organizacine elgsena

ORGANIZACINĖS ELGSENOS

TURINYS

Įvadas.
1. Ar tipiškam lietuviui būdingos šios savybės?
2. Ar giliname savo žinias dabar?
3. Ar vertiname tradicijas, pokyčius, naujoves?
4. Koks darbas labiau patinka- individualus ar grupinis?
5. Ar esame punktualūs?
6. Ar mėgstame konkurenciją?
7. Kokie santykiai organizacijoje priimtini?
8. Ar didžiuojamės savo kraštu?
9. Kokia šalis mums atrodo, kaip pavyzdys, kurio Lietuvai reikėtų?
10. Kaip trumpai apibūdintume įvairiųtautų žmones?
11. Kokį darbą dirbame orgaanizacijoje?
12. Ar mūsų darbo kolektyvas yra daugiatautis?
13. Ar kyla bendravimo ar sprendimų priėmimo problemų su kitataučiais?
14. Išsimokslinimas.
15. Išvados.
16. Literatūra.

ĮVADAS

Šis darbas paremtas dešimties žmonių anonimine anketine apklausa. Apžvelgiamos tipiškam lietuviui būdingos savybės, aptariami rusų, japonų, amerikiečių, švedų, lenkų, vokiečių, latvių, estų, žyydų išskirtinumai, kaip jie pasireiškia organizacinėje elgsenoje. Anketoje atsakyta į klausimus apie išsilavinimą, ar siekiama tobulintis, kokioje aplinkoje labiau norėtų dirbti, kiek svarbus yra punktualumas, konkurencija, santykiai su vadovais.Dauguma atsakiusių yra panašios socialinės aplinkos atstovai- tai tarnautojai, subrendę ir gyvenimo patirties turintys žmonės.
Atsakymų yra labai įvairių. Vieni sutampa, kiti kardinaliai skiriasi. Į klausimus apie įvairių tautų atstovus ne visi sugebėjo atsakyti. Nuomonės neturėjimas sąlygotas žmonių uždarumu, nesidomėjimu kitomis kultūromis. Tačiau laikai keičiasi. Mūsų šalis tampa atviresnė. Visuomenė, pergyvenusi totalitarizmo ir stagnacijos laikus, neestovi vietoje. Ji tobulėja, labiau bendrauja, stengiasi kelti kvalifikacijos ir kultūros lygį.

1. Kaip mes manome, kokios savybės būdingos lietuviui?
Lietuviško mentaliteto ypatumai: karys ir kentėtojas. Populiariausi lietuviški įvaizdžiai (J.Girnius)- Vytis ir Rūpintojelis. Retai mokame racionaliai dorotis su situacija kaip savarankiški , subrendę žmonės. Įs

sakinėjantis, be ceremonijų nurodinėjantis ir paklusnumo reikalaujantis šeimininkas labiau savas lietuviams nei keistuolis, samprotaujantis ir mąstyti siūlantis profesorius. (Š. Atėnai, 2001.02.17).
Lietuva neturi stabilaus savo inteligentijos sluoksnio. Vieni išvežti į Sibirą, kiti bėgo į Vakarus , vėliau- koncentracijos lageriai. Tačiau laikai keičiasi, ateina nauja tautiečių karta, užgrūdinta darbo Ispanojoje ir Airijoje, ir tikrųjų kultūros kosmopolitų bei Europos idėjų gerbėjų.(Š. Atėnai, 2001).
Lietuviams yra būdingas individualumas, dideli jėgos skirtumai organizacijoje, nevengia neapibrėžtumo, akcentuojama labiau į vyrą. (P.Jucevičienė).
Iniciatyva- svarbiausias valdymo elementas, veiklių žmonių bruožas. Vadovo bruožas, kuris padeda suburti žmones sėkmingam tikslų organizavimui.
Respondentų nuomone, lietuviui nebūdingas iniciatyvos rodymas. Vienas žmogus jį įvertino kaip visiškai nesvarbia savybe, septyni pasirinko 3 ir 4 balus, ir tik vienas lietuvį apibūdino kaip labai iniciatyvų.
Sąžiningumas- tiesos sakymas ir elgimasis taip, kaip atrodo teisinga (pagal Megliną). Sąžiningumas liietuviams būdingas. Atsakymai parinkti nuo 4 iki 7 balų.
Teisingumas apibūdinamas nuo 2 iki 7 balų. Tik vienas apklaustas apibūdino lietuvį kaip teisingą, skyrė 7 balus.
Atsakingumas gana tolygiai pasiskirstęs nuo 3 iki 7 balų. Ar galima tvirtinti, kad lietuviai atsakingi? Jeigu išvesti vidurkį, tai pagal svarbumą rezultatas 5 balai. Palyginti galime su Japonijos firmose dirbančiais žmonėmis- jų atsakomybė kolektyvinė, kiekvienas darbuotojas atsako už savo darbą, tai jo garbės reikalas. Individualus darbas įsilieja į kolektyvą, todėl kolektyvinis darbas pasiekia labai aukštų rezultatų.
Pasitikėjimas kitais- nuo minimalių taškų iki vidurio. Tik du at
tsakiusieji įvertino aukščiausiais balais.
Darbštumą pabrėžė dauguma, vaišingumas ir kuklumas taip pat įvertintas aukštais 4-7 balais.
Meilė savo kraštui išreiškiama daugiausia 5-6 balais.
Santūrumas įvertintas didesniu persvėrimu į svarbių savybių pusę.
Individuališkumas- dirbant individualiai priimti sprendimai yra mažiau efektyvūs, negu dirbant mažose grupėse. Talentingi arba aukštos kvalifikacijos specialistai efektyviausiai darbą atliks veikdami individualiai. Anketoje atsakymai išsibarstę 2-6 balų amplitudėje. Galima daryti išvadas, kad atsakiusieji, kurie dirba vadovo darbą, labiau linkę sprendimus priimti individualiai, o pavaldiniai geriau dirba grupėje.
Savarankiškumo neatsisakoma- tik vienas respondentas šią savybę kaip nelabai svarbią įvertino 4 balais, kiti 5-7 balais.
Polėkio trūkumą konstatuoja dauguma.
Paklusnumas- greičiausiai dėl apibrėžtų pareigybių autoritariniame valdyme- įvertinamas kaip svarbus. Paklusnumą galima apibūdinti kaip konformizmą.
Konservatyvumas- šį bruožą suprantu kaip novatoriškumui priešingą. Baimę ar nenorą keistis. Tobulėjant technologijoms, gyvenimo kokybei, organizacija sėkmingai gyvuos, jei sugebės prisitaikyti prie naujovių. Darbuotojai nuolatos turi kelti savo standartus, dirbti geriau. Konservatyvūs, nelankstūs darbuotojai turi tobulintis, augti. (H. Rodžersas). Mūsų tautiečiai sutinka, kad lietuvis- konservatyvus, tik vienas skyrė 4 balus, devyni- nuo 5 iki 7 balų.
Pavydumas- kaip dažnai tenka girdėti lietuvį apibūdinantį brolį lietuvį kaip pavyduolį. Anketoje tas pats paveikslas: po vieną atsakymą respondentai skyrė kaip nereikšmingam bruožui nuo 2 iki 5 balų, o septyni mano, kad pavydas- labai svarbus bruožas.
Panašiai apibūdinamas egoistiškumas – didelę reikšmę skyrė 8 žmonės.
Svetimų garbinimą laiko nereikšmingu- trečdalis, vidutinišku – 2 žmonės, vėl trečdalis laiko šį
į bruožą labai svarbiu.
Punktualumą apklaustieji mato kaip svarbų bruožą, o penktame punkte, kur klausiama taip pat apie punktualumą, tik vienas atsakymas “vėluoju”, visi kiti stengiasi ateiti ateiti anksčiau arba laiku.
Su jumoro jausmu liūdniau .Kad tai labai svarbus bruožas nepaminėjo nė vienas. Nuomonės išsidėstė nuo 1 iki 6 balų po vieną, du balsus.Vieniems tai reikalinga, o kitiems visai nereikia jumoro jausmo.

2. Ar giliname savo žinias dabar (mokomės, lankome kursus, keliame kvalifikaciją)?
Apklaustųjų išsimokslinimas- nuo viduriniojo iki aukštojo mokslo. Trečdalis jų mokosi ir toliau , tobulėja. Mūsų šalyje ryški tendencija darbingų žmonių siekiuose gauti aukštąjį išsilavinimą, kuris atitiktų šių laikų reikalavimus. Žemas užimtumo lygis šalyje, artėjanti integracija į labiau išsivysčiusią Europą verčia žmones susimąstyti apie profesinį mobilumą. Reikalavimus kelia sau aktyvūs žmonės, anksčiau įgiję aukštąjį, technikumo, profesinį išsilavinimą, arba nebaigę mokslų, bijo prarasti turimą darbą arba nori gauti geresnį. Žmonės nenori susidurti su nedarbo sukeliamais ekonominiais bei psichologiniais sunkumais.(KTU ‘’Makroekonomika”).
Apklaustųjų atsakymai išsidėstė- didžiausia dalis- 8 balsai atiduoti punktui, patvirtinančiam žinių gilinimą, tik du žmonės nesirūpina savo kvalifikacija.

3. Ką labiau vertiname: tradicijas, pokyčius ar naujoves?
Visi dešimt respondentų atsakė “Esame už naujoves, pažvelgdami į praeitį”. Iš tiesų gyvename dinamiškoje visuomenėje, norime veiklos, technologijų, pažangos.Jei norime nekartoti senų klaidų ir nepadaryti naujų, turime vadovautis anksčiau įgyta patirtimi.

4. Kokioje aplinkoje labiau patiktų dirbti: grupėje, vienam, ar ka

artais vienam, kartais grupėje?
Kasdieninėje kalboje grupe vadiname gana įvairius žmonių sambūrius. Socialinė psichologija pagrindiniu grupės požymiu laiko bendrą veiklą, tuomet pasireiškia žmonių motyvų ir interesų bendrumas, susiklosto įvairūs tarpasmeniniai santykiai. (A.Jacikevičius). Mikrogrupes sudarantys nariai turi bendrus veikimo tikslus, tiesioginius kontaktus. Žmonės pasiskirsto funkcijomis, užima tam tikras pozicijas. Vieniems geriau dirbti individualiai, taip jie gali visapusiškai pasireikšti, kiti geriau jaučiasi dirbdami bendrai. Anketoje dalyvaujančių trys atsakymai- geriau dirbti grupėje, du mėgsta individualų darbą, penki pasirinko trečią variantą- kartais geriau dirbti vienam, kartais grupėje.

5. Ar esame punktualūs?
Įvertinant anketos pradžioje 19 numeriu pažymėtą punktą “punktualumas”, matome, kad dauguma atsakiusių šį bruožą įvertino kaip svarbų, įvertintais aukštais balais. Šiame klausime 5 balsai atiduoti už tai, kad reikia ateiti anksčiau, 4 stengiasi ateiti laiku, tik vienas dažnai vėluoja.

6. Ar mėgstame konkurenciją ?
Valstybinės įstaigos darbuotojai, kurie sutiko atsakyti į šios anketos klausimus, labai gerai žino, kas yra konkurencija. Dažnas etatų mažinimas “užgrūdina” paliktus dirbti. Jiems tenka įveikti stresą, stengtis našiau dirbti, kelti kvalifikaciją, laikytis aukštų profesinės etikos reikalavimų. Todėl keturi iš dešimties mano, kad konkurencija reikalinga, penki norėtų ramesnio darbo, pasirinko variantą “nekenčiu spaudimo”, tik vienas mano, kad konkurencija yra teigiama, kai tai neliečia asmeniškai.

7. Kokie turi būti santykiai organizacijoje su aukščiausio lygio vadovais?
Autokratinio vadovavimo stiliumi pasižymintys vadovai dažnai naudoja prievartą. Mūsų visuomenėje tai paplitęs reiškinys. Paskutiniu metu jau ryškėja demokratinis vadovavimo stilius. Vadovų elgesys tampa labiau draugiškas. Norint sukurti stropią darbo grupę, darnią darbo aplinką, iš anksto sunku spręsti, koks vadovavimo stilius geriausias. Susitelkusiose, suvokiačiose darbo tikslus grupėse tikslinga vadovauti demokratiniu stiliumi. Pairusiose, nesugebančiose susitelkti darbui grupėse tam tikrą laiką efektyvus autokratinis vadovavimo stilius (Jucevičienė).
Neformalaus tono norėtų 1 respondentas, 9- priklausomai nuo situacijos. Neatmeta rimtos atmosferos.

8. Ar didžiuojamės savo kraštu ?
Patriotizmas- meilės ir pagarbos savo tėvynei jausmas- pagirtinas dalykas. Neteko girdėti, kad kas sakytų, jog nemyli savo krašto. Bet ar didžiuojamės juo? Mūsų piliečiai kritikuoja savo šalį, atvirai kalba apie, jų nuomone, neteisingus vyriausybės veiksmus. Deja, negandos palietė daugelį iš gyventojų, slegia dabar esantys sunkumai. Todėl, manau, didžiuotis savo kraštu žmonės gali tada, kai jaučiasi saugūs, reikalingi savo kraštui. Tikiuosi, pagerėjus gyvenimo sąlygoms, žmonės atgaus pasitikėjimą savo šalimi.
Iš apklaustųjų tik vienas žmogus mano, kad Lietuva daug davė pasauliui, vienas nusivylęs teigia, kad Lietuva atsilikusi šalis, dauguma- aštuoni žmonės pasirinko trečią variantą, tuo pasakydami, kad mūsų kraštas nėra blogesnis už kitus.

9. Kokia šalis Lietuvai gali būti pavyzdžiu?
Visi dešimt respondentų nusprendė, kad kiekvienos šalies vystymosi tendencijos kitokios. Galima daryti išvadą, kad mūsų piliečiai tikį patys susitvarkysią savo šalies ekonomiką. Gal neišmanom apie kitų šalių vystymosi modelius, o gal manom, kad pakankamai mūsuose potencijos susikurti laimingą rytojų savarankiškai?

10. Ką galime pasakyti apie kitų tautų žmones?
Lietuviai- plačiau apibūdinti darbo pradžioje, o atsakymai šiame punkte tokie: dažniausiai sutapęs , kelis kartus paminėtas pavydas, taip pat dažnai minėtas darbštumas, užsispyrimas, toliau- santūrumas, smalsumas, ramumas, vaišingumas.
Rusai- istoriškai kenčiantys, truputį savimylos, bet išskirtiniai. Papildomas specifinis niuansas, susijęs su sena rusiška tradicija- stačiatikybei būdingas prislėgtumas. Tai tam tikro prislopinto dvasingumo būsena, visada daug turtingesnė, nei įgavusi formą. Istoriškai taip susiklostė, kad rusiška kultūra artimesnė chaosui, nei būčiai. Grandiozinė “tauraus“ susinaikinimo idėja- eiti nežinia kur, kovoti nežinia už ką, statyti nežinia ką, aiškiai apibrėžiant tik tai, ką reikia sugriauti. Racionalumo nedaug.(Š.Atėnai, Jekentaitė).
Apklausti žmonės kelis kartus paminėjo rusišką atviraširdiškumą, atlapaširdiškumą, nuoširdumą. Paminėtos ir ne itin patrauklios savybės- tingumas, plepumas, polinkis į taurelę.
Japonai- Nihon ar Nippon- “tekančios saulės žemės”- gyventojai yra ypatingi ir žavi visą pasaulį. Iš kelių aplinkinių- korėjietiško, mongoliško, malajiečių, ainu- tautų susiformavo savita tauta.
Susidūrimo su Vakarais pasekmės iš vienos pusės buvo skaudžios Japonijos tautai- nukentėjo suverenitetas, pažeisti tautiniai jausmai, įvyko politinis perversmas. Vietinės ideologijos panaudojimas leido lengviau susitaikyti su permainomis. Iš labai uždaros valstybės Japonija tapo moderniška, suverenia, vieninga, labai galinga valstybe Tolimuosiuose Rytuose. Kitados japonų naciją įkūnijo meninikas, vėliau- fanatiškas kareivis, dabar nacionalinis simbolis- verslininkas. Kokybė japonui- sąžinės, moralės, savigarbos reikalas.(E.O.Reischauer).
Mūsų tautiečių akimis japonai uždari, laikosi tradicijų, subtilūs, darbštūs, protingi, vienas respondentas parašė “mažas prie kompiuterio”. 3 žmonės neturi nuomonės.
JAV- didžiulė šalis, kuri driekiasi nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno, apima net aštuonias laiko juostas. Gyventojų sudėtis pati įvairiausia pasaulyje. Pati mažiausia etninė grupė- tai nuo seno gyvenantys indėnai. Didelė dabartinių piliečių dalis- tai palikuonys emigravusių iš Europos žmonių. Nemažai afrikiečių kilmės gyventojų. Amerika neįsivaizduojama be azijiečių kvartalų. Migracija į Ameriką, labiausiai išsivysčiusią šalį, vyksta ligi šiol. Amerikiečiai didelę reikšmę skiria higienai, švarai. Yra “social- animal” bendruomenės gyventojai, todėl nemėgsta tylos. Organizacinė kultūra orientuota į žemą valdžią.
Anketoje matomi tokie amerikiečio apibūdinimai: pasitiki savimi, patriotas- šis bruožas paminėtas 4 kartus, laisvas, pretenzingas. Amerikiečiams būdinga siaura specializacija mūsų tautiečiams atrodo kaip siauraprotiškumas. Trys žmonės neturėjo ką pasakyti.
Švedai- vikingų palikuonys, kurie garsėjo savo karingu būdu, puldinėjo aplinkines tautas.
Apie švedus galime pasakyti, kad jie sąžiningi, rūpestingi, sumanūs, gamina geros kokybės gaminius.
Savo organizaciniuose santykiuose nevengia neapibrėžtumo. Akcentas į moterį apibrėžia visuomenės tendenciją vertinti tarpusavio saitus, emocinį atvirumą. Lyčių vaidmenys visuomenėje lankstūs.
Anketoje keturi žmonės neturėjo ką pasakyti apie švedus. Likę laiko juos šalto būdo, korektiškais, draugiškais, susikausčiusiais, santūriais, pasitikinčiais savimi, vieną kartą buvo paminėtas savanaudiškumas.
Lenkai- istoriškai labai artimi Lietuvai. Lenkai, puoselėjantys tautinį pasididžiavimą ir nepriklausomybę, sieja save su slavais. Dosnūs, vaišingi. Išdidūs ir užsispyrę, bet jeigu su jais elgiamasi draugiškai, pasirodo esą lankstūs ir nuolaidūs.
Mano respondentai, pasirodo nedraugiški mūsų kaimynams. Lenkas- Europos čigonas, išdidus neigiama prasme, įkyrus, nekultūringas, pervertina save, pagyrūnas, religingas.
Vokiečiams būdingas didelis pasitikėjimas savimi. Jie tikri, kad yra sąžiningi, tiesūs derybininkai. Gali būti tiesmuki, nesutikimą reiškia atvirai. Ne visada mandagūs ar diplomatiški. Reiklūs sau ir kitiems, skrupulingai tvarkingi, atsakingi, racionalūs. Vokiečiai daug pasauliui davė įžymių žmonių muzikos, mokslo, filosofijos, literatūros, medicinos ir kitose srityse.
Apklaustieji mano, kad vokietis punktualus, šaltakraujis, savanaudis, jaučiasi viskam esąs etalonas, tvarkingas, egoistas, išdidus.
Latviai- kalba rimtai, tiksliai ir apgalvotai, panašiai kaip vokiečiai. Gražbyliauti nepriimta, jausmų reiškimas ar lengvabūdiškumas gali trukdyti pasitikėjimui. Latviai gana santūrūs ir uždari.
Atsakiusieji teigia, kad latvis panašus į lietuvį, nepasitiki savimi, nuolankus, brolis- mužikas,nuskriaustas, silpnas, viena nuomonė- latvis kerštingas.
Žydai- sena tauta visomis prasmėmis. Turinti raštą daugiau nei 5000 metų. Veikia mus dvasine patirtimi per Bibliją ir krikščionybę. Visi Europos etnosai patyrė judėjų įtaką.
Išskirtinis bruožas- racionalumas. Žydui racionalumas, raštingumas, mokytumas, logiškumas- religinės svarbos dalykas, neatsiejamas nuo žmogaus aukščiausios vertės. Išskirtinio inteligentiškumo žmonės.
Apklaustieji mano, kad žydas apsukrus- šį bruožą paminėjo keturis kartus, gudrus, protingas, su išskaičiavimais, klastingas.

11. Kokį darbą dirbame organizacijoje?

Iš apklaustų žmonių- du žemesnės grandies vadovai, šeši specialistai, vienas darbininkas, vienas nekvalifikuotas darbuotojas.

12. Ar mūsų darbo kolektyvas yra daugiatautis?
Iš dešimties žmonių tik du dirba grynai lietuviškame kolektyve. Aštuoni dirba su rusais, vokiečiu, latviu, lenku, žydu. Ir į klausimą “Ar kyla bendravimo bei sprendimų priėmimo problemų” atsakysime sekančiame klausime.
13. Ar kyla bendravimo ar sprendimų priėmimo problemų su kitataučiais?
Visi atsakė pasirinkdami 3-ą variantą- jokių problemų. Malonu, kai kolektyve vyrauja drauguška, atmosfera, tolerancija.

14. Išsimokslinimas.

Išsilavinimo lygis sąlygoja bendravimo proceso efektyvumą. Sociokultūriniame bendravime skirtingų kultūrų nariai gali suprasti situaciją skirtingai ir reaguoti į tai nevienodai.
Iš mano apklaustųjų su viduriniu išsilavinimu yra trys žmonės, vidurinį su prifesija įgyję du , aukštesnįjį išsilavinimą turi taip pat du, aukštąjį –du, dar mokosi vienas. Du šiuo metu įgyja antrąjį aukštąjį išsilavinimą.

15. Amžius.

16. Lytis.
Mano anketos apklausoje geranoriškai sutiko dalyvauti devynios moterys ir vienas vyras.

Išvados
Šio tyrimo dėka, naudodamasi įvairia literatūra, sužinojau apie kai kurių tautybių žmonėms būdingus charakterio bruožus.
Apibrėžti tautinius bruožus objektyviai yra gana sunku dėl netikslių vertinimų. Tačiau galima sakyti, kad yra standartinių tautinių bruožų.
Bendravimo procesas svarbus organizacijai, bendraujant realizuojami žmogiškieji santykiai ir susiformuoja tam tikra darbuotojų elgsena. Bendravimo efektyvumui dažnai trukdo įvairūs nesklandumai: skirtingos realybės suvokimas, klaidingi apibendrinimai, subjektyvios išvados, išankstinis nusistatymas ir kt. Elgesio skirtumų priežastys galėtų būti skirtingi gyvenimo standartai, skirtingos geografinės sąlygos. Pagrindinė skirtumų priežastis- kultūra.
Šio tyrimo dėka, naudodamasi įvairia literatūra, sužinojau apie kai kurių tautybių žmonėms būdingus charakterio bruožus.

LITERATŪRA

1. T. Balkelis “Šiaurės Atėnai” , 2001m.02.17. 10 psl.
2. A.Jacikevičius “Žmonių grupių socialinė psichologija”, 1995m.
3. L.Jekentaitė “Šiaurės Atėnai” 2001m.02.24. 4psl.
4. P. Jucevičienė ”Organizacijos elgsena” 1996m.
5. E.O.Reischauer, Marius B.Jensen “Japonai šiandien”
6. H.Rodžersas “Vienos skrybėlės principas” 1991m.
7. “Makroekonomika” Kauno Technologijos Universitetas 2000m.

Leave a Comment