TURINYS
SANTRAUKA 31. VEIKLOS APRAŠYMAS 41.1. Verslo aparašymas 41.2. Įmonės charakteristika 42. MARKETINGAS 52.1. Turizmo sektoriaus apžvalga 52.2. Konkurencijos analizė 132.3. Kainodara 142.4. Reklama ir rėmimas 153. VALDYMAS 164. VEIKSMŲ PLANAS 175. RIZIKA 186. FINANSAI 19SANTRAUKAVarėnos rajone labai graži gamta: miškai užima beveik 66% rajono teritorijos, teka kelios didelės ir gražios upės, tyvuliuoja nuostabūs ežerai, įsteigti Dzūkijos nacionalinis parkas, Čepkelių valstybinis rezervatas, devyni draustiniai. Varėnos rajone yra apie 500 archeologinių, istorinių, dailės ir kt. paminklų. Rajone yra šeši paminkliniai kaimai, turintys architektūros paminklo statusą: Lynežerio, Zervynų, Dubininkų, Musteikos, Čižiūnų ir Dargužių.,,Baltžemis” nuosavybės forma yra pasirinkta uždara akcinė bendrovė. Buvo atsižvelgta į tai, kad įmonės savininkas nesėkmės atveju nerizikuoja savo asmeniniu turtu. Akcininkai yra du asmenys, jiems priklauso po 50 proc. akcijų skaičiaus. Akcinis kapitalas – 10 000 Lt.Sodyba yra prie Baltžemio ežero, 10 km nuo Varėnos. Prie pat yra geležinkelio keleivių išlaipinimo vieta, patogus privažiavimas asfaltuotu keliu. Sodyboje gali nakvoti 12 žmonių. Yra įrengta sauna, baseinas. Planuojamos teikti tokios paslaugos: Žiemos sporto inventoriaus nuoma; Vandens sporto inventoriaus nuoma; Biliardas; Dviračių nuoma; Žvejyba; Sporto ir žaidimų inventoriaus nuoma; Seminarų organizavimas; Pirtis; Apgyvendinimas; Maitinimas.Pirmaisiais įmonės veiklos metais numatoma įdarbinti 4 darbuotojus: įmonės vadovas – direktorius, finansininkė, valytoja, ūkvedys.Įmonė yra numačiusi imti lengvatinį 250 000 Lt kreditą su 5 proc. metinių palūkanų 10 metų. Kaip užstatas bankui bus įkeistas akcininkų nekilnojamas turtas – žemė. Lėšas planuojama panaudoti statyboms, ilgalaikiam turtui pirkti, apyvartinėms lėšoms.Pirmaisiais metais įmonė numato gauti apie 18323 Lt apmokestinto pelno. 1. VEIKLOS APRAŠYMAS1.1. Verslo aparašymas Šiais laikais žmogaus privatumas didelė vertybė. Tad saugu poilsį, ramybę, privatumą Jūs rasite mūsų sodyboje. Sodyboje gali nakvoti 12 žmonių. Yra įrengta sauna, baseinas. Taip pat rasite laisvalaikiui praleisti kuklią bibliotekėlę, gražią gamta, sodybos komfortabilumą. Verslo sėkmei įtakos turi įmonės įsikūrimo vieta. prie pat yra geležinkelio keleivių išlaipinimo vieta, patogus privažiavimas asfaltuotu keliu. Sodyba yra prie Baltžemio ežero, 10 km nuo Varėnos.Poilsiautojams pageidaujant sodybos šeimininkė supažindins su Dzūkų krašto įdomybėmis. Čia bus galima pailsėti, pažvejoti, susitikti su draugaus, praleisti romantiškus vakarus.
Planuojamos teikti tokios paslaugos:• Žiemos sporto inventoriaus nuoma;• Vandens sporto inventoriaus nuoma;• Biliardas;• Dviračių nuoma;• Žvejyba;• Sporto ir žaidimų inventoriaus nuoma;• Seminarų organizavimas;• Pirtis;• Apgyvendinimas;• Maitinimas.1.2. Įmonės charakteristikaŠios įmonės nuosavybės forma yra pasirinkta uždara akcinė bendrovė. Buvo atsižvelgta į tai, kad įmonės savininkas nesėkmės atveju nerizikuoja savo asmeniniu turtu. Akcininkai yra du asmenys, jiems priklauso po 50 proc. akcijų skaičiaus. Akcinis kapitalas – 10 000 Lt.Pirmaisiais įmonės veiklos metais numatoma įdarbinti 4 darbuotojus: įmonės vadovas – direktorius, finansininkė, valytoja, ūkvedys.Įmonė yra numačiusi imti lengvatinį 250 000 Lt kreditą 10 metų. Kaip užstatas bankui bus įkeistas akcininkų nekilnojamas turtas – žemė. Lėšas planuojama panaudoti statyboms, ilgalaikiam turtui pirkti, apyvartinėms lėšoms.2. MARKETINGAS2.1. Turizmo sektoriaus apžvalgaDidžiausią turizmo plėtros potencialą turi stambūs turizmo plėtros centrai – Vilnius, Kaunas, Trakai, jų istoriniai regionai, Baltijos jūros pakrantė su Palangos ir Neringos kurortais, Rytų Aukštaitijos ežerų rajonai, pietryčių Lietuvos miškų ir ežerų rajonai, Nemuno upės slėnis, Žemaitijos aukštumų regionas. Šie regionai svarbūs turizmo plėtrai, nes jie išsidėstę ne toliau kaip per 100 km nuo stambių turizmo centrų, t.y. didžiųjų miestų, ir traukia turistus siūlydami jiems puikias galimybes pailsėti, rengti iškylas ir panašiai. Šiose teritorijose žemė daugiausia nederlinga, ir turizmo plėtojimas yra vienintelis būdas, kaip šiuose regionuose spręsti opias nedarbo problemas. Turizmo plėtojimas skatina kaimo turizmo, tradicinių amatų, žirgininkystės, poilsinės medžioklės, žvejybos ir kitų veiklos grupių plėtrą.
Gamtinį turizmo potencialą sudaro jūros pakrantės kompleksas (apytikriai 720 kv. km), poilsiui ir aktyviam turizmui tinkami vandens telkiniai (2850 ežerų – 910 kv. km ir 760 upių – iš viso per 76000 km), miškai, užimantys apie 30 % šalies teritorijos, gydomasis mineralinis vanduo ir purvas. Unikalus objektas – Europos geografinis centras – turistams labai patrauklus. Viešosios infrastruktūros ir paslaugų stoka – pagrindinė kliūtis Lietuvoje norint efektyviai panaudoti kultūrinį ir gamtinį turizmo potencialą. Atvykstančiųjų iš Rytų Europos bei kaimyninių šalių užsieniečių mažėja, o iš Vakarų ir Vidurio Europos gausėja.1.pav. Atvykusiųjų užsieniečių skaičius, tūkst.
2000 m. pradėta rengti bendra kompiuterizuota nacionalinė turizmo informacijos sistema, apimanti savivaldybių ir kitus turizmo informacijos šaltinius. Planuojama, kad sistema bus baigta sukurti 2006 m.Lietuva yra vienintelė Baltijos regiono šalis, neturinti jūrinio turizmo, nes dar nesukurta keleivinių uostų ar jachtų prieplaukų infrastruktūra. Vidaus vandens maršrutų, prieplaukų ir paplūdimių sistema irgi neišplėtota. Todėl upių ir ežerų negalima reikiamai panaudoti aktyviam poilsiniam turizmui, neskatinamas privačių paslaugų verslas.Beveik nėra turizmo ir kultūros paveldo vietų, kurios būtų pritaikytos neįgaliesiems. Sparčiausiai plėtojamas turizmo paslaugų sektorius yra apgyvendinimo segmentas – viešbučiai: 2003 m. Lietuvoje buvo 243 viešbučiai ir svečių namai (iš viso 7100 kambariai), 1996 m. – 153 (4703 kambariai). Tačiau net 71 % viešbučių kambarių yra didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), o 9 savivaldybių centruose viešbučių apskritai nėra. Daugelis viešbučių maži (10–50 kambarių) ir aptarnauja daugiausia verslo turistus. Netgi didžiuosiuose miestuose trūksta turistinės klasės viešbučių, galinčių priimti dideles grupes mažesnėmis kainomis. Apgyvendinimo vietų skaičiaus ir šalies gyventojų santykis Lietuvoje beveik 9 kartus mažesnis už ES vidurkį. Akivaizdu, kad apgyvendinimo sektoriaus potencialas iki galo nepanaudotas.Kiti du apgyvendinimo infrastruktūros segmentai irgi kelia problemų: pirmiausia – kempingai, antra – poilsio namai ir sanatorijos. Lietuvoje yra tik 4 kempingai (963 vietos). Pagrindinė apgyvendinimo rūšis rekreacinėse zonose – poilsio namai. Tačiau jų vis mažėja: 1997 m. poilsio namų buvo 281 (5308 kambariai), 2003 m. – 200 (4756 kambariai). Tai susiję su jų privatizavimu ir veiklos nutraukimu.Sveikatos priežiūros įstaigos – sanatorijos sutelktos Druskininkų, Birštono ir Palangos kurortuose. 1999 m. 34 sanatorijose buvo 9793 vietų. Tačiau per 4 metus vietų skaičius sanatorijose sumažėjo beveik 2500, o apgyvendinimo paslaugų kokybė gerėjo lėtai. Didžiausios sanatorijų problemos yra jų renovacija, veiklos perorientavimas atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir rinkodaros priemonių įgyvendinimas. Su turizmu susijęs laisvalaikio sektorius Lietuvoje mažiausiai išplėtotas visame Baltijos regione. Lietuva neturi nė vieno nuolatinio modernaus pramogų objekto, t. y. vandens atrakcionų parko, golfo aikštyno ar lenktynių trasos. Pramogų stoka neskatina užsienio svečių pasilikti Lietuvoje ilgiau ir mažina Li…etuvos turizmo produktų konkurencingumą, kadangi yra mažiau galimybių pritraukti turistus į kurortus savaitgaliais ir ne sezono metu. Geoterminio vandens panaudojimas būtų gera galimybė spręsti kurortų sezoniškumo problemas.Trūksta įrengtų paplūdimių ir turizmo trasų (vandens ar dviračių takų), sporto ir poilsio įrengimų. Tai neleidžia padidinti turistų srautų ir neskatina turizmo paslaugų verslo plėtros.Populiarėjant Lietuvoje vietiniam turizmui, didelį patrauklumą įgyja ir nemažą turistų srautą pritraukia ežerų ir upių vandens turizmas.Svarbus veiksnys, turintis įtakos turizmo paslaugoms – profesionalūs darbuotojai. Silpni praktiniai įgūdžiai – pagrindinė specialistų trūkumo priežastis, nes praktinio mokymo sistema neišplėtota, o mokymo įstaigose nėra imitacinio mokymo priemonių. Turizmo verslo atstovams paprastai labai trūksta vadybos žinių.
Kaimo turizmas – sparčiausiai plečiama sritis, ypač kurortinėse vietovėse. Tačiau daugelis iš jų veikia tik vasarą, jos nepritaikytos (arba tik iš dalies pritaikytos) neįgaliųjų poreikiams.Vietinio turizmo registracija dar neatliekama.Turizmo sektorius Varėnos rajone
Užsienio patirtis rodo, kad turizmo sektoriuje viena nakvynės vieta sukuria apie dešimt naujų darbo vietų kitose ūkio sektoriuose. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur statistikos departamento išankstiniais duomenimis nedarbo lygis Lietuvoje siekia 11,4 %. Todėl turtingus gamtinius išteklius turinčiame Varėnos rajone turizmo plėtojimas leistų sumažinti nedarbo lygį, suteiktų galimybę pagerinti socialinę ekonominę būklę.Turizmo plėtra priklauso tiek nuo privataus sektoriaus iniciatyvos, tiek nuo valstybės politikos. Valstybės uždavinys – užtikrinti turizmo infrastruktūros plėtrą ir palankias turizmo plėtrai sąlygas. Tai susiję ir su atitinkama teisine baze, ir su finansiniais ištekliais.
1 lentelėSavivaldybių lėšos turizmo plėtrai 1999-2003, tūkst.Lt Savivaldybės 1999 2000 2001 2002 2003Alytaus m. 854,6 539,6 484,9 401,2 814,5Druskininkų 436,0 396,0 602,0 521,0 779,0Lazdijų 108,1 64,1 75,7 67,8 67,5Varėnos 28,5 17,7 35,7 13,6 38,9
Kaip matosi iš 1 lentelės Varėnos savivaldybė labai mažai skiria lėšų turizmo plėtrai palyginus su aplinkinių savivaldybių duomenimis. 2004 m. Varėnos savivaldybė skyrė 86 tūkst.Lt Verslo ir turizmo informaciniam centrui įsteigti, kuris pradėjo veikti 2004 m. spalio 6 d.Labai svarbus yra vietovės įvaizdis tiek Lietuvos, tiek platesne prasme (jei norime pritraukti investuotojus ir turistus. Skiriamų lėšų dydis bei jų tikslingas panaudojimas didins vietovės patrauklumą. Kiek rajono savivaldybė skiria lėšų įvaizdžio formavimui? Daug ar mažai lengviau suprasti lyginant. Todėl sulyginsime aplinkinių savivaldybių skiriamas lėšas įvaizdžiui formuoti 2000-2003 m.
2 lentelėLėšos rajono įvaizdžiui formuoti 2000-2003 m., tūkst.Lt.Savivaldybės 2000 2001 2002 2003Alytaus m. 18,6 2,6 11,2 153,5Druskininkų 116,0 133,0 57,0 107,0Varėnos – 22,1 2,8 3,6
Kaip matome iš 2 lentelės Varėnos rajono įvaizdžiui palyginti su Druskininkais ir Alytaus m. skiriama labai mažai, 2003 m. 42,6 karto mažiau nei Alytaus m. bei 29,7 karto mažiau nei Druskininkų savivaldybė.Taip pat turizmo vystymui labai svarbus rodiklis yra nusikalstamumas. Šiuo požiūriu Varėnos rajonas pasižymi pakankamai žemu rodikliu – 1164 užregistruotų nusikaltimų 100000 gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis yra 2289 užregistruoti nusikaltimai 100000 gyventojų. Kaip matome Varėnos rajonas šiuo požiūriu yra patrauklus vystyti turizmą.Varėnos rajone labai graži gamta: miškai užima beveik 66% rajono teritorijos, teka kelios didelės ir gražios upės, tyvuliuoja nuostabūs ežerai, įsteigti Dzūkijos nacionalinis parkas, Čepkelių valstybinis rezervatas, devyni draustiniai. Varėnos rajone yra apie 500 archeologinių, istorinių, dailės ir kt. paminklų. Rajone yra šeši paminkliniai kaimai, turintys architektūros paminklo statusą: Lynežerio, Zervynų, Dubininkų, Musteikos, Čižiūnų ir Dargužių.Turizmo plėtrai didelės įtakos tu…ri gamtinių turizmo išteklių būklė. Miškų, ežerų, upių, vaizdingų kraštovaizdžių nepakankamas parengimas lankymui, poilsio infrastruktūros ir apgyvendinimo vietų stoka stabdo turizmo plėtrą.3 lentelėVarėnos savivaldybės lėšos skirtos gamtiniams ištekliams tvarkyti, tūkst.Lt. 1999 2000 2001 2002 2003Stovyklaviečių ir paplūdimių tvarkymas 9,8 – 2,9 – –Vandens telkinių priežiūrai – – – – 23,3Parkų apželdinimui ir priežiūrai 13,8 10,8 10,7 10,8 12,0Kitoms reikmėms – – – – –Iš viso 23,6 10,8 13,6 10,8 35,3
Daugiausia lėšų skiriama parkų apželdinimui ir priežiūrai. Vandens telkinių priežiūrai iki 2003 m. lėšos visai skiriamos nebuvo. 2003m. vandens telkinių priežiūrai buvo skirta 23,3 tūkst.Lt.Varėnos rajono savivaldybės duomenimis, 2004 m. pradžioje rajone buvo 16 sodybų, teikiančių kaimo turizmo paslaugas. 2000 m. buvo tik 8 tokios sodybos. Taigi 2000-2003 m. kaimo turizmo sodybų skaičius išaugo dvigubai.
4 lentelėVarėnos rajono apgyvendinimo įmonės 2000 2001 2002 2003Iš viso apgyvendinimo įmonių Varėnos rajone 10 8 7 6 Viešbučiai moteliai 2 2 2 3 Poilsio namai 7 5 4 2 Spec.apgyvendinimo įmonės 1 1 1 1 Privatus sektorius – – – –Varėnos rajone 2003 m. buvo 6 apgyvendinimo įmonės: 3 viešbučiai, 1 specializuota apgyvendinimo įmonė ir 2 poilsio namai. Rajono apgyvendinimo įmonės sudarė ir 1,05% Lietuvoje esančių apgyvendinimo įmonių. Apgyvendinimo įmonių skaičius 2000 – 2003 m. Varėnos rajone mažėjo: nuo 10 įmonių 2000 m. iki 6 2003 m. Kaip matome statistikos departamento duomenimis privatus sektorius yra neaktyvus apgyvendinimo srityjeVarėnos rajone per 2003 m. apgyvendinimo įmonėse apgyvendinta 3 tūkst. svečių. Tai 28,57 % mažiau nei 2002 m. Šio rodiklio mažėjimą galėjo lemti sumažėjęs apgyvendinimo įmonių skaičius. Viešbučiuose ir moteliuose buvo apgyvendinta 63,3% svečių, likę svečiai buvo apgyvendinti kitose kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse.
5 lentelėApgyvendinta svečių Varėnos r. apgyvendinimo įmonėse 2000 2001 2002 2003Iš viso apgyvendinta svečių, tūkst. 2,1 4 4,2 3 Viešbučiai moteliai 0,8 2,7 3,1 1,9 Poilsio namai 1 1,1 0,6 0,4 Spec.apgyvendinimo įmonės 0,3 0,2 0,5 0,7 Privatus sektorius – – – –
2000 – 2002 m. Varėnos rajone buvo pastebima svečių apgyvendinimo įmonėse augimo tendencija, kuri 2003 m. sumažėjus apgyvendinimo įmonių skaičiui pakito. 2002 m. Varėnos rajono apgyvendinimo įmonėse apgyvendinta 2 kartus daugiau svečių negu 2000 m. Varėnos rajone 2003 m. apgyvendinimo įmonėse suteikta 9,8 tūkst. nakvynių. Tai sudaro tik 0,33% Lietuvoje suteiktų nakvynių skaičiaus.2000-2003 m. Varėnos rajone, kaip ir visoje šalyje, pastebimas nakvynių apgyvendinimo įmonėse skaičiaus mažėjimas. 2002 m. Varėnos rajono apgyvendinimo įmonėse suteikta 13,27 % mažiau nakvynių negu 2000 m.Varėnos rajone gausu pramonės nenuniokotų miškų, upių ir ežerų. Miško gėrybių rinkimas vilioja daug žmonių ilsėtis šiame krašte. Dzūkijos nacionaliniame parke yra paruošti turistiniai maršrutai Ūlos upe, ekskursiniai maršrutai po parką, tačiau turizmas Varėnos rajone vystomas labai pamažu. Trūksta vizualinės informacijos apie turizmo paslaugas ir turistinius objektus, nėra tradicinės dzūkų virtuvės reklamos. Turistų apgyvendinimo bazė rajone sena. Ji nežymiai auga, bet kol kas lėtai modernizuojama ir dar nesiekia europinių standartų nei kiekybe, nei kokybe. Pavienės poilsio įstaigos gali pasiūlyti poilsį su minimaliomis paslaugomis.Nesutvarkyta daugumos paminklų aplinka ir pėsčiųjų takai, kaimuose nėra asfaltuotų kelių. Taigi neišplėtota turizmo infrastruktūra (rekreacinėse zonose neteikiamos pramogų ir poilsio paslaugos, stinga apgyvendinimo įmonėse teikiamų paslaugų, nepakankama maitinimo įmonių paslaugų kokybė, mažai kaimo turizmo sodybų, lankytini objektai kukliai paruošti turistams lankyti) lemia tai, kad gana nedaug turistų apsilanko lankytinuose rajono objektuose. Nors šiuo metu potencialūs Varėnos rajono turizmo ir poilsio objektų lankytojai y…ra Lietuvos moksleiviai, pravažiuojantys turistai ar jų grupės ir, be abejo, rajono gyventojai, vasara poilsiaujantys prie vandens telkinių.Viena iš svarbesnių turizmo plėtros tendencijų yra besiplečiantis specialių interesų turizmas, daugiausia ekologinis, kultūrinis turizmas. Šiuo atveju kelionė suvokiama kaip „eksperimentas“, kuriuo siekiama daugiau tikslų: per aktyvią veiklą pramogos sujungiamos su savišvieta, pažinimu.Tikimasi, kad ateinančiame dešimtmetyje ekologinis turizmas išaugs 25–30 proc., kultūrinis turizmas – 10–15 proc. Be to, manoma, kad didės susidomėjimas turizmu, susijusiu su teminių parkų, pramogų ir pramoginio poilsio centrų lankymu. Specialiųjų interesų turizmas gali aprėpti meną ir kultūros paveldą, etnines keliones, sportą, sveikatingumo priemones, nuotykius ir savišvietą. „Puiki kokybė už prieinamą kainą“ ir toliau bus svarbus turizmo organizavimo kriterijus, masinio turizmo produktai priartės prie specialiųjų interesų rinkos.
Būtina tiek atvykstamojo, tiek vidaus turizmo tolesnio plėtojimo sąlyga yra paslaugų ir pramogų sektoriaus (vandens sporto, teniso kortų, dviračių takų, jojimo mokyklų, kelionių pėsčiomis maršrutų, teminių parkų kūrimas ir pramoginių renginių organizavimas) plėtimas.Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2003 m. atliko Pietų Lietuvos vandens turizmo plėtros galimybių studiją, kurioje įvertino dabartinę vandens turizmo situaciją regione bei suformavo vandens turizmo plėtros galimybes.Apklausus vandens transporto priemonių nuomos punktų darbuotojus, paaiškėjo, kad paklausa plaukti Lietų Lietuvos turistiniais vandens maršrutais viršija turimų plaukimo priemonių skaičių, todėl nuomos punktai ne visada gali patenkinti visų vandens turistų poreikius plaukti Pietų Lietuvos vandens telkiniais. Įvertinus vandens turizmo plėtros Pietų Lietuvoje galimybių studijos metu gautus turistų srautų rezultatus, galima teigti, kad vasaros sezono metu Pietų Lietuvos vandens maršrutais vidutiniškai praplaukia 4200 vandens transporto priemonių, t.y. apie 8900 vandens turistų.Tyrimo metu apklausti Dzūkijos nacionalinio parko lankytojai nurodė didžiąja dalimi aktyvias veiklas (2.pav.).2.pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal pramogas Dzūkijos nac. parke, %.
Dzūkijos nacionalinio parko regionas yra beveik vienodai tinkamas vandens, pėsčiųjų ir dviračių turizmui. Bet dviračių turizmo praktiškai rajone nepastebima, nes nėra informacijos apie esamus dviračių maršrutus, nėra dviračių nuomos punktų.
3.pav.Dzūkijos nacionalinio parko trūkumai.Ši apklausa parodė, kad apie trečdalis respondentų nurodo kad pageidautų: gausesnės informacijos apie parką, informacinių ženklų, įrengimų poilsiavietėse, maitinimo įstaigų, nuomos punktų. Dauguma norėtų, kad būtų įrengtas mokamas kempingas, į kurį galima būtų atvykti su savomis palapinėmis, kad būtų patogios sanitarinės-higieninės patalpos, poilsio ir sporto įrangos nuoma.Taip pat turizmui plėtoti trukdo tai, kad iki šiol užstrigusi žemės reforma Dzūkijos nacionalinio parko ribose. Kita problema – neturėdami žemės nuosavybės, žmonės negali pradėti ar plėtoti verslo.Nors rajonas pasižymi puikiomis teritorijomis, tinkamomis kaimo turizmo organizavimui, tačiau visgi rajone trūksta informacijos, iniciatyvos ir turizmo specialistų.
Geografiniai duomenys
Varėnos rajonas – didžiausias ne tik Alytaus apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje, jo plotas 2218 kv.km. Varėnos rajonas yra Lietuvos pietrytinėje dalyje ir ribojasi su Baltarusija. Lietuvoje Varėnos rajonas ribojasi su Druskininkais, Alytaus, Trakų ir Šalčininkų rajonais.Varėnos rajone labai graži gamta: daug miškų, per rajoną teka kalios didelės ir gražios upės: Nemunas, Merkys, Šalčia, Katra, Ūla ir kitos, tyvuliuoja Nedzingio, Glūko, Glėbo. Lieluko, Netečiaus, Kastinio, Trikampio, Lavyso ir daug kitų ežerų. Miškai užima 65,7%, 22,6%- žemdirbystės plotai, 2.4% – pramonės įmonės ir keliai, vandenys- apie 2,2%, 1,2%-miestai ir gyvenvietės ir 5,9% kitos paskirties plotai.
4.pav….Varėnos r. Žemės plotų pasiskirstymas pagal naudojimo paskirtį.
Varėnos rajono miškai yra patys grybingiausi Lietuvoje. Šiame rajone įsteigti Dzūkijos nacionalinis parkas (Lietuvoje yra 5), Čepkelių valstybinis rezervatas, devyni draustiniai. Varėnos rajone yra 160 ežerų, 72 saugomi kraštovaizdžio objektai ir 12 kraštovaizdžio draustinių.Klimatas labiau kontinentinis nei kitose Lietuvos dalyse. Maksimali sausio mėn. Temperatūra yra -40,0°C, maksimali liepos mėn. +37,0°C. Čia būna ankstyviausios ir vėlyviausios šalnos.Varėnos rajone yra aštuonios seniūnijos: Jakėnų, Kaniavos, Marcinkonių, Matuizų, Merkinės, Valkininkų, Varėnos ir Vydenių. Varėnos rajone yra 281 kaimai, tame tarpe didžiausias Lietuvos kaimas Marcinkonys.
Gerai išplėtotas automobilių kelių tinklas, yra geležinkelis. Nuo Varėnos miesto iki Alytaus 55 km, iki Druskininkų – 64 km, iki Vilniaus – 90 km.2.2. Konkurencijos analizėĮmonei svarbu žinoti konkurentų padėtį rinkoje, jų veiksmus. Tik tuomet bus galima tapti lygiaverčiais savo konkurentų varžovais, o gal ir pranašesniais. Kad būtų lengviau kovoti su konkurentais reikia stipriau akcentuoti tas veiklos puses, kurios pranašesnės už konkurento (aukšta produkcijos kokybė ir žema kaina). Reikia savo sugebėjimus palyginti su svarbiausiais savo varžovo momentais (prekės kokybė, pranašumai, asortimentas, informuotumas ir kiti).Įmonei privalu žinoti ne tik konkurentų įsikūrimo datą, verslo vystymosi raidą, bet ir kainų sistemą, pardavimų strategiją, finansinę padėtį, informacijos išteklių gavimo bei panaudojimo galimybes. Detali konkurentų veiklos analizė padės suprasti jų veiklos sėkmės bei nesėkmės priežastis, išvengti jų klaidų, pasinaudoti jų patirtimi. Varėnos rajone galėčiau išskirti šiuos konkurentus (gandriukais pažymėta sodybos įvertinimas): “Aukštakalniai”, Elonos sodyba “Kazokinė” “Paukščių dangus” Angelė Raulušaitienė Artūras Svernelis Rūta Šiaučiulienė Sergejus Lavrenovas Vilma Volungevičienė2.3. KainodaraKainos nustatymas naujam produktui ar paslaugai – vienas atsakingiau¬sių sprendimų. UAB ,,Baltžemis” vadovausis tokia pradinės kainos skaičiavimo metodika kuri padėtų:1) suformuluoti pagrindinius kainodaros uždavinius;2) nustatyti paklausą;3) įvertinti išlaidas;4) analizuoti konkurentų prekes, jų kainas;5) nustatyti galutinę prekės kainą.Pirmiausia įmonė turi nuspręsti, kokių tikslų pasiekti jai padės konkreti prekė, parduodama už tam tikrą kainą. Reikėtų pažymėti, kad tam tikrų veiksnių įtaka paslaugos kainai yra nevienoda. UAB ,,Baltžemis” veiksnių svarbą dažniausiai pateikia tokia seka: paslaugos kaštai; konkurentų kainos; paklausos dydis; nuolaidos ir priskaitymai; reklama.6 lentelėSodybos / numerių nuomos kainos paraiNumerių kainosSezonai PavasarisVasaraRuduoŽiemaPalapinės nuoma30 30 2-jų vietų miegamasis 80* 80* 80* 3-jų vietų miegamasis 80* 80* 80* 80* 6-ių vietų miegamasis 80* 80* 80*
* – Kaina vienam asmeniui
7 lentelėIš anksto užsakomos paslaugos Mato vnt. Kaina, LtLaužas -Sauso garo pirtis (sauna/suomiška) pirtis 100Garinė pirtis (lietuviška) 100Drėgnoji pirtis (turkiška pirtis) 100Židinys (vidaus) –Židinys (lauko) –Malkos –Konferencijų salė –Sodybos šeimininkai paruošia Pagal susitarimą
8 lentelėNuolaidosNuolaidos rūšis NuolaidaGrupėms 10 %Grupėms, užpildančioms visas vietas 10 %Gyvenantiems daugiau nei 1 savaitę10 % Gyvenantiems tik darbo dienomis10 %Vaikams iki 12 metų50 %Nuolatiniams svečiams 10 %Invalidams 10 %Studentams 10 %Pensininkams 10 %2.4. Reklama ir rėmimasĮmonė naudoja tiek tiesioginę, tiek netiesioginę reklamą. Tiesioginė reklama susijusi su pačios įmonės reklamavimu, o netiesioginė reklama dėmesį skirs paslaugų kokybei, prieinamoms kainoms, jaukiam interjerui ir netriukšmingai, poilsiui skirtai vietovei. Įmonė bus reklamuojama vietiniuose laikraščiuose, per regioninę televiziją ir radiją, bus pateikiama informacija turizmo centruose, talpinama į internetines paieškos programas ir t.t.Pagrindinis įmonės rėmimo būdas – klientų rekomendacijos. Tai nieko nekainuojantis rėmimo būdas, tačiau dažniausiai yra veiksmingesnis už kitas brangias priemones. Poilsiautojai, ypač tie, kurie liko patenkinti, labai noriai pasakoja savo įspūdžius kitiems. Pirkdami paslaugą klientai rizikuoja, nes negali nuspėti savo lūkesčių išsipildymo. Todėl žodinė jau poilsiavusio žmogaus rekomendacija yra labiau įtikinama nei kita reklama.3. VALDYMASSodyboje pirmaisiais metais dirbs 3 darbuotojai: vadovas, ūkvedys, valytoja. Kadangi ne daug darbininkų paranku palaikyti tiesioginį ryšį su jais, taip efektyvinant kontrolę ir gaunant tikslesnę informaciją apie veiklą.Vadinasi šiuo atveju geriausia tinka linijinė valdymo struktūra. Naujai įsteigtos įmonės valdymo organizacinė schema dažniausiai būna nesudėtinga – visas valdymo funkcijas atlieka vienas asmuo – verslininkas, įmonės savininkas, įmonei plečiantis, didėjant darbų apimčiai, didėja ir valdymo darbuotojų skaičius. Vienas žmogus be vargo gali vadovauti penkiems pavaldiniams.
Visi darbuotojai į darbą priimami atsižvelgiant į tai ar jie atitinka keliamus reikalavimus. Pats svarbiausias reikalavimas priimant į darbą būtų tas, kad darbuotojai būtų lojalūs ir sugebėtų siekti bendro tikslo. Įmonės organizacinė struktūra5 pav. Organizacinė valdymo schemaKiekvienas šios struktūros komponentas savo veikla prisideda prie įmonės klestėjimo. Nuo įmonės darbuotojų darbo priklauso įmonės egzistavimas. Kiekvieno darbuotojo veikla ir funkcijos yra griežtai reglamentuotos. Pagrindinis įmonės vadovas yra šios įmonės direktorius. Direktorius rūpinsis vadybos, marketingo klausimais, atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą. Vadovas privalo sudaryti kiekvienos savaitės darbo planą pagal gautus užsakymus, privalo užtikrinti paslaugos proceso ritmingumą bei užbaigtumą.Ūkvedys prižiūrės pastatus, tvarkys ilgalaikį turtą, prižiūrės valtis vandens dviračius it t.t..Valytoja tvarkys kambarius, aplinką.Finansininkė atsakinga už įmonės veiklą taip pat privalo ruošti ataskaitas, pagal kurias vadovas atsiskaito su mokesčių inspekcija. Šios ataskaitos naudingos vadovui, kadangi jis gauna tikslų finansinės padėties vaizdą kiekvieną mėnesį, žino kokios buvo išlaidos ir kokios pajamos, kiek liko gryno pelno, be to gali palyginti kelių mėnesių ataskaitas ir sužinoti kam išleido daugiau ir kam mažiau, kurį mėnesį gavo didesnį pelną ir gali analizuoti kodėl.4. VEIKSMŲ PLANASVeiklai pradėti reikalingas tiek kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Žemės sklypas bus akcininkų nuosavybė. Bus statomi pastatai – gyvenamasis – kaimo viešbučio tipo su pokylių sale, ir pirtis. Bendras pastalpų plotas sudarys 200 kv/m.Paslaugų apimtys, pajamos ir jų didėjimas pateiktas lentelėje. Numatyta, kad kasmet teikiamų paslaugų apimtis didės 15 – 20 proc.9 lentelėNumatomos paslaugų apimtys LtPaslauga1 ket. 2 ket.3 ket.4 ket.I metaiII metaiIII metaiApgyvendinimas 12000 19200 26880 21504 79584 103459 134497Renginių organizavimas 3200 4480 6272 5018 18970 24660 32059Laisvalaikio inventoriaus nuoma 1200 1680 2352 1882 7114 9248 12022Pokylių salės nuoma 2500 3500 4900 3920 14820 19266 25046Kitos1500 19502730218483641087314135Viso:20400 308104313434507128851167507217759 Sodyba bus atvira 7 dienas per savaitę. Pabandysime sudaryti kalendorinį darbų grafiką (10 lentelė), iš kurio galėsime numatyti UAB ,,Baltžemis” darbo pradžią.
10 lentelė Kalendorinis projekto įgyvendinimo grafikasDarbų pavadinimas 2005 05 06 07 08 081. Paruošiamieji darbai X X X 2. Inventoriaus įsigijimas XX3.Personalo komplektavimas X5. Darbo pradžia XXX Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad daugiausia laiko truks paruošiamieji darbai, ilgalaikio turto pirkimas.5. RIZIKAŠioje dalyje detaliau išnagrinėjama esami ir būsimi sunkumai bei būdai jiems įveikti. Paprasčiausia pradėti nuo silpniausių įmonės vietų. Turint išsamesnę atskirų dalių analizę, silpnąsias vietas galima rasti lengviau. Yra ir specialus būdas bei metodika, kaip tai padaryti. Analizuojant nurodomi labiausiai galimi rizikos tipai.Versle kaip ir medžioklėje: žymiai didesnė tikimybė prašauti pro šalį, nei pataikyti. Bėdų ir rizikos sąrašas gali būti didžiulis. Jo nereikia nei ignoruoti, nei bijoti. Teisingiau būtų protingai ir ramiai išanalizuoti slypinčią grėsmę. UAB ,,Baltžemis” didžiausia rizika sietina su šiais veiksniais:Ištekliai. Verslo planas ruošiamas ateičiai. Galvojama, kaip gauti būtinų medžiagų, pinigų, informacijos, žmonių. Kiekvienoje iš šių sričių esama pavojaus. Turimų pinigų gali trūkti. Nenumatytos baudos, vėluojantys skolininkai, sugriežtėję tiekėjų ir kreditorių reikalavimai vers pasukti galvą. Reikia turėti atskirą sprendimą. Reikia suderinti tarpusavy įvairius reikalavimus, daug dėmesio skirti žmonėms, juk jie viską daro. Kita vertus, būtent ši grandis yra silpniausia. Čia verslas ypač pažeidžiamas. Ta labai greitai išryškėja spartaus veiklos išplėtimo ir vystymo metu.
Statiniai. Besikeičiantys nuosavybės įstatymai, nuomos reikalavimai, valdymo teisės apribojimai ir kitkas gali slopinti augimą. Gaisrai, gamtos stichijos taip pat gali sukelti nemažai rūpesčių.Žemė. Nuosavybės ir nuomos klausimai. Priklausomybė įvairioms struktūroms, miestams, rajonams. Ekologinė aplinka ir kitos sąlygos.Juridinė dalis. Įmonių veiklą sąlygoja įvairūs įstatymai, įstatų punktai. Kartais skirtingo juridinio statuso įmonė turi laikytis savotiškų apribojimų ir draudimų. Gali skirtis įmonių juridinė atsakomybė. Daug rūpesčių sukelia prekių, ženklų ir vardų apsauga.Kai kurių įstatymų dalys gali būti prieštaringai bei įvairiai traktuojamos. Nepastovumas ir neapibrėžtumas keičiantis politinei, ekonominei situacijai,Paslaugos. Kainų ir paklausos kitimas – vienas nemaloniausių smūgių firmai. Konkurentų veikla. Besikeičiantys klientų poreikiai. Gali būti tam tikrų apribojimų verstis vienokia ar kitokia veikla. Draudimas atskiroms prekėms ir paslaugoms, Pinigai. Nauji mokesčiai, pasikeitimai, infliacija gali pakirsti ir stipriausią “ąžuolą”. Skaičiuodami būsimas įplaukas, labiau orientuosimės į gerokai vėluojančius apmokėjimus. Kreditai – paimti ir kitų duoti – taip pat turi didelę rizikos dalį. Kurso kitimai, mažėjimas ir didėjimas, gali savaip iškreipti santykius.6. FINANSAIŠioje verslo plano dalyje pateikiama: informacija apie verslo plano finansavimo poreikį ir finansavimo šaltinius, verslo įmonės balansas, laukiamo pelno (nuostolio) ataskaita, numatomų finansų išteklių kaita (pinigų srautų ataskaita).Ši verslo plano dalis rodo potencialų įmonės gyvybingumą. Joje pristatomas projekto gyvavimo ciklas, pagrindžiamos naujos veiklos pajamos ir sąnaudos, nu¬rodoma, kokių ir kada reikia investicijų ir kokie numatomi finansavimo šaltiniai. Šioje dalyje pateikiamos trys pagrindi¬nės finansinės ataskaitos: pinigų srautų prognozė, pelno (nuostolio) ataskaita ir prognozinis balansas, Sąnaudų prognozė. Pirmoji sąnaudų grupė – tiesioginės gamybos išlaidos – tai įmonės produkcijos gamybos kintamieji kastai, kurių kitimas yra glaudžiai susijęs su produkcijos bei paslaugų gamybos dinamika. Tiesioginį darbo užmokestį ir socialinio draudimo sumą, elektros energijos bei šilumos sąnaudas galima apskaičiuoti pagal poreikį ir galiojančius normatyvus.Įrengimų nusidėvėjimo išlaidos apskaičiuotos naudojant proporcingą amortizacinių atskaitymų metodiką. Bendrosios Išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su gaminamos produk¬cijos apimties dinamika. Tai fiksuoti gamybos kaštai. 11 lentelėSanaudosI metai I metaiII metaiIII metai1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. Tiesioginės sąnaudos 7488 7608 7740 7885 30721 41339 56037Darbo užmokestis4800 480048004800192002688037632SODRA14881488148814885952833311666Kuras1200132014521597556961266739Netiesioginės sąnaudos18187 177701786417854715758734090558Darbo užmokestis 4500 4500 4500 4500 18000 19800 21780SODRA 1395 1395 1395 1395 5580 6138 6752Ryšiai 300 315 331 347 1293 1422 1565Reklama 315 331 347 365 1358 1493 1643Kanceliarinės reikmės 150 150 150 150 600 660 726Kuras500 500500500200022002420Pastatų nusidėvėjimas4417441744174417176671766717667Ilgalaikio turto nusidėvėjimas5408 540854085408216332163321633Įmonės registravimas 500 400 0 0Kelių mokestis102 15421617364411872219Palūkanos 01250011250Kitos600600600600240026402904 Sąnaudų iš viso 25675 25378 25604 25740 102296 128679 146595Prognozuojamo pelno ataskaita. UAB ,,Baltžemis”, sumaniusi realizuoti savo verslo idėją, tikisi, kad jos veikla bus sėkminga ir ji gaus pelną. Be to, pelnas, kurį numato gauti įmonė, yra svarbus rodiklis bankui, suteikiant įmonei paskolą.Laikotarpio, per kurį įmonė numato gauti pelną, trukmė priklauso nuo jos veiklos pobūdžio, gamybinio ciklo trukmės, paskolos sumos, rizikos laipsnio ir kitų veiksnių. Pelno (nuostolio) ataskaitą sudaryti ją galima dviem būdais.Pirmasis atitinka priimtą pelno skaičiavimo metodiką Lietuvoje. Pagal ją pirmiausia apskaičiuojamos sąnaudos. Tarkime, kad įmonė, be gamybinio pobūdžio veiklos, vykdys ir pagamintos produkcijos pardavimą. Tuomet sąnaudos apskaičiuojamos įvertinant tiesiogines ir bendrąsias gamybos bei pardavimo išlaidas. Suskaičiavus paslaugų teikimo ir pardavimų sąnaudas, galima apskaičiuoti pelno prognozę. Šioje pelno prognozių ataskaitoje vienoje formoje pateikiamos trys pagrindinių rodiklių grupės:1) Įplaukos už realizuotą produkciją.
2) Firmos gamybos kaštai.3) Firmos pelnas.12 lentelėStaripsniaiI ketv. II ketv.III ketv.IV ketv.I metaiII metaiIII metaiPajamos20400 308104313434507128851167507217759Atliktų darbų savikaina7488 760877407885307214133956037Bendrasis pelnas1291223202353942662298130126168161722Veiklos sąnaudos18187 177701786417854715758734090558Veiklos pelnas-5275 5432175308768265553882771164Pelnas prieš apmokest. -5275 5432 17530 8768 26555 38827 71164Pelno mok. (15%) -1635 1684 5434 2718 8232 12036 22061Grynasis pelnas-3640 3748120966050183232679149103 Bendrojo veiklos pelno rodiklis apskaičiuojamas iš pardavimų įplaukų atėmus produkcijos pardavimo (tiesioginius) kaštus.Paskola. Susitarus su banku, firma gali mokėti palūkanas kas ketvirtį, kas pusmetį arba vieną kartą per metus. Pelno prognozių ataskaitoje pateikiama metinių palūkanų suma nepriklausoma…i nuo to, kaip buvo atsiskaitoma su banku. Paskola imama 10 čiai metų su 5 proc. lengvatinėmis palūkanomis.
13 lentelėMetai Skolos likutis bankui (Lt) Grąžinama paskolos dalis (Lt) Metinių palūkanų norma (%) Palūkanų suma (Lt) Grąžinama suma per metus (Lt)2006250000 2500051250037500200722500025000511250362502008200000250005100003500020091750002500058750 33750201015000025000575003250020111250002500056250312502012100000250005500030000 201375000250005375028750201450000250005250027500201525000250005125026250 Viso:-250000-68750318750 Ilgalaikis turtas ir jo nusidėvėjimas. Nematerialinis turtas taip pat gali turėti galiojimo laiką. Todėl šis turtas yra įvertinamas pagal jo likutinę vertę, skaičiuojant nusidėvėjimą analogiš¬kai materialinio turto nusidėvėjimui. Jeigu įsigytiems patentams bei licenci¬joms galiojimo laikas nenustatytas, jų vertė sąskaitų balansų lentelėje pateikiama pagal jų įsigijimo vertę ir planuojamu laikotarpiu nekinta.14 lentelėTurto pavadinimas Kiekis vnt. Vieneto kaina Lt. Suma Lt. Nusidėvėjimo norma (metais) Nusidėvėjimas per metus Lt.Transportas Mikroautobusas 1 55000 55000 6 9167Pastatai Pavesinės 2 3000 6000 6 1000Viesbutis 1 100000 100000 6 16667Baldai Viešbučio baldai 7 5000 35000 6 5833Lauko baldai 2 3500 7000 6 1167Virtuvės baldai 1 7500 7500 6 1250Kita Vandens dviračiai 2 2500 5000 3 1667Valtis2 120024003800Dviračiai5 45022503750Biuro Kompiuteris1 250025003833Spausdintuvas1 5005003167Viso 23 223150-39300 Ilgalaikio turto grupei taip pat priskiriamos firmos ilgalaikės investicijos, jeigu firma numato įsigyti kitų įmonių akcijų ir obligacijų, suteiks paskolas ir pan.
Pinigų srautų prognozė. Šios finansinės formos tikslas – suteikti informaciją apie tam tikro laikotarpio pinigų įplaukas ir išmokėjimus. Bankai, analizuodami firmos pinigų srautų prognozę ir spręsdami klausimą dėl paskolos suteikimo, šią verslo plano finansinę formą vertina labai kritiškai.15 lentelėPinigų srautų prognozėStraipsniaiPradžios I metaiI metaiII metaiIII metaiI ketv. II ketv.III ketv.IV ketv.PINIGINĖS ĮPLAUKOS Pajamos 20400 30810 43134 34507 128851 167507 217759Akcinis kapitalas 10000 10000 Ilgalaikės paskolos 250000 250000 VISO ĮPLAUKŲ 260000 20400 30810 43134 34507 388851 167507 217759PINIGINĖS IŠLAIDOS Atlyginimai 9300 9300 9300 9300 37200 37200 37200Mokestis SODRAI 2883 2883 2883 2883 11532 11532 11532Ryšiai 300 315 331 347 1293 1422 1565Reklama 315 331 347 365 1358 1493 1643Kanceliarinės reikmės 150 150 150 150 600 660 726Kuras 500 500 500 500 2000 2200 2420Pastatų nusidėvėjimas 4417 4417 4417 4417 17667 17667 17667Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 5408 5408 5408 5408 21633 21633 21633Ilgalaikio turto pirkimo 223150 223150 Įmonės registravimas 500 0 0 0 500 0 0Kitos sąnaudos 600 600 600 600 2400 2640 2904Kelių mokestis 102 154 216 173 644 1187 2219Palūkanos 0 0 0 0 0 12500 11250Paskolos dengimas 25000 25000Pelno mokestis -1263 2093 5885 3213 9928 13936 24150VISO IŠLAIDŲ 223150 23212 26151 30036 27356 329904 149070 159908GRYNASIS PINIGŲ SRAUTAS -28124659130987152589471843757850Likutis sąskaitos laikotarpio pradžiai0 3685034038386975179505894777383Pridėjus įplaukas260000 57250648488183186302388851226453295142Atėmus išlaidas36850 340383869751795589475894777383135234 Formą sudaro dvi pagrindinės dalys: kiek pinigų gauna firma ir kiek jų išleidžia. Pinigų srautų prognozė apibūdina visus anksčiau pateiktus finansinius firmos rodiklius: pajamas ir išlaidas, pelną, turtą, kapitalą, skolas. Pagal šią finansinę formą taip pat galima spręsti, kokią veiklą vystys firma ir kokios bus tos veiklos pajamos bei išlaidos. Tačiau skirtingai negu pelno prognozėje, čia atsispindės ne firmos pelnas, o jos grynųjų pinigų judėjimas. Pinigų prognozės rodikliai – pinigų balansas laikotarpio pradžioje ir laikotarpio pabaigo…je. Lūžio taškas (rentabilumo slenkstis) — tai pardavimų apimties taškas, kuriame pajamos ir išlaidos lygios, nėra nei pelno, nei nuostolių. Ir investuotojui, ir vadovui įdomu ir svarbu žinoti, kada gautos pajamos padengs bendrąsias sąnaudas.Lūžio taškas = Veiklos sąnaudos / pelningumo koef. Pelningumo koeficientas = Bendrasis pelnas/pajamos = 103699 / 128851×100 = 80proc.Lūžio taškas = Veiklos sąnaudos / pelningumo koef. = 71675 / 80×100 = 89593 Lt
5 pav. Pajamų ir sąnaudų pasiskirstymas
LITERATŪROS SĄRAŠAS1. James A. F. Stoner, R. Edvard Freeman, Daniel R. Gilbert. Vadyba. – Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1999.2. Garškienė A., Klebanskaja N., Pelanienė N. Verslo planas. – Vilnius, 1999.3. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. – Vilnius, 2001.4. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius, 1996.5. Pranulis V., Pajuodis A. ir kt., marketingas. – Vilnius, 2000.