminėti, kiek
reikia papildomų lėšų ir būtinai nurodyti tikslų skaičių. Taip pat
nurodyti, ar tai bus paskola, ar akcijų pardavimas. Aprašyti priimtinas
finansavimo sąlygas. Jei bandoma gauti kreditą, nurodyti, kuriam laikui
reikia pinigų, kokios palūkanos bus mokamos, kaip bus grąžinama paskola.

9. Garantijos. Jei ketinama sudaryti kredito sutartį, tai
reikia nurodyti garantijas.

10.Lėšų panaudojimas. Pateikti trumpai tik atskiras
finansavimo sritis.

11.Finansinės ataskaitos. Paminėti tik esminius skaičius.

Kaip jau minėta, tai, kas bus išdėstyta reziumė, priklauso nuo
kiekvieno verslininko. Tačiau būtini labiausiai finansuotojui rūpimi
klausimai:

•Pelnas;

•Vadyba;

•Išskirtinumas (prekės, paslaugos);

•Garantijos.

Verslo idėja ir jo aprašymas

Ne tik pati idėja turi būti gera, bet ir jos pateikimas turi būti
geras. Verslo planavimo procesas prasideda verslo idėjos ir pagrindinių
veiklos krypčių formulavimu. Formulavimas turėtų būti konkretus, trumpas,
akcentuojantis įmonės siekius, jos privalumus, lyginant su konkurentais.

Verslo idėja yra tikrinama, ar ji:

• perspektyvi;

• pakankamai pelninga;

• nuo kada duos pelną;

• konkurencija (esama ir potenciali).

Įmonės tikslų ir misijos apibrėžimas

Tai labai svarbi verslo plano dalis. Nuo tikslų apibrėžimo
reikėtų pradėti visą verslo planavimą. Tikslai turi būti suformuluoti
trumpai, tiksliai, suprantamai, su vidine logika. Klasikiniai įmonės
tikslų formulavimo pavyzdžiais gali būti akcentavimas, kad įmonė turi:

1) Užsiimti gamyba, prekyba arba konsultavimu, nurodant
kokiose srityse.

2) Sukurti ir išlaikyti pirmaujančios vietinėje rinkoje įmonės
padėtį, kuri ypač sėkmingai konkuruoja nurodytoje veiklos srityje.

3) Plėstis didinant savo rinkos dalį ir įdiegiant savo
produktą į naujas geografines rinkas.

4) Plėtoti naujus produktus jau turimiems klientams, iš
pradžių vietos rinkoje, vėliau ir kitose rinkose.

5) Plėtoti turimus ir naujus produktus naujiems klientams arba
kitokiam vartojimui (siekiant plėstis).

Tikslų pateikimo tvarka atspindi jų prioritetiškumą. Kaip jau
žinome, įmonės tikslai gali būti dvejopi: strateginiai ir taktiniai
(veiklos).

Strateginis tikslas yra visos įmonės veiklos orientavimasis
pasiekti galutinius tikslus ir tuos tikslus apibrėžti. Veiklos planas
glaudžiai susijęs su strateginiu planu ir skirtas vadovautis kasdieninėje
veikloje, tam, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai. Strateginis tikslas
gali turėti tokias 5 charakteristikas:

1. Tikslas įmonės veiklą būtinai turi sieti su aplinka
(rinka);

2. Įmonė turi būti nagrinėjama kaip nedalijama vientisa
visuma;

3. Strateginis tikslas turėtų priklausyti nuo vidinių
galimybių;

4. Tikslas turi būti iškeltas įmonės darbuotojams;

5. Tikslas įmonei turi būti labai svarbus.

Verslo plane tikslus reikia aprašyti glaustai. Galima nurodyti
tarpinius tikslus ir numatomas jų pasiekimo datas.

Organizacijos veiklai labai svarbi yra misija, kuri turi būti
suformuluota dar prieš pradedant įmonei veiklą. Misija – tai visos veiklos
loginis pagrindimas. Ji atspindi organizacijos egzistavimo prasmę. Ja
siekiama atsakyti į klausimus: “Kas mes esame, ką darome ir ką darysime
ateityje?”. Verslas yra apibrėžiamas vartotojo norais ir lūkesčiais,
kuriuos įmonės gaminamas produktas tenkina. Būtent vartotojų lūkesčių
tenkinimas ir yra bet kurio verslo tikslas.

Užsienio autoriai (Drucker, Abell) teigia, kad misiją galima
apibrėžti trimis kintamaisiais:

• Vartotojų poreikiai (ką tenkinti?);

• Vartotojų grupė (kieno poreikiai bus tenkinama?);

• Technologijos (kaip bus tenkinama?).

Verslo plane, apibrėžiant misiją, reikėtų:

• apibūdinti organizaciją – kokia ji yra ir kokia norėtų būti;

• išskirti organizaciją iš kitų;

• glaustai nusakyti esamąją ir būsimąsias veiklas;

• misiją apibūdinti pakankamai aiškiai, kad ją nesunkiai
suprastų visi, ne tik pačioje organizacijoje.

Nėra jokių bendrų ar apibrėžtų reikalavimų, kaip turėtų būti
suformuluota organizacijos misija verslo plane. Įvairūs autoriai išskiria
skirtingus misijos elementus. Taigi, galimi šie elementai:

1. Vartotojai – kas yra (arba bus) vartotojai?

2. Produktai ar paslaugos – kokie pagrindiniai produktai?

3. Poreikiai – kokią naudą produktas (paslauga) duos?

4. Rinkos – kur bus konkuruojama?

5. Technologija – kokiu būdu bus tenkinami poreikiai?

6. Filosofija – kokiomis pagrindinėmis vertybėmis bus
remiamasi?

7. Tikslai – dažnai nurodoma, kokie pagrindiniai tikslai –
augimo, pelno ar kiti.

8. Saviraiška – požiūris į save patį. Dažniausiai tai padaroma
įvertinus savo privalumus.

9. Darbuotojai – koks požiūris į darbuotojus?

10. Susietos veiklos – remiasi bendrais įgūdžiais, veiklomis,
paskirstymo kanalais ir pan.

Po tikslų išdėstymo ir misijos suformulavimo reikia trumpai
aprašyti verslo sritį, kurioje įmonė dirbs. Pirmajame sakinyje turi būti
paminėta prekė ar paslauga, kuri bus gaminama ar teikiama. Toliau trumpai
ji aprašoma. Taip pat būtina pavaizduoti visą jos kelią iki vartotojo.

Kiekviename sėkmingame versle turi būti du esminiai dalykai:
gera idėja ir tinkami jos įgyvendintojai, todėl verslo plane turi būti
pateiktas ne tik įmonės tikslų ir idėjos aprašymas, bet ir informacija apie
įmonę. T.y. jos patirtis, reikėtų paaiškinti, kodėl pasirinktas toks, o ne
kitoks įmonės vardas, tipas, su kokiais žmonėmis žadama dirbti ir kaip jie
bus pasirenkami. Jei įmonė jau gyvuoja, tai reikia glaustai aprašyti
pasiektus rezultatus. Nurodyti, kada ir kur įmonė įregistruota, kada
pradėjo veiklą. Paminėti svarbiausius įmonės įvykius – laimėjimus ir
nesėkmes (geriau su datomis).

Toks aprašymas turi būti trumpas (ne daugiau kaip 2-3
puslapiai) ir konkretus. Taip pat pateikti paskutines finansines
ataskaitas. Jos turi parodyti pačius paskutinius įmonės veiklos rezultatus.
Šioje dalyje dar reikėtų trumpai apibūdinti prekes (paslaugas), kurias
įmonė gamins (teiks), konkurencines galimybes ir aprėpiamos rinkos dalies
dydį.

Finansinio plano rengimas

Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai

Rašyti apie reikiamas lėšas reikia konkrečiai ir tiksliai.
Šioje dalyje reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

– Kiek ir kam reikia pinigų?

– Kokie galimi finansavimo šaltiniai?

– Kada reikės lėšų?

– Kokią naudą turės finansuotojas ir kaip ją gaus?

Visai tiksliai pasakyti, kiek reikės pinigų, beveik neįmanoma.
Lengviausiai apskaičiuoti, kiek reikės pinigų įrengimams ir nekilnojamam
turtui pirkti. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, reikia turėti
pakankamą lėšų atsargą. Tačiau kokio dydžio ji turi būti, tiksliai niekas
nežino.

Finansavimo šaltinių gali būti daug ir įvairių , pvz.:

* Įvairios nuomos sutartys ir pirkimas išsimokėtinai;

* Pirkimas skolon ir prekių apmokėjimas avansu;

* Finansiniai fondai;

* Giminės ir draugai.

Aišku, kad norint gauti lėšų, reikia kuo nors sudominti jas
duodantį. Tai dažniausiai arba palūkanos, arba būsimi dividendai, arba
galimybė pirktas firmos akcijas parduoti brangiau.

Prognozuojamo pelno ataskaita

Kiekviena įmonė iš savo veiklos tikisi pelno. Pelnas yra svarbus
rodiklis bankui, suteikiant įmonei paskolą. Sudarant pelno prognozę, būtina
įvertinti pardavimų prognozę. Ja remiantis galima apskaičiuoti pajamas,
kurias numato gauti firma. Po to, įvertinus produkcijos (paslaugų) gamybos
bei realizavimo sąnaudas, galima atlikti pelno prognozės skaičiavimus.
Pelno (nuostolio) ataskaitą galima sudaryti keliais būdais. Tačiau
dažniausiai pirmiausiai apskaičiuojamos sąnaudos (jos skirstomos į
tiesiogines ir pastovias). Jas suskaičiavus, galima apskaičiuoti pelno
prognozę. Pelno (nuostolių) lentelė gali kiekvieną kartą skirtis, t.y. nėra
pripažinta kažkokios vienos pelno (nuostolių) lentelės formos.

Pinigų srautų prognozė

Šios ataskaitos tikslas – parodyti, ar užteks veiklai pinigų bet
kuriuo projekto įgyvendinimo momentu. Joje fiksuojamos ne pajamos ir
sąnaudos, bet pinigų mokėjimai ir gavimas. Ši ataskaita sudaroma kartu su
pelno ataskaita, nes jai naudojami tie patys duomenys. Pinigų srautą reikia
skaičiuoti kas mėnesį (bent jau pirmaisiais metais). Tik taip galima laiku
pastebėti laiku pinigų trūkumą.

Pinigų srautų prognozė apibūdina tokius finansinius firmos
rodiklius:

– įplaukas ir išmokas;

– pelną;

– turto ir kapitalo pakitimus;

– skolas.

Ji atspindi firmos grynųjų pinigų judėjimą. Pinigų prognozės
rodikliai tai pinigų balansas laikotarpio pradžioje ir laikotarpio
pabaigoje.

Prie verslo projekto taip pat pridedamas įmonės buhalterinis
balansas.

Naudota literatūra:

• www.google.lt

• www.alltheword.com

• Vladas Gronskas „Verslas pseudoverslas ir antiverslas“ 1995m.

Leave a Comment