Verslo planas “Italiska duona”

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

VERSLO IR VADYBOS KATEDRA

EKONOMIKOS NEAKIVAIZDINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA

UAB „Itališka duona“ verslo planas

Verslo administravimo namų darbas

Atliko: II k. studentas

Priėmė: dėst. Ž. Simanavičienė

Kaunas

2004

TURINYS

Įvadas 3
1. Įmonės pristatymas 4
2. Verslo tikslai, galimybės ir orientyrai 5
3. Rinkos analizė 6

3.1. Rinkos būklė 6

3.2. Konkurencija rinkoje 7
4. Verslo išorinė aplinka 8
5. Marketingo strategija 9

5.1. Marketingo tikslai 9

5.2. Kainų nustatymas ir nuolaidos 9

5.3. Reklamavimas 10
6. Žaliavos ir medžiagos 11
7. Įrengimas ir jų tiekimas 12
8. Įmonės valdymo organizacinė struktūra, personalas 13
9. Finansavimas 16
10. Pelno (nuostolio) ataskaita 18
11. Sąnaudų prognozė 20

Įvadas

Dabartinė Lietuvos ekonomika negali visų aprūpinti darbo vietomis. Tai
skatina verslininkus kurti privačias įmones.

E. Ugensko steigiamo v verslo idėja – įkurti nedidelę kepyklą, kuri
aptarnautų Varnius ir aplinkinius miestelius, bei kaimelius.

UAB „Itališka duona“ gamins tik itališką duoną. Duona bus kepama vadovui
E. Ugenskui priklausančiame pastate Varnių miestelyje. Projekto finansavimo
poreikis sudaro 200000 Lt.

Direktorius ir vienintelis akcininkas E. Ugenskas įneš į įmonės veiklą
100000 Lt pradinio kapitalo, kurio didžioji dalis bus skirta technologinei
įrangai bei automobiliui įsigyti, taip pat statybos bei remonto darbams
atlikti, atsargoms sukaupti. Likusią dalį skolinsis iš banko.

UAB „Itališka duona“ pagrindinis tikslas yra įgyvendinti verslo idėją,
gauti kuo didesnį pelną ir užkariauti kuo didesnę vietą vidaus ri inkoje.

Įgyvendinant šiuos tikslus yra numatyti šie uždaviniai:

1. Pritraukti kuo daugiau pirkėjų.

2. Sukurti kuo geresnį įvaizdį, prestižą.

3. Taikyti įvairias nuolaidas.

4. Nuolat modernizuoti kepimo įrengimus.

Prieš pradedant verslą buvo kritiškai įvertinti vadovo ir personalo
sugebėjimai pasirinktoje veikloje. Įvertinus vadovo ir personalo patirtį
bei kvalifikaciją galima laisvai teigti, kad jie

sugebės sėkmingai
įgyvendinti šią idėją.

1. Įmonės pristatymas

Įmonės pavadinimas: UAB ,,Itališka
duona”

Įmonės kodas:
8751095

Registravimo data: 2004 12 15

Veiklos pobūdis: Duonos
kepinių gamyba

Adresas:
Telšių 8, Varniai

Telefonas:
861409625

ĮMONĖS VADOVAS: Evaldas
Ugenskas

Bankas:
„Vilniaus” bankas Telšių skyrius,

kodas 23075176

Atsiskaitomoji sąskaita: 73109

Šio projekto idėja – įkurti nedidelę kepyklą, kuri aptarnautų Varnius ir
aplinkinius miestelius, bei kaimelius.

Misija: įmonės šūkis „Europietišką duoną į Lietuvos kaimelius“.

Bus gaminamas kasdieninis maisto produktas – ,,Itališka” duona, kurios
išskirtinė forma bei puikus skonis patrauks vartotojų dėmesį ir leis
įsitvirtinti planuojamame rinkos segmente. Produkto kaina palaikoma apie
10% žemesnė nei konkurentų, užtikrinta gaminio kokybė ir operatyvus
pristatymas.

Duoną numatoma kepti įmonės vadovui E. Ugenskui priklausančiame pastate
Varnių miestelyje.
Direktorius ir vienintelis akcininkas E. Ugenskas. Jis gimė 1975 m. Tai
aukštos kvalifikacijos specialistas. Jis baigė Vilniaus universitetą,
ekonomikos fakultetą, kur įgijo ekonomisto specialybę. Turi ne vienerių
metų prekybos darbo patirtį. UAB „Itališka duona“ jis atliks ne tik
direktoriaus, bet ir gamybos vadovo pareigas. Jis gyvena Va arnių miestelyje.
Turi 100 m2 ūkinį pastatą, kuriame ir bus kepama duona. E. Ugenskas turi
100000 Lt pradinio kapitalo.Likusią dalį skolinsis iš banko.

Buhalterė Nijolė Perlienė turi aukštąjį finansinį išsilavinimą bei dvejų
metų darbo patirtį gamybinėje įmonėje.

Visi samdomi darbuotojai priimti remiantis Telšių darbo biržos
rekomendacijomis ir iš anksto paskelbtų konkursų pagal profesijas būdu.

Projekto finansavimo poreikis sudaro 200000 Lt, kurių didžioji dalis
bus skirta technologinei įrangai bei automobiliui įsigyti, taip pat
statybos bei remonto darbams atlikti, atsargoms sukaupti. Projektas bus
finansuojamas iš vidinių ir išorinių šaltinių. 100000 Lt investuoja E.
Ugenskas ir virš 100000 Lt nu

umatoma paimti paskolą iš banko ,,Vilnius”.

Esant sėkmingai veiklai ateityje planuojama sukurti Itališkos duonos
kepimo tinklą ne tik Varniuose bei artimiausiuose kaimeliuose ir
miesteliuose, bet ir kituose Lietuvos kaimuose ir miestuose.

2. Verslo tikslai, galimybės ir orientyrai

Galima įdėti daugybę pastangų tiriant rinką, modeliuojant ekonominę bei
finansinę veiklą, prognozuojant pelną ir pardavimus, tačiau jei nebus
tiksliai suformuluoti įmonės artimesni bei tolimesni tikslai bei jos
pagrindinis tikslas, o taip pat sistema kaip visa tai įgyvendinti , tai
galima sakyti, kad visos tos pastangos buvo įdėtos veltui. Jei nežinome,
kokiu būdu, per kiek laiko ir kaip. Svarbiausia numatytų tikslų siekti
remiantis sudarytais planais ir atatinkamai juos koreguojant kintant rinkos
sąlygoms. Svarbu, kad įmonės tikslus žinotų ne tik savininkas, bet ir
kiekvienas įmonės darbuotojas. Darbuotojai turi žinoti savo pareigas,
teises, atsakomybės sritį. Svarbu, kad įmonėje nuolatos ir nenutrūkstamai
cirkuliuotų tiksli ir savalaikė informacija, kuri padėtų kontroliuoti ir
gerinti veiklą. Darbuotojai turi suprasti, kad vadovas yra dėkingas už jų
pastangas ir stengiasi jas deramai įvertinti, tačiau jei darbuotojai
neatsakingai atlieka savo pareigas arba nesilaiko reikalavimų, tai vadovas
turi teisę juos kritikuoti ir bausti.

UAB „Itališka duona“ pagrindinis tikslas yra įsitvirtinti rinkoje, gauti
pelną, kaupti kapitalą verslo plėtotei.

Įmonė turi nusistačiusi tokius artimiausius tikslus:

1. Įsitvirtinti rinkoje

1. Per pirmuosius metus pasiekti ne mažesnę, kaip 80( gamybinių

pajėgumų apyvartą.

1. Užtikrinti pastovias darbo vietas darbuotojams ir pastovų

pragyvenimo lygį.

1. Užmegsti ilgalaikius patikimus ryšius su didmeninikais.

1. Sudominti kuo didesnį klientų skaičių.

Tolimesni įm

monės tikslai yra tokie:

1. Nukonkuruoti konkurentus geresnės kokybės ir žemesnės kainos

pagalba.

1. Mažinti kiek įmanoma sąnaudas.

1. Kelti paslaugos kokybę.

1. Domėtis technologijos tobulinimu ar alternatyvia veikla.

1. Pasiekti maksimalų pelną iš kurio galėtume kaupti kapitalą verslo

plėtotei.

3. Rinkos analizė

3.1. Rinkos būklė

Lietuvos duonos ir pyrago gaminių rinka per pastaruosius dvejus metus
išsaugojo stabilumą, tačiau labai paįvairėjo gaminiais, iš jų ir
netradiciniais – armėnišku lavašu, itališka, prancūziška bei kitokia
egzotiška kitų tautų duona.

Potenciali rinka, sudaro apie 20 000 žmonių. E. Ugenskas tikisi, kad per
parduotuves bei maitinimo įstaigas pasiekiama rinka 15 000 žm., o realiai
pasiekiama 11 000 žm.

Pagal realiai pasiekiamą (11 000 žm.) rinką E. Ugenskas planuoja
labiausiai tikėtinas pardavimų apimtis. Riziką sumažinti, be labiausiai
tikėtino varianto, verslininkas numato remdamasis optimistinėmis bei
pesimistinėmis pardavimų prognozėmis, kurios išnagrinėtos marketingo
dalyje.

Rinkos tyrimai kainuoja gana brangiai, tačiau sumažina nesėkmės riziką.

Norint įsiskverbti į naują rinką ir sužinoti potencialius savo paslaugų
vartotojus, UAB „Itališka duona“ darbuotojai atliko visuomeninę apklausą,
kuri buvo Varnių miestelyje bei aplink ji esančiuose kaimeliuose. Buvo
pateiktos anketos su šiais klausimais:

[pic]

[pic]

[pic]

Ši apklausa parodė, kad 72 procentai vartotojų yra potencialūs UAB
„Itališka duona“ klientai, kurie sutinka su nustatytomis kainomis. Jie neš
įmonei pelną, nes, jų nuomone, „Itališka“ duona yra naujas produktas kurį
mielai paragautu.

Jo gaminių potencialūs vartotojai – visi asmenys.

Duonos gaminių pasirinkimą riboja tik asmeniniai žmonių poreikiai,
pomėgiai, sveikatos būklė ir pasiūla.

Duonos gaminiai perkami kasdien, švieži, jų atsargos nekaupiamos, nes
prastėja skonis, jie greitai sensta.

Kita grupė potencialių vartotojų yra maitinimo įstaigos, jos perka
didesniais kiekiais, sa

avo klientams maitinti.

3.2. Konkurencija rinkoje

Pradedant verslą, labai svarbu ištirti rinka, išanalizuoti konkurentus.
E. Ugensko potencialus konkurentas yra: duonos įmonės, esančios mieste ir
aprūpinančios aplinkines gyvenvietes savo produkcija. Jų gaminiai paprastai
į rajono parduotuves tiekiami kas antrą dieną, vartotojus pasiekia jau
nešvieži, taigi nėra labai kokybiški.

Antra konkurentų grupė – smulkios privačios kepyklos, sumaniusios
steigtis Varniuose ar aplinkiniuose miesteliuose ir kaimeliuose.

1 lentelė

Konkurentų analizė
| |Požymiai |Kepykla |Kepykla |Kepykla |
| | |„Duonelė“ |“Pyragas” |Riestainis“ |
|1.|Įmonės tipas |UAB |ĮI |UAB |
|2.|Vieta |Žarėnai |Tvėrai |Luakė |
|3.|Gaminama |Lietuviška duona.|Tortai ir |Kaimiški |
| |produkcija | |pyragai |riestainiai, |
| | |„Palanga“,“Plikyt| |riestainiai su |
| | |a“, „Plikyta su | |aguonomis; vanil.|
| | |saulėgrąžomis“ | |riestainiai |
|4.|Reklama |Skelbimai |Reklamine |Iškaba, |
| | | |iškaba |skelbimai, |
| | | | |vietinei spaudoje|

Prieš abi konkurentų grupes UAB „Itališka duona“ turi tokius
pranašumus:

• gali lengviau persiorentuoti į vartotojų poreikius ir pakeisti

asortimentą;

• geresnė produktų kokybė;

• mažesnė kaina;

• galimybė operatyviai tiekti šviežią produkciją.

• darbuotojai aukštos kvalifikacijos seni savo darbo meistrai.

• pats E. Ugenskas- turi ne venerinių metų prekybos darbo patirtą ir

baigęs Vilniaus universitetą, ekonomikos fakultetą, kur įgijo

ekonomisto specialybę.

Kaip minėta, esami konkurentai negamina „Itališkos duonos“.Ja kaip minėta
aukščiau, dideles duonos įmones esančios Telšiuose aprūpina ir pristato i
mažus miestelius ir kaimelius savo produkcija kas antrą dieną vartotojus
pasiekia jau nešviežia.

4. Verslo išorinė aplinka

Politinė: Politinė aplinka UAB „Itališka duona“ yra palanki, nes bendrovė
veikia laisvos rinkos sąlygomis. Valstybė remia vidutinį verslą,
nustatydama mažesnius mokesčius ir skatindama vidutinį verslą. Bendrovė
gali laisvai priimti sprendimus, kurie nepažeidžia įstatymų. Vyriausybė
nesikiša į įmonės veiklą.

Technologinė: Ši aplinka bene svarbiausia mūsų bendrovei. Nuo naujausios
technologinės įrangos priklauso mūsų gamybos procesas, o taip pat ir
darbuotoju darbas. Todėl įmonė “Itališka duona” nuolat dalyvauja
technologinės įrangos mugėse, kur pristatomos naujausios ir moderniausios
technologijos.

Socialinė: Šalies gyventojai turi konkrečias kultūros vertybes,
papročius, todėl mūsų siūlomoms paslaugoms šios vertybės turi šiek tiek
įtakos. Mūsų nuomone nepaisant to gyventojai pirks mūsų produkciją.

Ekonominė: Per pastaruosius metus gyvenimo lygis išaugo ir teikiamų
paslaugų rinka Lietuvoje labai išsiplėtė. Ypač nemažai susikūrė duonos
įmonių, kurios teikia įvairią produkciją. UAB „Itališka duona“ keps tik
itališka duoną, tai naujovė Lietuvos kaimeliuose. Ši įmonė vienintelė
teikianti tokią produkciją, tai įmonės didelis privalumas.

Geografinė: UAB „Itališka duona“ yra tik besikurianti E. Ugensko įmonė.
Žinodami, kad patalpų parinkimas labai svarbus bet kuriam verslui ir kad
vieta gali nulemti įmonės veiklos sėkmę, E. Ugenskas stengėsi įkurti
kepyklą patogioj vietoj – prie savo namo, ūkiniame pastate. E. Ugensko
namas randasi labai patogioj vietoj. Ši vieta patogi automobilių
privažiavimui duonai transportuoti bet kurio metų ir paros laiku. Taip pat
E. Ugensko namas yra miestelio pakraštyje, kas t.p. yra labai palanku dėl
gyventojų, galimų nusiskundimų dėl ankstyvo duonos išvežimo ir galimo
triukšmo.

Vartotojai: Įmonės „Itališka duona“ pagrindiniai vartotojai yra visi
asmenys.

Teisinė: UAB „Itališka duona“ vadovaujasi LR akcinių bendrovių
įstatymais, LR civiliniu kodeksu, įmonės įstatais, buhalterinės apskaitos
pagrindų įstatymais bei kitais LR buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais
teisės aktais.

5. Marketingo strategija

5.1. Marketingo tikslai

Marketingo veiklai svarbūs visų interesai – ir gamintojų, ir vartotojų.

Svarbiausi marketingo tikslai yra šie:

1. Kuo maksimalesnis vartojimas.

2. Maksimalus poreikių tenkinimas.

3. Maksimali paslaugų pasiūla.

Įmonė turi kuo geriau tenkinti vartotojų poreikius, siekiant svarbiausio
tikslo – pelno.

5.2. Kainų nustatymas ir nuolaidos

E. Ugenskas kainą nustatė, atsižvelgdamas į vieneto savikainą bei
konkurentų kainas (kurios svyruoja nuo 1,10 Lt iki 1,20 Lt); ją numatė apie
10% žemesnę. Tikėtina didmeninė gaminio kaina – 1 Lt. Juk pernelyg aukštos
kainos gali priversti gyventojus rinktis konkurentų gaminamą produkciją. Už
suteiktas produkciją atsiskaitoma grynais pinigais.

Savo gaminius E. Ugenskas realizuos per mažmenines aplinkinių miestelių
ir kaimelių prekybos įmones, be to, pirkėjai galės nusipirkti gaminius
tiesiog iš kepyklos. Prekybos įmonėms pageidaujant, produkcija bus
pristatyta tiesiai į nurodytą vietą, klientu patogiu metu.

Rėmimas. Siekiant paskatinti potencialius klientus, bus pasitelkta
nuolaidų sistema, ypač maitinimo įmonėms, perkančioms didesniais
kiekiais.E. Ugenskas suteiks tokias nuolaidas:

• perkantiems 1 000 ir daugiau vienetų;

• klientams perkantiems pusę metų ir ilgiau;

• atsiskaitantiems grynaisiais ir iškarto;

• nemokamai reklamuojantiems ,,Itališkas” duonas prekybos vietose.

5.3. Reklamavimas

Didelę reikšmę teikiant paslaugas turi įmonės vardas, įvaizdis bei
reklama. Tuo tikslu numatyta informuoti gyventojus apie UAB „Itališka
duona“ gaminius.

UAB „Itališka duona“ imasi tokių reklamos priemonių:

1. reklama spaudoje (laikraštyje), apie naują duonos kepyklą.

2. reklaminiuose stenduose

3. bei iš siuntinėjami reklaminiai lapeliai, turėtų pritraukti būsimus

vartotojus.

UAB „Itališka duona“ reklamos tikslai- informuoti, įtikinti, priminti.
Įmonė reklamai pirma mėnesi skirs 1400Lt, tikėdami sudominti kuo daugiau
vartotojų.

Išlaidos reklamai pavaizduotos 2 lentelėje.

2 lentelė

REKLAMOS PRIEMONIŲ IŠLAIDOS
| |Reklamos |Išlaidos (lt) |
|Nr.| | |
|1 |Iškaba |600 |
|2 |Skelbimai |400 |
| |spaudoje | |
|3 |Reklaminiai |200 |
| |stendai | |
|4 |Reklaminiai |200 |
| |lapeliai | |
| |Iš viso |1400 lt |

Pirmieji įmones skelbimai pasirodys laikraštyje “Telšių žinios“,
„Varnių naujienose“ reklaminius skelbimus žada išspausdinti kartą per
savaitę -1 mėn.

Tikimasi, jog teisingai pasirinktose masinėse informavimo priemonėse
pasirodysiantys skelbimai ne tik padengs reklamines išlaidas, bet ir
padidins vartotojų skaičių.

Žaliavos ir medžiagos

Produkto aprašymas. UAB „Itališka duona“ keps ,,Itališkas” duonas, kurios
yra kasdieninio vartojimo, pagrindinis maisto produktas. Iškeptas gaminys
bus perpus mažesnis, nei įprastos duonos, kad nespėtų greit pasenti. E.
Ugenskas mano, kad tokia forma patrauks klientų dėmesį ir išskirs jį iš
analogiškų gaminių srauto. Vienos duonos svoris – 0,4 kg. Reikalingos
medžiagos ir žaliavos pateikiamos 3lentelėje.

3 lentelė

Žaliavų sąnaudų apskaičiavimas
|Pavadinimas |Kiekis, kg|Kaina, |Iš viso, |
| | |Lt/kg |Lt |
|Kvietiniai miltai |100,00 |1,50 |150,00 |
|Mielinių gaminių |1,00 |8,00 |8,00 |
|pagerintojas | | | |
|Druska |2,00 |0,40 |0,80 |
|Mielės |3,00 |6,00 |18,00 |
|Cukrus |1,00 |2,80 |2,80 |
|Vanduo |54,00 |- |- |
| | |Iš viso: |179,60 |

Iš 100 kg miltų išeis 250 kepaliukų duonos. Žaliavos 1 kepalui 0,71 Lt.

179,60 :250=0,17184

Verslininkas teigia, kad jo gaminių skonis, prekinė išvaizda ir kaina
atitiks vartotojų reikalavimus. Duona bus šviežia, maistinga, firminiai
receptai bei specialūs priedai suteiks jai malonų ir subtilų skonį.

E. Ugenskas pasiruošęs keisti bei papildyti savo produkcijos
asortimentą, pasikeitus paklausai.

Pardavimų prognozė (optimistiniu, pesimistiniu ir labiausiai
tikėtiniausiu variantu). Kaip matysime iš gamybos plano, numatoma įsigyti
technologinė įranga leis iškepti iki 1 tonos, arba 2 500 duonų per pamainą.
Tarkime, kad visa produkcija bus realizuota prekybinėse įmonėse, kurios
aptarnauja apie 20 000 žm. Numatomos pardavimų prognozės, atsižvelgiant į
pasiekiamą rinką bei turimus gamybinius pajėgumus pateikiamos žemiau
esančioje lentelėje.

4 lentelė

Realizavimo įplaukų apskaičiavimas (,,Itališka” duona)
| |Optimistinis |Tikėtinas variantas|Pesimistinis |
| |variantas | |variantas |
|Kaina, |1,10 |1,00 |0,90 |
|Lt/vnt. | | | |
|Laikotarpis |Pardavimai|Suma, |Pardavima|Suma, |Pardavimai|Suma, |
| |tūkst. |tūkst.L|i tūkst. |tūkst.Lt|tūkst. |tūkst.L|
| |Vnt. |t |Vnt. | |Vnt. |t |
|1 ketvirtis |180 |198.0 |135 |135.0 |90 |81.0 |
|2 ketvirtis |270 |297.0 |180 |180.0 |135 |121.0 |
|3 ketvirtis |270 |297.0 |270 |270.0 |180 |162.0 |
|5 ketvirtis |360 |396/0 |270 |270.0 |180 |162.0 |
|2006 |1440 |1584.0 |1080 |1080.0 |720 |648.0 |

Pastaba: 1 ketvirtis turi 72 dienas; juodai paryškinti rezultatai
perkeliami į 11, 12, 13 pelno (nuostolio) apskaičiavimo lenteles.

Kaip matome iš lentelės, realizavimo įplaukos, ištyrus rinką,
pateiktos trimis variantais.

Pesimistinis pardavimų prognozės variantas numato lėtą pragyvenimo lygio
kilimą, ribojantį duonos vartojimą, šių produktų svarbos mažėjimą
maitinimosi racione, agresyvią konkurentų veiklą bei E. Ugensko tiekimo bei
gamybos organizavimo sunkumus. Šiuo atveju būtų gaminama ir parduodama:

1-ąjį ketvirtį – 0,5 pamainos, t.y. 1 250 vnt. per dieną;

2 –ąjį ketvirtį – 0,75 pamainos, t.y. 1 875 vnt. per dieną;

3 –ąjį ir 4 –jį ketvirtį bei ateinančiais metais – 1 pamainą, t.y. 2
500 vnt. per dieną.

Optimistinis variantas, atvirkščiai, numato spartų gyvenimo lygio kilimą,
didelį vartotojų prisirišimą prie šio produkto, silpną konkurentų veiklą
bei E. Ugensko sėkmę sprendžiant įvairias problemas, susijusias su projekto
įgyvendinimu. Šiuo atveju būtų pagaminta ir realizuota:

1 –ąjį ketvirtį – 1 pamaina t.y. 2 500 vnt.per dieną;

2 –ąjį ir 3 –jį ketvirčiais 1,5 pamainos t.y. 3 750 vnt. per dieną;

4 -ąjį ir ateinančiais metais – 2 pamainomis, t.y. 5 000 vnt. per
dieną.

Labiausiai tikėtinas variantas – tarpinis tarp optimistinio ir
pesimistinio, numatantis vidutiniškas įmonės veiklos sąlygas. Šiuo atveju
įmonė gamintų ir realizuotų:

1 –ąjį ketvirtį – 0,75 pamainos, t.y. 1 875 vnt. per dieną;

2 –ąjį ketvirtį – 1 pamaina, t.y. 2 500 vnt. per dieną;

3 –ąjį ir 4 –ąjį ketvirtį bei ateinančiais metais – 1,5 pamainos, t.y.
3 750 vnt. per dieną.

Įrengimas ir jų tiekimas

Kadangi kepykla yra gamybinė įmonė, E. Ugenskui teko pasirūpinti gamybos
procesui reikiama technologine įranga ir kitais ne mažiau svarbiais
reikalais; tam jis parengė gamybos planą.

Reikalinga technologinė įranga. Susipažinus su gamybos procesu, 5
lentelėje matyti, kokios technologinės įrangos prireiks UAB „Itališka
duona“ ir kiek ji kainuoja.

5 lentelė

Reikalinga technologinė įranga
|Pavadinimas |Kiekis, |Kaina, Lt |Suma, Lt |
| |vnt. | | |
|Kepimo įranga |1 |90 000 |90 000 |
|Nusistovėjimo įranga |1 |50 000 |50 000 |
|Skardos |40 |42,50 |1 700 |
|Vežimėliai |4 |2 500 |10 000 |
|Kubilai |8 |2 250 |18 000 |
|Tešlos maišymo ir |2 |5 000 |10 000 |
|formavimo įranga | | | |
|Miltų sijotuvas |1 |4 000 |4 000 |
| | |Iš viso |183 700 |

Įrangos montavimo darbai įkalkuliuoti į kainas.

Tiekėjai. Parenkant tiekėjus, UAB „Itališka duona“ atsižvelgia į šias
sąlygas:

1. Kuo mažesnės pirkimo kainos.

2. Siūlomų prekių aktualumas.

3. Tiekimo sąlygos.

4. Asmeniniai ir tradiciniai ryšiai.

5. Tiekėjų santykiai su konkurentais.

UAB „Itališka duona“ palaiko nuolatinius ryšius su šiais tiekėjais:

1. UAB „Panemunės eglė“ ir UAB „Rolvika“ kurios aprūpina įmonę kepimo

įrenginiais.

2. UAB „Sottoriva“ ji tiekia įmonei skardas, tešlos maišymo ir formavimo

įrangą ir miltų sijotuvus.

3. UAB „Avertė“ aprūpina vežimėliais.

Gamybiniai pajėgumai. Su šia įranga kepykla gali iškepti 1 toną, arba 4
000 vnt./pamainą. Gamybinę programą E. Ugenskas sudarė remdamasis
prognozuojamomis pardavimų apimtimis bei turimais gamybiniais pajėgumais.

8. Įmonės valdymo organizacinė struktūra, personalas

E. Ugenskas įsteigtoje UAB ,,Itališka duona” bus vienintelis akcininkas
ir įmonės direktorius.

100 000 Lt įstatinį kapitalą sudaro 1 000 paprastųjų akcijų, kurių
nominali vertė 100 Lt. Kad sukauptų reikalingą kapitalą, E. Ugenskas įnešė
į kaupiamąją banko sąskaitą 100 000 Lt, savo santaupų.

E. Ugenskas yra vienintelis akcininkas, nėra stebėtojų tarybos bei
valdybos, ir visas uždirbtas įmonėje pelnas, lieka jam.

Personalo poreikį būsimasis verslininkas nustatė, atsižvelgdamas į įmonės
poreikius. Visi priimti darbuotojai yra aukštos klasifikacijos, patyrę. E.
Ugenskas atliks ne tik direktoriaus, bet ir gamybos vadovo pareigas.
Labiausiai tikėtinu variantu dirbs vieną etatą, patyręs savo darbo
meistras. Buhalterė N. Perlienė turi aukštąjį finansinį išsilavinimą bei
dviejų metų darbo patirtį gamybos įmonėje. Darbininkų, kurie bus tiesiogiai
pavaldūs gamybos vadovui, skaičius nustatytas atsižvelgiant į planuojamas
gamybos apimtis.Kiekvienas darbuotojas dirbs vieną etatą. Be to E. Ugenskas
užsiims tiekimu, produktų išvežiojimu ir koordinuos personalo darbą.

Savininko pareigos:
1. Planuoti, vadovauti, kurti darbo vietas, kontroliuoti,domėtis konkurentų
veikla, mokėti atlyginimus, rūpintis darbuotojų materialine ir asmenine
gerove
2. Prisiimti visą atsakomybę už įmonės finansinę ir komercinę veiklą

Buhalterės pareigos:
1. Vykdyti įmonėje buhalterinę apskaitą.
2. Kas mėnesį pateikti savininkui pelno (nuostolio) ataskaitą.
3. Sekti, kaip kito išlaidos, pajamos, grynas pelnas, mokesčių mokėjimas.

Darbininkų pareigos:
1. Pasiskirstyti užsakymus.
2. Laiku ir kokybiškai atlikti darbus.
3. Vykdyti visus savininko nurodymus.

Darbo užmokesčio apskaičiavimas pateiktas 6, 7, 8lentelėse. Pateikiamos
trys lentelės, kadangi E. Ugenskui įdomu, kaip keisis darbuotojų poreikis
bei darbo užmokesčio sąnaudos, priklausomai nuo gamybos programos
labiausiai tikėtinu, optimistiniu, bei pesimistiniu variantu.

Atlyginimų dydis visais atvejais yra toks:
Gamybos vadovui – 1 000 Lt/mėn.
Buhalterei – 600 Lt/mėn.
Darbininkams – 600 Lt/mėn.
Įmonės organizacinė struktūra pateikta 1 pav.

1. Pav. UAB „Itališka duona organizacinė struktūra (Labiausiai tikėtinas

variantas 1 ketvirtis)

6 lentelė

Darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas (labiausiai tikėtinas), Lt
|Laikotarpi|1 ketvirtis|2 ketvirtis|3 ketvirtis|4 ketvirtis|2006 metai |
|s | | | | | |
|Ilgalaikiam turtui | |Vidiniai | |
|įsigyti: |183700 |šaltiniai: |100000 |
|Įrengimams ir |4000 |Akcinis kapitalas| |
|mašinoms | | | |
|Transporto | | | |
|priemonėms | | | |
|Trumpalaikiam turtui| |Ilgalaikės |112125 |
|įsigyti: |7875 |paskolos | |
|Atsargoms | | | |
|Statybos ir remonto |4425 |Trumpalaikės |7875 |
|darbai | |paskolos | |
|Iš viso |200000 |Iš viso |220000 |

Iš lentelės 9 matome, kad E. Ugenskas neišsivers be paskolų. Trumpalaikės
7 875 Lt paskolos jam reikės – miltų atsargoms sukaupti, ir ją jis grąžins
bankui po vienerių metų, su 10% metinėmis palūkanomis. Palūkanas jis mokės
kas ketvirtį po 196,875 Lt.

Sąnaudas atsargoms kaupti jis apskaičiavo taip:

Jei per dieną (tikėtinu variantu) iškepama 1 875 duonos, kuriems
sunaudojama 750 kg miltų, tai 7 dienų atsargoms sukaupti prireiks 5 250 kg
miltų. Jų kaina 1,50 Lt/kg; tai sudauginus, gaunama 7 875 Lt.

5250 x 150= 7875 lt

Likusi ilgalaikė (112125 Lt) paskola padengia trūkstamas lėšas įrangai,
automobiliui įsigyti bei statybos ir remonto darbams atlikti. Paskolos E.
Ugenskas prašys iš banko su 6% metine palūkanų norma., ir ją grąžins kas
ketvirtį per 2 metus lygiomis dalimis. Palūkanos taip pat bus mokamos kas
ketvirtį. Mokėjimų pradžia atidėta 3 mėnesiams.

Banko kredito grąžinimo sąlygos:

Kreditorius

AB „Vilniaus
bankas“

Kredito suma

112125 Lt

Kredito terminas

2 metai

Kredito gavimo data

2004 12 20

Kredito grąžinimo pradžia

2005 04 20

Kredito grąžinimo dažnumas

kas ketvirtį

Metinė palūkanų norma

6 %

10 lentelė

Paskolos (ilgalaikės) padengimo schema, Lt
|1 |Realizacijos pajamos |135 |180 |270 |270 |1080 |
|2 |Parduotų prekių |122.146|160.606|237.542|237.542|950.17 |
| |savikaina | | | | | |
|3 |Bendrasis pelnas |12.854 |19.394 |32.458 |32.458 |129.830 |
| |(nuostolis) | | | | | |
|4 |Veiklos sąnaudos |10.431 |6.006 |7.956 |7.956 |31.824 |
|5 |Veiklos pelnas |2.423 |13.388 |24.502 |24.502 |98.006 |
| |(nuostolis) | | | | | |
|6 |Finansinės sąnaudos |0.175 |6.902 |3.058 |2.757 |7.688 |
|7 |Pelnas (nuostolis) prieš|2.248 |6.486 |21.444 |21.927 |60.318 |
| |apmokestinimą | | | | | |
|8 |Pelno mokestis |0.651 |1.880 |6.218 |6.358 |17.492 |
|9 |Grynasis ataskaitinių |1.597 |4.606 |15.226 |15.569 |42.826 |
| |metų pelnas | | | | | |

12 lentelė

Pelno (nuostolio) apskaičiavimas optimistiniu variantu, tūkst. litų
| |Laikotarpis |1 |2 |3 |4 |2006 metai|
| | |ketvirt|ketvirt|ketvirt|ketvirt| |
| | |is |is |is |is | |
|1|Realizacijos pajamos |198 |297 |297 |396 |1584 |
|2|Parduotų prekių |160.606|237.542|237.542|213.474|1257.898 |
| |savikaina | | | | | |
|3|Bendrasis pelnas |37.394 |59.458 |59.458 |182.526|326.102 |
| |(nuostolis) | | | | | |
|4|Veiklos sąnaudos |10.431 |7.956 |7.956 |9.906 |39.624 |
|5|Veiklos pelnas |26.963 |51.502 |51.502 |172.620|286.478 |
| |(nuostolis) | | | | | |
|6|Finansinės sąnaudos |0.175 |6.902 |3.058 |2.757 |7.688 |
|7|Pelnas (nuostolis) prieš|26.788 |44.600 |48.444 |170.045|278.790 |
| |apmokestinimą | | | | | |
|8|Pelno mokestis |7.768 |12.934 |14.048 |49.313 |80.849 |
|9|Grynasis ataskaitinių |19.020 |31.666 |34.396 |120.732|197.941 |
| |metų pelnas | | | | | |

13 lentelė

Pelno (nuostolio) apskaičiavimas pesimistiniu variantu, tūkst. litų
| |Laikotarpis |1 |2 |3 |4 |2006 metai|
| | |ketvirt|ketvirt|ketvirt|ketvirt| |
| | |is |is |is |is | |
|1|Realizacijos pajamos |81 |121 |162 |162 |648 |
|2|Parduotų prekių |83.678 |122.146|160.606|160.606|624.442 |
| |savikaina | | | | | |
|3|Bendrasis pelnas |(2.678)|(0.646)|1.394 |1.394 |23.558 |
| |(nuostolis) | | | | | |
|4|Veiklos sąnaudos |8.481 |6.006 |6.006 |6.006 |24.024 |
|5|Veiklos pelnas |5.803 |5.360 |(4.612)|(4.612)|(0.444) |
| |(nuostolis) | | | | | |
|6|Finansinės sąnaudos |0.175 |6.902 |3.058 |2.757 |7.688 |
|7|Pelnas (nuostolis) |5.628 |(1.542)|(1.544)|(2.037)|7.244 |
| |prieš apmokestinimą | | | | | |
|8|Pelno mokestis |1.632 |(0.447)|(0.445)|(0.590)|2.100 |
|9|Grynasis ataskaitinių |3.996 |(1.095)|(1.104)|(1.104)|5.144 |
| |metų pelnas | | | | | |

11. Sąnaudų prognozė

Suvestinės sąnaudos parodytos 14, 15, 16 lentelėse. Panagrinėkime,
kaip E. Ugenskas jas gavo.

1 –oji eilutė. Sąnaudos žaliavoms. Žinoma, kad vienai duonai iškepti
sunaudojama žaliavų už 0,71 Lt. Visas gaminių kiekis pateikiamas 4
lentelėje. Sudauginus gaminių skaičių ir kainą vienam gaminiui, gaunamos
visos žaliavų sąnaudos. 135 tūkst. X 0,71 = 95.850 lt. (žr. 14 lent. )

2 –oji eilutė. Sąnaudos darbininkų darbo užmokesčiui perkeliamos iš
6, 7, 8 lentelių.

3 –oji eilutė. Soc. Draudimo sąnaudos apskaičiuojamos 30% nuo
priskaičiuoto darbo užmokesčio.

4 –oji eilutė. Įrenginių nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu
būdu. Nusidėvėjimo laikas paimtas iš amortizacijos normatyvu.

(183.7 tūkst. Lt – 18.37 tūkst. Lt) / 8 m. = 20.66 tūkst. Lt/m. / 4
ketv. = 5.166 tūkst. Lt/ketv.

5 –oji eilutė. Įrengimų išlaikymui kas ketvirtį skiriama 0,5 tūkst.
Lt.

6 –oji eilutė. Mokestis už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamas
taip:

Pavyzdžiui, 1 –ajam ketvirčiui optimistiniu variantu:

8 val. (įrengimas dirba 1 pamaina) x 0,29 Lt/kWh x 100kW x 72 d. =
16.704 tūkst. Lt/ketv.

7 –oji eilutė. Sąnaudos vandeniui. Įmonėje kasdien sunaudojama 5 m3
vandens x 3 Lt/m3 x 72 d. = 1,08 Lt.

8 –oji eilutė. Vienkartinės sąnaudos reklamai.

9 –oji eilutė. Tarnautojų darbo užmokestis perkeliamas iš 6, 7, 8
lentelių.

10 –oji eilutė. Sąnaudos soc. draudimui apskaičiuojamos analogiškai 3
eilutei.

11 –oji eilutė. Transportavimo sąnaudos sudaro išlaidos benzinui. E.
Ugenskas kasdien nuvažiuoja 100 km išvežiodamas produkciją ir tam sunaudoja
10 l dujų per dieną, kurio kaina 1,05 Lt/l. Vadinasi, ketvirčiui dujų
sąnaudos sudaro 10,5 Lt x 72 d. = 0.756 tūkst. Lt.

12 –oji eilutė. Automobilio nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu
būdu, analogiškai 4 eilutei, tačiau nusidėvėjimo laikotarpis lygus 5
metams.

Pavyzdžiui, (4 000 – 400 Lt) / 5 m. = 0,72 tūkst.Lt./m. tai ketvirčiui
susidarys 0.18 tūkst.Lt.

13 –oji eilutė. Sąnaudos remontui 1 ketvirtį sudaro 5,3 tūkst.Lt iš 9
lentelės.

14 –oji eilutė. Palūkanų eilutę sudaro ilgalaikės skolos palūkanos
(duomenys perkeliami iš Σ 1 – 8 eilutės ) ir trumpalaikės skolos – po
0,175 tūkst.Lt 1 –ą, 2 –ą, 3 –ią ir 4 –ą ketvirčius.

15 –oji eilutė. Visos sąnaudos – tai gamybos, veiklos sąnaudų suma,
pridėjus palūkanas.

16 –oji eilutė. Vieneto visa savikaina apskaičiuojama, 16 eilutės
atitinkamus stulpelius padalijus iš pagamintų gaminių skaičiaus pagal 4
lentelę:

136.777 : 135 (tūkst. v. ) =1.013

170.141: 135 =1.26 ir t.t.

14 lentelė

Sąnaudų prognozė, tikėtinu variantu tūkst. litų
|Eil.|Laikotarpis/Straipsn|1 |2 |3 |4 |2006 metai|
|Nr. |iai |ketvirt|ketvirt|ketvirt|ketvirt| |
| | |is |is |is |is | |
|1 |Žaliavos |95,850 |127,8 |191,7 |191,7 |766,8 |
|2 |Darbo užmokestis |5,4 |7,2 |10,8 |10,8 |43,2 |
|3 |Socialiniui |1,62 |2,16 |3,24 |3,24 |12,96 |
| |draudimui | | | | | |
|4 |Įrengimų |5,116 |5,166 |5,166 |5,166 |20,666 |
| |nusidėvėjimas | | | | | |
|5 |Įrengimų išlaikymas |0,5 |0,5 |0,5 |0,5 |2,00 |
|6 |Elektros energija |12,53 |16,7 |25,056 |25,056 |100,224 |
|7 |Vanduo |1,08 |1,08 |1,08 |1,08 |4,32 |
|8 |Vienkartinės |4,2 |— |— |— |– |
| |sąnaudos reklamai | | | | | |
|9 |Tarnautojų darbo |3,9 |3,9 |5,4 |5,4 |21,6 |
| |užmokestis | | | | | |
|10 |Socialiniui |1,17 |1,17 |1,62 |1,62 |6,48 |
| |draudimui | | | | | |
|11 |Transportavimas |0,756 |0,756 |0,756 |0,756 |3,024 |
|12 |Automobilio |0,18 |0,18 |0,18 |0,18 |0,72 |
| |nusidėvėjimas | | | | | |
|13 |Statybos ir remonto |4,425 |0 |0 |0 |0 |
| |sąnaudos | | | | | |
|14 |Palūkanos |——-|3,529 |1,637 |1,396 |1,44 |
|15 |Iš viso sąnaudų |136,777|170,141|247,135|246,894|953,434 |
|16 |Vieneto savikaina |1,013 |1,26 |1,83 |1,828 |0,882 |

15 lentelė

Sąnaudų prognozė, optimistiniu variantu tūkst. litų
|Eil.|Laikotarpis/Straipsn|1 |2 |3 |4 |2006 metai|
|Nr. |iai |ketvirt|ketvirt|ketvirt|ketvirt| |
| | |is |is |is |is | |
|1 |Žaliavos |127,8 |191,7 |191,7 |2556,6 |1022,4 |
|2 |Darbo užmokestis |7,2 |10,8 |10,8 |14,4 |57,6 |
|3 |Socialiniui |2,16 |3,24 |3,24 |4,32 |17,28 |
| |draudimui | | | | | |
|4 |Įrengimų |5,116 |5,166 |5,166 |5,166 |20,666 |
| |nusidėvėjimas | | | | | |
|5 |Įrengimų išlaikymas |0,5 |0,5 |0,5 |0,5 |2,00 |
|6 |Elektros energija |16,704 |25,056 |25,056 |33,408 |133,632 |
|7 |Vanduo |1,08 |1,08 |1,08 |1,08 |4,32 |
|8 |Vienkartinės |4,2 |– |– |– |– |
| |sąnaudos reklamai | | | | | |
|9 |Tarnautojų darbo |3,9 |5,4 |5,4 |6,9 |27,6 |
| |užmokestis | | | | | |
|10 |Socialiniui |1,17 |1,62 |1,62 |2,07 |8,28 |
| |draudimui | | | | | |
|11 |Transportavimas |0,756 |0,756 |0,756 |0,756 |3,024 |
|12 |Automobilio |0,18 |0,18 |0,18 |0,18 |0,72 |
| |nusidėvėjimas | | | | | |
|13 |Statybos ir remonto |4,425 |0 |0 |0 |0 |
| |sąnaudos | | | | | |
|14 |Palūkanos |— |3,529 |1,637 |1,396 |1,44 |
|15 |Iš viso sąnaudų |171,037|249,027|247,135|325,776|1298,962 |
|16 |Vieneto savikaina |0,95 |1,383 |1,372 |1,80 |0,902 |

16 lentelė

Sąnaudų prognozė, pesimistiniu variantu tūkst. litų
|Eil.|Laikotarpis/Straipsn|1 |2 |3 |4 |2006 metai|
|Nr. |iai |ketvirt|ketvirt|ketvirt|ketvirt| |
| | |is |is |is |is | |
|3 |Socialiniui |1,08 |1,62 |2,16 |2,16 |8,64 |
| |draudimui | | | | | |
|1 |Žaliavos |63,9 |95,85 |127,8 |127,8 |511,2 |
|2 |Darbo užmokestis |3,6 |5,4 |7,2 |7,2 |28,8 |
|4 |Įrengimų |5,116 |5,166 |5,166 |5,166 |20,666 |
| |nusidėvėjimas | | | | | |
|5 |Įrengimų išlaikymas |0,5 |0,5 |0,5 |0,5 |2,00 |
|6 |Elektros energija |8,352 |12,53 |16,7 |16,7 |66,816 |
|7 |Vanduo |1,08 |1,08 |1,08 |1,08 |4,32 |
|8 |Vienkartinės |4,2 |— |— |— |— |
| |sąnaudos reklamai | | | | | |
|9 |Tarnautojų darbo |2,4 |3,9 |3,9 |3,9 |15,6 |
| |užmokestis | | | | | |
|10 |Socialiniui |0,72 |1,17 |1,17 |1,17 |4,68 |
| |draudimui | | | | | |
|11 |Transportavimas |0,756 |0,756 |0,756 |0,756 |3,024 |
|12 |Automobilio |0,18 |0,18 |0,18 |0,18 |0,72 |
| |nusidėvėjimas | | | | | |
|13 |Statybos ir remonto |4,425 |0 |0 |0 |0 |
| |sąnaudos | | | | | |
|14 |Palūkanos |— |3,529 |1,637 |1,396 |1,44 |
|15 |Iš viso sąnaudų |96,359 |131,681|168,249|168,008|649,906 |
|16 |Vieneto savikaina |1,07 |1,463 |1,869 |1,866 |0,902 |

Projekto finansinė analizė parodė, kad įmonė bus mažai pelninga ir
neturės pakankamai pinigų grąžinti paskolos ir sumokėti palūkanas.
Projektas turėtų atsipirkti per 5,4 metus.
———————–

Direktorius – Gamybos vadovas

Darbininkai

Buhalterė

Leave a Comment